Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 26, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 337
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame gruodžio 19 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gruodžio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG*). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti iš popietinės darbotvarkės privalomai įtrauktą į darbotvarkę klausimą, projektą Nr. XIVP-3348, perkelti į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išties turime labai darbingą savaitę, iš esmės pasiraitoję rankoves dirbsime tiek antradienį, tiek ketvirtadienį, tiek šeštadienį, nes turime nebaigtų darbų iki Kalėdų. Norėdami juos visus užbaigti, išties turėtume užbaigti vieną pagrindinių, ko gero, šio mėnesio darbų, tai yra prašom įtraukti rezoliucijos dėl pasitikėjimo mūsų Seimo Pirmininke V. Čmilyte-Nielsen projektą Nr. XIVP-3417. Nes kol to nepadarėme, kol nepasitikrinome, ar tikrai galime dirbti visus darbus, mes neužbaigsime visų darbų. Todėl prašom įtraukti į darbotvarkę šį klausimą ir visiems balsuoti už, nes pasitikrinti vis dėlto reikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiama Pirmininke, komiteto esu įpareigotas paprašyti išbraukti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą. Komitetas šiandien svarstė pataisas. Reikia techniškai sutvarkyti, kad įstatymas įgautų reikiamą kokybę. Todėl mes trečiadienio posėdyje jį, taip sakant, pasvarstysime ir ketvirtadienį galėsime priimti.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, kuris projektas?
A. SYSAS (LSDPF). Pagal seną darbotvarkę 2-18 klausimas. Paramos būstui įstatymas.
PIRMININKĖ. Supratau, projektas Nr. XIVP-3326. Gerai. Prašom. I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Prašyčiau iš vakarinio posėdžio į rytinį posėdį perkelti Odontologų rūmų įstatymo projektą, taip pat ir lydimąjį. Ten likęs tik priėmimas, motyvai yra išsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Daugiau pasiūlymų nematau. Apsispręskime balsuodami, o kur galime, galbūt ir bendru sutarimu. A. Palionis prašo darbotvarkės 2-31 klausimą, projektą Nr. XIVP-3348, privaloma tvarka įrašytą į šios dienos darbotvarkę, atidėti, teisingiau, perkelti į ketvirtadienio posėdį. Ar galime bendru sutarimu? Dėkui.
D. Gaižauskas, matyt, frakcijos vardu, nors nebuvo pasakyta, bet frakcijos vardu prašo įtraukti į šios dienos darbotvarkę Seimo rezoliucijos „Dėl pasitikėjimo Seimo Pirmininkės tolesniu darbu“ projektą Nr. XIVP-3417. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate šios rezoliucijos įtraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 35, prieš – 65, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau nuskambėjo A. Syso siūlymas dėl darbotvarkės 2-1 klausimo, projekto Nr. XIVP-3326. Ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Galima. Dėkoju. Ir I. Pakarklytė taip pat, manau, frakcijos vardu prašo odontologus įrašyti į rytinį posėdį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Gerai, prašo balsuoti. Kas pritariate tam, kad Odontologų rūmų įstatymo projektas bei lydimasis, dėl kurių liko tiktai balsavimas, būtų perkelti į rytinį posėdį? Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 101, prieš – 2, susilaikė 19. Pritarta dėl perkėlimo į rytinę darbotvarkę.
Ir dėl visos darbotvarkės apsispręsime. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, pabalsuokime. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 93, prieš – 2, susilaikė 31. Darbotvarkei pritarta.
A. Širinskienė – replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man tai keista, kolegos, kad mes taip lengvai daliname apkaltas už mygtuko paspaudimą, bet niekaip nesugebame įvertinti Seimo Pirmininkės galimybių toliau dirbti arba bent jau atsiprašyti ir pripažinti, kad korupcija Lietuvoje yra tapusi norma. Aš manau, ir Seimo Pirmininkės tam tikras interesas būtų vieną kartą pasitikrinti Seime arba bent jau viešai atsiprašyti dėl jos partijoje susiklosčiusios situacijos. Ką iki šiol girdėjome, tai yra sistemingas problemos neigimas, aiškinimas, kad aš nepažįstu tų savo kolegų, su kuriais tiek metų buvo dirbta ir 2012 metais eita į Seimo rinkimus. Aš tik raginu Seimo Pirmininkę viešai atsiriboti nuo tų savo partijos nuteistų asmenų ir atsiprašyti žmonių.
Bent jau tiek būtų iš to Seimo, kuris tikrai dažnai mato krislą kito akyse ir vertina įvairius mygtuko paspaudimus kaip didžiausią nusikaltimą, bet nesugeba įvertinti nuteistos partijos dalyvavimo koalicijos veikloje. Aš tikrai tikiu, kad I. Šimonytė pasakys, kad greičiausiai šitam Seimui reikia eiti lauk, kaip kažkada kartojo G. Landsbergis.
PIRMININKĖ. Dėkui. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal po pono D. Gaižausko pasisakysiu, jums leidus.
PIRMININKĖ. Ponas D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). O kodėl jūs bijote manęs, mano pasisakymo? Išties tada, jeigu jūs stovite irgi prie mikrofono…
Tai, gerbiami kolegos, kai stebi valdančiųjų veiksmus ir raginimus nebalsuoti už pasitikėjimą Seimo Pirmininke, tai neina jūsų suprasti. Jūs pasitikite ja ar ne? Kita vertus, mes bijome tos elementarios procedūros, tos, kuri yra numatyta. Jeigu jūs ja pasitikite, pabalsuojate ir tada visai Lietuvai parodote, kad viskas gerai su Seime esančia situacija. Matome, kad dabar gi Seimas nepritarė.
Gerbiamoji Pirmininke, aš į jus kreipiuosi. Išties nėra ko jus kaltinti, kuo jus kaltinti, ar ne, bet situacija yra tokia nepavydėtina. Išties visas šešėlis krenta ne tik ant jūsų, bet ir ant viso Seimo. Priimkite normalų sprendimą – galbūt nusišalinkite nuo partijos, atsiribokite, nebūkite pirmininke arba atsisakykite savo pareigų.
Visuomenė kiekvieną kartą klausia: kas vyksta pas jus Seime? Jau negana to, kad Teisingumo ministerija ignoruoja prokuratūros raštus nepradėti tam tikrų procedūrų, nes žemės pakeitimo procedūros yra nepakeistos, išvis, sako, teisinis nihilizmas pas jus. Čia Domeikavos klausimas, į kurį jūs turėtumėte irgi įsigilinti, nes Lietuvoje teisingumo trūksta labai stipriai. Ko mes norime iš žmonių, jeigu mes patys, Seimas, rodome, ką turime daryti ir ko neturime daryti? Aš jūsų prašau imtis tada iniciatyvos.
Dabar, kai išklausysiu gerbiamą premjerę, tai aš jau galiu ir nuspėti. Nu, tai, gerbiama premjere, parodykite savo tikrąjį veidą arba tą cinizmo viršūnę, kurią tikėjosi iš jūsų lūpų dabar išgirsti.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, aš visgi norėčiau atsakyti į kelis dalykus, kurie nuskambėjo. Aš į jūsų dalies gerbiamų kolegų iš opozicijos klausimus praėjusią savaitę detaliai atsakiau. Tuos klausimus jūs vėl kartojote, nors aš tikrai detaliai ir į raštu suformuluotus, ir į žodžiu man užduotus klausimus stengiausi atsakyti taip, kaip galiu atsakyti. Šiandien galėčiau pakartoti tą patį. Tikiu, kad atsakymus savo esu pateikusi.
Toliau. Per mikrofoną Jūs sakote, kad yra įprastos procedūros. Jūs puikiai žinote ir aš puikiai žinau, kad yra įprastos procedūros. Jūs gi teigiate tai, kas nėra įprasta procedūra, ir kaltinate mane, nors aš šiame balsavime dėl rezoliucijos įrašymo ar neįrašymo korektiškumo dėlei net nedalyvavau.
I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nesileisiu į debatus dėl to, kaip kam atrodo kieno veidas. Čia, žinote, yra skonio dalykas. Bet čia labai dažnai yra plasnojama Statutu. Statute išties yra procedūra, tiktai tiek, kad ji yra ne tokia, apie kokią jūs kalbate. Susirenkate parašus ir inicijuojate normalų nepasitikėjimą Seimo nutarimu, slaptu balsavimu. Turbūt 29 balsus turite, jeigu 35 žmonės palaikė balsavimą. Tai yra išties normali statutinė procedūra. Tai, kas buvo čia pasiūlyta, sakyčiau, yra labai įdomi procedūra. Turbūt ne viena bemiegė naktis yra praleista. Bet ji, tiesą sakant, nieko nereiškia. Tai nėra nepasitikėjimas, kurį pareiškė Seimas. Dėl tokios rezoliucijos 5 galėtų balsuoti už, 2 – prieš, ji turbūt būtų laikoma priimta, nors tai tikrai nėra Seimo nuomonė.
Kalbant apie visas tas čia buvusias apkaltas, esminis skirtumas ir yra tas, kad tos apkaltos yra inicijuojamos žmonėms už tai, ką jie patys padarė, o ne kažkas kitas padarė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tai išties labai svarbu. Gerbiama premjere, ačiū už tą jūsų patikslinimą ir išsakytą mintį. Bet jūs turėtume suprasti, kad šitas procesas pasirinktas būtent atsižvelgiant į vieną iš jūsų partijos lyderių, tai yra A. Kubilių, jis 1994 metais būtent…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš siūlau neiti giliau į istoriją.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …tokią procedūrą Seimui ir pasiūlė. Mes vadovavomės precedentu, juolab žinodami, kad, esami valdantieji, galbūt sutiksite ir pritarsite tam. Tik dėl to. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui. P. Saudargas dar nori pasisakyti ar jau baigiame?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Seimas jau pasisakė. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, 87 parlamentarai balsavo, kad jūsų rezoliucija nebūtų įrašyta į darbotvarkę. Verdiktas yra aiškus.
Kitas dalykas. Man atrodo, šita rezoliucija (aš ją labai atidžiai perskaičiau, nežinau, ar čia sėdintys opozicijos nariai visą ją perskaitė) įeis į politinės demagogijos klasikos vadovėlius. Visa rezoliucija iš esmės yra koneveikianti ir pasakojanti, kiek pridaryta blogo politinei sistemai ir taip toliau, bet pavadinimas skamba – dėl pasitikėjimo Seimo Pirmininke.
Paskutinis sakinys lygiai taip pat konstatuoja, kad Seimas pasitiki, nepaisant ir vėl iškeliamos problematikos. Kaip iš tikrųjų logiškai protaujantis žmogus turėtų balsuoti – už ar prieš? Tą pačią demagogiją jūs pats, gerbiamas Dainiau Gaižauskai, ką tik pademonstravote per šoninį mikrofoną sakydamas, va, kodėl jūs balsavote prieš ar susilaikėte, tai jūs nepasitikite. O jūs balsavote už. Tai jūs pasitikite? Jūs patys susipainiojote savo demagogijoje. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, baigiame diskusiją dėl rezoliucijos, dėl jos Seimas šiame etape jau apsisprendė.
10.13 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129(2). Priėmimo stadija.
Gerbiami kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad balsavimas prasideda nuo dabar. Numatyta, kad tęsis iki 11 val. 55 min., nes priėmimai ir yra kolegų pasiūlymų.
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. V. Mitalas kalbės už.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Čia svarbus sprendimas, paveiks virš 800 tūkst. asmenų – jie kitąmet gaus didesnes pajamas. Iš viso per kadenciją NPD didėjo nuo beveik 400 eurų iki maždaug 750 eurų dabar. Šis didėjimas yra tikrai didelis, matomas ir ženklus. Kitais metais tas didėjimas turėtų duoti teigiamą poveikį ne tiktai didesnėms pajamoms žmonių kišenėse, bet ir palankesnei situacijai darbo rinkoje kurti. Mes gal mažai akcentuojame, bet tai, ką mato žmonės, skaičiuojantys užimtumą darbo rinkoje, labai aiškiai galime įvardinti, kad šiemet darbuotojų skaičius darbo rinkoje yra didesnis maždaug 1 %, nei buvo pernai. Ir šis skaičius leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika iš tikrųjų ir toliau judės į priekį, kad nedarbas nepradės augti, kad Lietuvos ekonomika augs, kad dirbančiųjų skaičius taip pat augs ir NPD didinimas prie to prisidės, kad bus palankiau dirbti, negu sėdėti ir gauti bedarbio pašalpą. Tad NPD didinimas yra labai gera, aiški priemonė. Jinai buvo įrašyta koalicijos programoje, jinai buvo įrašyta taip pat ir koaliciją sudarančių partijų programose ir kviečiu dėl to balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties šis sprendinys yra nuoseklios Vyriausybės politikos rezultatas, taip nuosekliai stiprinamos paskatos dirbti ir mažinama pajamų nelygybė. Kitais metais minimalioji mėnesinė alga auga 10 %, neapmokestinamasis pajamų dydis – 20 %. Vadinasi, pajamos į rankas dėl šių dviejų sprendimų minimaliąją mėnesinę algą gaunančiam žmogui auga 76 eurais į rankas, o, pavyzdžiui, uždirbančiam 1 tūkst. eurų auga 30 eurų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio plėtros. Sprendimas paveiks virš 800 tūkst. žmonių, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Nuo kadencijos pradžios maksimaliai taikytinas neapmokestinamasis pajamų dydis augo net 52 % – nuo 607 iki 924 eurų ir nuo 2024 metų, tai yra kitais metais, 82 % minimaliosios mėnesinės algos yra tiesiog neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, taip nuosekliai mažinant darbo pajamų apmokestinimą. Dėl minimaliosios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio sprendinių nuo kadencijos pradžios pajamos į rankas minimaliąją mėnesinę algą gaunančiam žmogui išaugo 261 euru, vadinasi, paskatos dirbti tikrai yra didesnės, tas atsispindi ir darbo rinkos rezultatuose. Jau matome, kad užimtumo lygis yra gana neblogas, vertinant ekonominę situaciją.
Na ir kartu su šiuo dydžiu taip pat yra didinamas asmenims su negalia taikytinas neapmokestinamasis pajamų dydis tokiu pačiu dydžiu. Priklausomai nuo negalios dydžio, NPD didėtų nuo 1 tūkst. 5 eurų iki 1 tūkst. 127 eurų ir nuo 935 eurų iki 1 tūkst. 57 eurų. Manau, kad šis sprendimas yra nuoseklus, kaip minėjau, Vyriausybės darbo rezultatas. Taip stiprinamos paskatos dirbti, mažinama pajamų nelygybė, todėl manau, kad šis sprendinys yra reikalingas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Tai tikrai sveikintina didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, nes tai žmones skatina dirbti, kaip minėjo gerbiamas kolega V. Mitalas. Bet aš norėčiau paraginti vis dėlto tiek Vyriausybę, tiek visas kitas partijas šiek tiek mažiau didinti žmonių pajamas per minimaliojo atlyginimo kėlimą. Minimaliojo atlyginimo kėlimas stumia žmones iš darbo rinkos, priverčia juos pakeisti robotais ir sukelia papildomų nepageidaujamų šalutinių veiksnių, o šis sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį yra puikus mokesčių mažinimo pavyzdys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3129. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 127, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas priimtas. (Gongas)
A. Veryga – repliką. Labai kantriai, ilgai laukė. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš noriu paprašyti visgi kitą kartą leisti Seimo nariams pasisakyti tuo laiku, kada yra logiška, nes dabar jau mano pasisakymas bus ne dėl šio balsavimo. Repliką aš norėčiau kolegai Pauliui pasakyti, kad mes mokomės, žinokite, iš geriausių.
Šita rezoliucija yra jau vadovėliuose, yra teikta, žodis žodin nurašyta nuo jūsų kolegos gerbiamo A. Kubiliaus. Mes iš tikrųjų mokomės iš istorijos – politinės demagogijos pradininkai esate jūs.
10.20 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Tęsiame darbotvarkę. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313(2). Priėmimo stadija. Yra keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3313) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3314(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3314(2). Pakeitimą sudaro tik vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3314) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3315(2), Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 5 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3316(2), Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 5, 6, 8, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-3317(2), Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3318(2), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 4, 5, 6, 18, 22, 30, 39, 432, 433 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1077 14 straipsnio pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3319(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3315(2). Svarstymo stadija. Kviečiu A. Kupčinską, jis pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiama Pirmininke, kolegos. Komitetas svarstė, dalyvavo 11 komiteto narių ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra… Atsiprašau. Dėl 45 straipsnio yra Ekonomikos komiteto pataisa, registruota gruodžio 13 dieną. Gal galėtumėte pristatyti, pakomentuoti ir komiteto nuomonę? 33 puslapis.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl 45 straipsnio 3 dalies, taip?
PIRMININKĖ. Taip.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Ir komitetas…
PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu galime pritarti komiteto pritarimui iš dalies? Ar tinka šita redakcija? Prieštaraujančių nematau. Galime. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi turime apsispręsti dėl viso projekto. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl viso bloko.
Atsiprašau, nerodė. Mano klaida. Grįžtame diskutuoti. Dabar rodo – V. Bakas. Diskusija. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Laurynai, padiskutuojame, nes tai yra ne paprastas klausimas, o klausimas, net ne su ekonomika susijęs, o su nacionaliniu saugumu. Mieli kolegos, šito įstatymo pagrindinė problema yra ta, kad mes savo paslaugas, susijusias su informacinių išteklių valdymu, atiduodame į privačias rankas. Šita diskusija vyksta keletą metų, bet štai iki šiol, kai mes pamatėme problemą, kai 2000… praėjusią kadenciją į mūsų pagrindines duomenų sistemas įsilauždavo arba jos tapdavo kibernetinių atakų taikiniu, buvo įsilaužta, pavogti duomenys iš Užsienio reikalų ministerijos, viešai nuskambėjo kitų ministerijų… Tada valstybė ėmėsi labai rimtų veiksmų, kaip sukurti mūsų kibernetinės erdvės saugumą, mūsų informacinių sistemų saugumą. Buvo padaryti tam tikri veiksmai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, sustiprinant Kibernetinio saugumo centrą, nustatant atsakomybę, ir 2020 metais Lietuva buvo šeštoje vietoje pasaulyje pagal pasaulinį kibernetinio saugumo indeksą.
Dabar šiuo įstatymu, iš esmės lobistiniu įstatymu, mes visas savo informacines sistemas perduodame teikti paslaugas, susijusias su jų valdymu, privačiam sektoriui. Tai yra didžiulė klaida, nes tai susilpnins mūsų kibernetinio saugumo sistemą. Pasaulis eina priešingu keliu – jisai konsoliduoja pajėgas, apsaugodamas kibernetinio saugumo sistemas, neskaido jų taip, kaip daroma dabar, siūloma daryti šiuo įstatymu, kad kiekviena savivaldybė, kiekviena ligoninė, kiekviena valstybės įstaiga galės pasirinkti skirtingą tiekėją. Tai yra didžiulė klaida. Tam, kad mes galėtume apsaugoti savo duomenis… Pavyzdžiui, nesenas geriausias pavyzdys buvo Vilniaus rajono savivaldybė: sustojo visų socialinių paslaugų teikimas ir, kaip girdėjome iš Telecentro, ji nesinaudojo, kiek suprantu, valstybės teikiamomis paslaugomis. Ir štai mes turime pasekmes.
