LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 337
STENOGRAMA
2016 m. balandžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Pradėsime balandžio 19 dienos vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283 (pateikimo tęsinys)
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi prieš pietus iki kito posėdžio buvo padaryta pertrauka dėl laikinosios komisijos. Dabar jau prasideda tas laikas, kada mes pagal Statutą turime grįžti. Kviečiu V. Vasiliauską.
V. VASILIAUSKAS (TTF*). Ponia Pirmininke, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Ką čia žaidžiate dabar? Kodėl? Aš jus kviečiau į tribūną, beje, pone Valdai. Gerai, prašymas yra statutinis – frakcijos vardu. Balsuojame. Kas pritariate frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymui pertraukos iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 8, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Iš tikrųjų aš tikiuosi, kad pertrauka bus naudinga, ir tie, kas pasirašė šį nutarimo projektą, pagalvos apie jo antikonstitucinį pobūdį, kad nedera tuščiai politikuoti prieš Seimo rinkimus ar bandyti atsiplauti nuo savo partijos atstovų tam tikrų problemų per tokias iniciatyvas. Manau, kad pertrauka tikrai bus naudinga.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. P. Gylys.
P. GYLYS (TTF). Nuolat girdžiu, kad kažkas ruošiasi daryti antikonstitucinius veiksmus. Parlamentinės priežiūros veiksmai yra visiškai konstituciniai. Ir ponas J. Razma, ir kiti konservatoriai tai puikiai žino.
PIRMININKĖ. Ačiū. Sprendimas priimtas. Pereiname prie vakarinės posėdžio darbotvarkės.
15.04 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 10, 11, 13, 17, 171, 18, 21, 24, 27, 29, 31, 32, 36, 37, 53, 54, 61, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179, 1710, 1711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3461(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3461. Svarstymo stadija. Noriu priminti, kad šį klausimą įtraukiau vadovaudamasi Seimo statuto 261 straipsniu, nes komitetui Seimas buvo pavedęs iki artimiausio posėdžio pateikti svarstyti suderintą naują išvadą, o komitetas iki šios dienos nėra užregistravęs, nėra pateikęs.
Etikos ir procedūrų komisija du kartus keitė pozicijas. Noriu pažymėti, kad keturi Kaimo reikalų komiteto nariai yra Etikos ir procedūrų komisijoje, todėl irgi labai abejotina, ar nebuvo tam tikro interesų konflikto, nes sprendėme jų klausimą. Todėl aš, vadovaudamasi 261 straipsniu, grąžinu šį klausimą į plenarinių posėdžių salę ir turi apsispręsti pats Seimas, visas Seimas. Mes turime procedūriškai išjudėti iš mirties taško, šį įstatymą reikia mums priimti, nes tai yra Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai.
Taigi prašom, gerbiamasis Gentvilai.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Jūs pasiūlėte vadovautis 261 straipsniu. Jo 1 dalis sako: „Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.“ Jūs tą ir pasiūlėte. Bet pasakykite, kokie procedūriniai klausimai nenumatyti Seimo Statute? Visi jie yra numatyti, buvo kilę kolegoms neaiškumų. Buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, ir viskas aišku, kad turi būti tęsiamas svarstymas. Trūksta vieno dalyko, t. y. Kaimo reikalų komiteto sprendimo.
Praėjusią savaitę (balandžio 13 dieną) Kaimo reikalų komitetas santykiu penki ir du nusprendė nesvarstyti šito klausimo. Aš siūlau šiandien įpareigoti Kaimo reikalų komitetą pateikti suredaguotą pataisą, kaip numato Statutas ir kaip išaiškino Seimo Etikos ir procedūrų komisija, iki kito posėdžio, t. y. ketvirtadienio.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas negali, nepriima jokio sprendimo. Jis turėjo priimti sprendimą iki kito posėdžio. Todėl Statute daugiau nėra aprašyta, kada susidaro tokia situacija, kad komitete nėra galimybės priimti sprendimų. Mes registruotos išvados ir naujų pasiūlymų neturime, todėl tokią teisę aš turiu pagal 261 straipsnį ir aš noriu, kad Seimas apsispręstų.
P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama Pirmininke, aš frakcijos vardu prašyčiau pertraukos, nes iš tikro labai daug ginčų. Yra dvi pusės, ir mūsų frakcija taip pat norėtų dar susitikti. Pareiškė norą ir viena, ir kita pusė. Gal mums taip pat bus lengviau apsispręsti po susitikimo su viena ir kita suinteresuota puse. Todėl prašyčiau frakcijos vardu daryti dabar pertrauką. Gal ir Kaimo reikalų komitetas priims sprendimą. Siūlyčiau tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Jūsų prašymas statutinis, tik noriu priminti, kad mes jau beveik metai svarstome laiko šitą klausimą. Įsigilinti… Jau atmintinai galėjome visi išmokti.
Noriu priminti, kad Seimo narys turi vadovautis savo sąžine ir savo nuomone, kaip yra sąžiningiausia, o nebūtinai taip, kaip nori susitikti viena ar kita pusė ir nori padaryti įtaką.
Teisėtas siūlymas. Balsuojame. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ prašo pertraukos. Balsuojame, kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 54, prieš – 5, susilaikė 21. Šio įstatymo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki ketvirtadienio.
15.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89, 122, 123, 134, 136, 1401, 145, 150, 151, 152, 155, 163, 164, 170, 1713, 172, 194, 200 ir 205 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1978(4) (svarstymas)
Toliau – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1978(4). Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pateikti išvadą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas J. Narkevičius. Nėra J. Sabatausko. Kas gali iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto patalkinti? Gerbiamasis V. Gailius.
Duokit jam išvadą.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 6 dieną svarstė Statuto atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą ir, atsižvelgęs į pastabas, bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam projektui.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Labai ačiū. Ponas P. Urbšys. Prašom pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Kas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto gali pristatyti? Ponia M. Petrauskienė. Maloniai prašau.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar prie Seimo narių pasiūlymų. Yra dėl 5 straipsnio… Tada iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto reikėtų. Gerai. Judame. Aš pristatysiu Seimo narių pasiūlymus, kokie yra, o kolega pateiks komiteto nuomonę.
Taigi pirmas yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Jo paties nėra.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Iš dalies pritaria. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei, taip, kaip komiteto? Ačiū.
Kitas pasiūlymas irgi A. Syso dėl 111 straipsnio.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas iš dalies pritaria.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritariame. Toliau kolegos A. Syso, tai bus dėl 14 straipsnio. Kokia komiteto pozicija?
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritaria Seimo nario A. Syso pasiūlymui.
PIRMININKAS. Iš dalies. Iš dalies, taip?
V. GAILIUS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Iš dalies. Bendru sutarimu galime pritarti. Kitas pasiūlymas irgi pono A. Syso dėl 15 straipsnio – 1713 straipsnio pakeitimas.
V. GAILIUS (LSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria iš dalies. Galime pritarti? Pritariame. Ir kitas dėl 16 straipsnio – 172 straipsnio pakeitimas. Pono A. Syso pasiūlymas.
V. GAILIUS (LSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria iš dalies. Irgi bendru sutarimu. Gaila, nėra autoriaus, bet judame. Kitas A. Syso pasiūlymas dėl 17 straipsnio – 200 straipsnio pakeitimas. Komiteto pozicija?
V. GAILIUS (LSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Nepritarti.
V. GAILIUS (LSF). Nepritarti, taip.
PIRMININKAS. Kadangi nepritarti, tai mes dėl komiteto turėtume balsuoti. Ar bendru sutarimu mes galime komiteto pozicijai pritarti? Galime. Pritarėme komiteto pasiūlymui, vadinasi, A. Syso pasiūlymui (tuo labiau jo nėra) nepritarta.
Ir priešpaskutinis A. Syso pasiūlymas.
V. GAILIUS (LSF). Iš dalies.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria iš dalies. Galime pritarti? Pritariame. Ačiū. Ir viskas. Dėkojame ponui V. Gailiui už pateikimą. Taigi po svarstymo motyvai. Motyvai už – ponas J. Razma. Prašom, jūsų motyvai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nors pagrindinis komitetas ir išbraukė kai kurias mano svarbiausias pataisas iš to projekto, sakykime, dėl to, kad pagrindiniam komitetui nebūtinai reiktų laukti vėluojančio papildomo komiteto ar dėl didesnio balsų skaičiaus reikalingumo priimant mokestinius įstatymus, bet likęs projektas, kaip dabar jis yra pateiktas pagrindinio komiteto, yra reikalingas ir būtina jį priimti. Čia dabar yra padaromi elementarūs patikslinimai. Mes patys turėtume rodyti kitiems tokios teisiškai tvarkingos laikysenos pavyzdį. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į Statuto projekto lyginamąjį variantą, pamatytumėte, kiek dalykų mes seniai privalėjome pataisyti. Gyvenome užsimerkę net kai Statute įvardinami kiti Seimo padaliniai, kitaip platinami projektai. Visa tai, kas de facto egzistuoja, šiuo projektu mes sutvarkome. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Jeigu čia būtų Statuto pataisymai, tai aš irgi pritarčiau. Kadangi čia yra dalis Statuto pataisymų, bet yra dalis esminių pakeitimų, tai aš pasisakau prieš, nes tai riboja parlamentinės valstybės, Lietuvos Respublikos Seimo narių teisę rinktis formą ir kitus būdus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi motyvai išsakyti. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-1399 svarstymo stadijoje. Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta balsavimas. Ačiū. Balsavimas įvyko.
Už – 59, prieš – 1, susilaikė 17. Po svarstymo yra pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. Ieškau salėje pono J. Sabatausko. Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas kas bus? Ponia Pirmininke, prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš siūlau ypatingą skubą ir šiandien priimti, nes čia daugiau techniniai dalykai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prieš, taip?..
L. GRAUŽINIENĖ. Prieš tai, kurį po svarstymo…
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Ačiū. Kadangi ponia Pirmininkė siūlo… Ponas J. Razma. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Palaukite!
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai vertinu ir dėkoju Pirmininkei už šitą norą, bet matau, kad kai kurie Seimo nariai net nėra perskaitę. Konkrečiai Darbo partijos frakcija balsuoja susilaikydami, galvoja, kad aš ten kažką paslėpiau. Geriau nerizikuokime, nes čia reikia 71 balso. Gal iki priėmimo visi perskaitys. Gali būti ypatinga skuba, jeigu mes numatysime, kad priėmimas galioja ketvirtadienio rytui. Tokia ypatinga skuba būtų gerai, bet ne šiandien, aišku.
PIRMININKAS. Ponia Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš sutinku su Jurgio argumentacija, gal ne visi įsigilinę. Kadangi dėl kiekvieno reikia 71 balso už, tai galbūt tada ketvirtadienį iš ryto.
PIRMININKAS. Dėl ypatingos skubos bendru sutarimu galime pritarti, kad ketvirtadienį ryte būtų? Ačiū.
Ponas K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų noriu tik pasakyti savo kolegai, kad kaip tik Darbo partijos frakcija, matyt, per daug skaito, kad nežiūri tik į priekį, bet pažiūri ir kas gale parašyta. Pagal tai, kas ten surašyta, gerbiamas Jurgi, kitas Seimas galės nesivarginti, nes nei mokesčių įstatymų, nei kitų dalykų negalėsime priimti be Vyriausybės arba Trišalės tarybos patvirtinimo. Reikia į tai žiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Kęstuti. Iki ketvirtadienio mes dar turime laiko įsigilinti.
Ponas M. Zasčiurinskas ir tęsime…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš tiktai perskaitysiu vieną sakinį, kad Seimo nariai neturės teisės gauti iš Tyrimų skyriaus jokios medžiagos taip, kaip mes dabar gauname iš Parlamentinių tyrimų departamento. Mums reikia įstatymų leidybai gauti atitinkamą tyrimo medžiagą, tai mes dabar turime teisę užsisakyti. Šiuo atveju bus atsisakoma šitų nuostatų ir Seimo nariai negalės gauti šitos medžiagos. Kuo mes paversime visą mūsų darbą?
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi judame toliau.
2-3 klausimas. (Balsas salėje) Pone Jurgi, gal jau iki ketvirtadienio mes… Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai aš tokių baisių dalykų nebūčiau sugebėjęs sugalvoti, kaip čia nupiešė kolega. Čia yra tik pakeistas pavadinimas – Tyrimų departamento į Tyrimų skyriaus. Ir ne aš tai pasiūliau, o komitetas apsižiūrėjo svarstydamas, ir reikia tai padaryti, jeigu buvo pakeista kanceliarijos struktūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siūlau komitetui dar kartą pažiūrėti iki ketvirtadienio.
Ponia Pirmininke, prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu dar kartą atkreipti visų dėmesį – neskaitykite tiktai vienos eilutės. Buvo pertvarkyta kanceliarija, keitėsi pavadinimai. Reikia kai ką pakeisti tiesiog pagal procedūras. Tikrai pasižiūrėkime atidžiai iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip ir sutarėme dėl šito.
15.22 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 122, 134, 136, 151, 152 ir 155 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIIP-2962 (svarstymas)
Taigi vėl dėl Seimo statuto – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 122, 134, 136, 151, 152 ir 155 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projekto svarstymas, registracijos Nr. XIIP-2962. Kas pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją? Ponas V. Gailius? Prašau. Kaip pagrindinio ir vienintelio komiteto atstovas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 12 dieną svarstė Seimo statuto atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą. Išsiskyrus komiteto narių nuomonei, priimtas sprendimas atmesti siūlomą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pagrindinio komiteto išvada – atmesti. Ar bendru sutarimu galime pritarti komitetui? Motyvai, taip? Aišku.
Motyvai už – ponas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šio projekto idėjos iš esmės yra realizuotos ankstesniame didesniame projekte. Dėl to, kad projektas nebūtų dalinamas popieriniu variantu ir kitų dalykų, dar vieno panašaus turinio projekto lygiagrečiai priimti tikrai nėra prasmės. Tiesiog čia yra, aš manau, paprastas techninis sprendimas šio projekto nesvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas Š. Gustainis.
Š. GUSTAINIS (LSF). Kolegos, aš tiesiog norėčiau dar sykį paprašyti jūsų palaikyti šitą projektą ir atmesti komiteto išvadą. Iliustracijai tiesiog norėčiau paskaityti vieną sakinį iš komiteto sprendimo dėl šito projekto: „Siūlomas teisinis reguliavimas sąlygotų technines problemas dėl nepagrįstai užkimštų Seimo narių, komitetų, frakcijų elektroninio pašto dėžučių.“ Čia aš neturiu ką pasakyti. Jeigu Seimo narių pašto dėžutės nėra skirtos tiesioginiam jų darbui – posėdžių medžiagai, tai kam jos tada išvis yra skirtos?
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti.
Balsuojame, gerbiami Seimo nariai. Balsuojame svarstymo stadijoje už minėto projekto atmetimą. Kitaip kalbant, dėl pagrindinio komiteto išvados atmesti. Už – pritaria šitai išvadai atmesti, prieš, susilaikę – kitaip. Už reikštų pritarimą komiteto pozicijai atmesti projektą dėl Seimo statuto pakeitimo.
Balsavo 83: 61 – už, prieš – 8, susilaikė 14. Taigi pritarta komiteto pozicijai atmesti minėtą įstatymo projektą.
15.26 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3549 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… Gerai. Kol atvyks pranešėjai, tada siūlome nagrinėti darbotvarkės 2-8 klausimą. Pateikimas. Ponia A. Stancikienė. Jūs galėtumėte truputį anksčiau? Galėtumėte. Ačiū. Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-3549. Ponia A. Stancikienė. Pateikimas. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, šitas įstatymo projektas iš esmės yra susijęs tiktai su viena savivaldybe ir viena saugoma teritorija, t. y. su Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Beveik šešerius metus vyko diskusijos ir sprendimo ieškojimo būdai, paieškos kartu su Finansų ministerija. Dar esant finansų ministrei gerbiamai I. Šimonytei, pati ministerija buvo pasiūliusi keletą variantų, kaip būtų galima spręsti Kuršių nerijos nacionalinio parko finansavimo klausimus, kaip būtų galima padidinti finansavimą, nes, kaip žinote, valstybė neturi lėšų. Mūsų biudžetas yra pakankamai kiauras. Visa problema yra ta, kad visame pasaulyje saugomų teritorijų lankymas yra apmokestinamas. Lietuvoje yra apmokestinamas įvažiavimas į Kuršių nerijos nacionalinį parką, kaip saugomą teritoriją, bet tiktai į tą dalį, kuri priklauso Neringos savivaldybei. Mintis buvo ta, kad savivaldybė, be abejonės, siekia ir nori kuo daugiau prikviesti žmonių į savo faktiškai administruojamą teritoriją, bet iš esmės savivaldybė tvarko tiktai labai nedidelę teritoriją, t. y. tai, kas susiję su konkrečiai urbanizuotomis vietovėmis.
