LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

 

2023-11-08  Nr.109-P-38

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas,  Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Agnė Gedraitytė,  Mindaugas Pečiulis,  Audronė Čekanavičienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos animacijos asociacija, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdyba,

VSĮ Kino pavasaris,

2023-10-06,

G-2023-8652

1

 

 

Kino industrija nėra vien pramoga, tai galingas ekonominio augimo, kultūrinės raiškos ir tautinės tapatybės skatinimo įrankis. Šiandienos sparčiai besivystančioje visuomenėje kino sektorius vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės vertybes, išsaugant istoriją ir vystant šalies ekonomiką. Vis dėlto, nepaisant neabejotinos reikšmės, kino sektorius dažnai susiduria su itin ribotu valstybiniu finansavimu, lyginant netgi aplinkinių valstybių kontekste, kuris neleidžia šiam sektoriui atskleisti savo tikrojo potencialo.  Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl turėtų būti didinamas kino sektoriaus valstybinis finansavimas, yra jo vaidmuo išsaugant ir propaguojant mūsų kultūros paveldą. <...> Pažymėtina, kad Lietuva, nors ir yra didžiausia Baltijos šalis bei ekonomika, tačiau kino valstybinio finansavimo projektams per Lietuvos kino centrą yra skiriamas 7 230 000 EUR biudžetas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. kino valstybinio finansavimo projektams per Lietuvos kino centrą buvo skirta 6 834 000 EUR. Nors būtų galima teigti, kad kino valstybinio finansavimo projektams 2023 m. buvo skirtas 400 000 EUR didesnis finansavimas nei 2022 m., visgi atsižvelgiant į tai, kad Kino centrui 2023 m. buvo pavesta administruoti valstybinį finansavimą projektams, kurie sulaukia ES programos „Kūrybiška Europa" paprogramės „Media" paramos, kino valstybinis finansavimas iš esmės liko toks pats. Kai kurioms sritims, pvz. kino kultūros sklaidai, jis net mažėjo. Palyginimui, 2022 m. Estijoje bendras kino srities finansavimas siekė net 13 032 042 Eur, o Latvijoje 2022 m. - 7 455 298 Eur. Dar daugiau, kaip jau minėta, 2023 m. kino valstybinis finansavimas iš esmės nominaliai neaugo. Remiantis Lietuvos banko makroekonominėmis prognozėmis1, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2022 m. sudarė net 18,9%, o 2023 m. sudarys - 8,8%. Pažymėtina, kad kino kultūros projektai yra ypatingai paveikūs perkamosios galios pokyčiams, kadangi didžiąją tokių projektų sąnaudų dalį sudaro jų įgyvendinimui reikalingos prekės ir paslaugos. Tokiomis aplinkybėmis ne tik keblu užtikrinti, kad valstybinį finansavimą gautų daugiau pareiškėjų, bet, dar svarbiau, tai sąlygoja, kad netgi finansavimą gavę projektai yra vis labiau ribotai pajėgūs tinkamai įgyvendinti projektuose išsikeltus tikslus. Projektams negalint įgyvendinti numatytų tikslų, kenčia jų kokybė bei iš esmės yra suvaržomas jų augimo potencialas. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2021 m. svarstant 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Seimo biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, priėmė išvadą2, kurioje atsisakė skirti LKC papildomą finansavimą, visgi pažymėjo ir pasiūlė Vyriausybei parengti ilgalaikį kino industrijos plėtros ir finansavimo planą. Manytumėme, kad šie sprendimai sudaro prielaidas kompleksiškai pažiūrėti į 2024 m. ir tolesnių metų Lietuvos kino centro biudžetą. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, aukščiau prašytumėme svarstant ir priimant valstybės biudžeto projektą padidinti kino srities projektų finansavimą, skiriamą konkursiniu būdu per Lietuvos kino centrą, 2024 m. tam skiriant papildomai 4,8 mln. Eur, o 2025 m. - numatant dar papildomai 0,8 mln. Eur.

Svarstyti Vyriausybei

 

2.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Asociacija „Autorinio kino aljansas“,

2023-10-10,

G-2023-8785

 

 

 

 

<...> Siekiant realizuoti pastaraisiais metais augantį Lietuvos kino srities kūrybinį potencialą ir paskatinti Lietuvos kino sektoriaus plėtrą lyginant bent su Estija ir Latvija, prašytume numatyti didesnį valstybinį kino finansavimą, skiriamą per Lietuvos kino centrą kino srities projektų finansavimui - 2024 m. tam skiriant papildomai 4,8 mln. Eur, o 2025 m. – numatant dar papildomai 0,8 mln. Eur. Tokia apimtimi pasiektume šiuo metu esamą Estijos valstybinio kino finansavimo apimtį bei ne mažiau kaip 20 proc. kino valstybinio finansavimo projektinėms veikloms padidėjimą lyginant su esamomis apimtimis.

Taip pat prašytume kartu su 2024 m. valstybės biudžeto įstatymu priimti sprendimus dėl pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai Lietuvoje pratęsimo iki 2028 m. gruodžio 31 d. Galima argumentuoti, kad šios lengvatos pratęsimas kartu yra ir šaltinis valstybinio kino finansavimui nuo 2024 m. padidinti, nes užtikrina užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą ir atitinkamai didesnes valstybes biudžeto pajamas. Remiantis Skandinavijos šalyse, kai kuriose kitose Europos valstybėse atliktais skaičiavimais, investicijos į kino industriją sąlygoja investicijų grąžos koeficientą, kuris svyruoja nuo 4 iki 4,8 dydžio. Tai reiškia, kad per finansines priemones valstybei investuojant į kino sritį, investuotas 1 Euras gali sugeneruoti naudą nuo 4 iki 4,8 Eur. Todėl esame įsitikinę, kad tiek savo kūrybiniais pasiekimais kino srityje tarptautiniu mastu, tiek visi kartu prisidėdami prie pelno mokesčio lengvatos sėkmingo funkcionavimo ir užsienio investicijų Lietuvoje pritraukimo įrodome, kad valstybinis kino finansavimas turi būti laikomas ne parama ar subsidija, tačiau tvaria valstybės investicija.

Svarstyti Vyriausybei

 

3.

VšĮ „Skalvijos" kino centras,

VšĮ “Lithuanian Shorts”, VšĮ „Kino pasaka",

VšĮ „Kino pavasaris",

2023-10-25,

G-2023-9252

 

 

 

Kinas - kultūros sritis, apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, sklaidą, kino kultūros sklaidos projektus, kino paveldo apsaugą ir kino teatrų veiklą. Lietuvoje kinas yra viena paklausiausių ir populiariausių kultūros formų, jau seniai suvokiamas ne tik kaip tiesiog būdas praleisti laisvalaikį, bet kaip aukštos kultūrinės vertės meno šaka, turinti daugybę skirtingų reikšmių bei funkcijų ir suteikianti galimybę mokytis bei pažinti pasaulį. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje itin išaugo filmų gamybos apimtys, mokestinė lengvata filmų gamybai suteikė galimybę Lietuvos filmų gamintojams sėkmingai konkuruoti tiek su aplinkinių, tiek su Vakarų valstybių kino pramone. Vis dėlto, atskiro dėmesio nusipelno kita kino sritis - kino kultūros sklaida. Tokie kino kultūros sklaidos projektai kaip tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris", Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis, „Skalvijos" kino centras, kino teatras „Pasaka" ir kiti šio sektoriaus atstovai garsina Lietuvos ir kitų šalių kūrėjų autorinį kiną, sudaro sąlygas kuo platesniam legaliam aukštos kultūrinės ir meninės vertės kino kūrinių prieinamumui ir tinkamam profesionaliam pristatymui. 2022 m. Lietuvoje veikiančius kino teatrus aplankė 2 994 832 žiūrovai, tuo tarpu 2019 m. (iki pandemijos pradžios) šis skaičius siekė 4 141 900. Taigi, galima pripažinti, kad kino sektorius dar nėra pilnai atsitiesęs po pandemijos. Kino teatrų lankomumas yra svarbus dar ir dėl to, kad šios industrijos praktika lemia, jog kiekvieno parduoto kino bilieto pajamos yra paskirstomos tarp kino rodytojų, platintojų ir kūrėjų. Taigi, visai kino bendruomenei šiame kontekste yra ypač svarbu sugrąžinti žiūrovus į kino teatrus bei pritraukti naujus žiūrovus į pamatyti kokybišką autorinį, taip pat ir Lietuvoje kuriamą, kiną. Pažymėtina, kad kino kultūros sklaidos projektai per savo veiklas betarpiškai pritraukia visuomenę į kino teatrus - štai vien tarptautinį Vilniaus kino festivalį „Kino pavasaris" iki pandemijos 2019 m. kino teatruose aplankė per 130 000 tūkst. žiūrovų (2023 m. - daugiau nei 83 tūkst. žiūrovų, 2024 m. planuojama, kad šis skaičius viršys 100 tūkst. žiūrovų). Taigi, siekiant šalyje užtikrinti kokybišką kino pasiekiamumą, populiarinti kuriamus aukštos kinematografinės vertės nacionalinius ir užsienio šalių filmus, labai svarbu skatinti įvairių kino kultūros Seimo kanceliarijoje GAUTA 2023-10-25 Nr. G-2023-9252 sklaidos projektų, tokių kaip kino festivaliai, kino edukacinės veiklos ir kt., įgyvendinimą kuo didesniu mastu. Sėkmingai veikiantis kino sklaidos mechanizmas kuria prielaidas aukštos meninės vertės kino produkcijos paklausai ateityje. Tad skatinant kino gamybą ir kino kultūros plėtrą šalyje būtina skirti adekvačius resursus ir kino sklaidos sferai. Atkreiptinas dėmesys, jog valstybinis finansavimas kino sričiai, šiuo metu yra ženkliai mažesnis už kitų Baltijos valstybių skiriamą finansavimą. Mūsų žiniomis, Estijos valstybinis kino sektoriaus finansavimas 2022 m. siekė 13,032 mln. Eur, Latvijos - 7,455 mln. Eur. Tuo tarpu Lietuvoje kino projektų finansavimui šiais metais yra skiriama vos 7,23 mln. Eur. Visai kino sričiai pakankamo finansavimo stoka atitinkamai paliečia ir kino kultūros sklaidos sektorių. Tenka konstatuoti, kad 2023 m. kino kultūros sklaida Lietuvoje sulaukia neproporcingai mažos kino sektoriui skirto projektinio finansavimo dalies - 12,44%. Nepriklausomai nuo to, pažymėtina, kad kino sklaidos iniciatyvų poreikį indikuoja augantis kino kultūros sektoriaus projektų paraiškų teikėjų skaičius. 2020 m. Lietuvos kino centras parėmė 35 kino kultūros sklaidos projektus, tuo tarpu neparemta liko 18 projektų, 2021 m. - 4 3 paremti ir 22 neparemti projektai, 2022 m. - 4 7 paremti ir 15 neparemti projektai, 2023 m. - 41 paremti ir 25 neparemti projektai. Šio sektoriaus finansavimas, kaip jau minėta, ne tik neatitinka bendro poreikio, bet ir tolygiai nedidėja remiantis minėtais sektoriaus augimo duomenimis. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pagarbiai prašome rengiant, svarstant ir priimant 2024 m. valstybės biudžetą, numatyti Lietuvos kino centrui papildomus 4,8 mln. Eur, kurie būtų skiriami kino projektams, taip pat ir kino kultūros sklaidos projektams, finansuoti.

Svarstyti Vyriausybei

 

4.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2023-10-03,

G-2023-8534

 

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) vienija 3300 pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų, atstovauja jų teisėms bei teisėtiems interesams. NPPSS netoleruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos socialinio dialogo ignoravimo ir visos savo bendruomenės vardu reiškia nepritarimą tokio elgesio modeliui. Socialinis dialogas – tai abipusio supratimo ar kompromiso ieškojimas, bet ne formalus, vienašališkas sprendimų priėmimas. Priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą, keičiamas Vidaus tarnybos statutas, visos šios reformos skirtos padidinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, taip pat sustiprinti atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingus iššūkius. NPPSS negali nepritarti vykstančioms reformoms, tačiau pažymi, kad reformoms įgyvendinti yra būtinas papildomas finansavimas didinant darbo užmokesčio fondo asignavimus. Taip pat, keičiant įstatymus, negalima mažinti socialinių garantijų, o priešingai – reikia motyvuoti ir skatinti pareigūnus teisės aktuose įtvirtinant geresnes pareigūnų garantijas.

NPPSS atliko tyrimą, kurio metu buvo apskaičiuotas būtino papildomo finansavimo (10 procentų dydžio) Vidaus reikalų ministerijos ir Aplinkos ministerijos darbo užmokesčio fondo asignavimams poreikis.

 Žemiau pateikiama lentelė dėl papildomo finansavimo dydžio darbo užmokesčio fondo asignavimams didinti.

Policijos departamentas

1. Darbo užmokesčio didinimui 19,034 mln. Eur.

2. Darbo užmokesčiui pagal teisės aktų nuostatas ir priedo už stažą augimas 1 proc. 1,665 mln. Eur.

3. Pareigybėms komplektuoti 9,665 mln. Eur.

Viso: 30,364 mln. Eur.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

1. Darbo užmokesčio didinimui 5,507 mln. Eur.

2. Darbo užmokesčiui pagal teisės aktų nuostatas ir priedo už stažą augimas 1 proc. 0,566 mln. Eur.

3. Pareigybėms komplektuoti 5,421 mln. Eur.

Viso: 11,494 mln. Eur.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Pareigūnų kredito unija banko kodas 50100

1. Darbo užmokesčio didinimui 5,454 mln. Eur.

2. Darbo užmokesčiui pagal teisės aktų nuostatas ir priedo už stažą augimas 1 proc. 0,526 mln Eur.

3. Pareigybėms komplektuoti 5,578 mln. Eur.

Viso: 11,558 mln. Eur.

Viešojo saugumo tarnyba

1. Darbo užmokesčio didinimui 1,290 mln. Eur.

2. Darbo užmokesčiui pagal teisės aktų nuostatas ir priedo už stažą augimas 1 proc. 0,168 mln. Eur.

3. Pareigybėms komplektuoti 0,390 mln. Eur.

Viso: 1,848 mln. Eur.

Aplinkos ministerija

1. Darbo užmokesčio didinimui ir pareigybėms komplektuoti 5,900 mln. Eur.

Viso: 5,900 mln. Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, papildomas poreikis Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokesčio fondo asignavimams yra 55,264 mln. Eur., o Aplinkos ministerijai – 5,900 mln. Eur.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“,

2023-10-03,

G-2023-8506

 

 

 

 

<..> Dabar Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai yra mažiausi Vidaus reikalų sistemoje, darbuotojų kaita 2023 metų pirmąjį pusmetį pasiekė neleistiną 35.91 proc. dydį, konkursai į laisvas darbo vietas Migracijos departamente dažnai neįvyksta, nes neatsiranda norinčių dirbti už tokį mažą atlyginimą, o jei įvyksta, dažniausiai tenka rinktis į konkursą atėjusio vieno ir ne pačios geriausios kvalifikacijos kandidato. Šiuo metu net 84 proc. Migracijos departamento darbuotojų, kurių dauguma turi aukštąjį išsilavinimą ir moka užsienio kalbas, atlyginimai nesiekia net 1000 eurų „į rankas“ t. y. apie 30 proc. mažiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, kuris skirtingai nei departamento darbuotojų algos auga kiekvieną mėnesį!

Todėl norint Migracijos departamento atlyginimus padaryti konkurencingais būtina juos pakelti mažiausiai 30 proc., o tai sudarytų mažiausiai 3.3 mln. eurų papildomų lėšų į 2024 metų Migracijos departamento darbo užmokesčio fondą. <...>

Mokant darbuotojams konkurencingus atlyginimus būtų pašalintas darbuotojų trūkumas, sumažinta jų kaita, pagerėtų paslaugų suteikimo greitis ir kokybė, Migracijos departamentas į valstybės biudžetų surinktų daugiau rinkliavų, o valstybei reikėtų skirti mažiau lėšų padengti žalai, padarytai dėl darbuotojų klaidų, kurios atsirado dėl pervargimo ir didelių darbo krūvių. Todėl raginame Vyriausybę 30 proc. didinti Migracijos departamento darbuotojų atlyginimus, papildomai skiriant 3,3 mln. eurų lėšų į 2024 m. Migracijos darbo užmokesčio fondą.

Svarstyti Vyriausybei

 

6.

Asociacija „Lietuvos keliai“,

2023-10-11,

G-2023-8803

 

 

 

 

Susipažinę su LR Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. LR Seimui pateiktu Nacionalinio biudžeto projektu, teikiame pastebėjimus dėl per menko ir realių poreikių neatitinkančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Esame tikri, kad saugūs ir tinkamos būklės keliai, yra visos visuomenės interesas, kuriam būtina skirti deramą dėmesį ir tinkamą finansavimą. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, bent 217 mln. eurų nepadidinus numatyto finansavimo, šalies kelių būklė ir toliau išliks kritinė.

 Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir regionų investiciniam patrauklumui. Analizė rodo, kad skiriamas finansavimas keliams šiuo metu yra net mažesnis, lyginant su buvusiuoju prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos.

 1.Šalies prioritetas – saugumas keliuose

 Valstybės pažangos dokumentuose, strategijose, vizijose, Vyriausybės priemonių plane, svarbiausiuose eismo rodikliuose yra numatyta, kad vienas pagrindinių šalies prioritetų yra eismo saugumas ir keliuose žūvančiųjų (sužeistųjų, eismo įvykių) skaičiaus mažėjimas. Saugumą, kaip svarbiausią eismo rodiklį išskiria ir šalies gyventojai sociologinėse apklausose, o LR Vyriausybės patvirtinta eismo saugumo programa „Vizija 0“ iškelia ambicingą tikslą – iki 2050 m. pasiekti nulio žuvusiųjų Lietuvos keliuose rodiklį. Iki 2030 m. žūčių šalies keliuose turėtų sumažėti perpus, lyginant su 2019 m.

 Siekiant įgyvendinti šiuos strateginius tikslus ir šalies gyventojams bei svečiams užtikrinti saugias kelionių sąlygas, būtina tinkamai bei atsakingai prižiūrėti ir vystyti visą šalies kelių infrastruktūrą. Nepakankamai prižiūrimi, laiku neremontuojami keliai, pirmiausia praranda tai, kas svarbiausia – saugumą. 2023 m. duomenys rodo, kad esamas finansavimas neleido pagerinti kelių kokybės ir saugumo, tik stabilizuoti vis blogėjančią situaciją. Atsižvelgiant į numatytą 2024 m. finansavimą, įvertinant infliaciją, tikėtina, kad ir 2024 m. teigiamų pokyčių nebus, o tai reiškia tik dar esmingai didesnį lėšų poreikį 2025 m. arba strateginių valstybės projektų stabdymą, kadangi numatytų lėšų užteks tik esamiems įsipareigojimams: „Via Baltica“ tiesimui iki sienos su Lenkija ir labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijai, tačiau degraduojančių kelių ir avarinės būklės tiltų remontui finansavimo neužteks.

 2.Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – kasmet mažėjančios

 Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022 – 2035 m. strateginėse gairėse numatyta, kad „Valstybinės reikšmės keliai yra didesnės nei 2,5 mlrd. eurų ilgalaikis materialus valstybės turtas, todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus plėtojimui, asmenų judumo užtikrinimui, užsienio investicijų pritraukimui, ekonominių ir socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimui bei darbo vietų kūrimui“. Deja, moksliniai tyrimai, savivaldybių teikiama informacija apie kelių būklę, akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja. LR Susisiekimo ministerijos teigimu, iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių, netenkinančių dangos būklės indekso, turi sumažėti nuo 38 proc., iki 10 proc. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2022 m. vis dar 38,67 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje buvo blogos būklės ir situacijos per pastaruosius metus pagerinti nepavyksta.

 

Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui nekinta, o įvertinus infliaciją – skiriamas realus finansavimas yra netgi mažėjantis.

 Tokios tendencijos neleidžia tikėtis jokio teigiamo proveržio ir net atvirkščiai, verčia susirūpinti esama padėtimi, kuri rodo, jog esamas kelių būklės finansavimas jau ilgą laiką yra nepakankamas. Grafike Nr. 1 pateikiamas nuo 2008 metų skirtas finansavimas keliams: jame matomas kasmet valstybės biudžeto skirtas finansavimas ir pateikiama vertė įvertinus oficialų Valstybės duomenų agentūros nurodomą metinį infliacijos lygį.

 Iš šio grafiko darytina išvada, kad finansavimas šiuo metu
(2021 - 2023 m.) lyginant su 2008 - 2009 m. laikotarpiu pinigine išraiška yra didesnis, tačiau įvertinus infliaciją akivaizdu, kad finansavimas keliams yra gerokai sumažėjęs, o atsižvelgiant į realią perkamąją galią – ženkliai mažesnis nei 2008- 2009 m. Būtina atsižvelgti dar ir į tai, kad oficiali 2022 m. metinė infliacija, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sudarė 18,9 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje, buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o pirmuosius du 2023 m. ketvirčius, kaip ir liepą bei rugpjūtį – ji vis dar yra dviženklė.

 

https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/cf9957c06db711eea182def3ac5c11d6/content_files/image002.jpg

 

3.ES ir kitas papildomas finansavimas karinio mobilumo ir strateginiams projektams 

Asociacija „Lietuvos keliai“ vertina Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos pastangas pritraukti papildomą finansavimą kelių sektoriui panaudojant Bankų solidarumo mokestį, tačiau svarbu pažymėti, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) karinio mobilumo (MM) lėšos bei valstybės biudžeto finansavimas dvigubos paskirties ir karinio mobilumo projektams yra išimtinai skirtas strateginių kelių statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams. 

Visas šis papildomas finansavimas, nors ir padidina bendrą kelių finansavimo dydį, tačiau realiai nedaro jokios įtakos bendros šalies kelių tinklo situacijos gerėjimui. Svarbu pažymėti, kad šios lėšos nėra skirtos nei valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir palaikymui, nei savivaldybių kelių plėtrai ir palaikymui. 

4.Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo stagnacija skaudžiausia savivaldybėms 

Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę – menksta. Tai stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams. Valstybei neskiriant pakankamo dėmesio regionų kelių būklei gerinti, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontus finansuoti nubraukiant lėšas nuo kitų viešųjų paslaugų. 

Nekintantis, o dėl infliacijos realiai ženkliai mažėjantis finansavimas, neleidžia pradėti gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo ir pradėti artėti prie valstybės išsikelto tikslo – 2025 m. pasiekti ne didesnį kaip 31 proc. kelių, neatitinkančių kriterijų, lygį (šiuo metu šis rodiklis viršija 38 proc.). 

Pagal esamą reguliavimą, vietiniams keliams, kuriais rūpinasi šalies savivaldybės, skiriama 33 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. 2024 m. biudžete nenumačius padidinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, savivaldybės 2024 m. ir vėl galės disponuoti tik tokiomis pačiomis lėšomis, kurios buvo skirtos 2022 – 2023 metais. Įvertinus infliacijos lygį tai reiškia, kad savivaldybės į vietinių kelių tinklą realiai investuos net mažiau nei 2022 ar 2023 metais. 

5.Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas 

Grafikas Nr. 2 rodo finansavimo keliams santykį su nacionaliniu biudžetu. Analizuojant akivaizdžiai matoma, kad keliams skiriamo finansavimo dydis bendrame nacionaliniame biudžete yra vis mažesnis ir imties laikotarpiu sumažėjo net per pusę, o 2024 m., jei Kelių priežiūros ir plėtros programai ir vėl bus skirti tik 543 mln. Eur., pasieks patį mažiausią santykį per visą analizuojamą laikotarpį.

 

https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/cf9957c06db711eea182def3ac5c11d6/content_files/image003.jpg

 

Grafikas Nr. 3 rodo finansavimo keliams santykį su valstybės biudžeto pajamomis iš akcizų už kurą automobiliams (benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos skirtos automobiliams). Šis grafikas rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – ženkliai mažėja. Analizuojamo laikotarpio pradžioje šis santykis buvo artimas 100 procentų. 2023 m. šis santykis tapo pačiu mažiausiu per visą laikotarpį ir nebesiekia net 60 proc.

https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/cf9957c06db711eea182def3ac5c11d6/content_files/image004.jpg

 

Būtina pažymėti, kad valstybės biudžetas taip pat gauna ir pajamas iš kelių vinječių. Lietuvos automobilių kelių tinkle yra apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1 700 km. 2023 m. pavasario sesijoje Seimas priėmė maksimalius kelių naudotojo mokesčio dydžius reglamentuojančias įstatymo pataisas ir pirmą kartą nuo 2015 m. padidino vinječių tarifus. Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybės pajamos iš vinječių galėtų viršyti 100 mln. Eur, tačiau keliams ir jų būklei gerinti Vyriausybė nesuplanavo jokio didėjimo, net ir to, kurį užtikrins padidinti vinječių tarifai.

 6.Siūlymai

 Atsižvelgiant į savivaldybių bei nacionalinę kritinę šalies kelių būklę, kreipiamės į Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus prašydami iš esmės spręsti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą papildomai skiriant 217 mln. eurų. Neskyrus tokios sumos, išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės – neįmanoma. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.

 Asociacija yra įsitikinusi, kad tinkamo ir bent minimalius poreikius atitinkančio kelių remonto ir statybos finansavimo reikia Lietuvos gyventojams bei verslui. Asociacija siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, kurias valstybė planuoja gauti iš kelių vinječių mokesčių (apie 100 mln. Eur) ir 80 proc. akcizo už automobilių degalus (apie 760 mln. Eur).

Svarstyti Vyriausybei

 

7.

Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija,

2023-10-11,

G-2023-8815

 

 

 

Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės. <..> Taip pat, Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenys rodo, jog skurdo rizikoje Lietuvoje gyvena 17 proc. vaikų. <...>

Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15-20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors, ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. visam NVŠ finansuoti yra skiriama tik 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja – 17-20 proc. mokinių.

Šio krepšelio sukuriamos naudos yra reikšmingos, tačiau realus poveikis jaunų žmonių raidai ir problemų prevencijai – minimalus, nes iš valstybės neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamas per mažas dėmesys. Pirmiausia skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos.

Nemažiau svarbu ir tai, kad šiuo metu nustatyta, kad vaikų organizuotam užimtumui reiktų skirti 8 akademines valandas per mėnesį (1 val. 30 min per savaitę). Tai reiškia, jog vaikai įprastai apsilanko viename būrelyje per savaitę, o tai yra per mažai, jog vaikai po pamokų būtų užimti ir būtų sukuriamos apčiuopiamos neformalaus švietimo teikiamos naudos. Siekiant realiai padidinti vaikų organizuotą užimtumą, privalome pakelti šį kriterijų bent iki 24 akademinių valandų per mėnesį. Toks dydis reikštų, kad vaikai realiai galėtų turėti bent po vieną valandos trukmės užsiėmimą per dieną (darbo dienomis). Tai reikštų, kad vaikai ir jaunimas realiai būtų kasdien užimti konkrečia veikla, kuri įtrauktų į saugias bendruomenes ir atitrauktų juos nuo žalingų užsiėmimų.

Galiausiai, norime atkreipti dėmesį, kad Valstybė neturėtų sudaryti biurokratinių kliūčių savivaldybėms, kurios iš esmės kuruoja visą NVŠ sistemos įgyvendinimą, pačioms prisidėti savo lėšomis prie NVŠ krepšelio didinimo. Skirtingose savivaldybėse ženkliai skiriasi įvairių būrelių organizavimo kaštai pradedant darbo užmokesčiu baigiant infrastruktūros nuoma ar išlaikymu, todėl nėra tikslinga turėti NVŠ krepšelio lubas nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu, savivaldybės norėdamos prisidėti prie didesnio NVŠ krepšelio savo lėšomis susiduria su milžiniška biurokratine naštą (dviguba apskaita ir pan.), kas atgraso savivaldybes skirti papildomus finansus neformaliajam vaikų švietimui. Dėl to, raginame atsisakyti formalių ribojimų savivaldybėms savo lėšomis prisidėti prie NVŠ krepšelio didinimo.

Norint pasiekti tiek kokybinį, tiek kiekybinį NVŠ sistemos efektyvumą t. y. pasiekti aukštą, valstybės mastu reikšmingą vaikų organizuotą užimtumą ir problemų, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, mažinimą yra būtina peržiūrėti NVŠ sistemą ir skirti tam atitinkamą finansavimą 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžete. Todėl Asociacijos ir šį raštą pasirašiusiųjų (37 institucijos) vardu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus siūlydami:

Svarstant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128) siūlome numatyti skirti 60 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui finansuoti.

<...>

Svarstyti Vyriausybei

 

8.

Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija,

2023-10-16,

G-2023-8920

 

 

 

Prašome atkreipti dėmesį į numatomą finansavimą Specialiųjų tikslinių dotacijų priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms )funkcijoms atlikti lėšų sumažinimą. Jau daugiau kaip 10 metų trūksta finansavimo priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) deleguotoms funkcijoms vykdyti. Kiekvienais metais vis didėja atotrūkis tarp skiriamų lėšų deleguotoms funkcijoms ir lėšų poreikio. 2022 metams žemės ūkio funkcijoms atlikti skirta 9041,0 tūkst. Eur dotacijų. Savivaldybių Žemės ūkio skyriai kiekvienais metais turėtų mažinti etatus, priskirtoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Kad jos būtų atliekamos laiku ir kokybiškai savivaldybių administracijos papildomai skiria nemažus finansus skyriams išlaikyti. Pagal metodiką sąlyginio darbuotojų skaičiaus savivaldybėse apskaičiavimo 2020-2022 metų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti tvarkos aprašuose sąlyginių darbuotojų skaičius didėja: 2020 m. – 786.8, 2021m. -813,9, 2022 m.836,6 sąlyginis darbuotojas. Tačiau skiriamas finansavimas per mažas ir būtina atstatyti ankstesnių metų finansavimą, kuris buvo sumažintas. 2023 metams buvo papildomai skirti 2 milijonai eurų padidinant finansavimą, kad butų sumažinta našta savivaldybėms prisidedant prie deleguotų funkcijų vykdymo . Viso buvo skirta 11342,0 tūkst. Eurų. 2024 metams numatomas finansavimas paliekamas 2022 metų lygio, kurį sudaro 9041,0 tūkst.eurų. Tai reiškia, kad teks dar mažinti etatus, nes ir taip dirba darbuotojų mažiau nei paskaičiuota pagal metodiką. Su tokiu finansavimu teks atsisakyti dalies deleguotų funkcijų arba jas atliks nekokybiškai. Kiekvienais metais sudėtingėja pasėlių draudimo dokumentų priėmimas, tikrinimas, vertinimas ir kitos procedūros reikalauja daugiau darbo ir šią paslaugą jau turi atlikti vienas specialistas, nes procedūros sudėtingos ir besidraudžiančių pasėlius daugėja. Taip pat pasėlių deklaravimas su kiekvienu pareiškėju užtrunka ilgiau, nes jis sudėtingesnis. Pagal metodiką darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis dvejų praėjusių ir einamųjų metų pirmų ketvirčių vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.<...>

Funkcijoms finansuoti pagal metodiką reikia;

 1. Darbo užmokesčiui 1959,9 x 836 x 12 mėn. = 19666,80 tūkst. Eur.

1.    Kitoms išlaidoms 25 proc. nuo darbo užmokesčio = 4917 tūkst. Eur

3. Viso – 24584,0 tūkst. Eur.

Paskaičiavus visas savivaldybes ir kiek jos skiria papildomai lėšų susidarytų apie 3000000 tūkst. Eur. Prašome skirti finansavimą pagal metodiką, nes savivaldybės valstybės deleguotoms funkcijoms negali kiekvienais metais skirti vis daugiau lėšų papildomam žemės ūkio funkcijų atlikimo finansavimui. Savivaldybės papildomai skiria lėšų nuo 15 iki 50 procentų valstybės skiriamų dotacijų.

Svarstyti Vyriausybei

 

9.

Akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija,

2023-10-16,

G-2023-8963

 

 

 

 

Vykstant valstybės 2024 m. biudžeto svarstymui 100% valstybės valdoma bendrovė AB „Vidaus vandens kelių direkcija“, prašo į 2024 m. biudžetą įtraukti valstybinę garantiją Europos investiciniam bankui, kurios vertė 60 mln. EUR, kad būtų suteikiama paskola elektriniams laivams ir reikiamai infrastruktūrai įsigyti, kadangi tai turėtų žymų indėlį į Lietuvos transporto žalinimą bei nulinės emisijos tikslo pasiekimui iki 2050 m.

Už 24,9 mln. EUR modernizavus tarptautinį TEN-T vandens kelią E41, kuris jungia Klaipėdą ir Kauną, svarbu išnaudoti jo teikiamą naudą ir pranašumus prieš sausumos kelius. Europos investicinio banko užsakymu tarptautinių ekspertų atlikta analizė parodė, kad norint tinkamai išnaudoti Nemuną, reikėtų turėti 6 elektrinius laivus, 12 baržų, 27 konteinerius baterijų bei kranto infrastruktūrą. Buvo suskaičiuota, kad projekto vertė siektų apie 75,7 mln. EUR.

Pagrindiniai projekto aspektai:

1. Perkami 6 elektriniai sekliųjų vandenų laivai, 12 baržų, 27 konteineriai baterijų bei kranto infrastruktūra.

2. Projekto vertė 75,7 mln. EUR. 3. Finansavimą suteiktų Europos investicinis bankas >50%, RRF 15%, CEF–AFIF kvietimas 15%, kiti tarptautiniai investuotojai

Svarstyti Vyriausybei

 

10.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija,

2023-10-17,

G-2023-8985

 

 

 

 

 

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (toliau - Asociacija), įvertinusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. skirtą finansavimą valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti savivaldybėse, konstatuoja, kad skirtas finansavimas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams 2023 m. yra 2 mln. Eur. mažesnis lyginant su 2022 m., iš kurio 1 mln. 918,6 tūkst. Eur sudaro darbo užmokesčio fondo mažinimas. Nesprendžiamos ilgalaikės problemos, susijusios su nepakankamu visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokesčiu ir naujų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų pavedimu bei finansavimu. Daugelį metų taikoma ydinga praktika, neskiriant reikiamo finansavimo funkcijų vykdymui pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. V1459 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 11d. įsakymo Nr. V932 „Dėl specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, poreikio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo" (toliau - Metodika). Kasmet gaunamas finansavimas yra 25-35 procentais mažesnis negu apskaičiuotas poreikis pagal Metodiką. Nors teisės aktai nustato, kad A lygio specialisto, darbo užmokesčio koeficiento vidurkis 2023 m. yra lygus 9,5 BA, tačiau finansuojama tik 6,5 B A. Skiriant finansavimą, nėra atsižvelgiama į papildomas funkcijas psichologinės gerovės srityje, projekto „Neįtikėtini metai" tęstinumui užtikrinti ir kitų papildomų funkcijų organizavimą bei vykdymą.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. liepos 20 d. raštą Nr. 10-3129 „Dėl maksimalių asignavimų limitų paskirstymo 2024-2026 metams" (toliau tekste - Raštas) Ministerijos strateginio veiklos plano 11-001 programai „Sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas" 2024-2026 metų priemonei „Plėtoti sveiką gyvenseną bei stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius ugdymo įstaigose ir bendruomenėse, vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną savivaldybėse" planuojamas vienodas asignavimų limitas, nenumatomas joks asignavimų augimas. Šiai dienai atnaujintos informacijos, remiantis Finansų ministerijos 2024-2026 metų ekonominės raidos scenarijumi, kada planuotos atnaujinti valdžios sektoriaus finansų projekcijos ir įvertintos galimybės finansuoti reikmes, kurios neįtrauktos į Rašte pranešamus maksimalius limitus, iš

Ministerijos negauta. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas savivaldybėse, tame tarpe ir specialistų darbo užmokesčio didėjimas bei LNSS šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo užtikrinimas nėra suplanuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2024-2026 m. strateginiuose dokumentuose.

Svarstyti Vyriausybei

 

11.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2023-10-17,

G-2023-9002

G-2023-9028

 

 

 

 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą, prašo skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, šie papildomi asignavimai reikalingi naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti.

Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu.

Svarstyti Vyriausybei

 

12.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga,

2023-10-17,

G-2023-9000

 

 

 

<...> Profesinės sąjungos žiniomis PD Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau - VRM) pateikė gerokai didesnį lėšų poreikį, kad policijos sistema galėtų tinkamai funkcionuoti, tačiau VRM nepatenkino 12,8 min. Eur minimalaus poreikio. Taip nebuvo patenkintas 2,5 min. Eur papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje bei 0,1 min. Eur dėl komandiruočių Lietuvoje dienpinigių padidėjimo.

Profesinę sąjungą labai neramina tas faktas, kad net 4, l min. Eur nebuvo skirta butpinigių mokėjimui, todėl butpinigiai bus mokami iš darbo užmokesčio lėšų, t.ai reiškia, kad iš padidėjusio 14.4 min. Eur darbo užmokesčio fondo, net 9,2 min. Eur bus panaudoti darbo užmokesčio padidinimui dėl įstatymų pakeitimų bei butpinigių mokėjimui, taigi lieka tik 2,6 min. Eur priedų ir priemokų (viršvalandžiai, darbas naktį, priemoka už papildomas užduotis ar padidėjusį krūvi) mokėjimui. Atsižvelgiant i tai, kad jau ne pirmus metus stebima tendencija, kad policijos pareigūnų darbo krūviai didėja, tampa akivaizdu, kad ir toliau policijos pareigūnams nebus tinkamai atlyginama už jų darbą, kadangi priemoka už padidėjusį krūvį būna skiriama tik tada, kai yra sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų. Kitas aspektas, kuris turėtų neraminti ne tik Profesinę sąjungą, bet ir visuomenę, tai, kad nebuvo skirti 2,3 min. Eur tarnybiniam transportui (policijos parke yra apie 1700 tarnybinių transporto priemonių) išlaikyti. PD preliminarūs skaičiavimai rodo, kad būtina ieškoti vidinių rezervų nes 4,5 min. Eur sumažintos lėšos prekėms ir paslaugoms, o tai reiškia. kad PD turės apie 50 proc. mažinti visų tarnybinių transporto priemonių ridą. Deja, bet tai reiškia, kad turėtume matyti mažiau policijos automobilių, jie važinės trumpesniais at5tmnais, taigi ir taip sunkiai vykdoma prevencinė funkcija bus dar labiau pamiršta. VR1vl taip pat neskyrė 1,6 min. Eur komunalinėms paslaugoms bei l,8 min. Eur kitoms paslaugoms nors 2024 metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidės visi įkainiai. Prie kitų paslaugų priskiriamos tokios paslaugos kaip spausdinimas ir kopijavimas, pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas, tyrimai.<...>

Svarstyti Vyriausybei

 

 

 

 

13.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2023-10-17,

G-2023-9004

G-2023-9027

 

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas <...> atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Lietuvos policijos darbuotojų profesinę sąjungą, prašo skirti Policijos departamentui minimaliems poreikiams 6,6 milijonų eurų.

Šis prašomas finansavimas nebuvo patenkintas. Prašomas finansavimas būtų skirtas: -4,1 mln. eur - butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. -2,5 mln. Eur-papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. <...>

Svarstyti Vyriausybei

 

14.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga,

2023-10-17,

G-2023-9005

 

 

 

<...>Visos politinės jėgos deklaravo savo pritarimą iniciatyvai „Idėja Lietuvai“, kurią globojo tuometinė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tą kartą buvo paskelbtos trys idėjos Lietuvai, iš kurių viena – Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų. Šios idėjos įgyvendinimui buvo numatytos trys priemonės: pedagogų rengimo pertvarka, darbo užmokesčio didinimas ir naujų mokymo metodų bei modernių priemonių įvedimas mokyklose. Šie siekiai buvo perkelti ir į Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.XIV-72 patvirtintą Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje buvo numatytas projektas: Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo ekscelencijos centrai. Programos 48.1.1 p. įsipareigojama užtikrinti stabiliai augantį atlygį, kuris 2024 m. bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o 56.3 p. – kad akademinių darbuotojų darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. <...>Atsižvelgiant į tai, prašome atkreipti dėmesį į šias pastabas ir imtis realių, o ne deklaratyvių veiksmų, kad prie užsibrėžtų tikslų švietimo srityje būtų artėjama, o ne stoviniuojama vietoje. Neveikimas jau privedė prie abejotinų galimybių iš viso įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Todėl siūlome numatyti papildomų lėšų mokytojų, mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2024-01-01 – 15%, o nuo 2024-09-01 dar 15%. Siūlomas lėšų šaltinis – dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) nepanaudoti asignavimai arba skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

15.

Leidykla „Šviesa“,

2023-10-18,

G-2023-9038

 

 

 

Po ilgai trukusių diskusijų 2022 m. buvo priimtas sprendimas keisti bendrojo ugdymo programas, t. y., priimtas konceptualus valstybės permąstymas, ką ir kaip bendrojo ugdymo mokykloje turėtų išmokti mokiniai. Toks programų kaitos žingsnis yra svarbus, jis sąlygojamas natūralios valstybės evoliucijos: mokymosi programos turi būti nuolat pritaikomos atsižvelgiant į vaikų raidos pokyčius, visuomenės vystymosi poreikius, globalias megatendencįjas, geopolitinius pokyčius, jog pati švietimo sistema nebūtų statiška ir užtikrintų siekiamus kokybės rezultatus. Tačiau valstybė, atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kartu privalo imtis ir nuosekliai jas realizuojančių priemonių, nes atnaujintas ugdymo turinys savaime nesugeneruoja pridėtinės vertės. Todėl norint, jog švietimo sistemos rezultatai pradėtų kapstytis iš sąstingio, reikia kaip įmanoma greičiau realizuoti atnaujintą ugdymo sistemą mokyklose: 1) Pedagogai turi būti paruošti dėstyti medžiagą pagal naująsias programas. Atsakingos institucijos turi užtikrinti, kad Šalies mokytojai gautų visą reikiamą informaciją apie pasikeitusias programas, didaktinę medžiagą ir specialistų patarimus; 2) Ugdymo priemonės, kuriomis naudojasi švietimo sistemos dalyviai - mokytojai jr mokiniai - turi būti prieinamos. Vis tik patvirtinus naująsias bendrojo ugdymo programas, ilgą laiką buvo ignoruojamas faktas apie būtinybę paruošti naują ugdymo turini (metodinę medžiagą ir vadovėlius). Todėl 2023 metais prasidėjusi vadovėlių kaita (tik nelyginėms klasėms!), 2024 metais vėl susidurs su finansavimo trūkumu. Švietimui skiriamas procentas nuo šalies BVP siekia apie 6 proc., tačiau ugdymo turinio jsigijimui skiriama finansavimo dalis yra ypač menka. Ugdymo turiniui skirtas finansavimas iš esmės nekito jau daugiau kaip 15 metų ir vis dar vienam vaikui mokymo priemonėms įsigyti siekia vos 21,90 Eur per metus. ESFA 2023 m. atlikta rinkos analizė atskleidė, kad su dabartiniu finansavimo lygiu mokykla neturi pakankamai lėšų vienam pilnam vadovėliui atnaujinti (užtenka tik vienai vadovėlio daliai, kai vadovėlį dažniausiai sudaro kelios dalys). Šiuo metu mokyklose vis dar naudojama nemažai pasenusio turinio. Dėl to kyla pagrjstų visuomenės diskusijų - senuose vadovėliuose esama pasenusių etinių normų, stereotipų, akademinės, statistinės ir geopolitinės informacijos. Europos šalyse jprasta vadovėlius keisti vidutiniškai kas 5-7 metus, Lietuvoje Šis laikotarpis yra kur kas ilgesnis, o kartais vadovėlis naudojamas ir 15 metų ar ilgiau. Būtina įvertinti* kad 2022 m. buvo pakeistos beveik visų dalykų programos, tad siekiant vaikus ugdyti pagal jas, naujus vadovėlius būtina įsigyti ne vienam dalykui, tačiau beveik visiems. Esamas finansavimo lygis sąlygos labai lėtą ugdymo metodinės medžiagos atnaujinimą, todėl tai ženkliai atidės visų laukiamą proveržį Švietimo sistemoje, pavėlins.geresnių ugdymo(si) rezultatų ar pasiekimų tarptautiniuose ugdymo pasiekimų vertinimuose, pvz. tarptautiniame P1SA tyrime, kuriuo Lietuvoje įprastai matuojama Švietimo pažanga. Dabar numatytomis sąlygomis mokyklos užtruks bent dešimt metų, kol atnaujins visus pagrindinių mokomųjų dalykų vadovėlius ir kitą metodini turinį visoms klasėms. Tai reiškia, kad nemaža dalis mokinių iki kito bendrojo ugdymo programų keitimo (programos yra keičiamos maždaug kas dešimt metų) dar gali mokytis iš vadovėlių, kurie neatitinka 2022 m, patvirtintų bendrojo ugdymo programų. Tai lems švietimo sistemos, o tuo pačiu ir visuomenės - stagnaciją. Taip pat būtina skirti daugiau lėšų skaitmeninėms mokymo priemonėms, plėtojant skaitmeninį ugdymą. 2023 m. tam skirta po 10 Eur vienam mokiniui per metus (kai prieš tai buvusiu laikotarpiu tas dydis buvo 30 Eur, kuris skatino mokyklas naudoti skaitmenines priemones). Raginame LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą atsižvelgti į tai, kokie reikšmingi kokybiniai pokyčiai yra pradėti atnaujinus bendrojo ugdymo programas.

