Aiškinamasis raštas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I‑2882 3, 9, 10, 22¹ ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ANTSTOLIŲ įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 IR 10² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATOMO NR. IX-325 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII‑275 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva), perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Direktyva iš esmės siekiama užtikrinti jos nuostatų atitiktį tarptautiniams reikalavimams, nustatytiems Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau - FATF) priimtose tarptautinėse rekomendacijose.

FATF yra Didžiojo septyneto sprendimu 1989 m. Paryžiaus susitikime sudaryta organizacija, globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PP/TF) nusikaltimų užkardymo ir prevencijos standartų formuotoja pasaulyje. FATF metodologiją savo vertinimų metu naudoja Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba ir visos kitos pasaulio regioninės organizacijos, stebinčios valstybių atitiktį privalomiems tarptautiniams reikalavimams PP/TF sityje. Europos Sąjunga FATF standartus įgyvendina per direktyvas ir reglamentus.

Kaip įgyvendina FATF rekomendacijas Lietuvos Respublika yra atskaitinga Europos Tarybos MONEYVAL komitetui.

Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir FATF rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, taip tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinį reguliavimą.

Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas išdėstomas nauja redakcija.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Įstatymo projekte nustatytoms priežiūros institucijoms nustato teisę taikyti atsakomybę fiziniams asmenims už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.

Taip pat kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, parengtas įgyvendinant Direktyvos 47 straipsnio 3 dalį dėl Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytų išorės apskaitininkų, kuri reikalauja, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią už atitinkamų rūšių nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams eiti vadovaujamas pareigas 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytuose įpareigotuose subjektuose ar būti tų įpareigotųjų subjektų tikraisiais savininkais.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai užtikrinama Įstatymo projekto nuostatų suderinamumą su specialiaisiais notarų, advokatų, antstolių ir auditorių veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Pirminis projekto siūlytojas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba). Projekto rengimą koordinavo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas. Tiesioginiai rengėjai – Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis (tel. (8 5) 271 7456, el. paštas [email protected], vyriausioji specialistė Kristina Grigaitė tel. (8 5) 271 7475, el. paštas [email protected]).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamentas (Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164), atsakingas asmuo – Verslo subjektų apskaitos skyriaus vedėja Asta Nareckaitė, tel. (8 5) 239 0018.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas atitinka 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309, p. 15) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120), nuostatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 942 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 942) nustato mažos ir didelės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės kriterijus. Šiuo nutarimu taip pat patvirtintos Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklės.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nereglamentuoja nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo.

Šiuo metu atsakomybė už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴straipsnyje (Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnyje), teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus turi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Institucijoms, kurios pagal kompetenciją atsakingos už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, nenustatyta teisė taikyti atsakomybę subjektams, pažeidusiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarką.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendins Direktyvos nuostatas:

- Nuostatos, susijusios su subjektais, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos

Įstatymo projektu dėl Direktyvos 2 straipsnio reikalavimų praplečiamas subjektų, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos, sąrašas. Įstatymo projekto nuostatos bus taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad svarbiomis viešosiomis pareigomis laikomos savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos. Šias pareigas einantiems asmenims taikomos Įstatymo projekto nuostatos.

- Nuostatos, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu

Įstatymo projektu įstatymo lygiu įtvirtinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 nuostatos dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo, tačiau jos yra tikslinamos/keičiamos pagal Direktyvos 10–29 straipsnių nuostatas. Tokia praktika, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas reglamentuojamas pirminių teisės aktų lygiu, taikoma ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje bei teigiamai vertinama tarptautinių organizacijų. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su asmens teisių ir laisvių reglamentavimu, kadangi nuo tam tikro kliento elgesio priklauso jo galimybės užmegzti santykius su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais, t. y. jeigu asmuo nevykdo Įstatymo projekte nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų, (pavyzdžiui, jeigu klientas Įstatymo projekto nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, įpareigotiesiems subjektams draudžiama) užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius su klientu. Todėl tikslus ir aiškus teisių ir pareigų nustatymas Įstatymo projekte svarbus ne tik visiems klientams, bet ir prevencijos priemones įgyvendinančioms finansų įstaigoms bei kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems gali kilti atsakomybės klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus klausimas. Be to, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatos užtikrina sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prevenciją, todėl yra itin reikšmingos visuomenei. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, turėtų būti nustatomas tik įstatymu. Todėl atsižvelgiant į įstatymo paskirtį, jo reikšmę valstybės ir visuomenės saugumui, siūloma visas nuostatas dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo nustatyti įstatyme.

Įstatymo projektas patikslina reikalavimus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui, nustatoma atskira tvarka, kaip kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, taip pat atskirai reglamentuojamas naudos gavėjo tapatybės nustatymas. Įstatymo projektu taip pat tikslinamas sustiprinto ir supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reglamentavimas.

- Nuostatos, susijusios su rizikos vertinimu

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ne kiekvienu atveju yra vienoda. Įstatymo projektu stiprinamas požiūris, kad didesnė pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika gali pateisinti griežtesnes priemones, o mažesnė rizika gali pateisinti ne tokią griežtą kontrolę.

Įstatymo projektas nustato, kad ne rečiau kaip kas 4 metus atliekamas pagal Direktyvos 6–8 straipsnių nuostatas ir tarptautinius reikalavimus privalomas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, kuriuo vadovaujantis nustatomos priemonės šios rizikos valdymui ir mažinimui. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu atsižvelgiama į Europos Komisijos atlikto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos Europos Sąjungos mastu rezultatus bei teikiamas rekomendacijas valstybėms narėms dėl nustatytai rizikai mažinti tinkamų priemonių. Pagal Įstatymo projektą, finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatydami vidaus kontrolės procedūras, susijusias su rizikos įvertinimu ir valdymu, atsižvelgia ir į Europos Sąjungos, ir į nacionaliniu mastu atliktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų rezultatus. Tokiu būdu Įstatymo projektas užtikrins holistinio rizika grindžiamo požiūrio taikymą.