Palyginimui galiu pasakyti – visa Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija yra virš 10 tūkst. hektarų, o Neringos savivaldybės urbanizuotos teritorijos, kurias faktiškai tvarko Neringos savivaldybės komunalinis ūkis, yra tiktai apie 300 hektarų. Kaip pavyzdys. Maždaug įsivaizduokite, koks didelis skirtumas.
Dabar visus pinigus už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką per ekologinį postą susirenka Neringos miesto savivaldybė ir tai sudaro tokias lėšas: 2014 metais tai buvo 1 mln. 467 tūkst. eurų, pereitais metais tai buvo labai panašiai – 1 mln. 468 tūkst. eurų. Iš šitų pinigų savivaldybė nacionaliniam parkui, tai yra visų kitų – pamiškių, pamarių, pajūrio tvarkymui ir t. t., visų kitų teritorijų, išskyrus tuos 300 hektarų urbanizuotų vietovių, taigi tų teritorijų tvarkymui skyrė tiktai šiek tiek daugiau negu 1 %. 2014 metais skyrė 1,29 % iš surinktų šitų ekologinio mokesčio rinkliavos (ji pavadinta kaip rinkliava) pinigų. Praeitais metais skyrė tiktai 1,03 %.
Jūs turbūt suprantate, kad tai yra labai maži pinigai. Iš esmės mes, padidindami, padalindami tą ekologinį mokestį tarp savivaldybės ir valstybės patikėtų funkcijų įgyvendinančios institucijos – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, padalindami tuos pinigus (aš manau, būtų logiška po 50 % ir 50 %), išspręstume labai daug problemų. Mes iš esmės galėtume nebesukti galvos, iš kur gauti pinigų finansuojant, Nacionalinio parko direkcijos funkcijas įgyvendinant, na, trūkstamų lėšų.
Dabar tiesiog noriu dėl įdomumo pasakyti, kad visas Kuršių nerijos nacionalinio parko biudžetas 2014 metais sudarė 374 tūkst. eurų, tai yra vienas penktadalis viso parko direkcijos biudžeto, direkcijos, kuri prižiūri tiek Klaipėdos dalį Kuršių nerijos, tiek Neringos dalį, visą tą didžiulį plotą, jos biudžetas yra penkis kartus mažesnis nei Neringos savivaldybė surenka ekologinio mokesčio rinkliavos. Penkis kartus mažesnis. Jūs turbūt suprantate, kad logikos tame pasiūlyme yra.
Žinau, kad socialdemokratai, veikiami Neringos mero, yra priėmę sprendimą nepalaikyti šio siūlymo. Bet aš tiesiog labai tikiu jų sveiku protu, nuovoka ir labai tikiuosi, kad jie bent jau leis svarstyti komitete, pasikvietus Finansų ministeriją, pasikvietus tą pačią Aplinkos ministeriją. Iš tikrųjų jeigu bus atmesta, tai atmesta išgirdus visas puses, o ne vieną merą, kuris, beje, pats anksčiau rinko tą ekologinį mokestį ir ten plėšė bilietėlius. Tiesiog prašymas palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Mockus. Jūsų klausimas.
A. MOCKUS (LSDPF). Iš tikrųjų aš norėsiu pasisakyti. Bet dėl klausimo. Jūs minėjote, kiek savivaldybė prižiūri, tačiau nepaminėjote, kad Nacionalinio parko direkcija dabar neprižiūri miškų. Miškus prižiūri Kretingos urėdija ir direkcijai liko labai labai mažai funkcijų – tai ataskaitos, informacinė, mokomoji veikla ir visa kita. Visa kita daro arba už surinktus mokesčius dirba savivaldybė, kur sudaro apie 16 % jos biudžeto, ir už tuos pinigus ir tualetus stato, ir laiptelius, ir taip toliau, o miškus prižiūri Kretingos urėdija. Tai atkrenta nuo direkcijos.
Direkcijos narių skaičius liko faktiškai tas pats. Biudžeto niekas nesumažino. Aš kaip tik siūlysiu, kad direkcijos darbuotojų skaičių reikėtų sumažinti, nes jie nebežino ką daryti. Kam tie pinigai reikalingi ir kodėl jūs sakote, kad pinigų yra sumažinta? Pirmą kartą girdžiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš nesakiau, kad pinigų sumažinta. Gerbiamasis Mockau, aš labai kviečiu jus ateiti į mūsų komitetą, įsilieti į mūsų komiteto darnią veiklą ir jūs šiek tiek daugiau suprasite visą struktūrą, kaip yra. Taip, neteisinga, kad yra atskirti miškai. Bet aš noriu pasakyti kitą dalyką, kad miškai… Urėdija vykdo ūkinę veiklą, t. y. rūpinasi miško sodinimu ir miško pardavimu. Parko direkcija tvarko visą teritoriją, visa tai, ką jūs važiuodamas ir kas nors kitas važiuodamas padaro, prišiukšlinate, kuriate laužus, galbūt sukuriate grėsmę gaisrui kilti, tvarko absoliučiai visas rekreacines vietas, visus dviračių takus, šalia dviračių takų. Jūs pervažiuokite, pasižiūrėkite, visa tai tvarko parko direkcija. Didžiulė teritorija. Didžiulė, 10 tūkst. hektarų teritorija, inspekcinę veiklą vykdo tik Nacionalinio parko direkcija. Ir nereikia čia baiminti. Miškų inspektoriai tikrina, ar nekertamas miškas, tai yra visiškai kas kita, tai nesusiję su lankytojais. Pasakyti, kad yra nevykdoma ta funkcija arba ta veikla, tai yra, na, tiesiog jūs nežinote struktūros. Aš negaliu padėti jums šiuo atveju. Reikėtų padirbėti parke, tada turbūt suprastumėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Žeimys. Jūsų klausimas.
P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Aurelija, mano klausimas būtų labai paprastas. Iš tikrųjų jūsų pasiūlymas yra ekonomiškai nuostolingas pačiai Neringos savivaldybei, kadangi ir taip didžioji dalis Neringos savivaldybės biudžeto yra dotuojama valstybės. Ar skaičiavote, kokie būtų praradimai pačiai savivaldybei, ir ar buvo derintas jūsų pasiūlymas su savivaldybės vadovais?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Su savivaldybės vadovais, konkrečiai dabartiniais, tikrai nėra derintas. Noriu jums priminti, kad aš pati buvau savivaldybės tarybos narė ir tą klausimą kėliau dar būdama tarybos narė, ir ne vieną kartą tas klausimas buvo keliamas.
Dabar dėl to, kad tai būtų nuostolinga. Noriu pasakyti ir pakartoti – šitoks siūlymas buvo suderintas su Finansų ministerija. Matyt, Finansų ministerija pasveria, kokios lėšos reikalingos tai savivaldybei. Aš noriu pasakyti, kad šita savivaldybė… Kaip žinote, savivaldybė gauna finansavimą atsižvelgiant į daugelį kriterijų, į gyventojų skaičių, bet vienas iš kriterijų yra, pavyzdžiui, gatvės ilgis. 50 kilometrų gatvės ilgio neturi nė viena Vilniaus miesto savivaldybė. Šita savivaldybė naudojasi vienu iš kriterijumi – šiuo, naudojasi 10 tūkst. hektarų teritorijos kriterijumi. Jūs suprantate, kur iš tikrųjų žmonės gyvena – tik 300 hektarų, bet skiriant finansavimą yra apskaičiuojama visa teritorija. Taigi šiuo atveju šios savivaldybės finansavimas pagal labai daug kriterijų yra visiškai iškreiptas ir neatitinka faktinės situacijos, visiškai neatitinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Aurelija, matau, kad Neringą jūs žinote kaip savo penkis pirštus. Bet kiek viešojoje erdvėje meras pasisako, tai jis patiria nuolatinę įtampą. Sakykite… (Juokas salėje) Jūs nesijuokite, aš klausiu kaip žmogus, kaip eilinis pilietis. Jis visą laiką dejuoja, kad biudžetas yra mažas, kad pinigų neturi, kad Saugomų teritorijų įstatymas yra nesutvarkytas ir ten vyksta interesų kova. Prašom pasakyti, ar šiuo įstatymu jūs nepadidinsite įtampos tarp parko direkcijos ir savivaldybės? Labai ačiū.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Įtampos tarp parko direkcijos ir savivaldybės nepadidinsiu, nes įtampa ar taip, ar taip yra. Bet jūs labai teisingai pastebėjote dėl įtampos. Taip, įtampos toje savivaldybėje yra. Jinai atsirado dėl tam tikrų anksčiau priimtų sprendimų ir dėl didelės finansinės naštos, kuri dabar yra nukritusi po teismų sprendimų. Bet tai nėra susiję su šiuo įstatymu, nes vis tiek visais atvejais tie pinigai, jeigu juos reikės mokėti dėl kokių nors kada nors priimtų neteisėtų sprendimų, nebus imami iš ekologinio mokesčio nė vienos institucijos, nes tai yra specialioji sąskaita, visiškai kiti pinigai.
Bet dabar kalbėkime apie tai, kad savivaldybė… Matot, aš noriu pasakyti, jūsų klausimas yra labai taiklus, bet gaila, kad aš neturiu tikslių dabartinių skaičių. Aš galiu pasakyti, kad prieš dvejus ar trejus metus šita savivaldybė vienam žmogui iš biudžeto skiriamų lėšų skaičiumi lenkė Vilnių ir Kauną gal kokius keturis ar penkis kartus. Tai yra geriausiai Lietuvoje gyvenanti savivaldybė pagal biudžeto pinigus, tenkančius vienam ten gyvenančiam asmeniui.
Kaip žinote, ten yra apskritai (žiūriu į P. Žeimį) labai daug asmenų, fiktyviai deklaravusių gyvenamąją vietą dėl nemokamo persikėlimo keltu ir dėl to paties ekologinio mokesčio. Kaip žinote, jų visos lėšos, mokami darbo užmokesčio, pelno mokesčiai – viskas eina į tą savivaldybę, tai yra labai gerai gyvenanti savivaldybė. Aišku, aš to jiems ir toliau linkiu, tai yra kurortinė savivaldybė, reikalaujanti didesnių lėšų, bet manau, kad reikia atsižvelgti ir į valstybės numatytus prioritetus, kad tai yra ypatingos vertės saugoma teritorija, ir skirti šiek tiek didesnį dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas G. Mikolaitis. Jūsų klausimas.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs labai gražiai pristatote dėl biudžeto, dėl Neringos savivaldybės. Parkui priklausę visi miškai dėl kažkokių priežasčių buvo paimti ir perduoti urėdijai. Man labai aišku dėl ko. Dėl to, kad Nacionalinio parko direkcija nesusitvarkė, kilo gaisrai, duotos lėšos, skirta technika panaudoti, iš kitos pusės Kuršių marių gaisrus pastebėjo, kad dega, o vietiniai nematė, ir buvo atiduoti urėdijoms. Galbūt per daug mes vertiname šitą parko direkciją. Gal reikėtų mažinti jų teritorijų (…) ir daugiau perduoti urėdijai, savivaldybei, kurie yra tikri šeimininkai, nes kai keli šeimininkai, tai, žinote, niekas nieko ir nežiūri. Kaip jūs vertinate, kodėl buvo perduoti miškai ir ar nereikėtų išvis apriboti?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Galiu pasakyti. Savivaldybė labai seniai šitą idėją kėlė, gal jau dešimt metų. Labai seniai šitą idėją kėlė ir visą laiką siekė to tikslo, t. y. siekė tokio veiksmo, nes tada jinai įgyvendino savo tikslą – sumažinti parko direkcijos įtaką. Iš pono A. Mockaus klausimo, kuris, abejoju, ar jo paties sugalvotas, bet yra padiktuotas mero, labai panašiai ir skamba. Iš tikrųjų savivaldybė įsivaizduoja, kad jie tą tikslą pasiekė, bet aš noriu pasakyti, kad dėl funkcijų taip, kaip ir anksčiau, šitie miškai niekada nebuvo kertami ir parduodami kaip ūkinės veiklos miškai, pavyzdžiui, kaip mediena. Jie niekada nebuvo. Šitoje parko teritorijoje niekada nebuvo miškai tvarkomi pagal ūkiskaitą. Ir todėl Miškų įstatyme buvo padaryta išimtis, kadangi čia miškuose jokia ūkinė veikla negalima. Noriu pasakyti, kad nė viena urėdija nenorėjo priimti. Kaip žinote, priėmė apskritai net ne Kretingos urėdija, kuri pagal pajūrį, gal net būtų galima pritrauktai sakyti, kad gal net ir šalia, bet priėmė apskritai Šilutės, kitoje marių pusėje esanti urėdija. Tai iš viso tikėtis, kad urėdas arba miškininkas, kitoje marių pusėje esantis, gali prižiūrėti, kaip dirba jo miško darbininkas, turbūt suprantate, kad nėra nei ekonomiškai efektyvu, nei ūkiškai, nei administraciniu požiūriu tai yra efektyvu. Žodžiu, tiesiog tai buvo įgyvendinta V. Mazuronio ambicija, manau, kad labai neteisinga ambicija. Aš manau, kad su laiku bus grįžta prie to, kaip buvo anksčiau, nes yra labai nuostolinga urėdijai turėti šiuos miškus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų išnaudojote visą laiką klausimams ir atsakymams. Ačiū už pateikimą ir atsakymus. Motyvai. Turime norinčių? Motyvai prieš. Už nėra. Gerai. Ponas P. Žeimys. Prašom.
P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamu įstatymo projektui iš esmės yra siūloma nustatyti, kad visoms valstybinių parkų direkcijų programoms finansuoti būtų skiriama vienos savivaldybės, tai yra Neringos miesto savivaldybės, 50 % biudžeto lėšų, gautų kaip vietinė rinkliava už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos teritoriją.
2015 metais, kaip projekto teikėja ir pasakė, Neringos savivaldybės biudžetas iš šios rinkliavos surinko truputį daugiau nei 1,4 mln. eurų, tačiau visiškai nekalbama, kokia būtų kompensacija pritarus šiam projektui. Pritarus, mano galva žiūrint, šiam projektui, Neringos savivaldybė dar šiais metais gali pritrūkti lėšų savo funkcijoms vykdyti, juolab kad įstatymo pakeitimas įsigaliotų nepasibaigus biudžetiniams metams. Todėl siūlau nepritarti įstatymo projektui po pateikimo, jeigu nebūtų pritarta, jį paprasčiausiai siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų už nėra. Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Pateikėja – ponia A. Stancikienė. Projekto registracijos Nr. XIIP-3549. Pateikimas.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 22, prieš – 18, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta.
Siūloma grąžinti autorei tobulinti. (Balsai salėje) Atmesti. Bendru sutarimu galime atmesti? Bendru sutarimu… (Balsai salėje) Tobulinti. Gerai, balsuojame. Kas už – tobulinti, kas prieš arba susilaikė – atmesti. Tobulinti – už, atmesti… Alternatyvus. Atmesti – prieš, tobulinti – už. Balsuojame dėl to, kad po pateikimo įstatymo projektas būtų…
Už – 34, prieš – 46. Atmestas. Ačiū.
15.45 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 32, 321, 322, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 323 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3901ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Kviečiame Aplinkos ministerijos viceministrą poną A. Genevičių. Jis 2-4 klausimą pristatys. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 323 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Prašom.
A. GENEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas. Padaryti šie pakeitimai: patikslinta sąvoka „ūkinė veikla“, išplečiama, kad atitiktų direktyvos sąvoką, yra direktyviniai dalykai apie vykdomą veiklą, verslą arba įmonę, nepaisant to, ar ji yra privati, viešoji, siekianti ar nesiekianti pelno.
Toliau, pateikta sąvoka „neišvengiama žalos grėsmė“, turime patikslinti pagal Komisijos nurodymą arba pastabas, kad tai būtų vertinama kaip pakankama tikimybė, kad artimoje ateityje bus padaryta žala aplinkai. To įstatyme nebuvo perkelta iš direktyvos.
Toliau, terminas „prevencinės priemonės“, tai yra prevencinės priemonės dėl žalos aplinkai.
Ketvirta, siūloma tikslinti 32 ir 33 straipsnius, siekiant aiškiau reglamentuoti direktyvos 2 straipsnio 16 dalyje nurodytas išlaidas, kurias privalo atlyginti veiklos subjektas, padaręs žalą aplinkai ir sukėlęs žalos aplinkai grėsmę.