Mes turime pasidarę monitoringą dar 2018 metais, pateikę rekomendacijas ligoninėms, savivaldybėms, ypač toms, kurių informacinės kibernetinio saugumo sistemos yra kiauros. Ir turėtume eiti tuo keliu, stiprinti ir centralizuoti jų apsaugą, nes sutikite, kad valstybė, investuodama į saugumo sprendimus ir juos centralizuodama, yra stipresnė ir pajėgesnė apsaugoti, pasirinkti priemones nei kokia nors nedidelė įmonė, kuri atskiro rajono savivaldybės arba ligoninės duomenis saugo savo serveriuose. Tai yra nesąmonė. Taip, tai yra dideli pinigai, kuriais suinteresuotos tam tikros lobistinės grupės, tai yra šimtai milijonų eurų, bet tai susilpnins mūsų nacionalinio saugumo sistemą.
Aš kreipiuosi į Gynybos komitetą, tikrai labai rimtai pasižiūrėkite ir atsipeikėkite, kas yra siūloma šiuo įstatymu. Todėl mano kvietimas šiuo atveju vis dėlto mūsų kibernetinį saugumą laikyti mūsų… prisiminti, kad tai yra mūsų nacionalinio saugumo sistemos dalis, ir nuosekliai tęsti tą politiką, kurią mes bendromis jėgomis ir su tuometine opozicija, Konservatorių partija ir liberalais, priėmėme praėjusią kadenciją. Tęskime ją. Kam mes griauname tai, ką mes sukūrėme? Lietuva tikrai gali pasigirti savo pasiekimais kibernetinio saugumo srityje ir apsaugoti savo žmonių duomenis, apsaugoti savo institucijų funkcionavimą, apsaugoti savo paslaugų teikimą.
Tikrai kviesčiau (taip paprastai nepritarsiu šiam projektui) vis dėlto grąžinti idėją, kuri įtvirtinta ir mūsų kibernetinio saugumo strategijose, kad valstybės informaciniais ištekliais galėtų rūpintis tik valstybė. Arba jeigu mes kažkokią dalį duodame privačiam sektoriui, tai nustatykime kriterijus, saugumo kriterijus, kvalifikacijos kriterijus, kuriuos tas sektorius turėtų atitikti, nes sutikite, saugoti duomenis, kurie yra galbūt šeimos arba kažkokie asmeniniai, asmeninė informacija, ir, tarkime, savivaldybių, ligoninių…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …arba mūsų registrų centrų informacija, yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Primenu, kad dėl 45 straipsnio buvo Ekonomikos komiteto pataisa, jai buvo pritarta iš dalies. Bendru sutarimu tam pritarėme. Daugiau pataisų nėra.
Motyvai dėl viso projekto. Niekas neužsirašė kalbėti. Galime apsispręsti ir dėl pagrindinio? A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Na, vis dėlto šis įstatymo projektas yra rengiamas ir buvo parengtas tam, kad stiprintume savo nacionalinį saugumą. Tiesą sakant, gal būčiau ir nekalbėjusi, jeigu nebūtų buvę šios diskusijos tribūnoje. Pirmiausia mes įteisiname hibridinės infrastruktūros naudojimą, mažiname riziką prarasti svarbius duomenis saugodami juos tik Lietuvoje, nes duomenų centrai koncentruoti apie Vilnų ir šiose teritorijose, jų gal ir netikslinsiu. Diversifikacija, sakyčiau, stiprina mūsų nacionalinį saugumą.
Taip pat noriu paneigti, kad valstybiniai duomenų centrai nebus naudojami. Jie bus naudojami, jie privalo būti naudojami ypatingos svarbos ir svarbiems duomenims saugoti. Irgi nereikėtų klaidinti. Dar daugiau, privačiuose duomenų centruose saugomų duomenų kopijos privalės būti saugomos ir laikomos valstybiniame duomenų centre. Čia yra sudėti šie saugikliai.
Apskritai įstatyme kalbama apie funkcijų konsolidavimą, apie aiškios institucinės lyderystės įtvirtinimą, apie aiškų pareigūnų, kurie yra atsakingi už valstybės informacinius išteklius, įgalinimą, apie mūsų agentūros – Informacinės visuomenės plėtros komiteto – stiprinimą ne tik resursais, bet ir funkcijomis. Taigi tikrai labai prašau, kolegos, palaikyti šį svarbų įstatymo projektą. Turime ne tik džiaugtis jau esamomis elektroninės valdžios paslaugomis, ne tik reitingais, kur tikrai kylame, bet ir toliau eiti į priekį ir tvarkyti savo IT ūkį atsakingai tiek dėl inovacijų, tiek dėl nacionalinio saugumo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tiktai siūlau… Paklausius ministrės kalbos, toks įspūdis, kad jinai neskaitė įstatymo. Paskaitykite šio įstatymo 40 straipsnį ir jūs pamatysite, kad valstybės informacinių išteklių priežiūrą ir paslaugų teikimą yra siūloma pasirinktinai teikti valstybės arba privačiame sektoriuje. Nėra jokio imperatyvo.
Antras dalykas. Aš tikrai turiu abejonių, rimtų abejonių, kad lyderystę už valstybės informacinių išteklių priežiūrą prisiimtų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tai turėtų daryti Krašto apsaugos ministerija, nes tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Ten dabar sutelktos geriausios kompetencijos. Jie tikrai puikiai tvarkosi, tai įrodo kibernetinio saugumo indeksas.
Dabar dėl politinių, pragmatinių interesų mes griauname sistemą, kurią pradėjome kurti. Ir nežinia netgi… Šiandien ministrė kalbėdama apie tai net neiškėlė vizijos, kokių jinai tikslų siekia, ką jinai nori pakeisti toje sistemoje, kuri tikrai tarptautiniu požiūriu neblogai atrodo. Galima padaryti geriau, bet dėl inovacijų ministerija nesiūlo nieko, kas susiję su saugumu. Siūlo tiktai tai, kas susiję su šių išteklių valdymo perėmimu. Man dėl to labai gaila. Tai yra didžiulė rizika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po svarstymo išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl pagrindinio bei lydimųjų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 83, prieš – 5, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
V. Mitalas – repliką po balsavimo.
V. MITALAS (LF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš frakcijos vardu norėčiau skubos paprašyti dėl šio ir lydimųjų įstatymų projektų.
PIRMININKĖ. Seimas apsispręs. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti? Balsuokime. Kas pritariate skubai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 76, prieš – 14, susilaikė 16. Pritarta.
10.35 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją I. Haase į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektą sudaro gana daug straipsnių. Dėl straipsnių nuo 1 iki 14 imtinai nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. Teisės departamentas nurodo, kad pagrįstumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo bei nuoseklumo požiūriu diskutuotina projekto 1 straipsnyje dėstoma Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostata. Teisės departamentas nurodo, kad jeigu siekiama nustatyti tokį reguliavimą, Statuto 15 straipsnio 2 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Gavus Statuto 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais, arba Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų galimai kompromituojančių duomenų apie šį asmenį, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai, įvertinęs gautus duomenis, priima centrinės statutinės įstaigos vadovas.“ Kaip ir minėjau, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 15 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl 16 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 17 straipsnio yra gauta taip pat Teisės departamento pastaba. Prašau ją pristatyti ir komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, čia Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas nurodo, kad vietoj žodžių „vidaus reikalų ministro nustatyta ir su teisingumo ir finansų ministrais suderinta tvarka“ siūloma įrašyti žodžius „statutinės įstaigos“. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl antros ir trečios Teisės departamento pastabų dėl to paties straipsnio?
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas taip pat pritarė, nes čia analogiška.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 17 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 27 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau ją pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodo (vėlgi redakcinio pobūdžio), kad siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Statuto 27 straipsnis reglamentuoja būtent pareigūnų atranką į laisvas pareigūnų vietas, šio straipsnio 8 dalyje vietoje formuluotės „asmens, skiriamo į pareigūno pareigas“ vartotina formuluotė „pareigūno, skiriamo į kitas pareigūno pareigas“. Komitetas bendru sutarimu nepritarė. Komiteto argumentai: pagal Statuto 83 straipsnį buvę pareigūnai grąžinami Vidaus tarnybos statuto 27 straipsnio nurodytu atrankos būdu, tai yra jie dalyvauja atrankoje ir laimėję atranką skiriami į pareigūno pareigas dar neturėdami pareigūno statuso, todėl siūloma formuluotė neatitiks Statuto 83 straipsnio nuostatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti 27 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkui, pritarta. Nuo 28 iki 53 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 54 straipsnio yra Seimo nario A. Stončaičio pataisa. Prašau, gerbiamasis Algirdai, pristatyti savo pasiūlymą.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, tai bent jau visur esame deklaravę, visose grandyse, kad mūsų bendradarbiavimas ir pasitikėjimas socialiniais partneriais tikrai yra visiškas ir, manau, tas daugiau negu 30 metų bendro veiklos stažo, valdžios ir visuomeninių organizacijų, valdžios sektoriaus ir profsąjungų judėjimų, kurie atstovauja darbuotojų interesams, taip pat ir įstatymų parengimo iniciatyvose, leidžia teikti šitą mano pasiūlymą.
O pasiūlymo esmė yra labai paprasta. Atsižvelgdamas į Seime svarstomą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos projekto nuostatas, susijusias su pareigūnų apmokėjimo sistemos reglamentavimu, kuriomis siūloma nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemos gaires tvirtina, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, vidaus reikalų ministras, teikiu pasiūlymą papildyti Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad darbo apmokėjimo sistemos gairės privalomai būtų derinamos ne tik su teisingumo ir finansų ministrais, bet ir su profesinių sąjungų organizacija, veikiančia šakos lygmeniu.
Aš manau, kad tai yra adekvatus siūlymas. Ir čia kai kurie pamąstymai, kad galbūt teisėkūros iniciatyva iš valdžios yra perduodama į visuomenines organizacijas… Manau, tikrai toks požiūris yra kritikuotinas. Todėl, kolegos, aš siūlau palaikyti šitą mano teikiamą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Pirmiausia pasitikrinkime, ar yra 29 palaikantys šio siūlymo svarstymą. Balsuojame. Kas pritariate? Yra.
Prašom komiteto išvados dėl šio pasiūlymo.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas Seimo nario A. Stončaičio pasiūlymui nepritarė. Komiteto argumentai.
Pirma. Statuto 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gairės turi būti suderintos su teisingumo ir finansų ministrais. Atkreiptinas dėmesys, kad gairės yra tvirtinamos ministro įsakymu – teisės aktu, kuris pagal teisėkūros taisykles visais atvejais turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis, įskaitant ir socialinius partnerius, profesines sąjungas, todėl siūloma nuostata būtų perteklinė. Šiuo metu gairių projektas, kaip ir kiti Statuto įgyvendinamieji teisės aktai, jau yra parengtas ir derinamas su profesinėmis sąjungomis, konsultuojamasi dėl jų pateiktų pastabų, teikiami argumentai dėl siūlomo reguliavimo, todėl siūlomas reguliavimas būtų perteklinis.
Antra. Statuto projekte numatyta, kad pareigūnų darbo apmokėjimo sistema, kuri bus tvirtinama kiekvienoje centrinėje statutinėje įstaigoje ir reguliuos konkrečios statutinių įstaigų sistemos pareigūnų darbo užmokestį, bus tvirtinama šakos kolektyvinėje sutartyje. Todėl bus užtikrinamas kiekvienos konkrečios šakos lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos dalyvavimas nustatant tos šakos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą.
Trečia. Siūloma nustatyti, kad gairės būtų suderintos su profesinių sąjungų organizacija, veikiančia šakos lygmeniu. Atkreiptinas dėmesys, kad Statutas taikomas keliose šakose dirbantiems pareigūnams, todėl nėra vienos šakos, kuri apimtų visus pareigūnus, kuriems taikomas Statutas. Šiuo metu yra sudarytos kolektyvinės sutartys šiose šakose: policijos, valstybinės sienos apsaugos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir bausmių vykdymo. Todėl neaišku, kurioje šakoje ar šakose turėtų veikti profesinių sąjungų organizacija, su kuria turėtų būti suderintos gairės. Be to, šiuo metu šakos sutartys kai kuriose centrinėse statutinėse įstaigose nesudarytos – tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos. Todėl tokiu atveju šių įstaigų pareigūnams šakos lygmeniu jokia profesinių sąjungų organizacija neatstovautų ir taip nebūtų užtikrinamas šių pareigūnų lygiateisiškumas.
Ketvirta. Projekte nustatyta ministro įsakymo priėmimo procedūra yra analogiška ir kitoms Statuto nuostatoms, kurios nustato pareigą vidaus reikalų ministrui tam tikrus santykius sureguliuoti įsakymu, suderinti su teisingumo ir finansų ministrais. Todėl sistemiškai vertinant siūlomą reguliavimą tai galėtų reikšti, kad kitais Statute nustatytais atvejais ministro įsakymo nereikėtų derinti su profesinėmis sąjungomis.
Ir penkta. Pagal Darbo kodeksą yra informavimo ir konsultavimosi procedūra, kuri užtikrina profesinių sąjungų dalyvavimą, priimant sprendimus dėl dirbančiųjų socialinių ir darbo sąlygų. Tai galimybė pateikti pasiūlymus, argumentus ir sužinoti argumentus dėl siūlomo reguliavimo. Tačiau tokiu atveju paliekama galimybė darbdaviui priimti galutinį sprendimą, atsižvelgus į jo galimybes. Siūlomas reguliavimas reiškia, kad gairių projektas galės būti priimamas tik jį visiškai suderinus su šakos lygmeniu veikiančia profesine sąjunga. Todėl nors vienu atveju likus nesuderinamų nuostatų, tokios gairės negalėtų būti patvirtintos ir reikštų teisinį pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos neapibrėžtumą. Be to, šio konkretaus teisės akto suderinimas su šakos lygmeniu veikiančia profesine sąjunga suponuotų regimybę, kad teisėkūra perleidžiama profesinių sąjungų kompetencijai, nepaisant valstybės finansinių galimybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju už tokią išsamią komiteto pozicijos prezentaciją. Dabar motyvai dėl pasiūlymo. A. Sysas kalba už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra toks posakis: kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Tai pirmininkė, stovėdama tribūnoje, kalbėjo apie šakas ir toks vaizdas, kad pasiklydo tose šakose. Pasiimkite savo Vyriausybės programą ir paskaitykite, kas joje parašyta. Parašyta, kad stiprinsite socialinį dialogą, kad bendrausite su profsąjungomis, kad visą laiką atsižvelgsite, kad sprendimai turi būti aiškūs, išdiskutuoti. Dabar jūs ieškojote net penkių priežasčių šito nesilaikyti.
Paprasčiausiai čia mes gi kalbame apie gaires – net ne apie paskutinį sprendimą, o koks gi tas atlyginimas ir kokiomis formomis jis bus mokamas. Apie gaires! Tai čia yra, taip sakant, kaip apie svajones. Pasvajokime, kokie atlyginimai bus 2026 ar 2027 metais. Todėl aiškinti, kad ne visos profsąjungos, ne visose šakose kažkas tupi… Tai yra kolektyvinės sutartys. Taigi čia gerbiamo Algirdo tiesiai ir aiškiai parašyta: veikiančios šakos lygmeniu. Tos profsąjungos, kurios yra, tos ir derasi. Lietuvoje daug kur nėra profsąjungų, bet tos, kurios yra, jos ieško derybų objekto ir šnekasi, ir kalbasi, ir pasirašo sutartis.
Jūsų pusėje sėdi ministrė M. Navickienė, kuri yra pasirašiusi. Su vienais pasirašiusi, su kitais nepasirašiusi, ir dėl to ji šakose nepasiklysta. Kažkaip viskas gerai. Žino, ant kokios šakos kas yra, ir su tais pasirašo.
Manau, kad neaiškumą ne šita pataisa sukelia, o apskritai šitas įstatymas, nes čia atsiranda labai daug objektyvizmo… atsiprašau, subjektyvizmo: objektyvių kriterijų nėra, viršininkas nuspręs, kas kokį atlyginimą, kokiu būdu, kokia forma, kokio dydžio gaus. Tai čia yra neapibrėžtumas šito įstatymo, o ne tai, kad su profesine sąjunga reikės derėtis. Todėl aš kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerija visus rengiamus sprendimus dėl pareigūnų tarnybos visada derina su profesinėmis sąjungomis. Buvo taip pat pasakyta ir gerbiamos komiteto pirmininkės, kad tai numato ir atitinkamos teisėkūros taisyklės. Tai ir yra padaryta šiuo atveju, tai yra darbo užmokesčio gairės buvo išsiųstos derinti profesinėms sąjungoms. Mes tikrai dirbame nuolatos, vyksta ne vienas susitikimas ir derinimo procesas. Yra atsižvelgiama į pareigūnų profesinių sąjungų poziciją ir ieškoma kompromisų.
Kalbant apie kitus dalykus, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Vidaus tarnybos statute yra numatyta, kad darbo užmokesčio politiką kiekviena tarnyba taip pat turės suderinti su profesinėmis sąjungomis.
Taip pat atkreipia dėmesį į kitą aspektą, kad Darbo kodeksas numato konsultacijas. Tai taip pat yra nuolatos užtikrinama Vidaus reikalų ministerijos.
Na ir taip pat buvo paminėta, kad nėra vienos šakos. Jeigu būtų pritarta A. Stončaičio pasiūlymui, tiesiog tai būtų sudėtinga įgyvendinti ir tikrai nebūtų pasiekiamas tas rezultatas.
Tai tikrai noriu visus nuraminti, kad su profesinėmis sąjungomis yra ir bus ateityje glaudžiai dirbama ir bendradarbiaujama derinant visus teisės aktus, visas tvarkas, nes mūsų visų bendras interesas – pareigūnų gerovė ir motyvacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate A. Stončaičio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 55, prieš – 7, susilaikė 58. Pasiūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl viso 54 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl viso 54 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116: už – 71, prieš – 23, susilaikė 22. Straipsniui pritarta.
Dabar toliau 55 straipsnis. Dėl jo yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti ją ir komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės departamentas nurodo, kad pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalį pareigūnų pareiginės algos koeficientą nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, todėl nėra aiškus šios nuostatos santykis su minima Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostata, implikuojančia, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas gali nustatyti konkrečius koeficientus net ne savo vadovaujamoje įstaigoje tarnaujantiems pareigūnams. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Komiteto pasiūlymas skamba taip: centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir siekdamas įgyvendinti pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, neviršydamas Statuto 54 straipsnio 4 dalyje nurodytose pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse nustatyto dydžio, gali priimti sprendimą dėl pareigūnų pareiginės algos koeficientų padidinimo tam tikru konkrečiu dydžiu, atsižvelgdamas į pareigūnų tarnybos patirtį ar pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus. Įgyvendindamas šį sprendimą, pareigūną į pareigas skiriantis asmuo nustato pareigūnams didesnius pareiginės algos koeficientus, tačiau neviršydamas pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje konkrečiai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti ir mes bendru sutarimu 55 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Balsuojame? Balsuojame dėl 55 straipsnio. Kas pritariate 55 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120: už – 71, prieš – 6, susilaikė 43. Straipsniui pritarta.
