LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 136
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. – trumpiausios metų dienos – posėdį. Registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
10.02 val.
Lietuvos skautų ir ateitininkų sveikinimai Kalėdų proga
Visam šiam Seimui skautai norėtų tarti žodį ir įteikti Betliejaus ugnį.
D. TARAILIENĖ. Sveiki! Štai metai ir prabėgo, ir mes vėl čia, pas jus.
SKAUTIJOS ATSTOVĖ. Su jumis sveikinasi Lietuvos skautijos atstovės.
HARCERIŲ SĄJUNGOS ATSTOVĖ. Lietuvos lenkų harcerių sąjunga. (Kalba lenkiškai)
ATEITININKŲ ATSTOVĖ. Ateitininkai.
SKAUTŲ ATSTOVĖ. Studentų skautų organizacija.
D. TARAILIENĖ. O aš atstovauju Lietuvos skautų sąjungai. Kadangi jau aš pereinu į tą tokį, sakyčiau, garbingą amžių, pas mus yra netgi tokia ir suaugusių skautų organizacija. Vyresniuosius skautus kviečiu prisijungti.
Taigi šitas laikas toks, sakyčiau, tuštėjantis, pilnas įtampos, bet pilnas ir vilties, taip pat šviesos laukimo, tikrumo. Visiems nusibodo ta nesibaigianti dargana, papliurę tie visi purvynai. Tai mes jaučiame aplinkui, lauke, bet netgi ir savo širdyse.
Mūsų jaunimo organizacijos tuo ir žavios, kad mus jungia ypatingi idealai. Mes sugebame susiburti, mes sugebame įveikti kebliausias situacijas ir toliau linksmai keliaujame darydami gerus darbelius. Juk ir mes duodame priesaiką. Mes taip pat prisiekiame Dievui, Tėvynei ir artimui ir kas dieną vadovaujamės šūkiu „Budėk!“.
Lietuva artėja prie savo brandos šimtmečio. Skautai Lietuvoje taip pat kitais metais švęs savo labai gražų šimtmetinį jubiliejų. Yra tokia labai graži daina iš spektaklio „Devynbėdžiai“: „Skriski, skriski Lietuvėlėn tu, gandreli baltas, ten į aukštą drebulėlę lizdas tau įkeltas.“ Daug, labai daug lietuvaičių, kaip tų rudeninių gandrelių, išskrido. Ar pasiklydo, ar tas lizdas šaltas? Tad norėtųsi, kad sugrįžtų visi prie to melsvo Nemunėlio, į savo palaukę. Tada ir mūsų gretos pasipildytų gausiau jaunom, naujom jėgom.
Mes atnešėme ugnį. Tai yra kelias į tiesą, į ramybę, į vienybę, į sąmoningą ir atsakingą vienybę. Sunku pasirinkti tą kelią, ypač dabar, kai yra tamsu, kai trumpos dienos, ilgos naktys. Tad tegul ši Betliejaus taikos ugnelė nušviečia tikrus ir teisingus kelius, kuriais jūs visi vedate Lietuvą. Šypsenos, atvirumo, supratimo, meilės vienas kitam čia, galbūt gatvėje, namuose!
O dabar yra, ko gero, pats atsakingiausias momentas. Kviečiame Seimo Pirmininką priimti Betliejaus taikos ugnelę. Ugnelė įteikiama Seimo Pirmininkui. Jūs tampate dabar tos šventos šviesos nešėju ir šios kilnios minties nešėju ir platintoju. Dabar jūs, aišku, gaunate visą atributiką kaip tikras šviesos nešėjas. Tai yra ženkliukas. Paprastai ženkliukas yra toks dalykas, kurį gali nusisegti, prisisegti, priklausomai nuo situacijos, bet aš tikiuosi, kad kai jis yra prisegtas prie širdies, tai jis lieka. Te užgimstantis Jėzus sustiprina ir suteikia vilties visiems visiems jūsų visų geriems darbams!
Ar girdite? Ar girdite? Kažkur jau skamba angelų choro repetuojama „Ramybė geros valios žmonėms“, o mes dalinamės su jumis šita nuostabia Betliejaus taikos ugnele. Na ir, aišku, kaip visada – mūsų himnas. Aš manau, kad per šitiek metų jūs irgi jį išmokote.
Giedamas skautų himnas
(Plojimai)
Gražių švenčių, ramių, laimingų. Laimingų ateinančių metų ir laimingų jums darbų! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkojame skautijai už atneštą šviesą su šviesa ir šiluma. Ir te tikėjimas tvirtės, meilė ir viltis stiprės. Dėkojame jums. (Plojimai)
10.12 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gruodžio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Toliau tęsiame posėdį. Darbotvarkės tvirtinimas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF*). Gerbiamas Pirmininke, nesiūlysiu nieko braukti, tačiau mums svarstant frakcijoje iškilo pora klausimų, į kuriuos norėtume gauti atsakymus. Dėl pirmojo – Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo. Dėl konstitucinio įstatymo po svarstymo iki priėmimo turėtų praeiti 10 dienų. Yra praėjusios 9 dienos. Ar čia viskas gerai dėl procedūros? Galbūt galėtume atidėti iki sausio 12 dienos? Jeigu jūs paaiškinsite argumentuotai – mes neturime pretenzijų. Kitas klausimėlis – kai 1-4 keliamas toliau. Tai yra Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461. Jis juk buvo priimtas. Kas čia nutiko? Paaiškinkite tuos užkulisius. Gal nėra užkulisių, nekuriame sąmokslo teorijų, bet norime, kad būtų Seimui paaiškinta, kodėl mes grįžtame prie šio įstatymo priėmimo, nors jis buvo priimtas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl pirmojo. Taip, yra devintoji diena ir turėtų būti arba mūsų bendras sutarimas, arba tada turėtume laukti. Mes žinome, kad dešimtosios dienos reikėtų, bet rytoj tiesiog nėra posėdžio. (Balsai salėje) Jeigu yra prieštaravimų, tai tada iš karto galime nukelti tą klausimą. Ar svarstome? Ar nukeliame? (S. Šedbaras: „Geriau nukeliame. Statuto pažeisti negalime.“) Nėra vienareikšmės nuomonės, vadinasi, šis klausimas turi būti nukeltas.