Penkta. Taip pat siūloma papildyti įstatymą 323 straipsniu „Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“, kai nustatomi tokio poveikio reikšmingumo kriterijai. Kriterijai yra perkelti iš direktyvos ir yra aktualūs, taikant žalos aplinkai prevencijos priemones, tais atvejais, kai nustatomas reikšmingas poveikis aplinkai. Privaloma taikyti aplinkos atkūrimo arba prevencines priemones. Įstatymo projektas iš esmės naujo reguliavimo nesukuria. Dėl naujų sąvokų patikslinimo keičiami ir visi kiti susiję straipsniai dėl Europos Komisijos pastabų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Aurelija Stancikiene, jūsų klausimas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis viceministre, prieš pusę metų, gal prieš metus aš kreipiausi į jus dėl tokios teritorijos, kuri yra buvusi garažų teritorija. Žinote, metaliniai garažai Lazdynėliuose, šalia Lazdynų. Atsimenate? Ir aš jums sakiau, kad ten teritorija yra ypač užteršta, šalia yra geriamojo vandens, vandentiekio rezervuarai, ten patenka, nepatenka vanduo. Be abejonės, požeminis vanduo patenka, greičiausiai tarša ir ten. Jūs pažadėjote išsiaiškinti dėl šitos situacijos. Jūs pažadėjote išsiaiškinti, kadangi tokia ekologinė tiksinti bomba yra ne viena, yra daugiau tokių analogiškų. Jūs pažadėjote išsiaiškinti. Nustatyti kaltų neįmanoma, nes ten keli šimtai savininkų. Kas padaryta šitoje srityje ir kaip šitas konkrečiai jūsų Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimas galės daryti įtaką atsakomybei už tokių teritorijų atsiradimą, nežinau, ir už tai, kad jos yra netvarkomos iki šiandien?
A. GENEVIČIUS. Aš manau, kad jis tiesioginę įtaką padarys. Žinau tą atvejį, labai liūdnas atvejis, kada savivaldybė grąžina visiškai užterštus žemės sklypus. To negalėjo padaryti, tai tikrai prieštaravo įstatymui. Ten dabar vyksta ikiteisminis tyrimas. O dėl šio pakeitimo tai bus tiesioginė nuoroda, kadangi tokių teritorijų atsiranda, kad turėtų prisiimti tas, kuris pažeidė, iš karto, perleisdamas tas teritorijas. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame viceministrui už pateikimą ir atsakymą į klausimą. Motyvus išsakyti nėra norinčių. Bendru sutarimu po pateikimo galime pritarti? Galime pritarti. Pritariame po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – birželio 16 diena. Ačiū. Taigi šis 2-4 klausimas išnagrinėtas.
15.50 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 1, 2, 5, 7, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27, 29, 30, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3923ES, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3924ES (pateikimas)
Kitas klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3923ES. Gerbiamasis ponas viceministras pristatys. Pateikimas. Ir bus nemažai lydimųjų įstatymų, iki h… Taip, 2-5a ir 2-5b klausimai. Norėjau jau paskubinti. Prašom.
A. GENEVIČIUS. Įstatymo pakeitimo tikslas – tobulinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimą ir jų apsaugos ir tvarkymo valdymą. Norėčiau pasakyti, kokia yra problema. Veiklą saugomose teritorijose reguliuoja, sakytume, per daug dokumentų. Jų taikymas yra visiškai sudėtingas ir siūloma atsisakyti saugomų teritorijų individualių apsaugos reglamentų, regioninių architektūrinių reglamentų, laikinų apsaugos reglamentų, kurių nuostatos, jeigu jos aktualios, perkeliamos į saugomų teritorijų nuostatus arba jų planavimo dokumentus.
Antra problema, išplaukianti, tai yra statinių statyba esamose sodybose reguliuojama per griežtai, sudaro dėl išsaugojimo tikslų neproporcingai dideles kliūtis ūkinei veiklai ir nesiderina su kokybiško teisinio reguliavimo principais. Siūlome konkrečiai apibrėžti statinių statybos sąlygas, skiriant ypatingą dėmesį statiniams, jau esamų ir buvusių sodybų atkūrimo sąlygoms.
Trečia išplaukianti problema yra ta, kad vandens telkinių pakrantės dažnai nėra prieinamos visuomenei, kaip to reikalauja įstatymas. Žemės savininkai trukdo prieiti ir naudojasi įstatymo spragomis.
Kita vertus, įstatymas taip pat nenumato pakrantėse besilankančių asmenų pareigų, kurios užtikrintų, kad pakrantės nebūtų teršiamos. Yra daug pavyzdžių: žmogus turi saugomose teritorijose savo žemės sklypą, jam telieka tik ateiti, susirankioti šiukšles, atliekas arba susimokėti baudą, o poilsiautojas jokių įsipareigojimų neturi. Taigi siūlome suteikti balansą šiems santykiams, sugriežtinti draudimą užtverti pakrantes, tačiau konkrečiai apibrėžti ir išimtis, kada pakrantės užtvėrimas būtų leidžiamas. Tai yra nustatyti konkretų pakrantės apsaugos juostoje leidžiamų statyti statinių sąrašą, nustatyti draudimą ir taikomas išimtis važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis arba jas statyti prie vandens telkinių kranto.
Nustatyti asmenų, apsistojančių vandens telkinio pakrantėse, pareigą informuoti privačios, informuoti (pabrėžiu) privačios žemės savininką, kad jis ten poilsiaus, ar panašiai ir kokie įsipareigojimai jam iš to kyla. Pabrėžtina, kad prieiti privačia pakrante jokių leidimų nereikalaujama, tik poilsiauti, tai yra poilsiui. Keliamas reikalavimas užtikrinti švarą apsistojimo vietose pakrantėse. Svarbu pažymėti, kad pasiūlymais stiprinama pakrančių apsauga, užtikrinama, kad pažeidėjai negalėtų išvengti atsakomybės teigdami, kad atliekas pakrantėje paliko kiti asmenys, t. y. įrodinėti atliekų išmetimo veiksmo.
Problema ketvirta. Į valstybinių parkų valdymą nepakankamai įtraukiama vietos bendruomenės, dėl to kyla dažni konfliktai. Siūlome numatyti, kad į valstybinių parkų tarybas, kurios gali būti sudaromos veiklai valstybiniame parke organizuoti, įtraukiami ne tik saugomos teritorijos direkcijos ir savivaldybės atstovai, bet įtraukiami ir kitų regione veikiančių suinteresuotų organizacijų, pavyzdžiui, vietos bendruomenių, seniūnaičių, miškų urėdijų, kultūros paveldo institucijų ir panašiai, atstovai.
Penkta problema. Tai saugomose teritorijose už visų mokesčių mokėtojų lėšas sukuriama vis daugiau lankytojams skirtos brangios infrastruktūros, tačiau ja pasinaudoja ne visi mokesčių mokėtojai. Siūlome įstatymą papildyti nuostatomis, kad iš valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankyti saugomų teritorijų lankytojų renkamas lankytojų mokestis, platinant saugomų teritorijų lankytojų bilietus, kad tai būtų daroma, konkrečiai nustatoma, kur surinktos lėšos gali būti panaudotos arba turi būti. Tai leistų surinkti papildomų lėšų saugomose teritorijose sukurtos rekreacinės infrastruktūros priežiūrai ir būsimiems arba būtiniems remontams ateityje.
Pakeitimai dėl kompensacijų išmokėjimo ir kiti klausimai išaiškinti lydimuosiuose dokumentuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Šįkart jūsų kur kas daugiau Seimo narių nori paklausti. Taigi pirmoji D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis viceministre, dėkui jums už išsamų pristatymą. Iš tiesų jūsų pateiktame projekte yra daug gerų ir sveikintinų dalykų, tačiau aš noriu klausti to, kas iš tiesų kelia nerimą. Kaip jūs manote, kodėl dėl ministerijos parengto projekto atsirado 54 Teisės departamento pastabos, iš kurių galbūt tik dešimtadalis yra techninio pobūdžio, visos kitos yra dalykinės? Tai reiškia, kad ministerijos departamento darbo kokybė tikrai kelia susirūpinimą. Ką jūs apie tai manote?
Ir kitas dalykas. Praeitoje kadencijoje buvo labai daug svarstoma apie tai, ar karkasas yra saugoma teritorija? Karkasas yra saugomas teritorijas jungiančios teritorijos ir tai sudaro 95 % Lietuvos teritorijos. Įtraukiant karkasą į šitą įstatymą, mes turime situaciją, kai vos ne visa Lietuvos teritorija tampa saugoma teritorija su galimybe įvesti vieną dieną kažkokius apribojimus. Kaip jūs tą pakomentuotumėte?
A. GENEVIČIUS. Aš manau, kad dėl pastabų, tai jų ten yra tikrai mažiau. (Balsas salėje: „Ne mažiau!“) Na, galbūt. Bet komitetuose galima svarstyti. O dėl to, ką jūs dabar sakote, tai būtent šis įstatymas, mano manymu, ir turėtų niveliuoti arba koreliuoti tai, kas kelia rūpestį, kad gali bet kurią dieną, pavyzdžiui, tapti saugoma teritorija, tikrai ne.
PIRMININKAS. Ponia A. Stancikienė. Jūsų klausimas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis viceministre, nežinau, ar jums žinoma, kad mūsų komitete aplinkos ministras buvo labai nustebęs, kad šituo įstatymu, kurio rengėjas turėtų būti kaip ir jis, nes Aplinkos ministerija rengia šitą įstatymą, kad šituo įstatymu yra numatyta galimybė tvenkti upes, kad yra numatyta galimybė tverti pakrantes, nes beveik visos jos vadinsis ganyklomis (iš karto į priekį žinome), reikės tik palikti mažus vartelius žmogui prieiti. Kad iš esmės negalės žvejotojai mėgėjai, žvejai (pataisė kolega), žvejai mėgėjai pakrantėse žvejoti, jeigu neturės rašytinio savininko sutikimo ir apskritai, kad leidžiate urbanizuoti, leidžiate faktiškai miškuose statyti sodybas net ir tose vietose, kur jų niekada nebuvo, ir net ir ne tokios architektūros, kokios, pavyzdžiui, sodyba galėjo būti…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas! Ponia Aurelija, laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …tiesiog numatote vienintelį ribojimą – 2 hektarų teritorija. Ar galite pakomentuoti, kaip iš ministerijos išėjo įstatymas, kurio ministras nežino?
A. GENEVIČIUS. Kad ministras buvo nustebęs, ir aš dabar nustebęs dėl to, kad bus galima tvenkti. Apie tai tikrai nekalbama. Nes kažkokį upių ar upelių patvenkimą reglamentuoja vandens įstatymai ir ten aš tikrai neįžvelgiu, kad tai bus leidžiama daryti Saugomų teritorijų arba šituo įstatymu arba projektu.
O jei kalbame apie žvejus, tai tikrai jis galės ateiti iki tos upės. Čia yra kalbama daugiau apie poilsiauti įsikūrusius žmones tame žemės sklype, kur jie paskui kažką palieka.
PIRMININKAS. A. Ažubalis. Prašom. Jūsų klausimas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pone pranešėjau, kaip jūs iš principo charakterizuotumėte šito įstatymo projekto pataisas? Ar iš esmės jis liberalizuoja saugomų teritorijų vystymą arba įsisavinimą, ar atvirkščiai? Jūs čia labai gražiai kalbėjote apie tvoras. Bet tvoros – tai amžina bėda. Ir ar čia tik tvoros yra esminis dalykas, jeigu taip pažiūrėtume iš šono apibendrintai? Įstatymas liberalizuoja vystymą, tai yra statinių (…), visokių hidrologinių statinių statymą ar, atvirkščiai, sudaro sąlygas išlaikyti tai, ką dabar turime?
A. GENEVIČIUS. Galbūt kalbėkime apie tas didžiules tvoras, kurios yra tikrai didžiulė problema, tai ten ir numatyta yra, kad jeigu… Aš dabar pats žinau, paežerėje turiu šiokią tokią sodybą, ir jeigu atsitverčiau ir palikčiau tuos 5 metrus, tai tikrai niekas nepraeitų ir nenueitų iki žvejybos vietos. Bet ten bus numatyta ir aiškiai reglamentuota, kad paliekami, sakykime, varteliai, per kuriuos jis gali ateiti ir patekti. (Balsai salėje) Apie tai bus detaliau jau po įstatymo priėmimo išdėstyta.
Aš manau, kad kalbant, ar čia liberalizmas, tai kai kur yra palengvinama, tačiau griežtinama atsakomybė paprasčiausiai. Aš apie tai noriu pasakyti. Atsakomybė už užteršimą ir visa kita.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas L. Balsys. Jūsų klausimas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš jau nevardinsiu tų galimų pasekmių, kurios atsirastų priėmus šį jūsų siūlomą įstatymą, čia jau kolegos klausė. Visuomenininkai, mokslų daktarai, profesoriai yra Seimo nariams išdalinę gana aiškią argumentaciją, ko būtų galima neigiamo tikėtis. Bet aš norėčiau paklausti iš esmės. Iš kur tas toks noras, kaip jūs sakėte, tobulinti veiklą saugomose teritorijose arba kišti nagus prie saugomų teritorijų? Juk jos tam ir yra saugomos, kad ten būtų saugoma bioįvairovė, gamta, aplinka. Jeigu jums atrodo, kad kažkur galbūt yra per daug tų saugomų teritorijų ar jos turėtų būti nesaugomos, tai galbūt eikite kitu keliu – siūlykite mažinti saugomų teritorijų kiekį, bet jeigu saugoma, tai turi būti tikrai saugoma. O jūs einate kompromisų keliu – padaryti lyg ir saugomą, lyg ir nesaugomą.
A. GENEVIČIUS. Sutinku, kompromisas kyla iš didžiulių ginčų ir visuomenės nepasitenkinimo. Matyt, ieškoma išeičių, kaip tai sureguliuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų toks. Prašom pasakyti, ką daryti žmogui, kuris turi 80 metų mišką. Jis yra saugomoje teritorijoje ir ten randamas kažkoks paukščių lizdas. Jis turi kirtimo projektą ir jam dabar uždraudė tai atlikti. Kadangi miškas jau yra subrendęs, jeigu neleisim kirsti, visiškai suges. Prašom pasakyti, kaip elgtis tam savininkui?
A. GENEVIČIUS. Jeigu kalbame apie buveines arba kažkokį susitelkimą paukščių, kurie yra saugomi (yra net tokių atvejų, kai saugo ne tik Lietuva, bet ir Europa), tai tikrai taip. Turėtų būti atliekami tos teritorijos kadastriniai matavimai ir, matyt, išlygų tikrai nebus padaryta, kad jis galėtų ten kirsti, kažką daryti, valyti. Matyt, kol kas liks taip, kaip yra. (Balsai salėje) Aš kalbu ne apie 80 hektarų, taip nebūna, kad saugomi paukščiai arba jų buveinės apimtų tokį platų…
PIRMININKAS. Ačiū. V. A. Matulevičius. Tai bus paskutinis klausimas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis viceministre, išeitų, kad pagal jūsų siūlomą projektą net ir draustinyje ar valstybiniame parke bus galima padaryti poveikio aplinkai vertinimą ir vykdyti veiklą, taip? Žinote, mūsų tradicijos, kaip tie klausimai kartais sprendžiami, na, paprašys koks ponas R. Malinauskas padaryti šitą vertinimą, ir tada viskas. Ar neatveriame Pandoros skrynios?
Ir kitas klausimas jau buvo užduotas, bet labai norėtųsi paprašyti. Jūs atsakykite vis dėlto mums tiesiai. Priėmus šitą projektą bus statomos užtvankos saugomose teritorijose ar ne? Ačiū.
A. GENEVIČIUS. Manau, kad tikrai nebus, išskyrus užtvankas, kalbame apie užtvankas, kurios yra kultūros paveldo, jos ten yra išnykusios arba yra likęs jų istorinis paveldas, ten jas atkurti, teisingai, nebus draudimo. Jų Lietuvoje yra apie 200. Tai atkurti kaip kultūros paveldą, aš manau, tikrai bus galima. Apie kitas užtvankas šiame įstatyme mes tikrai nekalbame.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas jau baigėsi. Motyvai. Motyvai už – ponas A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, išties mes turbūt jau trečią kadenciją bandome kažką daryti su saugomomis teritorijomis, tai yra arba žengti žingsnį į priekį, arba palikti tai, kas dabar yra. Aš vis dėlto pritarčiau, kad reikia žengti tą žingsnį ir bandyti taisyti. Yra Teisės departamento 52 išvados dėl 32 straipsnių, išties bus labai daug darbo, išties nėra čia jokio nei liberalizmo, nei socialdemokratijos saugomų teritorijų, nei konservatizmo.
