LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 2, 161, 17, 18, 22, 28, 29, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 162 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
2016-05-31 Nr. XIIP-4437
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Susipažinus su pateiktu įstatymo projektu, akcentuotina, kad jo nuostatos yra susijusios su prekybos alkoholiniais gėrimais draudimų ir ribojimų plėtimu. Tą aiškinamajame rašte pažymi ir projekto rengėjai (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Įstatymo projekto tikslas – alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Įstatymo projekto uždaviniai – sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių, nustatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms, visiškai uždrausti alkoholio reklamą Lietuvoje, uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus atidengta pakuote, trumpinti alkoholio pardavimo laiką nuo 10 iki 20 val., iki 20 metų padidinti amžių asmenų, kuriems draudžiama parduoti alkoholį, griežtinti atsakomybę pardavėjams už alkoholio pardavimą neblaiviems asmenims ir nepilnamečiams ir už alkoholinių gėrimų pardavimą didesnio tūrio taroje nei leistina.“ Akcentuotina ir tai, kad alkoholio prekybos draudimų ir ribojimų pateiktame projekte yra netgi daugiau, nei jų aprašyta aiškinamajame rašte. Atitinkamos priemonės yra susijusios su galimu neigiamu poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai (past. – šis aspektas projekto aiškinamajame rašte nėra aptartas, nors to reikalauja Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio 3 dalies 7 punktas).
Vienas griežčiausių projekte teikiamų draudimų – absoliutus alkoholio reklamos draudimas, numatytas projekto 8 straipsnyje, keičiančiame įstatymo 29 straipsnį. Atkreipiame dėmesį, kad konstitucinėje jurisprudencijoje buvo keltas klausimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų proporcingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra konstatavęs: „Pabrėžtina ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. <...> Taip pat pabrėžtina, kad minėti prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai negali būti selektyvūs, jais negalima jokių asmenų (inter alia ūkio subjektų) diskriminuoti ar kuriems nors asmenims teikti privilegijų.“
Pastebėtina ir tai, kad Konstituciniame Teisme 2004 m. sausio 26 d. nutarime spręstas ir alkoholio reklamos ribojimo klausimas. Teismas konstatavo, kad „<...> įstatymų leidėjas, siekdamas apginti šią konstitucinę vertybę - žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą.“ Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę gauti ir skleisti informaciją, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog nagrinėti „<...> reklamos ribojimai yra adekvatūs siekiamam tikslui, t. y. nepažeidžia proporcingumo reikalavimų <...>“, vienas iš pagrindinių jo argumentų buvo „<...> kad nustatyti ribojimai yra dalinio pobūdžio, todėl nevertintini kaip teisės į informaciją paneigimas.“ Tuo tarpu teikiamame projekte yra ne vienas absoliutaus pobūdžio draudimas: pavyzdžiui, alkoholio reklamos visiškas draudimas; laisvo alkoholio gabenimo ir laikymo draudimas; itin sugriežtinti reikalavimai alkoholio prekybos vietai; absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų, kitų masinių renginių metu ir kt.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl šio projekto yra būtina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Akcentuotina, kad projekto rengimo metu nebuvo gauta jokių specialistų vertinimų ir išvadų. Be to, nors projekto rengėjai aiškinamajame rašte to ir nenurodo, įstatymo projekto įgyvendinimui gali prireikti lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu.
3. Teikiamo projekto 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 dieną. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigalios nauja Alkoholio kontrolės redakcija ir dalis šiuo projektu keičiamų straipsnių jau bus pakitę (pavyzdžiui, įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Dėl tos priežasties siūlytina suderinti teikiamą projektą su 2016 m. lapkričio 1 dieną įsigaliosiančiu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-2356.
4. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra svarstomi kiti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai – Nr. XIIP-2767(2), Nr. XIIP-2836(2), Nr. XIIP-2837(2), Nr. XIIP-4096, Nr. XIIP-4301 ir kt. Atsižvelgiant į tai, siūlytina taikyti Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nagrinėti teikiamą projektą Nr. XIIP-4437 minėtų įstatymo pakeitimo projektų kontekste.
5. Teikiamo projekto aiškinamojo rašto 7 punkte rašoma (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti: <...> 3. Parengti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, reglamentuojančius atsakomybę fiziniams asmenims už alkoholinių gėrimų rodymą viešose vietose bei asmenų iki 20 metų atsakomybę už alkoholio vartojimą bei tokiems asmenims alkoholio pardavimą.“
Nors su šiuo projekto rengėjų pastebėjimu iš dalies sutiktina, kartu akcentuotina, kad turės būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1), o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216), įsigaliosiantis 2017 metų sausio 1 dieną (t. y. tą pačią dieną, kurią numatyta ir šio įstatymo įsigaliojimo data).
Be to, pabrėžtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos turi būti teikiamos kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektu. Privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi: „Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.“
6. Projekto aiškinamojo rašto 7 punkte nurodyti teisės aktai, kurios reikės pakeisti priėmus teikiamą įstatymo projektą. Teisės departamento nuomone, įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, kuriuos reikės pakeisti, skaičius yra žymiai didesnis nei nurodytas aiškinamajame rašte.
7. Atsisakytina projekto pradžioje pateiktos preambulės. Pastebėtina, kad joje suformuluoti sakiniai yra projekto aiškinamojo rašto dalykas ir jį atkartoja.
8. Teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė koreguotina pagal teisės technikos reikalavimus – žodžiai „netekusia galios“ vartotini po žodžio „pripažinti“ („Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį“).
