PASIŪLYMAS
DĖL NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2932(3)
2023-10-
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
|
6 |
|
|
Argumentai:
Žalioji pertvarka išlieka kaip niekad aktuali Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Būtina kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro bei spartinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą elektros energetikos sektoriuje, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę užsitikrinant elektros energijos poreikio padengimą vietine generacija, siekiant suvaldyti augančias energetikos kainas ir taip užtikrinti energetinį saugumą. Vienas iš Lietuvos strateginių tikslų – nacionalinės elektros generacijos didinimas, siekiant, kad iki 2030 m. vietinė energijos gamyba visiškai patenkintų Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikį. Šiuo metu pagaminama kiek daugiau nei trečdalį viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiausiai elektros energijos pagaminama vėjo elektrinėse (1,5 TWh)[1]. 2023 m. spalio mėnesį prie elektros tinklų prijungta vėjo elektrinių galia sudarė 1,2 GW, o atsižvelgiant į planuojamus įrengti projektus, vėjo elektrinių galia 2030 m. gali siekti beveik 4,5 GW. Tam, kad šios galimybės būtų įgyvendintos svarbu mažinti perteklinę administracinę ir finansinę naštą elektros energijos gamintojams, suteikiant kuo daugiau aiškumo ir stabilumo. Svarbus pokytis, siekiant visuomenės palankumo atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, buvo padarytas 2022 m. liepos mėn. priėmus, taip vadinamą, Proveržio paketą. Įtvirtintas atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos mokestis (1,3 Eur/MWh), mokamas komerciniais tikslais veikiančių elektrinių valdytojų nuo patiekto elektros kiekio, o surinktos lėšos nukreiptos į savivaldybėje įgyvendinamų projektų finansavimą. Artimiausiu metu leidimus gaminti gaus 537 MW suminės galios elektrinių (šiuo metu veikia bandomojoje eksploatacijoje), kurioms bus taikoma minėta gamybos įmoka. Atitinkamai, bendruomeninės organizacijos bendrai iš šių elektrinių galėtų gauti iki 1,7 mln. Eur per metus, ir panaudoti įgyvendinant projektus, teikiančius aplinkosauginę, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams. Vertintina, kad būtent gamybos įmoka paskatins vietos gyventojų teigiamą požiūrį į vėjo elektrinių plėtrą, kadangi bus nustatytos aiškios ir skaidrios lėšų panaudojimo sąlygos. Papildomai pažymima, kad vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 57 straipsniu, savivaldybės yra pasirengusios Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose nusimatė ambicingus atsinaujinančių plėtros tikslus[2], todėl tiek valstybės, tiek savivaldybių tikslų pasiekimo kontekste ypatingai svarbu kurti palankią ir stabilią reguliacinę aplinką. Šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto vertės, kurį siūloma didinti iki 4 proc. Vertinant 2021-2022 m. savivaldybėse taikytą mokesčio tarifą vėjo elektrinėms matyti, kad dauguma savivaldybių taiko iki 1% tarifą, visgi, pastebima tendencija, kad kiekvienais metais vis daugiau savivaldybių nustato didžiausią galimą nekilnojamojo turto mokestį (3 proc.). Aiškaus mokestinio tarifo vėjo elektrinėms įtvirtinimas suteiktų mokestinį stabilumą investuotojams, kadangi pritarus siūlymui mokesčio tarifas galės keistis kiekvienais metais nuo 0,05 iki 4 proc.
Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2932(3) 6 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte nurodytas vėjo elektrines, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,05 procento iki 2 procentų mokesčio tarifą.“ |
Teikia
Seimo narys