Yra žmogus, kuris ten gyvena, ir tas žmogus vienareikšmiškai turi pasakyti: man gyvenime pavyko, kad aš gyvenu saugomoje teritorijoje, kad gamta nuostabi. Turi išsitekti ir žmogus, turi išsitekti ir augmenija, ir flora, ir fauna. Bet priklauso nuo mūsų, ar dirbame su tuo įstatymu, ar ne. Dirbame ta linkme, kad pagerintume ten žmonėms gyvenimą, ar paliekame kitoms kadencijoms? Aš sutikčiau su tuo, kad bandytume jį taisyti. Aišku, didžiausias krūvis teks Aplinkos apsaugos komitetui. Jis nėra idealus, tą pripažįsta ir viceministras, bet manau, kad bendromis jėgomis jį pataisysime ir iki birželio pabaigos turėsime naują įstatymą, kuris tikrai, bus galima pasakyti, atitinka ir gyventojų, ir faunos, ir floros reikalavimus šiose 16 % Lietuvos teritorijose, kurios vadinasi saugomomis teritorijomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Pagal šitą Saugomų teritorijų įstatymo redakciją, aš noriu pasakyti, mes leisime tose saugomose teritorijose kur kas daugiau, viceministre, išgirskite, kur kas daugiau negu kitose teritorijose, nes tikrai veiklą daugeliu atvejų, ūkinę veiklą, reglamentuoja kiti įstatymai. Čia jūs numatote labai aiškias išimtis.
Dėl tų tvorų. Aš jums pacituosiu. „Gali būti statomos tvoros, kurios būtinos aptverti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius.“ Tai yra prieplaukos ir jų statiniai, rekreacinės teritorijos, elingai, nesudėtingi paplūdimių statiniai, teisėtai pastatyti pastatai pakrantės juostoje, pirtelės ir t. t., plius ganyklos. Jūs iš esmės numatote galimybę tverti beveik visas be išimties pakrantes. Vienintelė sąlyga, kurią įrašote, yra varteliai. Vadinasi, kitose teritorijose bus daug griežčiau reglamentuojama negu saugomose teritorijose.
Dėl apsistojimo. Visoje Lietuvos teritorijoje žmonės apsistoti nesaugomų teritorijų pakrantėje gali. Saugomoje teritorijoje jie negalės apsistoti, jeigu bus lentelė „Privati valda“, negavę raštiško savininko sutikimo. Pacituosiu. „Jeigu pasirinktoje apsistoti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje yra nurodyta informacija, kad tai yra privati žemė, turi būti…“ raštiškas, atsiprašau, ne raštiškas, „…turi būti suderintas apsistojimas su žemės savininku.“ Labai įdomu, kad jūs apibrėžiate, kas yra apsistojimas. Apsistojimu pakrantėje laikomas asmenų buvimas vienoje vietoje ilgiau negu reikia praeiti pakrantės apsaugos juostą ir su tuo susijęs bet kokių daiktų padėjimas ant žemės, įskaitant maudymąsi vandens telkinyje nuo pakrantės. Jūs įsivaizduojate, daiktus pasidėti, rankšluostį pasidėti aš negalėsiu neturėdama savininko sutikimo. Nežinau, kaip bus su žvejais, nes jūs numatote išimtį vieninteliu atveju, kai yra žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje.
PIRMININKAS. Laikas.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tai ten, kur žuvininkystės telkiniai, visur kitur negalės žvejai mėgėjai žvejoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, ponia Aurelija.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Jau nešneku apie statybas.
A. GENEVIČIUS. Supratau, bet aš dar kartą noriu pasakyti…
PIRMININKAS. Pone ministre, viceministre, atsiprašau, tačiau dabar jau motyvai, nekomentuojame. Dabar tiesiog balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl dviejų įstatymų projektų – Saugomų gyvūnų, augalų ir Saugomų teritorijų įstatymų pakeitimo įstatymų projektų po pateikimo. Pateikė Aplinkos ministerija, gerbiamas viceministras A. Genevičius.
Balsavo 69: 36 – už, prieš – 6, susilaikė 27. Jeigu neklystu, pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas dėl vieno ir kito projekto ir papildomas – pirmuoju atveju Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pasiūlymų nėra. Svarstymo data būtų birželio 16 diena. Ačiū. Šis klausimas išnagrinėtas.
16.10 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4160, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4161, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4162, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4163, Miškų įstatymo Nr. I-671 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4164, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4165, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 42, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4166, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 27 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4167 (pateikimas)
Kitas – klausimų 2-6 paketas. Pone viceministre Algirdai Genevičiau, ponia Aurelija, labai jums ačiū. Suprantu, kad prie simpatiškos Seimo narės yra ir (…) malonu aptarti.
A. GENEVIČIUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Aš pristatau daug klausimų: 2-6a, 2-6b, 2-6h. Tai būtų Aplinkos apsaugos rėmimo kai kurių įstatymų projektų pateikimas. Prašau, pone viceministre.
A. GENEVIČIUS. Tai yra paprastas dalykas. Tai yra pakeitimas keičiant kodekso pavadinimą. Tik tiek galiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Algi Strelčiūnai, jūsų klausimas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėjau jūsų paklausti. Čia kalbant apie projektą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų priežiūros. Jeigu išbraukiame punktą, išeina, kad savivaldybė negali atlikti savo funkcijų. Gal jūs šitoje vietoje išbraukdamas neatkreipėte dėmesio, kad tai bus padaryta klaida ir savivaldybės negalės vykdyti funkcijų prižiūrint bendrojo naudojimo patalpų ir ginant viešąjį interesą?
A. GENEVIČIUS. Priimu. Pastaba, matyt, teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Atsakymų, klausimų nėra. Ačiū, gerbiamas viceministre. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ne. Gerai, balsuojame.
Balsuojame už visus… (Balsai salėje) Jūs norite dėl vieno atskirai? (Balsas salėje) Dėl daugiabučių. Taip? Gal mes tada nuo jo ir pradėsime. Neprieštaraujate? Viceministre, gal ten turiny nesumaišys nieko? Tvarka.
Gerbiami Seimo nariai, dėmesio! Klausimas 2-6c – dėl Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo straipsnių pakeitimo. Pateikimas. Balsuojame tiktai dėl šito dabar, paskui dėl visų kitų. Ačiū. Balsavimas įvyko.
Už – 36, prieš – 3, susilaikė 20. Taigi po pateikimo yra pritarta. Gal komitetus tada… Na, pasakysiu: Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstymas – birželio 16 dieną. Mes šį klausimą išnagrinėjome.
Dėl visų kitų bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritariame. Taigi dėl visų pagrindinis komitetas irgi lieka Aplinkos apsaugos komitetas ir papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar plius 4b – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data būtų birželio 16 diena. Taigi 2-6 bloką mes išnagrinėjome.
16.15 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2040 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas (irgi gerbiamas viceministras pristatys) – Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.
A. GENEVIČIUS. Prašau pakartoti.
PIRMININKAS. Tai būtų Atmintinų dienų įstatymo projektas Nr. XIIP-2040.
A. GENEVIČIUS. Mes, man atrodo, ar ne antrą sykį jau svarstome dėl geologo dienos įteisinimo? Tik tiek noriu pakomentuoti, nes tai yra prašymas, yra tikrai prašymas pritarti. Tai yra balandžio paskutinis sekmadienis.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Klausia ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, ar geologui, kad atšvęstų savo šventę, būtinai turi būti diena? Tegul jie švenčia be tos dienos. Ar turime čia visur įamžinti tas jų dienas? Tegu susitaria ir sueina ten pabūti kartu kokią nors dieną, ir bus jų diena. Tiek jau tų dienų, kad metuose nėra tiek dienų, kiek visokių mes čia prikuriame įvairiausių švenčių.
PIRMININKAS. Klausimas, pone Petrai. Aišku. Pone viceministre, atsakykite.
A. GENEVIČIUS. Aš tik noriu pasakyti – jiems pati diena tai būtų paskata arba jos pažymėjimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia ponas D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Aš irgi lygiai taip pat norėjau suformuluot savo klausimą, nes pas mus darbotvarkėje yra labai daug tokių klausimų kaip atmintinos dienos, išskirtinės dienos, susijusios su tam tikra profesija dienos, bet, sakykite, ar tai nėra perteklinis dalykas, kad mes tokiais dalykais užsiiminėtume ir įprasmintume posėdžio metu būtent geologų, pasaulinės sveikatos ir gamtos dienas?
PIRMININKAS. Prašau atsakyti, pone viceministre. Prašau atsakyti, pone viceministre, į klausimus.
A. GENEVIČIUS. Atsakymo kaip ir neturiu. Jeigu per daug… Bet aš manau, kad vis tiek reikšminga būtų ta diena. Yra daug tokių dienų – ir Mokytojo, ir panašiai…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. GENEVIČIUS. Neturiu atsakymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tvarka. Jūs pristatėte, atsakėte į klausimus. Dėkui, pone viceministre. Dėkojame A. Genevičiui.
Motyvai už ir prieš. Už – ponas A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties manyčiau, kad reikia pagerbti geologus. Tai yra ne tokia jau paprasta profesija. Žemės gelmės tikrai yra ir Konstitucijoje pažymėtos, kelis kartus apie jas kalbame, todėl mes turime išties… Sutinku su oponuojančiais, kad mes turime labai daug dienų, kad kartais gal tokias ir odiozines dienas, kur pagerbiame vieną ar kitą profesiją, aš jas visas gerbiu, bet manau, kad geologai tikrai yra ir pasaulinė organizacija, ir visa kita, ir tikrai nepriklausomoje Lietuvoje turi turėti savo dieną. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, štai mes švaistome savo laiką, spręsdami, ar geologams reikia įstatymu įtvirtinti jų dieną. Geologai turi ir tarptautinių, ir pasaulinių asociacijų ir, jeigu nori, nutaria, kada švęsti tą dieną, ir lai švenčia. Lygiai taip pat bet kokie – geologai, meteorologai, seksologai, patologai, kokie nors ten drugelių gelbėtojai ar mylėtojai, kada nori, tegul švenčia tas dienas. Aš buvau įregistravęs dar pereitą kadenciją pataisą, kad mes vienu ypu visas tas dienas panaikintume ir įstatymu nebenustatinėtume. Nustato asociacijos, bendruomenės, draugijos ir lai švenčia, tegu daro. Dabar mes neturime ką veikti – vien nustatinėjame. Aš tada, kai įregistravau šitą pataisą, sakiau, kad kalendoriuje beveik nelikę tuščių vietų, kad nebūtų mūsų įstatymu įtvirtinta kokia nors diena. Kai kur yra po dvi, tris dienas, ir vis gausiname, ir gausiname. Daugelis Seimo narių per visą kadenciją tai ir tenuveikė, kad įteisino dar kokią nors vieną dieną. Dabar čia geologai turės dieną, bet, jeigu pažiūrėję, toje srityje yra dar krūva specialybių, kurios niekaip nebus paminėtos, bet jos gal turi asociacijų ir jose įsitvirtina savo šventę ir tas įsitvirtinimas gerbtinas. Iš tikro juk kolega teisingai sako – nebent yra proga išgerti, daugiau nieko kito aš nematau.
Negausinkime, baikime su tais švenčių įtvirtinimais įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsavimas. Balsuojame dėl Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kurį teikia Aplinkos ministerija, projektas Nr. XIIP-2040.
Už – 51, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip pagrindinis. Svarstymas – gegužės 12 dieną. Gerai. Sutarėm.
16.21 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4202, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4203, Civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 7711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4204 (pateikimas)
Judame toliau. 2-9a, 2-9b, 2-9c klausimai. Prašome į tribūną Respublikos Prezidento patarėją ponią G. Grigaitę pristatyti teikiamus įstatymų projektus: Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos ir Civilinio kodekso įstatymų pakeitimų įstatymų projektus. Prašau, ponia Gabija.
G. GRIGAITĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite jums pristatyti Prezidento šių metų kovo 23 dienos dekretu pateiktų Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektų paketą. Šių įstatymų rengimą paskatino tai, kad savavališkos statybos įžūlėja, ir tai rodo nuolat į viešumą iškylantys skandalingi savavališkų statybų atvejai. Vien pernai buvo nustatyti 462 savavališkos statybos atvejai, iš kurių net 43 % buvo susiję su gyvenamosios paskirties pastatais. Prezidentės nuomone, valstybės atsakas į savavališkas statybas turi būti griežtas. Atsakingų asmenų atsakomybės neišvengiamumas ir savavališkos statybos padarinių šalinimas turi būti įgyvendinamas taip, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl tokio neteisėto veikimo nebaudžiamumo.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savavališkų statybų atvejais priima privalomuosius nurodymus dėl tokių statybų padarinių pašalinimo, t. y. nugriovimo ar rekonstravimo. Tačiau šie privalomieji nurodymai nėra vykdomieji dokumentai, o tai reiškia, kad visais atvejais, jei jie nėra geranoriškai vykdomi, inspekcija privalo kreiptis į teismą dėl priverstinio jų vykdymo. Vien pernai inspekcija teismui pateikė 166 tokius ieškinius. Po metų metus besitęsiančio teisminio proceso pati inspekcija privalo užtikrinti ir priimto teismo sprendimo vykdymą, nes daugeliu atvejų jie taip pat yra piktybiškai nevykdomi. Vien pernai buvo vėluojama įvykdyti 108 teismų sprendimus. Tokiai situacijai įtakos turi tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes pažeidėjams be papildomų finansinių nuostolių vilkinti inspekcijos nurodymų vykdymą, tuomet vilkinti bylas teismuose ir galiausiai taip pat sėkmingai be jokių finansinių nuostolių vilkinti teismų sprendimų vykdymą tol, kol teismo sprendimą galų gale įvykdo pati inspekcija.
Nuo savavališkų statybų neatgraso ne tik nevykdomi teismų sprendimai, bet ir baudų už savavališkas statybas ir už jų įteisinimą mokamų įmokų dydžiai. Pernai juridiniai asmenys sumokėjo 73 tūkst. eurų baudų už statybos pažeidimus, už įteisinimą buvo sumokėta 248 tūkst. eurų įmokų. Bandant tik nuspėti, kiek pažeidėjai galimai uždirbo už savavališkai pastatytų ir tik vėliau įteisintų bei perleistų gyvenamosios paskirties pastatų, darytina išvada, kad rizikuoti ir imtis savavališkų statytų vis dar apsimoka. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad daugiausiai savavališkų statybų atvejų yra nustatoma Vilniuje ir Klaipėdos rajone, t. y. ten, kur nekilnojamojo turto kainos yra didžiausios. Rizikuoti apsimoka ir dėl to, kad pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą ne visi savavališkas statybas vykdę asmenys sulaukia atsakomybės, t. y. statybos leidimas neretai yra gaunamas jau pradėtoms statyboms. Jei šių statybų inspekcija nebuvo užfiksavusi, įmokos už įteisinimą mokėti nereikia.
Atsižvelgiant į mano trumpai paminėtas priežastis ir siekiant užtikrinti visų be išimties savavališkas statybas vykdžiusių asmenų atsakomybės neišvengiamumą, taip pat operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą, teikiamas Statytos įstatymo atitinkamų straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma: pirma, nustatyti, kad inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai yra vykdomieji dokumentai. Tai reiškia, kad jų nevykdymo atveju jie galės būti vykdomi priverstinai, be atskiro kreipimosi į teismą. Teisme privalomojo nurodymo klausimas būtų nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu pats asmuo kreiptųsi į teismą ir skųstų tokį inspekcijos privalomąjį nurodymą. Norėčiau paminėti, kad tokios praktikos laikomasi Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kroatijoje ir kitose Europos šalyse.
Antra, siūloma nustatyti, kad visi asmenys, siekiantys įteisinti savavališką statymą, turi mokėti įmoką už jos įteisinimą, neatsižvelgiant į tai, ar inspekcija buvo nustačiusi savavališkos statybos faktą, ar ne. Inspekcija tokiu atveju galės reikalauti sumokėti įmoką ir tais atvejais, kai bus nustatyta, kad statytojas gavo statybos leidimą jau faktiškai vykdytoms statyboms.
Trečia, siūloma užtikrinti savivaldybių ir inspekcijos bendradarbiavimą tokiu būdu, kad kilus įtarimui, jog statybos leidimo buvo prašoma jau atliktiems statybos darbams, būtų sustabdomas statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir apie tai informuojama inspekcija. Inspekcija privalomai turėtų būti informuojama ir tais atvejais, kai patys asmenys, siekdami gauti statybos leidimą, nurodytų atlikę savavališkos statybos darbus.