Todėl siekiant užtikrinti šių teorinių pokyčių praktinį įgyvendinimą siūlome 2024 m. valstybės biudžete numatyti minimalias, bet būtinas švietimo transformacijos pokyčių sąlygas:

1) skiriant vienkartinę 8 mln. eurų dotaciją ugdymo priemonėms mokyklose atnaujinti (lyginėms klasėms), kadangi įsigaliojus naujosioms bendrojo ugdymo programoms iškilo būtinybė vienu metu atnaujinti visų dalykų vadovėlius ir ugdymo priemones;

2) iki 40 Eur padidinti vieno mokinio krepšelio lėšų dalį, skirtą vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms jsigyti, kadangi esama suma iš esmės neperžiurėta nuo 2008 m., o su esama, atsižvelgiant j išaugusius tokių priemonių parengimo kaštus, neįmanoma pasiekti atnaujintomis ugdymo programomis siekiamų tikslų. Šį dydi kasmet indeksuoti įvertinanttų metų infliaciją.

 3) iki 30 Eur padidinti vieno mokinio krepšelio lėšų dalį, skirtą skaitmeninėms priemonėms jsigyti, ir pasiekti anksčiau buvusį dydj. Šį dydį kasmet indeksuoti įvertinant tų metų infliaciją. Tai būtinos valstybės investicijos į jaunąją kartą, kurios užtikrinti] bent minimalų poreikį šalies bendrojo ugdymo mokyklas aprūpinti atnaujintas ugdymo programas atitinkančiomis metodinėmis priemonėmis.

Svarstyti Vyriausybei

 

16.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-10-20,

G-2023-9124

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir atsižvelgdama į savivaldybių išsakytas problemas, teikia šiuos siūlymus dėl papildomų lėšų švietimui skyrimo 2024 m.:

1. Dėl 2021 m. pakeistų mokyklų tinklo taisyklių, savivaldybės reorganizavo ir/ar uždarinėjo mokyklas, nes nebebuvo galima turėti jungtinių klasių 5–8 klasių koncentre ir mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. kaimiškosios gimnazijos III gimnazijos klasę galės formuoti, jei joje yra ne mažiau kaip 21 mokinys (dabar 12). Dėl šių reikalavimų ženkliai daugėja (-ės) pavežamų mokinių skaičius ir tai iš savivaldybių reikalauja didelių finansinių išteklių.

Iki 2021 m. savivaldybėms didelė parama būdavo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms. Be to, savivaldybės pirkdavo ir perka autobusus mokinių pavėžėjimui ir iš savo biudžeto, tačiau dėl lėšų stygiaus viso reikalingo mokinių pavėžėjimo poreikio atliepti negali. Ir nors sudaryta galimybė savivaldybėms mokyklinius autobusus finansuoti ES fondų lėšomis, tačiau transporto priemonėms nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai leidžia pirkti tik alternatyviais degalais varomus žemagrindžius autobusus, kurie yra žymiai brangesni ir nepritaikyti važiuoti blogos būklės rajoniniais keliais. 

Todėl prašome tęsti „Geltonųjų (mokyklinių) autobusų“ programą arba kasmet skirti savivaldybėms ne mažiau kaip 6 mln. eurų mokyklinių autobusų pirkimui. Ši programa prisidėtų prie mokinių vežiojimo gerinimo Lietuvos savivaldybėse. Tai ypač aktualu, nes nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas, o mokykloms taip pat reikės užtikrinti ir saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą.

   2. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. mokyklose pradėtos įgyvendinti atnaujintos ugdymo programos. Mokykloms reikia įsigyti naujus vadovėlius bei skaitmeninio turinio ugdymo leidinius. Tačiau lėšos ugdymo reikmėms 2023 m. sumažintos daugiau nei tris kartus ir tai turi neigiamos įtakos ne tik skaitmeninio ugdymo plėtrai, bet ir atnaujinto ugdymo turinio programų diegimui bendrojo ugdymo mokyklose. Viena iš ugdomų kompetencijų – skaitmeninė. Ši kompetencija neatsiejama nuo motyvacijos ir gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis užduotims atlikti, kurti ir dalytis skaitmeniniu turiniu, nacionaliniams mokinių patikrinimams organizuoti.

Prašome 2024 m. ugdymo reikmėms įsigyti papildomai skirti 10 mln. eurų.

3.  Vadovaujantis Lietuvos švietimo ir mokslo šakos 2017 m. lapkričio 22 d. kolektyvinės sutartimi (paskutinis pakeitimas 2023 m. spalio 6 d.) profesinių sąjungų nariams taikomos papildomos socialinės garantijos, t. y. jiems suteikiama iki 30 darbo dienų papildomų apmokamų atostogų: profsąjungos narių veikloms, mokymosi atostogoms, papildomoms atostogoms ir kt., už jas mokant vidutinį darbo užmokestį. Kai profsąjungos narys naudojasi papildomomis apmokamomis atostogomis, jį turi pavaduoti kitas darbuotojas, kuriam taip pat turi būti sumokamas atlygis, o tai reikalauja papildomų lėšų, kurios įstaigoms neskiriamos.

Kadangi kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, todėl turi būti numatytas ir finansavimo mechanizmas šioms papildomos išlaidoms savivaldybių biudžetams kompensuoti, t. y. skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams, užtikrinti. Savivaldybių apklausa parodė, kad 2023 m. reikėjo apie 2 mln. eurų.

Prašome 2024 m. papildomai skirti 2 mln. eurų išlaidoms padengti, kurios atsiranda dėl profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

17.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-10-19, G-2023-9107

2023-10-27, G-2023-9364

 

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nutaria siūlyti:

1. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme sugrąžinti nuostatą, galiojusią iki 2018 m. ir numatančią 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas GPM netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, ir atitinkamai padidinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį, arba priskirti savivaldybių biudžetams visas turto nuomos pajamų mokesčio įplaukas.

2. Skirti savivaldybių biudžetams 14 mln. eurų lėšas savarankiškų socialinių paslaugų funkcijų (taip pat valstybės deleguotų šios srities funkcijų) vykdymui, įvertinant realų lėšų poreikį 2024 m. ir siekiant įgyvendinti Socialinių paslaugų įstatymo naujas nuostatas.

3. Numatyti savivaldybių biudžetams 25 mln. eurų lėšas, siekiant kompensuoti savivaldybių padidėjusias išlaidas dėl privalomo savivaldybių tarybų narių atlyginimų finansavimo.

 4. Numatyti savivaldybių biudžetams 41,2 mln. eurų lėšas Transporto lengvatų įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui, siekiant užtikrinti lengvatų taikymą tam tikroms tikslinėms grupėms (vaikams, pensinio amžiaus asmenims ir kt.).

 5. Papildomai numatyti 6,211 mln. eurų (iš viso skirti 12,422 mln. eurų) savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

6. Numatyti 150 mln. eurų papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai.

7. Skirti 6 mln. eurų Geltonųjų (mokyklinių) autobusų programai, nes dėl pakeistų mokyklų tinklo taisyklių ženkliai daugėja pavežamų mokinių skaičius, o nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą.

 8. Papildomai skirti 2 mln. eurų mokymo lėšų savivaldybių išlaidoms padengti, kurios atsiranda dėl švietimo profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.

9. Numatyti 2024 m. antram pusmečiui reikalingas lėšas pacientų pavėžėjimui, nes savivaldybės privalės užtikrinti pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

18.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2023-10-20,

G-2023-9140

 

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į savivaldybių išsakytas problemas, teikia šiuos siūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo kultūros darbuotojams 2024 m.:

1. 2018 m. spalio mėn. Kultūros ministrės pasirašytas Memorandumas su savivaldybių merais Dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimo numatė, kad 2019-2021 metais savivaldybės iš savo biudžetų turi prisidėti 50 procentų prie šių atlyginimų didinimo. Kadangi minėtas Memorandumas jau baigė galioti, vadovaujantis įstatymais, Projekte turi būti numatyta 100 procentų kompensuoti savivaldybių biudžetų išlaidų didėjimą dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimo. Pažymėtina, kad savivaldybės iš savo biudžetų turi kelti atlyginimus ir kitiems pagal darbo sutartis kultūros srityje dirbantiems asmenims.

Prašome savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti papildomai skirti 6,211 mln. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

 

19.

Gediminas Gemskis,

2023-10-23,

G-2023-9156

 

 

 

<...>Todėl raginu Jus būtinai kitame 2024 metų valstybės biudžete skirti pinigų įsigyti:

 1. Naują, modernų gerą lėktuvą,kuris būtų skirtas ekstremalioms situacijoms, pargabenti savo Lietuvos piliečius iš karo zonų, gamtos katastrofų ir kitų ekstremalių situacijų.

2. Naują, modernų gerą lėktuvą šaliems vadovams keliauti į užsienį, užsienio vizitams. Manau, Adamkus juokindavo lietuvius ir pasaulį su keliavimu krovininiu ,,Spartan'' lėktuvu Kariškius įžeidė V.Adamkaus žodžiai dėl lėktuvo - DELFI Jūs reprezentuojate mus visus Lietuvos piliečius, mūsų šalį, todėl gėda jeigu neturite su kuo (normalaus lėktuvo) nuvykti į užsienį. Štai rašo, kad modernus lėktuvas kainuotų daugiau nei 100 milijonų eurų, tai neskirkite daugiau nei 200 milijonų eurų Ukrainai ir įsigysite Lietuvai 1 ar 2 modernius lėktuvus ir nebejuokinsite lietuvių ir pasaulio Paskaičiavo, kiek kainuotų naujas lėktuvas šalies vadovams: reikėtų mažiausiai dviejų (lrytas.lt) Arba blogiausiu atveju galima pirkti geros techninės būklės padėvėtą lėktuvą, kurio kaina žymiai mažesnė pvz. Unikalus pasiūlymas: parduodamas VIP klasės „Boeing 747-400“, kuriuo skraidė net imperatorius | Gyvenimas | 15min.lt

3. Nežinau ar turite ar ne, raginu įsigyti naujus modernius sraigtasparnius, kuriais galėtų bet kurioje Lietuvos dalyje greitai nuskristi į nelaimės įvykio vietą, gabenti donorų organus ir juos gali naudoti kariškiai ir policija ir aišku padaryti sraigtasparniams aikšteles ir visur, ką seniai Vilniaus miesto savivaldybei siūlau.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

20.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdyba,

2023-10-23,

G-2023-9173

 

 

 

Lietuvių kalbos ir literatūros sąjunga, susipažinusi su LRS Švietimo ir mokslo komitete ministro dr. G. Jakšto pateiktais siūlymais švietmo biudžetui, prašo skirti tikslinį finansavimą prieigos prie visateksčių skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių duomenų bazių 1- 12 kl. mokiniams. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvių kalbos ir literatūros sąjunga šį prašymą skirtinga forma per pastaruosius kelerius metus teikia jau trečią kartą. Iki šiol gaunami neigiami atsakymai yra nepagrįsti ir nepadeda nacionaliniu mastu išspręsti prieigos prie skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių problemos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome (kartu arba atskirai): - priimti protokolinį Komiteto sprendimą dėl lėšų skyrimo/biudžeto pasiūlymo papildymo; - įparegoti LR ŠMSM papildyti „klasės krepšelio“ tvarką, numatant tikslines lėšas visateksčių skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių duomenų bazių prieigai finansuoti; - skiriant lėšas įvardinti tikslinę paskirtį, nurodant, kad lėšos skiriamos tik visateksčių skaitmeninių grožinės literatūros kūrinių duomenų bazių prieigai finansuoti, o ne bendrai „skaitmeniniam ugdymo turiniui.“

 Kartu primename, kad:

 - Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinas kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtinas lygaus starto principas, o jos 46.5. punkte žadėta inicijuoti daugiametę skaitymo skatinimo programą, apimančią ankstyvojo ugdymo ir bendrojo ugdymo grandis ir sudarysiančią prielaidas gerinti skaitymo gebėjimų rezultatus, matuojamus tarptautinių tyrimų rodikliais.

- Siekiant sėkmingai įgyvendinti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas tokia prieiga visiems mokiniams yra būtina.

Svarstyti Vyriausybei

 

21.

Visuomenės informavimo etikos asociacija,

Lietuvos žurnalistų sąjunga,

Lietuvos žurnalistų draugija,

Interneto žiniasklaidos asociacija,

Lietuvos radijo ir televizijos asociacija,

Lietuvos kabelinės, televizijos asociacija,

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija,

Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija,

Asociacija „Nacionalinė spauda“ ,

Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija,

Regioninių televizijų asociacija,

Kultūros periodinių leidinių asociacija,

2023-10-26,

G-2023-9321

 

 

 

 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimui numatoma skirti tik 5018000 (penkis milijonus aštuoniolika tūkstančių) Eur.

Viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų giliu įsitikinimu, biudžeto projekte numatyta suma yra, nepakankama esamiems žiniasklaidos rėmimo poreikiams ir numatytoms funkcijoms patenkinti. Tai akivaizdžiai patvirtina ir iki MRF veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF) veiklos patirtis, kurio poreikis kaskart būdavo iki trijų kartų didesnis už faktiškai disponuojamas lėšas. 2022 m. SRTF veiklos ataskaitos duomenimis, vien projektų finansavimui buvo prašoma 6,32 mln. suma. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant SRTF pertvarką ir naujojo fondo finansavimo galimybes iš įvairių tribūnų buvo kalbama apie 7 (septynių) milijonų eurų biudžetą su galimybe nuolat jį didinti. Įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, kupinas nepatenkintų lūkesčių. Pabrėžiame, kad numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius.

Pažymėtina, jog MRF, perėmęs visas SRTF funkcijas, privalės įgyvendinti ir nemažai naujų projektų: finansuoti žiniasklaidos turinio pritaikymą neįgaliesiems, skirti stipendijas tiriamajai žurnalistikai ir pan. Pavyzdžiui, Interneto žiniasklaidos asociacijos skaičiavimais, turinio pritaikymas neįgaliesiems, kasdien paruosiant 200 turinio vienetų, devyniems jos nariams per metus kainuotų 4-8 mln. Eur, priklausomai nuo to, ar verčiama gyvai lietuvių gestų kalba, ar robotais, ar subtitruojama.

Priminsime, jog priimant sprendimus dėl MRF steigimo buvo plačiai diskutuojama apie tai, kad MRF skiriamas finansavimas kasmet turėtų būti indeksuojamas analogiškai kaip ir LRT finansavimas. Kitais metais LRT finansavimas auga beveik 9,5 mln. Eur arba 15%, t.y. beveik iki 73 mln. Eur. Tuo tarpu visai likusiai Lietuvos žiniasklaidai siūlomi penki milijonai eurų (iš kurių milijonas eurų numatomas skirti prenumeratos pristatymui), kas yra beveik dvigubai mažiau už numatomą LRT finansavimo padidėjimą.

Mūsų nuomone, MRF biudžetas turi apimti ne tik buvusį SRTF projektų finansavimo poreikį, bet taip pat įvertinti valstybės numatytas ir Visuomenės informavimo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas sritis: turinio pritaikymas neįgaliesiems, regioninės ir kultūrinės žiniasklaidos veiklos dalinis rėmimas, stipendijų skyrimas tiriamąja žurnalistika užsiimantiems žurnalistams, tautinių bendrijų bei išeivijos žiniasklaidos rėmimas ir šioms funkcijoms įgyvendinti skirti finansavimą.

Parama nepriklausomai žiniasklaidai – tai būdas užtikrinti demokratijos, skirtingų nuomonių, informacinio saugumo sklaidą visiems visuomenės sluoksniams. Nesuteikdama tinkamo

finansavimo, netenkindama net minimalių nepriklausomos žiniasklaidos poreikių valstybė rizikuoja prarasti patikimos informacijos sklaidos šaltinį, plačiai atverdama vartus tariamai alternatyviajai žiniasklaidai, svetimų šalių istoriniams pasakojimams ar tiesiog dezinformacijai.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome padidinti valstybės biudžeto projekte numatomą MRF finansavimą 2024 m. iki devynių milijonų eurų, kad jis tinkamai užtikrintų visų projektų įgyvendinimą bei pateisintų žiniasklaidos ir visuomenės lūkesčius

Svarstyti Vyriausybei

 

22.

Kultūros periodinių leidinių asociacija,

2023-10-30,

G-2023-9417

 

 

 

 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, kuriame Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimui numatoma skirti tik 5 018 000 (penkis milijonus aštuoniolika tūkstančių) Eur. Svariausius kultūrinius leidinius („Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, „Kinas, “„Naujasis Židinys-Aidai“, „Metai“, „Artnews.lt“, „Dailė“, „Krantai“) vienijančios Kultūros periodinių leidinių asociacijos (KPLA) giliu įsitikinimu biudžeto projekte numatyta suma yra be jokios abejonės nepakankama, idant naujai sukurtas fondas galėtų pilnavertiškai vykdyti savo funkcijas ir pasiekti išsikeltus tikslus. Su MRF kultūriniai leidiniai, o ir visas kultūros sektorius sieja didelius lūkesčius ir galimybę iš esmės išspręsti jau dešimtmečius egzistuojančias finansavimo problemas. Skambu, bet tai yra istorinis šansas pajudėti iš mirties taško ir baigti dešimtmečius besitęsiančias problemas ir „raudas“. KPLA įdėjo daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, tuo pačiu siekė ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijos, nuo pat MRF kūrimo proceso pradžios nuoširdžiai įsitraukė į procesą, KPLA prisiėmė atsakomybę tapdama vienu iš dalininkų. Norime pasakyti, kad matome visą žiniasklaidos peizažą – atsinaujinimo reikia visam žiniasklaidos sektoriui. Pradedant reformą tiek iš Vyriausybės, tiek Kultūros ministerijos, Seimo buvo ištransliuota aiški žinia, jog MRF finansavimas bus bent dvigubai didesnis nei esamas (SRTRF 2023 m. – 3,5 mln.). Valdžios institucijos netesėdamos pažadų save diskredituoja, tik kursto nepasitikėjimą valstybe. Akcentuotina, kad nesiėmus principingų sprendimų, grįstų vertybėmis ir atsakomybe, apie kultūrinę spaudą galėsime kalbėti jau tik kaip apie praeitį. Prieš dešimtmetį atėjusi jauna kultūrinių leidinių redaktorių karta baigia išsivaikščioti dėl demoralizuojančios situacijos. Kaip vieni iš valstybės kultūrinio, intelektualinio lauko atstovų esame atvirai suinteresuoti kultūrinės žiniasklaidos, kaip mūsų visų identiteto kūrimo, skleidimosi erdvės, gyvybingumu. Sąlyginį padidėjusį biudžetą (nuo 3,5 mln. – iki 5 mln.) lengva ranka galima nurašyti infliacijai. Kitaip tariant esamoje situacijoje tik išlaikytume status quo, t. y. sektoriaus stagnaciją. Kultūrinės žiniasklaidos finansavimo poreikis yra dvigubai didesnis, kitaip kokybinio proveržio tiesiog nebus. (2023 m. SRTRF kultūros leidiniams skirta 763 000 EUR., poreikis – 1 600 000). Numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Tai labai aišku ir akivaizdu. Nereikia savęs ir kitų apgaudinėti. Nepadidinus biudžeto, grės tiesiog stagnacija. Visas sektorius, juolab kultūrinė žiniasklaida jaučiasi apgauta. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome padidinti valstybės biudžeto projekte numatomą MRF finansavimą 2024 m. iki 9 (devynių) milijonų eurų, kad jis tinkamai užtikrintų visų projektų įgyvendinimą bei pateisintų žiniasklaidos ir visuomenės lūkesčius.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

23.

Lietuvos muziejų asociacija,

2023-10-30,

G-2023-9431

 

 

 

Kreipiamės į Jus dėl nepakankamo finansavimo nemokamo lankymosi nacionalinių ir valstybinių muziejų (toliau - Muziejai), kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Ministerija), nuolatinėse ekspozicijose paskutinį mėnesio sekmadienį.

Pažymime, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nemokamas lankymasis muziejų nuolatinėse ekspozicijose yra finansuojamas pagal Nemokamo lankymosi nacionalinių ir valstybinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, nuolatinėse ekspozicijose finansavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ĮV-242 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. ĮV-824 „Dėl nemokamo lankymosi nacionalinių ir respublikinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, nuolatinėse ekspozicijose finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (suvestinė redakcija)“ bei muziejų pateiktose paraiškose nurodytus duomenis, neviršijant asignavimų sumos, tam tikslu i numatytos atitinkamų metų kultūros ministro valdymo sričių strateginiame veiklos plane. Taip pat pažymime, kad 2023– 2025 m. kultūros ministro valdymo sričių strateginiame veiklos plane nemokamo muziejų nuolatinių ekspozicijų lankymo finansavimui vieneriems metams numatyta lėšų suma yra 1,4 mln. eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad šis Nemokamo muziejų nuolatinių ekspozicijų lankymo paskutinį mėnesio sekmadienį modelis (toliau – Modelis) sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir jau pirmaisiaisjo įgyvendinimo metais Muziejuose per paskutiniuosius mėnesio sekmadienius pabuvojo 415 026 lankytojai. Modelio aktualumą pagrindžia ir greitas lankytojų srautų atsistatymas po karantino dėl COVID-19 pandemijos bei nuolatinis lankytojų skaičiaus augimas: - 2022 m. Muziejuose apsilankė 336 251 lankytojas; - 2023 m. per pirmuosius tris veiklos ketvirčius Muziejuose pabuvojo jau 411 104 lankytojai. Pagal šiuos duomenis galime pagrįstai prognozuoti, kad 2023 m. Muziejai sulauksrekordinio skaičiaus apsilankymų nemokamų sekmadienių metu. Deja, sparčiai augant lankytojų skaičiui, muziejai susiduria su nepakankamu nemokamo lankymosi muziejų nuolatinėse ekspozicijose finansavimu. Jeigu nemokamo lankymosi muziejų nuolatinėse ekspozicijose Modelis jo įgyvendinimo pradžioje 2019 ir vėlesniais metais buvo finansuojamas šimtu procentų, tai nuo 2023 m. sausio 1 d. nemokamo lankymosi muziejuose finansavimui numatyti asignavimai, remiantis Aprašo 17 straipsniu, Muziejams skiriami taikant proporcingą finansavimą, kuris apskaičiuojamas asignavimų dydžio viršijimo procentą atėmus iš kiekvieno muziejaus paraiškoje nurodytos sumos. Tokiu būdu: - 2023 m. I ketv. muziejams skirta 68,14 proc. reikalingos sumos; - 2023 m. II ketv. – 47,17 proc.; - 2023 m. III ketv. – 43,28 proc. Siekiant pirmųjų trijų 2023 m. ketvirčių nemokamą lankymąsi muziejų nuolatinėse ekspozicijose finansuoti 100 procentų, susidaro trūkstama 1 045 758,5 eurų suma.Tęsiant nemokamo muziejų lankymo Modelio įgyvendinimą, įvertinus 2022 m. IV ketv. lankytojų duomenis bei prognozuojamą jų skaičiaus augimą, tikėtina, kad trūkstama atitinkamų metų finansavimo dalis išaugs iki 1 406 600 eurų. Pažymime, kad vykdant tik dalinį nemokamo lankymosi muziejuose finansavimą, Muziejams yra mažinamos galimybės gauti adekvačias pajamas. Muziejai susiduria su tendencija, kai, artėjant paskutiniajam mėnesio sekmadieniui, dėsningai mažėja lankytojų srautai, potencialiems lankytojams akivaizdžiai siekiant pasinaudoti galimybe apsilankyti muziejuose nemokamai. Įgyvendinant tik dalinį Modelio finansavimą bei esant bendram nepakankamam Muziejų veiklos finansavimui, ribojamos Muziejų galimybės patiems prisidėti prie kultūrinės veiklos plėtros ir naujų kultūros paslaugų kūrimo.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, prašome kitų metų Ministerijos biudžete nemokamo lankymosi muziejų nuolatinėse ekspozicijose finansavimui skirtą asignavimų dalį padidinti trūkstama lėšų suma (1 406 600 eurų), kad būtų galima efektyviai tęsti prasmingą ir lankytojų dėmesio susilaukiančią valstybinę iniciatyvą, ir kuri užtikrintų kultūros bei meno paslaugų įvairovei skirtos aplinkos ir būtinų sąlygų plėtojimą bei didintų Lietuvos visuomenės įsitraukimą į tautinės tapatybės formavimą

 

Svarstyti Vyriausybei

 

24.

Gediminas Gemskis,

2023-11-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

2023-9479

 

 

 

Gavau atsakymą iš Seimo dėl mano paklausimo, kad galima teikti pasiūlymus iki lapkričio 3 dienos dėl 2024 metų valstybės biudžeto Seimo biudžeto ir finansų komitetui. Manau, 2024 metų biudžetas yra blogas, skurdus, deficitinis, skandalingas, Lietuvai nesuteikiantis jokios finansinės perspektyvos, todėl raginu valdančiuosius iš esmės keisti šio biudžeto projektą. Prašau Seimo Biudžeto ir finansų komitetą ir Seimo Ekonomikos komitetą nepritarti šio blogo 2024 metų valstybės biudžeto projektui, kuris toliau skurdins Lietuvą. Romas Lazutka. Tyla apie skandalingą biudžetą - LRT Jeigu biudžetą reikia gelbėti skurstantiems pensininkams, tai ir biudžeto ir valstybės ,,popieriai'' yra labai prasti. Ko tyli Seimo opozicija dėl blogo 2024 metų valstybės biudžeto? Ko Seimo opozicija neorganizuoja mitingų prieš Vyriausybę ir neišveda žmonių į mitingus? Ar ši Seimo opozicija nieko nesugeba? Tai tegul pasimoko iš kaimynų lenkų, Lenkijos opozicija sutelkė net milijoninį mitingą Varšuvoje. O kiek per šią Seimo kadenciją mitingų prieš Vyriausybę ir valdančiuosius organizavo opozicija? Nei vieno mitingo- gėda opozicijai.<...>

Mano siūlymai 2024 metų valstybės biudžetui:

1. Numatyti 2024 metų valstybės biudžete investicijų lėšas į gamyklų statybą ( mažiausiai bent jau vieną gamyklą pastatykite už maždaug 300 miljonų eurų, panašiai kaip R.Karbauskio ,,Agrokoncernas'' investuoja į Kuršėnų gamyklą, nors reikia kelių gamyklų) gerai apsvarsčius kokią šaką ar veiklą vystyti, kad atsipirktų, pvz. Trakuose, nes, mano žiniomis, Trakuose irgi blogai su darbo vietomis. Paskui reiktų skirti investicijas kitam miesteliui, tai atkurtų Lietuvos miestelių gyvenimą iš finansinės ir bedarbystės depresijos.

2. Skirti lėšų civilinei saugai. Aš nežinau, mažiausiai 100 milijoną eurų, nors reikia kuo daugiau pinigų, nes tai susiję su žmonių gyvybe ir sveikata. Savo politika ir kalbomis prieš Rusiją privedėte mus Lietuvos piliečius prie karo grėsmės, Rusijos valdžia agresyvi, tai skirkite dabar užtektinai pinigų civilinei saugai karo atveju. Manau, Lietuvos civilinės saugos būklė yra apgailėtina ir pavojinga Lietuvos piliečiams, nes ekstremalių situacijų ir karo atveju, tai kyla pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, aš tai supratau teikiant pasiūlymus ir susirašinėjant su Vilniaus miesto savivaldybės civilinės saugos skyriumi ir valstybės institucijomis - man atsiskleidė baisi Lietuvos civilinės saugos padėtis. Jūs pradžioje bent normalias garsias oro pavojaus sirenas nupirkite, nes testo metu, kai kurie gyventojai net negirdėjo sirenų. Civilinė sauga plati sritis, dėl civilinės saugos būtinos investicijos. Galiu vėliau atsiųsti išsamesnius siūlymus kaip gerinti tragišką civilinės saugos būklę, bet jeigu būtų priimti tam reikalingi sprendimai ir tam turi būti skiriamos lėšos. Antžeminių priedangų neturi būti, tai kvailystė, priedangos nuo karinės aviacijos ir raketų turi būti tik antžeminės. Turite aibę civilinės saugos problemų, o ką padarėte? Pvz. Karo atveju išvykimas iš Vilniaus – neįmanomas? Paaiškino, ką reikia žinoti apie evakuaciją (lrytas.lt) Valstybės biudžete 715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams, tai tieskite iš Vilniaus naujus kelius, darykite naujus išvažiavimus iš Vilniaus miesto, kai yra karo ar kitos ekstremalios situacijos grėsmė (pvz. dėl Astravo AE galimo avarijos). Nes galimo karo atveju ir ekstremalių situacijų, civilių gyventojų bėgimas iš Vilniaus ir kitų miestų tikrai bus, o spūstys, chaosas, panika gali pražudyti žmones.

3. Įsigyti naują, modernų gerą lėktuvą,kuris būtų skirtas ekstremalioms situacijoms, gelbėjimui, pargabenti savo Lietuvos piliečius iš karo zonų, gamtos katastrofų ir kitų ekstremalių situacijų. Nes buvo gėda stebėti kaip ir su kokiu ,,Spartan'' lėktuvu valdžia gelbėjo Lietuvos piliečius iš Izraelio karo zonos ir tai buvo gėda prieš pasaulį.

4. Įsigyti naują, modernų gerą lėktuvą šaliems vadovams keliauti į užsienį, užsienio vizitams. Manau, Adamkus juokindavo lietuvius ir pasaulį su keliavimu krovininiu ,,Spartan'' lėktuvu Kariškius įžeidė V.Adamkaus žodžiai dėl lėktuvo - DELFI Jūs reprezentuojate mus visus Lietuvos piliečius, mūsų šalį, todėl gėda jeigu neturite su kuo (normalaus lėktuvo) nuvykti į užsienį ir atrodote kaip atvykę iš kokios ,,bananų respublikos'' ar tamsaus kaimo. Įsivaizduoju ką galvoja užsienio šalių vadovai ir užsienio visuomenė kai pamato su kuo atvyksta pas juos. Tai gėda mūsų šaliai visame pasaulyje. Štai rašo, kad modernus lėktuvas kainuotų daugiau nei 100 milijonų eurų, tai neskirkite daugiau nei 200 milijonų eurų Ukrainai ir įsigysite Lietuvai 1 ar 2 modernius lėktuvus ir nebejuokinsite lietuvių ir pasaulio Paskaičiavo, kiek kainuotų naujas lėktuvas šalies vadovams: reikėtų mažiausiai dviejų (lrytas.lt) Arba blogiausiu atveju galima pirkti geros techninės būklės padėvėtą lėktuvą, kurio kaina žymiai mažesnė pvz. Unikalus pasiūlymas: parduodamas VIP klasės „Boeing 747-400“, kuriuo skraidė net imperatorius

5. Nežinau ar turite ar ne, raginu įsigyti naujus modernius sraigtasparnius, kuriais galėtų bet kurioje Lietuvos dalyje greitai nuskristi į nelaimės įvykio vietą, gabenti donorų organus ir juos gali naudoti kariškiai ir policija ir aišku padaryti sraigtasparniams aikšteles ir visur, ką seniai Vilniaus miesto savivaldybei siūlau.

6. Skirti pinigų nacionalinio stadiono statybai, kurio istorija - tragikomedija.

 7. Skirti pinigų ledo ritulio arenai Vilniuje. Vilnius kaip kitos pasaulio Sostinės turi turėti ir ledo ritulio areną, kai yra arena, tai ir vystoma ši sporto šaka, o jeigu žmonės neturi ledo ritulio arenos, neturi kur treniruotis ir rengti varžybas, tai aišku jie nevystys šios sporto šakos.

8. Skirti pinigų 2 Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono fontanams sutvarkyti: prie ,,Rimi'' parduotuvės Architektų g. 19, Vilniuje ir prie Lazdynų seniūnijos Erfurto g. 29. Aš seniau prašiau sutvarkyti skverelį ir fontaną prie Lazdynų seniūnijos Erfurto g.29 ir skverelį pavadinti jau mirusio aktyvaus Lazdynų visuomeninko, kurį pažinojau AA Algimanto Zolubo atminimo garbei, analogiškai kaip yra E.Šimkūnaitės skveras prie Erfurto g. 1. Bet kaip dažniausiai būna valdžia neišgirdo mano prašymo G. Gemskis. Būtina įprasminti Algimanto Zolubo atminimą | Alkas.lt Šie 2 fontanai įtariu neveikia nuo sovietmečio, tai yra didžiausia gėda Lietuvai ir Vyriausybei, kai juos reikėjo seniai sutvarkyti ir tai nėra didelės investicijos. Tai yra nepriklausomos Lietuvos ,,pasiekimai'', kad kažkokių fontanų nuo sovietmečio nesugebama sutvarkyti/

9.Skirti pinigų fontanui Žirmūnų gale, šalia Žirmūnų troleibusų žiedo, tai irgi mačiau - baisus fontanas, įtariu netvarkytas nuo sovietmečio ir tai irgi didelė gėda Vilniui ir Lietuvai. 10. Taip pat prašau sukurti Vilniaus miesto gyventojams poilsio zonas šalia iškastų tvenkinių ir tai nekainuotų didelių pinigų. Pinigai reikalingi darbams ir mažai infrastruktūrai. Vilniaus miesto privalumai nėra išnaudojami, aš tą seniai supratau. Aš matau - žmonės skundžiasi, kad nemažai vilniečių vasarą neišvažiuoja iš Vilniaus ar neturi kur išvažiuoti, o jeigu jie turėtų tvenkinius netoli namų, daugiau gamtos, vandenų, tai jie turėtų stimulą netoli pačiame Vilniuje pavažiuoti ir pailsėti ir pabūti gryname ore. Vilniaus mieste reiktų iškasti daug tvenkinių ir karjerų. Pvz. mano įdėja yra- iškasti 40-50 tvenkinių Vilniaus mieste (panašiai kaip soduose), truputį atokiau nuo gyvenamųjų namų su suoliukų, biotualetų ir persirengino kabinų infrastruktūra,Vilniaus miesto gyventojų patogumui -kad jie galėtų netoli ateiti ar atvažiuoti į tokias sveikatingumo ir poilsio vietas, pabūti ir išsimaudyti, tokių lauko vietų Vilniuje tikrai galima rasti. Taip pat reikėtų iškasti daug tvenkinių ir karjerų soduose prie Vilniaus ir įdiegti tokią pat infrastruktūrą. Vilniaus miesto gyventojams tikrai neužtenka Žaliųjų ežerų, Salotės ežero ir kitų vietų, kai kurie gyventojai nenori ar negali (dėl silpnos sveikatos ar kad yra toli nuo jų namų ir neturi savo automobilio) toliau važinėti, todėl šalia jų namų - tai būtų sveikatingumo ir poilsio vietos. Vyriausybei valdant biudžetą apmokėti ekskavatorininkų darbą ir įrengti infrastruktūrą nebūtų sunku. Prašau tenkinti mano įdėją - prašymą iškasti daug tvenkinių ir karjerų Vilniaus mieste.

 10. Taip pat raginu atkurti sunaikinti mano buvusį Vilniaus pedagoginį universitetą, Lietuvos edukologinį universitetą, kurį nepagrįstai ir neteisingai ,,sunaikino'' LVŽS, kai buvo valdžioje buvusiose patalpose Studentų g. 39 Vilniuje arba naujose patalpose.

Manau, LVŽS, S.Skvernelis ir R.Karbauskis labai neteisingai ir žiauriai pasielgė su šiuo universitetu ir jo žmonėmis, ne jie sukūrė daug metų turintį universitetą, o jie sugebėjo jį tik ,,sunaikinti'' kuriame dėstytojais dirbo kelis dešimtmečius buvę šio universiteto auklėtiniai ir dėl to aš ant LVŽS lyderių labai pykstu ir tai buvo dėl universiteto nekilnojamo turto Žvėryne, o kitos kalbos buvo tik ,,pretekstas''... Dalyvavau savo dėstytojo AA Algirdo Stanaičio laidotuvėse, tai ir šiose laidotuvėse girdėjau kalbas ir apie mano universiteto sunaikinimą. Buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas turėjo gilias senas tradicijas, aš turėjau gerus dėstytojus ir buvo labai geroje vietoje Žvėryne prie Neries, o LVŽS neišmanėliai paėmė ir ,,sunaikino'' šitą universitetą, kuris dirbo nuo 1935 metų ir buvo vienintelis pedagoginis universitetas ruošiantis pedagogus. Mokytojų profesija yra labai svarbi ir atsakinga, kokio lygio Lietuva paruoš pedagogus, tokio lygio ir turės visuomenę, nes mokytojai moko ir auklėja jauną kartą.

Pristatė, kaip gyvensime 2024-aisiais: dosnesnės pensijos ir atlyginimai, išaugęs deficitas ir 232 mln. eurų Ukrainai - LRT Ką galima sutaupyti 2024 metų biudžete? Pvz. skirti Ukrainai 232 milijonai eurų, nes tai didelei Ukrainai yra labai maži pinigai, kurie reikšmingai Ukrainai nepadės, turtingi Vakarai turi milijardus eurų duoti Ukrainai, o šie daugiau nei 200 milijonai reikalingi Lietuvai. Jau Lietuva ir taip daug davė Ukrainai. Kiek Lietuva Ukrainai davė pinigų, gal milijardą eurų ar mažiau? Tegul Zelenskis prašinėja JAV ir Vakarų, ES milijardų eurų, o Lietuva yra skurdi valstybė, jai pačiai reikia pinigų. Už tuos 200 milijonus eurų galima pastatyti kokiame Lietuvos miestelyje kokią nors gamyklą, atnaujinti miestelio gyvenimą, kūrybą, įkurti darbo vietas, duoti žmonėms pajamas, nes Lietuvos miesteliai yra finansinėje depresijoje, o Vyriausybė ir valdantieji dėl to per 3 metus nieko nepadarė ir toliau nedaro. Dėl šalies valdžios kaltės ir neūkiškos ir finansiškai neatsakingos politikos Lietuva nyksta ir emigruoja ir nyks ir emigruos.

Manau, tikrų progresinių mokesčių Lietuvoje jau neverta tikėtis, tai tuščios kalbos, jeigu apie juos kalbama visą iš esmės atkurtos nepriklausomos valstybės istoriją, A.Sysas ir kiti kalbėtojai Seime greičiau iš Seimo į pensiją išeis, nei kada nors Lietuvoje bus tikri progresiniai mokesčiai. A. Sysas apie idėją įvesti progresinius mokesčius: to siekiu 18 metų | KaunoDiena.lt Taip pat reikia suprasti, kad daug pinigų sukasi ,,šėšėlyje'', ypač statybų sektoriuje ir dėl to jau turi rimtai dirbti atsakingos valstybės institucijos, nes nuo valstybės nusukami dideli mokesčiai. Statybų sektoriuje galimai šešėlyje slepiama 1,5 milijardo eurų | Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir t.t.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

25.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas,

2023-11-06,

G-2023-9542

 

 

 

 

 

Dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128

 

Šalių narių biudžetų rodiklių atitiktį užtikrinantys reikalavimai, vadinami Mastrichto kriterijais, grįžta galioti nuo 2024 m. Jų tikslas – palaikyti kainų ir makroekonominį stabilumą euro zonoje. Pradedant taikyti fiskalinę drausmę Europoje, jos principai turi būti išlaikyti ir nacionaliniu lygmeniu. Pagal pajamas planuojamos valstybės išlaidos bei jų optimizavimas sudaro sąlygas tvaraus biudžeto planavimui. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kuomet paskatos biudžeto išlaidų didinimui didėja.

 

Fiskalinės drausmės laikymasis užtikrina makroekonominį stabilumą


Fiskalinės drausmės palaikymas yra svarbus, siekiant išlaikyti makroekonominį stabilumą. Stabilumo ir augimo pakto (SAP) išlygos, leidusios Europos Sąjungos (ES) šaliai narei nukrypti nuo biudžeto deficito ir skolos lygio reikalavimų, galiojimo pabaiga reiškia, kad nebėra realaus pagrindo taikyti „reikšmingos apimties” fiskalinį skatinimą. Finansų ministerijai prognozuojant Lietuvos ekonomikos augimą 2024 m., SAP fiskalinės drausmės reikalavimai turi likti tik griežtais orientyrais nenumatytų įvykių atveju.

Covid-19 pandemijos pradžioje Pasaulio Bankas (PB) pabrėžė fiskalinių taisyklių svarbą, užtikrinant fiskalinę discipliną ir jos patikimumą. Anot PB, dėl augantį deficitą ir didėjančią valstybės skolą lemiančių ekonominių krizių, yra būtina, jog fiskalinės taisyklės garantuotų didesnį valstybės rezervo kaupimą ir skolos grąžinimą pokriziniu, t. y. geresniu, laikotarpiu. Pakankamas valstybės rezervas krizės metu mažina spaudimą biudžeto deficitui, o atsiradusi fiskalinė erdvė leidžia lanksčiau reaguoti į ekonominius sukrėtimus.

Išskirtinių aplinkybių taikymas nacionaliniu lygmeniu, įvestas Covid-19 pandemijos pradžioje, išlaikytas energetinės krizės ir aukštos infliacijos metu, leido nukrypti nuo nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių ir taikyti tikslines pagalbos priemones. Kaip pabrėžia Valstybės kontrolė (VK), neapibrėžtumui dėl įtemptos geopolitinės situacijos, kurios pagrindu paliekama taikyti išskirtines aplinkybes, 2024 m. biudžete yra skirta tik mažesnioji deficito dalis. Anot VK, „nors neapibrėžtumo, ypač dėl karo eigos, išlieka daug, tačiau tinkama valstybės finansų priežiūra ir išlaikyta fiskalinė erdvė didina galimybes tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius.” Nuoseklus fiskalinės drausmės laikymasis yra pabrėžtinas kaip būtinas, siekiant užtikrinti makroekonominį stabilumą ilguoju laikotarpiu.

 

Drausminga fiskalinė politika gali padėti stabilizuoti infliaciją

 

Fiskalinė politika turi įtakos kainų lygio pokyčiams, todėl mažesnės valstybės išlaidos gali padėti spręsti aukštos infliacijos problemą. Europos centrinis bankas (ECB) nustatė jog 2022 m. taikytos fiskalinės priemonės kovai su iššūkiais energijos sektoriuje ir aukšta infliacija, vidutiniu laikotarpiu prisidėjo prie kainų lygio kilimo. Prognozuojama, kad šalių narių taikoma skatinamoji fiskalinė politika dėl savo laikinojo pobūdžio didins suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje 0,7 ir 0,4 proc. punkto 2024 m. ir 2025 m., atitinkamai. Lietuvos bankas (LB) pateiktoje išvadoje taip pat akcentavo 2024 m. biudžeto pastebimą poveikį vidutinei metinei infliacijai. Pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms ir mąžtant tikslingos pagalbos poreikiui, mažesnės VS išlaidos leistų greičiau priartėti prie strateginio 2 proc. metinės infliacijos tikslo ir siekti makroekonominio stabilumo.

 

Svarbu išlaikyti tvaraus biudžeto planavimą  

 

Fiskalinės sutarties konstituciniame įstatyme apibrėžiamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kurių laikymasis užtikrina tvarų VS biudžetų vykdymą. Griežti išlaidų augimo reikalavimai yra numatomi tam, kad valstybės prioritetinės sritys būtų dengiamos tvariomis pajamomis, bet ne skolintomis lėšomis. Infliacijai slopstant, jos įtaka viešųjų finansų būklei mažėja, o beveik dvigubai sulėtėsiantis darbo užmokesčio augimas taip pat gali lemti lėtesnį biudžeto pajamų augimą. Tvarūs ir atsargiai prognozuojami pajamų šaltiniai savo ruožtu lemia pagrįstas išlaidas, taip išvengiant didėjančių skolinių įsipareigojimų.

Didesnis ekonomikos skatinimas jai augant, nei jai susitraukiant, reiškia ribotą fiskalinę erdvę esant nenumatytiems atvejams. Fiskalinės erdvės trūkumas gali sudaryti sunkumų, išsipildžius pesimistiniam ekonominės raidos scenarijui (ERS). Dėl to kyla rizika nukrypimui nuo SAP kriterijų. Finansų ministerija (FM) nurodo, jog „tvyrant itin dideliam neapibrėžtumui egzistuoja nukrypimo nuo ERS rizika, kuri iš esmės kyla dėl išorinių veiksnių”. Tuo atveju, jei ERS atitiktų pesimistinę FM prognozę, svarbu iš anksto numatyti kaip būtų keičiama  biudžeto sandara. Siekiant lanksčiai ir greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, turi būti iš anksto nustatytos valstybės išlaidų optimizavimo galimybės – perteklinių valstybės institucijų funkcijų atsisakymas. Ekonomikos nuosmukio akivaizdoje taip bus išvengta ilgai trunkančių biurokratinio ir politinio derinimo procedūrų. 

 

Pelno mokesčio įstatymo nuostatų pratęsimas grąžins verslui apibrėžtumą

 

Valstybės biudžeto projekte yra registruotas Pelno mokesčio (PM) įstatymo pakeitimo siūlymas pratęsti investicinio projekto ir filmų gamybos nuostatas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuolat kėlė šių nuostatų pratęsimo su 2024 m. biudžetu svarbą. Lietuvos ūkis susiduria su itin dideliu neapibrėžtumu, todėl delsdama priimti įmonių veiklai ir išlikimui reikalingus sprendimus valstybė jį tik didina. Minėtų nuostatų priėmimas leis įmonėms tvariau planuoti savo veiklą, didins jų konkurencingumą.