9. Teikiamo projekto 2 ir 3 straipsniuose (įstatymo 161 ir 162 straipsniai) įtvirtinamas draudimas alkoholiu prekiauti arčiau kaip 200 metrų iki ugdymo įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra aptarti ir argumentuoti tokio konkretaus atstumo pasirinkimo kriterijai.
10. Projekto 2 straipsniu teikiamo Įstatymo 161 straipsnyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau galiojančiame keičiamo Įstatymo 181 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tai gali būti padaryta. Siūlytina pašalinti prieštaravimą tarp atskirų to paties įstatymo nuostatų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrose vietovėse laikytis draudimo įrengti alkoholinių gėrimų parduotuvę daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gali būti sudėtinga praktiškai dėl patalpų kitokio pobūdžio statiniuose stokos.
11. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamas naujas draudimas fiziniams asmenims gabenti ir laikyti alkoholinius produktus atidengta pakuote viešose vietose, išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietas. Pabrėžtina, kad be anksčiau pateiktų pastabų (past. – svarstytinas šios pataisos proporcingumas; be to, būtina numatyti administracinę atsakomybę už šio pažeidimo padarymą Administracinių nusižengimų kodekse), keltina abejonė ir dėl šio draudimo tikslumo bei aiškumo. Vartojama sąvoka „atidengta pakuotė“ Alkoholio kontrolės įstatyme yra naujadaras, kurios turinys praktikoje gali būti interpretuojamas labai įvairiai ir taip pažeisti asmenų lygiateisiškumą.
12. Teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalimi, kuria keičiama įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, itin susiaurinamas vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, skaičius. Nors didžioji dalis šių draudimų yra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte, dalis išlieka nepaaiškintų ir sistemiškai nepagrįstų. Pavyzdžiui, svarstytina, ar tikslingai (ar dėl neatidumo) iš įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto (past. – vietos, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais) išbrauktos stacionariosios viešojo maitinimo vietos.
Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo galiojančios redakcijos 2 straipsnio 27 dalimi, stacionarioji viešojo maitinimo vieta – viešojo maitinimo vieta, įrengta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotame pastate. Šio straipsnio 30 dalyje apibrėžta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Tokiu būdu šia pataisa iš esmės uždraudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais visuose baruose, kavinėse, restoranuose ir pan. Pastebėtina, kad aiškinamojo rašto 4 punkto pirmoje pastraipoje projekto rengėjai teigia priešingai daromam įstatymo pakeitimui.
13. Teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalis, kiek ja keičiamas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktas, nėra paaiškinta projekto aiškinamajame rašte. Atsižvelgiant į tai, kelia abejonių, ar pagrįstai panaikinama savivaldybės tarybos diskrecijos teisė įvertinti laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros įstaigų ir religinių bendruomenių vadovybės rašytinio prašymo dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų pagrįstumą.
14. Analogiška pastaba dėl pagrįstumo teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies, kiek ja nustatomas įstatymo 18 straipsnio 3 dalies naujas 7 punktas. Šiame punkte siekiama įtvirtinti absoliutų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais sporto varžybų metu, pašalinant išimtį dėl draudimo netaikymo gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Pastebėtina, kad ir ši pataisa nėra aprašyta projekto aiškinamajame rašte. Tokia pati pastaba teiktina ir dėl projekto 6 straipsnio 1 dalies, kuria keičiamas įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (past. – įtvirtinamas absoliutus draudimas vartoti alkoholinius gėrimus sporto renginių metu).
15. Teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalis, kiek ja keičiama įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktas (buvęs 14 punktas) nėra sistemiškai suderintas su įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi. Pastebėtina, kad įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte (buvusiame 14 punkte) įtvirtinamas absoliutus draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, panaikinant savivaldybės tarybos diskrecijos teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais tokių renginių metu. Kita vertus, atitinkama nuostata lieka įteisinta įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Tokiu būdu įtvirtinama dviejų normų tarpusavio kolizija.
16. Teikiamo projekto 5 dalyje, keičiančioje įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, numatoma pardavėjo teisė „reikalauti pateikti asmens dokumentą, iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą“. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl draudimas įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus yra siejamas su 20 metų amžiaus riba, o pardavėjo pareiga paprašyti pirkėjo asmens dokumento siejama su abejone, kad pastarasis nėra sulaukęs 25 metų.
Be to, svarstytina, ar racionalu prašyti asmens dokumento iš visų pirkėjų, net kai pardavėjui nekyla jokių abejonių dėl pirkėjo amžiaus (pavyzdžiui, kai alkoholinius gėrimus įsigyja senjorai).
17. Teikiamo projekto 8 straipsniu keičiamas įstatymo 29 straipsnis, įteisinantis absoliutų alkoholio reklamos draudimą. Tačiau, pastebėtina, kad privalo būti pakeistas ne tik šio straipsnio turinys, bet ir pavadinimas. Priėmus pataisas, įstatymo 29 straipsnio pavadinimas („Alkoholio reklamos ribojimas“) informuos apie alkoholio reklamos ribojimą, nors straipsnio turinio nuostatos bus susijusios ne su alkoholio reklamos ribojimu, o jos absoliučiu draudimu.
Be to, projekto 8 straipsnio, keičiančio įstatymo 29 straipsnį, lyginamajame variante netiksliai atsispindi daroma pataisa (lyginamajame variante nepavaizduota, kad įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje vietoje skyrybos ženklo „dvitaškio“, rašomas skyrybos ženklas „taškas“).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]