Ketvirta. Siūloma suteikti teisę viešojo administravimo subjektams patiems, t. y. ne tik remiantis teismo sprendimu statybos leidimo derinimo procese, panaikinti savo priimtus tarpinius administracinius sprendimus. Toks reguliavimas galioja šiuo metu pagal teritorijų planavimo procedūras ir leidžia viešojo administravimo subjektams operatyviai taisyti klaidas, kol dar nėra išduotas galutinis dokumentas ir nėra atsiradę neigiamų padarinių tretiesiems asmenims.
Siekiant atgrasyti nuo savavališkų statybų, teikiamomis Statybos įstatymo pataisomis taip pat siūloma padidinti juridiniams asmenims taikomas baudas už savavališką statybą. Siūloma labiausiai didinti baudas už pavojingiausias veikas, t. y., pavyzdžiui, už naujo, ypatingo statinio, tokio kaip daugiabučio, savavališką statybą, maksimalią baudą didinant, pavyzdžiui, nuo 14 tūkst. 481 euro iki 30 tūkst. eurų. Baudas už likusias veikas siūloma didinti mažiau. Taip pat siūloma dvigubai didinti įmokos, mokamos už tokios statybos įteisinimą, dydį, t. y. nustatyti 300 tūkst. eurų kaip maksimalią įmokos vertę. Tačiau siekiant, kad būtų išlaikyta protinga proporcija tarp įvykdytų savavališkų statybos darbų ir įmokos, nustatoma, kad įmokos vertė niekada negalės viršyti 70 % statybos vertės. Be to, siūloma 50 % sumažinti įmokas už savavališkos statybos įteisinimą tiems asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus iki to momento, kai inspekcija užfiksuoja būtent tokią neteisėtą statybą.
Kartu su Statybos įstatymo pataisomis teikiamu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projektu siūloma nustatyti, kaip aš ir minėjau, kad inspekcijos privalomųjų nurodymų nevykdymo atvejais jie yra iš karto perduodami antstoliui priverstiniam vykdymui be atskiro kreipimosi į teismą; taip pat pakeisti inspekcijos privalomojo nurodymo surašymo taisykles tokiu būdu, kad visais atvejais jose būtų nustatyta teisė inspekcijai pačiai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę savavališkas statybas vykdžiusio asmens lėšomis, jei šis per nustatytą terminą nepašalina pats savavališkos statybos padarinių; taip pat nustatyti galimybę įteisinti naujų statinių savavališką statybą valstybinėje žemėje tik tais atvejais, jei asmuo tokias statybas vykdė turėdamas valstybinės žemės valdymo ir naudojimo teises.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužkerta galimybių vilkinti tiek inspekcijos privalomųjų nurodymų, tiek teismo sprendimų savavališkos statybos srityje vilkinimui, kartu teikiamos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma: pirma, nustatyti galimybę teismui skirti iki 289 eurų baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną. Gresianti bauda skatintų skolininką įvykdyti sprendimą ir jį drausmintų.
Antra. Siūloma nustatyti teismui galimybę baudą už teismo sprendimo nevykdymą skirti visais atvejais, tai yra nepaisant to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Pavyzdžiui, ar inspekcija pati gali įvykdyti sprendimą už pažeidėją. Dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina inspekcijos teisinę padėtį, nes nevykdant teismo spendimo geruoju inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę įvykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, o tam įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių inspekcijos resursų.
Norėtųsi atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko šių kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija parengtų projektų antikorupcinį vertinimą ir konstatavo, kad siūlomos projekto nuostatos sąlygų korupcijai nesudaro.
Norėčiau baigti savo pristatymą ir pakviesti jus, gerbiamieji Seimo nariai, palaikyti Respublikos Prezidentės iniciatyvas. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą. Dabar jums nori užduoti klausimų nemažai Seimo narių. Pirmasis – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Prezidentės patarėja, išties sveikintini šitie įstatymų projektai, nes yra daug neteisybės valstybėje. Aš tik pasigedau tame pakete tokios nuostatos. Jūs paminėjote itin brangias teritorijas, kur yra brangiausias nekilnojamasis turtas. Pajūris, sostinė, bet, kaip pastebėjote, turbūt daug neteisybės yra, kada vienam kaimynui leidžiamas užstatymo tankis, užstatymo plotas vienoks, o šalia esančiam neleidžiama. Tai yra piktnaudžiauja ta teise patys pareigūnai, jie sukuria tokią situaciją. Tada jau kalbėti apie statybos pažeidimus, arba leistinus, mes matome štai ir Šventojoje tą pentagoną pastatytą. (Atsiprašau, kolegos.) Pastatytą didžiulį pentagoną ir šalia 7,5 metro šiaudiniais stogais stovinčius namus. Tą patį galima kalbėti apie Žvėryną, Antakalnį, apie kitus. Ką jūs manote, ar nereikėtų papildyti dar vienu teisės aktu, kad visi prieš Dievą būtų lygūs, o nebūtų lygesnių? Ačiū, pirmininke.
G. GRIGAITĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, mūsų manymu, ta siūloma priemonė, jog galės būti naikinami tarpiniai institucijų sprendimai iki galutinio statybos leidimo išdavimo, turėtų drausminti ir pačius pareigūnus, tai yra kad kita institucija, kuri dalyvauja derinant statybos leidimus, pastebėjusi, kad kita institucija galbūt priėmė tą neteisėtą administracinį sprendimą, informuotų. Mes taip skatiname vykdyti didesnę priežiūrą tarp institucijų. Galbūt tai drausmintų. O jeigu būtų kažkokių kitų pasiūlymų, tai komitete visą laiką galima juos svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Čigriejiene, jūsų klausimas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji patarėja, jau tos savavališkos statybos Lietuvoje tampa keiksmažodžiu, atleiskite už pasakymą. Tikrai jų labai daug, ir kažkas duoda statybos leidimą. Pavyzdys – Neringa. Tai dabar sakykite, kuo kaltas žmogus, kad išduotas leidimas, ir jeigu kartais įvyksta kažkoks pirkimas ir pardavimas, turi kentėti paprastas, eilinis žmogus? Ar šitas įstatymas tikrai suvaldys, ar nebus landų savavališkoms statyboms?
G. GRIGAITĖ. Mūsų manymu, šitas įstatymo projektas turėtų atgrasyti nuo tų savavališkų statybų. Jeigu kalbėtume apie asmenis, kurie įsigijo abejotino teisėtumo nekilnojamojo turto objektus, tai, kaip žinome, valstybės tarnautojo atsakomybė irgi turėtų būti sprendžiama. Šiuo metu Seime yra svarstoma nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija. Mano žiniomis, Valstybės kontrolė Audito komitetui yra pateikusi pasiūlymą įsteigti darbo grupę, kad būtų sistemiškai sprendžiami valstybės tarnautojų atsakomybės klausimai, tai yra kuriais atvejais jie turėtų atlyginti valstybei padarytą materialinę žalą, ir tie klausimai tikrai turi būti sprendžiami.
O mūsų siūlomame įstatymų pakete mes taip pat numatome, kad Statybų inspekcija negalėtų visais atvejais išduoti statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą, jeigu viešajame registre būtų nurodyta, kad vyksta teisminiai procesai dėl žemės klausimų, dėl statybos, ir teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Dabar ne visais atvejais Statybų inspekcijai yra pareiga neišduoti galutinio statybos patvirtinimo dokumento, kurio pagrindu nekilnojamojo turto objektas yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir sudaromos galimybės jį perleisti tretiesiems asmenims. Taigi mūsų pataisos irgi turėtų prisidėti prie tos situacijos sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis, kaip jūs įsivaizduojate, kaip bus su sodininkų bendrijų pastatais? Jūs žinote, kad ten faktiškai labai daug gyvenamųjų namų, jie visi nuo amžių amžinųjų, nežinau, per kiek laiko, per kiek perstatymų jau yra pasiekę tam tikrą tūrį. Deja, didžioji dalis, gal 80 %, gal 90 %, jų yra neįteisinti ir nežinau, ar apskritai bus kada nors įteisinti, nes tie žmonės paprastai yra pagyvenę, žodžiu, jie niekuo nesirūpina. Ar nebus per didelė našta juos užkrauti tokiais visokiais finansiniais dideliais, gal net nepakeliamais krūviais? Tai pirma klausimo dalis.
Kita klausimo dalis. Aš tikrai labai dėkinga, kad jūs didinate baudas, bet kaip jūs ruošiatės arba kokį matote sprendimą, kai yra deklaruojama, kad statomas vienbutis, gaunamas leidimas vienbučiam, o iš esmės pastatoma 2 tūkst. kv. metrų? Jie išparduodami 1/100, 1/200 dalimi. Žodžiu, visi yra vieno buto bendrasavininkiai. Pavyzdžiui, statomas vienbutis su 50 tualetų ir 50 virtuvių ir analogiškai.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Aurelija. Klausimą prašau!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Lyg ir faktiškai teisėta. Kaip jūs siūlote spręsti šitas situacijas, kur yra leidimai, bet yra…
PIRMININKAS. Ačiū.
G. GRIGAITĖ. Dėl sodininkų norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes labiausiai siūlome didinti baudas pačiais pavojingiausiais atvejais. Be to, yra numatoma galimybė 50 % sumažinti įmoką už įteisinimą tiems asmenims, kurie, siekdami gauti statybos leidimą, geranoriškai nurodys, kad jie atliko tos savavališkos statybos darbus.
Dėl jūsų antro klausimo dėl vienbučių. Dėl vienbučių Aplinkos ministerija parengė poįstatyminį teisės aktą, nes, kaip jūs žinote, dabar, jeigu yra vienbutis, yra taikoma supaprastinta statybos leidimo derinimo tvarka ir nėra reikalaujama sutikimo iš kaimynystėje esančių sklypų savininkų. Tuo pakeitimu siūloma nustatyti, kad jeigu to vienbučio plotas yra akivaizdžiai per didelis vienam butui, visais atvejais turėtų būti gaunami kaimyninių sklypų savininkų sutikimai. Taip bent jau atsirastų informavimo ir informacijos gavimo galimybė tiems kaimynystėje gyvenantiems asmenims.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji – ponia A. Monkauskaitė. Prašom, jūsų klausimas.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, aš taip pat prisidedu prie tų kolegų, kurie sveikina šitą projektą. Jeigu mes jį priimsime, tikrai statybos sektoriuje tvarkos bus daugiau. Aš noriu jūsų paklausti. Šitame projekte labai aiškus vienas dalykas – statybos inspektoriams darbų padaugės. Prašom pasakyti, kaip manote, ar bus didinamas jų skaičius, ar nesislepia po tuo valdininkų armijos didinimas? Ar susitvarkys su dėl naujo įstatymo priėmimu iškilusiomis užduotimis dabartiniai statybų inspektoriai, ar tiesiog užteks žmogiškųjų išteklių?
G. GRIGAITĖ. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad administracinė našta inspekcijai kaip tik sumažės, nes dabar inspekcija kiekvienu atveju, kai nėra vykdomas jos privalomasis nurodymas, turi kreiptis į teismą ir per metus tai sudaro 166 ieškinius. Tai reiškia, kad inspekcija turi vėlgi surašyti ieškinį, tuomet vyksta procesas, pažeidėjai, žinoma, bylinėjasi ir tai sukuria kaip tik didelę naštą inspekcijai. Mūsų pagrindinis tikslas yra padėti inspekcijai vykdyti tą atsakingą funkciją, kurią ji ir vykdo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajai Respublikos Prezidento patarėjai poniai G. Grigaitei. Yra už ir yra prieš. Gerai. Motyvai už – ponas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu nebūtų prieš, tikrai būčiau nekalbėjęs. Bet dabar ką noriu pasakyti? Išties reikia pritarti toms pataisoms. Kas atsitiko? Visą laiką buvo kalbama, kad labai varžomos statybos, teritorijų planavimas. Seimas žengė gana gerą žingsnį – mes palengvinome statybų teritorijų planavimo dokumentus. Bet kokį atsaką gavome iš mūsų mielo verslo? Va, ką kalbėjo A. Stancikienė. Vietoj vienbučio atsiranda 2 tūkst. kv. metrų vienbutis. Po to jis išparduodamas su viena stovėjimo aikštele. Vietoj kaimo sodybos atsiranda gyvenamieji namai.
Manau, kad Ekscelencija Prezidentė žengia tą žingsnį, kuris tikrai reikalingas. Jeigu verslas nenori elgtis padoriai, tada turime dėti apynasrį ir tegul jis nekalba, kad mes, Seimas, esame blogiečiai, trukdome verslui, juos smaugiame. Normalioje Europos valstybėje patys verslininkai susitvarko su tokiais niekdariais. Pas mus, pasirodo, reikia kištis įstatymų leidėjui, dėti jiems apynasrį, kad jie galvotų.
Aš manau, tai yra tik dalis pataisų. Manau, kad Aplinkos apsaugos komitete mes įdėmiai svarstydami gal dar sugriežtinsime, o pats verslas, jų lyderiai tegul po to žiniasklaidai aiškina, kaip mes blogai padarėme. Jiems nėra laisvės, jiems nėra tos atskirties tarp turtingiausių ir biedniausių. Jiems 30 % pelnas yra nulis, būtinai reikia žulikavoti statant 2 tūkst. kv. metrų vienbutį.
Aš prašau kolegas tikrai pritarti, nes žaidimo taisyklės iš abiejų pusių turi būti sąžiningos. Tikrai dėkoju Prezidentei, kad ji teikia tokias įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš nesu kategoriškai prieš. Tiesiog manau, kad griežtinti tikrai reikia, ir labai gerai, kad prezidentūra to ėmėsi. Iš principo gerai, kad su nelegaliomis statybomis bandoma kovoti, ir ypač su neteisėtomis statybomis, ir griežtinamas jų įteisinimas.
Mano klausimas, kuris, manau, yra labai svarbus daugeliui, kodėl mes griežtindami vieną pusę nematome kitos? Pavyzdys – tos pačios sodininkų bendrijos. Net ir 50 %, net ir 80 % sumažinus jiems įteisinimo, vadinkime, legalizavimo, įmoką, nesiims tie pensininkai legalizuoti. Mes taip niekada ir nesutvarkysime tų sodininkų bendrijų. Jos (…) urbanizuotos, keliai nesutvarkyti, vandentiekiai, kanalizacijos ir t. t. Mes turime aibę problemų. Reikėtų kaip nors surasti sprendimą ir gal prezidentūra tikrai mums padės komitete, jeigu sutiks dalyvauti. Gal mes surasime protingą saliamonišką sprendimą, iš tikro labai didelei daliai žmonių, kurie ne savo noru, bet tiesiog dėl sovietmečio atsidūrė tokioje įdomioje struktūroje, kuri vadinasi sodininkų bendrija, padėsime išspręsti. Nes tikrai važinėdami per Lietuvą girdime, žmonės kelia tuos klausimus, kad jie norėtų legalizuoti. Jie norėtų mokėti tą nekilnojamojo turto mokestį, bet juos labai baugina baudos, kurios dabar yra numatytos.
Tiesiog reikėtų kokio nors labai protingo sprendimo ir gal tikrai mums galėtų padėti surasti tą sprendimą prezidentūra, nes Aplinkos ministerija nelabai imasi tą išspręsti. Žodžiu, lyg ir būčiau už, tik vieną dalyką mums reikia išspręsti – sodininkų bendrijų namų legalizavimą.
PIRMININKAS. Esu už, netgi prieš… Ačiū už išsakytą nuomonę. Taigi balsuojame. Balsuojame dėl trijų įstatymų projektų, pasiūlytų Respublikos Prezidentės, t. y. dėl Statybos įstatymo, dėl Teritorijų planavimo, dėl Civilinio proceso. Pateikimo stadija. Pristatė patarėja ponia G. Grigaitė.
Balsavo 63 Seimo nariai: 60 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Aš pats nebalsavau. Taigi po pateikimo yra pritarta. Mano balsą irgi būtų gerai įskaityti už. Ačiū.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. O dėl Civilinio kodekso pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 19 dieną.
Gerbiamasis E. Gentvilas – pirmas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Irgi balsavau už šį įstatymo projektą. Manau, kad jis duos daug naudos, tačiau mano motyvai visiškai kitokie negu gerbiamojo A. Salamakino pasisakymo. Gerbiamojo A. Salamakino kalbą atsispausdinsiu ir žinosiu, tai yra kovos prieš verslą manifestas. Mano motyvai kitokie.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Eugenijau. Pone Salamakinai, prašome.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Iš pradžių replika, o toliau dėl komiteto paskyrimo.