Dėl kito jūsų paminėto klausimo atsakys komiteto pirmininkas K. Mažeika. Ar dabar? Ar vėliau? Gal dabar iš karto sakykite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, išties vadovaudamiesi Statuto 160 straipsniu prašome pripažinti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir viso paketo straipsnių pakeitimo… netekusiu galios ir vadovaudamiesi 2 straipsniu prašome kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus. Priimkite mūsų biuro darbuotojų atsiprašymą, kad Etikos ir procedūrų komisijai reikės susirinkti per penkias darbo dienas.
PIRMININKAS. Atsakė. Tenkina? S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 1-11 klausimą – projektą Nr. XIIIP-1499 dėl universitetų jungimo. Štai dėl kokių argumentų. Tikrai mes nesame prieš universitetų tinklo optimizavimą. Tai yra ir mūsų programinė nuostata. Gerbiami kolegos, paklausykime, ką mes turime iš dokumentų, kurie yra pridėti prie darbotvarkės, ir ką sako Mokslo ir studijų įstatymas.
Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje „Valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimas“ pasakyta: „Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu (vadinasi, teikimas konkrečiai toks turi būti), arba antras variantas – Vyriausybės teikimu įvertinus universiteto tarybos nuomonę.“
Tai dabar, pirmuoju atveju, abiejų universitetų teikimų nėra. Tai jeigu to nėra, gali būti Vyriausybės konkretus siūlymas, ne abstraktus nutarimas, o konkretus siūlymas esant abiejų universitetų tarybų sprendimams. Mes iš medžiagos turime tiktai bendro pobūdžio Sveikatos mokslų universiteto tarybos sprendimą, kuriame yra tiktai principai. Vadinasi, kolegos, mes turėtume procedūras atlikti. Juk niekas čia nesiverčia per galvą ir susirinkę kovo mėnesį nutarimą priimtume. Kokia prasmė, jeigu Konstitucinis Teismas pripažintų nutarimą neteisėtu ir mes prarastume metų, o ne kelių mėnesių laiką. Tai mes todėl ir siūlome atlikti procedūras iki galo, kad nebūtų abejonių, ir išspręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, visos procedūros yra atliktos laiku ir teisingai. Pirma.
LSU – Lietuvos sporto universiteto – tarybos neigiamas sprendimas yra. Jis yra perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei – viena. Kito subjekto, t. y. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos, sprendimas, teigiamas požiūris į jungimąsi, yra. Toliau. Vyriausybės lapkričio 22 dienos nutarimas – yra. Ir kaip jūs, kolega, labai teisingai pasakėte, kad yra antroji dalis – galima reorganizuoti Vyriausybei teikiant. Štai nutarimas yra. Su Teisės departamentu šie klausimai yra aptarti. Visa teisinė bazė yra teisinga.
PIRMININKAS. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Dėl to paties klausimo. Gerbiamas Seimo Pirmininke, ačiū už žodį. Pirma, neturime pamiršti, kad Seimas yra valstybinių universitetų steigėjas, ir tai yra esminis dalykas.
Antras dalykas. Šiuo sprendimu, kuris šiandien yra darbotvarkėje, tiktai pradedamas procesas. Seimas dėl galutinio susijungimo dar kartą turės priimti, kai bus paskelbtas visas reorganizavimo sąlygų planas. Yra keli etapai. Prisiminkite, kas esate buvę Seime anksčiau, jungiant Veterinarijos ir Medicinos akademijas į vieną universitetą – buvo dviem etapais. Šiandien yra pirmas etapas. Aš tikrai raginu, kolegos, neieškoti priekabių ten, kur jų nereikia ieškoti. Turėkime valią, turėkime kryptį ir Seimas turi visas galias priimti sprendimus gavęs atitinkamus dokumentus iš aukštųjų mokyklų.
PIRMININKAS. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Labdaros ir paramos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Numerį pasakykite.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia yra pagal darbotvarkę, jeigu nepasikeitė, 1-5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1261.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aišku, mes siūlome tą klausimą atidėti, galbūt kompleksiškiau žiūrėti…
PIRMININKAS. Kurį?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėl universitetų jungimo. Iš tikrųjų šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad mes susiradome silpnesnius ir bandome juos sujungti. Kalbant apie Vyriausybės nutarimą, tai iš tikrųjų jis ne visai reglamentavo, tai nebuvo teikimas Vyriausybės, paprasčiausiai dabar yra permetama problema Seimui ir neva Seimo jėgos sprendimu norime priimti tą sprendimą. Iš tikrųjų Vyriausybės nutarime buvo kalbama šiek tiek kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš dėl projekto Nr. XIIIP-1461. Gerbiamasis K. Mažeika, argumentuodamas Statuto 140 straipsniu, paprašė, kad būtų sulaikytas šio įstatymo pasirašymas. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas turėtų įsigalioti sausio 1 dieną, ir jisai buvo klaidingai pateiktas, tiesiog ne ta redakcija buvo antradienį pateikta, turėjo būti numatytas pereinamasis laikotarpis. Aš labai norėčiau paprašyti skubos tvarka, jeigu yra įmanoma, Etikos ir procedūrų komisijos susirinkti ir popietiniame posėdyje jau priimti įstatymo galutinę redakciją, jeigu leistų Etikos ir procedūrų komisija. Kitu atveju mes turime poįstatyminius aktus, kurie sako, kad sausio 1 dieną 25 tūkst. Lietuvos verslo įmonių turi pradėti naudotis sistema, o įstatymo neturėsime sausio 1 dieną. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš dar kartą, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes turime Vyriausybės nutarimą. Jūs pažiūrėkite duomenų bazėje ir pamatysite, nereikės niekur ieškoti. Toliau. Turime visus dokumentus, į kuriuos mes turėjome atsižvelgti. Turime Teisės departamento išvadą dėl to, kad neturi jokių pastabų. Taigi teisiškai yra viskas atlikta teisingai – Seimas, būdamas steigėjas, ir turi nuspręsti, ir, pabrėžiu, kaip sakė G. Steponavičius, tai yra kelio pradžia. Mes turėsime priimti nutarimą, kuriame yra įpareigojama iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti reorganizacijos planą ir pateikti reorganizacijos aprašą, t. y. eigos aprašą. Štai toks yra teisinis kelias, kuris yra legalus.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl to paties klausimo – dėl universitetų sujungimo, kuris jau pačia savo procedūra man atrodo ganėtinai keistai, kai per vieną dieną yra bandoma spręsti labai svarbų aukštojo mokslo klausimą. (Balsai salėje) Antras dalykas. Aš prašau formaliai komiteto pirmininko pateikti tuos dokumentus, kurių reikalauja šiandien galiojantis Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas ir jo 38 straipsnis, kuris nustato, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Dabar yra išplatintas Sporto universiteto tarybos raginimas ir labai aiškus pasakymas, kad jinai nepritaria sujungimui. Aš prašau pateikti man Vyriausybės teikimą, formalų teikimą, ne kuriam nors dokumente dėl būsimų optimizacijos planų įvardintą kokią nors nuostatą, bet formalų teikimą, kaip nustato įstatymas, kuriuo Vyriausybė, įvertinusi universiteto tarybos nuomonę, gali teikti vienokį ar kitokį sujungimą.