Pratęsiant PM nuostatas, į įstatymo projektą yra prasminga įtraukti ir anksčiau siūlytą momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo taisyklę. Tai yra savalaikis ir seniai laukiamas pokytis, siekiant išsaugoti ir atkurti įmonių naudojamą ilgalaikį turtą ekonominių neapibrėžtumų sąlygomis.

 

Apibendrinimas

 

Europos Komisija fiskalinės politikos gairėmis skatina atsakingą biudžeto planavimą ir tvarų ekonomikos augimą. SAP bendrosios išlygos, leidžiančios nukrypti nuo vidutinio laikotarpio deficito ir skolos kriterijų, deaktyvavimas reiškia, jog didelio ekonominio sukrėtimo laikai, reikalaujantys fiskalinio lankstumo, baigėsi. Teigiamos Lietuvos ūkio raidos prognozės sudaro sąlygas pakankamos fiskalinės erdvės formavimui, kuri gali būti panaudojama ekonomikai vystantis pagal pesimistinį scenarijų. Tokiu būdu nekiltų rizika nesilaikyti Mastrichto kriterijų ateityje.

Tad planuojant ateinančiųjų 2024 metų Lietuvos valstybės biudžetą, fiskalinės drausmės principų laikymasis turi likti pagrindiniu prioritetu ir nacionaliniu lygmeniu. Tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų greičiau siekti subalansuoto biudžeto, kainų lygio stabilumo ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsį tolimesniais laikotarpiais.

 

Atsižvelgti.

 

26.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija,

2023-11-06https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

G-2023-9521

 

 

 

Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, kad valstybė rūpinasi piliečių socialine padėtimi bei sveikata laiduodama piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą (tam tikrais atvejais) bei rūpinasi jų sveikata (52, 53 str.). Europos socialinė chartija pabrėžia kiekvieno žmogaus teisę į socialinę apsaugą (12 str.), sveikatos apsaugą (11 str.) ir medicininę pagalbą (13 str.). Chartija išskirtinai akcentuoja „pagyvenusių žmonių teisę į socialinę apsaugą“ (23 str.) bei nurodo, kad viena iš priemonių tai įgyvendinti yra būtinumas skirti tam pakankamai lėšų. Be to, Chartijoje pabrėžta piliečių teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties (30 str). Jungtinių tautų (JT) Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas akcentuoja visų piliečių teises į pakankamą savo ir savo šeimos gyvenimo lygį (11 str.), į kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą (12 str.), į kultūrą ir mokslą (15 str.). Tačiau situacija Lietuvoje yra kitokia. Jungtinių tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas, įvertindamas padėtį Lietuvoje, savo baigiamosiose pastabose (2023-04-14 d.) konstatavo, kad susirūpinimą kelia „vyresnio amžiaus žmonėms skiriamos mažos socialinės paramos pensijos“ (44 punktas) ir ragina jas skubiai didinti. Pabrėžiama, kad socialinė parama ir pensijos sudaro tik iki 30 proc. nuo minimalaus atlyginimo (45-a ir 45-d punktai) ir apytikriai tiek pat nuo buvusių darbuotojų pajamų. Komitetas taip pat pažymėjo, kad vyresnių žmonių poreikiai sveikatos apsaugos srityje tenkinami mažiau negu kitų (52 punktas), o tai tiesiogiai sąlygojama žemo jų pensijų lygio. Rekomenduojama šią padėtį keisti (53-b ir 53-d punktai). Pagal senatvės pensijų dydį Lietuva labai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkio, nes senatvės pensijoms Lietuva skiria du kartus mažesnę BVP dalį negu ES vidurkis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad pagal santykinį pensininkų (virš 65 metų amžiaus) skurdą Lietuva beveik du kartus viršija ES vidurkį. Jeigu EBPO narių pensininkai pensijų pavidalu vidutiniškai gauna 59 proc. savo buvusių pajamų, tai Lietuvoje du kartus mažiau. Įvairiais duomenimis skursta 25-40 proc. to amžiaus sulaukusių mūsų šalies pensininkų. Pažymėtina, kad labai pakilus daugelio pirmo būtinumo prekių, vaistų, medicinos paslaugų ir kitų prekių bei paslaugų kainoms, Lietuvos gyventojų reali perkamoji galia nuo 2022 m. nedidėjo, o vyresnio amžiaus žmonių sumažėjo. Žymiai pastarųjų daliai būtinojo vartojimo prekės, vaistai ir medicinos paslaugos tampa sunkiai prieinamomis, o galimybė dalyvauti kultūriniame gyvenime bei naudotis mokslo pažangos laimėjimais ribota. Visa tai veda prie dar gilesnės pagyvenusių žmonių socialinės atskirties. Įvertinus esamą padėtį, akivaizdu, kad LR Vyriausybės planuojamas pensijų didinimas 2024 metams (skiriant tam 47 mln. eurų arba 12 proc.) yra nepakankamas, visų pirma turint galvoje ženklų perteklinį „Sodros“ rezervą bei planuojamą perteklių (700 mln. eurų) 2024 metais. Pensijų indeksavimas 2024 m. numatytas 2,5 karto mažesnis negu 2022 metais. 2024 metais vidutinė pensija turintiems būtinąjį darbo stažą, lyginant su šiais metais, padidėtų tik 70 eurų. Manytina, kad dėl infliacijos vyresnio amžiaus žmonės jokio finansinio pagerėjimo nepajus, o JT ir ES rekomendacijos ir toliau liks neįgyvendintos. Atkreipiame Jūsų dėmesį į šias aplinkybes: pirma, neproporcingai mažos senatvės pensijos bei iš to išplaukiančios negatyvios pasekmės yra įsisenėjusi, dešimtmečiais nespręsta Lietuvos problema, todėl jų ženklesnis padidinimas bent nedidele dalimi kompensuotų sąžiningai visą gyvenimą dirbusiems asmenims padarytą skriaudą, antra, didesnis pensijų padidinimas sustiprintų piliečių pasitikėjimą valstybe (šiuo metu Vyriausybe pasitiki tik 15,5 proc. gyventojų, o nepasitiki 44,6 proc., Seimu pasitiki dar mažiau: 8,3 proc., nepasitiki 55,1 proc. („Vilmorus“, visuomenės nuomonės tyrimai, 2023 m. rugsėjis), sustiprintų šalies stabilumą, o tai yra labai svarbu šiuo metu Rusijai vykdant agresyvią užsienio politiką bei informacinį karą prieš Lietuvą ir kitas Vakarų demokratines šalis.

 SIŪLOME: 2024 metų valstybės biudžete skirti senatvės pensijų didinimui ženkliai daugiau lėšų negu yra planuojama, siekiant, kad vidutinės senatvės pensijos dydis turintiems būtinąjį darbo stažą būtų padidintas daugiau kaip 100 eurų per mėnesį.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

27.

Punsko valsčiaus savivaldybė,

2023-11-06,

G-2023-9531

 

 

 

Gerbiamas Pirmininke ir Komiteto nariai,

prieš kelis metus pokalbiuose su Lenkijoje veikiančių lietuviškų organizacijų nariais išryškėjo archyvinių spausdintų, bei dokumentų laikymo problema. Archyviniai lietuviškų organizacijų dokumentai, Seinų lietuviškos spaustuvės spausdiniai yra laikomi neatitinkamomis sąlygomis, dažnai nyksta, sušlampa ir pan. Susikūrus galimybių teigti paraiškas į Lenkijos valstybės strateginių investicijų fondą "Polski Lad" Punsko valsčius pateikė paraišką kultūros ir edukacijos pastato statybai. Dėka Lenkijos politikų bei Lietuvos Respublikos Ambasadoriaus Varšuvoje Eduardo Borisovo pastangomis buvo skirta 4.297.978 zlotų parama. Šiame pastate bus parodų salė, patalpos archyvams su skaitmeninimo aparatūra, viešoji biblioteka bei patalpa Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės būstinei. Po konkurso statybos kaina iškilo iki 5.563.394,31 zlotų. Įnirtingai ieškojome trūkstančių 1.265.415,31 zlotų užbaigti investicijai bei lėšų įrangai. Pavyko gauti 350.000 zlotų iš Palenkės vaivadijos seimelio, nors buvome prašė 700.000 zlotų. Įrangai įsigyti kartu su Kėdainių muziejumi pateikėme paraiškas į Lietuvos-Lenkijos Interreg programą, tačiau nesėkmingai.

Gerbiamieji, nuolankiai prašome paremti šio pastato statybos užbaigimą bei įsigyti reikalingą įrangą. Statybos darbams trūksta 915.413,31 zlotų (apie 203.000 eurų), reikalingai įrangai 180.300 zlotų (apie 40.000 eurų). Darbų pabaiga planuojama 2023 metų gruodžio 15 dieną, mokėjimas už darbus iki 2024 m etų sausio 15 dienos.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

28.

Lietuvos karjerų asociacija,

2023-11-07,

G-2023-9627

 

 

 

Lietuvos karjerų asociacija (toliau - LKA) yra verslo asociacija, jungianti vietinių smėlio, žvirgždo ir dolomito išteklių perdirbėjus bei svarbiausius jrangos ir paslaugų kasybos sektoriui tiekėjus. LKA vienija 27 narius - įmones, kuriose nuolat dirba daugiau nei 5200 žmonių ir kurios kartu iškasa ir perdirba apie 45 proc. visų Lietuvoje per metus susisiekimo infrastruktūros projektams, statybos pramonei ir kitoms reikmėms sunaudojamų dolomito ir žvirgždo skaldų, smėlio, žvyro bei kitų produktų, taip pat tiesia ir stato įvairią inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą. Sveikiname tvirtą Seimo Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų poziciją, jog ateinančiais metais kelių finansavimas turi būti didinamas papildomai 200 mln. eurų. Susisiekimo ministras yra pažymėjęs, jog siekiant ir tvarkyti tiltus ir viadukus, ir įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau - KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau - LAKD), „pirmąkart nuo dangos būklė indekso stebėjimo pradžios Lietuvoje pavyko [tik] stabilizuoti kelių su asfalto danga būklę"1. LKA buvo susitikusi su LAKD aptarti kelių finansavimo problematiką ir abi šalys sutarė, jog siekiant ne tik laikinai stabilizuoti kelio paviršiaus būklę, bet reikšmingai ir ilgam gerinti viso kelių tinklo būklę, kuri svarbi kiekvienam šalies gyventojui, būtina ženkliai didinti kelių finansavimą. Priešingu atveju dabartinis Vyriausybės KPPP numatytas 543 mln. eurų biudžeto projektas bus eilinis kelių bloginimo biudžetas, kuris yra per mažas mūsų šalies išsivystymo lygiui. 1 https://lakd.lt/nauiienos/lietuvos-automobiliu-keliu-direkciia-mfonnuoia-del-nuosekliu-investiciiu-valstvbinesreiksmes-keliu-bukle-stabilizavosi Investicijos j susisiekimo infrastruktūrą, mūsų giliu įsitikinimu, yra judėjimas vienareikšmiškai teisinga kryptimi, kadangi šiuo metu valstybinių kelių ir tiltų būklė tikriausiai yra blogiausia per pastaruosius du dešimtmečius ir šios problemos atidėjimas ateičiai tik didins jos sprendimo kaštus, kadangi dabartinė jau ir taip kritiškai prasta situacija laikui bėgant vis labiau blogės. Šią riziką įvardija ir Prezidentūra, todėl skatina ieškoti galimybių didinti finansavimą. Tiltų būklė prastėja sparčiau, nei jie yra rekonstruojami. Nemažai kelių atkarpų taip pat yra „nukritusios41, tik tai nėra akivaizdžiai matoma, kadangi kelio dangos ir konstrukcijos griuvėsiai guli ant žemės sankasos. Kelių kokybę nepalankiai vertina daugiau nei pusė šalies gyventojų - ir tai net ne specialistų vertinimu, o sprendžiant apie situaciją iš praktikos, plika akimi matomų defektų (provėžų, sutrūkinėjusių, lopytų dangų, nutrupėjusių aštrių dangų briaunų). Tikrasis degradacijos mastas - daug platesnis. Apie jį signalizuoja kiti, kelių specialistų matomi ženklai (pavyzdžiui, temperatūrinės siūlės, plyšių tinklai, kitaip dar vadinami „krokodilo oda44). Svarbu pabrėžti, jog blogos kokybės keliai taip pat reiškia didesnes degalų sąnaudas ir dažnesnius transporto priemonių remonto kaštus. LKA taip pat jau seniai nuolat atkreipia dėmesį, jog reikalinga ne tik remontuoti viršutinę dangos dalį, bet imtis tvaraus sprendimo - keisti visą kelio konstrukciją, jos neploninant, o įrengiant iš ilgaamžiškų medžiagų. LKA užtikrina - tokių medžiagų Lietuvoje yra. Mūsų karjerai dirba ribotu gamybos pajėgumu, nors galėtų svariau prisidėti prie šalies kelių būklės gerinimo: apibendrintais LKA atliktos nuasmenintos apklausos duomenimis, Lietuvos karjerai gavybos ir apdirbimo apimtis galėtų padidinti vidutiniškai apie du kartus. Apie būtinybę lėšas keliams leisti efektyviai - tvarkant kelius iš pagrindų - taip pat kalba ir šalies ekonomistai. Suprantama, jog valstybės finansiniai ištekliai visada yra riboti ir visada reikalinga rinktis prioritetus, tačiau deramas dėmesys keliamas yra vis neskiriamas jau daugelį metų, išskiriant kitas sritis. Atsižvelgiant į tai, labai tikimės, jog palaikysite minėtą Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų poziciją ir ateinantys metai Jūsų sprendimu pagaliau galės būti ir kelių atgaivinimo pradžios metais

Svarstyti Vyriausybei

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

 

 

1.

Valstybės kontrolė,

2023-10-27

 

 

 

2024 m. numatant reikšmingą ekonomikos skatinimą, be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką nesilaikyti mastrichto kriterijaus ateityje

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (toliau – VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto.

Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.

Nuo 2020 m. Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių taikymo galima formuoti didesnį, nei leistų fiskalinės drausmės taisyklės, valdžios sektoriaus deficitą. Vyriausybė, geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, nusprendė neinicijuoti jų atšaukimo ir 2024 m. Vis dėlto, remiantis 2024 m. biudžeto projektu, net be paramos Ukrainai ir įvertinus nepalankaus ekonominio ciklo poveikį, valdžios sektoriaus balansas neatitiktų fiskalinės drausmės reikalavimų. Taip pat, VK FI vertinimu, jei ir toliau būtų priimami įprasti sprendimai dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., tai galėtų priartinti deficitą prie Mastrichto kriterijaus ribos. Augant skolai ir palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų tvarumo užtikrinimui reikalingi papildomi tvarūs pajamų šaltiniai.

1.    Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m.

2.    Ne tik parama Ukrainai lemtų nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos

3.    2024 m. numatomas stipresnis šalies ekonomikos skatinimas nei 2023 m.

4.    Be papildomų tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m.

5.    VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP

. Lietuva yra tarp nedaugelio euro zonos šalių, kurios didina savo valdžios sektoriaus deficitą 2024 m.

2024 m. Lietuvos biudžeto projekte (BP2024) pateiktas valdžios sektoriaus (VS) pajamų lygis remiasi naujausiomis ekonominės raidos scenarijaus projekcijomis, kurias rugsėjo mėn. VK FI patvirtino kaip atsargias[1]. Šiuo makroekonominiu scenarijumi sudarydama savo fiskalinių rodiklių prognozes remiasi ir VK FI. 2024 m. Lietuvos biudžeto projekte numatytos fiskalinės politikos priemonės 2024 m., tokios kaip socialinių išmokų, atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojų grupėms didinimas ar kitos, gali teigiamai paveikti makroekonominių rodiklių bazes. Tai galėtų prisidėti prie didesnių VS pajamų nei numatyta BP2024.

VK FI vertinimu, 2024 m. biudžeto projekte numatytos 2023–2024 m. valdžios sektoriaus pajamos yra suprojektuotos atsargiai. 2024 m. biudžeto projekte numatoma, kad pajamų iš GPM, PVM, akcizų ir pelno mokesčių (PM) planai 2023 m. bus viršyti. Pagrindinės to priežastys: 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. pajamų iš GPM, PVM, akcizų ir PM vykdymas yra geresnis nei planuota 2023 m. biudžeto įstatyme ir yra didesnis nei daugiametis vidurkis. Prie to prisidėjo tai, kad įmonės nesinaudojo mokesčių atidėjimo priemone, taip pat didesnės darbo užmokesčio fondo ir BVP to meto kainomis rodiklių projekcijos, nei 2022 m. rugsėjo mėn. ERS. Atsižvelgiant į tai, VK FI vertinimu, 2023 m. VS mokestinės pajamos galėtų būti 0,4 proc. BVP didesnės nei BP2024. VK FI numatant didesnes 2023 m. pajamas ir atsižvelgiant į ekspertinį vertinimą dėl teigiamų rizikų ekonominei raidai, 2024 m. mokestinės pajamos galėtų būti didesnės 0,3 proc. BVP, nei numatoma BP2024 (1 priedo 1 lentelė).

Atsižvelgiant į fiskalinės politikos sprendimus, VK FI 2024 m. projektuoja beveik 1 proc. BVP didesnes valdžios sektoriaus išlaidas nei 2023 m. 2023 m. biudžeto įstatyme dalinei elektros kainos subsidijai namų ūkiams ir verslo subjektams buvo numatyta 889 mln. Eur (1,2 proc. BVP). Remiantis 2024 m. biudžeto projektu 2023 m. minėtos priemonės poreikis sieks 195,7 mln. Eur (0,3 proc. BVP). Be to, 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. buvo panaudota mažiau ES struktūrinių fondų lėšų: vykdymas šiuo laikotarpiu sudarė apie trečdalį 2023 m. biudžeto įstatyme numatytų srautų. Rengiant 2023 m. VS išlaidų projekcijas, VK FI atsižvelgė į šią informaciją ir daugiametį planų vykdymą. Projektuojant 2024 m. VS išlaidas VK FI įtraukė 2024 m. biudžeto projekte numatytas diskrecines priemones. 2024 m. VK FI projektuojamos išlaidos sieks 40,7 proc. BVP ir bus 0,2 proc. mažesnės nei BP2024. VK FI darė prielaidą, kad, atsižvelgiant į daugiametį planų vykdymą, projektuojamos išlaidos investicijoms ir tarpiniam vartojimui bus įgyvendintos mažesne apimtimi ir atitinkamai sieks 5,3 ir 4,1 proc. BVP (0,1 proc. BVP mažiau).

2024 m. biudžeto projekte numatytos diskrecinės priemonės neigiamai veiks valdžios sektoriaus balansą. Didžioji išlaidų dalis skirta gyventojų pajamų didinimui. Numatytos diskrecinės priemonės didins 2024 m. VS išlaidas ir neigiamai veiks balansą 0,69 mlrd. Eur, arba 0,9 proc. BVP (1 pav.). Didžiausią teigiamą poveikį VS balansui turės pajamos iš PVM dėl nustosiančios galioti lengvatos maitinimo paslaugoms, laikinojo solidarumo įnašo bei su žaliąja pertvarka susiję ir kiti akcizų pakeitimai (atitinkamai 140,6; 130,0; 105,7 mln. Eur). 241,2 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP, pajamų bus surinkta mažiau dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo, todėl bendras diskrecinių pajamų priemonių poveikis VS balansui sieks 194,2 mln. Eur, arba 0,3 proc. BVP.

1 pav.     
2024 m. biudžeto projekte numatytos diskrecinės priemonės 2024 m. reikšmingai didina valdžios sektoriaus išlaidas

 

Šaltinis – BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

VK FI projektuojamas 2023–2024 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei 2024 m. biudžeto projekte, bet rizikos išlieka. Atsižvelgiant į VK FI numatomas pajamas ir išlaidas, projektuojami VS deficitai 2023–2024 m. atitinkamai siekia 1,5 ir 2,5 proc. BVP (2 pav.). VK FI projektuoja, kad vidutiniu laikotarpiu socialinės apsaugos fondų subsektoriaus biudžetai bus perviršiniai, o vietos valdžios – subalansuoti (1 priedo 2 lentelė). Tuo tarpu centrinės valdžios išliks deficitinis. VS skolos lygis 2023–2024 m. atitinkamai sudarys 37,5 ir 39,0 proc. BVP ir bus 0,4 ir 0,8 proc. BVP mažesnis, nei nurodyta 2024 m. biudžeto projekte. Vis dėlto, jei ekonominė raida būtų vangesnė nei projektuota 2023 m. rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijuje, tai galėtų sukurti spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas. VS balanso projekcijoms įtaką gali daryti ir ESA2010 kaupimo principo korekcija bei nacionalinių sąskaitų revizijos.

2 pav.      VK FI projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitai 2023–2024 m. bus mažesni nei 2024 m. biudžeto projekte


N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

BP2024 projektuojamas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribos, tačiau bus didesnis, nei 2023 m. Analizuojant 2024 m. euro zonos (EZ) šalių biudžetų projektus pastebima, kad daugumos jų projektuojami VS deficitai 2024 m. yra mažesni nei 2023 m. Daugelis EZ šalių taip pat planuoja laikytis Mastrichto kriterijaus (3 pav.).

3 pav.      Lietuvos VS deficitas 2024 m. numatomas didesnis nei 2023 m., priešingai nei daugumoje EZ šalių


N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – 2024 m. EZ šalių biudžetų projektai

2. Ne tik parama Ukrainai lemtų Nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą 2024 m., jei išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos                                                                                                                  

Vyriausybei neinicijavus išskirtinių aplinkybių atšaukimo, nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių taikymas 2024 m. išlieka susiaurintas. Išskirtinės aplinkybės Lietuvoje galioja nuo 2020 m. kovo mėn., kai prasidėjo COVID-19 pandemija. 2022-09-20 VK FI paskelbė išvadą dėl susidariusios padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai, kurioje patvirtino Finansų ministerijos inicijuotą išskirtinių aplinkybių, kurios buvo susidariusios dėl COVID-19 pandemijos, atšaukimą ir 2022 m. susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Remiantis KĮ 7 str. 2 d., išskirtinių aplinkybių nustatymą ir atšaukimą inicijuoja Vyriausybė. Neatšaukus išskirtinių aplinkybių, 2024 m. nebus taikomos KĮ nustatytos VS deficitą ribojančios taisyklės. Toks sprendimas BP2024 grindžiamas karo Ukrainoje poveikiu viešiesiems finansams. Vis dėlto, kaip VK FI yra minėjusi[2], nors neapibrėžtumo, ypač dėl karo eigos, išlieka daug, tačiau tinkama valstybės finansų priežiūra ir išlaikyta fiskalinė erdvė didina galimybes tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius. Grįžimas prie visų fiskalinės drausmės taisyklių (FDT) taikymo prisidėtų prie valstybės fiskalinio tvarumo užtikrinimo. ES šalyse nuo 2024 m. grįžtama prie bendrų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi. Nustojus galioti bendrajai Stabilumo ir augimo pakto išlygai nominalus VS deficitas nuo 2024 m. negalės būti didesnis nei 3 proc. BVP.

Atsižvelgiant į susiaurintą fiskalinės drausmės taisyklių taikymą, VK FI vertinimu, 2023–2024 m. valdžios sektoriaus biudžetai, tikėtina, atitiks Konstituciniame įstatyme keliamus reikalavimus (1 lentelė)[3]. Išskirtinių aplinkybių laikotarpiu perteklinio VS ir VS išlaidų augimo ribojimo taisyklės nėra taikomos. VK FI įvertintas struktūrinis VSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 1,3 ir 1,2 proc. BVP. VSDF biudžetas atitinka KĮ 4 str. 3 d. keliamus reikalavimus, nes numatomas teigiamas šio subsektoriaus struktūrinis balansas. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2023 ir 2024 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,2 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Savivaldybių biudžetų atitiktis fiskalinės drausmės taisyklėms bus vertinama 2024 m. I pusmetį. Metams, kuriais taikomos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotys nenustatomos.

1 lentelė.         Fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis 2023–2024 m.

Fiskalinės drausmės taisyklės

2023

2024

Perteklinio VS taisyklė

netaikoma

netaikoma

VS išlaidų augimo ribojimo taisyklė

netaikoma

netaikoma

VS priskiriamų biudžetų taisyklės, iš jų:

Valstybinio socialinio draudimo fondo

Privalomojo sveikatos draudimo fondo

Vietos valdžios subsektoriaus

Atitiktis FDT bus vertinama 2024 m. I pusm.

– taisyklės laikomasi, – rizika taisyklės nesilaikyti

Šaltinis – Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Remiantis biudžeto projekto duomenimis, jei išskirtinės aplinkybės negaliotų, perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės 2024 m. būtų nesilaikoma net eliminavus paramą Ukrainai. Kaip minėta anksčiau, išskirtinių aplinkybių laikotarpiu VS deficitą ribojančios fiskalinės drausmės taisyklės nėra taikomos. Vis dėlto, VK FI vertinimu, išskirtinių aplinkybių tolesnio taikymo pagrindu laikant geopolitinę situaciją, svarbu įvertinti, ar deficitas auga dėl šios priežasties. Biudžeto projekte 2024 m. planuojamos diskrecinės laikinosios išlaidų priemonės susijusios su parama Ukrainai, kurios sudaro 0,4 proc. BVP. Atsižvelgus į Finansų ministerijos produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertį ir eliminavus paramos Ukrainai priemones, struktūrinis deficitas viršytų vidutinio laikotarpio tikslą (VLT) (4 pav.).

4 pav.      BP2024 struktūrinis VS deficitas viršija vidutinio laikotarpio tikslą 2024–2026 m.


N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Vidutinio laikotarpio tikslas yra rodiklis, kuris riboja struktūrinio balanso dydį. KĮ numatyta galimybė VLT nustatyti ne didesnį nei 1 proc. BVP struktūrinį deficitą arba siektiną struktūrinį VS perteklių. Šiuo metu Lietuvoje nustatytas –1 proc. BVP VLT. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į atotrūkio nuo potencialo vertinimo neapibrėžtumą[4] ir svyruojančias šio įverčio projekcijas. Pažymėtina, kad net deficitui esant mažesniam nei prognozuojama BP2024, dėl pasikeitusios ciklinės komponentės reikšmės gali būti, kad struktūrinis deficitas viršytų 1 proc. BVP.

Struktūrinio deficito augimą 2024 m. patvirtina ir spartus neto[5] išlaidų augimas, kuris viršija ilgametį potencialaus BVP augimo tempą (5 pav.). Norint mažinti struktūrinį VS deficitą, šios išlaidos turėtų augti lėčiau nei daugiametis potencialaus BVP to meto kainomis augimas arba galėtų augti sparčiau, jeigu būtų finansuojamos papildomomis pajamų priemonėmis. Į spartų išlaidų augimą dėmesį atkreipė ir EK. Vertindama 2023 m. biudžeto projektą ji pažymėjo, kad pirminių nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimo tempas neatitinka Tarybos rekomendacijų[6].

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5 pav.      Neto išlaidų augimas 2023–2024 m., tikėtina, viršys tvarų augimą indikuojantį daugiamečio potencialaus BVP to meto kainomis augimo tempą

* Atsargų pokyčiai ir vertybių įsigijimas atėmus pardavimus / perleidimus, nesukurto nefinansinio turto įsigijimai atėmus pardavimus / perleidimus, kiti einamieji pervedimai

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, Finansų ministerija, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

 

3. 2024 M. NUMATOMAS STIPRESNIS ŠALIES EKONOMIKOS SKATINIMAS NEI 2023 M.

Neįtraukiant laikinųjų priemonių įtakos, fiskalinė politika skatins ekonomiką 2023–2024 m. VK FI numato neigiamą produkcijos atotrūkį ir projektuoja 1,1 proc. BVP 2023 m. struktūrinio VS pirminio balanso (SPB) metinį pokytį (2 priedas). Tai rodo, kad fiskalinė politika yra prociklinio konsolidavimo srityje. 2024 m. neigiamas SPB pokytis reiškia anticiklinės skatinančios fiskalinės politikos kryptį. Prie vienkartinių veiksnių priskiriant laikinąsias priemones (t. y. paramos Ukrainai, energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo ir kitas[7]) ir taip eliminuojant jas vertinant struktūrinį balansą, fiskalinis impulsas 2023–2024 m. išlieka skatinantis (6 pav.). Ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, jos skatinimas yra galimas. Svarbu tai, kad skatinimas remtųsi ir investicinėmis išlaidomis. Pažymėtina, kad BP2024 numatoma, kad tiek 2023 m., tiek 2024 m. bus išlaikytas apie 1 proc. BVP didesnis investicijų lygis nei 2022 m. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. projektuojant ekonomikos augimą, fiskalinis impulsas be laikinųjų priemonių yra stipresnis nei 2023 m., kai numatomas realaus BVP susitraukimas. Vis dėlto, esantis neapibrėžtumas dėl ekonomikos raidos apsunkina ekonomikos ciklo padėties vertinimą, o 2023 m. spalio 2 d. įvykusi nacionalinių sąskaitų revizija taip pat gali prisidėti prie produkcijos atotrūkio peržiūros ateityje.

 

 

 

 

6 pav.      Fiskalinis impulsas 2023–2024 m. yra skatinantis ekonomiką neįtraukiant laikinųjų veiksnių

Pagal VK FI hipotetinį scenarijų

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, Finansų ministerija, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

4. Be papildomų Tvarių pajamų šaltinių ir VK FI projektuojant tolesnį ilgalaikių išlaidų augimą, kyla rizika nesilaikyti fiskalinės drausmės 2025–2026 m.

Kasmet priimami sprendimai, kurie didina ilgalaikes valdžios sektoriaus išlaidas. Biudžeto projekte numatomos augančios ilgalaikės išlaidos 2024 m., kurios didžiąja dalimi skirtos atlyginimų didinimui viešojo sektoriaus darbuotojams ir socialinėms išmokoms (7 pav.). Pažymėtina, kad ilgalaikio pobūdžio išlaidos per 2018–2022 m. laikotarpį vidutiniškai sudarė 1,3 proc. BVP. Didžiąją dalį 2024 m. ilgalaikių pajamų priemonių sudaro netekimai dėl NPD (0,3 proc. BVP), o 2018–2022 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 0,1 proc. BVP.

7 pav.      Didžiausią diskrecinių ilgalaikių išlaidų priemonių dalį sudaro atlygis darbuotojams ir socialinės išmokos, o ilgalaikių pajamų – netekimai dėl NPD didinimo

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Siekdama iliustruoti įprastai kasmet priimamų diskrecinių sprendimų įtaką 2025–2026 m. VS balanso ir skolos rodikliams, VK FI parengė du 2025–2026 m. scenarijus: nesikeičiančios politikos ir hipotetinį (2 lentelė).

2 lentelė.         VK FI 2025–2026 m. scenarijai

Nesikeičiančios politikos scenarijus

Hipotetinis scenarijus

Išlaidų ir pajamų prognozavimas remiasi 2023 m. rugsėjo mėn. ekonominės raidos scenarijumi

VS pajamos ir išlaidos, projektuojamos 2025–2026 m. makroekonominių rodiklių augimo tempu

Nenumatomi ir neįtraukiami nauji galimi diskreciniai sprendimai, jei tokių nėra priimta

Įtraukiami diskreciniai sprendimai, kurie įprastai kasmet mažina VS pajamas ir didina ilgalaikes VS išlaidas, tokie kaip: NPD priartinimas prie MMA, socialinių išmokų, pensijų ir darbo užmokesčio viešojo sektoriaus darbuotojams didinimas.

Šaltinis – Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas

Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025–2026 m. išlaidų lygis būtų didesnis nei 2024 m. 2016–2022 m. laikotarpiu darbo užmokestis sudarė apie 28,0 proc. visų VS išlaidų, arba apie 10,1 proc. BVP (8 pav.). Didžiausia jų dalis buvo skirta švietimo ir sveikatos apsaugos sričių darbuotojams (15,5 proc. visų išlaidų, arba 5,7 proc. BVP). Išlaidos kompensacijai dirbantiesiems įprastai didinamos. Atsižvelgiant į tai ir į priimtus įsipareigojimus didinti darbo užmokestį sveikatos​[8] ir švietimo​[9] srityse, VK FI projektuoja, kad išlaidos kompensacijai dirbantiesiems šiose srityse 2024 m. sudarys 6,5 proc. BVP. 2025–2026 m. jos toliau augs ir sudarys apie 6,6 proc. BVP. Taip pat daroma prielaida, kad bus didinamos ir socialinės išmokos. Lyginant su nesikeičiančios politikos scenarijumi, numatomos 0,1 ir 0,2 proc. BVP didesnės išlaidos kompensacijai dirbantiesiems ir 0,5 ir 0,8 proc. BVP socialinėms išmokoms (1 priedo 1 lentelė).

8 pav.      Pagal VK FI hipotetinį scenarijų, išlaidų dalis darbo užmokesčiui švietimo ir sveikatos sričių darbuotojams išliks stabili ir sudarys daugiau nei 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų

* 2022 m. numatomi VK FI, nes statistinė 2022 m. informacija apie valdžios sektoriaus išlaidas pagal funkcijas (COFOG) bus paskelbta 2024 m. sausio mėn.

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Dėl visuomenės senėjimo, tikėtina, ateityje kils vis daugiau iššūkių siekiant finansuoti didėjančius įsipareigojimus pensijų išmokoms. 2023 m. pradžioje didžiausias nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 60–64 m. amžiaus grupėje ir siekė 222,2 tūkst. (9 pav.). Daugiau nei po 205 tūkst. buvo 50–54 ir 55–59 m. amžiaus grupėse. Tokia gyventojų amžiaus struktūra įspėja apie netolimoje ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių. Ilguoju laikotarpiu (per ateinančius 30 m.), remiantis Eurostato sudarytomis demografinėmis EUROPOP2023 (bazinio scenarijaus) projekcijomis, Lietuvoje ypač sumažės 15–64 m. ir išaugs 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius. Tai reiškia, kad vienam pagyvenusiam asmeniui teks du darbingo amžiaus asmenys, kai 2023 m. šis skaičius siekė 3,3.

9 pav.      Nuolatinių gyventojų struktūra Lietuvoje 2023 m. pradžioje įspėja apie ateityje reikšmingai padidėsiantį pensinio amžiaus žmonių skaičių

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, Eurostatas

Numatyta, kad senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 m. pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams. Remiantis minėtomis EUROPOP2023 projekcijomis, šis didinimas leis išlaikyti stabilų pensinio amžiaus gyventojų skaičių iki 2026 m. (10 pav.). Tačiau dėl minėtų gausių kohortų, šis skaičius vėliau pradės sparčiai augti, o tai lems didėjančius socialinio draudimo įsipareigojimus pensijų išmokoms. Atitinkamai, gali kilti vis daugiau iššūkių siekiant išlaikyti turimą pajamų pakeitimo normą​[10]. Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, priimant sprendimus, kurie veikia pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į šiuos iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius.

10 pav.   Iki 2026 m. palaipsniui didinamas senatvės pensijos amžius leis išlaikyti stabilų šio amžiaus gyventojų skaičių, tačiau vėliau jis pradės sparčiai augti

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, Eurostatas, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

VK FI projektuojamas 2025–2026 m. valdžios sektoriaus pajamų lygis išliks žemesnis nei ES šalių vidurkis. VS pajamų lygis 2025–2026 m. pagal hipotetinį scenarijų galėtų išlikti toks pat kaip ir nesikeičiančios politikos scenarijaus atveju. VK FI vertinimu, praradimus dėl didinamo NPD kompensuotų dėl galimų socialinių išmokų ir darbo užmokesčio didinimo išaugusios namų ūkių pajamos ir vartojimas. Nors VS pajamų lygis ir nepasikeistų, VK FI vertinimu, jis išliktų žemesnis nei kitose ES šalyse. ES VS pajamų vidurkis 2022 m. sudarė 46,4 proc. BVP, kai 2026 m. VK FI prognozuojamos VS pajamos sudaro 37,5 proc. BVP (BP2024 – 37,7 proc. BVP).

Didesnis pajamų lygis būtinas, siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei svarbių sričių finansavimas be papildomų pajamų šaltinių galėtų lemti išlaidų augimo ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Viena tokių iniciatyvų buvo 2023 m. Vyriausybės pasiūlyti mokestiniai pakeitimai, kurių patvirtinimas, tikėtina, prisidėtų prie paprastesnės ir neutralesnės mokesčių sistemos kūrimo. Vis dėlto, valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykiui padidinti reikalingi papildomi pasiūlymai. Tarptautinės institucijos rekomenduoja didinti perskirstomą pajamų dalį pirmiausiai plečiant turto mokesčius. Pavyzdžiui, VS pajamos iš turto 2022 m. Lietuvoje sudarė 0,4 proc. BVP, o ES vidurkis sudaro apie 0,8 proc. BVP. Taip pat dėl taikomų lengvatų GPM, PM, PVM ir akcizams (neįtraukus NPD) valstybės biudžeto pajamos 2015 m. buvo mažesnės 2,1 proc. BVP, o 2022 m. 3,8 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus deficitas 2025–2026 m. galėtų būti apie 3 proc. BVP. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK FI vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, valdžios sektoriaus deficitas 2025 m. būtų 2,9 proc. BVP, o 2026 m. siektų 3,6 proc. BVP (11 pav.). Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, 2025–2026 m. atitinkamai siektų 2,2 ir 2,4 proc. BVP.

11 pav.   Pagal hipotetinį scenarijų VS deficitas 2025 m. būtų artimas 3 proc. BVP, o 2026 m. būtų didesnis nei 3 proc. BVP

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Kyla rizika, kad 2025–2026 m. nebus laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių. Jei 2025 m. išskirtinės aplinkybės nebūtų taikomos ir 2024 m. struktūrinis deficitas būtų žemiau vidutinio laikotarpio tikslo, 2025 m. reikėtų nustatyti struktūrinio postūmio užduotis, t. y. struktūrinio balanso rodiklis turėtų judėti vidutinio laikotarpio tikslo link. BP2024 nurodoma, kad 2025 m. struktūrinis deficitas gilės, o tokia dinamika prieštarautų šiam reikalavimui. Remiantis nesikeičiančios politikos BP2024 fiskalinių rodiklių 2025–2026 m. projekcijomis ir VK FI atotrūkio nuo potencialo įverčiu, perteklinio VS taisyklė nebūtų pažeista, nes struktūrinis deficitas neviršytų 1 proc. BVP[11] (3 priedas). Vis dėlto, VK FI hipotetinio scenarijaus išsipildymo atveju, 2025–2026 m. struktūrinis balansas viršytų vidutinio laikotarpio tikslą (12 pav.). Taip pat, pagal VK FI hipotetinį scenarijų, 2025 m. deficitas būtų artimas Mastrichto kriterijui, reikalaujančiam, kad šalies nominalus deficitas neviršytų 3 proc. BVP, o 2026 m. projektuojamas deficitas viršytų šią ribą. Jei VK FI hipotetinis scenarijus išsipildytų, kiltų rizika, kad Europos Komisija tokiu atveju galėtų nuspręsti Lietuvai taikyti perviršinio deficito procedūrą.

12 pav.   VK FI hipotetinio scenarijaus struktūrinis VS deficitas 2025–2026 m. viršija vidutinio laikotarpio tikslą

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

5. VK FI projektuojant augantį valdžios sektoriaus deficitą, valstybės skola 2026 m. gali didėti iki beveik 46 proc. BVP

Numatoma, kad valdžios sektoriaus skola vidutiniu laikotarpiu didės, jos augimą dar labiau spartintų galimi diskreciniai sprendimai. VK FI, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metodika​[12], projektuoja, kad šis rodiklis 2023–2024 m. sieks atitinkamai 37,5 ir 39,0 proc. BVP (13 pav.). 2024 m. VS skolos augimą švelnins mažesnis, nei planuota 2023 m. biudžeto įstatyme, 2023 m. VS deficitas. 2023 m. sukauptas skolintų lėšų likutis valstybės biudžeto išlaidų finansavimo poreikį 2024 m. mažins apie 1,6 mlrd. Eur[13] (2,1 proc. BVP)​. Pagal VK FI projektuojamą nesikeičiančios politikos scenarijų, VS skola likusiu vidutiniu laikotarpiu toliau augs ir 2026 m. sieks 43,8 proc. BVP. Vis dėlto, galimi diskreciniai sprendimai, tikėtina, lems dar spartesnį skolos augimą minėtu laikotarpiu. Pagal VK FI projektuojamą hipotetinį scenarijų, šis rodiklis 2025–2026 m. siektų atitinkamai 42,8 ir 45,7 proc. BVP. BP2024 numatyta, kad pagal nesikeičiančios politikos scenarijų 2026 m. VS skola augs iki 44,5 proc. BVP. 2023-09-21 Finansų ministerija paskelbė valdžios sektoriaus skolos ir finansų tvarumo ataskaitą[14]. VK FI palankiai vertina atliktą analizę ir mano, kad sukurtu analitiniu įrankiu galėtų būti prisidedama prie platesnės diskusijos dėl fiskalinės politikos sprendimų ilgalaikio poveikio valstybės skolos dinamikai.

13 pav.   Pagal hipotetinį scenarijų valstybės skola 2025–2026 m. augs sparčiau nei numatoma BP2024

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį 2023–2026 m. labiausiai didins pirminis deficitas, kurio finansavimas tampa vis brangesnis. Pagal VK FI projektuojamą hipotetinį scenarijų, minėtu laikotarpiu pirminis VS deficitas skolą kasmet didins vis labiau: nuo 1,0 proc. BVP 2023 m. iki 2,5 proc. BVP 2026 m. (14 pav.). Po numatomo ekonomikos susitraukimo 2023 m. realiojo BVP augimas švelnins skolos augimą. Lėtėjant infliacijai ir brangstant skolinimuisi vidaus ir užsienio rinkose, palanki realiosios palūkanų normos įtaka VS skolai mažės ir jau 2026 m., tikėtina, prisidės prie skolos didinimo (1 priedo 3 lentelė). VK FI projektuoja, kad išlaidos VS skolos palūkanų mokėjimams 2023–2024 m. sieks 344 ir 506 mln. Eur (0,5 ir 0,7 proc. BVP). Tikėtina, kad 2026 m. išlaidos gali padidėti iki 944 mln. Eur (1,1 proc. BVP).

14 pav.   Pagal VK FI projektuojamą hipotetinį scenarijų, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį 2023–2026 m. labiausiai didins pirminis valdžios sektoriaus deficitas

* Liekana 2023–2026 m. įtraukia BP2024 numatytą skolos pokyčio tikslinimą (angl. stock-flow adjustment)

N – numatomas, P – prognozė

Šaltinis – Valstybės duomenų agentūra, BP2024, Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, skaičiavimai

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, yra atsakinga už Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi stebėseną, atliko 2023 m. spalio 6 d. Vyriausybės Seimui pateikto 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto vertinimą ir parengė išvadą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 str. 1 d. ir valstybės kontrolės įstatymo 8 str. 7 d. 2 punktu, teikia išvadą Lietuvos Respublikos Seimui.

 

Atsižvelgti

 

2.

Lietuvos bankas,

2023-10-26https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

G-2023-9329

 

 

 

 

Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[15].

Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas (didės neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), darbo užmokestis ir socialinės išmokos). Tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Turint omenyje tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas.

Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai, buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai:

a)    priemonės, skirtos gyventojų pajamoms didinti. 2024 m. numatyta atlygiui VS darbuotojams papildomai skirti apie 530 mln. Eur (atlygiui švietimo darbuotojams didinti, taip pat atlygiui statutiniams pareigūnams, kultūros, socialinės srities darbuotojams, teisėjams, politikams, valstybės įstaigų vadovams ir pan. kelti). Taip pat apie 130 mln. Eur bus skirta spartesniam socialinių išmokų indeksavimui. Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,12, o 2025 m. – apie 0,30 proc. punkto;

b)    NPD didinimas. Siūloma NPD padidinti nuo 625 iki 747 Eur, dėl to gyventojų pajamos 2024 m. būtų maždaug 240 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – tokiu pačiu dydžiu mažesnės). Tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,04, o 2025 m. – apie 0,11 proc. punkto;

c)    didesnės išlaidos krašto apsaugai. 2024 m. numatyta skirti apie 280 mln. Eur papildomų asignavimų krašto apsaugos poreikiams. Šia sumą sudaro lėšos, reikalingos finansavimo lygiui ties 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) palaikyti, taip pat lėšos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos NATO sąjungininkų pajėgų priėmimui užtikrinti, plėtros projektams finansuoti. Šie sprendimai poveikio infliacijos raidai Lietuvoje iš esmės neturės;

d)    nustosianti galioti laikina pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata. Nuo 2024 m. nustosianti galioti laikina 9 proc. PVM tarifo lengvata maitinimo paslaugoms, taip pat meno ir kultūros paslaugoms ir atitinkamų renginių lankymui turėtų sugeneruoti maždaug 140 mln. Eur papildomų pajamų srautą į valstybės biudžetą. Istoriniai duomenys rodo, kad PVM tarifų pakeitimai ne visa apimtimi perkeliami į galutines vartotojų kainas. Dėl to manome, kad toks PVM tarifo padidėjimas vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2024 m. gali padidinti apie 0,16 proc. punkto.