Išties suprantu liberalus, jiems verslas yra šventas dalykas, todėl nors ir ką jis darytų, ar blogai, ar gerai, tai yra Lietuvai, jie įsivaizduoja, labai gerai. Bet kažkodėl socialinė atskirtis ir visi kiti dalykai privedė prie tokio liberalizmo, kad mes esame paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje su liberalizmo principais. Čia, Augi, tau atsakymas, kolega ir bičiuli.
Dėl papildomo komiteto. Aš tikrai nenorėčiau, kad būtų paskirtas papildomas komitetas, nes šiuo metu Aplinkos apsaugos komitetas jau baigė naujos redakcijos Statybos įstatymo svarstymą. Mes tą integruosime, ką sako ir Teisės departamentas, ir norėčiau, kad tas procesas nebūtų stabdomas. Būna taip, kad papildomas komitetas ilgai ir nuobodžiai galvoja, ką daryti, ir stabdo to įstatymo priėmimą Seime.
Ir trečia replika, ką sakė gerbiama Aurelija dėl sodininkų bendrijų. Aplinkos apsaugos komitetas siūlė baigti šitą cirką su sodininkų bendrijomis. Aš žiūriu į R. Žilinską. Nėra sodininkų bendrijų, yra gyvenamieji kvartalai. Tad įvardinkime juos gyvenamaisiais kvartalais, o ten, kur dirba žemę, įvardinkime, kad dirbamos žemės ploteliai.
Bet yra vienas momentas. Seimas nesiryžta įvesti mokesčio už žemę, kaip ir kitur, taip ir sodininkų bendrijoms, todėl mes ir laikome gyvenamuosius kvartalus miesto centre Vilniuje, bet vadiname sodininkų bendrija. Tai ir yra visa problema.
PIRMININKAS. Ačiū A. Salamakinui. Kiek suprantu, jūs nesiūlote keisti, nes… Viskas aišku. Gerai. Judame toliau.
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4206, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4207 (pateikimas)
10a ir 10b klausimai. Seimo nutarimo dėl Respublikos Seimo… A, pirmiausia mes turėtume… Gerai, gerai.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir kitas – nutarimas „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“. Prašom, gerbiamasis sveikatos viceministre Gavrilovai. Prašom.
V. GAVRILOV. Laba diena. Teikiame du Seimo nutarimų projektus: Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir antras – Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“.
Projektai teikiami ir parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 15 d. priimtą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymą. Nutarimo projektais daromi techninio pobūdžio pakeitimai. Faktiškai žodis „programa“ keičiamas į žodį „strategija“ ir daroma nuoroda į atitinkamą strategiją kitame teisės akte.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos sveikatos strategiją, kurioje nurodomi sveikatinimo veiklos tikslai, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodikliai ir sveikatinimo veiklos strategijos jiems pasiekti. O Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos sveikatos strategijai įgyvendinti Vyriausybė tvirtina Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros programą. Teikiamais projektais siekiama pakeisti dar anksčiau, prieš įstatymų pakeitimus, priimtus teisės aktus, kad jie būtų suderinti ir nebūtų teisinių neaiškumų ir prieštaravimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už operatyvų pristatymą. Ponia Vince Vaidevute Margevičiene, jūsų klausimas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, na, keičiate strategiją į programą, programą į strategiją. Šis Seimas 2014 metus buvo paskelbęs Vaikų sveikatos metais. Kaip dabar paaiškėjo, tam nebuvo skirta lėšų. Tai nei vaikų sveikatos, nei lėšų, nieko. Ar dabar nuo to, kad pasikeis žodžiai, atsiras pinigų, ar tiesiog dar gražiau surašysime popierėlius? Ačiū.
V. GAVRILOV. Kaip minėjau, teikiami pakeitimai yra techninio pobūdžio. Siekiama atsižvelgti į paties Seimo priimtus įstatymų pakeitimus, kad kiti teisės aktai, šiuo atveju Seimo nutarimai, jų formuluotės, atitiktų įstatymo formuluotes. Be abejo, dėl žodžių pakeitimo didelių pokyčių nesulauksime, o turime dirbti kitose svarbiose srityse, įskaitant, be abejo, ir vaikų sveikatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas viceministre, mano klausimas panašus į kolegės V. V. Margevičienės. Aš tikrai matau sveikatos apsaugos sistemoje labai daug problemų, kurias reikėtų spręsti, tačiau nematau jokios iniciatyvos iš valdančiosios daugumos vadovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos. Tai, ką jūs dabar teikiate, irgi yra kosmetiniai pakeitimai, tačiau nuo to nei pacientams, nei medikams tikrai nebus geriau.
Mano klausimas būtų susijęs su tuo, kadangi rengiate strategiją, pervadinote programą ar atvirkščiai, ar bus konkrečių veiksmų, kai galėtų Seimas prisidėti, kad iš tikrųjų sveikatos apsaugos sistemoje arba pacientams, arba bent jau medikams gyventi šioje šalyje būtų geriau? O būtų dar geriau, jeigu ir vieniems, ir kitiems, taip būtų sureguliuota sistema, kad tikrai būtų objektyvūs ir teigiami pokyčiai.
V. GAVRILOV. Ačiū už klausimą. Be abejo, pakeitimai rutininio pobūdžio, bet rutininiai darbai irgi turi būti atlikti, todėl šiuos projektus ir teikiame jums svarstyti.
Kalbant apie rimtus darbus, tai į mūsų ministeriją atėjus naujam ministrui svarstome ir daugiau iniciatyvų, ir tų, kurios buvo anksčiau sugalvotos ir pradėtos, ir dabar naujos. Be abejo, reikės ir Seimo palaikymo, kalbant apie tam tikrus sprendimus vaistų kainodaros politikoje, kalbant apie tam tikrus sprendimus valdant pacientų srautus. Taip pat yra pateikiami ir Seime svarstomi labai svarbūs įstatymo pakeitimai, susiję su eilių valdymo klausimais, tai inicijavo prezidentūra ir šiuo metu svarsto Sveikatos reikalų komitetas. Be abejo, jūsų palaikymo reikės daugeliu klausimų, kurie iš tikrųjų galės iš esmės daryti įtaką mūsų situacijai, mūsų sveikatos sistemai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame viceministrui V. Gavrilovui už pateikimą ir atsakymus į klausimus. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti, taip? Balsuojame. Gerai, skelbiu balsavimą. Gerai, balsuojame dėl dviejų įstatymų projektų. Dėl nutarimų dėl Sveikatos programos pakeitimo ir dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo pakeitimo. Pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras V. Gavrilovas.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 44, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas dėl pirmo klausimo – Sveikatos reikalų komitetas, dėl antro – Aplinkos apsaugos komitetas. Vyriausybė siūlo ir vieną, ir kitą įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną.
16.55 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 5, 51, 61, 71, 73, 8, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3460(2)ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Gerbiamas viceministras G. Klimavičius pristatys Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3460. Prašom, pone viceministre.
G. KLIMAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant didesnio teisinio aiškumo ir efektyvesnio Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų taikymo, užtikrinant asmenų apsaugą nuo diskriminacijos. Projektu siūloma patikslinti, kad diskriminacija apima ir moterų diskriminaciją dėl nėštumo ir motinystės, taip pat patikslinti, kad darbe draudžiamas ne tik seksualinis priekabiavimas, bet ir priekabiavimas. Šiuo metu įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo, tačiau nėra numatyta darbdavio pareiga apsaugoti darbuotoją nuo priekabiavimo, kaip reikalauja direktyva. Taip pat projektu siūloma atsisakyti nuostatos, leidžiančios taikyti išimtį dėl lyties, apskaičiuojant socialinės apsaugos išmokų dydžius, o įstatymo priede numatyta, kad įgyvendinant Tarybos direktyvą dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, paskirti nacionalinę įstaigą, kuri būtų lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga ir atsakytų būtent už nepriklausomą teisinę pagalbą, teikiamą tiems darbuotojams, kurie naudosis šia direktyva. Prašytume pritarti projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Jūsų klausimas. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atsiprašau, galbūt ko nors nesupratau, bet čia kalbama (negaliu matyti, dabar man čia…) iš principo apie diskriminaciją dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis, prekių ir paslaugų teikimu. Prašom pasakyti, kiek tai yra aktualu Lietuvai, kiek tokių bylų buvo dėl kokių nors ginčų ar teismuose? Yra aiškinamojo rašto 4 punkto 1 dalis dėl naudojimosi prekėmis ir paslaugomis. Labai ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kaip pasakyti, aktualus vienas dalykas, kaip minėjau, (…) punktai, ką įstatymas, įgyvendinimas direktyvos, perkeliami direktyvos reikalavimai. Lietuvai jau yra iškelta pažeidimo procedūra, jau vyksta ir tie dalykai. Iš tikrųjų dėl nėštumo pasitaiko atvejų – konkretaus skaičiaus negalėčiau pasakyti, bet tai yra gana aktualu dar Lietuvai, turinčiai dabartinę toleranciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ponia Zita Žvikiene, jūsų klausimas.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš manau, kad iš tikrųjų daugelis Seimo narių nelabai suprato šito įstatymo jūsų pataisų esmę. Iš tiesų reikia paaiškinti, kad čia yra pataisomos kai kurios sąvokos, kurios iš direktyvos buvo nelabai tiksliai perkeltos, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nagrinėjant skundus nebūtina prieiti iki teismų, bet nagrinėjant skundus yra labai svarbu, kad mūsų įstatymuose būtų konkrečiai ir aiškiai įvardintos sąvokos.
Bet aš jūsų noriu paklausti, kad jūs galbūt paprastai paaiškintumėte. Iš tikrųjų daug kam užkliuvę yra terminai, kuo skiriasi „priekabiavimas“ nuo „seksualinio priekabiavimo“? Kokiais atvejais iš tikrųjų gali būti lyties pagrindu priekabiavimas, tarkime, tiek ir darbo rinkoje, tiek ir visur kitur, nebūtinai seksualinis priekabiavimas? Tai tą lygybės principą gal paaiškintumėte? Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Dabartinio įstatymo 2 straipsnyje labai aiškiai apibrėžti yra būtent šitie visi terminai, ten galima pasiskaityti. Esmė yra tokia, kad seksualinis priekabiavimas daugiausia liečia būtent fizinį ir daugiausia darbo vietoje, o priekabiavimas tai yra lyties pagrindu – replikos ar dar kažkas tokio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Marija Aušrine Pavilioniene, jūsų klausimas.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš irgi panašų klausimą norėčiau užduoti, viceministre, nes mūsų žmonės dar ne visada supranta, kas yra žmogaus žeminimas dėl lyties. Žeminamas todėl, kad jis yra vyras ar moteris. Todėl aš ir pasiūliau pataisymą dėl jūsų projekto, kad priekabiavimas dėl lyties yra žmogaus žeminimas, nes jis yra tokios lyties. Labai ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū už pastabą. Man atrodo, čia vis tiek kultūros ir vertybių klausimas turbūt yra ir čia turbūt ne per vieną dieną tie dalykai keičiasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, tiesiog norėčiau paklausti panašiai, nors ir iš dalies paaiškino ponia Z. Žvikienė. Iš tikrųjų tam, kad keistume vieną ar kitą straipsnį seniai galiojančio įstatymo projekto, turi atsirasti kokios nors aplinkybės, kam to reikia. Mano klausimas ir būtų apie tai, kas tokio atsitiko, ar tai yra tiktai direktyvos perkėlimas, ar yra konkrečių dalykų, kurie diktuoja šito įstatymo korekciją? Ačiū.
G. KLIMAVIČIUS. Ačiū. Man atrodo, viską ponia Z. Žvikienė… Aš dar kartą pakartosiu. Iš tikrųjų pirma yra tai, kad Lietuvai jau yra pradėta pažeidimo procedūra būtent dėl netikslaus perkėlimo, bet tai visai neeliminuoja tokio pažeidimo turinio. Ta prasme, kad iš tikrųjų būtinybė, nes reikia teisingai perkelti į įstatymus. Dabar būtent toks momentas ir yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame viceministrui G. Klimavičiui už pateikimą ir atsakymus į klausimus.
Yra motyvai tiktai už. Gal bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Bendru sutarimu pritarėme. Vyriausybė siūlo irgi svarstyti ypatingos skubos tvarka. Mes datą čia parinksime, sakykim, gegužės 5 dieną galėtų… Tiktų? Gegužės 5 diena. Tada pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nereikia papildomo? Tvarka. Nereikia. Turi daug iš tiesų… Pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas – gegužės 5 dieną.
17.03 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 2, 8, 10, 12, 17, 20, 23, 25 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4235ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau viceministrą A. Šešelgį pristatyti būtent šį įstatymo projektą.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto pagrindiniai tikslai yra didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą sudarant palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą. Taip pat užtikrinti tinkamą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų suderinamumą su nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, t. y. įstatymo nuostatas suderinti su Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo nuostatomis, susijusiomis su nauju neveiksnumo tam tikroje srityje institutu, kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., ir taip pat perkelti į minėtą įstatymą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, nuostatas.
Įstatymo projektu yra siūloma, siekiant didinti piniginės socialinės paramos aprėptį ir adekvatumą, taigi teikiamais siūlymais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos rekomendaciją Lietuvai, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įsidarbinti darbo ieškantiems asmenims. Nustatyti, kad proporcingas socialinės pašalpos dydžio mažinimas būtų taikomas tik darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims. Taip pat išplėsti aplinkybių sąrašą ir socialinės pašalpos nemažinti, kai Darbo birža nepasiūlė dirbti ar dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, kai darbingi nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, kurie gauna socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Taip pat skatinti darbingo amžiaus darbingų asmenų įsidarbinimą sutrumpinant registravimosi Darbo biržoje laikotarpį nuo 12 iki 6 mėnesių, kai paramos gavėjui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa.
Toliau. Atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad 50 % sumažinta socialinė pašalpa būtų teikiama ne pinigine forma.
Toliau. Į asmens gaunamas pajamas neįskaityti stipendijos, teikiamos bedarbiams, kurie dalyvauja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniame mokyme, taip pat globos, rūpybos išmokos tikslinio priedo, kuris mokamas globėjams, rūpintojams.
Taip pat įgyvendinant Civilinio kodekso pakeitimo įstatymą ir siekiant užtikrinti teisės aktų nuostatų suderinamumą nustatyti, kad asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą ir tais atvejais, jeigu jis įstatymo nustatyta tvarka paskirtas asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, globėju.
Paskutinė. Įgyvendinant direktyvą nustatyti, kad Europos Sąjungos narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams, darbuotojams ir jų šeimos nariams skiriant piniginę socialinę paramą nebūtų taikomas reikalavimas gyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip tris mėnesius.
Šio įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų nereikės. Prašome projektui po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų klausia ponia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamas viceministre, suprantu, kad parengtas projektas įvertinus tai, kad vis dėlto skurdo mastai yra dideli ir daug žmonių tiesiog… Dabar vis dėlto išsiplės ratas žmonių, kurie gaus didesnę paramą pagal pasiūlytą projektą. Bet norėčiau jūsų paklausti, gal ir kolegoms būtų įdomu, bendros statistikos, kiek, tarkim, pernai sutaupyta piniginės paramos ir panaudota socialinei sričiai? Gal jūs turite tokius duomenis?
Kitas klausimas. Kiek bedarbių, registruotų Darbo biržoje, gauna socialinę paramą?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Aišku, geras klausimas. Galiu pasakyti taip, kad tų bedarbių, kurie įsidarbina ir gauna socialinę paramą, pagal 2015 metų Darbo biržos duomenis, yra 2 tūkst. 600. Iš viso pagal 2015 metų statistiką, Darbo birža yra pateikusi duomenis, kad per 2015 metus socialinės pašalpos gavėjų buvo registruota apie 23 tūkst. su trupučiu žmonių Darbo biržoje.
Jeigu dabar mes kalbėsime apie pinigų sutaupymą socialinėms pašalpoms, čia aš galiu pasakyti taip, kad bendras sutaupymas tikrai… Nesakyčiau sutaupymas, bet tikslinis panaudojimas, ne visi buvo panaudoti pinigai, kur savivaldybės toliau gali socialinėm reikmėm naudoti, buvo virš 50 %, apie 55 %. Iš viso buvo skirta 228,7 mln. eurų šioms savivaldybėms, kad galėtų pašalpoms ir kompensacijoms skirti pinigus. Jeigu atskirai pagal kompensacijas ir atskirai, sakykim, pagal pašalpas, tai yra panašus procentas. Gal kompensacijoms yra mažiau panaudojama, daugiau pašalpoms yra tikslinis panaudojimas, daugiau atlieka pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų skaityti ir aš moku aiškinamąjį raštą, jūs gražiai jį perskaitėte. Bet perskaičius ir išklausius jūsų šio projekto pristatymą, tikrai plaukai šiaušiasi ir kyla klausimas, tai kokia gi yra valstybės politika ir kiek mes dar auginsime išlaikytinius Lietuvoje? Kai neoficialiai kalbame, tai visi sakome, kad šiandien jau yra trečia karta išlaikytinių – socialinės motyvacijos jokios, socialinės kultūros jokios, dirbti nenori. Darbdaviai kalba apie tai, kaip trūksta darbo jėgos. Jūs toliau teikiate Piniginės socialinės paramos įstatymo projektą, ir pagal tai man aiškiai suprantama, kad piniginė socialinė parama, jos gavėjų ratas yra plečiamas.