Dėl 56 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų. Pirmiausia pristatykite dvi pastabas. Vėliau K. Vilkauskas pristatys savo pasiūlymą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Pirmoji pastaba. Teisės departamentas siūlo svarstyti, ar siūlymas į tarnybos stažą, įskaitant ir pareigūno pensijai gauti, įskaičiuoti laikotarpius, kai asmuo ėjo pareigas, nepriskirtas statutinėms pareigoms, derėtų su konstituciniu socialinės darnos imperatyvu, konstituciniais teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai. Galiojantis Vidaus tarnybos statuto reglamentavimas nustato, kad, priėmus asmenį į vidaus tarnybą, pareigūnui į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai, kai jis dirbo panašaus pobūdžio darbą pagal darbo sutartį. Tačiau Vidaus tarnybos statute numatytas laikotarpis apima tik laiką, dirbtą pagal šiuo metu negaliojantį Darbo sutarties įstatymą, netekusį galios 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Ši situacija nėra teisinga, nes yra nedidelė grupė statutinių pareigūnų, kurių darbo santykiai, atsiradę iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tęsiasi toliau ir jiems taikomos Darbo kodekso nuostatos, vykdomos funkcijos ir pareigos nesikeitė. Tobulinant darbų saugos reikalavimus ir atnaujinant saugos priemones, įranga, technika, darbas tampa artimesnis vidaus tarnyboje atliekamoms funkcijoms, negu yra tas darbas, kurį atliko dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo. Todėl tikslinga nustatyti, kad visas laikas, dirbtas darbo sutarties pagrindais tiek pradėjus dirbti pagal Darbo sutarties įstatymą, tiek pagal Darbo kodeksą, jeigu vėliau šis darbuotojas būtų paskirtas statutiniu pareigūnu, būtų įskaitytas į vidaus tarnybos stažą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Vilkauskas pasiūlė pataisą dėl to paties straipsnio. Prašau pristatyti ją.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu dar kartelį pasiūlymą ir noriu, kad įsiklausytumėte dar kartelį į šio pasiūlymo esmę ir į profesinių sąjungų pareigūnus, kurie yra čia, į jų nuogąstavimus. Kadangi labai svarbi pareigūnams motyvacija, tai šio pasiūlymo esmė, kad nereikia naikinti jau seniai nusistovėjusių socialinių garantijų. Mums svarbus kiekvienas pareigūnas. Jeigu dalis tų pareigūnų, kurių darbo stažas nesiekia, yra 18–19 metų, paliks tarnybą, tai tikrai bus pasiektas blogas rezultatas šios reformos. Mums svarbu kiekvienas pareigūnas, nes į jį valstybė investuoja. Pareigūnai irgi nori dėmesio ir nors šiokios tokios grąžos. Profesinių sąjungų nuogąstavimai yra teisėti ir jų negalima ignoruoti.
Pasiūlymo esmė – projekto 1 straipsnyje dėstomos Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos 56 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 % pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 30 % pareiginės algos.“ Išgirskime pareigūnus ir rūpinkimės mūsų piliečių saugumu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Darau prielaidą, kad yra 29 tikriausiai, ar ne? Taip, yra. Tuomet prašau komiteto nuomonės.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas Seimo nario K. Vilkausko pasiūlymui nepritarė. Komiteto argumentai. Analogiškam pasiūlymui jau buvo nepritarta 2023 m. gruodžio 6 d. komiteto posėdyje, taip pat 2023 m. gruodžio 12 d. Seimo posėdyje. Vykdant visą valstybės tarnybos reformą, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priedas už stažą turi daryti vis mažesnę įtaką darbo užmokesčio dydžiui. Darbo užmokestis turi būti labiau orientuotas į asmens pasiektus rezultatus, todėl visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms yra mokamas priedas už stažą, didžiausias galimas šio priedo dydis yra mažinamas iki 20 %, išlaikant, fiksuojant jau turimą priedo dydį tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo turi užsidirbę daugiau nei 20 %. Šiuo požiūriu išskirti pareigūnus iš kitų darbuotojų nėra objektyvaus pagrindo. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse įtvirtinama, kad pareigūnų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus bus tarnybos patirties, tai yra tarnybos stažo, kriterijus, apibrėžiantis pareigybės specifiškumą, kai tinkamai atlikti darbą reikia atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirties. Šis kriterijus taikomas tuomet, kai pareigūnų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra pasiekęs arba viršija 20 % pareiginės algos dydžio ir kai didesnė kaip 20 metų tarnybos patirtis kuria pridėtinę vertę. Taikant šį kriterijų rekomenduojama, kad pareiginė alga kasmet būtų didinama už kiekvienus paskesnius tarnybos toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje metus.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl K. Vilkausko pasiūlymo. A. Stončaitis kalba už.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų objektyviai statutinė vidaus tarnyba, gaila, yra pasiekusi valstybėje tą ribą, kad jeigu dar, neduok Dieve, sumažėtų pareigūnų, pagrindinių pareigūnų: tyrėjų, policininkų, ugniagesių, pasieniečių, paprasčiausiai jau mes turėtume kalbėti ir priimti galbūt tada labai greitus sprendimus, kaip reaguoti. Tas skaičius pareigūnų, kuris šiandien liko darbuotis, paprasčiausiai jau su visais priedais, su kuo tik nori, negali atlikti tos apimties funkcijų, kurios yra reikalingos žmonių saugumui užtikrinti. Todėl, mieli kolegos, man yra keista girdėti, kad atlikus analizę skamba tokie žodžiai, kad nėra objektyvaus pagrindo išskirti statutinius valstybės tarnautojus. Nekalbėkime netiesos – tai būtina padaryti. Visa Europos Sąjunga, faktiškai kiekviena šalis turi atskirą ir finansavimo, ir tarnybos organizavimo mechanizmą, būtent statutinės tarnybos. Pažiūrėkime paskutinius atvejus, kurie yra skaudūs visuomenei, kurie yra įstrigę kiekvienam piliečiui, kurie sukelia nesaugumo jausmą – kodėl vadovo pasiaiškinimas yra, kad nepakanka pareigūnų reaguoti į situaciją? Mieli kolegos, būkime protingi ir aš siūlau tikrai palaikyti K. Vilkausko pateiktą pasiūlymą. Iš to mes visi laimėsime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas Algirdai, net neabejoju, kad tiek opozicijoje, tiek daugumoje nėra nė vieno tautos išrinktojo, kuris norėtų, kad mūsų statutiniai valstybės tarnautojai, pareigūnai jaustųsi kaip nors pažeidžiami ar gautų neorų atlyginimą. Ištisus dešimtmečius iš esmės valstybė galbūt nepakankamai skiria dėmesio ir finansavimo statutiniams pareigūnams, bet šiandien ir yra ta reforma. Dėl jos mes jau apsisprendėme praeitą kartą balsuodami ir nutarėme, kad visiems taikysime tą pačią sistemą, o tie statutiniai pareigūnai, kurie yra sukaupę stažo, visiškai nenukentės. Tačiau tiems pareigūnams, kurie prieis tarnybą 20 metų, bus taikomi kiti motyvaciniai kriterijai. Tikrai yra mūsų visų tikslas, kad mūsų brangių pareigūnų būtų geriausios sąlygos ir jų darbo užmokestis nuosekliai didėtų. Siūlau tikrai žvelgti sistemiškai ir nepalaikyti šio pasiūlymo (dėl jo jau buvo apsispręsta), o pritarti visai sistemai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl K. Vilkausko pasiūlymo. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 51, prieš – 15, susilaikė 53. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl viso 56 straipsnio, suredaguoto pagal Teisės departamento pastabą. Balsuokime. Kas pritariate 56 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 72, prieš – 15, susilaikė 19. Visam 56 straipsniui pritarta.
R. Tamašunienė – replika po balsavimo.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto balsuodama konkrečiai už šitą straipsnį noriu dar kartą pabrėžti, kad griaunama motyvacinė pareigūnų sistema. Antras dalykas, pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas sau prieštarauja. Sakėte, kad 20 metų tarnystės Lietuvos valstybei sukuria pridėtinę vertę. O štai 30 metų jau tos vertės nesukuria? Iš tiesų yra pažeidžiami teisėti lūkesčiai ir griaunama motyvacinė sistema. Norint sukurti nauja, reikia palikti tai, kas gerai veikia, sena, o ne daryti pokyčius vien dėl pokyčių.
PIRMININKĖ. K. Vilkauskas taip pat norėtų replikuoti.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama vidaus reikalų ministrė kalbėjo, kad derino su profsąjungomis, kad kalbėjo su profsąjungomis, kad turi kažkokį pritarimą. Gerbiama ministre, pasižiūrėkite, ar čia yra pritariantys žmonės? Kurie čia yra? Pareigūnų profsąjungos atvyko šiandien ir jų daug gausiau yra. Ar jie pritarė? Jie tikrai nepritarė jūsų statuto projektui iš pat pradžių, nes nevyko tikras normalus dialogas. Kai buvo kalbama apie septynis punktus, dėl kurių profsąjungos sutarė kartu su Vidaus reikalų ministerija, tai mažiausiai buvo netiesa. Dėl to čia pareigūnai ir yra. Manau, kad jie toliau eis ir kovos dėl savo teisių. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava. Taip pat replika po balsavimo.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Labai trumpai. Na, tikrai mes matome, kas paskutiniu metu darosi Lietuvoje, kiek daug yra nelaimingų įvykių. Ir visą laiką pareigūnai turi būti priekyje. Migrantai, Jonavos įvykiai šiandieną, neseni įvykiai Vilniaus rajone. Mes tikrai nematome motyvų išskirti pareigūnus iš valstybės tarnybos. Tie dalykai, apie ką kolega kalbėjo, motyvaciniai, kiti dalykai, bet tie motyvaciniai dalykai yra rekomendacinio pobūdžio, jie nieko neįpareigoja. Taigi jeigu nebus asignavimų, nebus ir jokių priedų. Man taip atrodo.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto negaliu nutylėti, kad tame balkone taip pat stovėjo žmogus, kuris kreipėsi į mane raštu šią vasarą, prašydamas statutinių institucijų darbo užmokesčio fondą ateinančių metų biudžete padidinti 10 %. Ir tai buvo padaryta. Todėl man, tiesą sakant, skaudu dabar visus šiuos priekaištus klausyti, nes manau, kad buvo ne tik atsižvelgta į konkretų finansinį reikalavimą – buvo bent keletas derinimo ratų, buvo ieškoma, buvo atidėtas pateikimas Seimo plenariniame posėdyje tam, kad būtų maksimaliai atsižvelgta į profsąjungų pasiūlymus, kuriuos paskui įregistravo ministrė A. Bilotaitė. Aš atvirai pasakysiu, kad man skaudu girdėti, nes tai, ką aš girdžiu, nėra tiesa, deja.
PIRMININKĖ. Dar viena replika. Siūlau jas trumpinti ir tęsti priėmimą, nes tikrai dar labai daug straipsnių liko. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš labai trumpai. Kreipiuosi į salės darbuotojus: gal galite premjerei mikrofoną pastatyti arčiau, nes ji čia bėgiodama į apačią iš tiesų pavargsta besiaiškindama už visus savo ministrus ir už visus frakcijos narius. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Kolege, aš vis dėlto prašyčiau korektiškesnių pasiūlymų, nes tai, ką jūs sakote, nėra nei korektiška, nei kolegiška. Prašau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Na, pasiklausęs Ministrės Pirmininkės gali įsivaizduoti, kad jinai žarsto savo pinigus: tam norėjau, tam daviau, tam nedaviau. Dabar jai skaudu. Tai yra mūsų pinigai ir sutarimo reikalas Seime priimant pagrindinį įstatymą – biudžetą, kaip tą pyragą padalinti.
PIRMININKĖ. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš labai prašau nepainioti dviejų dalykų. Vienas dalykas yra padidinimas biudžete, o kitas dalykas yra motyvacinė sistema. Taigi reikėtų galvoti apie tą sisteminį dalyką, apie motyvacinę sistemą. O ji dabar yra griaunama. Ir tada nereikėtų vartoti sąvokos „sisteminis“.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Dėl straipsnių nuo 57 iki 86 imtinai pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 87 straipsnio yra A. Vyšniausko pasiūlymas. Dėl priedo, atsiprašau. Dėl 87 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime jam taip pat pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Yra priedas, dėl kurio yra A. Vyšniausko pasiūlymas. Prašau pristatyti jį.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, tai pirmasis pasiūlymas, labai techninis, suderintas su Vidaus reikalų ministerija rengiant galutinę išvadą. Tiesiog yra sulyginamos dvi pareigybės, tai yra pasienio užkardos vado ir muitinės įstaigos posto viršininko, taip pat atitinkamai pasienio užkardos vado pavaduotojo ir posto viršininko pavaduotojo, nes jos savo darbo pobūdžiu yra tos pačios kategorijos. Tiesiog sulyginamos kategorijos.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame, ar yra 29 palaikantys šio pasiūlymo svarstymą. Yra. Prašau, komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų nėra. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate A. Vyšniausko pataisai (jai komitetas pritarė), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 80: už – 71, prieš – 4, susilaikė 5. Pritarta.
Dabar turėtume apsispręsti dėl viso 1 straipsnio. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate visam 1 straipsniui su visais iki tol apsvarstytais straipsniais bei priedu, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 80: už – 72, prieš – 2, susilaikė 6. Visam 1 straipsniui pritarta.
V. Bakas. Replika po balsavimo.
V. BAKAS (DFVL). Kadangi iš tiesų mes girdėjome premjerės pasisakymą ir tikrai tas darbo užmokesčio fondo didinimas yra geras darbas, bet blogai tai, kad ateina ministrė, kuri apskritai nesiorientuoja, kaip jį paskirstyti, ir sugriauna visus gerus darbus. Todėl aš, tikėdamasis įtikinti premjerę, kad jos geri darbai ir intencijos nebūtų sugriauti, noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Jau dvi pertraukos buvo imtos dėl šio klausimo. Deja, nebegalime balsuoti dar dėl vienos pertraukos.
V. BAKAS (DFVL). Bet, premjere, jūs išgirskite. Ateina tiesiog jūsų gerų intencijų negebanti suprasti ministrė ir sugriauna. Lygioje vietoje sugadinate santykius su, ko gero, 20 tūkst. pareigūnų.
PIRMININKĖ. 2 straipsnis. Dėl jo yra taip pat viena A. Vyšniausko pataisa. Prašau pristatyti ją.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vėlgi tai yra techninė pataisa, suderinta su Vidaus reikalų ministerija. Statuto projekto įgyvendinamosios nuostatos reglamentuoja atvejus, kai pagal naujos redakcijos statutą pareigūnų tarnybos trukmė yra ilgesnė negu pagal galiojantį reguliavimą, tačiau nėra sureguliuoti atvejai, kai pagal naujos redakcijos statutą tarnybos trukmė yra trumpesnė, negu šiuo metu pareigūnui taikoma tarnybos trukmė. Atsižvelgdami į tai ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisėtus lūkesčius, siūlome nustatyti, kad pareigūnams būtų taikoma pagal galiojantį reguliavimą jiems nustatyta tarnybos trukmė ir kad būtų sudaryta galimybė pareigūnams jų prašymu taikyti trumpesnę tarnybos trukmę pagal naujos redakcijos statutą. Tai labai techninis klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šio pasiūlymo svarstymą? Balsuokime. Yra. Komiteto nuomonė. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl viso… Ar galime bendru sutarimu pritarti A. Vyšniausko pataisai? Galime. Kitų balsų negirdžiu. Balsuokime dėl viso 2 straipsnio.
Balsavo 75: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 2. 2 straipsniui pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Motyvai dėl viso įstatymo, tai yra dėl darbotvarkės 1-5.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3172. E. Dobrowolska – motyvai už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, jeigu mes kalbame apie statutinius pareigūnus, mes turime užtikrinti tarnybos patrauklumą tiek tiems, kurie nori prisijungti ar ateiti, tiek tiems, kurie lojaliai dirba Lietuvai. Ši reforma apima tas dvi grandis. Visų pirma yra sutvarkomos grindys tam, kad mes galėtume iš tikrųjų užtikrinti naujiems pareigūnams, kurie prisijungia prie tarnybos, galimybes gauti geresnę algą jau dabar, ne po 20 ar 30 metų. Taip pat svarbu ir tiems statutiniams pareigūnams, kurie ne pirmus metus ir ne dešimtmetį dirba Lietuvai, bet sąmoningai pasirenka vieną ar kitą grandį, nebūtinai aukščiausią, jų grindys taip pat turėtų būti adekvačios. Kai mes kalbame apie statutinius pareigūnus, mes negalime jų skirstyti. Visi statutiniai pareigūnai yra svarbūs. Taip, mes matome migraciją tarp tarnybų, todėl būtent šis projektas yra svarbus dėl to, kad sumažintume kategorijų skaičių, suvienodintume ir pagerintume sąlygas.
Atsimenu, dar prieš pusantrų metų kalbėjome apie Kalėjimų tarnybos reformą, apie galimus nuogąstavimus. Šiandien mes matome, kad, mažinant administracinį aparatą, motyvuojant pareigūnus, jie jau dabar porą mėnesių turi priemokas, nes galime racionaliau skirstyti lėšas. Tai labai norėčiau kviesti visus atsižvelgti į tai, kad su šiuo projektu yra planuojamas ir biudžetas (tai nėra tik biurokratinis pakeitimas), ir pinigai, kurie leis pakelti tas grindis, nes šiandien kai kurie pareigūnai turi nepaaiškinamai žemas algas.
PIRMININKĖ. A. Stončaitis – motyvai prieš.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami Seimo nariai, šiandien Seime turime būtent paskutinę Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos ir lydimųjų įstatymų projektų procedūrą – priėmimą. Tikrai be jokio politikavimo kiekvienas sau užduokime klausimą: ar tikrai mes suprantame tą riziką, į kurią tokį teisės aktą priimdami mes vedame? Pažiūrėkime, kokiu pagreičiu auga registruojami A kategorijos įvykiai, tai yra susiję su smurtu pirmiausia prieš asmenį? Faktiškai padidėjimas yra du kartus ir nepaliaujamai tai auga. Šiandien iš esmės, kai toks didžiulis nekomplektas, tai yra tūkstančiai ir visas iš esmės tarnybas tai paliečia, paprasčiausiai tarnybos tiesiog jau nebegali adekvačiai reaguoti į besiklostančią situaciją.
Kitas dalykas, deja, bet mes objektyviai šiandien turime labai sparčiai senėjančią vidaus reikalų sistemą ir, pažiūrėkime, įstatymo projektu sakoma, kad lyg ir ištarnavusiems 20 ar daugiau metų niekas nesikeis, bet kaip sistema priartėjo prie ištarnavusių 19, 18, 17 metų, tai labai greitai ateis laikas, kai paprasčiausiai į situaciją reaguoti negalėsime. Nepamirškime, kad niekam nėra gėda, ir premjerui, ir Vyriausybei, derėtis su visuomeninėmis organizacijomis. Suomijos premjeras jau seniai derasi su profsąjungomis dėl kitų metų biudžeto ir dėl to tikrai niekas nemato kokios nors problemos ar tragedijos. Ir mums lygiai taip pat rankos, matyt, nuo to visiškai nenukristų. Mieli kolegos, padarysime, patikėkite, klaidą, balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, naujas Vidaus tarnybos statutas atneš tikrai teigiamus pokyčius visai mūsų pareigūnų bendruomenei ir užtikrins ilgalaikę motyvaciją. Taip, šiandien yra kalbama apie tai, kad šiandien trūksta mums pareigūnų. Šiame Vidaus tarnybos statute kaip tik yra numatytos tokios priemonės, kurios padės mums spręsti šitą klausimą ir taip pat leis sustiprinti pareigūnų motyvaciją ir didinti tarnybų patrauklumą. Vienas iš svarbiausių Vidaus tarnybos statuto tikslų yra minimaliųjų pareiginių algų koeficientų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams didinimas. Tam yra numatyti 24 mln. eurų. Šiandien mes visi kalbame, kad mums trūksta pareigūnų, kad juos reikia motyvuoti ir pritraukti, tai kaip mes juos pritrauksime, jeigu nepasiūlysime priemonių? Tai aš tikrai siūlau pritarti šitam projektui ir daryti realius darbus, o ne kalbėti.
