|
1.
|
5
|
|
|
Siūloma nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2022
m. gegužės 1 d., nes įstatymų leidėjas, įtvirtindamas
naują teisinį reguliavimą, turi pareigą užtikrinti sklandų perėjimo laikotarpį.
Tą, visų pirma, ne kartą yra akcentavęs Konstitucinis teismas, minėtą
pareigą kildindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio esminiai
elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas,
leidžiantys užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise. Vadovaujantis Konstitucija,
asmenys turi teisę pagrįstai
tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką
bus išlaikytos ir įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarime pažymėta, kad teisinio reguliavimo
pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie
turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės
situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su
nauju teisiniu reguliavimu, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams,
būtina nustatyti vėlesnę draudimo viešai eksponuoti tabako gaminius, su jais susijusius
gaminius ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, įsigaliojimo datą (taikymo
pradžią).
Be to, įstatymų priėmimo procesą ir tvarką numatantys teisės aktai įtvirtina
reikalavimą įstatymų leidėjui, vadovaujantis teisėkūros principais, sukurti vientisą,
nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą, o tą įgyvendinti galima tik užtikrinant
sklandų perėjimą prie naujojo, itin verslo subjektų veiklą paveikiančio teisinio
reguliavimo. Įmonėms, siekiant įgyvendinti Įstatymo reikalavimus, bus būtina ne
tik atitinkamai pertvarkyti parduotuves, įrengiant tabako gaminių skyrius bei
užtikrinant, kad juose esantys produktai nebūtų matomi, tam skiriant atitinkamas
lėšas bei žmogiškuosius resursus, bet ir reikės iš naujo derinti tarpusavio santykius
su tiekėjais ir gamintojais, o tai užims itin daug laiko.
Tokią poziciją (vėlesnį Įstatymo įsigaliojimą) palaiko ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, 2019 m. spalio 23 d. pateikusi išvadą Nr. 1102. Visų ministerijų vadovai
vieningai nusprendė, kad laikotarpis, per kurį ūkio subjektai turėtų prisitaikyti
prie naujojo reguliavimo, yra itin trumpas ir nepakankamas tam, kad subjektai
sugebėtų įgyvendinti Įstatymo nuostatas (įkurti atskirus skyrius arba įrenginius,
kuriais būtų uždengiami produktai) arba priimtų strateginius sprendimus dėl atitinkamų
investicijų planavimo, darbuotojų skaičiaus ir kitų susijusių klausimų. Atsižvelgiant
į tai, kad Vyriausybės išvada suponuoja įvairių sričių ministerijų (ekonomikos
ir inovacijų, sveikatos apsaugos, finansų ir kitų) sutarimą ir bendrą sprendimą,
mūsų vertinimu, jis ir turėtų lemti Įstatymo projektu siūlomo reglamentavimo turinį
(t.y. vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą – 2022 m. gegužės 1 d.).
Dar daugiau – kaip nurodo Vyriausybė savo išvadoje – kadangi Įstatymo projekte reikalavimas pardavinėti tabako gaminius, su jais susijusius gaminius
ir įrenginius, skirtus šiems gaminiams vartoti, tiesiogiai neprieinamu būdu apriboja
prekybos sąlygas, todėl turėtų būti laikomas techniniu reglamentu ir notifikuotas,
suteikiant galimybę Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms
įvertinti, ar toks reguliavimas nesukuria kliūčių laisvai prekybai. Notifikavimo
procesas gali užtrukti, jeigu bus gauta Europos Komisijos arba valstybės narės
išsami nuomonė – dėl šios priežasties būtina užtikrinti sklandų Įstatymo ir Įstatymo
įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimą.
Lietuva taip pat turėtų atsižvelgti ir į tarptautinę
praktiką – kitos valstybės, priimdamos ūkinei laisvei įtakos turinčius sprendimus,
užtikrina nuoseklų perėjimo laikotarpį, skirtą nuosekliam ir sistemingam perėjimui
prie naujosios tvarkos. Pavyzdžiui, Estija elektroninių skysčių skonių draudimus
įtvirtino 2017 metais, tačiau draudimas tokius gaminius pardavinėti pradėjo galioti
tik 2019 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė, įtvirtindama draudimą viešai eksponuoti
tabako gaminius, pasirinko dar kitą kelią – iš pradžių (2012 m.) tokį draudimą
numatė tik didiesiems prekybos centrams (atsižvelgiant į parduotuvių plotą), o
mažiesiems ūkio subjektams draudimas buvo pradėtas taikyti tik po trejų metų –
2015 m. Tai leido visiems verslo subjektams susipažinti su teisiniu reguliavimu
bei jam tinkamai ir kokybiškai pasiruošti.
Atsižvelgiant į tai, siūlome: Pakeisti Įstatymo projekto
5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 202022 m. lapkričio
gegužės 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija
iki 202022 m. spalio balandžio
310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|