Taigi kiek tai dar papildomai kainuos valstybės biudžetui? Ir ar šiandieninės valdančiosios daugumos ir yra tokia socialinė politika, kad mes užauginsime dar vieną valstybės išlaikytinių kartą? Ar jums neatrodo, kad mes einame neteisinga linkme, kad mes šiandien turime rūpintis tais žmonėmis, kurie turi motyvaciją dirbti ir užsidirbti, o ne plėsti piniginę socialinę paramą tiems, kurie nenori, nenorėjo ir niekada nenorės dirbti? Taigi dar kartą klausimas: kiek bus išplėsta socialinės piniginės paramos apimtis ir kiek tai kainuos valstybės biudžetui?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Aš norėčiau atsakyti grynai statistiniais duomenimis. Mes kaip tik šiomis pataisomis skatiname žmogaus motyvaciją dirbti. Per 2015 metus įsidarbino 45,2 % socialinių pašalpų gavėjų, tai dabar mes tą motyvaciją labiau didiname, matome, kad tai pasiteisino, ir dabar vietoj 12 siūlome 6 mėnesius registruoti Darbo biržoje. Aš nemanau, kad skaičius žmonių, kurie yra Darbo biržoje… tai yra kad plečiamas pašalpų gavėjų ratas. Čia kalbame apie darbingo amžiaus žmones, kurie nedirba ir yra registruoti Darbo biržoje. Jų motyvacijai tai yra tikrai labai puikios sąlygos ir nuostatos, kurias bandome įteisinti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, ar galiu?
PIRMININKAS. Ponia Irena, prašau papildyti, gal niekas neprieštaraus.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, ačiū jums, galų gale jūs pasakėte tai, kokia ir yra tada esmė, nes kai jūs pristatė šį projektą, tai jūs kalbėjote visiškai kitaip, nes buvo kas antras žodis, kaip piniginė socialinė parama bus plečiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Šablinskas. Prašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dzięki. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas būtų toks. Žinant, kad kai kurie bedarbiai išmoko mokytis tęstiniuose mokymuose, nuo vieno prie kito šokinėja ir vis tiek neįsidarbina, galbūt tai ir specialybių trūkumas, o mano kolegų neįgaliųjų mokymo bazėse yra įvairesnių visokių specialybių, ar jūs nemanote atsižvelgti ir ten, kur neįgaliųjų mokymo centruose yra tikrai laisvų vietų ir įdomesnių specialybių, kai kuriuos bedarbius, kurie išreiškia tai raštu ir nori išmokti, juos nukreipti? Kita vertus, kiek kartų galima eiti mokytis iš vienų 5–6 mėnesių mokymų į kitus ir gauti stipendiją? Dėkui.
A. ŠEŠELGIS. Aš jau minėjau kai kurias nuostatas, kur yra sugriežtinami ir apribojami tie dalykai. Vadinasi, jeigu Darbo birža per tam tikrą laikotarpį negalėjo pasiūlyti darbo ir pasiūlė žmogui keisti specialybę ir persikvalifikuoti, vadinasi, jis negalės atsisakyti, jis neteks bet kokios piniginės paramos, jeigu atsisakys. Jeigu jis sutinka, eina mokytis, persikvalifikuoja, jau iš karto žinodamas, kur eis dirbti. Po persikvalifikavimo jis pradeda darbinę veiklą. Šokinėti ir visą gyvenimą mokytis kursuose – tokios galimybės žmogus neturės. Jeigu jis sutinka, eina persikvalifikuoja, gauna darbą, vadinasi, jam pasiūlytas darbas, jis atsisakyti negali arba neteks paramos. (Balsai salėje) Dėl ko? Dėl neįgaliųjų?
Aš manau, kad kiekvienas atvejis yra labai individualus ir čia reikėtų žiūrėti. Juo labiau kad dėl neįgaliųjų, ten daugiau jie, sakykim, kad ir nepersikvalifikuoja, vadinasi, žmogus, netekęs tam tikro darbingumo, gauna tam tikrą specialybę ir po to jis pagal tą specialybę jau atitinkamai gali užsiimti individualia veikla arba eiti kur nors dirbti, bet taip šokinėti tikrai netoleruotina.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Manau, kad kiekvienu atveju sprendimai turėtų būti priimami tokie, kad žmogus nepiktnaudžiautų šitomis galimybėmis.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia ponas A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, jūs pristatydamas sakėte, kad plečiate paramos gavėjų ratą. Dabar paaiškinote, kad skatinate motyvaciją dirbti. Jeigu šiuo metu, sakėte, išmokėta savivaldybėms, skirta pašalpoms 228 mln. eurų, tai kiek, priėmus šį įstatymą, reikės pinigų?
A. ŠEŠELGIS. Galiu pasakyti, kad pinigų papildomai šiek tiek reikės, nes dabar papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus… Gauna 2,5 tūkstančio. Dabar yra 12 mėnesių, mes siūlome mažinti iki 6 mėnesių, tai yra tikimybė, kad tikrai padidės. Bet pinigų trūkumo neturėtų būti, nes 228,7 mln., kas skirta savivaldybėms ir sutaupoma beveik 55 %, tai toli gražu nepasieks ribos. Tų pinigų turi pakakti. Ir įstatyme yra pasakyta, kad pinigai, kurie yra nepanaudojami konkrečiai pašalpoms skirti arba kompensacijoms skirti, turi būti naudojami kitoms socialinėms reikmėms tenkinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs išnaudojote laiką, atsakėte į klausimus, pateikėte. Dėkojame viceministrui.
Motyvai. Motyvai už – ponas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties socialdemokratų Vyriausybė elgiasi atsakingai – sugrąžino praėjusios Vyriausybės skolas ir dabar gali leisti sau, kaip ir daugelis šiuolaikinės Europos valstybių, tokių kaip Šveicarija, Suomija, pasirūpinti kiekvienu savo piliečiu, kad jis būtų socialiai apsaugotas. Ir nekalbama apie tuos centus, kuriuos kažkodėl sureikšmina kolegos iš dešinės, kad štai kiek kainuos biudžetui. Bet kiek kainuoja visuomenės narys? Čia yra turbūt pagrindinis rūpestis.
Ir manau, kad jums, dešinieji kolegos, reikėjo rūpintis tada, kada buvo galima taupyti valstybės lėšas, neįsileisti užsienio valstybių valstybinio kapitalo į mūsų finansinio tarpininkavimo sektorių, į energetikos objektus. Vien skolos aptarnavimas šiandien kainuoja (mūsų jau sumažintas) 601 mln. eurų. Už terminalo nuomą mokame 70 mln.
O kokius dar išpumpuoja… Kaip teigiama Lietuvos banko, trečdalis priklausančių akcijų priklauso valstybėms Švedijai ir Suomijai, į jas iškeliauja mūsų finansinio tarpininkavimo pinigai. O jūs dabar dievagojatės, kad štai tie nuskriausti žmonės negali gauti didesnių išmokų. Tai yra socialiai neatsakinga ir nemanau, kad jūsų argumentai, gerbiamieji kolegos, arba užduoti klausimai kolegos iš dešinės, yra teisingi ir socialiai atsakingi. Mes tiesiog iškuopę jūsų, sakykime, palikimą bandome, galėdami šiandien padėti žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – ponas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties A. Skardžiaus maldelė jau tikriausiai visiems atsibodo, nes kito dalyko jis nesugalvoja, tik kelis skaičius, toks pats užprogramuotas arba apsirūkęs tom pačiom kanapėm kaip ir ryte vienas kalbėjęs daugumos atstovas. Aš nežinau, viceministre ar ponas kolega, ar vakar skaitėte jūsų partijos, kai kurių jūsų partijos buvusių patriarchų žmonos J. Blažytės straipsnį, kur ji labai gražiai atspindėjo, kas darosi Lietuvoje? Tai paskaitykite.
Aš penktadienį ir šeštadienį buvau Pakruojo rajone, turėjau gal septynis susitikimus su seniūnais, bendruomenių vadais, su seniūnaičiais, tai Lietuvoje yra tragedija, betvarkė. Stambūs ūkininkai moka po 600–700 algos – niekas neina dirbti. Atvažiuoja, pasiėmęs Lenkijos vizą ukrainietis, dirba, gauna 700 atlyginimą ir džiaugiasi. Tuo tarpu Lietuvoje pijokai gauna pašalpas ir jie neina dirbti. Mes toliau auginame pašalpininkus. Ir visuose susitikimuose pirmas prašymas buvo: „Darykite kažką, neauginkite pašalpininkų, mažinkite pašalpas“, kad skirtumas tarp pašalpos ir minimalios algos arba, kaip dabar sakiau, jau 700 moka, būtų didžiulis, kad žmonės eitų dirbti. Ir su šitom pataisom mes dar labiau auginsime pašalpininkus. Jūs nuvažiuokite į kaimą, pažiūrėkite, kas darosi.
Kolegos, todėl tikrai nepritarkime, turime rimtai susėsti visi. Vyriausybė turi susėsti, ir baikime auginti pašalpininkus. Jeigu žmonės neina dirbti už tokią sumą, o ukrainiečiai atvažiavę džiaugiasi. Čia nereikia šypsotis, gerbiama pirmininke, žiūrėkite, kas darosi Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Išsakėme motyvus, galime ramia sąžine balsuoti. Balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 30, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo yra pritarta. Vyriausybė siūlo irgi skubos tvarka nagrinėti. Tai pirmiausia būtų… Komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gegužės 19 diena. Tiks? Tiks. Gerai.
Ponia Kristina, damoms norėjau, bet irgi pagal eiliškumą. Pirmoji buvo ponia Kristina. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš tikrai noriu sureaguoti į tą pirmininkės šypseną, ponas Matulai. Tiesiog… Jūs ne mane turėjote omeny?
PIRMININKAS. Tai kaip komplimentą suprantu.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kalbant rimtai, iš tikrųjų siekiama integracijos į darbo rinką. Ir jūs girdėjote skaičius, kad pašalpoms lėšų skaičius tikrai mažinamas, mažėja pašalpų gavėjų. Bet, ponai, atsiminkite, kad regionuose trūksta darbo vietų. Tiesiog trūksta darbo vietų, todėl dalis žmonių (20 %) skurdo spąstuose. Tai mes negalime tų žmonių… Viceministras labai gerai pristatė, kad dirbantiems asmenims taikysime viską, bet tiesiog dalis žmonių negali dirbti ir negalime taip palikti jų likimo valiai. Pašalpos dydis yra 102 eurai. Ar galima oriai pragyventi už 102 eurus? Pašalpų mes nedidiname, tiesiog dydis išlieka toks, koks buvo nustatytas, mažas. Sutinku, kad daug problemų, bet dalis žmonių ne dėl to… Jie tiesiog negali dirbti, ir viceministras apie tai…
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Kristina, ačiū. Gal vyrai manęs neapskųs lygių galimybių pažeidimu. Ponia Z. Žvikienė. Vyras, dama. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu Seimo paprašyti, kad šio projekto papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Neprieštaraujame? Tada fiksuojame šitą dalyką. Prašom, kolega.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis Matulai, iš karto pasakau, dėl šnapso tai, kad jūs norite mažinti, būtų gerai, bet mes prieisime praeitą Amerikos etapą. 1920–1933 metai, mafija, šnapsas, viskas liejasi laisvai, vieni tapo turtingi, prasigėrusių – dar daugiau.
Kita esmė, kodėl jūs visą laiką sakote, kad atvažiuoja ukrainiečiai, kiti iš Rytų, jie patenkinti uždarbiu. Jeigu jūs pasakytumėte, kad atvažiuoja iš Anglijos, Vokietijos, jie patenkinti, ko mūsų ten važiuoja, tada būtų aišku, kas iš tikrųjų yra. Dabar, užuot pasakę, kad mūsų darbdaviai vis dėlto plėšikauja ir mes negebame jų įtikinti, kad didintų atlyginimus ir mažintų vokelių skaičių… Štai yra pagrindinė problema, dėl ko kaimas ir net jau miesto pakraščiai prasigėrę. Ir nereikia mažinti alkoholizmo, auklėjimą reikia keisti ir didinti, ir jau nuo mažens, nes turime prarastą dalį jaunimo kartos.
PIRMININKAS. Ačiū, ponas Eduardai. Prašymas būtų, nepažeidinėti Valstybinės kalbos įstatymo, nevartoti žodžių… Prašom, ponia Irena Degutiene.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atrodo iš tikrųjų, kad gyvename ne toje pačioje Lietuvoje. Vakar kaip tik per televiziją rodo konkrečią siuvyklą rajone, ir būtent ponas B. Gruževskis, tikrai garbus profesorius, analizuojantis socialinę politiką, kalba apie tai, kad šiandien regionuose trūksta darbo jėgos, kuri turėtų motyvaciją dirbti.
Pašalpų mokėjimas niekaip neskatina motyvacijos dirbti. Todėl, kad kiekvienas aiškina, kad šiandien man labiau apsimoka gauti pašalpą, negu eiti į darbą. Motyvacija dirbti yra ir tam tikrų socialinių įgūdžių ugdymas. Todėl aš ir kalbu apie tai, kad jeigu mes toliau laikysimės tokios politikos kaip šiandieną, tai bus ketvirtoji socialiai atskirta karta, kuri neturi elementarių socialinių įgūdžių, kad, norint gerai gyventi, pirmiausia reikia gebėti dirbti ir užsidirbti. Deja, šiandien mes einame visiškai kita linkme. Todėl aš ir kviečiu nesipykti ir visiems ieškoti bendro vardiklio, kaip iš šitos situacijos išeiti.
PIRMININKAS. Ponas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Išties nenorėjau kalbėti, bet turbūt net ir ponas A. Matulas biržietiško marmaliako paveiktomis smegenėlėmis turėtų suprasti, kad jaunimas – ne kvailiai, svetimų skolų nenori atidavinėti. Sako, atidavinėkite patys, todėl nereikėjo praskolinti Lietuvos.
PIRMININKAS. Ačiū. Įdomios pastabos dešinėje, kairėje. Ir vieni, ir kiti valdantieji kažkada buvo ir yra, ir diskusija gana tokia įdomi.
17.29 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3889 (pateikimas)
Judame toliau. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, 13 klausimas. Ponas R. Žemaitaitis yra? Nematau. Ponas D. Kreivys. Prašom. Pateiks įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašau, pone Dainiau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šitą projektą mes teikiame kartu su R. Žemaitaičiu. Kadangi jis yra išvykęs, tai pateiksiu aš.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu mes norime pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiame nustatyti teisinį reguliavimą, kuris nustatytų, kad asmenims nebūtų skiriama piniginė socialinė parama arba jos mokėjimas būtų nutrauktas, jeigu į tokią paramą pretenduojantis ar gaunantis asmuo girtauja ir toks faktas yra užfiksuotas kompetentingų institucijų.
Kaip žinote, piniginė socialinė parama yra teikiama tikslingai asmenims, kuriems tokia parama yra reikalinga, ir jie turi ją naudoti tikslingai ir tinkamai. Tikėtina, kad tokių įstatymo nuostatų įgyvendinimas motyvuotų asmenis keisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti ydingo asocialaus gyvenimo būdo, žalingų įpročių, kurie neretai tampa ir bedarbystės, ir skurdo, ir prastos gyvenimo kokybės priežastimis ir trukdo tokiems asmenims integruotis tiek į darbo rinką, tiek kurti gerovę sau ir savo artimiesiems.
Taip pat noriu pasakyti, kad šiandien mes jau turime iniciatyvų regionuose. Pavyzdžiui, Alytaus rajone meras kartu su socialiniais darbuotojais, su seniūnais, bendruomenėmis yra aiškiai identifikavę nemažai girtaujančių asmenų, su jais aktyviai dirba, pašalpas, jeigu reikia, keičia maisto produktais, kuria programą, kad vaikai, kurie gyvena girtaujančiose šeimos, galbūt galėtų gauti maitinimą ryte ir vakare, kada jie nėra mokykloje. Kaip tik šis įstatymas įgalintų juos padaryti keletą dalykų.