Taip pat yra kalbama ir apie kitas priemones Vidaus tarnybos statute, tai yra lankstesnę ir teisingesnę darbo apmokėjimo tvarką, kurios daugybę metų laukia mūsų pareigūnų bendruomenė. Taip pat kalbame apie kuriamą personalo rezervą, kad galėtume, esant krizinėms ir sudėtingoms situacijoms, pasitelkti mūsų pareigūnus. Taip pat yra siūloma sukurti geresnę reabilitacijos sistemą. Tai yra taip pat labai svarbu pareigūnų bendruomenei, jos yra tikrai laukiama. Ir tos priemonės, susijusios su naujais pareigūnais, tai yra stipendijos, išmokos ir kitos motyvacinės priemonės, yra šiame statute ir jos tikrai padės mums pritraukti pareigūnų.
O kalbant apie tai, kad nebuvo diskusijų, aš tikrai dar kartą noriu patikinti, kad diskusijos vyko, ir ne viena. Derinimo su mūsų socialiniais partneriais procesas yra nuolatinis, nes tikrai noriu pažymėti, kad mes visi siekiame vienintelio tikslo…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …tai yra sustiprinti pareigūnų bendruomenę ir ją motyvuoti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, Vyriausybės sumanymas gauti papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio žlugo. Pinigų algoms didinti iš esmės nėra, todėl jau yra imamasi gudrybės imituoti kokybinį pokytį viešajame sektoriuje ar valstybės tarnyboje, ar pareigūnų apmokėjimo, o tikrovėje kas yra daroma? Yra naikinami ilgamečiai socialinio dialogo pasiekimai, galų gale profsąjungų vaidmuo ir panašiai – stažo priedo sumažinimas, darbuotojų autonomijos ir profsąjungų galios sumenkinimas, priedo už laipsnį atsisakymas. Na, visa tai leidžia sukrapštyti šiek tiek tų lėšų didinti algas naujiems darbuotojams, bet iš esmės už naujų, jaunų darbuotojų algų padidinimą sumokės vyresni darbuotojai. Štai ir visa paslaptis, kaip yra gaunami pinigai. Tas pats yra valstybės tarnyboje, tas pats principas.
Todėl, kolegos, aš ne tik raginu balsuoti prieš, aš raginu visus politikus tiesiog nuspręsti labai paprastą dalyką. Kitos kadencijos Seime pirmas darbas bet kurios Vyriausybės, kad ir kas joje būtų, reikėtų tiesiog visas šitas valstybės tarnybos, pareigūnų darbo apmokėjimo reformas pristabdyti. Panašiai kaip 2016 metais mes padarėme su Darbo kodeksu, paprasčiausiai pristabdyti ir peržiūrėti. Nes negalima priimti tokių reformų, kai vyresni darbuotojai apmoka jaunesnių darbuotojų algų padidinimą. (Plojimai) Tai yra mūsų privačios darbo rinkos Achilo kulnas. Labai daug neteisybės privačioje darbo rinkoje yra būtent dėl to, kad vyresni apmoka jaunesniųjų algas. Tas pats yra bandoma prakišti valstybės tarnyboje. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Na, išties labai sudėtinga klausyti priekaištų, kurie yra tuo pačiu metu vienas kitam prieštaraujantys. Tai atrodo, kad sistema yra bloga, nes negali pritraukti jaunų darbuotojų, ir tai yra tiesa, tai paskui pasirodo, kad sistema bus bloga vyresniems darbuotojams. O kas kada pasakė, kad 30 metų yra kažkoks ypatingas ženklas ar kažkoks ypatingas stažas, kad iki 30 metų stažas valstybės tarnyboje turi būti skaičiuojamas kažkaip ypatingai, o 32, 33 ar 38 jau ne? Tai tas žmogus kažkaip nevertingas tampa valstybės tarnybai, ar kas tai yra?
Mano supratimu, visi šitie dalykai yra išsprendžiami. Ir jie yra ne tik išsprendžiami, jie yra sprendžiami, nes yra numatytas konkretus mechanizmas darbo užmokesčio politikoje, kaip bus įvertinamas papildomas stažas žmonių, ypač jeigu tai yra lojalumas įstaigai. Nes tai yra ne šiaip stažas, bet dar ir lojalumas konkrečiai įstaigai, ir tai kuria papildomą vertę įstaigai. Man atrodo, kad kažkokių labai keistų dalykų, daug argumentų mes čia bandome suvelti į vieną krūvą.
Aš jau girdėjau tuos pačius argumentus, kai mes kalbėjome apie pedagogų darbo užmokestį. Numačius kitais metais ženkliai didesnį darbo užmokesčio fondą, vis tiek buvau kaltinama, kad kažkaip neįvertiname pedagogų, neatsižvelgiame, nes yra dalis profsąjungų, kurios yra nepatenkintos. Visada taip būna, bet vis dėlto pasižiūrėkime, ką tai reiškia praktiškai.
Praktiškai šitas statuto įgyvendinimas Teisingumo ministerijos pavaldumo įstaigoms reiškia 20 % didesnį darbo užmokesčio fondą kitais metais – 20 % vien tam, kad statutas būtų įgyvendintas. Vidaus reikalų ministerijoje yra šiek tiek kitaip, bet numatytos lėšos yra didesnės, negu yra reikalinga vien Vidaus tarnybos statutui įgyvendinti, kad būtų tų lėšų ir tos erdvės motyvacijai ir pareigūnams skatinti. Siūlau balsuoti už ir tikrai mažiau manipuliuoti, ir pasitikėti, kad dialogas tikrai gali leisti ateiti prie geriausių sprendimų. Ten ir einame.
PIRMININKĖ. V. Bakas – motyvai prieš.
V. BAKAS (DFVL). Tai gal ir pradėsiu nuo dialogo, apie kurį, deja, kalbėjo premjerė, ir aš, aišku, neabejoju, jį demonstruoja ministrė. Kaip jūs vykdote dialogą, parodo jūsų balsavimai. Mes su ponu A. Stončaičiu siūlėme pataisą – nustatyti, kad, formuojant darbo užmokesčio politiką, dalyvautų profesinės sąjungos. Didžioji jūsų dalis susilaikė, bet ponia ministrė, kuri pasakoja, kaip jinai tarėsi, balsavo prieš tokį dialogą. Tai aš įsivaizduoju, jeigu ji taip elgiasi salėje, kokia ta dialogo kokybė yra ne salėje?
Dabar grįžtu prie įstatymo projekto. Be abejo, tai galbūt pakelia žemesnės grandies, pirminės arba jaunų pareigūnų pajamas, bet jis nuleidžia lubas vyresniems pareigūnams. Faktiškai šito projekto taikinys ir yra valstybei lojalūs pareigūnai, atiduodantys didžiausią patirtį, visą savo gyvenimą tarnybai. Kam reikia priešinti kartas? Aš nesuprantu, mieli konservatoriai, negi jūs negalite gyventi ko nors nesupriešinę? Kam tai daryti? Juk tam stažui po 1 % nereikia ten kažkokių kosminių pinigų. Tai yra tam tikra duoklė tai patirčiai žmonių. Tas pats su laipsniais.
Antras momentas, kur jau matau tikruosius ketinimus, tai yra grėsmė politizuoti visą sistemą. Štai kitais metais mūsų vidaus reikalų ministrė taps buhaltere – jinai nustatinės, skaičiuos algas kiekvienam Lietuvos pareigūnui, nes tokias galias ji sau įsitvirtino statute. Kam to reikia? Vakarų šalių kompetentingi ministrai kalba apie pinigų plovimą, apie narkotikų prevenciją, apie kibernetinius nusikaltimus – apie tai, kas dera ministrui. Ji turėtų formuoti viešojo saugumo politiką, o ji taps buhaltere, nes taip yra paprasta priešinti. Tada tu esi matomas, tada apie tave kalba. Bet tu nekuri jokios vertės.
Tai, mieli kolegos…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …tikrai yra prastas sprendimas. Aš siūlyčiau grįžti apie jo…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …susitarti, suderinti interesus ir tada priimti sprendimus.
PIRMININKĖ. A. Vyšniauskas – motyvai už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, kad šita diskusija yra pasiekusi tokį lygmenį, kur jau vieni kitų pradedame negirdėti. Visoje šitoje diskusijoje ir svarstymuose komitetuose mes sužinojome iš esmės du dalykus. Pirmas dalykas, kad projektas buvo labai ilgai derinamas su profsąjungomis ir profsąjungos iš esmės jam pritaria. Taip, visada yra niuansų, kur profsąjungos galbūt nori kažko šiek tiek daugiau. Tai yra visiškai natūralu, visiškai teisinga ir toks yra profsąjungų darbas.
Kalbant apie stažus ir tą papildomą dalį iki 30 metų, visi puikiai žino, lygiai taip pat ir profsąjungos žino, kad tai yra numatyta darbo užmokesčio politikoje, kuri taip pat yra derinama su profsąjungomis. Viskas, kas yra žinoma, viskas yra aišku.
Tai šiandien mūsų pasirinkimas yra ne dėl stažo, ne dėl dialogo, o dėl to, ar nuo sausio 1 dienos pareigūnams augs darbo užmokestis, ar neaugs. Noriu, kad jūs suprastumėte, kad jeigu nepriimsime šito Vidaus tarnybos statuto, statutiniai pareigūnai liks vienintelė dar viešojo sektoriaus darbuotojų kategorija, kuriems nuo sausio 1 dienos nekils atlyginimai. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad per šventinį kalėdinį laikotarpį susirinks ten opozicija, dar kažkas, priims naują statutą, deja, žinokite, labai abejoju, kad taip įvyks. Vien jau procedūriškai to neįmanoma padaryti. Tai yra vienintelė galimybė nuo sausio 1 dienos padidinti atlyginimus statutiniams darbuotojams ir kviečiu tai padaryti šiandien.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš. Paskutinis kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Na, čia kalbėjo ir dvi ministrės. Buvo kalbama apie susitarimus, apie dialogą. Tai aš gerai žinau bent vienos ministrės gebėjimą susitarti ir vykdyti dialogą iš Domeikavos pavyzdžio, kaip gerai tas dialogas įvyko. Kai sakoma, kad yra sutarta su profesinėmis sąjungomis, aš pasižiūriu į balkoną ir galvoju, su kuriomis čia profesinėmis sąjungomis yra sutarta. Žinote, koks man yra jausmas? Čia labai panašu kaip sveikatos sistemoje, kai ministras apvažiavo visus rajonus ir sako: su visais sutarėme. Vadinasi, pasakė savo nuomonę, tie, kas prieštaravo, liko kvailio vietoje, ir tai yra laikoma sutarimu. Tai nėra sutarimas. Jei būtų sutarta, profesinės sąjungos čia šiandien nesėdėtų. Sakoma, yra skirta jaunesniems darbuotojams pritraukti. O kokiu būdu jūs užkamšysite skyles, atsirasiančias dėl tų, kurie šiandien išeis? Jeigu tie jaunesni darbuotojai ir ateis, koks yra planas tai skylei uždengti, kai mes matome, kad pareigūnų jau ir šiandien trūksta? Sakoma, kad tai yra motyvacinė sistema, ji turėtų motyvuoti pareigūnus ateiti, dirbti, likti sistemoje. Jeigu pareigūnai sako, kad šita motyvacinė sistema jų nemotyvuoja, tai ką jinai motyvuoja? Ministeriją, konkrečiai ministrę asmeniškai motyvuoja? Mano supratimu, darbuotojus įtikinanti motyvacinė sistema šiandien rodytų kitą vaizdą salėje. Tikrai kviečiu nepasiduoti šiam buldozeriui. Kolegos, balsuokime šiandien prieš, nes visą šitą jovalą išsemti jau net nebereikės šios kadencijos Seimui…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. VERYGA (LVŽSF). …jisai užkris kitos kadencijos Seimui ant galvos. Balsuokime prieš. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami.
Dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, visų opozicinių frakcijų vardu kviečiu vadovautis 114 straipsniu ir Seimo Pirmininkei teikti balsuoti dėl vardinio balsavimo. Čia susirinkusios profesinės sąjungos stebi mus iš šono. (Balsai salėje) Yra tokia procedūra. Nezirzkite, konservatoriai, nezirzkite. Pradėkite skaityti Statutą. Yra tokia procedūra. 114 straipsnis – Seimo Pirmininkė privalo teikti balsuoti. Jeigu 1/3 Seimo narių pritaria, toks vardinis balsavimas vyksta. Todėl frakcijos vardu ir opozicijos vardu kviečiu šitą dalyką daryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ar jums neužtenka mūsų vardų balsuojant? Neužtenka. Jūs norite su kortelėmis balsuoti? Aišku. Ačiū.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši kolegos Remigijaus cituota nuostata likusi iš senų laikų, kai dar… (Triukšmas salėje) …nebuvo to fiksuoto kiekvieno mūsų balsavimo internete. Dabar kiekvienas jūsų balsavimas yra vardinis. Kiekvienas gali matyti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jurgi, skaityk Statutą. Šitas Statutas galioja nuo 2009 metų, kai persikėlėme į…
PIRMININKĖ. Prašau nešaukti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kai kurios nuostatos liko iš senų laikų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pirmininke, aš vis dėlto siūlau skelbti balsavimą ir balsuoti, kaip yra parašyta Statute, nes tokios pasakos iš rūsio, kaip čia kolega Jurgis ką tik papasakojo, tai, na, Statute yra aktuali redakcija.
PIRMININKĖ. Kolege, aš prašau neįžeidinėti ir neapdalinti visų epitetais kaskart, kai kalbate per mikrofoną, nes šiandieną tai darote tikrai kiekvieną kartą.
Prašau. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gal J. Razma galėtų pasakyti baigtinį sąrašą Statuto punktų, kurių galima nesilaikyti? Taip išeina, kad kiekvienąkart, kai kažką suranda, sako, viskas, senas dalykas, galbūt reikia pakeisti. Gal iš karto skirkite laiko baigtiniam sąrašui punktų, kurių galima nesilaikyti, kad Seimui būtų aišku. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prašyčiau, kolega, neiškraipyti mano žodžių. Aš nesakiau, kad galima nesilaikyti. Jūs girdėkite, ką sakau. Aš sakau, kad kiekvienas mūsų balsavimas yra vardinis. Jeigu jūs norite gaišinti laiką, formaliai su kortelėmis čia balsuoti tuo parodomuoju vardiniu būdu, jūsų teisė, bet aš raginu nepalaikyti tokių siūlymų. Seimo Pirmininkė, žinoma, turi teikti balsuoti šį Remigijaus pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Visų pirma, laikantis to paties Statuto, kurio 114 straipsniu… Dėkoju už tokį parodymą, kad tikrai, matyt, reikia Statutą dar peržiūrėti sistemiškai, paanalizuoti ir atsisakyti galbūt kokių nors nuostatų, kurios dabar nėra labai logiškos. Visų pirma norėčiau paleisti balsavimą, ar yra 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, kurie palaiko šį pasiūlymą. Ar tikrai norite tokiu būdu tempti šio klausimo svarstymą? (Balsai salėje) Taigi, balsuojame. Kas pritariate R. Žemaitaičio, A. Širinskienės pasiūlymui dėl šio klausimo balsuoti popierinėmis kortelėmis, balsuokite už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip. Paleidžiame balsavimą. (Balsai salėje)
Trečdalis yra. Reikalavimas statutinis. Posėdžio sekretoriatas eina spausdinti vardinių kortelių. (Plojimai salėje) Ačiū. Viskas gerai, nėra problemų. Einame toliau.
11.36 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos… (Skambinama varpeliu) …darbotvarkės 1-6 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2). Liko tiktai balsavimas. Balsuokime dėl jo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 104, prieš – 1, susilaikė 23. Elektroninių ryšių įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2375(2) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma. Prašau.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2). Priėmimas. V. Aleknaitė-Abramikienė dėl vedimo tvarkos.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi esu atsakinga už lydimuosius dėl Vidaus tarnybos statuto, man yra neaišku. Čia buvo pasiūlytas egzotiškas archajiškas balsavimo būdas. Ar mes vardiniu būdu balsuosime už pagrindinį ir lydimuosius, ar kokiu nors kitu būdu už lydimuosius vėliau? Nėra suvokiama iš viso, kam to reikėjo, bet kokiu būdu bus organizuojamas tas balsavimas?
PIRMININKAS. Aš supratau, kad buvo baigtas svarstyti tik pagrindinis projektas ir dėl jo balsuosime tokiu ypatingu būdu, kuris buvo būdingas tik Aukščiausiajai Tarybai. Toliau dėl lydimųjų galbūt R. Žemaitaitis nereikalaus taip pat vardiniu būdu balsuoti, galbūt galėsime jau įprastu būdu.
11.39 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar ar dėl paskelbto projekto yra užsirašiusių dėl motyvų? Taip, čia yra likęs tik atidėtas balsavimas, tai balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 72, prieš – 25, susilaikė 27. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 204 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2828(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas projektas, dėl kurio buvo atidėtas balsavimas, tai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2828(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 79, prieš – 12, susilaikė 30. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5 ir 15 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2829(2) (priėmimas)
Dabar kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką, kuris, tikiuosi, aiškiau pasakys, ką darome su lydimaisiais, nes toks pasakymas, kuris buvo praeitą sykį, kad jie nebeaktualūs, nėra tinkamas. Ar komitetas siūlo atmesti visus ar kai kuriuos? Iš eilės – projektas Nr. XIVP-2829(2). Tuojau įjungsiu. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Pasakysiu labai paprastai: praėjusį kartą mes net nebuvome pabalsavę dėl pagrindinio, dėl to kilo ginčas. Dabar, kadangi jie yra integruoti, aš galiu drąsiai sakyti, kad pirmą numerį (tuoj pasakysiu, kurį), projektą Nr. XIVP-2829, siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Gerai. Siūlymas atmesti. Balsuojame, ar atmetame lydimąjį projektą Nr. XIVP-2829(2). Balsuojame dėl atmetimo.
Balsavo 118: už – 86, prieš – 3, susilaikė 29. Projektas atmestas.
11.44 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830(2). Čia svarstome ar atmetame?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia projektas Nr. XIVP-2830?
PIRMININKAS. Taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia siūlome pritarti mano ir D. Kreivio… komitetas siūlė. Pataisau.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Tai čia jau nebesiūlomas atmetimas, o nagrinėjame per priėmimą įprasta tvarka.