Šie pakeitimai turės pastebimą poveikį vidutinei metinei infliacijai. Ją labiausiai didins dėl numatomų sprendimų augsiančios gyventojų pajamos. Kilsiantis VS darbuotojų darbo užmokestis, NPD bei socialinės išmokos gyventojų disponuojamąsias pajamas 2024 m. padidins apie 2 proc., o tai didinančiai veiks vidaus paklausą ir kainas. Bendrą kainų lygį kilstelės ir nustosianti galioti laikina PVM lengvata kai kurioms paslaugoms. Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2024 m. bus maždaug 0,3, o 2025 m. – maždaug 0,4 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei aptarti sprendimai nebūtų priimti.

Atkreipiame dėmesį, kad projektais formuojama fiskalinė politika 2024 m. bus anticiklinė ir skatinanti Lietuvos ekonomikos aktyvumą: planuojamas VS deficito padidėjimas 2024 m. yra didesnis, nei to galima būtų tikėtis atsižvelgiant į numatomą ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimą. Projektuose pateikta informacija rodo, kad 2023 m. tikėtinas VS balanso rodiklis sudarys –1,9 proc. BVP, o pagal ekonomikos ciklo poveikį ir palūkanų mokėjimus pakoreguotas pirminis VS balanso rodiklis sudarys –0,6 proc. BVP. Projektuose nurodoma, kad Lietuvos produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2023 m. yra neigiamas ir sudaro 1,9 proc. (žr. A pav.), todėl, struktūriniu požiūriu, tokioje aplinkoje Lietuvos VS išlaidos yra didesnės nei pajamos ir taip skatina ekonomikos aktyvumą. Projektuose 2024 m. numatomas ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimas: dėl to, kad ekonomikos aktyvumas 2023 m. sumažės, o 2024 m. augs lėčiau, nei potencialiai galėtų, produkcijos atotrūkis pagilės ir sudarys –2,3 proc. Toks pablogėjimas yra palyginti nedidelis ir, be naujų diskretinių sprendimų, reikšmingai VS balanso nepaveiktų. Ekonomikos ciklo pablogėjimas pats savaime lemtų stipresnį vadinamųjų automatinių ekonomikos stabilizatorių (tokių kaip nedarbo išmokų padidėjimas, sulėtėjęs gyventojų pajamų augimas, mažesni įmonių pelno mokesčio mokėjimai ir pan.) veikimą. Dėl to šiek tiek pablogėjusi nuo ekonomikos ciklo priklausanti VS balanso dalis automatiškai turėtų lemti ir didesnį bendrąjį VS balanso deficitą, kuris, atsižvelgus į vidutinį daugiametį VS balanso elastingumą produkcijos atotrūkio atžvilgiu, 2024 m. galėtų padidėti iki maždaug 2,2 proc. BVP, tačiau papildomai nepadidintų fiskalinio ekonomikos skatinimo masto. Palyginę šį VS balanso rodiklį su projektuose planuojamu VS balanso rodikliu, matome, kad planuojamas VS deficitas 2024 m. padidės maždaug 0,7 proc. punkto daugiau nei implikuoja pablogėjusi ekonomikos ciklinė padėtis. Tai ir yra naujų diskretinių sprendimų pasekmė, kuri dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis yra anticiklinė.

 

 

 

 

 

 

 

 

A pav. Projektuose pateikiami realiojo ir potencialiojo BVP bei ekonomikos ciklinės padėties įverčiai

 

 

 

 

 

 

 

Šaltiniai: Finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai.

 

Pajamų iš pelno ir GPM, akcizų ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos, tačiau įžvelgiame riziką, kad pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Projektuose planuojama, kad 2024 m. VS pajamos iš PVM padidės 10,9 proc., nors šio mokesčio bazė – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos to meto kainomis – augs beveik perpus lėčiau (6 %). Atsižvelgę į būsimą papildomų pajamų iš PVM srautą 2024 m. dėl nustosiančios galioti laikinos 9 proc. PVM tarifo lengvatos maitinimo, meno ir kultūros paslaugoms ir atitinkamų renginių lankymui, visgi įžvelgiame riziką 2024 m. nesurinkti maždaug 150 mln. Eur pajamų iš PVM. Taip manome dėl keleto priežasčių: pirma, remiantis viešai prieinama Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija[16], PVM nepriemoka pastaruoju metu nebemažėja, o 2023 m. birželio–liepos mėn., palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, netgi šiek tiek paaugo, todėl šio veiksnio potencialas generuoti papildomas PVM pajamas atrodo išsisėmęs. Antra, Valstybės duomenų agentūros skelbiami verslo pasitikėjimo rodikliai rodo, kad finansinių sunkumų patiriančių įmonių dalis Lietuvoje pastaruoju metu (2023 m. rugsėjo mėn.) yra didžiausia per pastarąjį dešimtmetį, o tai gali neigiamai paveikti įmonių gebėjimą vykdyti mokestinius įsipareigojimus.

Atsižvelgdami į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, planuotus ir faktinius 2020–2022 m. VS rodiklius, taip pat į numatomą Europos Komisijos sprendimą atšaukti Stabilumo ir augimo pakto bendrosios išimties taikymą 2024 m., siūlome svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą. Projektuose suplanuoti VS rodikliai pagrįsti prielaida, kad 2024 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios, remiantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos, o 2022 m. pratęstos dėl sisuklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio VS finansams. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos ekonomikos aktyvumas tiek 2020, tiek 2022 m. buvo didesnis, nei tais metais buvo prognozuota[17], o VS balanso rodikliai taip pat buvo geresni. Palankesnė ekonomikos raida pandemijos šoko metais ir nuo rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios kelia klausimų dėl esamos ekonominės padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai. Metais, kuriais galioja išskirtinės aplinkybės, yra lanksčiau taikomos fiskalinės drausmės taisyklės. Išskirtinės aplinkybės paskelbtos 2020 m. ir pratęstos 2022 m., nes tuo metu susidariusi situacija atitiko neįprasto įvykio sąvokos apibrėžimą, kuris yra viena iš sąlygų, reikalingų jų skelbimui. Tuo metu buvo atsižvelgiama į itin didelio neapibrėžtumo aplinką ir rizikas dėl pandemijos bei karo sukelto energetinio šoko poveikio. Nors pandemija ir energijos šokas atskirus sektorius paveikė labai nevienodai, tačiau bendra ekonominė padėtis buvo ir yra geresnė, nei prognozuota, o neapibrėžtumas dėl tolesnio šių šokų poveikio ekonomikai ir viešiesiems finansams yra sumažėjęs. Atsižvelgdami į tai, manome, kad būtų prasminga iš naujo svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą.

Slopstant infliacijai, mažėja rizikos, sietinos su papildomu valstybės skolinimusi, reikalingu energijos kainų kompensacijoms padengti, tačiau, augant biudžeto deficitui ir didėjant skolos tvarkymo naštai, valstybės įsiskolinimas toliau didės. 2023 m. spalio mėn. 10 m. Vyriausybės vertybinių popieių (VPP) pajamingumas Lietuvoje sudarė 4,4 proc. (atitinkamai 0,1 ir 4,1 proc. p. daugiau nei prieš vienus ir dvejus metus) ir buvo vienas didžiausių euro zonoje. Vienas iš tai paaiškinančių veiksnių yra tai, kad rinkos vis dar reikalauja aukštesnės rizikos premijos dėl regione besitęsiančio karo: nepaisant pastaruoju metu stebimo susitraukimo, Lietuvos–Vokietijos 10 m. VVP pajamingumų skirtumas tebėra maždaug dvigubai didesnis, palyginti su laikotarpiu prieš karą Ukrainoje. Nors šiuo metu skolos tvarkymo sąnaudos tebėra reikšmingai mažesnės nei istorinis palūkanų mokėjimų vidurkis (1,1 % BVP 1995–2022 m.), tačiau 2024 m. planuojamas gana spartus jų augimas: 2023 m. skolos palūkanų tvarkymui skirta apie 333 mln. Eur, o ateinančiais metais biudžete tam numatyta 493 mln. Eur (padidėjimas nuo 0,5 iki 0,6% BVP). 2024 m. biudžete nenumatyta nauja parama gyventojams ir įmonėms energijos išlaidoms kompensuoti, tačiau, planuojant didesnes išlaidas kitoms sritims, fiskalinės erdvės nedaugės. Atsižvelgiant į prognozuojamą valstybės biudžeto deficitą ir prastesnes ekonomikos augimo perspektyvas, numatoma, kad 2024 m. valstybės skolos ir BVP santykis turėtų padidėti iki beveik 40 proc. (1,9 proc. p. daugiau nei 2023 m. pabaigoje). Prognozuojama, kad valstybės įsiskolinimas 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP, tad, neužtikrinus tvarių mokestinių įplaukų, didėjantis skolos santykis ilgainiui gali pradėti riboti Lietuvos finansines galimybes reaguoti į ekonominius iššūkius, kurie, atsižvelgiant į esamą geopolitinę įtampą pasaulyje, yra tikėtini.

Nepaisant reikšmingai pabrangusio skolinimosi, dėl santykinai žemo įsiskolinimo lygio valstybei neturėtų kilti reikšmingų iššūkių refinansuojant esamus bei iš šio biudžeto projekto kylančius įsipareigojimus ir tvarkant skolą. Bendra 2024 m. planuojama pasiskolinti suma sudaro beveik 6 mlrd. Eur (atitinkamai 0,7 mlrd. ir 1,7 mlrd. Eur mažesnė nei prieš metus ir pandemijos pradžioje) ir neturėtų reikšmingai paveikti valstybės mokumo. Su Lietuvos Vyriausybės skolos tvarkymu susijusius galimus iššūkius reikšmingai mažina žemas įsiskolinimas: pastarasis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos valstybių skolos ir BVP santykio vidurkis 2023 m. II ketv. sudarė 90,3 %), o trumpalaikių įsipareigojimų dydis Lietuvoje yra maždaug tris kartus mažesnis (4,8 % BVP) nei euro zonoje. Šiek tiek pagerėjus investuotojų pasitikėjimui, VVP aukcione gautų ir patenkintų pasiūlymų santykis gerėjo ir sugrįžo į 2022 m. pradžioje buvusį lygį. Kartu truputį pagerėjo VVP antrinės rinkos likvidumas – sandorių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas (angl. bid-ask spread) nuo 2022 m. lapkričio mėn. fiksuoto piko susitraukė per 0,2 iki 0,6 proc. punkto. Atsižvelgiant į šias teigiamas tendencijas, Lietuvos Vyriausybė neturėtų sulaukti didesnių iššūkių 2024 m. skolindamasi 3 mlrd. Eur tarptautinėse rinkose. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad padidėjusio neapibrėžtumo aplinkoje, finansavimo sąlygos tebėra suprastėjusios ir gali staiga pablogėti. Tikslą gauti 2,5 mlrd. Eur finansavimą vidaus rinkoje turėtų patenkinti bankai ir kiti finansų rinkų dalyviai, kurie šiuo metu yra sukaupę reikšmingas likvidžių lėšų atsargas. Prie skolinimosi vidaus rinkoje taip pat prisidės ir namų ūkiai: per pirmąsias tris Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštų emisijas 2023 m. gyventojai valstybei paskolino 137 mln. Eur.

Atsižvelgti

 

3.

Biržų rajono savivaldybė,

2023-09-21,

G-2023-8147

1

 

 

Biržų rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose, J. Basanavičiaus g. 69A, statyba, I etapas“ (toliau – Projektas), kuris įtrauktas į Valstybės investicijų 2023–2025 metų programą. Projekto I etape numatyta universalios sporto salės statyba. Sporto salė būtų pritaikyta krepšinio, salės futbolo, lengvosios atletikos, kovos menų ir kitų sporto šakų poreikiams.<...>

Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje Projektui numatyta – 4,420 mln. Eur VIP lėšų (60 proc. planuotos Projekto vertės). Dar apie 3 mln. Eur (40 proc. planuotos Projekto vertės) Projektui planuoja skirti Savivaldybė. Tačiau sėkmingam Projekto įgyvendinimui  Savivaldybei trūksta apie 4 mln. Eur lėšų.<...>

Atkreipiame dėmesį, kad investicijų projekto apimtis veiklų ir darbų prasme nesikeitė, ji išliko tokia pati, kokia  buvo planuota 2020 m. investicijų projekte, o objekto statybos kaina išaugo dėl nuo 2020 m. ženkliai padidėjusių statybos kainų. Minėtu laikotarpiu statybos sąnaudų elementų (negyvenamieji pastatai) kainų indeksas padidėjo 35 proc. (2019-10 – 113,1542; 2022-11 – 152,6053; https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/).

Atsižvelgę į tai, prašytume Projektui papildomai skirti VIP lėšų išaugusios Projekto kainos skirtumui finansuoti – 4 mln. Eur.

Projekto įgyvendinimą ir sporto komplekso būtinybę palaiko ir remia Lietuvos krepšinio, dziudo, lengvosios atletikos ir futbolo federacijos.

Svarstyti Vyriausybei

 

4.

Lietuvos mokslų akademija,

2023-09-28,

G-2023-8366

2023-10-23

G-2023-9193

1

 

 

Lietuvos mokslų akademija, siekdama vykdyti 2011-05-19 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-1397 patvirtintame LMA statute (papildyta 2018-06-06 LRS nutarimu Nr. XIII-419) iškeltus tikslus, leidžia aštuonis periodinius mokslo žurnalus. Žurnalai išsiskiria giliomis tradicijomis, jiems rengti sutelkti skirtingoms Lietuvos ir užsienio mokslo institucijoms atstovaujantys autoriai, redaktoriai ir recenzentai. Žurnalai leidžiami keturis kartus per metus spausdintine ir elektronine formomis. Juose publikuojami originalūs straipsniai svarbiausiais biologijos, ekologijos, chemijos, fizikos, energetikos, filosofijos, sociologijos, lituanistikos, istorijos, menotyros, žemės ūkio mokslų ir kt. klausimais. Visi straipsniai recenzuojami, jiems priskiriami intelektinės nuosavybės skaitmeninių objektų identifikatoriai (DOI) ir užregistruojami „Crossref1 agentūroje. Mokslo žurnalai yra prenumeruojami ir skelbiami atvirosios prieigos platformoje, teikiami šalies ir užsienio mokslo institucijoms pagal mainų programas. Žurnalai yra pripažinti tarptautiniu mastu, įtraukti į įvairias tarptautines mokslines informacijos duomenų bazes. Iki 2022 metų trečiojo ketvirčio žurnalų leidybai LMA gavo finansavimą iš ESR Pasibaigus ESF lėšomis finansuojamam „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas14 projektui, 2022 m. antrajam pusmečiui ir 2023 metams LMA pavyko konkurso būdu gauti Lietuvos mokslo tarybos skirtą finansavimą leidybai. Ši padėtis neužtikrina periodinių mokslo žurnalų leidybos reguliarumo. Moksliniams žurnalams parengti reikalingi specializuoti ir patyrę redaktoriai. Sunku išlaikyti profesionalų leidyklos darbuotojų kolektyvą, galint jiems siūlyti tik terminuotas darbo sutartis. LMA pakartotinai prašo skirti finansavimą mokslo žurnalų leidybai. Negavus LMA leidžiamų periodinių mokslo žurnalų leidybai finansavimo, nebus įmanoma išleisti šių žurnalų, o tai turėtų neigiamos įtakos Lietuvos mokslininkų mokslo pasiekimų viešinimui. Siekiant išsaugoti periodinių mokslo žurnalų leidybą LMA Leidybos skyriaus darbo apmokėjimui papildomai reikės 171,1 tūkst. eurų, Sodros mokesčiams - 2,5 tūkst. eurų kasmet. Elektroninės leidybos ir spausdinimo kaštams metams reikės 23,0 tūkst. eurų. LMA periodinių mokslo žurnalų leidybai išsaugoti papildomai 2024 m. prašome skirti 196,6 tūkst. eurų. LR Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams ir jų mokėjimo tvarkos11 pakeitimo11 numatyta LMA nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų LMA tikriesiems nariams skirti iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio mėnesines išmokas. Vidutiniškai kasmet išmokas gauna 63 tokie LMA nariai (šiuo metu išmokos dydis neatskaičius mokesčių - 235,30 eurų). Siekiant 2024 m. mokėti bent 75 proc. LRV nutarime numatytos maksimalios išmokos dydžio išmokas (412,50 eurų neatskaičius mokesčių), LMA metams papildomai reikia 134,00 tūkst. eurų. 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Lietuvos mokslų akademijai, kaip asignavimų valdytojui, numatyta skirti 10 335,00 tūkst. eurų asignavimus, iš jų 1 505,00 tūkst. eurų tenka LMA, 8 572,00 tūkst. eurų - Vrublevskių bibliotekai, didžioji lėšų dalis (5 101,00 tūkst. eurų) skirta bibliotekos pastato renovacijai. Mokslo žurnalų leidybai ir narių emeritų išmokų didinimui Lietuvos mokslų akademija prašo numatytą 2024 metų finansavimą padidinti 330,6 tūkst. eurų ir LMA veiklai vykdyti 2024 m. skirti 1835,6 tūkst. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

 

5.

Nacionalinė teismų administracija, 

2023-10-11,

G-2023-8827

 

 

 

<...> Administracija teikia šias pastabas Įstatymo projektui ir pažymi būtinybę papildomai atsižvelgti į šiuos Administracijos poreikius 2024 metams:tūkst. eurų

Išlaidų pavadinimas

LRV skirta lėšų projekte

Realus lėšų poreikis

Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu

Išlaidos,

iš jų darbo užmokestis

20 474

2 582

20 996

3 102

522

520

Turtui įsigyti

 

 

 

Iš viso:

20 474

20 996

522

1.             Dėl papildomo darbo užmokesčio įgyvendinant ir administruojant VIP

Administracija nuo 2020 m. birželio mėn. įgyvendina tiesioginio finansavimo valstybės investicijų projektą (toliau – VIP) „Kokybės, paslaugų ir infrastruktūros tobulinimas Lietuvos teismuose“ (toliau – projektas) pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamą programą „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (toliau – programa). <...> Administracija prašo skirti likusią 77 tūkst. eurų sumą, iš jų 75 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, 2024 m. projektą įgyvendinantiems ir administruojantiems asmenims.

2.      Dėl papildomo Administracijos darbuotojų darbo užmokesčio

Įstatymo projekte Administracijai darbo užmokesčiui, be VIP administravimui skirtų darbo užmokesčio lėšų, yra skirti papildomai tik 36 tūkst. eurų, iš jų: 11 tūkst. eurų dėl MMA padidinimo iki 924 eurų, 10 tūkst. eurų valstybės tarnautojams priedams už stažą, 12 tūkst. eurų. Valstybės tarnybos reformos įgyvendinimui (įstaigos vadovo atlyginimui) ir 3 tūkst. eurų minimalių koeficientų didinimui. Toks papildomas lėšų skyrimas nėra pakankamas, ir, jei nebus skirtas papildomas finansavimas darbo užmokesčio fondui, tai jau 2024 m. lapkričio mėn. Administracija neturės galimybės atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės institucijomis.,<...>

Atsižvelgiant į tai, Administracija prašo skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui – 445 tūkst. eurų: iš jų koeficientų didinimui – 431 tūkst. eurų, kintamosios dalies nustatymui po vertinimo – 14 tūkst. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

 

6.

Teisėjų taryba,

2023-10-12,

G-2023-8828

 

 

 

Teisėjų taryba pažymi būtinybę papildomai atsižvelgti į asignavimų poreikį pašto išlaidoms 2024 metams:

tūkst. eurų

Išlaidų pavadinimas

LRV skirta lėšų projekte

Realus lėšų poreikis

Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu

Išlaidos,

iš jų darbo užmokestis

117.738

107.925

118.966

107.925

1.228 (paštui)

Turtui įsigyti

-

 

 

Iš viso:

117.738

118.966

1.228

Dėl teismų veiklos specifikos pašto paslaugų apmokėjimas yra nuolatinė teismų problema, nes AB „Lietuvos paštas“ yra vienintelė Lietuvoje veikianti bendrovė, kuri pristato procesinių dokumentų ir pašto siuntas į visus, įskaitant nutolusius, Lietuvos regionus, taigi, yra paslaugos monopolininkas. Pagal šiuo metu baigiančią galioti, 2022 m. lapkričio 4 d. sudarytą pašto paslaugų teikimo sutartį vienos siuntos su procesiniais dokumentais siuntimo/įteikimo vienam gavėjui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje kaina sudaro 6,64 Eur, o, pasibaigus vienerių metų paslaugų sutarčiai, pagal naują sutartį nuo 2023 m. lapkričio 4 d. siuntos kaina bus 7,93 Eur, t. y. dar 19,4 proc. didesnė, nes AB „Lietuvos paštas“ daugiau negu vieneriems metams kainos nefiksuoja ir ji kasmet didinama.

Teismai pašto paslaugoms 2023 metams papildomai prašė skirti 2,5 mln. Eur, iš jų 1 mln. Eur skolos dengimui už 2022 m. Teismams 2023 m. papildomai skirta 2 mln. Eur pašto paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, kad jau 2023 m. sausio mėn., padengus beveik 1 mln. Eur (934 tūkst. Eur) atidėtus pašto paslaugų mokėjimus už 2022 metus, liko tik pusė papildomai skirtos sumos. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos paštas“ nuo 2022 m. lapkričio mėn. kainas didino žymiai daugiau, nei iš anksto preliminariai informavo: teismai buvo informuoti, kad planuojama didinti apie 29,5 proc., o buvo padidinta apie 48 proc. Žinodami tokią informaciją, teismai, teikdami asignavimų poreikius 2023 metams, būtų prašę skirti papildomai mažiausiai 3 mln. Eur, prašė – 2,5 mln. Eur, o buvo skirta – 2 mln. Eur, todėl šių metų pabaigoje planuojama skola paštui 2023 m. gruodžio 31 d. tokia kaip pernai – apie 900 tūkst. Eur ir ji turės būti padengta iš 2024 m. asignavimų.

Įvertinus planuojamą skolą / atidėtus mokėjimus 2023 m. pabaigoje ir beveik 20 proc. kainos augimą nuo 2023 m. lapkričio mėn., teismams 2024 m. papildomai reikia 1 228 tūkst. Eur pašto išlaidoms, o Įstatymo projekte skirta 2 000 tūkst. Eur, t. y. palikta tiek pat, kiek ir 2023 m.

Pažymėtina, kad kol kas AB „Lietuvos paštas“ geranoriškai bendradarbiauja, todėl teismai suderina mokėjimų už pašto paslaugas atidėjimus iki kitų metų sausio 15 d. ir kurį laiką už paštą tiesiog nemoka. Jei nebus skirti papildomi asignavimai, ši praktika bus tęsiama ir 2024 metais, todėl teismų veikla nenutrūks, tačiau abejotina, ar valstybės požiūriu tai yra tinkamas biudžeto formavimas, kai neskiriamos lėšos, nors iš anksto žinoma, kad formuosis ženklus įsiskolinimas ir jis kelsis padengimui į 2025 metus.

Teisėjų taryba pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimas, t. y. informavimas apie teisinius procesus, yra ypač svarbi teismų veikla užtikrinant žmogaus teises, todėl kokybiškas ir savalaikis jų teikimas yra būtinas ir turi garantuoti ne tik teisės aktuose, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotų nuostatų įgyvendinimą.

Svarstyti Vyriausybei

 

7.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

2023-10-11https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

G-2023-8825

 

 

 

<...> Departamentui numatytas darbo užmokesčio fondas (383 tūkst. eurų) neužtikrina sklandaus ir motyvuojančio darbo užmokesčio mokėjimo Departamento darbuotojams.

<..>prašome Lietuvos Respublikos Žmogaus teisių komitetą pritarti leidimui iš 2024 metams Departamentui numatytų 1 516,0 tūkst. eurų, nedidinant skirtų asignavimų, perkelti 65,0 tūkst. Eur į darbo užmokesčio fondą:

·                iš Departamento programos 08 002 “Tautinių mažumų departamento valdymo programa”

priemonės 08 002 12 01 01 01 “Efektyviai organizuoti personalo valdymą” išlaidų straipsnio „Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos” – 10,0 tūkst. eurų;

·                iš Departamento programos 08 001 „Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę, išsaugant jų tapatybę, programa“

priemonės 08 001 11 01 02 „Įgyvendinti tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų veiklos skatinimo iniciatyvas“ išlaidų straipsnio 2.2.1.1.1.30 “Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“ – 30,0 tūkst. eurų;

priemonės 08 001 11 01 04 „Įgyvendinti tautinių mažumų kultūrų sklaidos iniciatyvas“ išlaidų straipsnio 2.2.1.1.1.30 “Kitų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos“ – 15,0 tūkst. eurų;

priemonės 08 001 11 02 01 „Gerinti tautinių mažumų bendruomenėms skirtų kultūros paslaugų teikimą, stiprinant tautinių mažumų kultūros centrų veiklą regionuose“ išlaidų straipsnio 2.8.1.1.1.02 „Kitos išlaidos kitiems einamiesiems tikslams"– 10 tūkst. eurų.

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

2023-10-11,

G-2023-8826

 

 

 

<..> teikiame Generalinės prokuratūros poreikius:

 

Išlaidų pavadinimas

LRV skirta lėšų projekte

Realus lėšų poreikis

Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu

Išlaidos,

iš jų darbo užmokestis

49215

44870

57207,50

52057,50

7992,50

7187,50

Turtui įsigyti

1096

1096,0

-

Iš viso:

50311

58303,50

7992,50

 1.  Valstybės tarnybos reformos II etapui įgyvendinti – 7187,50 tūkst. Eur.

Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte prokuratūrai 2024 m. II valstybės tarnybos reformos etapui įgyvendinti (prokurorų atlyginimams) numatyta darbo užmokesčiui skirti 8 500 tūkst. Eur.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas ir svarstomas Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2909. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra numatyta, kad įstatymų nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimu, įgyvendinti papildomų darbo užmokesčio lėšų poreikis 12 mėn. laikotarpiu 627 prokurorų etatams sudaro 15 687,5 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir 227,5 tūkst. Eur socialinio draudimo įmokoms, iš viso 15 915 tūkst. Eur.

Valstybės tarnybos reformos II etapui įgyvendinti prašome prokurorų darbo užmokesčiui papildomai skirti 7 187,50 tūkst. Eur.

2. Prokurorų socialinėms garantijoms užtikrinti - 104 tūkst. Eur.

2024 m. iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami 14 prokurorų, kuriems sukanka 65 m. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, t. y. kai prokurorui sukanka 65 metai, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2024 m. prokurorams išmokėtinų išeitinių išmokų suma sudarys 104,0 tūkst. Eur. Prokurorų socialinių garantijų, numatytų prokuratūros įstatyme, užtikrinimui prašome papildomai skirti 104 tūkst. Eur.

3. Komisijų narių darbui apmokėti – 15 tūkst. Eur.

Prokuratūros įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų komisijas. Kiekviena komisija sudaroma iš septynių narių, iš kurių tris po vieną asmenį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Komisijų narių darbas komisijose apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Per kalendorinius metus Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų narių darbo užmokestis sudaro 2875,5 Eur; Prokurorų atestacijos komisijos narių darbo užmokestis – 8 856,36 Eur.; Prokurorų atrankos komisijos narių darbo užmokestis – 2 420,2 Eur; Prokurorų etikos komisijos narių darbo užmokestis 330,38 Eur. Per kalendorinius metus komisijų narių darbo užmokesčio suma – 15,3 tūkst. Eur. Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimui, t. y. generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų komisijų narių, pasiūlytų Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, darbo užmokesčiui lėšos ankstesniais metais skirtos nebuvo. Prašome biudžeto įstatyme numatyti 15 tūkst. Eur komisijų narių darbui apmokėti.

4. Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui užtikrinti - 101 tūkst. Eur.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49, 50, 52, 50(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 294 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ nuostatoms įgyvendinti, t. y. prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidoms kompensuoti lėšų poreikis sudaro 101 tūkst. Eur.

Gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietovėje išmoka skaičiuojama keturiolikai prokurorų: Vilniuje-4, Kaune -2, Klaipėdoje - 2, Šiauliuose - 2, Panevėžyje-2, Alytuje-1, Kretingoje-1.

Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui užtikrinti poreikis sudaro 101 tūkst. Eur.

5. Kvalifikacijos kėlimui – 110 tūkst. Eur.

Atkreiptinas dėmesys dėl nepakankamo kvalifikacijos kėlimo finansavimo. Privalomi mokymai, nenumatyti kasmetiniame mokymų plane, kuriuos nurodo tarptautinės arba nacionalinės organizacijos arba kurių poreikis atsiranda po rezonansinių įvykių. Taip pat pirmenybę teikiant prokurorams ir prokurorų padėjėjams, nekeliama arba labai retai keliama prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį kvalifikacija. Prokuratūros personalo mokymams  papildomų lėšų poreikis kasmet sudaro 110 tūkst. Eur.

6. Pastatų (patalpų), inžinerinių sistemų einamajam remontui, rekonstravimui, naujai statybai  papildomas poreikis – 300 tūkst. Eur.

2024-2026 m. kasmet prašome skirti po 300 tūkst. Eur saulės elektrinėms iš nutolusių saulės elektrinių parkų įsigyti.

Prokuratūra per metus sunaudoja 1,8-2 MWh elektros energijos. Per trejų metų laikotarpį investavus 900 tūkst. Eur (būtų įsigyta 900 kW galios saulės elektrinių, skaičiuojant, kad 1 kW kaina 1000 Eur), būtų užtikrinta 50 proc. prokuratūros elektros energijos poreikio iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Investicijos atsipirktų per 5 metus, mokant mažiau už suvartotą elektros energiją. Papildomų asignavimų poreikis šioms išlaidoms sudaro325 tūkst. Eur.

7. Informacinių technologijų įrangai ir paslaugoms – 175 tūkst. Eur.

Šiuo metu prokuratūra naudoja atvirojo kodo biuro programų paketą, kuris nėra pilnai suderinamas su kitose įstaigose naudojamu MS Office biuro programų paketu. Lėšų poreikis visus darbuotojus aprūpinti MS Office programų paketu sudaro 175 tūkst. Eur per metus.

Maloniai prašome atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir, svarstant 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti papildomų asignavimų, kurie Generalinei prokuratūrai yra svarbūs ir būtini, t. y. 7992,50 tūkst. Eur, iš jų
7 187,50 tūkst. Eur darbo užmokesčiui.

Svarstyti Vyriausybei

 

9.

Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba,

2023-10-12

1

 

 

Teikiame Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128:

Tūkst. Eur

Išlaidų pavadinimas

LRV skirta lėšų projekte

Realus lėšų poreikis

Skirtumas, kurio trūksta, lyginant su projektu

Išlaidos,

iš jų darbo užmokestis

 

25 007,0

19 311,0

25 848,0

19 601,0

841,0

290,0

Turtui įsigyti

1 106,0

4 066,0

2 960,0

Iš viso:

26 113,0

29 914,0

3 801,0

Skirtumas, kurio trūksta 2024 metams, lyginant su projektu, 3 801,0 tūkst. Eur. Iš jo:

- 293,0 tūkst. Eur – papildomas poreikis darbo užmokesčiui (290,0 tūkst. Eur) ir socialiniam draudimui (3,0 tūkst. Eur). 2023 m. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams dėl darbuotojų, kurie augina  vaikus iki trejų metų,  sutrumpintos trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko normos, Tarnyboje labai padidėjo pareigūnų viršvalandinis darbas. <...>

- 548,0 tūkst. Eur - papildomas poreikis Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai – 125,0 tūkst. Eur išmokoms buto nuomai, 412,0 tūkst. Eur su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijoms. Nuo 2022-09-01 keitėsi Socialinių ir kitų  garantijų, susijusių su darbu LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų dydžiai

- 960,0 tūkst. Eur – papildomas poreikis Diplomatinių atstovybių fizinei apsaugai gerinti ir peržiūrėti: 40,0 tūkst. Eur - projektavimo darbai, 800,0 tūkst. Eur - projektui įgyvendinti ir priežiūrėti (ambasada Belgijoje) - naujų apsaugos sistemų įrengimas pagal 2023 m. parengtą projektą, 120,0 tūkst. Eur - ambasadoje Lenkijoje darbų pabaigimas - įgyvendinant investicinį projektą 2023 m. nepakanka lėšų baigti gaisro ir pavojaus perspėjimo sistemoms įrengti;

- 2000,0 tūkst. Eur – 2023 m. balandžio 26 d. Lietuvos kariuomenės vado  įsakymas Nr. V-55 S „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos Organizacinės sistemos ir įrangos lentelių patvirtinimo“ (toliau - OSĮL). Planuojama nuosekliai per 3 metus įsigyti OSĮL nurodytos ginkluotės, ekipuotės ir kitos kritinės įrangos bei ugdyti personalo kompetencijas, siekiant tinkamai pasirengti valstybės ginkluotai gynybai ir Tarnybai pavestų užduočių vykdymui karo metu.

Svarstyti Vyriausybei

 

10.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-10-17,

G-2023-8989

1

 

 

<...> Siekiant įgyvendinti STT keliamus reikalavimus ir atsižvelgiant į Tarnybai Projekte numatytus asignavimus, tinkamam funkcijų vykdymui užtikrinti STT 2024 metams būtini šie papildomi asignavimai:

Eil. Nr.

Būtini papildomi asignavimai

 (tūkst. EUR)

Lėšų paskirtis

1.

373

Pareigybių sąraše likusioms 11 papildomų pareigybių finansuoti

2.

500

21-ajai tarptautinei antikorupcijos konferencijai (IACC) organizuoti

IŠ VISO

873

 

Svarstyti Vyriausybei

 

11.

Plungės rajono savivaldybė,

2023-10-18,

G-2023-9065

 

 

 

Plungės rajono savivaldybė 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. AS-377 „Dėl papildomų lėšų skyrimo profesinės sąjungos narių socialinėms garantijoms užtikrinti“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – Ministerija), jog būtų skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams, užtikrinti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos 2017 m. lapkričio 22 d. kolektyvinės sutarties (paskutinis pakeitimas 2022 m. gruodžio 16 d.) bei Nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – Kolektyvinės sutartys) profesinių sąjungų nariams taikomas papildomas socialines garantijas. Tada pažymėjome ir dabar pažymime, jog Kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, todėl papildomos išlaidos savivaldybių biudžetams turėtų būti kompensuojamos papildoma tiksline dotacija (pažymėtinas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities pavyzdys – „Susitarimas dėl 2018 m. gegužės 18 d. socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-110 pakeitimas“).

2023 m. vasario 14 d. gavome Ministerijos atsakymą, jog papildomos garantijos gali būti finansuojamos iš bendrųjų asignavimų, sutaupytų lėšų ir pan. Kadangi finansiniai metai baiginėjasi, norime informuoti, jog Savivaldybė savo biudžete nėra numačiusi lėšų padengti Vyriausybės lygmens įsipareigojimų. Papildomos trūkstamos lėšos yra numatytos įstaigų pagrindinėms funkcijoms užtikrinti. Atkreipiame dėmesį, jog ankstyvojo ugdymo įstaigų finansavimas Savivaldybei yra vienas iš prioritetų, bet Savivaldybė negali finansuoti trečiųjų šalių įsipareigojimų, nes turi aibes kitokių įsipareigojimų švietimo įstaigoms.  Matome, jog po mūsų siųstų raštų, problema nebuvo sprendžiama ir tikslinės lėšos, skirtos įgyvendinti Kolektyvinėse sutartyse numatytas socialines garantijas profesinių sąjungų nariams finansuoti, nebuvo skirtos. Formuojama bloga praktika, kai Vyriausybės lygmens įsipareigojimai „permetami ant savivaldybių pečių“.

Atkreipiame dėmesį, jog planuojant ir 2024 metų Savivaldybės biudžetą, nebus numatytos lėšos įgyvendinti Vyriausybės lygmens įsipareigojimų, nebent Ministerija lėšas savivaldybėms skirs atskira tiksline dotacija, įvertinusi profesinės sąjungos narių skaičių švietimo įstaigose. 

Prašome Vyriausybės ir Ministerijos planuojant 2024 metų biudžetą įsivertinti savo įsipareigojimus profesinėms sąjungoms ir numatyti tikslinę dotaciją, jog įstaigų vadovai galėtų įgyvendinti Kolektyvinėse sutartyse numatytus įsipareigojimus.

Persiunčiame Jums Plungės rajono savivaldybės administracijos gautą 2023 m. sausio 12 d. Plungės lopšelių-darželių „Rūtelė“ bei „Nykštukas“ raštą Nr. D2-4 „Dėl papildomų lėšų skyrimo profesinės sąjungos narių socialinėms garantijoms užtikrinti“. Vadovaujantis 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi (paskutinis pakeitimas 2022 m. gruodžio 16 d.) bei Nacionaline kolektyvine sutartimi (toliau – Kolektyvinės sutartys), profesinių sąjungų nariams taikomos papildomos socialinės garantijos, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį. Kadangi kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, manome, jog papildomos išlaidos savivaldybių biudžetams turėtų būti kompensuojamos papildoma tiksline dotacija (pažymėtinas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities pavyzdys – „Susitarimas dėl 2018 m. gegužės 18 d. socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-110 pakeitimas“). Atkreiptinas dėmesys, jog diskutuojant ir su švietimo įstaigų bendruomenėmis, matome dalies bendruomenės nepritarimą socialines garantijas, numatytas kolektyvinėje sutartyje, padengti iš valstybės dotacijos skirtos Mokymo lėšoms. Be to, norime atkreipti dėmesį, jog ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra iš dalies dotuojamas ir Savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl norint visiškai įgyvendinti Kolektyvinių sutarčių nuostatas, papildoma finansinė našta tenka Savivaldybės biudžetui. Akcentuojame, jog Savivaldybė nėra prieš papildomas socialines garantijas profesinių sąjungų nariams, priešingai, netgi sveikiname susitarimus, kurie prisideda prie darbuotojų darbo sąlygų gerinimo, skatina darbuotojus dalyvauti profesinių sąjungų veikloje ir stiprina darbuotojų motyvaciją, bet norint įgyvendinti susitarimus, visos išlaidos tenka Savivaldybės biudžetui.

Svarstyti Vyriausybei

 

12.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,

2023-10-20,

G-2023-9135

 

 

 

<...>Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus bei numatytus asignavimus 2024 m. valstybės biudžeto projekte Nr. XIVP-3128, prašo:

· darbo užmokesčio fondui skirti papildomai 397800 Eur.

Arba, nesant galimybės skirti papildomų lėšų,

· perskirstyti lėšas, perkeliant iš kitoms prekėms ir paslaugoms numatomų skirti asignavimų į darbo užmokestį 116000 Eur. Tai leistų Komisijai vykdyti pagrindines funkcijas.

Svarstyti Vyriausybei

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija,

2023-10-20https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

G2023-15927

 

 

 

Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 46 476 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, faktines 2023 metų ir prognozuojamas 2024 metų išlaidas, taip pat vertinant pareigą užtikrinti tinkamas Seimo narių ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo sąlygas, Seimo kanceliarijai 2024 metais iš valstybės biudžeto reikalingi 5 177 tūkst. Eur didesni asignavimai, negu numatyta Įstatymo projekte, šioms reikmėms:

1. 369 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio (įstatymo aktuali redakcija nuo 2024-01-01) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio nuostatas;

2. 150 tūkst. Eur nutolusiai saulės elektrinei įsigyti. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, vertindama didelį elektros energijos kainų augimą, siekdama taupyti biudžeto lėšas bei skatinti atsinaujinančių išteklių gamybą ir vartojimą, 2022 metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką nutolusios saulės elektrinės finansavimui (paramai) gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. T1-417 buvo skirta 260,7 tūkst. Eur parama. 2023 metais įvykus viešųjų pirkimų procedūroms, nutolusi saulės elektrinė įsigyta už 410,3 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į įsigytos elektrinės kainą ir gautą paramą, Seimo kanceliarijai tenkančios išlaidos sudaro 149,6 tūkst. Eur. Ši investicija yra vienkartinio pobūdžio, vėlesniais metais ji leis sumažinti (apie 10 proc.) elektros energijos išlaidas;

3. 325 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės aikštės, kitos Seimo rūmų teritorijos ir statinių tvarkybos, tvarkomųjų statybos darbų techninio darbo projekto parengimo paslaugoms įsigyti;

4. 361 tūkst. Eur darbui reikalingoms priemonėms, prekėms ir paslaugoms (statybos, remonto,  lengvųjų automobilių nuomai, eksploatacinės medžiagos, inventorius, degalai, reprezentacinės ir kt. prekės, informacinių technologijų, inžinerinių sistemų priežiūros, patalpų ir įrangos remonto, patalpų ir teritorijos valymo, informacijos įsigijimo, reprezentacijos ir kt. paslaugos) įsigyti, atsižvelgiant į 2022–2023 metų infliacijos rodiklius ir dėl to smarkiai išaugusias išlaidas;

5. 115 tūkst. Eur Laisvės gynėjų, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido aukų dienų minėjimams rengti, siekiant geresnės meninės kokybės (su koncertais, meninėmis instaliacijomis, LED ekranais, dalyvaujant užsienio svečiams ir pan.);

6. 170 tūkst. Eur Seimo organizuojamiems tarptautiniams ir atminties renginiams organizuoti. 2024 metais numatomi šie renginiai, paminėjimai: Šiaurės ir Baltijos jūros valstybių parlamentų saugumo ir gynybos komitetų forumas, Baltų vienybės dienos minėjimas Lietuvoje, Dvišalė Lietuvos ir Lenkijos parlamentinė asamblėja, Dvišalė Lietuvos ir Ukrainos parlamentinė asamblėja ir kiti narystės NATO ir ES 20-mečių minėjimai, JAV Kongreso administracijos pareigūnų vizitai, 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 75-metis, 1949 metų masinių gyventojų trėmimų „Bangų mūša“ 75-metis, 45 pabaltijiečių memorandumo 45-metis ir Baltijos kelio 35-metis, ekspozicijos „Seimo Sausio 13-osios memorialo koncepcija“ rengimas, projektavimas ir vizualizacija;

7. 12 tūkst. Eur pasiruošimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Kadangi Lietuva 2027 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Seimui teks ypatinga atsakomybė rengti parlamentinio matmens renginius ir susitikimus, o Seimo kanceliarijai – užtikrinti administracinius pirmininkavimo pasirengimo darbus. Reikės formuoti komandą, numatyti darbo organizavimo tvarką ir atsakingą padalinį koordinaciniam darbui atlikti. Kadangi pagal nusistovėjusią praktiką du kartus per metus rotacijos tvarka rengiami neformalūs Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai, Seimo Europos reikalų komitetas planuoja surengti du tokius susitikimus – 2024 m. antrąjį pusmetį ir 2026 m. antrąjį pusmetį;

8. 475 tūkst. Eur išlaidoms, susijusioms su Seimo kadencijų kaita (nešiojamiesiems kompiuteriams, reikalingiems Seimo narių darbo poreikiams tenkinti, įsigyti įgyvendinant Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendacijas dėl saugaus darbui reikalingų priemonių (kurios nebūtų pagamintos ir surinktos Kinijoje) naudojimo, taip pat dalies Seimo viešbučio butų remontui ir inventoriaus atnaujinimui), apmokėti;

9. 150 tūkst. Eur Seimo Europos reikalų komiteto posėdžių salei atnaujinti. Kadangi 2027 m. sausio 1 d. – birželio 31 d. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Seimui teks ypatinga atsakomybė surengti parlamentinio matmens renginius bei susitikimus ir darbotvarkės per pasirengimo laikotarpį bus intensyvios, o Seimo kanceliarija turės užtikrinti administracinius ir techninius pasirengimo pirmininkavimui darbus;

10. 30 tūkst. Eur Seimo Baltijos Asamblėjos salei atnaujinti. 2024 m. sausio 1 d. Lietuva perims pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai, salėje vyks renginiai bei susitikimai, tačiau ji yra nusidėvėjusi ir nereprezentatyvi, todėl reikia atlikti renovaciją;

11. 600 tūkst. Eur Seimo I rūmų vėsinimo-vėdinimo sistemai remontuoti, užtikrinant tinkamas Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo sąlygas pagal nustatytas higienos normas. Seimo I rūmuose 2010 metais įrengta dvivamzdė vėsinimo sistema veikia netinkamai (į visas patalpas tiekiamas vienodos temperatūros oras, dėl to netenkinami skirtingose patalpose dirbančių asmenų poreikiai), todėl būtina ją atnaujinti keičiant į trivamzdę vėsinimo sistemą ir sudarant galimybes kiekvienoje patalpoje nustatyti norimą temperatūrą. 2022 metais parengtas remonto techninis darbo projektas, kuriame pateikta orientacinė remonto darbų kaina (2024 m. – 600 tūkst. Eur, 2025 m. – 500 tūkst. Eur);

12. 714 tūkst. Eur Seimo plenarinių posėdžių salės (Seimo II rūmai) ir Kovo 11-osios Akto salės (Seimo I rūmai) apšvietimo sistemai modernizuoti, įdiegiant mažiau elektros energijos naudojančią įrangą;

13. 100 tūkst. Eur Seimo rūmų pastatų ir jų prieigos pritaikymui žmonėms su negalia, atsižvelgiant į XVIII Vyriausybės programos 95.6 papunkčio nuostatą dėl pastatų infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems;

14. 80 tūkst. Eur ypatingos svarbos techninės infrastruktūros Teisės aktų registro modernizavimo galimybių studijai parengti;

15. 60 tūkst. Eur gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir mobilizacinių užduočių vykdymui užtikrinti, atsižvelgiant į XVIII Vyriausybės programos 246.1-2046.2 papunkčių nuostatas dėl veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos, taip pat įgyvendinant teisės aktų – Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“ – reikalavimus;

16. 84 tūkst. Eur parodoms rengti ir organizuoti, knygoms Lietuvos parlamentarizmo ir valstybingumo tematika įsigyti ir leisti;

17. 50 tūkst. Eur Seimo II rūmų vėsinimo sistemos modernizavimo techninio projekto parengimo paslaugoms apmokėti;

18. 65 tūkst. Eur, atliepiant XVIII Vyriausybės programos 46.3 papunkčio nuostatą dėl pilietiškumo ugdymo ir 72.6 papunkčio nuostatą dėl kultūros išteklių skaitmeninio turinio kūrimo, įvairovės ir prieinamumo, užtikrinant vienodas prieigos sąlygas visiems šalies gyventojams, Seimo lankytojų centre planuojama pritaikyti patalpas parodoms ir nuolatinėms ekspozicijoms;

19. 350 tūkst. Eur Seimo veiklos informacinės sistemos Seimo posėdžių informacinei sistemai modernizuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 122 str. rengiami Seimo posėdžio protokolai, o vadovaujantis 123 str. – Seimo posėdžių stenogramos. Atnaujinus 11 metų senumo programinę ir techninę įrangą bus užtikrintas Seimo posėdžių protokolų ir stenogramų parengimas laiku (kaip numatyta Seimo statute), bus racionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai, reikalingi protokolams rašyti ir stenogramoms rengti, sumažės duomenų praradimo rizika;

20. 917 tūkst. Eur valstybės tarnybos reformai įgyvendinti („išvalstybintas“ pareigybes užimančių asmenų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir išeitinėms išmokoms). Šių asignavimų poreikis gali būti mažesnis, jeigu bus priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (jeigu bus įtvirtinta, kad „išvalstybintas“ pareigybes užimantiems asmenims išeitinės išmokos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokamos, pasiūlius šiems asmenims užimti pareigybę pagal darbo sutartį);

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Seimo kanceliarija neformuoja politikos jokioje viešosios politikos srityje ir nevaldo pažangos lėšų – ministerijos neįtraukia Seimo kanceliarijos į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su investicijų planavimu. Esame visiškai priklausomi nuo finansavimo iš valstybės biudžeto ir pasiruošę rasti bet kokių kitų finansavimo šaltinių, tačiau be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos kaip Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojos geranoriškumo ir aiškiai komunikuojamos pozicijos dėl tokių insitucijų kaip Seimo kancelairija įtraukimo į strateginio valdymo procesus, tai, deja, sunkiai įgyvendinama praktiškai. 2023 metų praktika rodo, kad Vyriausybės nustatyti biudžeto formavimo prioritetai Seimo kanceliarijai sunkiai pritaikomi ir tai daro mūsų instituciją ir Seimą labai pažeidžiamus, prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių atskyrimo principui.