Gerbiamasis komiteto pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, pateikite man asmeniškai tokį Vyriausybės teikimą.
PIRMININKAS. E. Jovaiša, paskutinis žodis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Andriau Kubiliau, visa medžiaga yra laisvai jums prieinama, jūs ją galite… (Balsai salėje) Labai prašome. Aš turiu čia, ateikime, aš jums ją parodysiu, gerai?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Parodykite.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Praėjusiame plenariniame posėdyje dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-1519, dėl kalėdinio „NT Valdų“ turto išpardavimo, buvo priimtas sprendimas, kad bus svarstomas skubos tvarka. Ekonomikos komitetas svarstė trečiadienį, kažkodėl nutarė dėl Seimo nutarimo kreiptis į Vyriausybę, kai pats turinys yra atkreipiantis Vyriausybės dėmesį ir siūlantis, na, tiesiog nedaryti valstybės turto išvalstybinimo…
PIRMININKAS. Svarstome darbotvarkę, ar galėtumėte siūlyti dėl darbotvarkės?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai siūlymas yra, gerbiamasis Pirmininke, vadovaujantis praėjusio posėdžio priimtais sprendimais, įtraukti šiandien į darbotvarkę šį klausimą – Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-1519. Ačiū. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas nuėjo toliau su A. Kubiliumi aiškintis, bet aš noriu atkreipti visų dėmesį. Šiuo atveju nėra prieštaravimas pačiam procesui, įstatymas aiškiai sako, kad turi Vyriausybės teikimas ateiti įvertinus nuomonę. Tuo metu, kai buvo priimamas nutarimas, jokios nuomonės nebuvo. Tuo metu apie jungimąsi nuomonės nebuvo. Buvo apskritai diskusija apie įvairius jungimusis. Turėjo būti įvertinta, pateikta universiteto tarybos nuomonė, su tuo įvertinimu jis turėjo ateiti pas mus. Tokie yra formalumai. Ar mes norime patys juos pažeisti? Kas čia dabar dega? Priimsime 12 dieną. Normaliai bus, ateis įvertinimas, pasakyta, kad tą reikia padaryti, ir visa kita. Kam dabar mes lygioje vietoje vėl norime paslysti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl darbotvarkės pasiūlymų nematau. Atsakau į Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymą. Nėra Ekonomikos komiteto išvados, todėl svarstyti neturime pagrindo.
Toliau. Turime apsispręsti dėl 1-10 klausimo – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1461 išbraukimo. Kadangi buvo paprašyta komiteto vardu, tai išbraukiame iš darbotvarkės visą bloką iki 1-10d klausimo. (Balsai salėje) Svarstysime sausio 12 dieną.
Toliau dėl 1-11 klausimo, dėl universitetų. (Balsai salėje) Yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas išbraukti ir pritariančių kitų, ir frakcijos vardu turbūt prašote, tai turime apsispręsti balsuodami. (Balsai salėje) Kviečiu… Dar norite prieš?..
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Man atrodo, kad jūsų sakomi numeriai nesutampa su mūsų elektroniniu variantu, nes 1-10 klausimas yra I. Jarukaičio skyrimas, kaip nors susiderinkime, ką mes svarstome. Elektroninėje versijoje 1-10 klausimas yra I. Jarukaičio skyrimas.
PIRMININKAS. Gerai, pasakau – projekto Nr. XIIIP-1499, o 1-10 klausimas, kurį sakiau, yra projektas Nr. XIIIP-1461, pakuočių. (Balsai salėje) Balsuojame dėl universitetų, dėl projekto Nr. XIIIP-1499. (Balsai salėje) Kas už tai, kad pritartume S. Šedbaro pasiūlymui, kad šis projektas būtų išbrauktas iš darbotvarkės? (Šurmulys salėje)
Balsavo 113 Seimo narių: už – 45, prieš – 47, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje) Dėl viso… Palaukite… Dėl P. Urbšio pasiūlymo, dėl Labdaros ir paramos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1261. P. Urbšio siūlymas buvo išbraukti iš darbotvarkės. Kas balsuoja už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 78, prieš – 21, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta. Klausimas nesvarstomas.
Ar dėl visos darbotvarkės?.. (Balsai salėje) A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau išgirsti atsakymą dėl Sporto universiteto, nes noriu pasakyti, kad komiteto pirmininkas (mes su juo ką tik studijavome dokumentus) man parodė lapkričio 22 dienos Vyriausybės nutarimą dėl universitetų tinklo optimizavimo priemonių įgyvendinimo. Jame yra užsiminta, kad Sporto universitetas galėtų būti prijungtas prie Medicinos universiteto, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai visiškai nėra tai, ko reikalauja įstatymas. Įstatymas reikalauja, kad jeigu nėra universitetų tarybos pritarimo, tai tuo atveju Vyriausybė turi duoti teikimą, išklausiusi universitetų tarybos nuomonę. Tokio konkretaus teikimo, kuriame būtų įvardinta, kad Vyriausybė prisiima atsakomybę, nepaiso vieno universiteto tarybos nuomonės ir vis tiek siūlo Seimui priimti sprendimą, tokio teikimo šiandien nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mes abu vienodai suprantame, kad tai yra svarstymo dalykas, kadangi klausimas įtrauktas į darbotvarkę.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę! Čia nėra svarstymo dalykas, iš viso negalima toliau svarstyti šito proceso, taip šiurkščiai pažeidžiant galiojančius įstatymus. Mes kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją, aš nežinau į kur. Man keista, kad Teisės departamentas padaro išvadą, kad nėra jokio įstatymo pažeidimo.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš vis dėlto frakcijos vardu siūlau balsuoti dėl Seimo nutarimo, atkreipiant Vyriausybės dėmesį, projekto Nr. XIIIP-1519 dėl turto privatizavimo, nes kovo mėnesį bus šaukštai po pietų, gerbiamasis Pirmininke. O komitetas, jeigu jis nenori svarstyti, gali nesvarstyti, viskas jūsų rankose, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Mano rankose nieko nėra, kol nėra Ekonomikos komiteto išvados. Bus išvada, svarstysime čia, Seime. Tai gali įvykti sausio 12 dieną.
Balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 81, prieš – 12, susilaikė 22. Darbotvarkei pritarta.
10.33 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1445(2) (priėmimas)
Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1445. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė. Priėmimas. Pasiūlymų nėra.
Gerbiamieji kolegos, du straipsniai. Dėl kiekvieno straipsnio priėmimo reikalingas 71 Seimo nario balsas, todėl prašau susitelkti ir balsuoti. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra.
Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš atkreipiu dėmesį į vieną tokį nelogiškumą, svarstant šiuos įstatymus. Mes ką tik paėmėme, turime visą paketą, mūsų veiklą reglamentuojančių įstatymų paketą. Jam po pateikimo pritarėme, komitetai svarsto, taip pat ir šituos klausimus. Dabar dėl to sprendimo neturime, kiek suprantu, nėra frakcijų sutarimo, bet staiga mes balsuojame dėl šito. Niekaip nesuprantama logika, kam svarstyti, kam reikalingi du dokumentai.
Aš tikrai nematau prasmės dabar svarstyti, kol mes neapsisprendėme dėl viso paketo. Apsispręsime ir bus viskas aišku, galime pratęsti sprendimą kuriam nors laikui. Kai bus apsispręsta dėl visų šitų, tai bus kaip kompleksas svarstomas. Dabar mes vieną elementą paimame iš viso bukieto ir priimame kartą ir visiems laikams, juo labiau neapsvarstę nei sąnaudų, nei šiuo atveju žmonių, kurie toliau dirba. Jeigu mes (…) nepriimsime, o tie, kurie važinėja toliau, kiti arčiau. Viskas sprendžiama kitame įstatyme. Dabar vėl viską sumetame į krūvą. Tokiu atveju nėra prasmės ano svarstyti, kam mes simuliuojame tokią veiklą. Nei šis, nei tas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mane iš tiesų labai stebina ką tik kalbėjusio Tėvynės sąjungos atstovo pozicija išlaikyti kur kas didesnes reprezentacines išlaidas Seimo narių ir Seimo Pirmininko ar kitų politikų Seime nuo sausio 1 dienos. Visi puikiai suprantame, kad tas įstatymo projektas yra taupus įstatymo projektas. Juo mes tiesiog siūlome, kad reprezentacinės išlaidos, o kartu ir mūsų kanceliarinės išlaidos būtų mažesnės. Tikrai siūlau Seimo nariams elgtis taupiai ir nešvaistyti valstybės biudžeto. Mes tikrai galime, išlaikydami esamą finansavimą, puikiai dirbti, ir jis tikrai yra pakankamas. Puikiai suprantame, kad atmetę įstatymo projektą mes tas lėšas patys sau dramatiškai pakelsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė, todėl nekviesiu bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui, bet prašau balsuoti dėl 1 straipsnio.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 19 Seimo narių. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis – Statuto įsigaliojimas. Balsuojame. Nuomonių sakyti nėra užsirašiusių. Kas pritaria, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 85, prieš – 2, susilaikė 13 Seimo narių. 2 straipsniui pritarta.
Dėl viso įstatymo nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, pirmame balsavime ne tą mygtuką nuspaudžiau. Aš visą laiką buvau už parlamentinių lėšų mažinimą ir reprezentacinių lėšų mažinimą, ir aš manau…
PIRMININKAS. N. Puteikio balsas pirmame balsavime buvo už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu agituoti, kad balsuotume už ir paragintume Vyriausybę lygiai taip pat sumažinti visokias nereikalingas reprezentacines ir prezentacines išlaidas ministerijose ir kitose biudžetinėse įstaigose.
PIRMININKAS. J. Olekas – nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš suprantu, kad Seimo nario veiklai reikalingos lėšos, ir turbūt tas lėšas teisingai naudoja daugelis mūsų Seimo narių, nors kai girdime kai kuriuos pranešimus, kad lėšos keliauja į atskirų moterų rankas, gal ne visai tai yra tinkama. Bet manau, kad šiandien turime visi balsuoti už, nes balsuodami dėl biudžeto mes iš tikrųjų neįvykdėme savo pareigos. Pirmiausia aš galvoju apie mokytojus, apie aukštojo mokslo, universitetų darbuotojus, apie medikus. Šiandien vienintelis kelias kaip nors šiek tiek nuplauti tą gėdą, kurią užsitraukė Seimo valdantieji, yra bent sumažinti išlaidas sau, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Matulas – nuomonė už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš pritariu gerbiamojo J. Oleko pozicijai, kad tame fone, kada medikai rezidentai vis dėlto suvokė situaciją ir ruošiasi piketui, nors Vyriausybė bando čia kaip nors jiems kalėdines dovanėles po keliolika ar keliasdešimt eurų duoti, bet aš manau, kad nepavyks papirkti.