1 straipsnis. Dėl jo yra D. Kreivio ir K. Starkevičiaus pasiūlymas. Prašau, iniciatoriai, kuris išdėstys? Galbūt logiškiau bus, jei D. Kreivys pasiūlymą išdėstys, nes komiteto pirmininkas pasakys komiteto poziciją. (Balsas salėje) Gerai, tai kaip jūs sutarsite. Prašau. K. Starkevičius abu dalykus pasakys.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų pasiūlymas pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir išdėstyti taip: „Gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 ir 221 straipsniuose nurodytą konkursą.“ Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Pakelkite rankas, ar yra 29 Seimo nariai? Matau, kad yra gerokai daugiau. Dabar motyvai dėl šio pasiūlymo. V. Valkiūnas kalba prieš.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip rodo D. Kreivio darbo rezultatai, kad juo pasitikėti negalima, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Už – A. Skardžius. Įjunkite A. Skardžiui. Na, ką jūs ten?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Turbūt specialiai mikrofono neįjungiate. Aš manau, kad tokia praktika… ir pasitikėjimą man tikrai kelia tokie sprendimai, kai jau po įvykusių aukcionų yra keičiamos tvarkos, nes to prašo konkursų laimėtojai. Atvirai daromas lobizmas. Tai yra įprasta šiai valdančiajai daugumai, šiai Vyriausybei. Na, tiesiog eikime tuo keliu ir viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl K. Starkevičiaus ir D. Kreivio pasiūlymo.
Balsavo 119: už – 80, prieš – 9, susilaikė 30. Pasiūlymui pritarta.
Dar čia buvo Teisės departamento pastabų, komitetas pritarė. Priimame domėn. Balsuojame už visą 1 straipsnį.
Už – 80, prieš – 2, susilaikė 37. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Čia pirmiausia Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė iš dalies. Priimame domėn. Taip pat Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas. Prašau išdėstyti pasiūlymą ir komiteto nuomonę. Manome, kad yra 29 Seimo nariai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra techninis dalykas dėl datos patikslinimo. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, vietoj gruodžio 1 dienos yra sausio 1 diena, nes, matyt, užtruko projekto svarstymas. Gal galime bendru sutarimu šitą techninį pasiūlymą?.. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Gerai, balsuojame už šitą pasiūlymą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vardinį.
PIRMININKAS. Už – 81, prieš – 1, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta.
Dar yra A. Bagdono pasiūlymas. Prašau autorių išdėstyti. Manome, kad 29 Seimo nariai yra.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Komiteto nariai pritarė pasiūlymui iš dalies, tai mane tenkina. Labai ačiū komiteto nariams už išmintį.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu tam pritarimui iš dalies pritarti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu patikslinti, kad čia komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip, komitetas pritarė visiškai. Ar bendru sutarimu galime, ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Girdžiu nedrąsius… Balsuojame už A. Bagdono pasiūlymą.
Balsavo 114: už – 100, prieš – 1, susilaikė 13. Pasiūlymui pritarta.
Dabar apsispręsime dėl viso 2 straipsnio.
Už – 92, prieš – 1, susilaikė 19. Straipsniui pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Matome, kad nėra užsirašiusių dėl motyvų, tai balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes jau balsavome.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-2830(2). Lentelė nerodė užsirašiusių. Nieko negaliu padaryti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 79, prieš – 10, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1698 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2831(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis projektas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2831(2). Taip pat priėmimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi mes jau integravome jį, tai siūlome atmesti.
PIRMININKAS. Komiteto siūlymas – atmesti. Balsuojame už atmetimą.
Už – 87, prieš – 2, susilaikė 30. Projektas atmestas.
11.53 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 4, 16, 17, 201, 211, 22, 31, 39 ir 482 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2832(3) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Elektros energetikos įstatymo pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-2832(3). Čia mes turime šiek tiek nestandartiškai spręsti. Pradėsime nuo 8 straipsnio, nes būtent dėl 8 straipsnio yra daug ką lemianti A. Bagdono pataisa. Jeigu ją priimsime, tai, matyt, nulems mūsų pozicijas ir kitose vietose. Tai 8 straipsnis. Manome, kad 29 Seimo nariai yra. A. Bagdonas pristatys savo pasiūlymą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui. Kaip ir minėjau, šiam pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Mane tenkina taip, kaip suredagavo komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti, kaip suredagavo komitetas… (Balsai salėje) Ar siūlote balsuoti už visą A. Bagdono pasiūlymą? Prašau formuluoti aiškiai. Ar už komiteto suredaguotą siūlymą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Už komiteto suredaguotą, kaip ir sutinka autorius.
PIRMININKAS. Seimo nariai nusiskundžia, kad nepasakoma pasiūlymo esmė, o tik džiaugiamasi pritarimu. Pati pasiūlymo mintis.
A. BAGDONAS (LSF). Todėl, kad komitetas suredagavo jau kiek kitaip ir tas suredagavimas…
PIRMININKAS. Vis dėlto pasakykite pasiūlymo turinį. Seimo nariai nori žinoti.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, kadangi į pasiūlymą visa apimtimi nėra atsižvelgta, aš prašau balsuoti už tai, kad pasiūlymas, na, yra suredaguotas taip, kaip komitetas nusprendė, ir man toks suredagavimas tinka.
PIRMININKAS. Gerai.
A. BAGDONAS (LSF). Tiesiog pakeistas nuo mano pirminio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Matau, iniciatoriaus neįkalbėsiu perteikti pasiūlymo turinį. Balsuojame už komiteto suredaguotą pasiūlymą.
Už – 90, prieš – 2, susilaikė 24. Dabar, kadangi buvome sustoję prie to straipsnio, balsuojame dėl viso 8 straipsnio.
Už – 81, prieš – 2, susilaikė 33. 8 straipsniui pritarta.
Dabar jau straipsnius nagrinėsime iš eilės. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Tikiuosi, nėra reikalaujančių balsuoti atskirai? Nėra. Dėl 3 straipsnio yra D. Kreivio, K. Starkevičiaus pasiūlymas. Kuris pristatys?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tada pristatysiu. Komitetas, iškart sakau, yra pritaręs, ir jo esmė yra patikslinti 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos ir energetikos kaupimo pajėgumus išduodami 24 mėnesių laikotarpiui statant ir įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė nei 6 megavatai.“ Antras – „48 mėnesių laikotarpiui statant ir įrengiant elektros energijos gamybos įrenginius ir energijos kaupimo įrenginius, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas saulės šviesos energijos elektrines.“ Ir komitetas siūlė pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime gal bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Ne, balsuojame.“) Reikalavimas balsuoti. Balsuojame.
Už – 86, prieš – 1, susilaikė 31. Pasiūlymui pritarta.
Kitas tų pačių Seimo narių pasiūlymas dėl 4 dalies. Prašau išdėstyti komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Leidimai tiesti tiesioginę liniją, leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ir elektros energijos gamybos įrenginių ir energetikos kaupimo įrenginį, kurio leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 megavatai, leidimas išduotas 36 mėnesių laikotarpiui. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame šiam pasiūlymui.
Už – 84, prieš – 2, susilaikė 32. Taip, pasiūlymui pritarta.
Pratęsiame balsavimo langą, kol svarstysime per pirmąjį langą numatytus projektus. Dabar balsuojame dėl viso 3 straipsnio su priimtais pasiūlymais.
Už – 78, prieš – 4, susilaikė 33. Pritarta 3 straipsniui.
Dėl 4, 5 straipsnių jokių pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Atsižvelgiame. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl 6 straipsnio, dėl kurio buvo dar viena Teisės departamento pastaba ir kuriai komitetas pritarė.
7 straipsnis. Čia yra A. Bagdono pasiūlymas. Jis kaip tik atsiranda, kadangi priėmėme pasiūlymą dėl 8 straipsnio, kurį nagrinėjome pačioje pradžioje. Vis tiek formalumo mes turime laikytis. Autorius trumpai pristato siūlymo esmę, po to komiteto nuomonė ir balsuojame.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip ir minėjau, šiam pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Mane tenkina komiteto formuluotė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš dalies, ir čia jis integruojamas kartu su mano ir D. Kreivio pasiūlymu. Aš jį galiu pristatyti. Kai statomi ir įrengiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, arba ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ir įrengiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus… Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, tas dalinis pritarimas A. Bagdono pasiūlymui yra realizuotas jūsų ir D. Kreivio pasiūlymu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai balsuosime dėl D. Kreivio, K. Starkevičiaus pasiūlymo, kuriuo kartu iš dalies atsižvelgta į A. Bagdono buvusį pasiūlymą.
Už – 80, prieš – 5, susilaikė – 36. Pasiūlymui pritarta.
Balsuosime, ar pritariame visam 7 straipsniui.
Už – 80, prieš – 2, susilaikė – 36. Straipsniui pritarta.
Dėl 8 straipsnio, kaip prisimenate, apsisprendėme jau anksčiau.
Dėl 9 straipsnio taip pat yra A. Bagdono pasiūlymas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, taip pat yra pritarta iš dalies ir integruota į visą įstatymo projektą, gana platų. Tai aš tikrai sutinku, kad būtų pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritarti komiteto pasiūlymui su A. Bagdono… Pritarti komiteto pasiūlymui, įvertinus A. Bagdono pasiūlymą.
PIRMININKAS. Aš suvestiniame variante matau A. Bagdono pasiūlymą, kuris pateiktas visas, bet nematau kokios nors komiteto patobulintos redakcijos. Ar jūs pritarėte tokiam, kaip surašė?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, pritarėme.
PIRMININKAS. Tada balsuojame dėl A. Bagdono pasiūlymo.
Už – 78, prieš – 2, susilaikė 37. Pasiūlymui pritarta.
Balsuosime dėl viso 9 straipsnio. Čia buvo dar vienas L. Savicko pasiūlymas, bet Seimo narys pasiūlymą atsiėmė.
Už – 76, prieš – 2, susilaikė 36. Pasiūlymui pritarta.
Dėl 10 straipsnio Teisės departamento buvusi pastaba. Pritarta, užfiksuojame. Yra D. Kreivio, K. Starkevičiaus pasiūlymas. Prašau pristatyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pristatau tada pasiūlymą. Kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, arba ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduota šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus… Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo pasisakyti niekas nepageidauja. Balsuosime, ar pritariame pasiūlymui.
Už – 82, prieš – 3, susilaikė 34. Pasiūlymui pritarta.
Taip, čia dar buvo A. Bagdono pasiūlymas, bet jisai įrašo naują straipsnį. Tai mes dabar balsuosime, ar pritariame 10 straipsniui.
Už – 81, prieš – 2, susilaikė 38. Straipsniui pritarta. Dabar A. Bagdono siūlymas įrašyti dar vieną, 11, straipsnį.
Prašau paaiškinti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartelį už suteiktą žodį. Tai, kaip ir minėjau, komitetas pritarė iš dalies ir mane tikrai tenkina komiteto suredaguotas gana platus įstatymo projekto rinkinys. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Burokienė dėl vedimo tvarkos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gal Andrius galėtų paaiškinti, apie ką, kokia esmė yra pasiūlymo? Nė vieno nepaaiškino, tik su viskuo sutiko. Pagal vedimo tvarką priklauso pristatyti savo pasiūlymą ir tik tada pasakyti: ačiū, pritariu.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už pastabą.
PIRMININKAS. Aš taip pat bandžiau to prašyti, bet man nepavyko. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas Andriau, aš tiesiog kreipiuosi su didžiausia pagarba pačiam. Jeigu lobistai surašė šiuos siūlymus, bent jau Seimo nariams galima savo vardu juos pristatyti. Būkite geras.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiami kolegos, už pastabas. Kadangi tik į dalį paties turinio pasiūlymo buvo atsižvelgta, todėl aš nematau prasmės trukdyti Seimo darbo laiką ir siūlau, (šurmulys salėje) kad komitetas pristatytų jau suredaguotus siūlymus, kuriems aš, kaip siūlymo teikėjas, pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš, gerbiamas Andriau, esu Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko pavaduotoja. (Šurmulys salėje) Mes išsamiai šitų pasiūlymų nesvarstėme. Jūs, jeigu, kaip kolega pasakė, jums kažkas atnešė tuos pasiūlymus, tai bent būkite malonus esmę paaiškinti, kas yra keičiama.
PIRMININKAS. Na, manau, nepavyks to paprašyti. Galbūt komiteto pirmininkas paaiškins, kas ten išėjo, kai pritarta iš dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). A. Bagdono pasiūlymas yra integruotas į kitus komiteto pasiūlymus. (Balsai salėje) Reikėjo dalyvauti komiteto posėdžiuose. Jie visi yra integruoti. Aš kalbėjau apie straipsnius.
PIRMININKAS. L. Nagienė – dėl vedimo tvarkos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Žinote, aš perklausiau visus Ekonomikos komiteto posėdžius. Kaip buvo pasakyta, skersai išilgai išnagrinėjome, tačiau pasiūlymų esmės visiškai net nesupratome. Jeigu dar kalbėtume apie kitą įstatymo projektą Nr. XIVP-2830, jį mes priėmėme, neleidote man pasisakyti, tai lygiai taip pat jis iš viso net nebuvo pristatytas komitete. Tik pasakė: ar komitetas pritaria bendru sutarimu? Net nebuvo pristatyta. Taip buvo svarstomos Ekonomikos komitete visos pataisos. Pasiklausykite, kaip dirba Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jeigu turite pastabų dėl netinkamo komiteto darbo, rašykite Etikos ir procedūrų komisijai. Mes čia tikrai plenariniame posėdyje nepradėsime nagrinėti.
R. Žemaitaitis – dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo statute yra numatyta aiški nuostata. Aš tikiuosi, jūs atsižvelgėte į V. Fiodorovo pasiūlymą, kad sąrašas yra nebaigtinis. Jeigu komitete nebuvo pristatytas pasiūlymas, jis turėjo būti aiškiai įvardintas, aš siūlau daryti pertrauką, paimti komiteto protokolą, stenogramą, jeigu nėra šitas dalykas padarytas, šis klausimas daugiau negali būti svarstomas. Todėl siūlau komiteto pirmininkui K. Starkevičiui dabar imti pertrauką ir visiems Seimo nariams pristatyti Ekonomikos komiteto stenogramą, kurioje būtų aiškiai pasakyta, kaip buvo svarstoma, kas pristatė, pritarė ar nepritarė. Tai prieštarauja Seimo statutui.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galiu tik paaiškinti, kad jau buvo dėl galimų pažeidimų kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėjo ir nenustatė pažeidimų. Aš sakau dėl tos buvusios dalies.
PIRMININKAS. Dar kartą L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Taip, į Etikos ir procedūrų komisiją kreipiausi vien dėl to, kad buvo keičiami visiškai ne tie straipsniai. Tačiau galioja dvejopi standartai: opozicijai vieni standartai, daugumai kiti standartai.
PIRMININKAS. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Kolegos, iš tikrųjų atrodo labai prastai, kai mes balsuojame dėl pasiūlymų ir nė vienas jų nepristato. Tai yra labai prastas ženklas teisėkūrai. Aš prašyčiau komiteto pirmininko įvertinti, paimti pertrauką dėl šio klausimo priėmimo, suredaguoti, kad Seimas suprastų, už ką jisai balsuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes pasiūlymus iš esmės jau baigėme. Čia komitetas nelabai turės erdvės, ką pagerinti. Čia yra jau komiteto pasiūlymas pagal A. Bagdono ankstesnį pasiūlymą. Gal netęskime, gerbiamas Andriau. (Balsai salėje) Pertraukos aš neturiu pagrindo skelbti, jei pranešėjas neprašo.
A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Komitetas ne kartą nagrinėjo visus šiuos siūlymus, buvo paimta pertrauka, buvo surengti papildomi komiteto klausymai, visi siūlymai buvo pristatyti per komitete vykusius klausymus. Dabar sakyti, kad komitete nebuvo pristatomi siūlymai, yra visiška netiesa. Noriu dar kartelį atkreipti dėmesį, kad, teikdamas pasiūlymą parlamente, komitetas jam pritarė nedidele apimtimi, viso didžiulės apimties pasiūlymo, taupydamas visų laiką, aš nepristačiau, nes mane tenkina komiteto dalinis integravimas į patį komiteto siūlymą. Aš manau, tęskime darbą. Tikrai, kolegos…
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Čia jau mes kartojame.
Dar R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, dar kartą sakau, Seimo statute yra įrašyta aiški nuostata. Dėl to buvo Konstitucinio Teismo nutarimas. Tai buvo J. Šimėno, buvusio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, kai buvo svarstomas Atsinaujinančių išteklių įstatymas, dėl tų pačių procedūrinių dalykų Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujant Konstitucijai. Ką tik dabar atstovė, komiteto narė, pasakė, kad pasiūlymai nebuvo svarstomi. (Balsai salėje) Nesvarbu.
Tai dabar paskelbkite techninę pertrauką, pasižiūrėkite stenogramą ir jeigu nebuvo prieš svarstymą pateikti pasiūlymai, ir jūs dabar čia svarstėte, jūs iš karto pažeidėte Konstituciją. Ir vėl eisite į Konstitucinį Teismą, ir vėl įstatymas bus pripažintas antikonstituciniu. Tai aš tikrai, posėdžio pirmininke, siūlau daryti pertrauką. Aš nežinau, ar yra visos pertraukos išnaudotos, ar ne, aš nesu pasižymėjęs dėl šio įstatymo. Jeigu nėra, aš frakcijos vardu prašau ir pertraukos, ir pažiūrėti, kaip yra pagal stenogramą.