Svarstant valstybės biudžetą Seimo kanceliarija derasi ne tik dėl lėšų savo funkcijoms užtikrinti, tačiau ir dėl poreikių, kuriuos tiesiogiai lemia Seimo narių veikla ir politinė darbotvarkė (parlamentinė diplomatija, Seimo, kaip Tautos atstovybės, reprezentacija, bendravimas su piliečiais, pasirinkti politikos sričių prioritetai), įvertinant, kad Seimo kanceliarija, skirstydama turimus resursus, turi būti vienodai teisinga tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai atstovaujantiems Seimo nariams.

Suprantame, kad formuoti valstybės biudžetą yra išimtinė Vyriausybės teisė, tačiau manome, kad Finansų ministerijos pozicija, jog Seimas gali bet kuriame biudžeto svarstymo etape Seimo kanceliarijai skirti papildomų lėšų, yra ydinga ir neatitinka įrodymais grįsto valdymo principo, įtvirtinto Strateginio valdymo įstatyme.

Prašome išnagrinėti šiame rašte pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti reikiamus asignavimus Seimo kanceliarijai 2024 metams, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų nuostatų įgyvendinimas ir sklandus Seimui ir Seimo kanceliarijai priskirtų funkcijų vykdymas.

Svarstyti Vyriausybei

 

14.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija,

2023-10-23,

G-2023-9152

 

 

 

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK), atsakydama į Jūsų 2023 m. spalio 17 d. raštą „Dėl nuomonės pateikimo apie 2024 m. biudžeto projektą Nr. XIVP-3128“, informuoja, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 yra numatyta skirti mažesnius negu VRK prašė asignavimus. Suprasdami ribotus valstybės išteklius, įvertinę susidariusį skirtumą bei peržiūrėję prioritetus, biudžeto projekte numatytų asignavimų rinkimų organizavimui turėtų pakakti, jeigu neatsitiks nenumatytų atvejų ir visi rinkimų procesai vyks sklandžiai, kaip esame suplanavę.

Planuodami 2024 metams darbo užmokesčio fondą, poreikio pagrindime prašėme 190,0 tūkst. eurų papildomų lėšų darbo užmokesčiui naujoms 6 pareigybėms, kurios buvo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-764 patvirtintos dar 2022 m. gruodžio 21 d. 2023 metais šios pareigybės nebuvo užimtos dėl lėšų trūkumo. 2024 metų biudžeto projekte skirti 95,0 tūkst. eurų yra tik 3 naujų pareigybių darbo užmokesčiui. Rinkimų kodekse, įsigaliojusiame 2022 m. rugsėjo 1 d., VRK dar pernai yra numatytos naujos papildomos svarbios funkcijos ir buvo planuojama stiprinti Teisės ir tyrimų, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės ir Kompiuterinių technologijų skyrių veiklą, priimti didesnį skaičių darbuotojų. Dėl lėšų trūkumo to nepavyko padaryti. 2024 metais laukia ypatingai intensyvus ir sudėtingas laikotarpis (net treji eiliniai rinkimai bei referendumas). Atsižvelgdami į 2023 metais vykusių rinkimų patirtį ir įvertinę politinių kampanijos dalyvių išaugusį konsultacijų bei mokymų poreikį, tuo pačiu labai reikalinga pastiprinti Rinkimų organizavimo bei Mokymų ir komunikacijos skyrius.

VRK sekretoriate labai trūksta žmogiškųjų resursų, todėl artėjant 2024 metų rinkimams, prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir papildomai skirti 95,0 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dar 3 sekretoriato darbuotojų pareigybėms, kurios praėjusiais metais buvo patvirtintos Seimo valdybos sprendimu, nes planuojamas biudžeto rodiklių įstatymo projekte darbo užmokestis VRK sekretoriato valstybės tarnautojams yra nepakankamas, neužtikrinamas esančių pareigybių darbo apmokėjimas.

Vyriausioji rinkimų komisija prašo, esant galimybei ir įvertinus susidariusią padėtį, skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui.

Svarstyti Vyriausybei

 

15.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija,

2023-10-23https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

G-2023-9179

13

3

1

Tokia formuluotė:

13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą 3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės: 1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; ; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą (neįskaitant laikinojo solidarumo įnašo lėšų), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP projekciją Lietuvos Respublikai, ir padidinti šį finansavimo dydį papildomai ne daugiau kaip 0,29 proc. punkto nuo BVP, kai atsiranda lėšų poreikis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijos pajėgumui vystyti, bei užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų didinimą Lietuvoje iki brigados lygmens; susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) nuostatai, kad mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2024 metų pabaigos sudarytų 130 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, įgyvendinti, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai 2024 metų birželį ir (arba) rugsėjį paskelbus ekonominės raidos scenarijų; ; Laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, kai nevykdomas šių lėšų sumokėjimo į valstybės biudžetą planas; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;

Svarstyti Vyriausybei

 

16.

Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga,

2023-10-24https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif,

G-2023-9235

 

 

 

<...> Įstaiga vykdydama savo tikslą – padėti žvalgybos kontrolieriams atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą – turi dirbti (gauti, rengti ir siųsti) su įslaptinta informacija įskaitant žymima žyma „Slaptai“.

Siekdami pilnai įgyvendinti Žvalgybos kontrolierių įstaigai patikėtus įgaliojimus, teikėme Finansų ministerijai prašymą dėl papildomų lėšų skyrimo 2024 metams. Finansų ministerija dalinai  atsižvelgė į Įstaigos prašymą ir papildomai numatė 385 tūkst. eurų, iš jų 230 tūkst. eurų patalpų įrengimui.

 Informuojame, kad šiuo metu Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra laikinai įsikūrusi LR Vyriausybės kanceliarijos patalpose. Įstaigai patalpos buvo suteiktos pagal 2023 m. birželio 23 d. panaudos sutartį Nr. LRVK – 103/23. Sutartis galioja iki 2024 m. gegužės 31 d., todėl Įstaigai labai svarbu iki sutarties galiojimo termino sudaryti sąlygas įsikurti nuolatinėse patalpose.

Norime paminėti, kad šiuo metu Žvalgybos kontrolierių įstaiga ir LR Seimo kanceliarija pasirašo patalpų panaudai perdavimo aktą. Atlikus rinkos tyrimą ir išsamius skaičiavimus matome, kad patalpų įrengimui dėl saugumo zonų bei kitiems saugumo reikalavimams įgyvendinti Įstaigai skirtų lėšų nepakaks.   Be to, Finansų ministerija neskyrė lėšų baldų įsigijimui.

Kadangi Įstaiga turės dirbti su žvalgybos institucijų ir savo pačios rengiama įslaptinta informacija, nuolatinėse patalpose turės būti taikomos atitinkamos fizinės ir kitos saugos priemonės, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 dėl ko patalpų remontas ir pritaikymas veiklai kainuos daugiau nei įprastai.

Todėl prašome papildomai skirti:

·  6 tūkst. eurų inžinerinių tinklų (vėsinimas/vėdinimas, silpnos srovės, elektros instaliacija), įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, signalizacijos, priešgaisrinė apsaugos sistemų projektavimui;

·  37 tūkst. eurų patalpų įrengimui (vėdinimo, vėsinimo, šaldymo sistemų įrengimas);

·  22 tūkst. eurų atitinkančiai darbo su įslaptinta informacija reikalavimus IT įrangai (kompiuteriai, serverių spintos, telefonai);

·  16 tūkst. eurų baldų įsigijimui 5 darbo vietoms. 

Maloniai prašytume atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir rasti galimybę skirti 2024 m. papildomą 81  tūkst. eurų  finansavimą Žvalgybos kontrolierių įstaigai. 

Svarstyti Vyriausybei

 

17.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras,

2023-10-25,

G-2023-9242

 

 

 

Susipažinę Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžetų ir savivaldybių biudžetų ir finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu (toliau – Rodiklių įstatymo projektas), matome, jog BĮ Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (toliau - Teatras) nėra numatyta lėšų apmokėjimui už nutolusios saulės elektrinės įsigijimą – reikalinga suma – 248.281,00 Eur, nors šiam sandoriui buvo gautas Kultūros ministerijos leidimas.

Teatras, atsižvelgdamas į reikšmingai didėjusius suvartojamos elektros energijos kaštus, 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SD-22-69 kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu duoti sutikimą Teatrui teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) dėl paramos nutolusios saulės elektrinės įsigijimui gauti (toliau - paraiška) ir įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį.

2022 m. birželio 17 d. Kultūros ministerija raštu Nr. GD-22-99 akcentuodama, kad įstaigos skatinamos laikytis Europos žaliojo kurso direktyvos sutiko, kad Teatras teiktų paraišką APVAI. Kultūros ministerijos sutikimas buvo būtina sąlyga teikti paraišką APVA.

2022 m. rugsėjo 9 d. APVA patvirtino Teatro paraišką ir skyrė 80 proc. finansavimą nuo pradinės kainos. Atkreipiame dėmesį, kad projekto finansavimo sąlygos yra išskirtinai geros ir, mūsų žiniomis, ateityje tokio pobūdžio kvietimai biudžetinėms įstaigoms nebeplanuojami.

2023 m. vasario 23 d. su UAB „Evecon“ buvo pasirašyta sutartis Nr. VPS-23-15 dėl elektrinės įsigijimo ir susijusių paslaugų suteikimo (toliau - Sutartis), pagal kurią elektrinę planuojama sumontuoti ir perduoti 2024 m. sausio mėnesį. Įsigytos elektrinės  įsigijimo kaina - 684 981, 00 Eur apmokama dalimis:    APVA - 436 000.00 Eur, Teatras – 248 281.00 Eur. APVA lėšomis jau sumokėtas avansas (131 010,00 Eur),  o asignavimų 248.281,00 Eur Teatro finansinio įsipareigojimo daliai sumokėti  Rodiklių įstatymo projekte nenumatyta . Galimybių šios sumos padengti iš Teatro veiklos gaunamų pajamų neturime, nes šios pajamos naudojamos išimtinai spektaklių statymui, pastatų išlaikymui bei įsigytos elektrinės aptarnavimui. Vėluojant padengti Teatro finansinio įsipareigojimo dalį daugiau nei 20 d. nuo mokėjimo termino pabaigos Sutartis gali būti nutraukta, Teatrui teks mokėti delspinigius ir/ar atlyginti kitos šalies dėl netinkamo Sutarties vykdymo patirtus nuotolius.

2023 m.  gegužės 25 d. Teatras, atkreipdamas dėmesį į planuojamų investicijų atsipirkimą per 3,5 metus, kreipėsi į Kultūros ministeriją raštu Nr. SD-2023/78 dėl 248.281,00 Eur skyrimo projekto įgyvendinimo pabaigimui.

2023 m. birželio 8 d.   Kultūros ministerija raštu Nr. GD-2023/78 nurodė dėl papildomo lėšų poreikio kreiptis į Finansų ministeriją, į kurią kreipusis (Teatro raštas 2023 m. birželio 23 d. raštas SD-2023-88), buvo gautas Teatrui ir Kultūros ministerijai adresuotas atsakymas (Finansų ministerijos 2023 m. liepos 17 raštas Nr. GD-2023/97), kuriame Kultūros ministerijai pasiūlyta lėšas, reikiamas nutolusios saulės elektrinės įrengimo išlaidų finansavimui, skirti iš kultūros ministro valdymo sričiai 2024-2026 metams planuojamų asignavimų.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

18.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2023-10-26,

G-2023-9328

 

 

 

 

Viešųjų pirkimų tarnyba  (toliau – Tarnyba) informuoja, kad nustatant 2024-2026 m. maksimalius asignavimų limitus nebuvo atsižvelgta į kritinį, Tarnybos funkcijų vykdymo užtikrinimui būtiną poreikį pilna apimtimi. Dėl šios priežasties Tarnyba gali susidurti su kritine situacija nurodytu laikotarpiu.

Tarnybai papildomi asignavimai 2024-2026 m. buvo skirti: a) darbo užmokesčio įsipareigojimams dėl susidariusio įsiskolinimo (2023, 2024, 2025 m.) padengti, b) dalies 2024 m. IT paslaugų,  ir turto įsigijimui (neatsižvelgta į visą prašomą asignavimų apimtį, kuri yra būtina siekiant VPĮ 95 str. 4 dalies  įgyvendinimui, t. y. tinkamam IT sistemų veikimui užtikrinti), c) prekių ir paslaugų įsigijimo infliacijos daliniam amortizavimui. Skiriant maksimalius asignavimų limitus į kritinę Tarnybos situaciją darbo užmokesčio ir IT paslaugų atžvilgiu buvo atsižvelgta tik iš dalies.

Tarnyba, atsižvelgdama į susidariusią  kritinę situaciją dėl 2024-2026 metais Tarnybai skirtų asignavimų dydžio, prašo numatyti papildomas valstybės biudžeto asignavimų lėšas darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms, kitu atveju Tarnyba neturės galimybės užtikrinti teisės aktais nustatytų funkcijų ir prievolių tinkamo vykdymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIMIN) 2022 m lapkričio 11 d. raštu Nr. 3S-2528 „Dėl asignavimų skyrimo viešųjų pirkimų tarnybai“ (toliau – Raštas) nurodė, jog „valstybei keliant vis didesnius reikalavimus <...> perkančiosios organizacijos turi siekti ne tik įsigyti to, ko joms reikia, bet ir įgyvendinti aplinkosauginius, socialinius tikslus, vykdyti inovatyvius pirkimus, vertinti nacionalinio saugumo aspektus viešuosiuose pirkimuose ir pan. <...> Viešųjų pirkimų tarnybos metodinės pagalbos bei konsultacijų teikimas yra viena iš pagrindinių priemonių, galinčių padėti perkančiosioms organizacijoms vykdyti pirkimus taip, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.“ Atsižvelgiant į Rašte išdėstytų papildomų funkcijų atlikimo būtinybę, EIMIN nurodė papildomų asignavimų skyrimo būtinybę ir dvi esmines sritis:

1.             ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI:  „didesni žmogiškieji ištekliai yra būtini siekiant stiprinti minėtų funkcijų vykdymą. <...> Siekiant didesnės konkurencijos, aktyvesnio tiekėjų įsitraukimo į viešuosius pirkimus, turėtų būti įvertinta galimybė skirti papildomas biudžeto lėšas Viešųjų pirkimų tarnybai šių funkcijų aktyvesniam vykdymui“

2.             INFORMACINĖS SISTEMOS: „2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, Viešųjų pirkimų tarnybai nustatytos papildomos funkcijos, susijusios su viešųjų pirkimų specialistų žinių patikrinimu, tačiau papildomas finansavimas šios funkcijos vykdymui nebuvo skirtas.“

Tarnyba pažymi, kad be Rašte minimų aplinkybių:

 

1.       Tarnybai kritiškai būtinos papildomos lėšos darbo užmokesčiui ir kitiems poreikiams nebuvo skirtos nei 2022 m. nei 2023 m., t. y. nebuvo atsižvelgta į poreikį užtikrinti kompetentingos darbo jėgos resursų išlaikymą.

2.       Šiuo metu skirtų asignavimų pakanka tik esamoms užimtoms darbo vietoms išlaikyti, tačiau nėra galimybės sudaryti konkurencingas sąlygas darbo rinkoje. Dėl trūkstamų papildomų būtinų asignavimų Tarnybą jau dabar palieka kompetentingi darbuotojai (2023 m. per I-III ketv. Tarnybą paliko 18 darbuotojų) ir negavus pakankamų asignavimų Tarnyba susidurs su itin dideliais iššūkiais išlaikant esamus darbuotojus (darbuotojai jau dabar Tarnybos vadovybei reiškia atvirą susirūpinimą dėl ateities ir svarsto išėjimo galimybes) ar pritraukiant naujus.

3.       Tarnybos turimo darbo užmokesčio fondo nepakanka Tarnybos etatų sąraše patvirtintoms 22 darbo vietoms užimti ir įsipareigojimams susijusiems su šių vietų išlaikymu vykdyti, t. y. Tarnyba gali dirbti tik 76,8 proc. pajėgumu, nes 23,2 proc. darbo vietų yra neužimtos dėl lėšų trūkumo.

4.       Atsižvelgiant į didėjantį darbo apimčių kiekį, yra būtina, kad Tarnyba dirbtų ne mažesniu nei 80 proc. pajėgumu, t. y. užpildyti bent 4 darbo vietas iš 22 laisvų.

5.       Tarnyba 2023 m. kovo 6 d. rašte Nr. 4S-242 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybai būtinų asignavimų 2023 ir vėlesniais metais“ informavo atsakingas institucijas apie kritinę situaciją 2023-2024 m. dėl nepakankamo finansavimo IT paslaugų įsigijimui, tačiau kritiškai būtini papildomi asignavimai buvo skirti tik nepilna apimtimi. Dėl šios priežasties tarnyba neturi galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal turimas sutartis pilna apimtimi ir užtikrinti nenutrūkstamo elektroninių viešųjų pirkimų vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, dėl papildomų lėšų neskyrimo, Tarnyboje yra susidariusi kritinė situacija, dėl kurios yra būtinas papildomas asignavimų darbo užmokesčiui ir IT paslaugoms 2024, 2025 ir 2026 m., papildomų lėšų poreikio pagrindimas pateiktas 1 lentelėje.

Papildomo poreikio objektas

Metų asignavimų poreikis, tūkst. Eur

Pagrindimas

2024

2025

2026

 

Informacinių technologijų (programinės įrangos) įsigijimo įsiskolinimas už 2023 m.

240,0

0,0

0,0

2023 m. spalio 25 d. įsigaliojo naujos tarptautinių skelbimų formos (TED formos), kurių naudojimas yra privalomas perkančiosioms organizacijoms visose ES šalyse, kai pirkimai yra  vykdomi tarptautinio pirkimo būdu. Laiku nesukūrus SAULĖ IS (sprendinys turėjo būti realizuotas šioje sistemoje) iškimo poreikis vystyti esamą sistemą ir atlikti jos pritaikymą naujam reglamentavimui.

 

2021-07-26 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo modulio CTM (Complete Tender Management) programinės įrangos priežiūros, vystymo ir analizės paslaugų sutartis Nr. 11F-30 numatytas vystymo paslaugų įkainis 155,00 Eur. Pateikus užklausą dėl būtinų CTM vystymo paslaugų, tiekėjas informavo, kad tai sudarytų 1550 žmogaus darbo valandų. Planuojamas įsiskolinimas 240 250,00 Eur (1550 žm. darbo valandų*155 1 val. įkainis).

 

Tarnybai 2024 m. skirta 200 000,00 Eur įsiskolinimams padengti, tačiau šie įsiskolinimai susiję tik su esamų sistemų priežiūra ir vystymu, neįskaitant nurodyto CVP IS modifikavimo TED formoms. Dėl šios priežasties tai yra papildomas kritinis poreikis IT turtui (programinės įrangos esminiam atnaujinimui atlikti) įsigyti, nes be šio turto nebus galima vykdyti tarptautinių pirkimų po 2023-10-25.

Informacinių technologijų paslaugos

104,9***

N/A

N/A

2021-07-26 Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos Viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo modulio CTM (Complete Tender Management) programinės įrangos priežiūros, vystymo ir analizės paslaugų sutartis Nr. 11F-30 numatytos priežiūros paslaugų mėnesio įkainis 20833,20, papildomos lėšos tam, kad sistema būtų palaikoma numatytu laikotarpiu buvo skirtos, t. y. iki nurodytos sutarties galiojimo termino pabaigos (sutarties galiojimo terminas 2024-08-05) ir papildomai SAULĖ IS priežiūrai iki metų galo (24 018,50 Eur. Per mėn.).

 

CTM priežiūros paslaugų tiekėjas pateikė preliminarią minimalią CTM priežiūros paslaugų kainą mėnesiui 45 000,00 Eur.

 

CTM priežiūros (nuo 2024-08-05) mėnesio įkainio ir planuoto mėnesio įkainio skirtumas 20 891,50 Eur (45 000,00 Eur - 24018,50 Eur).  Papildomas IT paslaugų poreikis 2024 m. sudaro 104 907,50 Eur (20 8951,50 Eur mėn. priežiūros įkainio skirtumas*5 mėn.).

 

2025-2026 papildomas poreikis šiuo metu nėra identifikuotas dėl neapibrėžtos situacijos naujos/atnaujintos informacinės sistemos kūrimo procese.

Darbo užmokestis

103,8

104,8

105,9

Viešųjų pirkimų tarnybai skirtas darbo užmokesčio biudžetas 2024-2026 m. yra pakankamas 73 darbo vietoms išlaikyti, siekiant, kad tarnyba dirbtų ne mažiau nei 80 proc. pajėgumu ir užtikrintų tinkamą funkcijų vykdymą, yra būtina įdarbinti ne mažiau kaip 4 papildomus darbuotojus (viso – 77).

 

Viešųjų pirkimų tarnybos papildomoms pareigybėms skirta vidutinė vienos darbo vietos kaina 2162,50 Eur  (vidutiniškai 11,6 kategorija) arba 1301,28 Eur atskaičius mokesčius. Tai yra minimalus atlygis, kuris gali būti patrauklus darbo rinkoje. Atsižvelgiant į ambicingus inovatyvių, socialinių ir žaliųjų pirkimų tikslus Lietuvoje ir ES, yra būtina įdarbinti kompetentingus, specifinių žinių turinčius darbuotojus, kurie turi praktikos tiek viešųjų pirkimų, tiek specifinėse srityje. Tokių darbuotojų pritraukimas yra galimas tik pasiūlius konkurencingą darbo užmokestį ir pritraukus pretendentų į skelbiamus konkursus.

 

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2023 m. įvykdė reorganizaciją ir perpus sumažino vidaus procesų administravimo srities valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičių, bei ėmėsi kitų priemonių veiklos optimizavimui ir lėšų taupymui.

Iš viso:

647,9

104,8

105,9

 

*** Pažymėtina, kad CTM priežiūros paslaugų tiekėjas taip pat ketina didinti vystymo paslaugų įkainį, o dėl numatomo įstatyminio reglamentavimo kaitos toks poreikis gali kilti 2024 m. Pateikus užklausą dėl būtinų numatomų minimalių CTM vystymo paslaugų, tiekėjas informavo, kad tai sudarytų ne mažiau kaip 200 000,00 Eur.

Šios išlaidos yra papildomas kritinis poreikis IT paslaugoms (programinės įrangos priežiūrai atlikti) įsigyti, nes be šio turto nebus galima vykdyti viešųjų pirkimų elektroniniu būdu.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Tomas Bičiūnas,

Liudas Jonaitis,

Algirdas Sysas,

Julius Sabatauskas,

Dovilė Šakalienė,

Vidmantas Kanopa,

Eugenijus Sabutis,

Rasa Budbergytė,

Matas Skamarakas,

Orinta Lieputė,

Linas Jonauskas,

Gintautas Paluckas,

Kęstutis Vilkauskas,

2023-10-11 

 

 

1

 

 

 

Argumentai:

Faktinė situacija švietimo sektoriuje yra kritinė ir reikalaujanti ryžtingų sprendimų. Švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimas tik iš dalies kompensuoja infliaciją ir nesugeba atitrūkti nuo tolygiai didėjančio vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Taip pat akivaizdus parlamentinių politinių partijų susitarimo ir Vyriausybės programos nuostatų dėl Lietuvos švietimo politikos nesilaikymas, maži mokytojų atlyginimai, mokytojų trūkumas, aiškiai rodo iki šiol neišspręstas problemas.

Taigi, Vyriausybės esminiai tikslai turėtų būti švietimo kokybės ir orių švietimo darbuotojų darbo sąlygų užtikrinimas, o tai įmanoma, tik didinant pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį.

Pasiūlymas:

Didinti pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį nuo 2024-01-01 – 15%, o nuo 2024-09-01 didinti taip pat 15 %.

Lėšų šaltinis: 

Iš galimų nepanaudotų asignavimų dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) arba iš skolintų lėšų.

Svarstyti Vyriausybei

 

2.

Seimo nariai:

Vytautas Gapšys

Vaida Giraitytė- Juškevičienė,

Andrius Mazuronis,

Viktoras Fiodorovas,

Valentinas Bukauskas,

Vigilijus Jukna,

Valdemaras Valkiūnas,

2023-10-10

 

1

 

 

 

Argumentai:

Siūloma 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis, VĮ Turto bankui centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti bei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektui „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ finansuoti ir atsiradusias laisvas lėšas skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimams, mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti įgyvendinant susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 metais.

Pasiūlymas:

Išbraukti aiškinamajame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto“ 2024 m. Vyriausybės skolinimosi programoje nurodytą dalį, kurioje planuojama suteikti 245 mln. eurų paskolų juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis, VĮ Turto bankui centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti bei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektui „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ finansuoti ir pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo XII skyrių:

„XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS                               2 879 194     3 124 194

Lietuvos Respublikos akademinės etikos

 ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba                   335

Lietuvos mokslo taryba                                    59 337

Lietuvos mokslų akademija                             10 335

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija        2 426 320 

                                                                     2 671 320

Vilniaus universitetas                                    118 808

iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti                              5 100

Vytauto Didžiojo universitetas                        33 863

Kauno technologijos universitetas                  44 935

Vilniaus Gedimino technikos universitetas      34 356

Klaipėdos universitetas                                    10 920

Mykolo Romerio universitetas                           8 990

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas          43 289

Vilniaus dailės akademija                               11 123

Lietuvos sporto universitetas                             5 649

Lietuvos muzikos ir teatro akademija              10 974

Lietuvos energetikos institutas                           7 223

Nacionalinis vėžio institutas                              1 654

Lietuvos kultūros tyrimų institutas                     2 844

Lietuvos istorijos institutas                                 4 470

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas         3 289

Lietuvių kalbos institutas                                  2 540

Lietuvos socialinių mokslų centras                   3 574

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas

Inovatyvios medicinos centras                            1 914

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras         7 669

Gamtos tyrimų centras                                         8 433

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas

 Fizinių ir technologijos mokslų centras            16 080                      

Kauno kunigų seminarija                                        112

Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus

 kunigų seminarija                                                     37

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija                 121“

Svarstyti Vyriausybei

 

3.

Seimo nariai:

Antanas Matulas, Aurelijus Veryga,  Zenonas Streikus, Morgana Danielė

1

 

 

 

Argumentai:

2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau - NTAKD) numatoma skirti 1393 tūkst. Eur asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui - 1045 tūkst. Eur.

NTAKD 2024 metams numatomi valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui nėra pakankami, siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti departamentui priskirtas funkcijas ir užtikrinti 2024 metams atitinkamą darbo užmokestį. Pagal turimus etatus, esamus darbo užmokesčio koeficientus ir atsižvelgiant į kiekvienais metais didėjantį darbo valstybės tarnyboje stažą, kasmetinių darbuotojų vertinimo rezultatus – šių lėšų neužtenka. Pastebėtina, kad esant mažesniems koeficientams, konkursai neįvyksta arba pretendentų būna labai žema kvalifikacija ir menkos žinios. NTAKD susiklostė praktika, kai darbo užmokesčio dydis priklauso nuo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o ne nuo dirbančių darbuotojų kvalifikacijos, darbo krūvio, atliekamų darbų sudėtingumo.

Be to, nuo 2022 m. NTAKD pavesta vykdyti naujas funkcijas:

1) išduoti specialiuosius leidimus naudoti narkotines, psichotropines medžiagas, juos pakeisti, patikslinti;

2) vykdyti veiklos, susijusios su narkotinių, psichotropinių medžiagų naudojimu moksliniams tyrimams, priežiūrą;

3) išduoti leidimus vykdyti pluoštinių kanapių gaminių gamybos, kurios metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kuriuose THC kiekis viršija leidžiamą 0,2 proc. ribą, veiklą;

4) išduoti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijas.

Siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti pavestas papildomas funkcijas, būtina didinti NTAKD darbo užmokesčio fondą ir užtikrinti darbuotojams darbo užmokesčio mokėjimą.

Pasiūlymas:

45 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (iš viso skirti 1438 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 1090 tūkst. Eurų):

 

„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas“

1 393 1438

1 045 1090

Svarstyti Vyriausybei

 

4.

Seimo narys

Zenonas Streikus,

2023-10-17

                    

 

1,

17

 

 

 

Argumentai:

Siūloma perskirstyti 2024 metų pažangos lėšas, numatytas Lietuvos Respublikos 2024 metų Valstybės biudžeto ir Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Finansų ministerijos asignavimuose 2021-2030 metų NPP plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti, pakeičiant Finansų ministerijos asignavimuose numatytas 2021-2030 metų NPP plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti 2024 metų pažangos lėšas  (Įstatymo projekto 9 priedas ir susiję Įstatymo projekto 2 ir 8 priedai).

Siūloma iš aukščiau minėtų Finansų ministerijos asignavimuose numatytų 150,8 mln. Eur lėšų (Įstatymo projekto 9 priedo 4 punktas), skirtų pažangos priemonėms įgyvendinti, perskirstyti 10 mln. Eur Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonei Nr. 05-001-01-12-07 „Vystyti turizmo infrastruktūrą ir plėtoti rinkodaros priemones“, vykdomai pagal NPP 1 strateginio tikslo „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“, sprendžiant 1.12  uždavinį „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ ir prisidedant prie 4.1. NPP uždavinio „Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros” sprendimo. Druskininkų savivaldybės įgyvendinamas projektas „Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų rekonstrukcija ir jų prieigų pritaikymas lankymui“ (toliau – Projektas) tiesiogiai prisidėtų prie priemone siektino rodiklio Nr. R-05-001-01-12-07-01 „Turizmo infrastruktūros kokybė“ rezultato, keliant Lietuvos vietą Kelionių ir konkurencingumo reitinge. Druskininkų kurortas statistiniais duomenimis 2022 m. iš viso priėmė 381947 turistų, o tai sudaro apie 10 procentų visos Lietuvos turistų srautų 2022 m. Įgyvendinus Projektą atsivertų didesnės galimybės vystyti kultūrinį ir konferencinį turizmą, didinant Lietuvos turizmo konkurencingumą, gerinant visos šalies įvaizdį. Projektas prisidėtų prie nepakankamo ir netolygaus kultūros paslaugų prieinamumo mažinimo, išnaudojant Lietuvos turizmo potencialą.

Siūloma perskirstyti Įstatymo projekto 2 priede IV skyriuje numatomas skirti lėšas valstybės biudžeto 2024 metų asignavimams „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti“ ir 10 mln. Eur iš jų nukreipti į V skyrių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimams įgyvendinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus perskirstymus, įtraukti  į Įstatymo projekto 8 priedo V skyrių NPP 1.12  uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ įgyvendinimui 10 mln. Eur.

Druskininkų savivaldybės gyvendinamas projektas reikšmingai prisidės prie 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) ir kitų nacionalinio  lygmens dokumentuose iškeltų tikslų, uždavinių ir rodiklių pasiekimo.

Druskininkų savivaldybė Projekto įgyvendinimo statybos darbus pradėjo 2019 metais, o šiai dienai objekto baigtumas siekia apie 76 procentus. Bendra atliktų darbų vertė siekia 28 mln. Eur, iš kurių valstybės biudžeto lėšos sudaro 15,1 mln. Eur, savivaldybės nuosavo biudžeto lėšos – 12,9 mln. Eur. Šiuo metu Druskininkų savivaldybė viešojo tarptautinio konkurso būdu parinko rangovą, kuris pabaigs objekto statybos ir įrengimo darbus. Pažymėtina, kad tolimesnis sėkmingas Projekto įgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo skiriamo finansavimo apimties. Užbaigti likusius statybos ir įrengimo darbus galima per mažiau nei dvejus metus, tačiau tam reikia dar 16 mln. Eur lėšų, iš jų 6 mln. Eur prisidės Savivaldybė, o 10 mln. Eur būtinas valstybės finansavimas.

Projektas įtrauktas į Alytaus regiono plėtros plano projektų sąrašą. Savivaldybė taip pat inicijavo Projekto pripažinimą regioninės svarbos projektu ir jau gavo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos pritarimą, rengia kultūros ir kongresų rūmų viešo nuomos konkurso operatoriaus parinkimui dokumentus. Potencialūs šio verslo atstovai prognozuoja, jog Druskininkų kultūros ir kongresų rūmų teikiamomis viešosiomis kultūrinėmis paslaugomis per metus pasinaudos ne mažiau kaip 135000 Lietuvos ir užsienio lankytojų.

2025 m. Druskininkai bus Lietuvos kultūros sostinė ir minės Lietuvių dailininko, kompozitoriaus, kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Šiems įvykiams Druskininkai ruošiasi jau dabar ir Projekto užbaigimas yra viena iš svarbiausių Druskininkų, kaip tarptautinio kurorto, siekiančio pristatyti visos Lietuvos kultūros tendencijas vis didėjančiam užsienio lankytojų srautui, užduočių. Šiuo metu mieste nėra modernaus daugiafunkcinio kultūros centro, kuriame galima būtų organizuoti tarptautinius renginius, koncertus, teatrų ir kino festivalius, vystyti kitas, tarptautinio lygmens kultūrines veiklas, o esama infrastruktūra yra nepakankama organizuoti didesnės apimties tarptautines konferencijas ir panašius renginius. Tad šio Projekto įgyvendinimas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo bei kultūrinio turizmo skatinimo, NPP priemonės Nr. 05-001-01-12-07 „Vystyti turizmo infrastruktūrą ir plėtoti rinkodaros priemones“ rodiklio  Nr. R-05-001-01-12-07-01 „Turizmo infrastruktūros kokybė“ planuojamos tarpinės reikšmės pasiekimo 2025 m.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo  IV skyrių:

IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA     2 359 856  2 349 856 180 536           

Finansų ministerija       2 336 592         166974

iš jų:                            

Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti      67 485            

2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti                     735 442 725 442

Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas       1 448

Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms                                               1 687              

Valstybės duomenų agentūra             23 264     13 562 2.

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo V skyrių:

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI                                          475 976  485 976         37 223    

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba                     3 087            2 353       

Ekonomikos ir inovacijų ministerija                      468 518     478 518       32 120

Viešųjų pirkimų tarnyba           4 371            2 750         

3. Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 8 priedo V skyrių:

V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

Suminis inovatyvumo indeksas (vieta)

19

(2023)

18

1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą

Lietuvos įvertinimas Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrime „eGovernment Benchmark“ (balai)

85,1

(2023)

87

1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)

39 311

            (2022)

36 001

1.12. Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą

Turizmo infrastruktūros kokybė (vieta pagal Kelionių ir konkurencingumo indeksą)

57

(2025)

54

 

4. Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 9 priedą:

FINANSŲ MINISTERIJOS ASIGNAVIMUOSE PAŽANGOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI NUMATYTŲ 2024 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

 

 

Tūkst. Eur

Eil. Nr.

Ministerijos pavadinimas

Suma

1.

Aplinkos ministerija

6 413

2.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

250 000 

260 000

3.

Energetikos ministerija

58 150

4.

Finansų ministerija

150 813 

140 813

5.

Krašto apsaugos ministerija

19 153

6.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1 554

7.

Susisiekimo ministerija

230 291

8.

Sveikatos apsaugos ministerija

1 741

9.

Vidaus reikalų ministerija

17 327

 

IŠ VISO

735 442

Svarstyti Vyriausybei

 

5.

Seimo narys

Zenonas Streikus,

2023-10-18

1,

15

 

 

 

Argumentai:

Vadovaujantis Valstybės investicijų 2023–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 57 „Dėl 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“, 23.21 papunkčiu (toliau – VIP), Lazdijų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“.

Atsižvelgdami, kad Lazdijuose vaikai ir jaunimas neturi tinkamų sąlygų sportuoti jau 4 metus, sporto centro statybos darbus vykdome greičiau nei numatyta rangos sutartyje. Siekdami, kad sporto centras vaikus ir jaunimą galėtų priimti sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį jau 2024 m. rugsėjo 1 dieną, pagal 2023 m. sausio 31 d. pasirašytą finansavimo sutartį Nr. S-96 esame įvykdę visus numatytus finansinius įsipareigojimus. Bendra projekto vertė 10,9 mln. Eurų, iš jų planuojamos VIP lėšos 7,6 mln. Eur (70 proc.), o savivaldybės biudžeto – 3,3 mln. Eur (30 proc.). Šiuo metu iš VIP lėšų paskirta 3,6 mln. (2024–2025 metams 1 mln. Eur), o savivaldybė jau faktiškai investavusi 1,5 mln. Eur.

Iki 2023 m. spalio mėnesio yra atlikta rangos darbų už 4,5 mln. Eur, iš jų 2,6 mln. Eur VIP lėšos.

Lėšų šaltinis:

Prašome prie Valstybės investicijų 2023–2025 metų programoje 2023 m. skirtų 1,8 mln. Eur papildomai numatyti dar 1,5 mln. Eur, o 2024 m. numatytus 80 tūkst. Eur padidinti 2,5 mln. Eur. Viso reikalinga papildoma lėšų suma 4 mln. Eur projekto „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“ įgyvendinimui. Šis projektas yra strategiškai svarbus ne tik Lazdijų rajono savivaldybei, bet ir visam Alytaus regionui.

Svarstyti Vyriausybei

 

6.

Seimo nariai:

Antanas Matulas,

Rimantė Šalaševičiūtė,

2023-10-18

 

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojantys teismo psichiatrinių ekspertizių civilinėse bylose, sprendžiant veiksnumo apribojimo klausimus, įkainiai  buvo patvirtinti dar 2006 m. ir iki šiol nė karto nebuvo indeksuoti. 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte teismo psichiatrinių ekspertizių įkainių didinimui nėra numatytos lėšos. Akivaizdu, kad praėjus 18 metų, šie įkainiai visiškai nedengs ekspertizių atlikimo sąnaudų, ypač vertinant energijos resursų, pašto, transporto, patalpų kainų didėjimą. Teismo psichiatrų ir kito personalo darbo užmokestis yra nekonkurencingas, jo didinti finansinių galimybių nėra, nors Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis sparčiai auga.

Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimais, siekiant 2024 m. išlaikyti tokias pačias paslaugų apimtis, kaip ir ankstesniais metais, t.y. vidutiniškai apie 1500 teismo psichiatrijos ekspertizių per metus, papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis sudarytų 389 tūkst. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, siekdami proceso operatyvumo, naudojasi ne tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, bet ir VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paslaugomis.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 5 dalyje civilinės bylos dėl veiksnumo apribojimo priskiriamos ypatingosios teisenos byloms, nes jos nukreiptos apsaugoti asmenų, turinčių psichikos negalią, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, teisingą teismo psichiatrų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą, teismo proceso operatyvumą, būtina didinti teismo psichiatrijos ekspertizių įkainius.

 Pasiūlymas:

389 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei teismų administracijai (iš viso skirti 20863 tūkst. Eurų).

 „Nacionalinė teismų administracija

20474

20863

Svarstyti Vyriausybei

 

7.

Seimo narys

Eugenijus Sabutis,

2023-10-18

 

 

 

 

 

Argumentai:

Teikiamu pasiūlymu siekiama patobulinti 2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Lietuvos kelių tinklui gerinti.  

Šiandieninė finansavimo tvarka  niekaip neleidžia užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Susiklosčiusioje situacijoje būtina patobulinti kelių finansavimo modelį, siekiant užtikrinti tvaresnį ir didesnį finansavimą kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių bei statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis. Be kita ko neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo.

Pabrėžtina, kad deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų.

2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį.

Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje.

Atsižvelgdama į tai, pati Vyriausybė 2020 m. rugsėjo mėn. buvo pradėjusi svarstyti Aplinkos ministerijos pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms.

Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką.

Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniai numato, kad mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis.

Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos kelių tvarkymui.

Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kita ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra.

Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant valstybės biudžetą, Vyriausybė galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio.

Įmonė „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą:

2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31 077 707,58 Eur.

Remiantis pateiktasis duomenimis, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos finansavimą keliams kasmet galėtų padidinti daugiau kaip 30 mln. Eur.

 Pasiūlymas:

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, gautas už motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.

 Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.

Svarstyti Vyriausybei

 

8.

Seimo narys

Eugenijus Sabutis,

2023-10-18

 

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos kelių infrastruktūrą sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, kurių bendras ilgis – 85,5 tūkst. km. Šių kelių svarbą rodo tai, kad vidutiniškai per dieną keliais pervežama daugiau nei pusė  visų gabenamų krovinių, o kelių sektorius kartu su logistika sukuria ženklią dalį viso bendrojo vidaus produkto. Nepaisant transporto sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai, ši sritis susiduria su problemomis dėl prastėjančios kelių būklės, nes dabartinis kelių infrastruktūros finansavimas yra pakankamai ydingas ir neužtikrinantis didesnių lėšų skyrimo.

 Naujausi tyrimai rodo, kad kelių būklė nėra patenkinama: Lietuvos kelių infrastruktūra yra nepakankamai sutvarkyta, daugelio kelių būklė ir kita susisiekimo infrastruktūra yra prastos kokybės. 2022 m. atliktų tyrimų duomenys atskleidžia, kad 38,67 proc. kelių buvo blogos būklės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis – 2023 m. pradžioje valstybinės reikšmės keliuose buvo net 72 blogos būklės tiltai ir viadukai, kurie gali kelti pavojų žmonių ir eismo saugumui

 Akcentuotina, kad kokybės reikalavimų neatitinka ne tik valstybinės reikšmės kelių tinklas, bet dar prastesnė situacija matoma savivaldybėms priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose.

 Pateikdama 2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Valstybės biudžeto projektą), Vyriausybė privalo rimtai įvertinti būsimą finansavimą automobilių kelių tinklo būklės gerinimui ir jo veikimo užtikrinimui, o tam, kad keliai neblogėtų, būtina išnaudoti visus valstybės lėšų šaltinius.

 Vyriausybė teikiamame Valstybės biudžeto projekte yra numatytas didesnis finansavimas keliams, iš viso jiems planuojama skirti per 715 mln. eurų, tačiau KPPP numatyta skirti tik 543 mln. eurų. Tai reiškia, kad realus finansavimas keliams nebus didinamas ir išliks nepakitęs. Lietuvos kelių infrastruktūra ir toliau liks su tokiu pačiu mažu finansavimo lygiu, koks buvo 2023 metais.

 Atkreiptinas dėmesys, kad iš keliams planuojamų skirti 715 mln. eurų, 172 mln. eurų, surinkti iš Laikinojo solidarumo įnašo ir ES finansinės paramos, bus nukreipti išimtinai dvigubos paskirties strateginių kelių statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams. Tai reiškia, kad siūlomas finansavimo modelis ir toliau neleis užtikrinti tinkamos valstybinių ir savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir kokybės gerinimo.