Tame fone išties mes turime aiškiai nustatyti savo kanceliarines išlaidas. Tik noriu priminti, kolegos, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri, matyt, turi atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame sakoma, kad darbo sąlygos Seimo nariams turi būti vienodos ir tuo dažnai piktnaudžiaujama. Bet dabar tai yra nevienodai. Žiūrėkite, sakykime, žmogus yra išrinktas Vilniuje. Be abejo, aš neturiu nieko prieš, jis turi tas pačias išlaidas, sąlygas, o, kiek žinau, yra keli Seimo nariai, kurių apygarda yra per tris rajonus, tarp jų, man atrodo, ir kolegos J. Jaručio, ir gerbiamo A. Vinkaus, ir kitų. Aš turiu du biurus – Pakruojo ir Pasvalio rajone. Atstumai didžiuliai, kaip žmogus gali su tomis pačiomis lėšomis išlaikyti tris biurus, kiekvieną savaitę važiuoti į Akmenę, į Biržus, į Skuodą ir panašiai? Čia yra nelygios sąlygos, todėl aš manyčiau, kad ateityje mes turime svarstyti. Sakykime, jei atstumas 100 kilometrų, galbūt reikia indeksuoti 0,1. Ne mažinti kitiems, bet 0,1. Jeigu atstumas per 200 – gal 0,2. Jei turi vieną biurą, priklauso vėlgi išlaidos tokios pat, jei turi du biurus, du rajonus – vėl 0,1 pridėti. Nors kad šiek tiek tai būtų arčiau tiesos. O šiuo atveju, aišku, kad reikia pritarti ir čia kasmet nežaisti, kad mes čia kažką susimažiname. Tiesiog nustatykime tarifą…
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …vieną vidutinį, bet darbo grupė, kuri svarsto Statutą, turėtų atsižvelgti į tuos mano išsakytus argumentus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dar kartą atkreipiu kolegų dėmesį, kad mes čia tik vaizduojame, kad mes išsprendžiame šią problemą, nes mes ką tik pritarėme kitam įstatymui, kur yra visiškai kitaip siūloma reglamentuoti. Ir ta mūsų parodomoji akcija (parodomoji – iš esmės) nieko nesprendžia. Tai kam mes tada žaidžiame tuos žaidimus, vieną priimame įstatymą, ten surašome kitaip, čia dabar vėl kažkaip kitaip? Kokia prasmė? Kad parodytume, kokias mes mažiname išlaidas? Mes jų nemažiname, nes anam įstatymui irgi pritarta.
Svarstymas vyksta, klausymai vyksta. Jeigu mes norėjome, kol nepriėmėme sprendimo, galėjome pratęsti, kad ir dvejiem ar trejiem metams, nesvarbu. Dabar priimsime kitą įstatymą, ten bus kitaip, tai vėl taisysime nuleidę galvas šitą įstatymą. Ką mes čia norime pavaizduoti prieš kažką? Kuris čia daugiau atsisakys parlamentinių išlaidų? Tai žmonės gi pasiskaitys tą ir tą ir pamatys, kad čia tik žaidimas, daugiau nieko.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritarčiau R. J. Dagio pasakymams. Apribojame kitų seimų galimybes, apribojame galimybes, esant reikalui, padaryti tai. Aš tikrai esu už tai, kad netaškytume pinigų, bet pasižiūrėkime analizes. Dabar vaidinama, kad čia taupysime lėšas, bet kiek jau yra tų lėšų, tai tiek ir išskrebena. Aš gyvenu toli nuo Vilniaus, taip, mažai belieka kokiam nors reprezentavimui, lieka tik kelionėms. Tačiau aš nedejuoju. Pavyzdžiui, šį ketvirtį sutaupysiu, tikrai ne visas išleisiu. Bet man atrodo, kad tai tikrai yra parodomoji akcija, suvaidinama taip, kaip su Seimo vicepirmininkų automobiliais, kai iš tikrųjų koks nors realus taupymas nėra siekis, o siekis yra pademonstruoti, kad mes taupome jūsų pinigus. Realiai taupyti reikia turimas lėšas, tada ir pasižiūrėkime, kas taupo, kas tik šneka apie tą taupymą ir sutaupymą. Suprantu, kad mes turime viešąsias lėšas atsargiai naudoti, labai apdairiai, tačiau negaliu pritarti matydamas tam tikrus psichologinius politinius užkulisius. Aš susilaikysiu dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes čia nepriimame nieko tokio ypatingo, tiesiog projektu fiksuojamos dabartinės parlamentinės išlaidos, ir tiek. Jeigu nepriimtume, tai jos išaugtų ir, aš manau, sunku būtų paaiškinti visuomenei, kodėl yra tas augimas. O Seimo vadovybę tikrai raginčiau ryžtingiau pasižiūrėti, kur iš tikrųjų galima taupyti ir gauti įplaukų į valstybės biudžetą. Pirmiausia reikia nelaikyti tų tuščių, atsilaisvinusių buvusių nuomojamų patalpų priešais Seimo rūmus, kažką ten buriant apie padėjėjų pasodinimą, o atiduoti jas Turto fondui ir tegul privatizuoja ar konkurso tvarka išnuomoja. Tai bus tokie irgi realūs žingsniai gerinant biudžeto situaciją ir rodant tam tikrą taupumo pavyzdį. Žinoma, kuo greičiau reikia tą naują įstatymo projektą įtraukti į Seimo darbotvarkę ir visų Seimo narių darbo sąlygų klausimus išspręsti, kad mes tą temą baigtume.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturios nuomonės už ir dvi nuomonės prieš išsakytos. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti, kad būtų sutaupomas 1 mln. 100 tūkst. eurų.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 20 Seimo narių. Statuto pataisa priimta. (Gongas)
10.47 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1328(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1328(2) ir lydimieji. Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės, A. Norkienės, G. Vasiliausko pasiūlymas. Kas pristatote?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pasiūlymo esmė yra ta, kad ta redakcija, kurią mes turėjome svarstymo metu, iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatų. Būtent senąja redakcija būtume suvaržę, riboję galimybes Užimtumo tarnyboje steigti kitus struktūrinius padalinius ir teikti su įdarbinimu susijusias paslaugas kituose penkiuose regionuose. Todėl pasiūlėme pakeisti 16 straipsnio 2 dalį, išdėstyti taip: „Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnyba turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.“ Komiteto nuomonė, t. y. balsavimo rezultatai, – pritarti. Už balsavo 9, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Su komiteto nuomone dar galima buvo lukterti. Manau, kad galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa. Tada komiteto nuomonė – pritarti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada komiteto nuomonė yra pritarti ir galime visi… Yra motyvai prieš. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš galvojau, kad po svarstymo stadijos bus šiek tiek susimąstyta apie regioninę politiką, apie tai, kad nieko nepasakius, kas lieka regionuose, gali išvis nebelikti jokių struktūrinių padalinių. Komitetas buvo pritaręs mano pasiūlymui, kad būtų penki regioniniai padaliniai, ir Seimas po to tam pritarė. Ir iš tikrųjų tada tas leistų pabaigti tuos ginčus, kur čia turi būti padalinys, jei jis būtų Šiaurės Lietuvoje – ar Šiauliuose, ar Panevėžyje, nes esant penkiems padaliniams ir ten, ir ten būtų galima padaryti. Tai aš kviečiu nekeisti to priimto sprendimo. Nėra čia jau taip būtinybės duoti Darbo biržos vadovybei tokį visišką laisvumą daryti, ką nori, su tais padaliniais. Aš manau, kad Seimas irgi gali pasakyti, kaip jis mato tą struktūrą, pasakyti, kad svarbu yra regionų matymas. Kviečiu nepalaikyti dabartinės pataisos ir komiteto pozicijos.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ar taip, ar šiaip, jau vis tiek tai virsta tiktai pavadinimų pakeitimo įstatymu. Manau, kad nieko čia ypatingo, ar penki, ar vienas, ar dešimt, iš tikrųjų nevyksta. Paprasčiausiai kažkoks įstatymas dėl įstatymo. Iš tikrųjų manau, kad galbūt jau tegul Vyriausybė palieka savo poziciją, nes iš tikrųjų kai kurių regionų, pavyzdžiui, pertvarkymas, važiavimas į kokius nors kitus centrus tikrai jokios prasmės neturi. Manau, čia galbūt galutinai Vyriausybė apsispręs palikti tuos dešimt ir iš esmės finansiškai niekas nuo to nenukentės. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo narių pataisos. Kas pritaria pataisai ir komiteto nuomonei, balsuoja už, kas nepritaria pataisai, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 74, prieš – 7, susilaikė 16. Pataisai pritarta. Ar galime pritarti su pataisa visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Prašo balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 76, prieš – 5, susilaikė 16. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 19 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 20 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 21 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 22 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. 23 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 24 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. 25 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 26 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 27 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta.