Pirmas dalykas, jis būtų ta kepurė, kuri iš principo jiems leistų mokėti arba visai nemokėti pašalpos, ypač tuo atveju, jeigu girtaujantis asmuo gyvena vienas, asocialus. Tokiu būdu jį pastumti į kitą kelią arba gydytis.
Kitas dalykas, kad tokiu atveju jie turėtų galimybę, kad tiek seniūnijos darbuotojai, tiek kiti asmenys, dirbantys su ta programa, ne tik policija, jeigu tai būtų vėliau patvirtinta poįstatyminiais aktais po šio įstatymo priėmimo, nustatyti girtumo faktą. Jie taip pat turėtų tas papildomas galias.
Iš principo siekis yra toks, kad šis įstatymas ir po jo seksiantys poįstatyminiai aktai detaliai reglamentuotų socialinės pašalpos atsisakymo, galbūt keitimo į nepiniginę išraišką – vaikų maitinimą ir kitus dalykus – atvejus. Taip pat poįstatyminiai aktai galėtų detaliau reglamentuoti, kaip minėjau, kokie asmenys ir kaip nustato girtumą.
Tikrai manau, įstatymo pataisos yra reikalingos, turint omenyje visus incidentus ir nusikaltimus, kurie yra įvykdyti per paskutinį pusmetį Lietuvoje dėl alkoholio poveikio. Kviečiu Seimo narius balsuoti. Juo labiau, kaip minėjau, įstatymo projektas yra teikiamas ir pozicijos, ir opozicijos, ir norėčiau, kad visi tam pritartume.
PIRMININKAS. Ačiū. Nemažai Seimo narių nori paklausti. Pirmoji – K. Miškinienė. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš norėčiau jūsų paklausti. O jūs esate susipažinęs su galiojančiu įstatymu ir savivaldybių patirtimi sprendžiant socialinės rizikos šeimų problemas? Jūs išskyrėte tik vieną kategoriją, tai yra asmenis, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Ir ar ši jūsų pataisa panaikins alkoholizmą Lietuvoje? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai nemanau, kad ši pataisa panaikins alkoholizmo Lietuvoje, bet aš savo kalboje atkreipiau dėmesį į kelis aspektus. Pirmas dalykas, tai leis savivaldai, kuri pirmiausia yra atsakinga už socialinių pašalpų mokėjimą, daryti tą efektyviai, efektyviai ją keisti, jeigu mes sutvarkysime poįstatyminius aktus, efektyviai keisti į kitas priemones. Taip pat leis, dar kartą pakartosiu, girtavimo fakto fiksavimą, kuris reikalingas, jiems patiems nustatyti.
Ir trečias dalykas, kas labai svarbu, tai yra socialinis teisingumas kitų asmenų, kurie moka mokesčius, kurie dirba, taip pat tų, kurie negali susirasti darbo, bet gyvena tvarkingai, atžvilgiu. Aš manau, kad mes, matydami tą problemą kompleksiškiau, galime ir su poįstatyminiais aktais, kurie sektų po to, padaryti didelį žingsnį į priekį. O dėl girtavimo, be abejo, tokiems asmenims… Mes turbūt galime vėlgi žiūrėti kompleksiškai, kad galbūt galėtų būti Lietuvoje kada nors ateityje ir institucija kaip Amerikoje – girtavimo ar kaip teismai, kai asmuo, padaręs nusikaltimą, gali rinktis: arba jis gauna visą bausmę už nusikaltimą, arba eina gydytis, ir panašūs dalykai. Aš tikrai nemanau, kad tai yra panacėja, bet kartu su kitomis priemonėmis tai galėtų būti didelis žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Dumbrava. Prašom. Nėra. Ponia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tik norėčiau pasidžiaugti, kad tai yra kaip ir tąsa kovojant su girtuoklyste Lietuvoje teikiamas įstatymo projektas. Be abejo, šiandien jau yra tie bandomieji projektai savivaldybėse, kai dirbanti komanda bando nustatyti piktnaudžiavimą, tuos pijokaujančius, girtuokliaujančius žmones, kuriems negalima duoti piniginės paramos. Bet aš noriu paklausti… Pavyzdys teisingas ir geras. Ar šiuo įstatymo projektu ir šiuo siūlymu jūs ir siekiate to, kad tie bandomieji projektai apimtų visas savivaldybes ir kad tai būtų instrumentas visoms savivaldybėms, remiantis įstatymu, kaip sakoma, riboti socialinės piniginės paramos gavimą žmonėms, kurie girtuokliauja? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai jums ačiū už nuomonę. Noriu prisiminti kartu, kaip mes pradėjome ir padarėme savivaldybes, visą savivaldą atsakingą už socialinių pašalpų skirstymą. Tuomet irgi pradėjome nuo keleto bandomųjų projektų, nuo gerų praktikų ir tas geras praktikas paskui išplėtėme po visą Lietuvą. Turbūt tas geras praktikas mes kaip tik tuo pagrindu ir šiuo įstatymu galėtume bandyti įgyvendinti kitose savivaldybėse, ypač jeigu Socialinių reikalų ministerija gerai padirbėtų ir kartu su savivaldos žmonėmis parengtų tikrai gerus išsamius poįstatyminius aktus, kurie visapusiškai reglamentuotų visus niuansus.
PIRMININKAS. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamas pranešėjau, iš principo jūsų siūlymas yra tikrai logiškas ir geras ir aš visiškai sutinku, kad visoms savivaldybėms reikia duoti tą galimybę, tą vienodą instrumentą, absoliučiai visoms. Nes jeigu mes išskirsime tik bandomąsias, tai mes to efekto nepasieksime. Bet man, kaip medikei, kyla klausimas. Prašom pasakyti… Išskiriate tik neblaivumą, neliečiate psichotropinių medžiagų. Prašom pasakyti: kaip neblaivumo kriterijus mes nustatysime, ar remiantis pažiūra, ar reiks vis tiek objektyviai nustatyti, nes jie gali kreiptis, pradėti teisminį procesą? Žinote, irgi yra. Kaip čia bus tada?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Turbūt yra toks pat momentas, kaip šiandien yra užfiksuojamas vairuotojų neblaivumas. Yra alkotesteriai ir jeigu mes reglamentuosime asmenų grupę, kurie tai gali daryti, kaip minėjau, ne tik policijos pareigūnai, tai mes galėsime tą daryti gana efektyviai.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Jankauskas. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, jau klausdami jūsų kiti kolegos prisiminė ir paminėjo, kad penkios bandomosios savivaldybės, kurios pabandė kartu su vietos bendruomenėmis organizuoti tikslingesnę socialinę paramą, iš tikrųjų buvo tas pavyzdys, kuris parodė, kad ir visa savivalda gali perimti kaip savarankišką funkciją. Tiesiog buvo praleista tai, kad vietos bendruomenės dalyvauti organizuojant socialinę paramą, deja, šiandien turi labai menkas galimybes, nes visi kalba apie sutaupytus milijonus, kas jau savaime… turbūt tas pats žodis nėra tinkamas. Kaip panaudoti valstybės, visų mokesčių mokėtojų lėšas siekiant ugdyti socialinius įgūdžius tų žmonių, kurie šiandien paprasčiausiai nebemoka arba neturi motyvacijos gyventi dirbdami, užsidirbdami ir pagaliau rūpintis savo šeimos nariais, vaikais, iš tikrųjų apie tai reikėtų daugiau kalbėti.
Mano klausimas dėl konkretaus projekto, kurį jūs šiandien pateikiate. Ar jūs esate pasiruošę ir pasiryžę jį gerokai patobulinti iki svarstymo stadijos, nes jeigu bandytume įsivaizduoti, kad įstatymas…
PIRMININKAS. Prašau klausimą!
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). …pasiūlymas bus toks, kaip parašyta, tai realiai jį įgyvendinti aš neįsivaizduoju jokių galimybių.
PIRMININKAS. Klausimas…
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Apie vietos bendruomenę čia nieko nėra kalbama…
PIRMININKAS. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Sutikite, kad, ko gero, į įstatymą būtų labai sunku sudėti visus niuansus, nes įstatymo apimtis turbūt būtų ne įstatymo pakeitimas, o atskiras įstatymas. Vis dėlto manyčiau, kad tai turėtų būti poįstatyminių aktų prerogatyva tuos visus dalykus padaryti. Be to, aš manau, jeigu gerbiamas Seimo narys turės pasiūlymų, mes, Seimas, jeigu tie pasiūlymai bus geri, tikrai galėsime priimti, pataisyti ir papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Z. Žvikienė. Prašau.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų čia buvo klausimai dėl bandomųjų savivaldybių. Kiek man žinoma, dabar visos savivaldybės gali taikyti tam tikrus apribojimus, tos komisijos dirba, socialinė parama gali būti jau ir dabar tam tikrais atvejais dėl tam tikrų aplinkybių neteikiama, jeigu yra naudojama ne pagal paskirtį. Aš iš dalies iš tikrųjų sutikčiau su jumis dėl girtavimo, be abejo, ten galima papildyti narkotikais ir kitais dalykais.
Mane domina kitas aspektas. Jūs parašėte įstatymo projekte, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų. Aš sutinku, kai asmuo gyvena vienas, sutikčiau šimtu procentų, bet kai gyvena ne vienas, kartu gyvenantys iš tikrųjų, jeigu 0,4, jūs puikiai žinote, kad išgėrus alaus stiklinę, vakare parėjus sugyventiniui iš darbo, ta parama, kaip sakant, yra dėl mažų pajamų darbe, tai nukentės galbūt mama, auginanti vaiką, visiškai negerianti, gyvenanti tvarkingą gyvenimą, o lengvas girtumas gali privesti šeimą iki tokios situacijos. Ką jūs apie tai manote?
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kaip minėjau, šis įstatymas nėra suskirstymas arba žiūrėjimas į žmones – juoda ir balta. Aš minėjau, kad tai yra priemonė, aš manau, kad tai yra poįstatyminių aktų klausimas. Imkime labai paprastai. Jeigu šeimoje yra girtaujama, vienas asmuo girtauja, gali būti, kad jis gaunamą pašalpą prageria ir tos pašalpos nelieka nei žmonai, nei vaikams, nei kitiems. Savivaldos darbuotojai turi galimybę tą pašalpą keisti į kitas priemones: organizuoti maitinimą, maisto produktais ir kitaip, ne pinigine išraiška. (Balsai salėje) Gali, bet tas iš esmės sutvarkytų visą sistemą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pone Dainiau Kreivy, pristatėte projektą ir atsakėte į visus klausimus. Taigi motyvai. Ponas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po tų baisių įvykių, šulinių, kojyčių ir rankyčių pjaustymo Vyriausybė buvo įsipareigojusi ryžtingai kovoti su alkoholizmu, čia vienas ministras sakė – revoliuciją darysiu. Kas iš to išėjo? Nieko. Sveikatos ministrė R. Šalaševičiūtė žadėjo įvesti priverstinį gydymą, neliko jos poste – neliko ir tos idėjos. Dabar kitos idėjos atsiranda. (Balsai salėje) Kolegos, jau yra pateiktas kompleksinis įstatymo projektas, kuriuo būtų gerokai sumažintas alkoholio prieinamumas, padidintas fondas, socialinė informacija ir t. t. Šis siūlymas yra vienas iš paketo, kuriam Seimas po pateikimo jau yra pritaręs. Šiuo atveju iniciatoriai yra ponai R. Žemaitaitis ir D. Kreivys.
Kolegos, būtina duoti žinią visuomenei, kad jeigu žmogus, ponia K. Miškinienė teisingai sakė, jeigu žmogus gyvena vienas, neaugina nepilnamečių vaikų, nes ten turi būti kitas mechanizmas, jeigu žmogus gyvena vienas ir girtuokliauja iš pašalpos, reikia duoti aiškią žinią mums visiems, Seimui ir Vyriausybei, kad tokiems žmonėms pašalpa nebus mokama, kol toks žmogus nepradės gydytis. Tą ministrės R. Šalaševičiūtės idėją reikia toliau tęsti, reikia sudaryti tokį mechanizmą, kad žmogus būtų gydomas nemokamai, bet kol jis nepradės gydytis, jam pašalpa nutraukiama. To nori visi žmonės. Žmonės girtuokliauja iš pašalpų. Gal įstatymo projektas nėra visai tobulas, bet pritarkime jam po pateikimo, duokime žinią, prašykime Vyriausybės išvados, prašykime ministerijos patobulinti šitą įstatymo projektą, bet baikime mokėti alkoholikams pašalpas. Reikia sukurti tokią neigiamą socialinę aplinką, kad jeigu į ligoninę papuola pijokas, turi susimokėti bent už vieną dieną. Lygiai taip pat, jeigu jis geria, girtuokliauja, turi būti nutraukiamas pašalpos mokėjimas. Mechanizmas, kaip tą nustatyti, yra…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …labai paprastas.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Motyvai prieš – ponia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dabar aš jau iš dalies galėčiau sutikti su ponu A. Matulu po to, ką jis pasakė. Kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad dabartinis įstatymas ir taip leidžia nemokėti asmenims, kurie priklauso socialinės rizikos grupei, atsiskaityti tik maisto produktais, o pinigų iš viso neduoti. Savivaldybės labai tuo naudojasi. Kitas dalykas, ką norėčiau pasakyti jums, kaip daktarui. Man atrodo, kad alkoholizmas taip pat yra liga. 22 straipsnis leidžia panaudoti tas lėšas, pašalpas tų asmenų gydymui nuo priklausomybių, ką sėkmingai ir daro savivaldybių socialiniai darbuotojai tam, kad… Ypač šeimos, kurios turi vaikų, kad tie žmonės integruotųsi, ką labai teisingai kolega sakė, į bendruomenę. Mes juk pasisakome už bendruomenines paslaugas, reikia dirbti su tais žmonėmis individualiai, reikia juos sugrąžinti į normalų gyvenimą. Visa tai galima daryti ne draudimais, o dirbant individualiai. Galima turbūt tobulinti šį įstatymą, bet jokiu būdu, mano supratimu, ne į tą straipsnį įrašyti draudimai. Tiek norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū poniai Kristinai. Lieka balsuoti. Balsuojame. Priminsiu, kad šiandien tai paskutinis darbotvarkės klausimas. Balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio įstatymo projekto. Teikėjai – R. Žemaitaitis ir D. Kreivys.
Balsavo 40 Seimo narių: už – 22, prieš – 1, susilaikė 17. Taigi balsų dauguma po pateikimo yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Ir Žmogaus teisių komitetas, taip? Gerai. Žmogaus teisių komitetas papildomas. Sutinkame? (Balsai salėje) Ir Sveikatos reikalų komitetas dar papildomas. (Balsai salėje) Reikia Sveikatos reikalų komiteto? Gerai. (Balsai salėje) Gerai. Yra du pasiūlymai – Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas ir Sveikatos reikalų komitetas. Tegul būna. Svarstymo data – gegužės 19 diena.
Ponia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai reikia pasidžiaugti, kad balsavome už šį projektą. Be abejo, jis nėra tobulas, jį reikia tobulinti, bet dar kartą grįžtu prie to paties, ką aną kartą sakiau. Šiandien tai yra pati didžiausia piktžaizdė ir reikia įvardinti visus veikėjus tais vardais, kokių jie nusipelnė. Tai yra girtuokliai, kurie kitokie ir nebus. Taip, aš suprantu, kaip buvusi medikė, kad alkoholizmas yra liga, ir sunkiai gydoma liga, tačiau, kaip matote, kuo toliau, tuo daugiau tokių ligonių ir ta liga perduodama kaip socialinių įgūdžių nebuvimas normaliame gyvenime iš kartos į kartą. Mums reikia visiems surėmus pečius iš esmės spręsti alkoholizmo problemą Lietuvoje ir išgyvendinti ir išrauti girtuoklystę su šaknimis. Todėl aš tikrai džiaugiuosi, kad šiuo atveju mes sugebėjome susitarti, nors buvo D. Kreivio pavardė pateikimo stadijoje, ir čia nėra jau pozicijos ar opozicijos. Tai yra Lietuvos skaudulys, Lietuvos problema ir partijos turi būti vieningos.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi siekdamas, kad šitos problemos ir šito skaudulio nebūtų Lietuvoje, skelbiu, kad šios dienos, balandžio 19 dienos, antradienio, popietinė darbotvarkė baigta ir Seimo plenarinis posėdis baigtas.
Jau registravomės balsuodami. (Balsai salėje) Registruojamės. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 40 Seimo narių.
Ačiū už bendradarbiavimą. Posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.