PIRMININKAS. Dvi pertraukos jau buvo paskelbtos, taigi negalima frakcijos vardu prašyti dar vienos pertraukos. Aš dar kartą prašau nebandyti Seimo paversti Etikos ir procedūrų komisija. Jeigu matote problemų dėl procedūrų komitetuose, tai kreipkitės į Etikos komisiją. L. Nagienė dar kartą.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirma, aš esu ne šio komiteto, o komisijos narė. Iš tikrųjų labai noriu paantrinti ir pasakyti, kad nesutinku su Andriumi. Andriau, jūs labai klystate, jeigu jūs sakote, kad su bendruomenėmis ir su visais buvo aptarti, išdiskutuoti šie klausimai ir buvo klausomasi. Bendruomenių mokestis juk visiškai niekur nebuvo įvardintas ir apie tai net nereikėtų kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Skiriame daug dėmesio pasiaiškinimui, kaip čia komitetas svarstė. Dabar galų gale balsuojame dėl komiteto pasiūlymo, atsiradusio dėl A. Bagdono pasiūlymo. Prašau. V. Fiodorovas – prieš.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai iš tikrųjų, kalbant apie Ekonomikos komitetą, tikrai dirba neblogai. Aišku, negaliu atsakyti, ar visi pasiūlymai buvo apsvarstyti taip, kaip turi būti apsvarstyti, pasakys tai pirmininkas. Negalėčiau balsuoti už vien tik iš principo, kai kolega, kuris teikia pasiūlymą, sako, nemato prasmės pristatyti kolegoms pasiūlymą, nes neva yra iš dalies pritarta, tai yra absurdas. Seime tam ir yra priėmimo stadija, kad visus pasiūlymus galėtų svarstyti visas Seimas. Nukreipti, kad, žinote, žiūrėkite Ekonomikos ar kokio nors kito komiteto įrašus, yra visiška nesąmonė. Tai jeigu jūs, kolega, nematote prasmės pristatyti Seimui, tai aš nematau prasmės balsuoti už šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai, aš dabar jums paaiškinsiu šio pasiūlymo esmę. Jo esmė yra tokia: pakeisti 67 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 megavatų, tinklų naudotojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus ar rekonstruoti esamus elektros perdavimo tinklus ir kurie pageidauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti ar rekonstruoti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos ir rekonstrukcijos darbus, apmoka 100 % perdavimo tinklų statybos sąnaudų. Atlikti perdavimo tinklų statybos darbai laikomi vartotojų, tinklų naudotojų ir energijos… perdavimo tinklo paslaugos dalimi ir šie vartotojų, tinklų naudotojų ar energijos kaupimo įrenginių savininkų lėšomis pastatyti perdavimo tinklai… Prie šių perdavimo tinklų prijungiant kitų tinklų naudotojų įrenginius, už jų statybą ar rekonstravimą, naudojimą… pastačiusiems vartotojams, tinklų naudotojams ir energijos kaupimo įrenginių savininkams neatlyginama. Buvusį projekto 11 straipsnį laikyti 12 straipsniu.“ Štai ir esmė jo yra. (Triukšmas salėje, balsas salėje: „Kaip jūs nesuprantate?!“)
PIRMININKAS. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dabar jūs perskaitėte tekstą, ilgą tekstą, ar galite paaiškinti, kaip buvo reglamentuojama iki šiol ir kas yra keičiama jūsų pasiūlymu? Aš nesupratau, todėl aš negaliu balsuoti. Paaiškinkite savais žodžiais, nes paskaityti šį tekstą su klaidomis kiekvienas mes sugebame.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal jau tada aš perskaitysiu, nes labai nesunku lyginamajame variante matyti, kad siūlymo iniciatoriai tas teises, kurias turi vartotojai ar įrenginių savininkai, suteikia ir tinklų naudotojams. Visur yra prirašyta „tinklų naudotojai“. Visas pasiūlymas toks. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš tik A. Bagdono norėjau paklausti: ar teisingai pristatė Kazys? (Juokas salėje) Viskas teisingai, taip, kaip jūsų pasiūlyme? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia pašmaikštavome. Balsuojame dėl aptarto pasiūlymo, tai yra projekto papildymo 11 straipsniu. Kartu balsuosime ir dėl to straipsnio.
Už – 67, prieš – 14, susilaikė 18. Dabar Sekretoriatas pasitikslino, vis dėlto ta formali pertrauka frakcijų vardu buvo tik viena, kita pertrauka buvo kitu pagrindu. Jeigu R. Žemaitaitis prašo pertraukos frakcijos vardu, aš turiu teikti balsuoti. Tuoj įjungsiu.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kad patikrinote, nes tikrai nebuvau pasižymėjęs. Tikrai frakcijos vardu prašau pertraukos ir prašau Sekretoriato: ar galima iš Ekonomikos komiteto gauti stenogramą ir tą stenogramą pateikti visiems Seimo nariams, kaip buvo svarstomi pasiūlymai? Jeigu nebuvo atskirai dėl kiekvieno pasiūlymo teikiama balsuoti, tai įstatymas negali būti šiandien priimtas. Ekonomikos komitetas tegu išplatina visiems Seimo nariams stenogramą, kaip buvo svarstomas pasiūlymas. Dar kartą sakau, jeigu nebuvo atskirai balsuojama dėl kiekvieno pasiūlymo, tai mes šiandien negalime priimti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš manau, kad jūs patys puikiai randate komitetų medžiagą. Žinoma, Sekretoriatas gali jums atsiųsti nuorodą, kur yra komiteto posėdžio įrašas, bet jau gal patys visi tai sugebame padaryti.
Gerai, balsuosime dėl pasiūlytos pertraukos iki kito posėdžio.
Už – 46, prieš – 45, susilaikė 18. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
Dėl vedimo tvarkos G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėtume sužinoti, kelintą valandą numatomas vardinis balsavimas dėl prieš tai buvusio statutinio projekto?
PIRMININKAS. Kai tik bus pasiruošta, informuosime, bet aš negaliu pasakyti, kaip čia seksis Sekretoriatui grįžti prie 1990 metų tradicijų.
12.23 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2833(2) (priėmimas)
Dabar dar vienas lydimasis – Žemės įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jame tik du straipsniai, jokių pasiūlymų negauta. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti, tai apsispręsime dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl viso šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 77, prieš 5, susilaikė 35. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.24 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 18, 21, 24, 26, 29, 31, 32, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 68, 70 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1603(2) (priėmimas)
Kitas įstatymų paketas, kuris dar yra prieš pirmąją balsavimo pertrauką, tai Žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1603(2), paskui dar bus du lydimieji. Čia yra pasiūlymų, tai tribūnoje turi stovėti L. Kasčiūnas, pagrindinio komiteto atstovas.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra, niekas nereikalauja dėl jų atskirai balsuoti. Sustojame prie 11 straipsnio, dėl kurio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė, ir Seimo narių V. Bako, R. Lopatos, L. Kasčiūno ir kitų pasiūlymas. Prašau, kas pristatys pasiūlymą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Turbūt V. Bakas turėtų pristatyti pasiūlymą. O kur mūsų?.. V. Bakas turėtų pristatyti pasiūlymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pristatykite per šoninį, nes, matau, nerandate kortelės. Ką gi, gerbiamoji Ligita Girskiene, mes paskelbėme, kad pristatomas pasiūlymas. Po to jūs gausite žodį. Rado kortelę. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Atsiprašau, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mano įstatymo pataisos esmė yra tokia: suteikti teisę Gynybos komitetui arba specialiajai tyrimo komisijai suteikti pranešėjo statusą tam, kuris liudija apie galimus pažeidimus. Šiandien tokios teisės nei komitetas, kuris atlieka žvalgybos institucijos veiklos teisėtumo priežiūrą, nei komisija, kuriai Seimas paveda ištirti svarbius nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus, neturi. Atsitinka situacijų, kad žmogus pagal įstatymą, pavyzdžiui, žvalgybos pareigūnas, gali pranešti apie pažeidimą, bet komitetas ir komisija neturi jokių galimybių jį apsaugoti. Todėl aš siūlau tą spragą taisyti ir tokias teises pripažinti pranešėju suteikti komitetui ir laikinajai tyrimo komisijai.
PIRMININKAS. Išklausysime komiteto poziciją.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, komitetas svarstė, buvo 2 balsai už, tarp jų ir mano, prieš – 2, susilaikė 3. Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudaromos ad hoc ir turi visus įgaliojimus kviesti pareigūnus teikti paaiškinimus. Dabartinio reguliavimo pakanka pranešėjo apsaugai užtikrinti.
PIRMININKAS. Motyvai. A. Vyšniauskas – už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nebūtinai užtenka. Na, pasižiūrėkime į paprastą teorinę situaciją. Štai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gauna kokią nors informaciją, pradeda tyrimą, patikrinimą ar paprastus panašius veiksmus, na ir iki galo ko nors neištiria. Po kurio laiko dėl to kyla problemų ir kyla iniciatyva Seime sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Ta komisija turi atlikti patikrinimą tų faktų ir tų aplinkybių, kurias NSGK jau analizavo. Kitaip tariant, patikrinti NSGK darbą. Tačiau ta komisija neturi tų pačių galių ir galimybių, kokias turi NSGK.
Tyrimo komisijos, Seimo specialiosios tyrimo komisijos yra aukščiausia institucija, kuri turi turėti visas maksimalias galias, ir negali būti taip, kad komitetas gali daugiau nei specialioji tyrimo komisija. Dėl to šis V. Bako pasiūlymas yra tikrai logiškas, jisai nieko labai neišplečia, tačiau leidžia apsaugoti žvalgybos pareigūnus, kurie liudija tiek komitetui, tiek komisijai. Šis įrankis siekiant skaidrumo ir kokybės tikrai yra svarbus ir kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mane komiteto nepritarimo argumentai įtikina. O kas apsaugo žvalgybos institucijas nuo politikų kišimosi į jų veiklą? Aš manau, kad tam yra paskirtas ombudsmenas. Žvalgybos ombudsmenas – įrankis, kuriuo reikėtų ir turime naudotis. Šiuo atveju žvalgybos pareigūnas, gavęs informaciją apie pažeidimą, gali kreiptis į ombudsmeną. Aš manau, būtent todėl jis ir buvo įgaliotas. Šiuo atveju pasižiūrėkite, kas tekste: į laikinąją tyrimo komisiją. Tai jinai laikinoji ar įrašoma į nuolat veikiantį įstatymą jau kaip nuolatinė tyrimo komisija? Aš siūlau nepritarti, tie argumentai tikrai įtikinantys, ir naudotis ombudsmeno įrankiu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame pasiūlymui.
Už – 41, prieš – 24, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Balsuojame dėl viso 11 straipsnio.
Už – 91, prieš – 2, susilaikė 10. Straipsniui pritarta.
V. Bakas – repliką po balsavimo.
V. BAKAS (DFVL). Aš noriu repliką krašto apsaugos ministrui, kuris šiaip turėtų išmanyti žvalgybos ir politikų santykį. Demokratinėje valstybėje politikai atlieka žvalgybos veiklos kontrolę. Tai ne kišimasis, tai yra konstitucinė pareiga. Viena, pone Anušauskai.
Antra, kai jūs kalbate apie teisę kreiptis į ombudsmeną, jūs suplakate į vieną krūvą, kai suteikiate žmonėms teises, bet nesuteikiate žmonėms, kurie kreipiasi, garantijų. Mano pataisa buvo dėl garantijų tiems, kurie kreipiasi. Žmonės dabar neturi garantijų kaip pranešėjai, kurie kreipiasi į NSGK arba į laikinąją komisiją. Jūs paliekate juos neapsaugotus ir taip susilpninate Seimo galimybę vykdyti demokratinėse valstybėse jam priskirtą parlamentinę žvalgybų kontrolę.
PIRMININKAS. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Išties aš siūlau šiuo atveju apsieiti be demagogijos. Niekas čia nesilpnina pranešėjų galimybių gauti apsaugą. Yra Pranešėjų įstatymas, yra ombudsmenas. Dar kartą pabrėžiu, tam ir yra tie egzistuojantys, nepanaikinti įstatymai, jais reikėtų naudotis.
PIRMININKAS. Replikos išsakytos. Dėl straipsnių nuo 12 iki 22 imtinai Seimo narių pasiūlymų negauta. Buvo kai kurių Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė ir paredagavo. Niekas nereikalauja balsuoti atskirai dėl šių straipsnių.
Dėl 23 straipsnio irgi pagal Teisės departamento pastabą yra pasiūlymas papildyti projektą nauju 24 straipsniu. Čia komiteto pirmininkas gal pakomentuotų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jūs kalbate apie 23 straipsnį?
PIRMININKAS. Turiu omenyje, kur yra…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Apie asmenis su negalia. Jūs apie tai kalbate? Papildymas?
PIRMININKAS. Papildymas nauju straipsniu, po kurio keičiasi numeracija. Čia atsiranda 24 straipsnis, o buvo…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, keičiasi numeracija. Techninė pastaba. Pritariame. Viskas gerai. Judame į priekį.
PIRMININKAS. Kažkaip rimčiau šiandien reikėtų pasiūlymus pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, rimčiau reikėtų moderuoti posėdį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Naujam 24 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Juo papildomas projektas pagal Teisės departamento pastabas.
Toliau. Aš sakysiu jau pagal naują numeraciją. Dėl 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32 straipsnių pasiūlymų jokių nėra. Buvo viena Teisės departamento pastaba ir jai pritarta.
33, 34 straipsniai. Dėl 35 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. 36, 37, 38 straipsniai, 39 straipsnis būtų paskutinis straipsnis pagal naują numeraciją, kai papildytas projektas dviem straipsniais. Niekas nereikalauja atskirai balsuoti dėl minėtų straipsnių. Apsispręsime dėl viso projekto. Motyvai. Už – A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Gerbiami kolegos, jau svarstymo stadijoje apie tai buvo šiek tiek užsiminta. Vis dėlto turėkime omeny, kad mes esame kaimyninė valstybė su kariaujančia Baltarusija ir Rusija prieš Ukrainą, todėl mūsų žvalgybos irgi turi įgauti tokių stipresnių, didesnių galių tam, kad būtų apsisaugota nuo hibridinių ir informacinių atakų prieš mūsų svarbias valstybines institucijas, tarp jų – prieš mūsų žvalgybos tarnybas. Šiose pataisose būtent ir yra tam tikri leidimai, kurie sustiprina mūsų žvalgybos galimybes, todėl aš raginčiau palaikyti šias pataisas ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Anušauskas taip pat pasisakys už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad, be veiklos pataisų, yra ir socialinė dalis, kuri žvalgybos pareigūnams yra ne mažiau svarbi, tai ir apie tikslines atostogas, apie atostogų trukmę ir visa kita. Tai yra ir daugybė suderinimų su jau pradėjusiais galioti ar pradėsiančiais galioti įstatymų pakeitimais. Tiesiog balsuokime už, įstatymas išties yra reikalingas.
PIRMININKAS. Taip, motyvai išsakyti. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 91, prieš – 2, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1604(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1604(2). Čia yra tik dėl 3 straipsnio Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Atsižvelgiame. Dėl atskirų straipsnių niekas nereikalauja balsuoti. Čia iš viso trys straipsniai. Apsispręsime dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 93, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 5571 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1605(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 5571 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1605(2). Priėmimas. Trys straipsniai, jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Niekas nereikalauja balsuoti už kiekvieną straipsnį atskirai. Apsispręsime dėl viso projekto. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 97, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Taip, jau visai netrukus galėsite balsuoti 1990 metų metodais. (Balsai salėje) Bet kol galutinai pasiruoš Sekretoriatas, dar mes galime vieną kitą projektą svarstyti. Tuo labiau kad pasiekėme jau antrąją balsavimo pertrauką. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš norėčiau grįžti prie 114 straipsnio 5 dalies, kuri sako, kad kol neprasidėjo vardinis balsavimas, bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad balsavimas būtų atidėtas. Tai labai prašom atidėti balsavimą po 15 valandos.
PIRMININKAS. Kokį balsavimą atidėti? (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). 114 straipsnis reguliuoja vardinį balsavimą, kuriam ruošiamės.
PIRMININKAS. Tai jūs tą vardinį balsavimą kortelėmis prašote atidėti po 15 valandos?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Prašome atidėti po 15 valandos.
PIRMININKAS. Tokia nuostata iš tikrųjų yra. Galima atidėti tik vieną kartą. Turbūt aš kito laiko neminėsiu – paminėsiu, kad vardinis balsavimas bus 15 valandą, per vakarinį posėdį.
Dabar dirbame toliau. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3015(2). Teikėjas buvo M. Skritulskas. Svarstymo tęsinys. Turbūt prieš pertrauką komiteto atstovai dar nespėjo pasisakyti? Mane informuoja, kad komiteto atstovai išvadas paskelbė. Prisimename, kad kilo nesusipratimas, kaip suvestinėje redakcijoje yra surašytos Vyriausybės pastabos ir pasiūlymai. Tai nežinau, ar Sekretoriatas jau parengė tobulesnį variantą? Sako, kad taip.
Dėl vedimo tvarkos – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, jeigu yra bent kiek įdomu, tai kaip komitetas mes tą situaciją galime šiek tiek paaiškinti. Komitetas yra padaręs suvestinę redakciją, yra atkreipęs dėmesį į gerbiamos premjerės kai kurias pastabas, bet naujos redakcijos nerengė, nes ten yra viskas labai aiškiai ir tvarkingai išdėstyta, gal tiktai argumentacija kiek didelės apimties, bet mes cenzūros nedarome.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tikiuosi, kad jūs pasiaiškinote su premjere. Komiteto atstovas, tikiuosi, paaiškins, kaip mes dirbame.
12.43 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3015(2) (svarstymas)
G. Palucką kviečiu į tribūną. Ar nagrinėsime pastraipsniui, ar kažkaip kitaip? Svarstymas, bet aš kalbu apie pataisų svarstymą. Ar pradedame?
G. PALUCKAS (LSDPF). Jeigu leisite.
PIRMININKAS. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Jeigu leisite, pirmiausia grįžkime į tą momentą, dėl kurio ir gerbiama premjerė pasisakė. Pirmiausia, kad visi suprastume vienodai. Buvo pateikta išvada su keturiais pasiūlymais. Dviem pasiūlymams (mes per juos perbėgsime) komitetas pritarė, trečiam pasiūlymui nepritarė, ketvirtam pritarė iš dalies. Pritarė dėl pačios sąvokos ir dėl statymo tvarkos, kur tie vadinamieji greičio matuokliai galėtų būti įrengiami. Nepritarė būtent dėl tos dalies, kuria yra siūloma išbraukti iš esmės visą siūlomą įstatymo pakeitimo turinį, tai yra 114 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis. Jeigu mes esame pasiruošę ir norime, tai mes galime eiti per visus pasiūlymus tiek kolegų, tiek Vyriausybės ir nuspręsime.
PIRMININKAS. Ten, kur pritarėte, jau nebereikia eiti, nes pritarimai atsiranda komiteto patobulintame projekto variante. Kur nepritarta, premjerė yra pasirengusi pristatyti tuos pasiūlymus. Tada eilės tvarka.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš prašysiu dėl jų balsuoti, nes pritarus pirmiems pasiūlymams, ką paminėjo ponas Gintautas, šiaip labai keistai atrodo nepritarimas likusiems pasiūlymams. Pirmo pasiūlymo esmė yra pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti greičio matuoklių statymo principus ir kitus kriterijus. Tam komitetas pritarė, bet kartu komitetas nusprendė, kad kai kuriuos kriterijus jisai vis dėlto gali nustatyti įstatyme, kad tai turi būti 10 kilometrų, o ne 9 ar 11,5; kad tai turi būti kiti kažkokie ruožai ir taip toliau, ir panašiai. Tai man atrodo, kad jeigu Seimas jaučiasi tiek kompetentingas, kad gali nuspręsti, kur turi būti statomi greičio matuokliai, tai tegul jis viską reguliuoja įstatyme iki galo, o ne truputį sureguliuoja ir paskui pasako: eik, Vyriausybe, ten sureguliuok viską, kas liko.
Tai aš vis tiek prašau balsuoti dėl Vyriausybės pasiūlymo ir taip apsispręsti, kad arba yra pavedama Vyriausybei nustatyti principus… Dėl to aš nesiginčiju, nors čia girdžiu labai daug visokiausių keistų dalykų. Galiausiai paaiškėja, kad žmonės neskiria greičio matuoklių nuo tos įrangos, kuri yra reikalinga numeriams skenuoti e. tollingo sistemai, draustumui tikrinti ir taip toliau, ir panašiai. Bet koks pagalys su kamera atrodo kaip greičio matuoklis ir dėl to labai nervina ir įtempia vairuotoją kelyje. Bet čia bala nematė. Aš nesiginčiju.
