PASIŪLYMAS

DĖL 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3128(2)

2023-11-27

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
				Argumentai: Lietuvos kelių infrastruktūrą sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, kurių bendras ilgis – 85,5 tūkst. km. Šių kelių svarbą rodo tai, kad vidutiniškai per dieną keliais pervežama daugiau nei pusė  visų gabenamų krovinių, o kelių sektorius kartu su logistika sukuria ženklią dalį viso bendrojo vidaus produkto. Nepaisant transporto sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai, ši sritis susiduria su problemomis dėl prastėjančios kelių būklės, nes dabartinis kelių infrastruktūros finansavimas yra pakankamai ydingas ir neužtikrinantis didesnių lėšų skyrimo. Naujausi tyrimai rodo, kad kelių būklė nėra patenkinama: Lietuvos kelių infrastruktūra yra nepakankamai sutvarkyta, daugelio kelių būklė ir kita susisiekimo infrastruktūra yra prastos kokybės. 2022 m. atliktų tyrimų duomenys atskleidžia, kad 38,67 proc. kelių buvo blogos būklės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis – 2023 m. pradžioje valstybinės reikšmės keliuose buvo net 72 blogos būklės tiltai ir viadukai, kurie gali kelti pavojų žmonių ir eismo saugumui Akcentuotina, kad kokybės reikalavimų neatitinka ne tik valstybinės reikšmės kelių tinklas, bet dar prastesnė situacija matoma savivaldybėms priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose. Seimas, priimdamas 2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Valstybės biudžeto projektą), privalo rimtai įvertinti būsimą finansavimą automobilių kelių tinklo būklės gerinimui ir jo veikimo užtikrinimui, o tam, kad keliai neblogėtų, būtina išnaudoti visus valstybės lėšų šaltinius. Lyginant su pirmuoju Valstybės biudžeto projektu, antrajame projekte yra numatytas didesnis finansavimas keliams, iš viso jiems planuojama skirti 872 mln. eurų, tačiau Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – KPPP) numatyta skirti tik 583 mln. eurų, vietoj buvusių 543 mln. eurų. Pabrėžtina, kad bendras finansavimas keliams išliks praktiškai nepakitęs, nes papildomas 40 mln. eurų KPPP finansavimas išskirtinai bus nukreiptas tik į kelio Vilnius–Utena rekonstravimo projektą. Tuo metu iš bendrai padidintų lėšų kelių infrastruktūrai,  117 mln. eurų bus skirti „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – šios lėšos bus paimtos iš ES finansinėje perspektyvoje numatytos paramos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš keliams planuojamų skirti 872 mln. eurų, 172 mln. eurų, surinkti iš Laikinojo solidarumo įnašo ir ES finansinės paramos, bus nukreipti išimtinai dvigubos paskirties strateginių kelių statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams. Tai reiškia, kad Lietuvos kelių infrastruktūra ir toliau liks su tokiu pačiu mažu finansavimo lygiu, koks buvo 2023 metais, o pats KPPP finansavimo modelis išliks praktiškai nepakitęs ir toliau niekaip neleis užtikrinti tinkamos valstybinių ir savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir kokybės gerinimo. Tendencingam lėšų Lietuvos kelių infrastruktūrai mažinimui didžiausią įtaką daro vis menkesnis pajamų iš akcizo už degalus automobiliams skyrimas KPPP finansavimui. Pateikta analizė rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – mažėja. Pastaruoju laikotarpiu kelių finansavimui valstybės biudžetuose buvo numatyta apie 60 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą. Pabrėžtina, kad 2024 metų Valstybės biudžeto projekte, mūsų šalies keliams skiriama rekordiškai mažai – kiek daugiau nei pusę kuro akcizo pajamų.  Įvertinant tai, kad kelių infrastruktūros finansavimas nėra tvarus, o apie 50 procentų kuro akcizo pajamų skiriama kitiems ir ne su susisiekimo infrastruktūra susijusiems sektoriams, būtina tobulinti finansavimo modelį, užtikrinti ženkliai didesnes lėšas ir padidinti valstybės skiriamas pajamas gautas už kuro akcizą, sunaudojamą transporto priemonių, bent jau iki 80 procentų.  Būtina įvertinti ir tai, kad kuro akcizas yra tikslinis mokestis, kurį Lietuvos kelių vartotojai sumoka būtent už naudojimąsi keliais, todėl surenkamos lėšos per valstybės biudžetą turėtų grįžti į kelių infrastruktūros palaikymą ir gerinimą. Pažymėtina, kad 2023 m. Seimas pavasario sesijoje priėmė Akcizo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos dyzelinio kuro akcizas 2024 metais didės nuo 372 eurų iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų. Reikšmingai didinamas akcizas už dyzelinius degalus lems papildomas įplaukas į biudžetą, todėl didesnės akcizo dalies, nei suplanuota pirminiame Valstybės biudžeto projekte, skyrimas kelių sektoriui neturės tokias dideles neigiamas pasekmes finansų tvarumui. Manytina, kad siūlomi Valstybės biudžeto projekto pakeitimai dėl kelių finansavimo ir jų būklės gerinimo turės tiesioginės teigiamos įtakos investicijų pritraukimui, verslo sąlygų gerinimui ir naujų darbo vietų, be kita ko skatins šalies ekonomikos augimą ir mažins atskirtį tarp regionų.  Pasiūlymas: Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams. Lėšų šaltinis:  Valstybės biudžeto įplaukos iš degalų akcizo mokesčio.

Teikia:

Seimo narys

Eugenijus Sabutis