 Tendencingam lėšų Lietuvos kelių infrastruktūrai mažinimui didžiausią įtaką daro vis menkesnis pajamų iš akcizo už degalus automobiliams skyrimas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimui. Pateikta analizė rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – mažėja. Pastaruoju laikotarpiu kelių finansavimui valstybės biudžetuose buvo numatyta apie 60 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą. Pabrėžtina, kad 2024 metų Valstybės biudžeto projekte, mūsų šalies keliams skiriama rekordiškai mažai – kiek daugiau nei pusę kuro akcizo pajamų. 

 Įvertinant tai, kad kelių infrastruktūros finansavimas nėra tvarus, o apie 50 procentų kuro akcizo pajamų skiriama kitiems ir ne su susisiekimo infrastruktūra susijusiems sektoriams, būtina tobulinti finansavimo modelį, užtikrinti ženkliai didesnes lėšas ir padidinti valstybės skiriamas pajamas gautas už kuro akcizą, sunaudojamą transporto priemonių, bent jau iki 80 procentų. 

 Būtina įvertinti ir tai, kad kuro akcizas yra tikslinis mokestis, kurį Lietuvos kelių vartotojai sumoka būtent už naudojimąsi keliais, todėl surenkamos lėšos per valstybės biudžetą turėtų grįžti į kelių infrastruktūros palaikymą ir gerinimą.

 Pažymėtina, kad 2023 m. Seimas pavasario sesijoje priėmė Akcizo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos dyzelinio kuro akcizas 2024 metais didės nuo 372 eurų iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų. Reikšmingai didinamas akcizas už dyzelinius degalus lems papildomas įplaukas į biudžetą, todėl didesnės akcizo dalies, nei suplanuota pirminiame Valstybės biudžeto projekte, skyrimas kelių sektoriui neturės tokias dideles neigiamas pasekmes finansų tvarumui. Manytina, kad siūlomi Valstybės biudžeto projekto pakeitimai dėl kelių finansavimo ir jų būklės gerinimo turės tiesioginės teigiamos įtakos investicijų pritraukimui, verslo sąlygų gerinimui ir naujų darbo vietų, be kita ko skatins šalies ekonomikos augimą ir mažins atskirtį tarp regionų. 

 Pasiūlymas:

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams.

 Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš degalų akcizo mokesčio.

Svarstyti Vyriausybei

 

9.

Seimo nariai:

Rimantė Šalaševičiūtė,

Aušrinė Norkienė

 

 

 

 

 

Viešąjame sektoriuje, t. y. ministerijoms pavaldžiose institucijose, kuriose numatyti psichologų etatai, šiuo metu yra 2386 psichologų etatų, užimtų etatų 1866, t. y. užimta tik 78 proc. psichologų pareigybių etatų. 2018 m. buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis 2023 m. užimta tik 13 (2020 m. teismuose dirbo – 16 teismo psichologų, 2021 m. – 17, 2022 m. – 14).

   Psichologų pareiginės algos koeficientai svyruoja nuo 6,7 (VRM Medicinos centras) iki 16,2 (KAM psichologai, tarnaujantys pagal profesinės karo tarnybos sutartį, majoras); teismuose psichologų darbo užmokestis yra mažiausias – teismo psichologo bazinė alga vidutiniškai yra koeficientas 8 (apygardų teismų psichologų vidutinis pareiginės algos koeficientas – 8,94, apylinkių teismų – 7,85).

   Būtina spręsti psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, dėl nepakankamo finansavimo, didelių krūvių, ši profesija yra nekonkurencinga, nepatraukli, nėra motyvacijos dirbti, dalis psichologų etatų viešąjame sektoriuje neužimti, dauguma psichologų priversti dirbti papildomai.

   Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pasiūlyta psichologų pareiginės algos koeficientą didinti iki 12.

   Keliant psichologų pareiginės algos koeficientą:

iki 10, papildomų lėšų poreikis – 8,9 mln. eurų, tame tarpe teismų psichologams – 91,2 tūkst. eurų;

iki 11, papildomų lėšų poreikis – 15,5 mln. eurų, tame tarpe teismų psichologams – 133,6 tūkst. eurų;

iki 12, papildomų lėšų poreikis – 19,7 mln. eurų, tame tarpe teismų psichologams – 176 tūkst. eurų.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai siūlyti psichologų pareiginės algos koeficientą didinti iki 12, papildomai tam reikės 19,7 mln. eurų.

Reikalingų lėšų šaltinis: iš geresnio mokesčių administravimui surinktų lėšų (pvz.: PVM). Palyginimui Latvijos Respublika surenka 1 mlrd. eurų daugiau nei Lietuvos Respublika.

Svarstyti Vyriausybei

 

10.

Seimo narys Kęstutis Vilkauskas,

2023-10-19

 

 

 

 

Argumentai:

Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354  „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu.

 

Pasiūlymas:

Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui.

 

Reikalingų lėšų šaltinis:

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.

Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 33 eilutę ir ją išdėstyti taip:

„Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų 96 314 106 314“.

Svarstyti Vyriausybei

 

11.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas,

2023-10-20

 

 

 

 

Argumentai: Lietuvos policijos sistemai reikalingi papildomas finansavimas, kadangi:

- 4,1 mln. eurų – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos.

- 2,5 mln. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje.

 Pasiūlymas:

Skirti papildomai 6,6 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

 Reikalingų lėšų šaltinis:

Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.

Svarstyti Vyriausybei

 

12.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas,

2023-10-20

 

 

 

 

Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354  „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu.

 Pasiūlymas:

Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui.

 Reikalingų lėšų šaltinis:

Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.

Svarstyti Vyriausybei

 

13.

Seimo nariai:

 Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,

Andrius Mazuronis, Vytautas Gapšys,

Vaida Giraitytė-Juškevičienė,

Valentinas Bukauskas,

Viktoras Fiodorovas, Valdemaras Valkiūnas,

Vigilijus Jukna,

2023-10-19

 

 

 

 

Argumentai:

             Šiuolaikiniame edukacijos procese ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ugdymui už formaliojo švietimo įstaigos ribų. Neformalusis vaikų švietimas (toliau – NVŠ) jau dabar yra neatsiejama ugdymo dalimi 35 proc. Lietuvos mokinių. Ši švietimo sritis tikslingai orientuota į kompetencijų ir sėkmingos asmenybės konstravimą, sukuria alternatyvią mokymosi erdvę, teikia prasmingo laisvalaikio galimybes ir turi pozityvios įtakos sprendžiant popamokinio užimtumo problemas, o kitų valstybių geroji patirtis rodo, jog turi didelę įtaką žalingų įpročių, priklausomybių prevencijai.

              Todėl manytina, jog valstybė turi siekti, kad neformaliojo švietimo programomis naudotųsi kuo daugiau vaikų ne tik mokyklinio amžiaus, bet ir ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus, taip pat augant paslaugų kainoms ir vis dar išsilaikant didesniems nei įprasta infliacijos rodikliams šalyje, NVŠ krepšelis turėtų didėti mažiausiai 5 Eur vienam vaikui. Vadinasi, siektina, jog valstybės skiriamas NVŠ krepšelis vienam vaikui galėtų būti nuo 15 iki 25 Eur, sudarant galimybę NVŠ krepšelį naudoti skirtingoms NVŠ programoms.

             Nagrinėjant 2024 metų valstybės biudžeto projektą matoma, jog taip, kaip ir 2021, 2022 ir 2023 m. NVŠ finansavimui mokyklinio amžiaus vaikams numatyta 17 mln. eurų. Akivaizdu, jog visiškai neatsižvelgiama į ekonominius šalies rodiklius, neįvertinamas NVŠ paslaugų brangimas. Dar daugiau, nedidinant finansavimo nuosekliai kasmet, kyla grėsmė neįgyvendinti parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo nuostatos, kurioje numatyta plėsti NVŠ krepšelį.

Ankstesnė NVŠ krepšelio dinamika: 2017 m. - 8,2 mln. eurų, 2018 m. – 11 mln. eurų, 2019 m. skirta 12 mln. eurų, 2020 m. - 19 mln. eurų, 2021, 2022, 2023 m. – 17 mln. eurų.

     Taigi siūloma sudaryti galimybę 2024 m. skirti NVŠ krepšelį ikimokyklinio amžiaus vaikams, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Taip pat poįstatyminiuose aktuose numatyti NVŠ krepšelio ribas nuo 15 iki 25 Eur vienam vaikui, sudarant galimybę dalinti skiriamą sumą skirtingoms NVŠ programoms. Ateityje siūloma sudaryti ilgalaikį planą reikšmingam NVŠ finansavimo didinimui.

  Pasiūlymas:

           Siūloma padidinti NVŠ krepšelį 2024 m. ir vietoje 17 mln. eurų 2024 m. skirti 25 mln. eurų ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Taip pat poįstatyminiuose aktuose numatyti NVŠ krepšelio ribas nuo 15 iki 25 Eur vienam vaikui, sudarant galimybę dalinti skiriamą sumą skirtingoms NVŠ programoms.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, kurios turi būti skiriamos tikslingai žalingų įpročių ir priklausomybių prevencija.  

Svarstyti Vyriausybei

 

14.

Seimo narys

Eugenijus Sabutis,

2023-10-20

 

 

 

 

Argumentai:

Siekiant išvengti galimų situacijų, kai papildomi pajėgumai mūsų šalyje negali būti dislokuoti labai operatyviai, būtina papildomai finansuoti vieną iš svarbiausių Lietuvos gynybinių elementų – transporto infrastruktūrą, užtikrinančią ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir NATO sąjungininkų karinės technikos sklandų judėjimą.  

 Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems kelių infrastruktūros projektams, kurių panaudojimas būtų intensyviausias ir prie kurių jau šiuo metu įsikūrę gynybiniai vienetai. Vieni jų – Jonavos rajone Ruklos miestelyje esantys Lietuvos kariuomenė kariniai padaliniai ir prie jų prijungtos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės.

 Reaguojant į Rusijos karinius veiksmus ir drastiškai pasikeitusią saugumo situaciją, NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė nuolat didinama papildomais kariais iš Aljanso valstybių. Svarbu akcentuoti, kad šios šalys prie Lietuvos bei viso regiono gynybos prisideda ne tik savo kariais, bet ir kartu su jais atvykstančia technika bei kariniu transportu, todėl būtina pažymėti, kad didžiausias karinės technikos judėjimas vyksta taip pat Rukloje ir prie jos įsikūrusiame kariniame poligone.

 Vykstant didelio masto karinėms pratyboms ir esant intensyvesniam karinės technikos judėjimui, pastebima, kad šiuo metu esanti kelių infrastruktūra sunkiai užtikrina sklandžią logistiką į minėtą poligoną, nes vienintelis kelias, einantis į Ruklą, galimai neatitinka nei saugumo, nei eismo reikalavimų. Kelio danga yra itin prastos kokybės, o sunkioji karinė technika ją tik blogina, todėl gyvybiškai svarbu  plėsti esminius transporto projektus, kurie leistų lengviau priimti paramą iš NATO sąjungininkų bei užtikrintų Lietuvos kariuomenės planus.

 Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija taip pat atkreipia dėmesį į šią kritinę situaciją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti geras karinio mobilumo sąlygas Lietuvoje, kad mūsų šalies ir sąjungininkų pajėgos neužstrigtų dėl prastos susisiekimo infrastruktūros, nes karinė technika turi judėti itin mobiliai.

 Šių ministerijų iniciatyva buvo suderintas prioritetinių projektų sąrašas. Tarp šių aiškiai identifikuotų šalies karinio mobilumo dvigubos paskirties transporto infrastruktūros vystymo prioritetų yra ir Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo projektas (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.).

 Atsižvelgdama į NATO partnerių rekomendacijas ir pasikeitusią saugumo situaciją, Lietuva galutinai įtvirtino tikslą kuo sparčiau vystyti tuos transporto infrastruktūros projektus, kurie leis užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų sklandų ir greitą judėjimą.

 Minėtam tikslui pasiekti buvo pasitelkta nauja priemonė – laikinasis solidarumo įnašas. Kuris leis stiprinti šalies gynybos pajėgumą.  Laikinasis solidarumo įnašas, pagal Seime priimtą įstatymą, skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti, o pajamos iš šio mokesčio sieks 260 mln. eurų. Išskirtinai dvigubos paskirties transporto infrastruktūros objektams planuojama skirti 130,5 mln. eurų.

 Taip pat būtina pabrėžti, kad Lietuvos pirminis tikslas šiuo metu yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsirasti brigados dydžio vienetui, kuriame branduolį sudarytų vokiečių kariai.

 Siekiant, kad brigados dydžio vienetas su mechanizuotųjų pėstininkų batalionais, sunkiąja karine technika, lauko ar lengvąja artilerija, ryšių, priešlėktuvinės ir kitos gynybos sistemomis  atsirastų Lietuvoje, reikalingi ne tik procedūriniai supaprastinimai, bet ir geresnės sąlygos kariams priimti, nei yra dabar, ypatingai, kai kalbame apie kelius ir tiltus, kurie turi būti pritaikyti sunkios karinės technikos gabenimui.

 Jonavos aplinkkelio įrengimas privalo tapti vienas iš tų „namų darbų“, kuriuos Lietuva įsipareigojo padaryti tam, kad mūsų šalyje būtų dislokuotos nuolatinės pajėgos. Šio projekto įgyvendinimas  taptų itin svarbiu gynybiniu elementu, kuris užtikrintų Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą ir greitesnį reakcijos laiką.

 Be kita ko svarbu akcentuoti, kad kelio A6 ruožu piečiau Jonavos per parą pravažiuoja vidutiniškai apie 15,5 tūkst. transporto priemonių, ties miestu formuojasi spūstys. Nutiesus Jonavos pietrytinį aplinkkelį bus užtikrintas sklandus tranzitinio transporto eismas Kauno ir Zarasų kryptimis, taip pat pagerės eismo sąlygos Jonavos gyventojams, vykstantiems į darbą Kaune ir Kauno rajone.

 Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau išspręsti klausimą dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio projekto finansavimo, numatant reikiamas lėšas iš valstybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti.

 Pasiūlymas:

Skirti 35 mln. Eur Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.) pirmojo ir antro etapo darbams.

 Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

15.

Seimo narė

Laima Nagienė,

2023-10-20

 

 

 

 

Argumentai:

 Mažeikių sporto ir pramogų centras (toliau – Centras) buvo įtrauktas į Valstybės investicijų 2023–2025m. programos objektų sąrašą, tačiau dėl neaiškių priežasčių 2022 metais Centro statybos projekto pavadinimas buvo pakeistas susiaurinant projekto apimtį nuo statybos iki techninio projekto parengimo, o iki 2022 metų programoje numatytos lėšos Centro statybai buvo perskirstytos kitiems Valstybės investicijų programos projektams.

Kadangi Centro techninio projekto rengimas jau yra užbaigtas, Centro statybai pradėti 2024 metais neatidėliotinai reikalingos lėšos.

Pasiūlymas:

Papildyti Valstybės investicijų 2024–2025 metų  programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) projektą numatant projektui „Mažeikių sporto ir pramogų centro Mažeikiuose, Sedos g. 55, statyba“ 2024 metais skirti 1,165 mln. Eur, 2025 metais – 3 mln. Eur.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas.

Svarstyti Vyriausybei

 

16.

Seimo narys

Matas Skamarakas,

2023-10-20

 

 

 

 

 

Argumentai:

 Raseinių rajone yra nacionalinio lygio istorinis objektas - memorialas, skirtas Lietuvos partizanams – Kryžkalnio k., šalia autostrados Vilnius – Klaipėda. Tai ne tik regioninis poreikis. Čia suvažiuoja turistai iš visos Lietuvos ir užsienio, srautai nuolat auga. Todėl būtina vienoje vietoje jiems suteikti kuo daugiau informacijos. Kadangi projektas jau įpusėjęs, jį būtina užbaigti. Reikalinga sutvarkyti informacinio centro vidų, įrengti ekspoziciją ir higienos kambarius.

 Vadovaudamasi istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės kanclerio 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-40

„Dėl istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų atrankos komisijos sudarymo“, Raseinių rajono  savivaldybės administracija 2023 m. gegužės 19 d. teikė prašymą finansuoti istorinės atminties ir (ar) su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusį projektą „Lietuvos partizanų memorialo Raseinių r. sav., Nemakščių sen., Kryžkalnio k. statyba ir teritorijos sutvarkymas (informacinio paviljono – lankytojų centro statyba)“ (toliau – Projektas) ir tokiu būdu siekė galutinai užbaigti numatytus Projekto etapus: trūko tik įrengti ekspoziciją ir įsigyti baldus.

 Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau atsakingai ir solidariai priimti teigiamą sprendimą dėl aukščiau pateikto projekto įgyvendinimo, skiriant finansavimą pagal galimybes.

 Pasiūlymas:

Skirti 400 000 Eur. projekto užbaigimui.

 Lėšų šaltinis: 

Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

17.

Seimo narys

Matas Skamarakas,

2023-10-20

 

 

 

 

Argumentai:

Regioninė politika tampa Lietuvos prioritetu dėl demografinių, ekonominių ir socialinių poveikių. Todėl reikalingas dėmesys ir finansinė parama įvairioms sritims.

 Raseinių rajono poreikiai pasirūpinti vaikais, kurie mokytųsi atnaujintose mokyklose, kurios atitinka statybos, švietimo,  edukacijos, higienos  reikalavimus pagal LR ir ES standartus. Reikalinga atnaujinti Raseinių, Ariogalos ir Viduklės  mokyklas.

 Reikalinga pasirūpinti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, neįgaliųjų poreikių tenkinimu sportuojant ir aktyviai leidžiant laiką tinkamai įrengtame stadione, kur taip pat galima būtų organizuoti aukšto lygio varžybas bei rengti visuomenei skirtus sporto ir laisvalaikio renginius. Būtina užbaigti Raseinių stadiono atnaujinimo darbus, laukia II etapas. Taip pat pradėti gimnazijos stadiono statybas Ariogaloje.

 Raseinių rajonui reikalingas baseinas. Tai būtinybė ne tik vaikams išmokti plaukti, leisti laisvalaikį, sportuoti. Jis reikalingas vykdyti ir įvairias sveikatos programas.

 Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau atsakingai ir solidariai priimti teigiamą sprendimą dėl išvardintų projektų įgyvendinimo, skiriant finansavimą pagal galimybes.

 Pasiūlymas:

Skirti 20,2 mln. Eur. Raseinių rajono švietimo, edukacijos, sporto ir užimtumo reikmėms tenkinti :

1.      Raseinių kūno kultūros ir sporto centro stadiono atnaujinimas, II etapas.(3 300 000,00 Eur)

2.      Raseinių r. Ariogalos gimnazijos mokyklos pastato (Vytauto g. 94 Ariogalos m. ) rekonstravimas. (2 500 000,00 Eur)

3.      Raseinių r. Ariogalos gimnazijos sporto stadiono statyba. (Bendra projekto suma 900 000,00 Eur)

4.      Baseino statyba Raseinių mieste. (Bendra projekto suma 23 000 000,00 Eur/2024 m. reikalinga suma 10 000 000,00 Eur)

5.      Raseinių rajono kultūros centro Raseiniuose, Vytauto Didžiojo g. 10, rekonstravimas. (1 300 000,00 Eur)

6.      Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos pastato atnaujinimas (Dariaus ir Girėno g.12, Viduklės mstl.). (1 200 000,00 Eur)

7.      Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos pastato atnaujinimas (Vilniaus g.11, Raseiniai) (900 000,00 Eur)

8.      Administracinio pastato (V.Kudirkos g.5, Raseiniai) išorės sutvarkymas ir lietaus surinkimo sistemos įrengimas. (100 000,00 Eur)

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčio, gautos viršplaninės biudžeto pajamos,  Valstybės investicijų programos lėšų perskirstymas, Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

18.

Seimo nariai :

Vilija Targamadzė,

Laima Nagienė,

Zigmantas Balčytis,

Algirdas Butkevičius,

Saulius Skvernelis,

Zenonas Streikus,

Lukas Savickas,

Kęstutis Mažeika,

Algirdas Stončaitis,

2023-10-23

 

 

 

 

 

Argumentai:

Vilniaus miesto savivaldybės  tarybos  2021 m. kovo 31  d. sprendimu Nr. 1-902 „Dėl  Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metų bendrajame plane numatyta, kad į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas 2021–2022 mokslo metais atvyks apie 6226 pirmaklasiai, 2022–2023 mokslo metais – apie 6851 pirmaklasis, 2023–2024 ir vėlesniais – per 7000 pirmaklasių. Daugiausia mokinių mokytis į pirmas klases turėtų atvykti 2024–2025 mokslo metais. Savivaldybės mokyklose mokysis 2025–2026 mokslo metais 76 000. mokinių, 2027–2028 mokslo metais – 78 721 mokinių.   

Pašilaičių seniūnijoje  ypač trūksta ikimokyklinio ugdymo vietų darželiuose. Antakalnio seniūnijoje veikiančios bendrojo ugdymo mokyklos dirba viršydamos savo maksimalų projektinį pajėgumą. Verkių seniūnijoje yra didžiausias ikimokyklinio ir priešmokyklinio vietų stygius mieste. Verkių seniūnijoje progimnazijos yra perpildytos, mokinių skaičius viršija mokyklų projektinį pajėgumą. Naujosios Vilnios, Lazdynų, Šnipiškių dėl daugiabučių  gyvenamųjų namų plėtros  seniūnijose prognozuojamas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų poreikis. Bendras Vilniaus miesto švietimo srities projektų finansavimo poreikis yra 176 500 tūkst. Eur iki 2025 metų. (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2021-06-1  raštas Nr.A33(1)-5180 „Dėl planuojamų įgyvendinti švietimo infrastruktūros projektų“).

Vilniaus mieste pastebima augimo tendencija dėl vidinės ir išorinės migracijos.

Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose  2015–2016 m. m. mokėsi 64 433 mokiniai, 2022–2023 m. m. mokėsi – 82 337, 2023–2024 m. m. mokosi 85 635, tad mokinių 2015–2024 m. padaugėjo net 21 202.

Bendrojo ugdymo mokinių skaičius:

 

 

Vilniaus m. sav.

2015-2016

64 433

Vilniaus m. sav.

2016-2017

66 180

Vilniaus m. sav.

2017-2018

68 087

Vilniaus m. sav.

2018-2019

69 528

Vilniaus m. sav.

2019-2020

71 677

Vilniaus m. sav.

2020-2021

73 786

Vilniaus m. sav.

2021-2022

76 398

Vilniaus m. sav.

2022-2023

82 337 

Vilniaus m. sav.

2023-2024

85 635 

          Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau:

  Pasiūlymas:

 Skirti 30 mln. eurų Vilniaus miesto savivaldybei ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus mieste.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

19.

Seimo nariai :

Vilija Targamadzė,

Laima Nagienė,

Laima Mogenienė,

Zigmantas Balčytis,

Rima Baškienė,

Saulius Skvernelis,

Zenonas Streikus,

Lukas Savickas,

Algirdas Butkevičius,

Kęstutis Mažeika,

Algirdas Stončaitis,

2023-10-23

 

 

 

 

 

Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (toliau – Taisyklės) savivaldybės turėjo reorganizuoti ir / ar uždaryti mokyklas. 2018 m. šalyje 5,6 proc. suformuotų 5–8 klasių buvo jungtinės, kaimo vietovėse – 14,4 procc. 2022 m. atnaujinus Taisykles jungtinių bendrosios paskirties 5–8 klasių savivaldybės pavaldumo mokyklose nebeliko. Nebeliko ir mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių.

Nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusias ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą. Dėl šių ir kitų Taisyklių reikalavimų, ženkliai padaugėjo pavežamų mokinių skaičius, iš savivaldybių tai pareikalavo didesnių finansinių išteklių.

Mokinių vežiojimo į mokyklą paslauga – priemonė, padedanti gerinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumą toliau nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams. 2022 m. buvo vežiojama 2,9 proc. (2019 m. – 2,6 proc.) ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 20,5 proc. (2019 m. – 21,6 proc.) bendrojo ugdymo mokyklas lankančių mokinių. 2022 m. SUP turintys mokiniai sudarė 18,7 proc. (2019 m. – 23,4 proc.) vežiojamų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ir 18,4 proc. (2019 m. – 18,9 proc.) vežiojamų bendrojo ugdymo mokinių. Mokiniai ikimokyklinio ugdymo mokyklas dažniausiai pasiekia privačiu transportu (40 proc.; 36,6 proc. turinčiųjų SUP), geltonaisiais autobusais (31,1 proc.; 35,2 proc. turinčiųjų SUP); bendrojo ugdymo mokyklas – maršrutiniu transportu (36 proc.; 23,1 proc. turinčiųjų SUP), geltonaisiais autobusais (31,4 proc.; 43,5 proc. turinčiųjų SUP). Per 2018–2022 m. laikotarpį padaugėjus mokinių, besimokančių

pagal bendrojo ugdymo programas, padaugėjo ir vežiojamų mokinių skaičius: nuo 71 810 iki 73 274 mokinių. Į mokyklą vežiojamas kas penktas mokinys (2018 m. – 21,6 proc., 2022 m. – 20,8 proc.), ir tai yra gerokai daugiau, palyginti su ikimokyklinio ugdymo programų mokiniais.

Iki 2021 m. savivaldybėms didelė parama būdavo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms. Savivaldybės, atliepdamos mokinių pavėžėjimo poreikį pirkdavo ir perka autobusus mokinių pavėžėjimui iš savo biudžeto, tačiau dėl finansų stygiaus to nepajėgia padaryti.

Pasiūlymas:

Skirti  Švietimo mokslo ir sporto ministerijai 6 mln. eurų mokykliniams  autobusams pirkti.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

20.

Seimo nariai:

Vilija Targamadzė,

Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Mažeika, Algirdas Stončaitis, Saulius Skvernelis,

Rima Baškienė,

Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus,

Tomas Tomilinas,

2023-10-23

 

 

 

 

Argumentai:

Valstybės kontrolės atliktas tyrimas „Pedagogų poreikio užtikrinimo vertinimas“ atskleidė priežastis, lemiančias pedagogų trūkumą: menkas pedagogo profesijos prestižas – 75 proc. savivaldybių, 60 proc. ikimokyklinio ir 66 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, sudėtingi santykiai su ugdomais vaikais, tėvais – atitinkamai 57, 61 ir 52 proc., per mažas darbo užmokestis – 48, 50 ir 62 proc., per didelis darbo krūvis – 45, 51 ir 62 proc. (2 skyrius, 22 psl., 2.1 poskyris, 23 psl.).

         Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030) susitarta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudaro 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų; iki 2024 metų pabaigos dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudaro 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Valstybės duomenų agentūros pateikta informaciją apie vidutinio darbo užmokestį:

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021–2023 m.

Laikotarpis

Viešojo sektoriaus bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR

Šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, EUR

Viešojo sektoriaus bendrojo ugdymo mokytojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) vidurkiu, proc.

2021 K1

1 704,1

1 517,4

112,3

2021 K2

1 737,8

1 566,4

110,9

2021 K3

1 778,8

1 598,1

111,3

2021 K4

2 025,2

1 679,3

120,6

2022 K1

1 895,6

1 729,9

109,6

2022 K2

1 963,3

1 780,5

110,3

2022 K3

2 012,6

1 799,0

111,9

2022 K4

2 293,3

1 900,3

120,7

2023 K1

2 153,0

1 959,9

109,9

2023 K2

2 209,6

2 000,1

110,5

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatydama  2023 m. šalies ir savivaldybių švietimo būklę pažymėjo, kad, lyginant 2021 m. ir 2022 m. reikšmes, matyti, kad mokytojų vidutinio darbo užmokesčio dalis nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio sumažėjo 0,7 proc. punkto ir 2022 m. siekė 113,3 proc., t. y. buvo 16,7 proc. punkto mažesnė nei 2024 m. siekinys. Jei išliktų šiuo metu fiksuojama tendencija, būtų sudėtinga tikėtis 2024 m. pasiekti Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos (2021) iškeltą siekinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis 2022-2023 m. m. 59,53%. bendrojo ugdymo mokytojų mokyklose dirbo daugiau nei 1 etatu. Taigi, pedagogai, siekdami uždirbti didesnį atlyginimą, dirba didesniu nei 1 etato darbo krūviu, kas galimai turi įtakos apskaičiuojant visos šalies mokytojų vidutinį atlyginimą.

 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau:

Pasiūlymas:

Skirti papildomai lėšas mokytojų, dėstytojų, mokslininkų tyrėjų,  švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimui, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos (2021-2030).

Lėšų šaltinis: 

Iš 2024 m. pabaigoje planuojamo susidaryti apie 300 mln. eurų lėšų likučio, skirto 2025 m. pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui ir / ar Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos bei sumažintos skolinimosi lėšos juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis.

Svarstyti Vyriausybei

 

21.

Seimo narė

Vaida Giraitytė-Juškevičienė,

2023-10-24

 

 

 

 

Argumentai:

 Marijampolės mieste veikia trys Bažnyčios parapijos. Pati naujausia ir žmonių skaičiumi pati didžiausia yra Šv. Jono Pauliaus II parapija (Mokolų mikrorajonas Marijampolės mieste). Parapijos žmonės renkasi ir Šv. Mišios vyksta Šv. Marijos Karalienės koplyčioje, kurią marijampoliečiams dovanojo Lastrupo (Vokietija) parapija. Dažniausiai apeigų metu žmonėms tenka stovėti lauke, nes netelpa vidun visi norintieji. Todėl buvo nuspęsta pastatyti naują bažnyčią. Bažnyčios statyboms aukoja žmonės. Jokios pagalbos ar didesnio finansavimo iš niekur nėra gauta. Tad visas procesas stipriai struktūruotas ir vyksta etapais. 2020 metais žmonių aukų dėka buvo išlieti naujųjų maldos namų pamatai. Tačiau įvairios globalinės krizės ir išaugusi statybų kaina šiek tiek pristabdė visus darbus ir jau trys metai nepasistūmėta į priekį. Kitas etapas yra sienų ir kolonų įrengimas. Šiems darbams su medžiagomis reikalinga 600 000 Eur suma.

  Pasiūlymas:

Skirti 600 000 eurų finansavimą Marijampolės Šv. Jono Pauliaus II bažnyčios statybai.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Kultūros rėmimo programai skirtos ar skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

22.

Seimo nariai:

Laima Nagienė,

Algirdas Butkevičius, Zenonas Streikus,

Saulius Skvernelis,

Lukas Savickas,

Zigmantas Balčytis,

Kęstutis Mažeika,

Algirdas Stončaitis,

Rima Baškienė,

Linas Kukuraitis,

Tomas Tomilinas,

2023-10-24

 

 

 

 

Argumentai:

      Dėl ženkliai sumažėjusio finansavimo nuo 2008 metų nėra pakankamai tvarkoma ir vystoma visa Lietuvos kelių infrastruktūra, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja. Beveik 40 procentų valstybinės reikšmės kelių būklė yra bloga arba labai bloga. Neskiriant reikiamo finansavimo, kelių nusidėvėjimas didėja, jų defektai progresuoja, todėl lėšų poreikis kasmet vis auga. Neremontuotose keliuose didėja eismo saugumo rizika, avarijų tikimybė, sunaudojama daugiau degalų, didėja CO2 emisija.

      Kelių infrastruktūros gerinimas ir plėtra yra itin svarbi transporto ir logistikos sektoriaus plėtojimui, asmenų judumo ir saugumo užtikrinimui, investicijų pritraukimui, ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimui bei darbo vietų kūrimui.

     Analizuojant Lietuvos kelių transporto infrastruktūros finansavimo santykį su valstybės biudžetu per paskutinius 16 metų, aiškiai matyti, kad kelių finansavimas sumažėjo perpus ir šiuo metu siekia patį žemiausią lygį per visą minėtą laikotarpį. Per šį laikotarpį finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už automobilių kurą, sumažėjo beveik 40 procentų. 2024 metais numatomas kelių finansavimas sudarytų net mažiau nei 50 procentų pajamų, gautų už automobilių sunaudojamo kuro akcizą, kurio pagrindinė paskirtis turėtų būti transporto kelių sistemos priežiūra ir plėtra.

     Kelių priežiūros ir plėtros programai neskyrus papildomų lėšų, ateinančiais metais šalies susisiekimo infrastruktūra bus klampinama į dar gilesnę krizę.

Pasiūlymas:

Kelių priežiūros ir plėtros programai papildomai skirti 217 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

     Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo mokesčių, mokamų už energinius produktus.

Svarstyti Vyriausybei

 

23.

Seimo nariai:

Laima Nagienė,

Algirdas Butkevičius, Zenonas Streikus,

Saulius Skvernelis,

Lukas Savickas,

Zigmantas Balčytis,

Kęstutis Mažeika,

Rima Baškienė,

Linas Kukuraitis,

Tomas Tomilinas,

Algirdas Stončaitis,

2023-10-24

 

 

 

 

Argumentai:

    Atsižvelgiant į Lietuvos Banko prognozuojamą šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą 2024 metais, Vyriausybės suplanuotos papildomos lėšos (219,2 mln. eurų) pedagogų darbo užmokesčio didinimui nebus pakankamos, jog būtų pasiektas politinių partijų susitarime dėl švietimo numatytas tikslas, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 metų.

Pasiūlymas:

  Pedagogų darbo užmokesčiui padidinti  papildomai skirti 100 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, kurios bus akumuliuotos dėl infliacijos.

Svarstyti Vyriausybei

 

24.

Seimo narys

Eugenijus Sabutis,

2023-10-24

 

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) informavo, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 yra numatyta skirti mažesnius negu VRK prašė asignavimus. VRK, suprasdama ribotus valstybės išteklius, įvertinusi susidariusį skirtumą bei peržiūrėjusi prioritetus, biudžeto projekte numatytų asignavimų rinkimų organizavimui, VRK manymu, turėtų pakakti, tačiau toks finansavimas būtų tinkamas, jeigu neatsitiktų nenumatytų atvejų ir visi rinkimų procesai vyktų sklandžiai, kaip yra suplanuoti.

 

Planuodama 2024 metams darbo užmokesčio fondą, poreikio pagrindime, VRK prašė 190,0 tūkst. eurų papildomų lėšų darbo užmokesčiui naujoms 6 pareigybėms, kurios buvo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-764 patvirtintos dar 2022 m. gruodžio 21 d. 2023 metais šios pareigybės nebuvo užimtos dėl lėšų trūkumo. 2024 metų biudžeto projekte skirti 95,0 tūkst. eurų yra tik 3 naujų pareigybių darbo užmokesčiui. Rinkimų kodekse, įsigaliojusiame 2022 m. rugsėjo 1 d., VRK dar pernai buvo numatytos naujos papildomos svarbios funkcijos ir buvo planuojama stiprinti Teisės ir tyrimų, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės ir Kompiuterinių technologijų skyrių veiklą, priimti didesnį skaičių darbuotojų. Dėl lėšų trūkumo to nepavyko padaryti. 2024 metais laukia ypatingai intensyvus ir sudėtingas laikotarpis (net treji eiliniai rinkimai bei referendumas).

 

Atsižvelgdama į 2023 metais vykusių rinkimų patirtį ir įvertinusi politinių kampanijos dalyvių išaugusį konsultacijų bei mokymų poreikį, VRK mato, kad labai reikalinga pastiprinti Rinkimų organizavimo bei Mokymų ir komunikacijos skyrius.

 

VRK sekretoriate labai trūksta žmogiškųjų resursų, todėl artėjant 2024 metų rinkimams, VRK prašo atsižvelgti į pateiktus argumentus ir papildomai skirti 95,0 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dar 3 sekretoriato darbuotojų pareigybėms, kurios praėjusiais metais buvo patvirtintos Seimo valdybos sprendimu, nes planuojamas biudžeto rodiklių įstatymo projekte darbo užmokestis VRK sekretoriato valstybės tarnautojams yra nepakankamas, neužtikrinamas esančių pareigybių darbo apmokėjimas.

Pasiūlymas:

Skirti papildomus 95,0 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

25.

Seimo nariai:

Tomas Tomilinas,

Ligita Girskienė,

Kęstutis Mažeika,

2023-10-24

 

 

 

 

Argumentai:

2023 m. darbo užmokesčio fondas (DUF) aplinkos apsaugos sistemoje iš viso neaugo, nors akivaizdu, kad infliacija ir pragyvenimo kaštai labai padidėjo. Aplinkos apsaugos sistemai numatytas finansavimas 2024 m. valstybės biudžete yra neproporcingas šios dienos infliacijos augimui, o nuolat padidinamas darbo krūvis, vykdant funkcijas, ir nekonkurencingas darbo užmokestis neužtikrina net esamų etatų Aplinkos apsaugos sektoriuje užimtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkosaugai skirtas finansavimas nuo 2022 m. augo tik dėl NŽT reformos dėl prie Aplinkos ministerijos perkelto finansavimo.

Didėjantis visuomenės dėmesys aplinkos apsaugai kelia vis daugiau iššūkių ir lūkesčių AM pavaldžioms įstaigoms, o tai didina ir aplinkosaugos sistemoje dirbančių specialistų poreikį. Deja, šiuo metu sistemai skiriamas neadekvatus finansavimas neužtikrina aplinkos apsaugos sektoriaus darbuotojų (pareigūnų) motyvacijos, teisėtų lūkesčių dėl atlyginimo didėjimo bei konkurencingos darbo aplinkos, o visuomenės poreikiai į saugią ir švarią aplinką lieka neatliepti. Aplinkosaugos sistemą palieka patyrę darbuotojai, o nauji nepritraukiami.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos departamente prie AM yra virš 50 neužimtų pareigybių, virš 10 pareigybių reikia įsteigti naujų, numatytoms naujoms funkcijoms vykdyti, o valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų yra tik ~ 427 visoje Lietuvoje. Tinkamam aplinkosaugos situacijos valdymui būtina išugdyti kvalifikuotų specialistų ir pareigūnų, o to neįmanoma pasiekti be motyvuojančios atlyginimo sistemos. Vykdomų reformų ir struktūrinių pertvarkų rezultatų bus pasiekta tik užtikrinat reikalingus finansinius resursus iš valstybės biudžeto.

Pasiūlymas:

Didinti 10% (5,9 mln. Eur) finansavimą Darbo užmokesčio fondui (DUF).

 Lėšų šaltinis:

Lėšos iš papildomų gyventojų pajamų mokesčio tarifų, ypač stambioms pajamoms, kuriuos siūlo opozicija.

Svarstyti Vyriausybei

 

26.

Seimo narys                                                                                                    Antanas Vinkus,

2023-10-24

 

 

 

 

 

Argumentai:

    Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis Kretingos muziejus yra vienas iš lankomiausių krašto istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Per metus čia atvyksta apie 130 tūkst. lankytojų. Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto lėšomis buvo restauruoti 6 paminkliniai pastatai, įrengtos 7 naujos ekspozicijos, savivaldybės biudžeto bei Kultūros infrastruktūros centro lėšomis restauruota Žiemos sodo oranžerija.

    Augant visuomenės ekologinei kultūrai ir nuosekliai atkuriant vieną iš vertingiausių Lietuvoje ir kultūrinio turizmo plėtojimo perspektyvą turinčio Tiškevičių rūmų su garsiuoju Žiemos sodu pastatų kompleksą, būtina sutvarkyti jo aplinką, kurios neatsiejama dalis yra vandens telkiniai. Planuojami darbai ne tik gražintų tvenkinių estetinį vaizdą, bet ir apsaugotų nuo hidrotechninių statinių griūties.

    Pagrindinis darbų tikslas – Kretingos dvaro sodybos parko II ir III tvenkinių hidroįtvarų remontas, tvenkinių išvalymas ir pakrančių sutvarkymas.

     Darbus planuojama vykdyti siekiant atkurti vandens telkinių ekologinę pusiausvyrą, paskatinti biologinės įvairovės plėtrą, panaikinti eutrofikacijos galimybes, pašalinti besikaupiančias sąnašas, pagerinti vandens cheminius-biologinius rodiklius.

          Kretingos muziejaus užsakymu jau yra parengti parko paviršinių vandens telkinių tvarkymo pasiūlymai techniniam projektui rengti. Tvenkinių tvarkymo ir projektavimo darbų finansavimo sąmata sudaro  238 tūkst. eurų.

   Įvertinant tai, kas išdėstyta, siūloma:

      Pasiūlymas:

skirti 238 tūkst. eurų Kretingos dvaro sodybos parko tvenkinių tvarkymo ir projektavimo darbų finansavimui.

    Lėšų šaltinis:

       Viršplaninės valstybės biudžeto pajamos, kurios bus surinktos dėl vykstančio infliacijos proceso.

Svarstyti Vyriausybei

 

27.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas,

2023-10-24

 

 

 

 

Argumentai:

Pritarti Lietuvos policijos profesinės sąjungos išreikštam pagrįstam susirūpinimui dėl to, kad rengiant valstybės biudžeto projektą ir planuojant asignavimus Lietuvos policijai 2024 metams, numatyta 12,8 mln. eurų lėšų mažiau (tame skaičiuje 2,5 mln. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms), negu reikėtų, kad būtų patenkinti minimalūs poreikiai, kad Lietuvos policija galėtų tinkamai atlikti jai įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas funkcijas.  

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo V skyrių ir jį išdėstyti taip:

„VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

            851 667 864 467   511 694 514 194

Vidaus reikalų ministerija        

                      851 667 864 467   511 694 514 194

Reikalingų lėšų šaltinis:

Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.

 

Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 33 eilutę ir ją išdėstyti taip:

„Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

96 314 106 314“.

Svarstyti Vyriausybei

 

28.

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2023-10-24

 

 

 

 

1.       Aplinkos apsaugos valstybinėje kontrolėje eilę metų jaučiamas pareigūnų trūkumas. Naujos funkcijos, per didelis krūvis ir mažas atlyginimas dažną pareigūną paskatina ieškotis kito darbo. Dabartinis atlyginimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nemotyvuoja. Taip pat maži atlyginimai neleidžia užpildyti trūkstamas darbo vietas.

Tam, kad darbuotojus, turinčius aukštą kvalifikaciją, ilgametę patirtį aplinkosaugoje, galima būtų išlaikyti darbo vietose, reikalinga kelti jų koeficientą, kuris suteiktų galimybę darbuotojams išmokėti bent 1000 eurų atlyginimą (neto). Tam papildomai Aplinkos apsaugos departamentui reikia 2.5 mln. eurų.  Taip pat reikėtų numatyti 1.4 mln. išlaidas priedams už stažą, kurie padėtų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus aplinkosaugos sistemoje.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dėl naujų užduočių („NATURA 2000“ tinklo formavimas, ataskaitų EK rengimas, saugomų teritorijų plėtra pagal LRV programą ir kt.)  jaučia 10 papildomų etatų trūkumą. Jų išlaikymui reikėtų apie 240 tūkst. eurų papildomų lėšų.

Todėl siūlome numatyti didesnį finansavimą Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento bei Valstybinės saugomų teritorijų  tarnybos darbuotojų atlyginimų didinimui.

Pasiūlymas:

2024 metų biudžete papildomai numatyti 4 140 000 eurų asignavimus Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų ir jos direkcijų tarnautojų atlyginimų didinimo, naujų etatų finansavimui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Svarstyti Vyriausybei

 

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2023-10-24

 

 

 

 

2.       Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, viena pagrindinė 1-19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61poc.), iš kurių viena dažniausių – skendimai (16 proc.).

Išankstiniai Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2021 metais Lietuvoje nuskendo mažiausiai 144 žmonės. Iš jų – septyni vaikai ir jaunuoliai iki 19 metų. „Eurostat“ duomenimis, Europoje Lietuva kartu su Latvija pirmauja mirčių nuo skendimo statistikoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu finansuoja tik apie 8 tūkstančių pradinių klasių mokinių plaukimo pamokas per metus. Tačiau vien tik antrų klasių moksleivių Lietuvoje yra per 30 tūkstančių. VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro duomenimis, praėjusiais mokslo metais „Mokausi plaukti“ projektas vyko 29 šalies baseinuose, 25 savivaldybėse. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis. Projekto koordinatoriai skaičiuoja, jog jau dvyliktus metus gyvuojančiame projekte iš viso dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. antros klasės mokinių.

Šiuo metu mažėjant plaukimo pamokų finansavimui, vis mažiau vaikų gali išmokti plaukti, ne visos savivaldybės  geba savo biudžete rasti papildomų lėšų plaukimo pamokų finansavimui.

Mokymas plaukti yra ne tik viena iš efektyviausių vaikų skendimo prevencinių priemonių, bet ir skatina vaikų užimtumą, kuris gali pasitarnauti ir nepilnamečių žalingų įpročių prevencijai, todėl siūloma kiekvienam pradinių klasių mokiniui, teisės aktų nustatyta tvarka, iš valstybės biudžeto finansuoti vienkartinę 18 valandų trukmės mokymosi plaukti vasaros stovyklą.

Pasiūlymas:

2024 metų biudžete papildomai numatyti 13 091 550 eurų asignavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai 87 277  antrų-ketvirtų klasių mokinių 18 valandų vasaros plaukimo mokymosi stovyklų finansavimui.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Svarstyti Vyriausybei

 

29.