Bet kiti pasiūlymai, ypač tie pasiūlymai, kurie reikalaus iš Vyriausybės demontuoti dabar jau įrengtus matuoklius, kuriuos reikės demontuoti ir grąžinti galimai net Europos Sąjungai pinigus… Arba juos perkelia net į kitur, vadinasi, bus papildomi kaštai dėl elektros įvedimo ir taip toliau, ir panašiai. Čia nei šis, nei tas. Tai arba Vyriausybė gali tą daryti, arba jau jeigu Vyriausybė to daryti negali, tai tegu Seimas viską sureguliuoja įstatyme. Todėl aš prašyčiau dėl tų Vyriausybės pasiūlymų, kuriems nepritarta, balsuoti.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas įsigilinęs ir tikrai nebūčiau linkęs pritarti gerbiamai premjerei, jog neskiria lazdos su inkilu nuo greičio matuoklio. Komitetas įsigilinęs mano, jog Seimas, nors ir siaurindamas Vyriausybės diskreciją nustatyti visa apimančią tvarką, vis tik palieka ne tik galimybę, bet ir pareigą sutvarkyti šią greičio matuoklių sistemą. Tai net jeigu Seimas pasisakytų dėl dalies tam tikrų kriterijų apibrėžimo įstatyme (mes kalbame apie tam tikrus ruožus ir konkretų greičio matuoklių skaičių tam tikros kategorijos kelyje), vis tiek Vyriausybė turėtų pareigą pagal kitus straipsnius nustatyti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jie būtų įdiegiami
Taip, iš tikrųjų ši įstatymo pataisa yra esminė. Jeigu jos nelieka, jeigu Seimas apsisprendžia siūlyme išbraukti tas vadinamąsias 114 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalis, tuomet pats įstatymo pasiūlymas netenka jokios prasmės.
Todėl, nepaisant to, kad jis eilės tvarka nebuvo, matyt, pirmas pateiktas, bet mums dėl jo reikėtų apsispręsti. Tada spręsime, ką daryti dėl viso įstatymo projekto.
PIRMININKAS. K. Masiulis remia Vyriausybės siūlymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip. Gerbiami kolegos, paprastai įstatymais stengiamasi reglamentuoti bendras nuostatas, o detales reglamentuoti paliekame Vyriausybei arba Vyriausybės įgaliotai institucijai. Tai toks yra teisėkūros principas.
Dabar čia aš matau tam tikrą sujauktį, kai iš tikro kai kurios detalės sukeliamos į įstatymą ir aišku, kokios tos detalės. Aš puikiai suprantu, kad tai populiaru. Labai populiaru. Iš viso žmonės galbūt norėtų, kad nebūtų greičio matuoklių, nes 80 % lietuvaičių prisipažįsta, kad jie viršija greitį, yra linkę viršyti greitį. Iš tikro statistika rodo, kad labai daug yra fiksuojama pažeidimų netgi ten, kur yra greičio matuokliai. Tai dabar ką? Mes tuo pasakome, kad Lietuvoje tas toksai lakstymas yra reikalingas ir teisingas. Aš visai priešingai galvoju – yra labai pavojinga bandyti techninius dalykus reglamentuoti įstatymais. Tai mes tada turėtume į įstatymus sukelti labai daug dalykų: kas yra, kiauliena kokio raudonumo turi būti ar dar kažką, ar kiek ten galima laikyti parduotuvėje… Tai ne įstatymais, o veterinarijos nustatytais reglamentais tokie dalykai yra reglamentuojami. Mes nekeliame smulkmenų į įstatymus. Čia labai pavojinga.
Dar 5 kelyje. Ten 15 kilometrų kelyje iki 5, ir 350 kilometrų kelyje irgi ne daugiau kaip 5. Na, kodėl? Plius ta argumentacija, kurią man teko girdėti iš įstatymo teikėjo. Reikia realių priemonių.
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. O kas yra nerealu? Čia labai reali veikianti priemonė.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų keista klausytis dėstytojo, dėsčiusio apie elitą ir lyderystę, ir viešąjį administravimą, kad žmogus, dirbdamas Seime trečią kadenciją, nesuvokia, kas yra įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios. Gerbiamas dėstytojau Kęstuti, profesoriumi jūsų negaliu vadinti, nes tas vardas atimtas. Šiaip ką įstatymų leidžiamoji valdžia nusprendžia, tą vykdomoji valdžia ir vykdo. Tokia konstrukcija yra sudėliota Konstitucijoje. Jeigu Seimas didžiąja balsų dauguma apsisprendžia, tai yra 71, nesvarbu, gali būti 45, bet jeigu 71 užsiregistruoja ir pritaria tokiam pasiūlymui, vadinasi, Vyriausybė turi vykdyti.
Kaip kalbėjo premjerė, jinai iš esmės yra teisi, įstatymų leidėjas dalį punktų numato Seime, o kitus pasako Vyriausybėje. Aš tikrai siūlyčiau pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymui ir iki priėmimo stadijos registruoti baigtinį sąrašą, nepalikti Vyriausybei.
Trečias, esminis, dalykas yra žmogaus teisių apribojimas. Tokie apribojimai gali būti numatomi tiktai įstatymu, ne kokiu nors Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju Seimas turėtų padaryti tiktai baigtinį, jokių papildomų galimybių ar išimčių taikyti neturėtų būti, ar bus 10 kilometrų, ar 5 kilometrai, ar 30 kilometrų. Jūs suvokite vieną dalyką: jūs esate įstatymų leidžiamoji valdžia, ką jūs priimsite, tą Vyriausybė ir vykdys. Ne penki ministrai, ne šeši, ne pati premjerė, ne nuo jos norų priklauso, kas turi būti vykdoma, Seimas suformuluoja uždavinį ir ji turi tai įgyvendinti.
PIRMININKAS. Premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turiu retorinį klausimą. O tuomet apskritai greičio ribojimas kelyje nėra žmogaus teisių pažeidimas pagal jūsų logiką?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ne, jis yra fiksuotas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal koncentruokimės į Vyriausybės pasiūlymą. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl Vyriausybės pasiūlymo.
Už – 43, prieš – 24, susilaikė 40. (Balsai salėje) Pasiūlymui nepritarta. Replikuoti žodžio nesuteiksiu. Labai vėluojame, gerbiamas Kęstuti.
Dabar tuomet eilės tvarka. Dėl 2 straipsnio yra M. Skritulsko… Čia pritarė komitetas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kadangi jis gautas jau po komiteto pagrindinės išvados, tai mes turime balsuoti. Prašau M. Skritulską pristatyti pasiūlymą. Manome, kad dešimt remiančių narių yra.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš kelis teikiau. Gal primintumėte, kuris čia pasiūlymas?
PIRMININKAS. Čia dėl 3 dalies…
G. PALUCKAS (LSDPF). Vidutinio greičio ruožo apibrėžimas.
PIRMININKAS. …ruožai negali būti ilgesni kaip 10 kilometrų.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Čia yra numatyta, kad vidutinio greičio matuoklių ruožai negalėtų būti ilgesni nei 10 kilometrų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Motyvai. Prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kodėl ne 9,5 kilometro arba ne 10,5 kilometro? Čia jau R. Žemaitaitis paaiškins. Gerbiamas Žemaitaiti, vakar netekome vieno žmogaus, kuris vien patyčiomis čia užsiimdavo. Jūs, šalia jūsų yra ir dar vienas asmuo, esate tuo ypač stiprūs. Aš noriu pasakyti, kad turiu profesoriaus vardą. Būna pareigos, bet ir vardas, jį suteikia Senatas. Tebeturiu tą vardą. Jūsų nelaimei, turiu. Yra toks atestatas, išduodamas Senato. (Balsas salėje) O dėstytojo pareigų neturiu, profesoriaus pareigų neturiu, bet vardas iki grabo lentos. Jūsų nelaimei, numirsiu profesoriumi.
PIRMININKAS. Už kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Greičio matuokliai, greičio viršijimas ar saugus eismas neturi daug bendro su greičiu. Avarijos, nesilaikė saugaus greičio – tai manipuliatyvus priėmimas. Aš, kaip nuvažiavęs beveik 2 mln. kilometrų, galiu daugiau pasakyti negu tie divaniniai ekspertai. Tad tie visi ekspertai, kurie sako ir čia, ir kitur, tai yra Vakarų sistema lietuvius paversti liurbiais, kad mažintų greitį, nes tas kovingumas, lietuvių aktyvumas visur kažkam yra nepriimtinas. Jeigu norite, kad ir lietuvius paverstų liurbiais, tai balsuokite, kad greičio matuoklių kuo daugiau būtų. Jeigu norite, kad ekonomiškai ir kitaip lietuviai išsiskirtų pasaulyje ir būtų geriausi menedžeriai, kas ir dabar vyksta, gal tas lietuviškas naglumas, agresyvumas ne visiems patinka, bet rodo darbai ir rodikliai pasaulyje, kad tai yra naudinga Lietuvai. Todėl kviečiu balsuoti už – ne už liurbius, bet už aktyvius lietuvius, kad Lietuva klestėtų. Nepasiduokime tiems pasyviems, kurie nori mažinti greitį, mažinti apimtį ir kad išnyktų Lietuva.
PIRMININKAS. Tai M. Skritulskas turbūt stebisi, kokių čia jis dalykų pasiūlė savo pataisa. Balsuosime dabar dėl M. Skritulsko pasiūlymo.
Už – 72, prieš – 25, susilaikė 13. Pasiūlymui pritarta.
Yra Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar Seimo narys teikia pasiūlymą, ar atsiima? Taip, įjungiu.
K. ADOMAITIS (LF). Tai norėčiau, kad būtų balsuojama dėl mano siūlymo, nors jis iš esmės panašus į Vyriausybės siūlymą. Gal tik tiek, kad jis specifiškai, jeigu galima pristatyti… Ar galiu pristatyti pasiūlymą?
PIRMININKAS. Taip, taip, jūs tą ir darote.
K. ADOMAITIS (LF). Jisai tiesiog specifiškai įvardina, kad Vyriausybė savo tvarka privalės nustatyti maksimalius atstumus tarp greičio matuoklių, atsižvelgdama į kelio atkarpas, kuriose tie greičio matuokliai statomi, ir nustatyti greičio matuoklių maksimalų skaičių apskritai atskirame kelyje. Manau, tikrai yra labai skirtingų ilgių kelių, tai yra nuo 300 kilometrų iki keliasdešimties kilometrų. Reikia pabrėžti, kad patys Ekonomikos komiteto nariai, kurie taip entuziastingai čia palaiko šias visas pataisas, pripažįsta, kad šis punktas yra beprasmis, koks jis dabar suformuluotas, nes jame paliekama galimybė 10 kilometrų ilgio ruožus įrengti keliuose. Vadinasi, kad tam tikri keliai, pavyzdžiui, kelias į Prienus, dėl kurio kai kurie Seimo nariai nerimauja, galės ir toliau būti visiškai padengti greičio matuokliais, o kokiuose nors ilgesniuose keliuose, kaip į Uteną ar iš Utenos iki Klaipėdos, galėtų būti tik trys greičio matuokliai per visą kelią. Man atrodo, tikrai absurdiškas pasiūlymas yra dabartinė formuluotė ir reikėtų palikti maksimalius skaičius nustatyti Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Komiteto nuomonė.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes jau buvome pritarę M. Skritulsko pasiūlymui ir tarp komiteto narių aš nemačiau jokio pasimetimo ir nesupratimo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl K. Adomaičio pasiūlymo.
Už – 35, prieš – 24, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio 4 dalies yra M. Skritulsko pasiūlymas. Prašau pristatyti.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Vietoj žodžio…
PIRMININKAS. Kur vietoj „gali turėti“ rašote „neturi“.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Esminė mintis, kad būtų galima statyti greičio matuoklius automagistralėse ten, kur bus pirmiausia diegiamos kitos saugumo priemonės – atitvarai, sutvarkyta kelio danga. Po tam tikro laiko, jeigu paaiškėtų, kad ženkliai nesumažėjo avarijų, tik tuomet statyti prevencines priemones – greičio matuoklius.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas siūlo pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas parems pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Būtinai reikia paremti. Greičio matuokliai… Visų avarijų niekas nefiksuoja detaliai, nei policija, nei bendru sutarimu avarijos metu – niekas nefiksuoja, dėl ko tos avarijos įvyko. Taigi baikite manipuliacijas, apgaudinėti ir sukčiauti.
PIRMININKAS. Prieš – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia iš viso nesuprantu, kaip išties mes iš šito Seimo pradėjome reguliuoti atstumus ir visa kita? Kodėl mes to nepaliekame toms tarnyboms, kurios mato, stebi, analizuoja ir kitus dalykus daro? Bet man yra įdomiausia, kad panašu, jog mes galvojame, kad mūsų sveikatos biudžetas yra visiškai „ką norime, tą darome“. Kaip Sveikatos reikalų komiteto narys aš galiu pasakyti: kai mes leidžiame važiuoti, elgtis kelyje kaip nori, vadinasi, sakome vieną dalyką: gerbiamieji, sulaužyti, sudaužyti, keliaukite į priėmimo skyrius, toliau ten jus tvarkysime už milžiniškus pinigus. Nė vienas matuoklis nekainuoja tiek, kiek kainuoja sutvarkyti vieną beprotį, kuris važiuoja per dideliu greičiu ir apsiverčia aukštielninkas su mašina. Šitų kainų ir šitų kaštų niekas neskaičiuoja valstybėje. Man yra liūdna, kad šitame Seime mes tokius dalykus darome ir nematome kitos pusės priimdami sprendimą dėl savo greičio ir savo malonumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl M. Skritulsko pasiūlymo dėl 2 straipsnio 4 dalies.
Už – 69, prieš – 23, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
K. Adomaitis. Jeigu replika, nesuteikiu daugiau replikuoti. Jūs galėsite pristatyti kitą savo pasiūlymą. Nedarau išimčių – jokių replikų, vėluojame. Jūsų yra kitas pasiūlymas, ten galėsite pridėti repliką. Yra taip pat dėl 4 dalies K. Adomaičio pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą. Manome, kad dešimt Seimo narių…
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, atkreipkite dėmesį, kad M. Skritulskas pataisė žodžius „gali būti“ į „neturi“, tai yra jis apvertė šio punkto prasmę. Tiesą sakant, gal apvertė ir gerai, nes jeigu būtų palikta „gali būti“, tai būtų buvęs išvis beprasmiškas, net įstatymo iniciatorių tikslų neatitinkantis punktas. Tiesiog tai parodo, iki kokio absurdo dabartinė suvestinė redakcija yra privesta – jinai visiškai iškraipyta, niekas nesupranta, už ką balsuoja. M. Skritulskas verčia žodžius iš „gali būti“ į „neturi“.
Aš siūlau šiuo siūlymu šitą punktą apskritai išbraukti, nes jisai siūlo visuose magistraliniuose keliuose, kurių Lietuvoje yra 1 tūkst. 600 kilometrų, išmontuoti visus greičio matuoklius. Tada tenai ketverius metus bandyti visas įmanomas priemones – apšvietimą, atitvarus ir taip toliau, ir taip toliau. Ketverius ar trejus metus laukti, kol žus žmonės, ir jeigu jų per trejus metus žus ženkliai mažiau, pavyzdžiui, ne keturi, ne penki, o tik du arba trys, tai tada bus galima po trejų ar ketverių metų svarstyti apie greičio matuoklius. Tai absoliučiai jokios logikos neatitinkantis pasiūlymas. Remdamiesi juo mes turėsime išmontuoti visuose keliuose esančius greičio matuoklius. Nėra aišku, kiek priemonių reikės išbandyti, pagal tai, kaip suformuluotas siūlymas. Joks ekspertas negalės pasakyti, kad čia užtenka pabandyti apšvietimą, o čia užtenka pabandyti atitvarus. Reikės bandyti atitvarus, apšvietimą ir panašiai – visas įmanomas priemones. Tikrai siūlau palaikyti ir Vyriausybės poziciją, ir šį mano pasiūlymą išbraukti šitą punktą ir leisti Vyriausybei pabaigti sutvarkyti greičio matuoklių įrengimo tvarką.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė, kad išbrauktume visą 4 dalį.
PIRMININKAS. A. Mazuronis dėl vedimo.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik norėjau apginti kolegų Seimo narių garbę ir savo asmeniškai. K. Adomaitis sakė, kad niekas nieko čia nesupranta, už ką balsuoja. Aš tikrai labai sąmoningai suprantu, už ką balsuoju, ir tikiu, kad didžioji dalis kolegų lygiai taip pat sąmoningai supranta. O jeigu K. Adomaitis ko nors nesupranta, tai visada gali prieiti ir paklausti – mes maloniai paaiškinsime.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas – dėl vedimo tvarkos.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Kasparai, mes Ateities komitete juk susitarėme, kad pasiekiamumas… Jūs pats sakėte, kad į Biržus reikia kuo greičiau, kad būtų galima puikius Biržus pasiekti. Pasitiksime Biržuose, dabar jūs…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neturime laiko tokiems asmeniškumams. Čia nėra dėl vedimo tvarkos. (Triukšmas salėje) Baigiame tas kalbas. Motyvai dėl pasiūlymo. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, gerai, aš čia daug motyvuoti nebegaliu. Iš tikro įstatymo projektu bandoma naikinti ir visaip apriboti diegimą greičio matuoklių, kurie yra efektyvi, net iki aštuonių kartų mažinanti žūčių ir sužeidimų skaičių… (Balsai salėje) Žiūrėkite, kainuoja pinigus, taip. Replikas girdžiu, kad kainuoja pinigus. Atitvarai ir visokie kiti dalykai irgi kainuoja pinigus. Visos saugumo priemonės kainuoja pinigus.
PIRMININKAS. Prieš – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėjau paantrinti A. Mazuroniui. Jūs, gerbiamas Kasparai, jau bandėte Ekonomikos komitetą įtikinti, kad nesupranta, kas yra svarstoma, ir gavote gerą atsakymą, kad Ekonomikos komitetas puikiai supranta, už ką balsavo ir kaip pasisakė.
Kitas dalykas. Kalbant apie jūsų pasiūlymą, jis iš esmės visą logiką gadina. Mes diskutuojame Ekonomikos komitete jau treti metai. Aišku, daug metų per kadencijas tas dalykas tęsiasi. Kai ateina Kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija kalba, kad jinai gerina sąlygas Lietuvoje, o iš esmės visos priemonės arba didžioji dauguma priemonių yra skirtos būtent radarams statyti, o ne salelėms, ne asfalto dangai tvarkyti, apšvietimo, kitiems dalykams daryti, tai šitas pasiūlymas kaip tik įpareigotų Kelių direkciją iš pradžių pasirūpinti kelio būkle, o tik tada pereiti prie to, kad būtų galima matuoti greitį ir visus kitus reikalus. Todėl aš pasisakau prieš šitą pasiūlymą. (Balsai salėje: „Balsuojame“.)
PIRMININKAS. Taip, tuoj balsuosime. Aš tik paminėsiu, kad balsavimo intervalas pratęsiamas iki pusės dviejų, tada mėginsime skelbti pietų pertrauką. Matysime, kiek projektų spėsime iki to laiko išnagrinėti.
Balsuojame dėl pasiūlymo. Balsuojame už K. Adomaičio pasiūlymą.
Už – 41, prieš – 30, susilaikė 40. Replikos po balsavimo, kaip sakiau, nesuteikiamos. Labai vėluojame. (Balsai salėje) Yra galimybė reikalauti, bet posėdžio pirmininkui nėra prievolės tą žodį suteikti. (Balsai salėje)
Toliau. Seimo narių M. Skritulsko, A. Bagdono, R. Petrauskienės ir taip toliau pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gal galite priminti, apie ką čia?