28 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės departamentas pasiūlė įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyti išimtį dėl šio straipsnio 3 dalies įsigaliojimo. Būtent šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d.
PIRMININKAS. Ir su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė, galime pritarti bendru sutarimu 28 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, šitose diskusijose, kurios šiandien buvo, ir iš dalies, kas buvo ir svarstymo metu, aš manau, kad akcentus ne ten bandoma sudėti. Ne tiek svarbu, kiek ir kokio lygio pavaldumo įstaigų Lietuvoje lieka. Man atrodo, žymiai svarbesnis dalykas yra pirmas, galbūt pavadinčiau psichologiniu, moraliniu, nes keičiame pavadinimą. Pas mus buvo darbo biržos. Mes pereiname į aukštesnę kokybę – tai užimtumas. Aš manau, tai vienas iš rodiklių, kuris svarbus, nes kiekvienas žmogus norėtų būti užimtas, turėti pajamų, nes tai yra galimybė nebūti išlaikytiniu, prašytoju, bet pačiam tvarkyti savo gyvenimą. Aš manau, tai yra teisinga kryptis. Galima skeptiškai į tai žiūrėti, kad tik pavadinimą, iškabas keisime, bet jeigu mes žiūrime į ilgesnį periodą, tai duos teigiamus poslinkius.
Antras dalykas, manau, daug svarbesnis yra, aptarnavimo lygis. Vis dėlto Darbo birža yra tam tikros paslaugos mūsų žmonėms, kurie laikinai neteko darbo, ilgalaikiai bedarbiai arba žmonės, kurie norėtų pakeisti savo darbo vietą. Aptarnavimo lygis pakankamai prastas, nes kai vienas darbuotojas turėdavo aptarnauti iki 300 ir daugiau klientų, kurie ateidavo į Darbo biržą, aišku, kokybė nuo to nukentėdavo. Akcentas į tai, kad aptarnauti jis turėtų ne daugiau kaip 100–150 klientų, aš manau, bus kokybinis žingsnis į priekį, kad būtų didesnis dėmesys skiriamas kiekvienam bedarbiui arba kiekvienam atvykusiam į Darbo biržą ir ieškančiam darbo. Todėl manau, kad tai yra du esminiai dalykai, ir aš kviečiu pritarti šitam įstatymo projektui ir visam paketui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties turbūt visi suprantame, kad viena iš labiausiai reikalingų įstaigų, kuriai reikia reformos ir jos paslaugų kokybės, tai yra Darbo birža. Bet dažnai tai, ką mes vadiname reformomis, iš tikrųjų yra niekas daugiau tiktai jų imitavimas. Šiame įstatyme keičiami trys dalykai. Vienas dalykas – pavadinimas, apie kurį visi kalba. Kitas dalykas – nelieka teritorinių darbo biržų, t. y. atsiranda tiesioginis pavaldumas. Trečias dalykas – atsiranda patariamoji institucija, tai taryba prie Užimtumo tarnybos. Realiai tai, apie ką kalba čia žmonės, kad bus didesnis dėmesys bedarbiui, visa kita, tai visiškai nesusiję su šituo įstatymu. Realiai didesnį dėmesį bedarbiui ir priskirti mažesnį aptarnaujamų bedarbių skaičių vienam žmogui galima ir šiandien. Todėl tas sprendimas, kurį mes šiandien priimame, iš tikrųjų su reforma turi mažai ką bendro. Labiau tai yra struktūrinis perstumdymas ir galbūt netinkamų pavaldinių atsisakymas, tačiau su tikra reforma ir su tuo, kad būtų aptarnaujamas mažesnis skaičius bedarbių vieno žmogaus, vieno dirbančiojo Darbo biržoje, iš tikrųjų tai neturi nieko bendro. Todėl Vyriausybei siūlyčiau, užuot pateikus tokius butaforinius įstatymus, geriau pasiūlyti ką nors tokio, kas iš tikrųjų darytų poveikį, kad užimtumas pas mus būtų didesnis.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mes ką tik išgirdome, kad Darbo birža iš tikrųjų reikalauja reformų, ir girdėjome kitą teiginį, kad dabar siūlomi pakeitimai yra reformos imitavimas. Bet mes ne kartą esame girdėję, kai gerbiami konservatoriai visai Lietuvai skelbė, kad jie turi aiškų planą, ką ir kaip reikia keisti valstybėje. Dabar šiuo atveju jūs nepasiūlote jokios alternatyvos. Aš prašau, gerbiami konservatoriai, išslaptinti savo planą valstybei, ką jūs rengiatės daryti, nes dabar kol kas yra tiktai neigimas, bet nieko negalite pasiūlyti. Savotiška politinė impotencija.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamam kolegai Seimo nariui P. Urbšiui norėčiau pasakyti, kad vis dėlto tas planas yra ir planas tikrai ne pavadinimų keitimas. Šiuo įstatymu jūs užsidedate neva reformos pliusiuką vien todėl, kad visose įstaigose reikės pakeisti iškabas. Ar tai reforma?