Seimo narys                       

Zigmantas Balčytis,

2023-10-24

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atlikus visus Šilutės rajono savivaldybės vykdomo projekto „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinio remonto, žiūrovų tribūnos statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbų“ darbus, bus likusi nebetinkama eksploatacijai tribūna ir du nameliai, kuriuose įrengti sanitariniai mazgai ir persirengia skirtingų komandų žaidėjai. Savivaldybė turi parengtą techninį projektą tribūnos su viešojo tualeto patalpomis bei daugiau nei 700 žiūrovų vietų statybai, tačiau šio statinio vertė apie 2 mln. eurų. Tokios investicijos savivaldybės biudžetui yra per didelės, todėl prašo finansavimo planuojamam vykdyti projektui „Šilutės miesto istorinio parko pėsčiųjų-dviračių takų rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo bei stadiono, esančio Stadiono g. 12, rekonstravimo projekto, I etapo, II statinių grupės – Tribūnos, statybos darbai“.  

Pasiūlymas:

Skirti 2 mln. eurų Šilutės rajono savivaldybės planuojamam vykdyti projektui „Šilutės miesto istorinio parko pėsčiųjų-dviračių takų rekonstravimo ir teritorijos sutvarkymo bei stadiono, esančio Stadiono g. 12, rekonstravimo projekto, I etapo, II statinių grupės – Tribūnos, statybos darbai“.

Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto  pajamos ir skolintos lėšos.  

Svarstyti Vyriausybei

 

30.

Seimo narys                       

Zigmantas Balčytis,

2023-10-24

 

 

 

 

 

Argumentai:

Šilutės rajono savivaldybė vykdo „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinio remonto, žiūrovų tribūnos statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbų“ projektą (toliau – projektas). Šio projekto apimtyje numatyta pastatyti žiūrovų tribūną, sutvarkyti bėgimo takus ir futbolo aikštę su lengvosios atletikos sektoriais. Projekto bendra vertė 1 mln. 792 tūkst. eurų, o skirtos sporto rėmimo fondo lėšos – 450 tūkst. eurų. Prie vykdomo projekto savivaldybė prisideda daugiau nei 1 mln. 342 tūkst. eurų, o tai sudaro apie 75 proc. Atlikus projekte numatytus darbus, bus reikalingas sporto inventorius, kurio bendra vertė gali siekti 100 tūkst. eurų.

 Pasiūlymas:

Skirti 1 mln. 442 tūkst. eurų Šilutės rajono savivaldybės vykdomam projektui „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės kapitalinio remonto, žiūrovų tribūnos statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbų“.

 Lėšų šaltinis:

Gautos viršplaninės valstybės biudžeto  pajamos ir skolintos lėšos.  

Svarstyti Vyriausybei

 

31.

Seimo nariai:

Lukas Savickas,

Laima Nagienė,

Vilija Targamadzė,

2023-10-25    

 

 

 

 

 

Argumentai:

2021 m. rugsėjo 1 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030 m.(toliau – Susitarimas) numato tolygų finansavimo didinimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) veikloms. Sutarta, kad nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP, iki 2024 metų pabaigos – ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP. Taigi, Susitarime fiksuota konkreti tarpinio laikotarpio rodiklio reikšmė, kuri turi būti pasiekta iki 2024 metų pabaigos.

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – Projektas) MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. Eur (įskaitant atlyginimus).

Finansų ministerijos paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje 2023-2026 metams (2023 m. rugsėjo 11 d. duomenimis) prognozuojama, kad 2024 m. Lietuvoje BVP (to meto kainomis) sudarys 75 945 mln. Eur.

Šiuo metu Projekte numatytas finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Tai beveik perpus mažiau nei Susitarime fiksuotas dydis. Pagal Susitarimą MTEP veikloms iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln Eur.

Siekiant Lietuvoje mažinti mokslo ir studijų finansavimo atotrūkį nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos atitinkamo vidurkio bei pasiekti Susitarime numatytus įsipareigojimus ir finansavimo tempus, siūloma MTEP veikloms numatyti papildomai 245 mln. Eur finansavimą.

Pasiūlymas:

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. Eur finansavimą.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

32.

Seimo nariai:                       

Lukas Savickas,

Laima Nagienė,

Zigmantas Balčytis,

Zenonas Streikus,

Rima Baškienė,

Tomas Tomilinas,

2023-10-26

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šalies geopolitinę situaciją, išaugusius migrantų srautus, humanitarinę pagalbą ir pabėgėlių koordinavimą bei integraciją šalyje, privalome užtikrinti deramą Migracijos departamento finansavimą, kad būtų užtikrintos kokybiškai atliekamos būtinosios jų funkcijos ir patenkintas reikiamas papildomų specialistų poreikis.

Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių vidaus reikalų sistemoje (atlyginimų vidurkis vis dar nesiekia 1000 eurų į rankas), o darbo krūviai yra neproporcingai dideli. Darbuotojų kaita 2023 metais itin didelė -  siekia beveik 30 proc., o konkursai į laisvas darbo vietas Migracijos departamente dažnai neįvyksta dėl kandidatų trūkumo bei siūlomo mažo darbo užmokesčio, neatitinkančio kandidatų lūkesčius.

Dėl nekonkurencingų algų, darbuotojų trūkumo, didelių darbo krūvių daug šios įstaigos darbuotojų svarsto išėjimo iš darbo galimybes. Deramas įstaigos finansavimas reikalingas siekiant išlaikyti Migracijos departamento veiklos kokybę, institucinę atmintį ir kompetencijas.

Taip pat būtina užtikrinti naujai Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais priskirtų funkcijų (vizų išdavimo, centrinės konsultacijų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimo klausimais įstaigos funkcijas) vykdymą. Vien naujai šiam tikslui įsteigtų 25 pareigybių finansavimui ateinančiais metais reikėtų maždaug 441 tūkst. eurų.

Migracijos departamento darbo užmokesčio fondui būtina skirti papildomų lėšų, kurios leistų darbuotojams mokėti konkurencingus atlyginimus, mažinti darbuotojų kaitą ir jiems tenkančius krūvius bei pasiekti įstaigai keliamus strateginius tikslus ir kokybės reikalavimus.

Pasiūlymas:

4 mln. eurų didinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Vidaus reikalų ministerijai, šias lėšas skiriant Migracijos departamento darbo užmokesčio fondo didinimui.

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo VII skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

„VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

851 667855 667

511 694

515 694

 

 

Vidaus reikalų ministerija

851 667

855667

511 694

515 694“

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

33.

Seimo nariai:

Matas Skamarakas,

Tomas Bičiūnas,

Eugenijus Sabutis,

Linas Jonauskas,

Gintautas Paluckas,

Liudas Jonaitis,

Kęstutis Vilkauskas,

Rasa Budbergytė,

Julius Sabatauskas,

Vidmantas Kanopa,

2023-10-26

 

 

 

 

 

Argumentai:

2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas (toliau – Įstatymas). 

Įstatymu siekiama padėti jaunoms šeimoms, siekiančioms savarankiškai įsigyti pirmąjį būstą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Priklausomai nuo šeimoje auginamų vaikų skaičiaus, finansinė paskata teikiama skiriant 15–30 proc. dydžio subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti.

Akcentuotina ir tai, kad finansinės paskatos teikimas siejamas ne tik su pagalba jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, bet ir su Lietuvos regionų atsigavimu, jų stiprinimu, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimu, tolygios ir tvarios plėtros visoje valstybės teritorijoje skatinimo.

Duomenys rodo, kad jaunų šeimų, gaunančių finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, skaičius kasmet auga. 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820, 2020 m. – 1202, 2021 m. – 1580, 2022 m. – 1595 jaunos šeimos. Taip pat per visą šį laikotarpį dar 1249 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui.

Viršuje nurodyta dinamika rodo, kad jaunos šeimos yra linkusios pasinaudoti valstybės suteikiama finansinė paskata, o pats Įstatymas įgyvendina iškeltus tikslus – padėti regionuose gyvenančioms jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu.

Kaip jau buvo pabrėžta, jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius didėja, tačiau tam reikalingos ir didesnės valstybės biudžeto lėšos.

Jeigu 2022 metais finansinei paskatai teikti buvo skirta 19,94 mln. eurų, vėliau metams einant, papildomai skirta 4 mln. eurų (iš viso 23,94 mln. eurų), tai 2023 m. buvo skirti tik 8 mln. eurų. 2024 m. numatyti ta analogiška suma – 8 mln. eurų.

Akcentuotina, kad ženkliai sumažėjęs finansavimo tempas nebeužtikrina reikiamo poreikio ir sukelia neigiamą efektą.

Svarbu paminėti, kad dėl sumažintų asignavimų finansinei paskatai gauti ne visos jaunos šeimos, gavusios savivaldybės administracijos suformuotą pažymą, patvirtinančią jų teisę į finansinę paskatą, gali sudaryti kreditavimo sutartį ar įgyti kitas teises į sandorių sudarymą dėl pirmojo nekilnojamojo turto.

Akivaizdu, kad dėl nepakankamų biudžeto asignavimų šio Įstatymo vykdymui,  kyla pagrįsta rizika, kad vis daugiau jaunų šeimų susidurs su problemomis dėl galimų finansinių nuostolių ir prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo.

Minėtos jaunos šeimos patenka į procedūrinius ir biurokratinius spąstus, nes ne viena iš jų, manydama, kad gaus paskatą pirmajam būstui, atliko avansinius piniginius sandorius, siekdamos rezervuoti tam tikros rūšies nekilnojamąjį turtą.

Pasitaiko atvejų, kad jaunai šeimai teisė į finansinę paskatą jau buvo patvirtinta, tačiau  pagal nustatytus kriterijus ir prisiimtus įsipareigojimus užbaigus pirmojo būsto statybas, jokia finansinė paskata šio subjekto nepasiekia, dėl ko minėtos šeimos gali būti paliktos dar didesnėje nežinioje.

Akivaizdu, kad maži asignavimai skiriami per valstybės biudžetą, sukelia tokią įstatymų taikymo koliziją, kurioje tiesiogiai pažeidžiami jaunos šeimos teisėti ir pagrįsti lūkesčiai. Taip pat ilgina laukiančiųjų eilę, kurioje šiai dienia preliminariais duomenimis yra daugiau kaip 1600 jaunų šeimų.

Išlikus tokioms neigiamoms finansavimo tendencijoms ir įvertinus visą apskaičiuotą reikalingą lėšų poreikį, darytina išvada, kad šiuo ir ateinančiu finansavimo laikotarpiu  nebus galimybių patenkinti visų gautų prašymų finansinei paskatai gauti skiriamų asignavimų.

Taip pat būtina pabrėžti, kad Socialinė apsaugos ir darbo ministerija, siekdama finansinės paskatos efektyvumo ir kriterijų griežtinimo, planuoja koreguoti Įstatymą. Atsižvelgus į tai,  manytina, kad minėtoje eilėje esančių jaunų šeimų situacija taptų dar sudėtingesnė, todėl būtina kuo skubiau išspręsti šių subjektų teisinę ir finansinę padėtį.

Pasiūlymas:

Užtikrinti finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo poreikį ir skirti reikiamus 27 mln. eurų šiai paskatai vykdyti.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos arba Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos. 

Svarstyti Vyriausybei

 

34.

Seimo nariai:

 Lukas Savickas,

Zigmantas Balčytis,

Zenonas Streikus,

Rima Baškienė,

Laima Nagienė,

2023-10-26

 

 

 

 

Argumentai:

BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau – Teatras) įgyvendina investicijų projektą „Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato Vilniuje, Gedimino pr. 4, rekonstravimas“ (toliau – Projektas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 57 „Dėl 2023 metų valstybės biudžeto asignavimų ir valstybės investicijų 2023-2025 metų programoje numatytų lėšų paskirstymo“, nurodyta, kad Teatro Projekto pabaiga – 2025 metai ir skiriamos lėšos 2023-2025 metams sudaro: 2023 m. – 6 064 tūkst. eurų, 2024 m. – 5 840 tūkst. eurų ir 2025 m. – 4 000 tūkst. eurų. Pagal patvirtintą finansavimą Teatras suplanavo Projekto užbaigimą, atliko viešuosius pirkimus ir prisiėmė įsipareigojimus.

Tačiau ateinančių metų valstybės biudžeto projekte ir Kultūros ministerijos 2025-2026 m. prognozuojamuose asignavimuose šiam projektui užbaigti numatoma skirti 2024 m. – 2000 tūkst. eurų, 2025 m.  - 2 000 tūkst. eurų, o 2006 m. finansavimo neskirti, t. y. beveik 6 mln. mažiau nei reikalingas finansavimas Projektui užbaigti.

Nacionalinis dramos teatras yra Lietuvos kūrėjų vardą reprezentuojantis ir garsinantis objektas, kuriame vyksta ir pasaulinio lygio spektakliai. Kartu tai yra ir edukuojamoji erdvė, atliepianti įvairių visuomenės grupių poreikius.

Tai yra mūsų kultūrinis objektas, turintis istorinę reikšmę, todėl turime jį puoselėti ir pritaikyti prie šiandienių poreikių: kūrėjams čia turi būti patogu dirbti, priimti garsiausius pasaulio režisierius ir sugebėti prisitaikyti prie inovatyvių scenografinių sprendimų, o žiūrovams – jaukiai ir komfortiškai stebėti.

Norint užbaigti Projektą yra būtina užtikrinti Teatrui visą suplanuotą finansavimą. Neužbaigus projekto Teatro Didžiosios salės eksploatavimas spektaklių rodymui taps neįmanomas, bus atšauktos visos numatytos 2024-2025 m. sezono Didžiosios salės premjeros, eksploatuojant tik Naująją ir Mažąją sales, ženkliai sumažės Teatro įplaukos.

Siūlau 2024 metų valstybės biudžeto projekte atstatyti valstybės investicijų 2023-2025 metų programoje numatytas lėšas, reikalingas Projektui užbaigti.

Pasiūlymas:

3 840 tūkst. eurų didinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus BĮ Lietuvos nacionalinis dramos teatrui.

 Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo VIII skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

„VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

426 967 

430 816

187 630

 

 

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

478

386

 

Etninės kultūros globos taryba

355

298

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

4 734

3 068

 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 200

840

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1 031

458

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

759

644

 

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

72 886

23 900

 

Kultūros ministerija

244 162

86 941

 

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 516

383

 

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

12 919

8 868

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

12 960

10 503

 

Lietuvos nacionalinis muziejus

9 212

6 295

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

11 162

8 356

 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

4 835

4 035

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

19 832

15 104

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

7 227 11 067

4 244

 

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 850

3 212

 

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

7 740

6 248

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

5 091

3 597

 

Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas

5 018

250“

 Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

35.

Seimo nariai:              

Lukas Savickas  

Laima Nagienė,

Zenonas Streikus,

Rima Baškienė,

Linas Kukuraitis,

2023-10-26

13

3

1

 

Argumentai:

Gyvendami geopolitinių grėsmių ir vykstančių konfliktų akivaizdoje, turime reikiamą dėmesį skirti šalies nacionaliniam saugumui ir gynybai. Tik saugioje aplinkoje įmanoma užtikrinti brandžios demokratinės konstitucinės santvarkos funkcionavimą, tvarų ekonomikos augimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pilietinės visuomenės gyvybingumą.

Įvertinus grėsmes, projektuojamą Rusijos pajėgų atsistatymo pagrindinį scenarijų, atliepiant NATO regioninius gynybos planus, Valstybės gynimo tarybos 2023 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą kurti divizijos dydžio vienetą Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose.  Pagal aptartus planus divizija turėtų būti suformuota jau 2030-aisiais.

Siekiant įgyvendinti šiuos sutarimus, jiems turi būti skiriamas reikiamas finansavimas. Papildomas finansavimas reikalingas sąjungininkų pajėgoms priimti, reikiamai infrastruktūrai ir su divizijos plėtojimu susijusioms išlaidoms.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatytas iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimas valstybės saugumui ir gynybai.

Siūloma Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti galimybę finansų ministerijai skolintis krašto apsaugos reikmėms, neviršijant 3 procentų BVP ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; su iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms, išskyrus išlaidas, apmokamas iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą (neįskaitant laikinojo solidarumo įnašo lėšų), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP projekciją Lietuvos Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti);  susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) nuostatai, kad mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2024 metų pabaigos sudarytų 130 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, įgyvendinti, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai 2024 metų birželį ir (arba) rugsėjį paskelbus ekonominės raidos scenarijų; išlaidoms, apmokamoms valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšomis, apmokėti, kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu, kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; Laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, kai nevykdomas šių lėšų sumokėjimo į valstybės biudžetą planas; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;“.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

36.

Seimo nariai:           

Gintautas Kindurys,

Algimantas Dumbrava,

2023-10-26

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS) organizacija, vienijanti 3300 pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų, atstovaujanti jų teisėms bei teisėtiems interesams, kreipėsi į Seimo narius pateikdama pasiūlymą 2024 m. biudžeto projektui. Kadangi priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą, keičiamas Vidaus tarnybos statutas, visos šios reformos skirtos padidinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, taip pat sustiprinti atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingus iššūkius. Pažymėtina, kad reformoms įgyvendinti yra būtinas papildomas finansavimas didinant darbo užmokesčio fondo asignavimus.

Esant ant reformų slenksčio ir nedidinant įstaigų darbo užmokesčio fondų iš esmės nebus įmanoma pasiekti reformos deklaruotų tikslų, t. y. valstybės (statutinę) tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę.

Atsižvelgiant į tai, papildomas finansavimas yra būtinas, nes priešingu atveju ir toliau liks neužpildyti etatai, pareigūnai turės dirbti viršvalandžius, didės darbo krūvis. Akcentuotina, kad už tai yra papildomai apmokama ir tokiu būdu yra neefektyviai naudojamos lėšos, kadangi vietoje trijų pareigūnų dirba du, o faktiškai yra sumokama kaip trims. Būtina daugiau dėmesio skirti motyvacinei sistemai tobulinti ir konkurencingam darbo užmokesčiui, todėl 2024 m. biudžete būtina numatyti papildomą finansavimą Vidaus reikalų ministerijos ir Aplinkos ministerijos darbo užmokesčio fondo asignavimams didinti.

Pasiūlymai:

Skirti papildomų lėšų darbo užmokesčio didinimui ir pareigybėms komplektuoti:

1)    Policijos departamentui – 12 mln. eurų;

2)    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – 6 mln. eurų;

3)    Valstybės sienos apsaugos tarnybai – 6 mln. eurų;

4)    Viešojo saugumo tarnybai – 0,5 mln. eurų;

5)    Aplinkos ministerijai – 3 mln. eurų.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizų už naftos dujas (nuo 2024 m. panaikinus akcizų lengvatas) ir kitus akcizus, viršplaninės biudžeto pajamos.

Svarstyti Vyriausybei

 

37.

Seimo nariai:

Rita Tamašunienė

Česlav Olševski,

2023-10-27

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atnaujinus ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokyklos susiduria su aprūpinimu vadovėliais problema.  Tautinių mažumų mokykloms ši problema dvigubai opesnė, tiek įgyvendinimo trukmės, tiek lėšų trūkumo prasme.

Kaip prioritetą tautinių mažumų mokyklos ir jas jungiančios organizacijos įvardina 1-10 klasių dalykinių vadovėlių:  istorijos, geografijos, fizikos, matematikos, chemijos biologijos vertimą į lenkų, rusų, baltarusių kalbas ir jų įsigijimą.

Mūsų skaičiavimais tautinių mažumų mokykloms jų mokomąja kalba (1-10 kl.) aprūpinti reikalingi 73 išversti  dalykiniai vadovėliai (dviejų dalių) bei 69 vadovėliai (dviejų dalių) lietuvių kalba. Apytiksliais skaičiavimais bendras visų dalykinių vadovėlių, išverstų į tautinių mažumų kalbas ir lietuvių kalba (1-10 kl.) poreikis sudarytų apie 312 500 egzempliorių.

Visų vadovėlių įsigijimui reikėtų skirti virš 6,3 mln. eurų, (vidutiniškai skaičiuojant 1 egz. kaina apie 20 eurų (vadovėlis lietuvių kalba kainuoja apie 17 eurų, o išverstas (pvz. į lenkų kalbą) – apie 23 eurus).

Pagal dabartinį finansavimo intensyvumą ir skiriamą lėšų sumą tautinių mažumų mokyklų aprūpinimas vadovėliais ir priemonėmis užtrūktų ilgiau nei 12 metų.

Teikiamas pasiūlymas užtikrintų aprūpinimą vadovėliais per 3 kalendorinius metus: 2024 m., 2025m., 2026 m. Tam kasmet būtų įsigyjama 104 166 vadovėlių,  todėl papildomai būtina skirti 1,57 mln. eurų.

Mūsų paskaičiavimai apima tik būtinų dalykinių vadovėlių įsigijimo kaštus, neįskaitant  mokymo priemonių.

Pasiūlymas:

Siūloma 2024 m. biudžete skirti 1,57 mln. eurų tautinių mažumų mokyklų  1-10 klasių dalykinių vadovėlių:  istorijos, geografijos, fizikos, matematikos, chemijos biologijos vertimą į tautinių mažumų kalbas ir įsigijimą.

Užtikrinti finansavimo tęstinumą  2024 m., 2025 m., 2026 m. įgyvendinat tautinių mažumų mokyklų ugdymo turinio atnaujinimą, ugdymo kokybės gerinimą ir  1-10 klasių mokinių aprūpinimą būtinais vadovėliais gimtąja kalba per 3 metus.

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir asignavimai švietimui.

Svarstyti Vyriausybei

 

38.

Seimo nariai:

Aušrinė Norkienė,

Aurelijus Veryga,

Deividas Labanavičius, Gintautas Kindurys,

Jonas Jarutis,

Algimantas Dumbrava, Rimantė Šalaševičiūtė,

Ligita Girskienė,

Robertas Šarknickas,

Asta Kubilienė,

Guoda Burokienė,

2023-10-27

 

 

 

 

 

Argumentai:

Finansinės paskatos jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, programa nuo pat pradžių buvo populiari tarp jaunų šeimų ir svarbi paskata regionų vystymosi procese. Dėl lėšų šiai priemonei sumažinimo, laukiančių finansavimo ir atitinkančių šiuo metu keliamus reikalavimus pagal šią priemonę yra daugiau kaip 1500 jaunų šeimų. Teikiamame 2024 m. biudžete programai numatoma skirti tik 8 mln. eurų, kurių nepakanka pareiškėjų, laukiančių finansavimo, teisėtų lūkesčių tenkinimui. Tai yra ženklus sumažinimas, nenurodant jokių aiškių priežasčių. Šios priemonės tikslas – padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų, įsigyti pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, todėl  argumentas, kad parama pasiekia ne tuos, kuriems ji yra būtina, netinkamas, nes neatitinka priemonės pagrindinio tikslo. Ateityje žadama keisti finansavimo modelį. Įvertinant tai, kad kol neįsigaliojusios kitos finansavimo sąlygos, galioja dabartinės, todėl  asmenys, pateikę paraiškas, dėl amžiaus ribojimo gali prarasti galimybę į teisėtus lūkesčius.

Pasiūlymas:

2024 m. valstybės biudžete papildomai skirti 4 mln. eurų Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms regionuose programos finansavimui.

Lėšų šaltinis:

Numatyti papildomą 4 mln. eurų sumą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

39.

Seimo nariai:

Guoda Burokienė,

Aušrinė Norkienė,

Stasys Tumėnas,

Aurelijus Veryga,

Deividas Labanavičius, Gintautas Kindurys,

Dainius Kepenis,

Jonas Jarutis,

Algimantas Dumbrava, Rimantė Šalaševičiūtė,

Ligita Girskienė,

Robertas Šarknickas,

Asta Kubilienė,

Juozas Varžgalys,

2023-10-27

 

 

 

 

Argumentai:

Vyriausybės teikiamame Valstybės biudžeto projekte yra numatytas didesnis finansavimas keliams. Iš viso jiems planuojama skirti per 715 mln. eurų, tačiau Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyta skirti tik 543 mln. eurų,  t. y. paliekamas tas pats 2023 m. finansavimo lygis. Įvertinant pakilusias energetikos, žaliavų kainas ir papildomą lėšų poreikio padidėjimą darbo užmokesčiui, kelių priežiūros ir remonto darbų kitąmet būtų atlikta dar mažiau nei šiais metais. Savivaldybių galimybės tvarkytis kelius kitais metais dar labiau sumažėja, tai dar labiau didina regionų atskirtį.

Trečius metus iš eilės, skirstant KPPP lėšas, mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui. Statistikos departamento duomenimis, vietinės reikšmės kelių su žvyro danga Lietuvoje – 39469 km. Vidutiniškai tai sudaro 62 proc. visų vietinės reikšmės kelių. 26 savivaldybėse šis procentas siekia gerokai virš 70. Prastėjant žvyruotų kelių būklei, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą.

Įvertinant tai, kad vykdoma švietimo, sveikatos apsaugos reforma, didėja pavežėjimo paslaugų poreikis, atitinkamai turi būti skiriamas dėmesys ir šių paslaugų įgyvendinimui. Viena iš sąlygų paslaugų teikimui yra privažiavimo galimybė. Dėl nuolat blogėjančios savivaldybėms priklausančių vietinės reikšmės kelių būklės, paslaugos gali tapti neprieinamos.

Pabrėžtina, kad 2024 metų Valstybės biudžeto projekte mūsų šalies keliams skiriama kiek daugiau nei pusė kuro akcizo pajamų,

nors yra priimti Akcizo įstatymo pakeitimai, įsigaliosiantys 2024 m., kur dyzelinio kuro akcizo dydis už 1 tūkst. litrų padidėja iki 410 eurų, kuriuos sumoka vartotojai.

Pasiūlymas:

Siūloma vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui skirti 40 mln. eurų sumą, atitinkamai didinant Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš degalų akcizo mokesčio.

Svarstyti Vyriausybei

 

40.

Seimo nariai:              

Gintautas Paluckas,

Eugenijus Sabutis,

Tomas Bičiūnas,

Matas Skamarakas,

2023-10-31

 

 

 

 

 

Argumentai:

 Nacionaliniai matavimo vienetų etalonai, kurių iš viso patvirtinta 13, yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais už etalonų tinkamą funkcionavimą ir plėtojimą yra atsakingi du Lietuvos institutai:

 

1)      Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir mokslo technologijų centras (FTMC kuria ir išlaiko 8 aukščiausio šalyje metrologinio lygio matavimo vienetų etalonus),

2)      Lietuvos energetikos institutas (LEI – 5 aukščiausio šalyje metrologinio lygio matavimo vienetų etalonus).

Vadovaujantis LR Metrologijos įstatymo 31 straipsniu, etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo veikla yra finansuojama iš valstybės biudžeto ir (arba) kitų lėšų.

 Pagal FTMS ir LEI teiktus skaičiavimus, valstybės skiriamas finansavimas etalonų išlaikymui nėra pakankamas. Institutai yra atsidūrę aklavietėje, nes brangsta kaštai, finansavimo poreikis labai aktualus, o dvi institutų veiklą kuruojančios ministerijos, tai yra (1) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (2) Ekonomikos ir inovacijų ministerija, neranda sutarimo, kuri iš jų turėtų  numatyti ir skirti asignavimus etalonų, t.y. valstybinio turto, išlaikymui užtikrinti.

 2021 metais teiktam pasiūlymui numatyti didesnį finansavimą etalonų išlaikymui 2022 metų biudžete pritarta nebuvo. 2022 m. vasario 15 dienos Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu N. 4-258 „Dėl Darbo grupės nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo tobulinimo ir išlaikymo sistemos Lietuvoje įvertinimo klausimams spręsti sudarymo“ buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo sistemos Lietuvoje įvertinimo klausimams spręsti

 2022 m. spalio 19 d. Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje iškėlus klausimą dėl finansavimo etalonų  išlaikymo, EIMIN atstovai teigė žinantys klausimą, o ministerijos kanclerė patikino komiteto narius, kad asignavimai bus skiriami iš vidinių ministerijos išteklių. Spalio 21 dieną Seimo Ekonomikos komitetui buvo pateikti papildomi dokumentai, parodantys, kad EIMIN manymu reikalinga skirti papildomus asignavimus FTMC ir LEI nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai užtikrinti:

·        555 tūkstančių eurų FTMC nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai užtikrinti.

·        292 tūkstančių eurų LEI nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai užtikrinti.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu etalonai finansuojami iš mokslui skirtų lėšų, o klausimas keltas tarpinstituciniu lygmeniu, bet iki šiol nėra išspręstas, taip pat, kad Vyriausybė dar nėra apsisprendusi atsisakyti etalonų, teikiame siūlymą padidinti asignavimus FTMC ir LEI.

  

Pasiūlymai:

1.      2022 metų biudžete 555 tūkstančiais eurų padidinti asignavimus VšĮ Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui nacionalinių etalonų išlaikymo (ir atnaujinimo funkcijai  užtikrinti).

2.      2022 metų biudžete 292 tūkstančiais eurų padidinti asignavimus VšĮ Lietuvos energetikos institutui nacionalinių etalonų išlaikymo funkcijai, užtikrinti.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, viršplaninės biudžeto pajamos iš konfiskuoto turto realizavimo ir baudų už administracinės teisės pažeidimus, Valstybės investicijų programos sutaupytos (nepanaudotos) lėšos.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

41.

Seimo nariai:

Lukas Savickas,

 Laima Nagienė,

Tomas Tomilinas,

Algirdas Butkevičius,

Zenonas Streikus,

Vilija Targamadzė,

Algirdas Stončaitis,

Zigmantas Balčytis,

Vytautas Bakas,

2023-10-31

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte (toliau – Projektas) Viešajai įstaigai Medijų rėmimo fondui yra numatytas 5 mln. Eur finansavimas (iš jų 250 tūkst. Eur darbo užmokesčiui).

Kuriant Medijų rėmimo fondą jam buvo iškeltas tikslas siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje, įskaitant asmenų su negalia informacinį prieinamumą, teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams.

Projekte numatytas finansavimas yra nepakankamas, nes VšĮ Medijų rėmimo fondui yra ne tik perduotos buvusios VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo funkcijos (šiai įstaigai 2023 m. valstybės biudžete buvo skiriama vos 3 mln. Eur asignavimų), bet ir priskirta programa tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai, parama turinio pritaikymui žmonėms su negalia, stipendijoms tiriamosios žurnalistikos atstovams, skaitmenizacijai ir kt. funkcijos.

Tuo tarpu VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Projekte numatytas 72,9 mln. Eur finansavimas. Lyginant su 2023 m. numatytu finansavimu (63,4 mln. Eur) nacionaliniam transliuotojui asignavimai išaugs virš 13 proc.  

Siekiant racionalaus ir pagrįsto visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinio kūrimo bei sklaidos finansavimo būtina didinti VšĮ Medijų rėmimo fondo finansavimą, Priešingu atveju šis fondas bus tik formalus, negalintis lemti reikšmingo pokyčio žiniasklaidoje.

Pasiūlymas:

4 mln. eurų didinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Viešajai įstaigai Medijų rėmimo fondui.

 

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo VIII skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

 

 

„VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

426 967

430 967

187 630

 

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

478

386

 

Etninės kultūros globos taryba

355

298

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

4 734

3 068

 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 200

840

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1 031

458

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

759

644

 

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

72 886

23 900

 

Kultūros ministerija

244 162

86 941

 

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 516

383

 

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

12 919

8 868

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

12 960

10 503

 

Lietuvos nacionalinis muziejus

9 212

6 295

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

11 162

8 356

 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

4 835

4 035

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

19 832

15 104

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

7 227

4 244

 

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 850

3 212

 

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

7 740

6 248

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

5 091

3 597

 

Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas

5 018

9 018

250“

 

 

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

42.

Seimo nariai:

Guoda Burokienė

Aušrinė Norkienė,

2023-10-31

 

 

 

 

 

Argumentai:

Vyriausybės teikiamame Valstybės biudžeto projekte pateiktas sumažintas Specialiųjų tikslinių dotacijų finansavimas priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, o ypač valstybinių (perduotų savivaldybėms) žemės ūkio funkcijų vykdymui. Jeigu 2023 m. biudžete skirta 11342,0 tūkst. eurų, tai 2024 metams numatomas finansavimas paliekamas 2022 metų lygio – 9041,0 tūkst. eurų. Esant numatytam finansavimui tektų mažinti darbuotojų skaičių, atsisakant vykdyti tam tikras deleguotas funkcijas, nors jų daugėja ir jos sudėtingėja, pvz. pasėlių draudimo dokumentų priėmimas, tikrinimas, vertinimas, pasėlių deklaravimas ir pan. Nors yra patvirtinta ir šiuo metu galiojanti „Lėšų, skirtų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, apskaičiavimo metodika“ (toliau – Metodika),  lėšos skirtos šiai funkcijai atlikti neatitinka minėtos Metodikos nuostatų.

Pasiūlymas:

Siūloma papildomai skirti 25 mln. eurų sumą valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, atitinkamai didinant Specialiųjų tikslinių dotacijų priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti sumą.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto lėšos.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

43.

Seimo narys

Linas Jonauskas,

2023-11-03

 

 

 

 

DĖL AVARINĖS BŪKLĖS ŠIRVĖNOS EŽERO UŽTVANKOS

 Biržų miesto teritorijoje, Užtvankos gatvėje, esantis užtvankos hidrotechninis statinys, pastatytas 1989 metais, yra avarinės būklės. Užtvenkto Širvėnos tvenkinio (ežero) plotas yra 350 ha. Biržų rajono savivaldybės administracija atliko rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo alternatyvos, sąnaudų ir naudos/žalos analizę, pagrindimą ir vertinimą bei, neįgyvendinus projekto, žalos masto ir finansinės išraiškos vertinimą tikslinėms grupėms ir išorinei aplinkai. Neįgyvendinus užtvankos rekonstrukcijos projekto, žala Vertinime apskaičiuota šiais aspektais:

1. Aplinkosauginiu – Širvėnos ežeras yra aktyvaus karsto teritorijoje, užtvankos griūtis inicijuotų hidrodinaminių procesų suaktyvėjimą ir paspartintų gipso išplovimą ir naujų karstinių įgriuvų susidarymą dabartinio ežero teritorijoje ir Biržų miesto dalyje, esančioje dabartinio ežero patvankos zonoje, tai patvirtina BĮ Gamtos tyrimų centro parengta išvada (pridedama prie Vertinimo) Ežeras yra Biržų regioninio parko teritorijoje, taip pat patenka į Širvėnos kraštovaizdžio draustinio teritoriją, kurių tikslas išsaugoti regiono kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą, kultūros paveldo vertybes. Taip pat, Širvėnos ežeras pasižymi ypatinga biologine įvairove – ežero teritorijoje gyvena ir veisiasi retos, saugomos gyvūnų rūšys. Širvėnos ežeras kasmet įžuvinamas, siekiant gausinti žuvų išteklius, užtvankos avarijos atveju, ežerui likus be vandens, būtų sunaikintos šios teritorijos augalų ir gyvūnų populiacijos, būtų prarasti ir žuvų ištekliai.

 Preliminariai vertinama žala įvykus užtvankos avarijai aplinkosauginiu aspektu būtų 1 272 526 Eur.

Nemunėlio upė, tekanti Biržų r. savivaldybės teritorija, toliau neša vandenis Latvijoje. Įvykus užtvankos avarijai galima Nemunėlio upės tarša cheminėmis medžiagomis dėl poveikio zonoje esančios

įmonės AB „Siūlas“ nuotekų valymo įrenginių. Įvykus užtvankos griūčiai, pavojus kiltų ir kaimyninės Latvijos Respublikos gyventojams ir aplinkai.

 2. Infrastruktūriniu – vertinama įtaka verslui, gyventojams, jų turtui, žemės ūkio naudmenoms (būtų užlieta apie 100 ha žemės ūkio naudmenų plotas). Nukentėtų verslo įmonės – AB „Siūlas“ (294 darbuotojų), AB „Vizgis“ ir kitos įmonės. Užtvankos griūties atveju nukentėtų namų ūkiai, kurie yra ežero išsiliejimo poveikio teritorijoje – Nemunėlio Radviliškis (458 gyventojai), Bliūdžiai (29 gyventojai), Kočėnai (25 gyventojai), Juodeliai (19 gyventojų). Preliminariai įvertintos žalos dydis infrastruktūriniu požiūriu – 15 322 184 Eur.

 3. Ekonominiu – vietinio turizmo pridėtinės vertės sumažėjimas. Biržų turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, susipažinti su Širvėnos ežeru ir jo apylinkėmis kasmet atvyksta apie 130 turistų grupių. Biržų kraštą kasmet aplanko apie 50 tūkst. turistų. Preliminariai vertinama žala šiuo aspektu – 880 844 Eur per

metus.

 2017 m., atsižvelgiant į blogą užtvankos būklę ir siekiant įvertinti Širvėnos ežero hidrotechninio statinio techninę būklę, Biržų rajono savivaldybės užsakymu buvo parengtas techninis projektas „Hidrotechnikos statinio (užtvankos) Biržuose, Astravo g., kapitalinio remonto techninis darbo projektas“, tačiau dėl lėšų

trūkumo projektas nebuvo įgyvendintas. Nuo 2017 m. užtvankos būklė yra stipriai pablogėjusi. Remiantis atliktu Vertinime apskaičiavimu – šiuo metu investicijų projekto užtvankos rekonstrukcijai tinkamų lėšų suma – 1 357 847,74 Eur.

 Preliminariai planuojamos Savivaldybės lėšos skirti Širvėnos ežero užtvankos rekonstrukcijai finansuoti – 407 354,32 Eur (30 proc. tinkamų lėšų sumos) – jau pakankamai nemaža našta Savivaldybės biudžetui, todėl skirti daugiau lėšų Savivaldybė neturi galimybių.

Pasiūlymas:

2024 metų biudžete papildomai numatyti 950 493,42 eurus Širvėnos ežero užtvankos rekonstrukcijai finansuoti.

Lėšų šaltinis: 

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už degalus, baudų už administracinės teisės pažeidimus, kiti valstybės biudžeto šaltiniai.

Svarstyti Vyriausybei

 

44.

Seimo narys

Edmundas Pupinis,

2023-11-07

 

 

 

 

Argumentai:

Vyriausybės programoje, kaip prioritetiniai statybos ir skubaus atnaujinimo reikalaujantys keliai,  numatyti Via Baltica ir Vilnius – Utena. Magistralinis kelias Vilnius–Utena (A14) yra ne tik viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų vedančių iš šalies sostinės į Rytų Aukštaitijos savivaldybes, tačiau yra svarbus regiono  ekonomikai. Kelio išskirtinumas – cementbetonio danga, kuri jau ilgą laiką yra deformuota ir susidėvėjusi, todėl saugumo požiūriu šis kelias yra ir vienas problemiškiausių Lietuvoje.

Šiuo metu, po įvykusio viešųjų pirkimų konkurso, prasidėjo A14 kelio per Utenos miestą, - kelio ruožo nuo 93,726 iki 95,653 km. rekonstrukcijai. Taip pat yra paskelbtas konkursas kelio Vilnius–Utena kapitalinio remonto darbams atlikti ruožams nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km. Atsižvelgiant į tai, kad numatytų prioritetinių kelių finansavimui nepakanka lėšų ir siekiant, kad darbai A14 kelyje būtų tęsiami darbai, būtina numatyti papildomą finansavimą.

Pasiūlymas:

Skirti 37 mln. eurų sumą  magistralinio kelio A14 (Utena – Vilnius)  remonto darbams atlikti.

Lėšų šaltinis: 

Papildomai 2024 metais surinkto lėšos iš Kelių naudotojo (vinječių) mokesčio.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

45.

Seimo narys

Algirdas Butkevičius,

2023-11-07

 

 

 

 

DĖL VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1998 m. liepos 9 d. Nr. 860 „Dėl pastatų perdavimo Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Vilniaus arkivyskupijai ir Vilniaus universitetui“ Vilniaus aukštesniosios policijos mokyklos pastatų kompleksas Trakų g. 1 perduotas Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau – VILNIUS TECH) . Bendras 5 korpusų patalpų plotas yra 10 942,69 m². Minėtą pastatų kompleksą VILNIUS TECH paskyrė Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetų bei kitų padalinių mokslo ir  studijų reikmėms.

Dar 1999 m. šis pastatų kompleksas yra įtrauktas į Valstybės investicijų programą. Nuo pat pastatų perdavimo momento VILNIUS TECH šį pastatų kompleksą siekia pritaikyti aukštojo mokslo akademinei ir mokslinei veiklai. Dėl nuolatinio finansavimo trūkumo šis procesas vykdomas atskirais etapais ir tai trunka jau 24 metus.

Valstybės investicijų programos pabaiga numatyta 2025 m., tačiau šiuo metu atnaujinta tik apie 60 proc. patalpų. Likusios neremontuotos patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų, o dalis yra avarinės būklės ir negali būti naudojamos nei  studijoms, nei mokslui.

2009 m. buvo patvirtintas investicinis projektas Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastato Vilniuje, Trakų g. 1 / 26 rekonstravimas – pritaikymas akademinei veiklai  (toliau – Investicinis projektas). Skirtas finansavimas 10 223 tūkst. Eur. Per 14 metų dėl ekonominių veiksnių, karantino ir geopolitinės situacijos sukeltos infliacijos projekto įgyvendinimas pabrango apie 50 proc. (vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis). Įvertinant pastato unikalią kultūrinę vertę ir su tuo susijusius apribojimus faktinis atnaujinimo darbų brangimas yra dar didesnis. Iki 2023 m. pabaigos visos numatytos ir skirtos lėšos yra panaudotos.

2024 m. ir 2025 m. Valstybės investicijų programoje šio investicinio projekto užbaigimui nėra skirta lėšų.

 

Pasiūlymas:

 

Iš Valstybės investicijų 2024-2025 metų programos  skirti 5 974 tūkst. Eur su PVM finansavimą Investicinio projekto užbaigimui, lėšas išskaidyti pagal metų finansavimo poreikį:

2024 metams – 3 320 tūkst. Eur,

2025 metams – 2 654 tūkst. Eur.

Lėšų šaltinis: Valstybės investicijų 2024-2025 metų programa.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

46.

Seimo narys

Robertas Šarknickas,

2023-11-07

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte viešajai įstaigai Medijų rėmimo fondui šiuo metu yra numatyta skirti 5 018 tūkst. eurų (virš 5 mln. eurų) asignavimą.

Deja, bet numatomas finansavimas nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenės informavimo priemonės, įskaitant radijo stotis, šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais: mažėja reklamos pajamos ir pajamos iš viešųjų šaltinių, didėja veiklos išlaidos (medijos privalo išlaikyti aukštą žurnalistinį profesionalumą ir užtikrinti aukštos kokybės turinį. Tai reikalauja nuolatinių investicijų į techninę įrangą ir personalą, žurnalistinę veiklą, tai, savo ruožtu, didina veiklos išlaidas) ir kt.

Regioninės radijo stotys taip pat išgyvena ir padidėjusią konkurenciją: regioninėms radijo stotims konkuruoti su nacionalinėmis stotimis ir interneto medijomis vis sunkiau, nes pastarosios pasižymi didesniais ištekliais ir platesne auditorija. Taip pat dėl aukščiau minėtos verslo konsolidacijos centrinės būstinės dažniau renkasi vieną didelį tinklą nei regionuose veikiančias žiniasklaidos priemones.

Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją, su kuria susiduria medija, įskaitant ir regionines radijo stotis, ir siekiant išsaugoti nuomonės pliuralizmą bei stiprinti demokratiją, reikalinga skirti daugiau lėšų Medijų rėmimo fondui. Tai leistų medijai, įskaitant ir regionines radijo stotis, vykdyti kokybišką žurnalistinę veiklą ir atlikti svarbų vaidmenį formuojant visuomeninį diskursą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma didinti VšĮ Medijų rėmimo fondui numatytą asignavimą, kuris asociacijų paskaičiavimais turėtų didėti bent iki 9 mln. Eur.

  

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo VIII skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

 

 

„VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

426 967

430 949

187 630

 

Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

478

386

 

Etninės kultūros globos taryba

355

298

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

4 734

3 068

 

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1 200

840

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1 031

458

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

759

644

 

Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

72 886

23 900

 

Kultūros ministerija

244 162

86 941

 

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1 516

383

 

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

12 919

8 868

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

12 960

10 503

 

Lietuvos nacionalinis muziejus

9 212

6 295

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

11 162

8 356

 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

4 835

4 035

 

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

19 832

15 104

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

7 227

4 244

 

Nacionalinis Kauno dramos teatras

3 850

3 212

 

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

7 740

6 248

 

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

5 091

3 597

 

Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas

5 018

9 000

250“

 

 

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

47.

Seimo narys

Kęstutis Vilkauskas,

2023-11-07

 

 

 

 

Argumentai:

Vienuolika Viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija,  Asociacija „Nacionalinė spauda“ Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija) raštu kreipėsi į valstybės vadovus (įskaitant ir Seimo Pirmininkę), Seimo Biudžeto ir finansų, Kultūros ir Ekonomikos komitetus, Kultūros ir Finansų ministerijas argumentuotai prašydamos padidinti Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimui 2024 metų valstybės biudžete numatomą skirti asignavimų sumą. 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte tam siūloma skirti 5 018 000 (penkis milijonus aštuoniolika tūkstančių) Eur., o Viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų pagrįsta nuomone poreikis yra beveik dvigubai didesnis.

Viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų rašte konstatuojama:

„Viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų giliu įsitikinimu, biudžeto projekte numatyta suma yra, nepakankama esamiems žiniasklaidos rėmimo poreikiams ir numatytoms funkcijoms patenkinti. Tai akivaizdžiai patvirtina ir iki MRF veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTF) veiklos patirtis, kurio poreikis kaskart būdavo iki trijų kartų didesnis už faktiškai disponuojamas lėšas. 2022 m. SRTF veiklos ataskaitos duomenimis, vien projektų finansavimui buvo prašoma 6,32 mln. suma. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant SRTF pertvarką ir naujojo fondo finansavimo galimybes iš įvairių tribūnų buvo kalbama apie 7 (septynių) milijonų eurų biudžetą su galimybe nuolat jį didinti. Įdėjus daug darbo, laiko ir resursų kuriant MRF, o tuo pačiu ir visų žiniasklaidos priemonių ir sričių konsolidacijai pasiekti, visas sektorius jaučiasi apgautas, kupinas nepatenkintų lūkesčių. Pabrėžiame, kad numatomas MRF biudžetas neleis pasiekti kokybinio proveržio, užsibrėžtų tikslų, išsikeltų dar 2021 m. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje, t. y. spręsti įsisenėjusias, sistemines kultūrinės, regioninės ir kitos žiniasklaidos problemas bei iššūkius. Pažymėtina, jog MRF, perėmęs visas SRTF funkcijas, privalės įgyvendinti ir nemažai naujų projektų: finansuoti žiniasklaidos turinio pritaikymą neįgaliesiems, skirti stipendijas tiriamajai žurnalistikai ir pan. Pavyzdžiui, Interneto žiniasklaidos asociacijos skaičiavimais, turinio pritaikymas neįgaliesiems, kasdien paruosiant 200 turinio vienetų, devyniems jos nariams per metus kainuotų 4-8 mln. Eur, priklausomai nuo to, ar verčiama gyvai lietuvių gestų kalba, ar robotais, ar subtitruojama. Priminsime, jog priimant sprendimus dėl MRF steigimo buvo plačiai diskutuojama apie tai, kad MRF skiriamas finansavimas kasmet turėtų būti indeksuojamas analogiškai kaip ir LRT finansavimas. Kitais metais LRT finansavimas auga beveik 9,5 mln. Eur arba 15%, t.y. beveik iki 73 mln. Eur. Tuo tarpu visai likusiai Lietuvos žiniasklaidai siūlomi penki milijonai eurų (iš kurių milijonas eurų numatomas skirti prenumeratos pristatymui), kas yra beveik dvigubai mažiau už numatomą LRT finansavimo padidėjimą. Mūsų nuomone, MRF biudžetas turi apimti ne tik buvusį SRTF projektų finansavimo poreikį, bet taip pat įvertinti valstybės numatytas ir Visuomenės informavimo įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas sritis: turinio pritaikymas neįgaliesiems, regioninės ir kultūrinės žiniasklaidos veiklos dalinis rėmimas, stipendijų skyrimas tiriamąja žurnalistika užsiimantiems žurnalistams, tautinių bendrijų bei išeivijos žiniasklaidos rėmimas ir šioms funkcijoms įgyvendinti skirti finansavimą. Parama nepriklausomai žiniasklaidai – tai būdas užtikrinti demokratijos, skirtingų nuomonių, informacinio saugumo sklaidą visiems visuomenės sluoksniams. Nesuteikdama tinkamo finansavimo, netenkindama net minimalių nepriklausomos žiniasklaidos poreikių valstybė rizikuoja prarasti patikimos informacijos sklaidos šaltinį, plačiai atverdama vartus tariamai alternatyviajai žiniasklaidai, svetimų šalių istoriniams pasakojimams ar tiesiog dezinformacijai.”

 

Atsižvelgdami į tai, kas argumentuotai išdėstyta, yra pagrindas prašyti padidinti valstybės biudžeto projekte numatomą MRF finansavimą 2024 m. iki devynių milijonų eurų, kad jis tinkamai užtikrintų visų projektų įgyvendinimą bei pateisintų žiniasklaidos ir visuomenės lūkesčius.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 priedo VIII skyriaus KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS 19 eilutę ir ją išdėstyti taip:

 

„Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas  5 018  9 000   250“

 

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

1.

Aplinkos apsaugos komitetas,

2023-10-18

 

 

 

 

Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos 2023 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128.

Pasiūlymai: negauta.

Atsižvelgti

 

2.

Ateities komitetas,

2023-10-30

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, bei raginti Vyriausybę:

1. atlikti Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) tikslams ir uždaviniams reikalingų finansinių investicijų poreikio analizę, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ateities vizija (valstybės pažangos strategija) „Lietuva 2050“ yra įgyvendinama per NPP, kuris yra tikroji (ištekliais paremta) strategija su dešimtmečiui nustatomais strateginiais tikslais ir pažangos uždaviniais bei jiems įgyvendinti skiriama finansine projekcija,

2. pabrėžiant viešųjų finansų balanso ir tvarumo svarbą, atsižvelgti į 2023 m. rugsėjo 29 d. Valstybės kontrolės parengtoje Valstybinio audito ataskaitoje Nr. FAE-3 ,,2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir valstybės skolos duomenų finansinio audito rezultatai“  rekomendacijas, ir įvertinti Vyriausybės programoje  numatytos parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategijos reikalingumą.

Atsižvelgti

 

3.

Audito komitetas,

2023-11-07

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

1. Vadovaujantis Seimo statuto 591 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir Seimo statuto 173 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias Seimo Audito komitetas vertina bei teikia išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, įvertinus valstybės biudžeto projektą ir jame Valstybės kontrolei numatytų skirti asignavimų dydį bei institucijos 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-(70-1.8 Mr)-1051 pateiktą informaciją, įvertinta, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai (10 195 tūkst. Eur) neatitinka institucijos poreikių, reikalingų Valstybės kontrolės veiklai užtikrinti. Papildomų lėšų poreikis – 406 tūkst. Eur (iš jų: 265 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. Eur – ES investicijų audito funkcijai vykdyti 2024 m.).

2. Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:

Argumentai:

Audito komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 173 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės 2023 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-(70-1.8 Mr)-1051 pateiktus argumentus, įvertino, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 Valstybės kontrolei numatyti asignavimai (10 195 tūkst. Eur) neatitinka institucijos poreikių. Aukščiausiosios audito institucijos veiklai užtikrinti papildomai būtina skirti 406 tūkst. Eur (iš jų: 265 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. Eur – ES investicijų audito funkcijai vykdyti 2024 m.).

Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Seimo statuto 591 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pagal kurį Audito komitetas teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams, siūloma padidinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 Valstybės kontrolei numatytus asignavimus.

 

Pasiūlymas:

Padidinti Valstybės kontrolei 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 numatytus asignavimus 406 tūkst. Eur suma (iš jų: 265 tūkst. Eur – darbo užmokesčiui ir 141 tūkst. Eur – ES investicijų audito funkcijai vykdyti 2024 m.).

 

Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) (vertinant tai, kad formuojant 2024 m. valstybės biudžeto pajamas iš GPM remtasi Finansų ministerijos vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (VDU) pokyčio prognoze – 6,5 proc. VDU augimu, tačiau fiskalinės institucijos funkcijas atliekanti Valstybės kontrolė prognozuoja 8,5 proc., o Lietuvos bankas – 9,8 proc. VDU augimą 2024 m., kas leidžia tikėtis, jog 2024 m. GPM pajamų į valstybės biudžetą bus surinkta daugiau, nei projektuojama 2024 m. valstybės biudžete).

 

Svarstyti Vyriausybei

 

4.

Ekonomikos komitetas,
2023-10-17

 

 

 

 

Sprendimas siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3128 tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.

 

Pasiūlymai:

Argumentai: 

2023-10-11 Asociacijos „Lietuvos keliai“
2023-10-11 kreipimasis „Dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 numatyto kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo“ (Nr. G-2023-8803).

 Pasiūlymas:

Skirti papildomai 217 mln. Eur. Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti.

 

Lėšų šaltinis: 

Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti skirti visas pajamas, kurias valstybė planuoja gauti iš kelių vinječių mokesčių (apie 100 mln. Eur) ir 80 proc. akcizo už automobilių degalus (apie 760 mln. Eur). Siekiant, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas būtų ne mažesnis nei 860 mln. eurų.

Svarstyti Vyriausybei

 

 

 

 

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 5, susilaikė – 0.

5.

Europos reikalų komitetas,

2023-10-31

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: Pritarti pateiktam įstatymo projektui dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128 ir Komiteto išvadai.

6.2. Pasiūlymai pagrindiniam Komitetui:

6.2.1. atsižvelgti į Komiteto 2023 m. spalio 18 d. priimtą sprendimą Nr. 100-P-95, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, turi atsižvelgti į paskutines ES Tarybos rekomendacijas;

Svarstyti Vyriausybei

 

 

 

 

 

 

6.2.2. atsižvelgti į Seimo valdybos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SV-S-925 ir į Seimo kanceliarijos pasiūlyme pateiktus argumentus bei į tai, kad dalis aplinkybių, pvz., lėšos, reikalingos valstybės tarnybos pertvarkai įgyvendinti, paaiškėjo tik Seimui 2023 m. gegužės 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, padidinti Seimo kanceliarijai skiriamą finansavimą 11 procentų ir numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, iš viso papildomai skirti 5 177 tūkst. eurų. Lėšų šaltiniu numatant valstybės biudžeto įplaukas, gautas įgyvendinus Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą ir didinant mokesčių surinkimo efektyvumą.

Svarstyti Vyriausybei

Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 5, susilaikė – 0.

 

 

 

 

 

6.2.3. siūlyti atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad:

6.2.3.1. vidutiniu laikotarpiu svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą, atkurti fiskalinius rezervus ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad būtų išlaikytas finansų tvarumas ir palaikomas ekonomikos augimas.

6.2.3.2. vyraujant svarioms neigiamoms rizikoms viešieji finansai turi būti naudojami ypač atsakingai, todėl nuo plataus masto paramos ekonomikai pandemijos laikais turi būti pereinama prie laikinų, tikslinių, į pažeidžiamiausias visuomenės grupes orientuotų priemonių, reikalingų vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui užtikrinti;

6.2.3.3. priemonių, numatytų iš dalies pakeistame Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) tvariam, efektyviam įgyvendinimui svarbu investicijų ir struktūrinių reformų sparta ir įgyvendinimo kokybė bei  NKL plano įgyvendinime atsirandančių rizikų, trukdančių pasiekti numatytus rodiklius, suvaldymas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui, AEI plėtrai ir kibernetiniam saugumui.

Svarstyti Vyriausybei

 

6.

Kaimo reikalų komitetas,

2023-10-28

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir komiteto išvadoms pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis, siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.

6.2. Pasiūlymai:

Argumentai: 

Pastaruosius kelerius metus lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti buvo numatomos mažesnės, negu apskaičiuotos pagal Lėšų, skirtų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti, apskaičiavimo metodiką, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. birželio 12 d.  įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“. Šios lėšos skiriamos savivaldybių žemės ūkio skyriuose ir seniūnijose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitų darbų, prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti, patirtoms vykdant valstybės deleguotąsias žemės ūkio funkcijas.

Patvirtinus Metodiką 2006 metais vidutinis darbo užmokestis, kuris sudaro didžiąją dalį skiriamų lėšų, buvo 500 Eur,  funkcijoms vykdyti buvo skirta 6 574 tūkst. Eur (2022 m. skirta 9 041 tūkst. Eur; 2023 m. skirta 11 342 tūkst. Eur; ). Kasmet didėjant vidutiniam mėnesiniam bruto darbo užmokesčiui šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), didėja poreikis darbo užmokesčiui, tačiau papildomos lėšos nebuvo skiriamos. Lėšos, apskaičiuotos pagal Metodiką, proporcingai sumažinamos kiekvienai savivaldybei.

Pagal Metodiką, 2024 m. pilnaverčiam valstybinių žemės ūkio funkcijų vykdymui reikėtų papildomai 10 579 tūkst. Eur.

Komiteto teikiamas pasiūlymas leistų bent iš dalies patenkinti trūkstamą poreikį. Siūloma papildomai skirti 2 500 tūkst. Eur.

 

 Pasiūlymas: 

2024 m. papildomai skirti 2 500 tūkst. Eur valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms vykdyti (savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui).

 

Lėšų šaltinis: įplaukos iš valstybinės žemės nuomininkų už galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius valstybinėje žemėje nekeičiant žemės paskirties, pagal 2021 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIV-717 nuostatas. Per 2023 m. devynis mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus lygiomis dalimis jau surinkta viso 9 mln. Eur.

Svarstyti Vyriausybei

 

7.

Kultūros komitetas,

2023-10-30

 

 

 

 

6.1. Sprendimas pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128   Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Kultūros komiteto pateiktus pasiūlymus dėl  papildomų asignavimų skyrimo, kuriems pritarė komitetas.

6.2. Pasiūlymai:

1. Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad tai didžiausias visą Lietuvą apimantis renginys (planuojamas dalyvių skaičius apie 34 tūkst.), kuris taip pat įtraukia ir užsienio šalyse gyvenančius tautiečius. 100-mečio dainų šventė vyks su padidėjusiu renginių skaičiumi, būtina užtikrinti tinkamas sąlygas jiems įvykti (dalyvių apgyvendinimą, transportą, maitinimą, reikalingos įrangos nuomą, kūrybinių sprendimų įgyvendinimą ir pan.). Siekiant kokybiško nacionalinio masto renginio siūlytina numatyti finansavimą visa apimtimi, kokia buvo pateikta organizatorių (5 mln. eurų).

 

Pasiūlymas:

Skirti papildomai Dainų šventės surengimui 300 tūkst. eurų.

 

Lėšų šaltinis:

Papildomus 300 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba  pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

 

Kultūros komitetas,

2023-10-30

 

 

 

 

2. Argumentai:

Rengiantis įgyvendinti valstybei itin reikšmingų M. K. Čiurlionio metų programą buvo identifikuoti parengiamieji darbai, kuriuos būtina atlikti siekiant ilgalaikių programos rezultatų (šiuo metu filmuojamos M. K. Čiurlionio poemos, rengiamasi būsimoms parodoms, vystomi leidybos projektai, rengiamos viešinimo priemonės). Biudžeto poreikis buvo pagrįstas konkrečių projektų pagrindu, todėl siūloma skirti visą pasirengimui reikalingą sumą.

 

Pasiūlymas: skirti papildomai 166 tūkst. Eurų M. K. Čiurlionio metų programai.

 

Lėšų šaltinis:

Papildomus 166 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba  pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

 

Kultūros komitetas,

2023-10-30

 

 

 

 

3.       Argumentai:

 Lietuvos sezonas Prancūzijoje yra pagrindinis šalies kultūros pristatymas užsienyje 2024 metais. Tai unikali galimybė supažindinti Prancūzijos (per dalyvaujančias šios šalies svarbias institucijas – ir pasaulio) auditoriją su Lietuva, jos kultūra. Ne vienerius metus įgyvendinamas toks kultūrinių mainų modelis leidžia pagrįstai tikėtis reikšmingų partnerysčių kultūros, meno, mokslo ir švietimo srityse, didelės auditorijos, šalies įvaizdžio stiprinimo ir dvišalių ryšių sustiprinimo. Projekte dalyvaujančios svarbiausios nacionalinės bei nevyriausybinės organizacijos sudarys prielaidas tolesnėms partnerystėms. Projektas ne tik organizuojamas bet ir finansuojamas abiejų šalių, todėl itin svarbu išlaikyti paritetą ir išnaudoti atsiveriančias galimybes.

 

Pasiūlymas:

 skirti papildomai 625 tūkst. Eurų Lietuvos sezonui Prancūzijoje.

 

Lėšų šaltinis: Papildomus  625 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

 

Kultūros komitetas,

2023-10-30

 

 

 

 

4.       Argumentai:

Kino sritis greta savo meninės ir kūrybinės vertės, kartu yra ir veiklos sritis, skatinanti ekonomikos augimą, atvykstamąjį turizmą, kurianti naujas ir išlaikanti esamas darbo vietas, generuojanti prekių ir paslaugų apyvartą, pritraukianti užsienio investicijas bei itin svariai prisidedanti prie Lietuvos kultūros eksporto bei šalies įvaizdžio kūrimo ir jos vardo garsinimo pasaulyje. Svarbu pastebėti, jog Lietuvos kino sektorius per pastaruosius 10 metų išaugo kone 5 kartus, o tai pagrindžia ne tik į Lietuvą pritraukiamų užsienio investicijų filmų kūrimui ir gamybai (kai išlaidos patiriamos Lietuvoje) lėšų apimtys, tačiau ir pasiekiami išskirtiniai meniniai mūsų šalies kino talentų rezultatai.

Įvertinant augančios ir šalyje bei užsienyje pripažinimo sulaukiančios kino industrijos situaciją, poreikį užtikrinti kuriamų ir pristatomų filmų įvairovę, atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis kino projektų resursų yra išleidžiama sektoriuose, kuriuose ženkliai didėjo kainos (apgyvendinimas, maitinimas, transportas, energija), bei siekiant geriau išnaudoti kino potencialą ir didėjantį konkurencingumą, sudaryti geresnes sąlygas kino kūrėjams įgyvendinti ambicingus šalies kultūrai svarbius projektus, siūloma skirti papildomą finansavimą.

 

Pasiūlymas: Skirti  papildomai 3 000 tūkst. Eurų nuo pateiktos sumos įstatymo projekte  Nr. XIVP – 3128, kino valstybiniam finansavimui, skiriamam per Lietuvos kino centrą.

 

Lėšų šaltinis: Papildomus 3 000 000 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

 

Kultūros komitetas,

2023-10-30

 

 

 

 

5.       Argumentai:

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (toliau – Teatras), atsižvelgdamas į reikšmingai didėjusius suvartojamos elektros energijos kaštus, 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. SD-22-69 kreipėsi į Kultūros ministeriją su prašymu duoti sutikimą Teatrui teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – APVA) dėl paramos nutolusios saulės elektrinės įsigijimui gauti (toliau - paraiška) ir įsigyti nutolusios saulės elektrinės dalį.

2022 m. rugsėjo 9 d. APVA patvirtino Teatro paraišką ir skyrė 80 proc. finansavimą nuo  pradinės kainos. 2023 m. vasario 23 d. su UAB „Evecon“ buvo pasirašyta sutartis Nr. VPS-23-15 dėl elektrinės įsigijimo ir susijusių paslaugų suteikimo (toliau - Sutartis), pagal kurią elektrinę planuojama sumontuoti ir perduoti 2024 m. sausio mėnesį. Įsigytos  Elektrinės įsigijimo kaina - 684 981, 00 Eur apmokama dalimis: APVA - 436 000.00 Eur, Teatras – 248 281.00 Eur. APVA lėšomis jau sumokėtas avansas (131 010,00 Eur), o asignavimų 248.281,00 Eur Teatro finansinio įsipareigojimo daliai sumokėti Rodiklių įstatymo projekte nenumatyta. Galimybių šios sumos padengti iš Teatro veiklos gaunamų pajamų neturi, nes šios pajamos naudojamos išimtinai spektaklių statymui, pastatų išlaikymui bei įsigytos elektrinės aptarnavimui. Vėluojant padengti Teatro finansinio įsipareigojimo dalį daugiau nei 20 d. nuo mokėjimo termino pabaigos Sutartis gali būti nutraukta, Teatrui teks mokėti delspinigius ir/ar atlyginti kitos šalies dėl netinkamo Sutarties vykdymo patirtus nuotolius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikus viso pastato rekonstrukciją, pastačius dvi naujas sales, LNDT pastatas jau tampa viena iš patraukliausių ir paklausiausių kultūrinių erdvių svarbiausiems Lietuvos ir tarptautiniams teatro, muzikos ir šokio renginiams. Įgyvendinus nutolusios saulės elektrinės projektą, LNDT taptų vienu iš moderniausių ir pažangiausių teatrų ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Tvarių ir išlaidas optimizuojančių sprendimų kūrimas ir pritaikymas kasdienėje veikloje paskatino LNDT kartu su partneriais sėkmingai gauti ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa 2021-2027“ finansavimą daugiamečio projekto įgyvendinimui. Projektas „Stages“ (Tvaraus teatro aljansas žaliai aplinkos kaitai skatinti) įgyvendinamas kartu su 13 lyderiaujančių Europos teatrų ir reprezentuoja Lietuvos valstybę ne tik kultūros, bet ir aplinkosaugos bei tvarumo srityse. Žaliosios energijos pritaikymas tokioje energijai imlioje srityje kaip teatro veikla sukurtų dar vieną sėkmės istoriją ir tarptautiniu valstybės reprezentavimo lygmeniu.

  

Pasiūlymas: skirti Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui papildomai 248281 Eur projekto, skirto nutolusios saulės elektrinės įsigijimui, įgyvendinimo pabaigimui.

 

Lėšų šaltinis: Papildomus 248 281 Eurų skirti iš viršplaninių Valstybės biudžeto pajamų arba pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas.

Svarstyti Vyriausybei

 

8.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

 

 

 

 

 

 

6.2.1. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą, komitetas siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti nuostata, numatančia teisę nepažeidžiant nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc. BVP Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijos pajėgumų vystymui bei NATO sąjungininkų pajėgų didinimo Lietuvoje iki brigados lygmens užtikrinimui.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

6.2.2.

1. Argumentai: Atsižvelgti į Vadovybės apsaugos tarnybos poreikį įsigyti  Organizacinės sistemos ir įrangos lentelėse nurodytos ginkluotės, ekipuotės ir kitos kritinės įrangos bei ugdyti personalo kompetencijas, siekiant tinkamai pasirengti valstybės ginkluotai gynybai ir Tarnybai pavestų užduočių vykdymui karo metu, taip pat į papildomą poreikį Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai, 

 

Pasiūlymas: padidinti Vadovybės apsaugos tarnybai numatytus asignavimus 1548 tūkst. Eur (1 mln. ginkluotei, ekipuotei ir 548,0 tūkst. Eur Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai).

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

2. Argumentai: Siekiant sustiprinti Specialiųjų tyrimų tarnybos baudžiamojo persekiojimo pajėgumus ir gerinti baudžiamojo proceso kokybę,

Pasiūlymas: padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytus asignavimus 373 tūkst. Eur vienuolikai pareigybių finansuoti.

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

6.                 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos svarų indėlį visuomenės saugumui ir gynybai bei poreikį atnaujinti Lietuvos šaulių sąjungos Mokymo centrą,

 

Pasiūlymas: padidinti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus 3 mln. Eur tikslingai skiriant juos Lietuvos šaulių sąjungos Mokymo centro remontui.

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

7.       Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir  Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo argumentus,

 

Pasiūlymas: padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus 8,9 mln Eur tikslingai juos skiriant Policijos departamento prie VRM poreikiams užtikrinti (6,6 mln. darbo užmokesčiui ir 2,3 mln. tarnybiniam transportui išlaikyti).

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

8.              Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijas, susijusias su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu ir į Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo argumentus,

 

Pasiūlymas: padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus     3 mln. Eur tikslingai juos skiriant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM poreikiams užtikrinti (naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti).

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

9.       Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ argumentus dėl nelegalios migracijos procesų valdymo,

 

Pasiūlymas: padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus 3,3 mln. Eur tikslingai juos skiriant Migracijos departamento prie VRM poreikiams užtikrinti (Migracijos darbo užmokesčio fondui).

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2023-10-27

 

 

 

 

10.   Argumentai: Atsižvelgiant į Žvalgybos kontrolierių įstaigos argumentus,

Pasiūlymas: padidinti Žvalgybos kontrolierių įstaigai numatytus asignavimus 81 tūkst. Eur įstaigos patalpų ir inžinerinių tinklų įrengimui, kad jos atitiktų darbui su įslaptinta informacija nustatytus reikalavimus.

Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Svarstyti Vyriausybei

 

9.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-26

 

 

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

    Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:

  1. Numatyti savivaldybių biudžetuose papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 4,6 mln. eurų asignavimų Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 įgyvendinti (socialinėms paslaugoms teikti (savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti));

 

Svarstyti Vyriausybei

 

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-26

 

 

 

 

2. Įvertinti ir spręsti dėl papildomų asignavimų, lyginant su įstatymo projektu, skyrimo:

2.1. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymo ir Seimo nario Kęstučio Vilkausko pasiūlymų skirti papildomai 3 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti;

2.2. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymo ir Seimo nario Kęstučio Vilkausko pasiūlymų skirti papildomai 6,6 mln. eurų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, iš jų: 4,1 mln. eurų butpinigiams (dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos) ir 2,5 mln. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje;

2.3. Plungės rajono savivaldybės mero prašymo įvertinti įsipareigojimus švietimo ir mokslo srities profesinėms sąjungoms ir numatyti tikslinę dotaciją kolektyvinėse sutartyse numatytoms profesinių sąjungų narių papildomoms socialinėms garantijoms teikti;

 

Svarstyti Vyriausybei

 

 

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2023-10-26

 

 

 

 

3. Atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomi šie įstatymų projektai, kuriems įgyvendinti, jeigu jie bus priimti, turės būti numatyti nurodytų dydžių valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai:

3.1. Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2902, kurio nuostatoms, susijusioms su transporto lengvatų tam tikroms tikslinėms grupėms (vaikams, pensinio amžiaus asmenims ir kt.) taikymu (savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti), įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. papildomų savivaldybių biudžetų asignavimų poreikis – 41,2 mln. eurų;

3.2. Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2909, kurio nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimu (627 prokurorų etatams), įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis – 15,915mln. eurų, iš jų: 15,687 mln. eurų darbo užmokesčiui ir 227,5 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokoms;

3.3. Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-844, kurio nuostatoms, susijusioms su vaiko priežiūros kompensacinės išmokos (kurios dydis būtų 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį) įtvirtinimu, įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis – 4,32 mln. eurų

Svarstyti Vyriausybei

 

10.

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

Sprendimas: grąžinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIVP-3128 Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus:

6.2. Pasiūlymai Vyriausybei:

 

 

 

 

 

 

6.2.1. Siekiant efektyviai vykdyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui priskirtas papildomas funkcijas ir užtikrinti 2024 metams darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams 45 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (iš viso skirti 1438 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 1090 tūkst. Eurų).

Svarstyti Vyriausybei

 

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

6.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantys teismo psichiatrinių ekspertizių civilinėse bylose, sprendžiant asmenų veiksnumo apribojimo klausimus, įkainiai, kurie buvo patvirtinti dar 2006 m. ir iki šiol nė karto nebuvo indeksuoti, visiškai nedengia ekspertizių atlikimo sąnaudų, taip pat, siekiant užtikrinti asmenų su psichikos negalia teisių apsaugą, teisingą teismo psichiatrų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą, sklandų ir operatyvų teismo procesą, 389 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei teismų administracijai (iš viso skirti 20863 tūkst. Eurų).

Svarstyti Vyriausybei

 

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

6.2.3. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės (arba savivaldybės), kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininko (dalininko), teises ir pareigas, įgyvendinančios institucijos, kaip Komitetas pastebėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. apsilankymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu, neretai susiduria su sunkumais dėl įsisenėjusių šių įstaigų žmogiškųjų išteklių valdymo, apmokėjimo už darbą, vidinio komunikavimo ir kitų problemų LNSS įstaigose, siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijoje įsteigti atskirą padalinį, kuris būtų atsakingas už tinkamą, kokybišką, efektyvų ir savalaikį LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininko (dalininko) teisių ir pareigų įgyvendinimą, ir, įvertinus lėšų poreikį, atitinkamai padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai.

Svarstyti Vyriausybei

 

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

6.2.4. Siekiant tinkamai vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimo, stebėsenos savivaldybėse,  visuomenės sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos programų įgyvendinimo, kitas funkcijas, taip pat papildomas funkcijas psichologinės gerovės srityje, projekto ,,Neįtikėtini metai“ tęstinumui užtikrinti ir kitas papildomas funkcijas, sudaryti prielaidas darbuotojų darbo užmokesčiui didinimui  3 000 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti (iš viso skirti 32 338 tūkst. eurų).

Svarstyti Vyriausybei

 

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

6.2.5. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 228 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-762 pateiktą siūlymą įsteigti naują nevyriausybinę psichologus vienijančią organizaciją – Lietuvos Respublikos psichologų rūmus (toliau – Rūmai), atsakingus už pažymėjimų psichologams išdavimą ir psichologų praktinės veiklos priežiūrą, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos psichologų sąjungai bus pavesta iki Psichologų praktinės veiklos įstatymo įsigaliojimo sušaukti visuotinį  psichologų  susirinkimą, suformuoti Rūmų organus ir patvirtinti Rūmų veiklą reglamentuojančius dokumentus, tačiau Lietuvos psichologų sąjunga kaip nevyriausybinė organizacija nedisponuoja lėšomis, reikalingomis Rūmams įsisteigti ir pasiruošti jai numatytų psichologų licencijavimo ir praktinės veiklos priežiūros funkcijų vykdymui, apsvarstyti galimybę skirti 120 tūkst. Eurų Lietuvos Respublikos psichologų rūmų steigimui. 

      

Svarstyti Vyriausybei

 

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

6.2.6. Siekiant spręsti nepakankamo psichologų darbo užmokesčio problemą, siūlyti Vyriausybei spręsti dėl 19 700 tūkst. Eurų skyrimo psichologų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didinimui.

Svarstyti Vyriausybei

 

Sveikatos reikalų komitetas,

2023-10-19

 

 

 

 

 

6.2.7. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. planuojama metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (611,4 EUR) yra beveik 3 kartus mažesnė už planuojamą dirbančio asmens metinę PSD įmoką (1789 EUR) ir apie 1,27 karto mažesnė už planuojamą metinę savarankiškai PSD įmokas mokančiojo asmens įmoką (773,9 EUR), taip pat į tai, kad asmenys, draudžiami valstybės lėšomis, sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi dažniau, taip pat siekiant mažinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio netolygumus bei didinti pajamas:

1)      Apsvarstyti galimybes nuo 2025 metų didinti valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis, dydį, priartinant šį dydį prie PSD įmokos, kurią moka savarankiškai jas mokantys asmenys, dydžio.

2)      Peržiūrėti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išdėstytą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes ir įvertinti jų aktualumą, taip pat peržiūrėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžius pagal atskiras įmokų mokėtojų grupes, ypatingai atkreipiant dėmesį į tas asmenų grupes, kurioms nustatytas lengvatinis PSD įmokų tarifas, ir  įvertinti, ar nustatytas lengvatinis tarifas atitinka solidarumo principą, kuriuo grindžiamas privalomasis sveikatos draudimas, ir Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai, t. y. įvertinti minėtų nuostatų pagrįstumą.

Svarstyti Vyriausybei

 

11.

Švietimo ir mokslo komitetas,

3023-10-26

 

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128.

6.2. Pasiūlymai:

6.2.1. Argumentai:

Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės.

Tarptautiniai tyrimai bei gerosios šalių praktikos (pavyzdžiui, Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Australijos ir kt.) atskleidžia, jog NVŠ padeda ne tik užimti vaikus po pamokų, ugdo jų kritiškumo, savarankiškumo, kūrybiškumo, bendravimo įgūdžius, bet ir yra stiprus nusikalstamumo, patyčių, narkomanijos prevencijos įrankis. Neformalaus švietimo ekspertų bendruomenėje vienareikšmiškai sutariama, jog aukštas vaikų organizuoto užimtumo lygis yra universaliausia ir efektyviausia daugelio jaunimo problemų prevencijos priemonė.

Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15-20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. NVŠ krepšeliui finansuoti yra skiriama 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja - 17-20 proc. mokinių.

Skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai, norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose, turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos.

 Pasiūlymas:

Padidinti NVŠ krepšelį ir 2024 m. papildomai skirti 8 mln. eurų (iš viso – 25 mln. eurų) ir tokiu būdu leisti NVŠ krepšeliu pasinaudoti daugiau vaikų, įskaitant ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių. Taip pat poįstatyminiuose aktuose numatyti NVŠ krepšelio ribas nuo 15 iki 25 Eur vienam vaikui, sudarant galimybę dalinti skiriamą sumą skirtingoms NVŠ programoms.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką, kurios turi būti skiriamos tikslingai žalingų įpročių ir priklausomybių prevencija.  

 

Svarstyti Vyriausybei

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikė – 0.

Švietimo ir mokslo komitetas,

3023-10-26

 

 

 

 

 

6.2.2

Argumentai:

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėse sutartyse yra įtvirtintos nuostatos dėl papildomų apmokamų poilsio dienų suteikimo sutartis pasirašiusių profesinių sąjungų nariams. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad profsąjungų nariams gali būti suteikiamos:

1) 3 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu;

2) iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos;

3) iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, bet ne daugiau nei pagal nacionalinę kolektyvinę sutartį;

4) iki 3 darbo dienų atostogos savišvietai ir savanorystei, (mokytojams jos suteikiamos mokinių atostogų metu, o mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo arba neformaliojo švietimo programą, – laikotarpiu, kuomet dėl sumažėjusio lankomumo mažinamas klasių (grupių) skaičius arba kitu suderintu su darbdaviu metu; dėstytojams – laisvu nuo pedagoginio darbo metu).

Papildomų lėšų poreikis švietimo įstaigose atsiranda dėl pavadavimo, jei mokytojas laisvomis dienomis naudojasi ugdymo proceso metu. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, kur įmanoma, įtvirtinta, kad laisvos dienos suteikiamos mokinių atostogų metu arba suderinus su darbdaviu. Problemų kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur mokinių atostogų praktiškai nėra. Sumokėti už pavadavimą mokytojams gali būti naudojamos mokymo lėšos, papildomos lėšos savivaldybėms tam neskiriamos.

Kadangi kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, turėtų būti numatytas ir finansavimo mechanizmas šioms papildomos išlaidoms savivaldybių biudžetams kompensuoti, t. y. skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams. Savivaldybių apklausa parodė, kad 2023 m. reikėjo apie 2 mln. eurų.

 Pasiūlymas:

2024 m. papildomai skirti 2 mln. eurų išlaidoms padengti, kurios atsiranda dėl profesinių sąjungų nariams taikomų papildomų socialinių garantijų.

 Lėšų šaltinis:

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų asignavimų perskirstymas

Svarstyti Vyriausybei

 

12.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2030-10-19

 

 

 

 

Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128 (išvadų lentelėje) ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (asignavimų valdytojas – Vidaus reikalų ministerija) papildomų 12,8 mln. eurų skyrimo, iš kurių:

2,5 mln. Eur darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje;

 0,1 mln. Eur dėl komandiruočių Lietuvoje dienpinigių padidėjimo;

4,1 mln. Eur butpinigių mokėjimui;

2,3 mln. Eur tarnybiniam transportui išlaikyti; 1,6 mln. Eur komunalinėms paslaugoms;

1,8 mln. Eur kitoms paslaugoms.

Lėšų šaltinis: padidinti 2024 metų valstybės biudžeto pajamas, atitinkamai didinant pajamas iš akcizų degalams ir tabakui.

Svarstyti Vyriausybei

 

13.

Užsienio reikalų komitetas,

2023-10-25

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3128  ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

Atsižvelgti

 

14.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-25

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė:

1. Skirti papildomai 217 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti;

2. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams;

3. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, gautas už motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio;

4. Skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti;

5. Papildomai skirti 95,0 tūkst. eurų Vyriausiajai rinkimų komisijai darbo užmokesčiui dar 3 sekretoriato darbuotojų pareigybėms, kurios praėjusiais metais buvo patvirtintos Seimo valdybos sprendimu.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-25

 

 

 

 

6.2. Pasiūlymai:

1. Argumentai:

Siekiant užtikrinti nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo įgyvendinimą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) reikalingi papildomi žmogiškieji resursai. Seimo valdyba 2021 m. padidino VTEK didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 25 iki 30 (5 vnt.), tačiau nei 2021 m., nei 2022 m., nei 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nebuvo numatyta lėšų naujoms pareigybėms finansuoti.

VTEK funkcijų apimtis nuolat auga, tačiau metai iš metų besitęsianti situacija, kai neskiriama pakankamai lėšų institucijai išlaikyti, kelia grėsmę, kad VTEK negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių ir tinkamai vykdyti įstatymais jai pavestų funkcijų.

 Pasiūlymas:

Numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, iš viso papildomai skirti 397,8 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos, gautos įgyvendinus Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą ir didinant mokesčių surinkimo efektyvumą.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-10-25

 

 

 

 

2. Argumentai:

Atsižvelgdami į Seimo valdybos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SV-S-925 ir į Seimo kanceliarijos pasiūlyme pateiktus argumentus bei į tai, kad dalis aplinkybių, pvz., lėšos, reikalingos valstybės tarnybos pertvarkai įgyvendinti, paaiškėjo tik Seimui 2023 m. gegužės 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, siūlome padidinti Seimo kanceliarijai skiriamą finansavimą 11 procentų.

Seimo kanceliarijai valstybės biudžete numatyto lėšos apima ir  poreikius, kylančius iš Seimo narių veiklos bei politinės darbotvarkės (parlamentinė diplomatija, Seimo, kaip Tautos atstovybės, reprezentacija, bendravimas su piliečiais, pasirinkti politikos sričių prioritetai).

 Pasiūlymas:

Numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, iš viso papildomai skirti 5 177 tūkst. eurų.

 Lėšų šaltinis:

Valstybės biudžeto įplaukos, gautos įgyvendinus Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą ir didinant mokesčių surinkimo efektyvumą.

 

Svarstyti Vyriausybei

 

15.

Žmogaus teisių komitetas,

2023-10-26

 

 

 

 

 

6.1. Sprendimas:

 - pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymas:

Argumentai: Tautinių mažumų departamento darbuotojų atlyginimai ženkliai atsilieka nuo kitų įstaigų, yra nekonkurencingi. Šiuo metu patvirtinto darbo užmokesčio fondo nepakanka norint įdarbinti žmones į 2 laisvas pareigybes, net nustačius pastarosioms minimalų darbo užmokesčio koeficientą. Neįvyko du skelbti konkursai laisvoms pareigybėms užimti, net nustačius joms minimalius reikalavimus, jau nekalbant apie aukštesnę kvalifikaciją ar darbo patirtį. Tuo tarpu Departamentas su 12 darbuotojų ne tik dalyvauja formuojant ir įgyvendina visos šalies tautinių mažumų politiką, bet ir atstovauja Lietuvos poziciją tarptautinėse organizacijose tautinių mažumų klausimais.

Pasiūlymas:

Tikslinti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3128 ir numatyti, kad  Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš  bendrai numatytų 1 516,0 tūkst. eurų  65,0 tūkst. Eur perkeliama į darbo užmokesčio fondą (nedidinant bendro skirtų asignavimų dydžio).

Pritarti

 

16.

Jaunimo ir sporto reikalų komisija,

2023-10-25

 

 

 

 

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui.

6.2. Pasiūlymai:

6.2.1. Siekiant skatinti neformalųjį vaikų švietimą ir didinti jo prieinamumą bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi, siūlyti Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo NVŠ krepšelio didinimui.

Svarstyti Vyriausybei

 

Jaunimo ir sporto reikalų komisija,

2023-10-25

 

 

 

 

6.2.2. Siekiant užbaigti pradėtų projektų sporto srityje įgyvendinimą, siūlyti Vyriausybei spręsti dėl papildomų lėšų skyrimo šiems projektams:

- Biržų rajono savivaldybės įgyvendinamam projektui Sporto ir sveikatingumo komplekso Biržuose, J. Basanavičiaus g. 69A, statyba, I etapas“ (papildomų lėšų poreikis 4 000 tūkst. Eur.);

- Trakų rajono savivaldybės administracija įgyvendinamam Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamam sporto projektui Nr. SP2021-1-041  „Rūdiškių miesto stadiono pritaikymas bendruomenės fizinio aktyvumo skatinimui“  (papildomų lėšų poreikis 438 261, 01 Eur.);

- Lazdijų rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamam projektui „Viešosios įstaigos Lazdijų sporto centro sporto salės Lazdijuose, Lazdijos g. 5, rekonstravimas“ (papildomų lėšų poreikis 4000 tūkst. Eur.).

Svarstyti Vyriausybei

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas:

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, įvertinti Valstybės kontrolės 2023 metų spalio 27 d. išvadoje Nr. BPE-6 ,,Dėl struktūrinio postūmio užduoties“, Lietuvos banko 2023 metų spalio 26 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas (pasiūlymus) ir Komiteto išvadą. 

Pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui - Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš  bendrai numatytų 1 516,0 tūkst. eurų  65,0 tūkst. eurų perkelti į darbo užmokesčio fondą (nedidinant bendro skirtų asignavimų dydžio).

Siūlome Vyriausybei įvertinti galimybę skirti papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, atsižvelgiant į tai, kad iš padidintų kelių naudotojo mokesčio tarifų  ir iš akcizo už automobilių degalus yra planuojamos surinkti didesnės pajamos tenkančios valstybės biudžetui.

 

Svarstant Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymus, atsižvelgti į  Valstybės kontrolės pastabas, kad augant skolai ir kylant palūkanų normoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės ir į tai, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis, todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, užtikrinant, kad tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų greičiau siekti subalansuoto biudžeto, kainų lygio stabilumo ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsį tolimesniais laikotarpiais.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 3.

 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: .

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                           Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė


[1] VK FI 2023-09-19 paskelbė išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24181/isvada-del-ekonomines-raidos-scenarijaus-tvirtinimo.

[2] VK FI 2023-09-19 paskelbė nuomonę dėl išskirtinių aplinkybių taikymo 2024 m., Nr. YE-282. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/Download/4524.

[3] Detalų taisyklių laikymosi vertinimą galima rasti interneto puslapyje kartu su šia išvada pateiktoje MS Excel darbaknygėje. Prieiga per internetą: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/BiudzetoStebesena.

[4] VK FI produkcijos atotrūkio nuo potencialo įvertis 2024 m. yra –4,1 proc. pot. BVP, o Finansų ministerijos įvertis siekia –2,3 proc. pot. BVP. Atsižvelgiant į tai VK FI struktūrinis balansas 2024 m. yra –0,9 proc. BVP.

[5] VS neto išlaidos yra išlaidų visuma eliminavus mokamas palūkanų sumas už valstybės skolą, nedarbo išmokas, ES ir kitą tarptautinę finansinę paramą, su COVID-19, energijos kainų augimo poveikio sušvelninimu ir parama Ukrainai susijusias išlaidas, vėliau šią išlaidų visumą koregavus diskrecinėmis pajamų priemonėmis.

[6] Prieiga per internetą: https://economy-finance.ec.europa.eu/document/download/f90709fe-c921-4c8b-9a14-51127d8751fd_lt?filename=c_2022_9513_1_lt_lt.pdf.

[7] Su COVID-19 susijusios priemonės, fizinio barjero ir saugos sistemų įrengimas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros palaikymas.

[8] Pagal 2023-10-16 atnaujintą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos susitarimą, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų vidutinis atlygis didės ne mažiau kaip 10,0 proc.: jam apskaičiuoti bus taikomas didesnis bazinis dydis, kuris bus prilygintas 2023 m. Vyriausybės MMA. Prieiga per internetą: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/2023-10-16_Susitarimas_Nr_%20S-241.pdf.

[9] Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartyje numatyta 10,0 proc. darbo užmokesčio didinimas 2023–2024 m. Prieiga per internetą: https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/11/2017-m.-lapkricio-22-d.-Lietuvos-svietimo-ir-mokslo-sakos-kolektyvines-sutarties-pakeitimas.pdf.

[10] Metais prieš išėjimą į pensiją gautų darbo pajamų ir paskirtos pensijos santykis procentais.

[11] Fiskalinės institucijos atotrūkio nuo potencialo įvertis 2025 m. yra –4,6, o 2026 m. –4,9 proc. pot BVP. Atitinkami Finansų ministerijos rodikliai yra –1,3 ir –0,3 proc. pot. BVP.

[12] TVF aiškinamosios pastabos „Staff Guidance Note for Public Debt Sustainability Analysis in Market-Access Countries“, 2013-05-09. Prieiga per internetą: https://www.imf.org/external/np/pp/eng/2013/050913.pdf.

[13] 2024 m. Vyriausybės skolinimosi programa. Prieiga per internetą: https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/3pr_%20Aiskinamojo_3%2Bpriedas_Skol_%2Bprograma.pdf.

[14] Prieiga per internetą: https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/Vald%C5%BEios%20sektroiaus%20skolos%20ir%20finanas%C5%B3%20tvarumo%20vertinimo%20atskaita.pdf.

[15] Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3128, 2023 m. spalio 5 d., plačiau: čia. Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, Nr. XIVP-3132, 2023 m. spalio 5 d., plačiau: čia. 2024 m. Lietuvos biudžeto projektas, pateiktas Europos Komisijai, 2023 m. spalio 13 d., plačiau: čia.

[16] Valstybinė mokesčių inspekcija: PVM deklaracijų duomenys ir gautos pajamos, 2023 m. rugsėjo 15 d., plačiau: čia.

[17] Iš šiuo metu turimų duomenų matome, kad realiojo BVP metinis padidėjimas 2020 m. sudarė 0,0, o 2022 m. – 1,9 proc. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos realiojo BVP pokyčio prognozės, kaip ir daugumos kitų prognozuotojų, buvo pesimistiškesnės: 2020 m. kovo ir rugsėjo mėn. planuotas aktyvumo sumažėjimas 2020 m. sudarė atitinkamai 1,3 ir 1,5 proc., o 2022 m. kovo ir rugsėjo mėn. prognozuota ekonomikos plėtra 2022 m. sudarė atitinkamai 1,6 ir 1,6 proc.