PIRMININKAS. Čia 6 dalyje rašote: stacionari eismo priežiūros priemonė, kuri fiksuoja greitį… išskyrus greitį, ženklinamos skirtingais kelio ženklais.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Supratau. Pasiūlymo esmė, kad būtų skirtingas žymėjimas tų priemonių, kurios fiksuoja pažeidimus už greitį, ir tų priemonių, kurios fiksuoja kitus pažeidimus.
PIRMININKAS. Tik pasiūlymo autoriui siūlyčiau vis dėlto sekti savo pasiūlymus, kad aš neturėčiau būti sufleriu. Komiteto nuomonė?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už pastabą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies, tik tikslino redakciniu požiūriu.
PIRMININKAS. Tai ar galime čia bendru sutarimu pritarti iš dalies? (Balsai salėje: „Galime“.) Gerai, baigiame šį pasiūlymą.
Yra 3 straipsnis. Čia yra A. Bagdono, E. Rudelienės, A. Kupčinsko ir taip toliau pasiūlymas. Kas pristatys?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Labai trumpai. Jeigu būtų nustatoma pagal įtvirtintą įstatymą, kad greičio matuokliai yra ne toje vietoje, kurioje turėtų būti, juos būtų galima perkelti į kitą vietą, kurioje iš tiesų įvyksta nemažai eismo įvykių, kuriuose iš tiesų žūsta žmonių, o ne bet kur. Siūlymo pagrindinė esmė yra tokia. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies, nes reikėjo keisti straipsnio ne tik 2, bet ir 3 dalį dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Bet čia yra tik formalus toks jūsų patikslinimas. Iš esmės jūs pritarėte pasiūlymui?
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ar tenkina autorių? Tas patikslinimas turbūt neišvengiamai turi tenkinti.
Motyvai prieš – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Pasiūlymo autorius nelabai tiksliai pristatė savo siūlymą, nes jisai siūlo ne perkelti, o išmontuoti greičio matuoklius. Ir jis visiškai neatsižvelgė savo siūlyme į tai, kad visuose ruožuose, kuriuose buvo sumontuoti greičio matuokliai, žūčių ar sužalojimų sumažėjo. Pirmiausia turėtų būti įrengiamos kitos priemonės, tik tuomet svarstoma apie kokį nors išmontavimą. Šiuo atveju yra kategoriškai nustatomas terminas išmontuoti, neskiriant laiko įrengti kitoms priemonėms.
PIRMININKAS. Ir V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū Jurgiui. Esmė ta, kad neatskiriamas eismas tarp krovininių ir lengvųjų automobilių. Tas pats vidutinis greitis – tempiasi, lenkimai… Didžiausios avarijos yra dėl lenkimų, o ne dėl greičio. Kaip tik aplenkti krovininį automobilį reikia padidinti greitį, o visa tai, kad krovininiam automobiliui leistinas greitis yra 80, o lengviesiems automobiliams – 90, yra nesąmonė, likusi nuo sovietinių laikų, nes sovietiniais laikais buvo 20 kilometrų skirtumas.
Antra. Reikia priimti įstatymą, kad paprastuose keliuose būtų 100, o ne 90, nes tas 10 kilometrų skirtumas tarp krovininių ir lengvųjų automobilių yra avaringumo skatinimas. Tos žūtys daugiausia įvyksta dėl to ir dėl posūkių nerodymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl minėto pasiūlymo.
Už – 57, prieš – 28, susilaikė 22. Pasiūlymui pritarta.
Ir tai yra viskas. Čia dar buvo Vyriausybės pasiūlymas. Pritarta iš dalies.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Pirmas A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Lietuvoje yra įrengta daugiau kaip 200 radarų, 72 momentiniai greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema. Tai yra didžiausias skaičius Baltijos šalyse. Kai kurias šalis mes lenkiame ne procentais, o dešimtimis kartų. Šiais ir kitais metais buvo suplanuota įrengti dar 50 greičio matuoklių, tačiau visuomenėje kilus pasipiktinimui Lietuvos automobilių kelių direkcija šių planų atsisakė.
Noriu tik priminti, kad kiekvienas greičio matuoklis yra įrengiamas kelių remontui skirtų lėšų sąskaita. Šiemet tik už matuoklių priežiūrą ir remontą vykdančioms įmonėms Kelių direkcija sumokėjo beveik 290 tūkst. eurų.
Pagrindinis greičio matuoklių tikslas yra prevencija, tačiau jei baudų surinkimas šalyje siekia tik 16 %, greičio matuoklių plėtra praranda prasmę bei aktualumą ir nebeveikia prevenciškai. Kadangi greičio matuokliai iki šiol Lietuvoje buvo įrengiami vietose be aiškių taisyklių, esu tikras, kad tokią tvarką būtina keisti. Šiuo įstatymo projektu ir nustatome aiškius principus, kur ir kokiais atstumais turėtų stovėti automobilių greičių matuokliai. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Valkiūnai, patylėk truputėlį, eksperte didysis žūčių. Reikėtų pagarbos. Tu kalbi, aš tyliu.
Norėčiau pasakyti, kad Lietuva pasižymi ne tik dideliu skaičiumi, kaip čia buvo pasakyta, matuoklių, bet ir tuo, kad 80 % žmonių prisipažįsta, kad jie viršija greitį. Matyt, kad greičio matuokliai sumažina greitį, bent jau tose atkarpose, ir sumažina žūčių skaičių. Jų permontavimas, o čia pasiūlyta išmontuoti ir permontuoti ir motyvuojama, kad statymas kainuoja pinigus, tai kainuos pinigus ir permontavimas. Tai irgi, matyt, nelabai rūpi. Aš suprantu, kad tai populiarus dalykas, jeigu 80 % žmonių viršija greitį, tai populiaru, kad nebūtų greičio matuoklių. Na, aš subjektyviai ir pats pasakysiu, kad aš irgi, kai pamatau tą ženklelį, kad čia greitis matuojamas, tai jau tik užspaudžiu tą automatinį greičio palaikymą, kad, neduok Dieve, ten 3 kilometrais neviršyčiau. Mane irgi drausmina, bet ką drausmina tie greičio matuokliai. Ir tai blogai? Gerina visų vairavimo kultūrą, visų ir mano.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime.
A. MAZURONIS (DPF). Neteisybę pasakė.
PIRMININKAS. Po balsavimo tada. Balsuojame, ar pritariame projektui po svarstymo. Už – 66, prieš – 27, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
A. Mazuronis dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, vis tiek yra tokia tvarka, kad jeigu koks nors žmogus nesako tiesos, šiuo atveju yra modernios vadybos apologetas K. Masiulis, vis tiek kas nors turi pasakyti. Gerbiamas Kęstuti, jūs manipuliuojate ir pateikiate melagingus argumentus kalbėdamas apie greičio matuoklius todėl, kad sakote, kad žūčių ir avaringumas mažėja. Per pastaruosius trejus metus greičio matavimo prietaisų mūsų keliuose didėjo kartais, žūčių ir avaringumas taip pat didėjo. Tai jūs man pasakykite, kaip veikia tie jūsų greičio matavimo prietaisai, jeigu iš vienos zonos, kurioje susidaro kamštis, avaringa situacija persikelia į kitą ir avaringumas tik padidėja? Ar tai yra tas rezultatas, kurio mes siekiame, matydami visą kelių infrastruktūrą kaip tokią? Ir ar neturėtume pripažinti sau, kad investicija į infrastruktūrą…
PIRMININKAS. Aš matau, kad tęsiate diskusijas dėl projekto. Na, tai nėra dėl vedimo tvarkos.
A. MAZURONIS (DPF). O tai jeigu žmogus melavo pasisakydamas?
PIRMININKAS. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Šiaip labai keista, kad svarstydamas šitą įstatymo projektą komitetas nematė reikalo pasikviesti atsakingų institucijų, Eismo saugumo komisijos, pavyzdžiui, atstovų, kur būtų pristatytos priežastys, dėl ko didėja žūčių skaičius keliuose. Greitis, beje, yra viena iš pagrindinių priežasčių. Bet aš labiausiai norėsiu pamatyti, kaip priėmus tokį įstatymą tie patys žmonės, kurie už jį balsuoja, paskui verks, kad reikia daugiau policijos pareigūnų, kad rankinėmis priemonėmis kontroliuotų greičio viršijimą magistraliniuose ir krašto keliuose.
PIRMININKAS. Nėra laiko, replikų daugiau nebus.
13.19 val.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391 (pateikimo tęsinys)
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3391. Pateikimo tęsinys. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos!“) Pranešėja – A. Armonaitė. (Balsai salėje) Nesikankinkite prie tų mikrofonų. (Juokas salėje) Tikrai jau mes tiek kartų apie tą turinį kalbėjome. Prašau, ministre, pabaikite pateikimą. (Balsai salėje) Yra pabaigtas. Mes turime balsuoti, taip? Dėl motyvų dėl šio projekto. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 89: už – 67, prieš nėra, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis būtų skiriamas Ekonomikos komitetas. Papildomų komitetų nesiūloma. Svarstymas pavasario sesijoje. Sutariame bendru sutarimu? (Triukšmas salėje)
Gerai, jeigu visi jau taip prašote, K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mano pavardė buvo paminėta gal 15 kartų įvairiose replikose ir man nebuvo suteiktas žodis atsakyti. Todėl norėjau sureaguoti dar į praėjusio įstatymo svarstymą.
A. Mazuronis, tiesą sakant, stebina savo logika, sakydamas, kad žūčių daugėja ten, kur nėra greičio matuoklių, todėl reikia naikinti ruožus, kur yra greičio matuokliai, kur žūčių nėra. Su logika čia visiškai prasilenkia. Šitas įstatymo projektas turėjo tam tikrų gerų bruožų – visi geri bruožai yra išbraukti šiuo metu. Neliko galimybės niekur ekspertiškai įvertinti, kur ko reikia, kokias priemones naudoti, yra tiktai nuostata viską išmontuoti. Iki šio įstatymo priėmimo, aš tikiuosi, rasime racionalaus proto pataisyti, kad jis turėtų kokią nors prasmę – ne vien tiktai žudyti žmones. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tų pavardžių čia daug buvo paminėta, tikrai ne kiekvienu atveju suteikiamas žodis.
13.22 val.
Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392 (pateikimo tęsinys)
Dabar kitas projektas, dėl kurio irgi buvo pertrauka iki kito posėdžio, – Kelių transporto kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3392. Prašom. Viceministras J. Skačkauskas, tikiuosi, labai trumpai pristatys projektą.
J. SKAČKAUSKAS. Sveiki visi. Aš labai trumpai. Kelių transporto kodekso 82 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – sumažinti šešėlinės veiklos vykdymo prielaidas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikloje (tai yra pavežėjai ir taksi); užtikrinti keleivių, kurie naudojasi keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais vežėjų paslaugomis, ir kitų eismo dalyvių saugumą; taip pat atlikti kitus reikiamus įstatymo pakeitimus.
Keletas esminių dalykų, ką šiuo įstatymo projektu siekiame pakeisti. Visų pirma, pakeisti leidimo gavimo modelį. Iki šiol buvo išduodamas leidimas kitą dieną, o siūloma, kad būtų išduodamas leidimas po dokumentų patikrinimo. Patikslinti reikalavimą dėl vairuotojo pažymėjimo, tai yra nustatyti, kad fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą ir gavęs, privalo turėti galiojantį Europos Sąjungos šalies, Europos ekonominės erdvės, NATO valstybių arba Ukrainos išduotą vairuotojo pažymėjimą. Nustatyti pareigas keleivių vežimo už atlygį automobiliais leidimų turėtojams, tai yra kad jie pateiktų savo banko išrašą ir panašiai. Patikslinti pareigas keleivių vežimo organizatoriams, kad būtų naudojamos techninės priemonės, siekiant užtikrinti, kad keleivių vežimo už atlygį automobiliais pagal užsakymą paslaugą teiktų tik pavėžėjimo leidime nurodytas asmuo. Ir kiti pakeitimai, kurie galbūt mažiau reikšmingi. Ačiū už dėmesį. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų kalbate apie neapskaitomas kelionės lėšas, šešėlinių pinigų surinkimo dalykus. Tai yra turbūt sveikintini dalykai ir, be abejo, tokį projektą norisi palaikyti. Tačiau mane domina, kaip yra sprendžiamos kitos su pavežėjais susijusios problemos. Teko ne kartą girdėti apie užsieniečių vairuojamus automobilius, netinkamą jų elgesį, priekabiavimą prie moterų, kultūros ir darbo etikos supratimo skirtumus, galų gale, nemokėjimą valstybinės kalbos. Dėl to susidaro sunkumų bendrauti su tokiais vairuotojais. Ar yra dėmesio šiems klausimams spręsti ir kaip jie yra sprendžiami?
G. PALUCKAS (LSDPF). Pagrindinis šito įstatymo pakeitimo tikslas – didinti eismo saugą, tai yra kad keleivis būtų saugiai atvežtas į savo kelionės vietą. Visų pirma, sprendžiamas šitas klausimas tam tikrais reikalavimais, naujomis kontrolės priemonėmis, galimybe lengviau sustabdyti licenciją. Kalbos klausimas nesprendžiamas, nes jis tiesiog nėra šito įstatymo objektas. Tai yra Kelių transporto kodeksas, kuriame iš principo pagrindiniai dalykai yra eismo sauga ir, sakykime, saugi transporto priemonė. Tai kalbos problema nėra sprendžiama.
PIRMININKAS. L. Nagienė klausia.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man dėl atsiskaitymo trupučiuką. Kodėl tai yra skirtingai? Kas nors nusistatys vienokią atsiskaitymo tvarką už pavėžėjimą… Kaip jūs galvojate tą kontrolę įvesti ir kaip būtų?
Kitas momentas. Jeigu jis nusižengė ir ten neatitiko kokių nors tvarkų, savivaldybės turėtų būti atsakingos, iš karto informuoti. Savivaldybė neišduoda leidimų. Išduoda kiti. Tai kaip tos sąsajos bus su vietos savivalda? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Du dalykai dėl kontrolės. Tai savivaldybės… Kadangi dauguma savivaldybių turi priežiūros, sakykime, kontrolės institucijas, kurios tam tikra prasme užtikrina saugą ir panašiai, prižiūri tvarką, tai jos galės, jeigu pamatys pavežėją, informuoti Lietuvos transporto saugos administraciją ir tada jau priims administracija. Savivaldybės tik informuos. Jos tiesiog, jeigu mato, kad, sakykime, jų mieste yra netvarkingas pavežėjas, važiuoja ten, sakykime, be kažkokių ženklų ir panašiai, jos galės informuoti ir tuomet Lietuvos transporto saugos administracija nubaus ir panašiai.
Dabar dėl atsiskaitymo, tai Kodekse siūloma įteisinti, kad leidime būtų nurodyta sąskaita ir tuomet bus aišku iš tikrųjų. Į tą sąskaitą, sakykime, platformoje operatorius perves konkrečiam pavežėjui tas lėšas. Tiesiog čia tam, kad būtų paprasčiau atsekti. Tai yra suderinta su Mokesčių inspekcija, su šešėlio mažinimo komisija. Tos nuostatos tada ir gimė.
PIRMININKAS. Taip, visi paklausė, kas norėjo. Ačiū pranešėjui. Motyvai. A. Vinkus – už. Galite grįžti į vietą. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Siekis Lietuvoje patobulinti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir taksi veiklos reglamentavimą, kad būtų sumažintos prielaidos šešėlinių veiksmų apraiškoms, yra tikrai tikslingas ir naudingas. Kiek pamenu, jau šioje salėje kažkada esu minėjęs, kad tokioje labai išsivysčiusios rinkos šalyje kaip Suomija, kad sumažintų šešėlį, veiksmų apimtis ir mokesčių vengimo riziką, 1993 metais buvo įvestas valstybinis taksi kainų reguliavimas, kas, atrodytų, sunkiai dera su laisvos rinkos egzistavimo principais. Manau, kad gerbiamas viceministras aiškinamajame rašte ir savo pasisakyme taip pat detaliai apibūdina šios veiklos dabartinio reguliavimo trūkumus. Be to, rinkoje randasi naujų paslaugų teikimo formų, kaip „Uber“, „Bolt“ ir kitos. Rinkoje randasi naujų paslaugų teikėjų, atvykusių iš kitų valstybių ir panašiai. Kai kurie reguliavimo principai išties atrodo nelogiški. Na, pavyzdžiui, leidimų vežti keleivius išdavimo tvarka, kai asmenų, norinčių gauti leidimus, pateikti dokumentai tikrinami ne prieš leidimo išdavimą, o po leidimo išdavimo; arba tris, penkis kartus besiskiriančios pajamos asmenų, skirtinga forma vykdančių keleivių vežimo paslaugą. Įvertinęs visą turimą informaciją, projektui pritariu ir prašau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kalbėsiu pasinaudodamas proga, kad galima kalbėti prieš. Kadangi nesuteikiamas žodis man pasisakyti dėl vedimo tvarkos, tai aš norėjau protestuoti prieš tokią vedimo tvarką. Mes paprastai, nesvarbu, kad vėluojame, bet jeigu nekorektiškai kažkas pasisako apie kitą asmenį, apie mane… Čia buvau išvadintas jau porąkart melagiu. Vieną kartą apsigyniau paaiškinęs, kad esu profesorius, nors ir nenorėtų vienas kolega. Kitą kartą buvau išvadintas apskritai melagiu. Ir vėl čia prasidėjo kažkoks patyčių kampelis.
Kolegos, aš pateikiu skaičius, kurie Lietuvoje yra statistiškai užfiksuoti. Tai negali būti melagystė. Jeigu mažėja žūčių skaičius, tai mažėja žūčių skaičius tose vietose, kur yra greičio matuokliai, o kadangi 80 % lietuvių… (Balsai salėje) Žiūrėkite, aš kalbu, ką noriu. Pratęsiu, kadangi man nebuvo suteikta teisė apsiginti. Kadangi ten, kur lietuvaičiai mėgsta greitai važinėti ir važinėja greitai, mes nenorime, kad būtų daugiau greičio matuoklių, ten tų žūčių ir daugėja.
PIRMININKAS. Gerai. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Už – 54, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta. Pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas pavasario sesijoje. Iš rytinės darbotvarkės buvę 1-15, 1-16 klausimai (transporto reikalai ir odontologai) keliami į popietinės darbotvarkės pačią pradžią, kad autoriai žinotų. Būtent jie bus prieš Statybos įstatymo paketą. Kaip žinote, 15 valandą balsavimas kortelėmis. Jis vyks lygiagrečiai vykstant Seimo posėdžiui ir kartu balsuojant dėl kitų projektų įprastu būdu.
Dabar rytinį posėdį baigėme. (Gongas) (Šurmulys salėje)
Jeigu dar yra klausimų, prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Balsavimas nuo 14 valandos? Iš karto balsuojame?
PIRMININKAS. Taip, paaiškinu, kad balsavimas, kaip ir buvo numatyta, kadangi iš esmės dėl visų projektų yra pasiūlymų, tai balsavimas nuo 14 valandos. Ištisinis balsavimas vakariniame posėdyje po kiekvieno projekto. (Balsai salėje) (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.