Visi kiti reikalai ir finansavimo padidinimas padidinant atvejo vadybininkų skaičių – taip pat buvo galima atlikti Vyriausybės nutarimu, be jokio Seimo trukdymo. Jeigu jūs tai vadinate reforma, prašau. Šiandien galutinai atsirado dar vienas pasiūlymas, kad Vyriausybė pati spręs, kiek tų regioninių padalinių bus. Tai iš tikrųjų vėlgi iš anksto buvo Vyriausybės galimybė tą reformą padaryti. Šiuo metu tiktai vienintelis pliusas, kad jūs nuimate tam tikrą krūvį nuo Vyriausybės, kuri nenori daryti reformų, ir prisiimate visų Seimo narių vardu kažkokį reformos darymą, kai iš esmės reformos nėra.
Manau, kad dar Vyriausybė apsispręs teisingai ir dėl tų kelių (penkių) regioninių centrų, kur buvo galima sutaupyti gal penkis finansininkus. Vadinasi, paliks kitus, nes iš esmės kaštai, jeigu mes regionalizuosime, tikrai nepadidės, jeigu bus centralizuota, jie padidės vien todėl, kad daug problemų paliekama spręsti regioniniams padaliniams. Tai kam vaidinti šitą reformą, kuomet iš esmės nėra netgi pateikti skaičiai, kad kokiu nors būdu sumažės sąnaudos ir išlaidos.
Negaliu pritarti, susilaikysiu, jūs darykite tai, ką norite. Vyriausybė tegu priima sprendimus, galbūt tai padės priimti sprendimus, bet iš esmės tas įstatymas yra tuščias, nulis.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš visiškai priešingai manau. Aš manau, kad yra labai tinkamas laikas ir tinkamas įstatymas, kuris duos toną gerai reformai. Tikėkimės, kad įstatymo priėmimu reforma nepasibaigs, kad Vyriausybei, ministerijai pavyks ją įgyvendinti. Mes žinome, kad kartais taip būna, kad politinės reformos prasideda, bet administraciškai yra labai sunku jas įgyvendinti.
Reikėtų paminėti, kad šita reforma vis dėlto remiasi EBPO, kurios nariais, tikėkimės, kitais metais tapsime, rekomendacijomis. EBPO vidurkis žmonių, kuriuos aptarnauja tokios tarnybos, yra 105 klientai. Mūsų vidurkis yra šiuo metu 400… Atsiprašau, 150 klientų. Mūsų vidurkis yra 405. Taigi šita reforma sumažina administracinę biurokratiją ir palieka daugiau resursų aptarnauti žmones, aptarnauti tuos žmones, kurie ieško darbo.
Vis dėlto ko aš dar linkėčiau? Labiau atkreipti dėmesį, reformuojant Užimtumo tarnybą, na, didesnis dialogas su darbdaviais taip pat turi būti įgyvendinamas, nes jeigu mes norime spręsti tas ilgalaikes nedarbo problemas, vadinasi, turime žinoti, kaip, kokias darbo vietas planuoja darbdaviai, kokių žmonių jiems reikia, kad galėtume planuoti perkvalifikavimą ir kitus dalykus.
Aš manau, kad šiame įstatyme yra ne tik pavadinimo keitimas. Kalbėjau su ministru ir mačiau, kad tikrai yra ir politinė valia, ir Darbo biržos vadovybė yra pasirengusi reformuoti. Manau, tikrai nereikia stabdyti reformos tik dėl stabdymo. Uždekime jai žalią šviesą ir sudarykime tas prielaidas pokyčiams, kurių reikėjo, ko gero, jau prieš 20 metų.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad kolegos vis dėlto painioja tai, ką girdi iš ministro kalbų. Taip, yra žadama, kad bus struktūriniai pertvarkymai, kad bus padidinti vienu darbuotoju aptarnaujami gyventojų skaičiai, bet visa tai galima daryti be jokio įstatymo pakeitimo. Jau seniai galėjo tą padaryti. Galėjo seniausiai naikinti valdymo aparatus, stambinti skyrius – visa tai buvo galima puikiausiai padaryti. O įstatymas (persiskaitykite) iš esmės yra tik pavadinimo keitimas.
Mes galime daug reformų čia paskelbti, jeigu surasime kokiai nors vyriausybinei struktūrai gražesnį pavadinimą ir sakysime, kad dėl to pavadinimo pakeitimo ji pradės nuostabiai dirbti. Tiesą sakant, jeigu giliau pažiūrėsime į pavadinimo pakeitimą, nežinau, ar viskas čia jau taip į gerąją pusę, kai žodį „darbas“ pakeičiame žodžiu „užimtumas“. Žinote, kitam žmogui užimtumas yra ir gulėti ant sofos ar su kaimynu visą dieną lošti kortomis. Gal dabartinė struktūra užsiims ir tokių galimybių siūlymu. „Darbas“ vis dėlto yra žodis konkretesnis, aiškesnis, tai yra darbo vietos, tai yra pagalba žmogui įsigyjant darbą.
Taigi ramiai pasižiūrėjęs net tame pavadinimo pakeitime aš čia tų pliusų ypatingai neįžvelgiu, nes, kaip minėjau, sąvoka „užimtumas“ yra daug platesnė, negu „darbo vietos“. Tikrai nėra prasmės balsuoti už tokį projektą, ir be jo Vyriausybė gali reformą, kurią deklaruoja, puikiausiai padaryti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, aš sakyčiau, kaip tik yra prasmė balsuoti už šitą įstatymo projektą. Dažnai vietos savivalda būdavo kaltinama už tai, kad didelis nedarbas, jinai neturi jokios įtakos. Pagrindinis šito naujo įstatymo akcentas, manyčiau, yra tai, kad įtraukiama į užimtumo centrų ar darbo biržų… nesvarbu pavadinimas, esmė, kaip jinai veikia. Įtraukiamos regioninės plėtros tarybos, su jomis turės būti derinamos įvairios perkvalifikavimo programos. Pritariu kolegei Aušrinei, kad turės būti labiau tariamasi su vietos verslu, su jo poreikiais. Tiesiog kviečiu kolegas palaikyti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes kalbame ne apie norų ir pažadų rinkinį, mes kalbame apie konkretų projektą. Tie, kurie balsuos už, mano, kad reforma – tai yra tik atleidimo lapelių išdalinimas visiems pakeitus pavadinimą, be turinio. Ar tai yra reforma? Tada viskas gerai. Tada mes labai lengvai pavadinimus pakeisime visur ir reformą baigsime.