- Nuostatos, susijusios su finansų įstaigų ir kitų subjektų priežiūra

Atsižvelgiant į Direktyvos 47–48, 58–62 straipsnių nuostatas dėl finansų ir kitų subjektų priežiūros ir į priežiūros institucijų galias skiriant poveikio priemones, Įstatymo projektas nustato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Auditorių rūmai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos prabavimo rūmai yra institucijos (toliau – Priežiūros institucijos), kurios pagal kompetenciją atsakingos už Įstatymo projekte nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą.

Pagal Direktyvą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo ą projekte siūloma nustatyti, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

Įstatymo projektu nacionalinėje teisėje nustatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos bei kitos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus. Kaip teigiama Direktyvos preambulės 59 punkte, Įstatymo projekte nustatyta sankcijų ir priemonių įvairovė yra pakankamai plati, kad Priežiūros institucijos galėtų atsižvelgti į finansų įstaigų ir kitų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis ir veiklos pobūdžiu.

- kiti projektu siūlomi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai.

Siekiant atitikti Direktyvos 2 straipsnio reikalavimus, Įstatymo projektas papildomai nustato, kad naudos gavėju laikomas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jei nenustatytas fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį, arba jei kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra tikrasis savininkas. Įstatymo projektas detalizuoja, kas laikomas naudos gavėju patikos struktūrų atveju.

Įstatymo projektas įtvirtina vyresniojo vadovo sąvoką, nustatant, kad vyresnysis vadovas yra pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, galinčius paveikti kylančią riziką.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos korupcijos lygiui neturės. Priėmus įstatymą bus efektyviau taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, atsiras prielaidos efektyvesniam šių nusikaltimų užkardymui.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus (jo vientisumo, stabilumo ir pasitikėjimo juo) apsaugai nuo pinigų plovimo ir veiksmingesnei visuomenės apsaugai nuo terorizmo. Atlikus administracinės naštos ūkio subjektams vertinimą, numatomas administracinės naštos padidėjimas nenustatytas.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Su Įstatymo projektu yra susijęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo teisė taikyti atsakomybę fiziniams asmenims už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus įtvirtinama Įstatymo projekte nustatytoms Priežiūros institucijoms tokiu būdu užtikrinant, kad fizinių asmenų atsakomybė būdų reglamentuojama kodifikuotai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse..

Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama Įstatymo projektą sistemiškai suderinti su lošėjų tapatybės nustatymo institutu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnyje, t.y. siekiant išvengti kliento tapatybės nustatymo reglamentavimo skirtinguose teisės aktuose, iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies išbraukiama nuostata, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tokiu būdu reikalavimai kliento tapatybės nustatymui bus įtvirtinti tik Įstatymo projekte.

Taip pat kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, parengtas įgyvendinant Direktyvos 47 straipsnio 3 dalį dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytų išorės apskaitininkų, kuri reikalauja, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią už atitinkamų rūšių nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams eiti vadovaujamas pareigas 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytuose įpareigotuose subjektuose ar būti tų įpareigotųjų subjektų tikraisiais savininkais.

Su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai užtikrinama Įstatymo projekto nuostatų suderinamumą su specialiaisiais notarų, advokatų, antstolių ir auditorių veiklą reglamentuojančiais įstatymais tais atvejais, kai pagal Įstatymo projektą kitiems įpareigotiesiems subjektams taikytinas licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar sustabdymas.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektu užtikrinamas tinkamas Direktyvos ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, 17-22 straipsnių perkėlimas į nacionalinę teisę.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Priėmus teikiamus projektus iki įstatymo įsigaliojimo reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 942, kadangi šio nutarimo nuostatos perkeliamos į Įstatymo projektą.

Priėmus teikiamus projektus iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 677 „Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, Informacijos apie pinigines operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“.

Priėmus teikiamus projektus iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 562 „Dėl Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

Priėmus teikiamus projektus, Įstatymo projekte nustatytos Priežiūros institucijos iki įstatymo įsigaliojimo parengs ir priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su finansų įstaigų ir kitų subjektų priežiūra.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų kas trejus metus atliekamam Nacionaliniam rizikos vertinimui. 2015 m. Nacionaliniam rizikos vertimui atlikti buvo skirta daugiau nei 57,92 tūkst. Eur. Taip pat biudžeto lėšų gali pareikalauti Priežiūros institucijų vykdoma poveikio priemonių už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo reikalavimų pažeidimus taikymo funkcija. Įstatymo įgyvendinimui prireiks lėšų reikalingiems Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) pakeitimams, siekiant sudaryti galimybę į šią sistemą teikti informaciją ne tik apie uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, bet ir kitų teisinių formų juridinių asmenų naudos gavėjus. Šio funkcionalumo visoms juridinių asmenų teisinėms formoms Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemoje (JADIS) sukūrimas kainuos apie 200 tūkst. Eur. (be PVM).

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai projekto žodžiai yra „pinigų plovimas“, „teroristų finansavimas“, „kliento tapatybės nustatymas“ „naudos gavėjas“, „vyresnysis vadovas“, „įtartina piniginė operacija ar sandoris“, „politikoje dalyvaujantys asmenys“, „rizikos vertinimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

____________________