EBPO neprašo pavadinimo keitimo, ji prašo turinio pakeitimo. Turinio pakeitimo čia kaip tik ir nėra jokio. Dar vieną turinį čia mėgino įdėti, penkis regionus numatyti, tą patys šiandien išbraukėme. Visa kita galima buvo daryti be jokio įstatymo pakeitimo. Kai reikėjo biržų skaičių sumažinti, tas buvo padaryta mūsų, mano paties, labai greitai be jokio įstatymo pakeitimo. Dešimt regionų buvo sustambinta ir visa kita, jeigu reikėjo tą padaryti. Čia yra optimizavimas, ne kas nors kita.
Kur dabar didžiausios bėdos yra? Aptarnavimo kokybė? Tai šita reforma nieko dėl to nesprendžia. Toliau. Dvi blogybės, kurios nuskambėjo viešojoje erdvėje: duomenų nutekinimas visų, kurie užsiregistravo Darbo biržoje, kur pradėtas specialus tyrimas, kaip nutekinta asmeninių duomenų informacija. Centrinės būstinės nieko čia nesprendžia. Ir tokios programos kaip „Atrask save“ už 40 mln. kaip atsiranda? Jos ir toliau liks šitoje struktūroje, nes užkardymo jokių mechanizmų tam nėra. Tai galima pavadinti reforma?
Gerbiamas Urbšy, kai man reikės parašyti reformą, tai aš ją taip ir sudėliosiu – būtent spręsti tai, ką reikia, o ne tik pakeisti pavadinimą ir visiems lapelius išdalinti, ir tai pavadinti reforma. Aš irgi už tą reformą. Aš tikėjausi, kad ateis su turiniu, dėl kurio mes ne vieną kartą diskutavome.
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bet to turinio neatsirado, tik liko pažadai, kad padarysime tą ateityje. Dabar ten nieko nėra.
PIRMININKAS. Laikas! P. Urbšys buvo paminėtas. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami konservatoriai, tikrai aš jūsų labai prašau, nuimkite nuo savo programos „Darbai Lietuvai“ slaptumo grifą, nes dabar mes tik girdime, kad jūs kažką turite, bet niekaip neišdrįstate parodyti. Išdrįskite, na! (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-1328.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 87, prieš – 3, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1328(2) priimtas. (Gongas)
Lydimieji.
11.09 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4, 6, 7, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1329(2) (priėmimas)
Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1329.
Kolegos, dėl straipsnių jokių pasiūlymų nėra, todėl siūlau priimti pastraipsniui. 1 straipsnis? Pritariame. 2 straipsnis? Pritariame. 3 straipsnis? Pritariame. 4 straipsnis? Pritariame. 5 straipsnis? Pritariame. 6 straipsnis – įsigaliojimas? Pritariame.
Motyvai dėl viso įstatymo. Nėra užsirašiusių sakyti nuomonę.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 86, prieš – 2, susilaikė 18. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1329(2) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 44, 441, 45, 57, 58, 60, 62, 621, 101, 105 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1330(2) (priėmimas)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1330. Taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui? Pritariame. 3 straipsniui? Pritariame. 4 straipsniui? Pritariame. 5 straipsniui? Pritariame. 6 straipsniui? Pritariame. 7 straipsniui? Pritariame. 8 straipsniui? Taip. 9 straipsniui? Taip. 10 straipsniui? Taip. 11 straipsniui? Taip. 12 straipsniui? Taip.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1330(2) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1331(2) (priėmimas)
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1331. Trys straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis? Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis? Taip. 3 straipsnis? Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1331(2) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5, 6, 8, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1332(2) (priėmimas)
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1332. Taip pat priimsime pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis? Pritarta. 3 straipsnis? Pritarta. 4 straipsnis? Pritarta. 5 straipsnis? Pritarta. 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas? Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš neužsirašė.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1332(2) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Darbo kodekso 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1333(2) (priėmimas)
Darbo kodekso 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1333. Du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis? Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas? Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso įstatymo niekas neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1333(2) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1334(2) (priėmimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1334. Priimsime pastraipsniui. Keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis? Pritarta. 3 straipsnis? Pritarta. 4 straipsnis? Pritarta. Dėl motyvų dėl viso įstatymo niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1334(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1335(2) (priėmimas)
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1335. Taip pat pasiūlymų nėra. Du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1335(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1336(2) (priėmimas)
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1336. Pasiūlymų nėra. Keturi straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis? Pritarta. 3 straipsnis? Pritarta. 4 straipsnis? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1336(2) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1337(2) (priėmimas)
Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1337. Du straipsniai. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šio įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1337) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1338(2) (priėmimas)
Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1338. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas neužsirašė, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1338) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1339(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1339. Du straipsniai. Priimsime pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1339) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1340(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1340. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Su visu pasiūlymu 2 straipsniui pritarti galime? Ačiū. Nuomonės už ir prieš. Nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1340) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1341(2) (priėmimas)
Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1341. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis – įsigaliojimas. Taip pat nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galime pritarti? Nuomonių pareikšti nėra norinčių, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1341) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1343(2) (priėmimas)
Švietimo įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1343. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai, dėl kurių nėra pasiūlymų. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašę. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1343) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 6, 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1344(2) (priėmimas)
Probacijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1344. Pasiūlymų taip pat nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. 2 straipsnis. Pritariame. 3 straipsnis. Pritariame. 4 straipsnis. Pritariame.
Dėl motyvų neužsirašėme. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1344) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1345(2) (priėmimas)
Statistikos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1345. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašėme, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1345) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1346(2) (priėmimas)
Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1346. Priimame pastraipsniui. Du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1346) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 114, 13, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1348(2) (priėmimas)
Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1348(2). Penki straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui, 4 straipsniui, 5 straipsniui „Įsigaliojimas“ pritariame bendru sutarimu.
Motyvus sakyti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1348) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1349(2) (priėmimas)
Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1349(2). Du straipsniai. Priimame pastraipsniui. Dėl straipsnių pasiūlymų nėra. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui – taip pat bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl motyvų užsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano nuomonė šiek tiek sušvelnėjo šio paketo klausimu. Atkreipkime dėmesį, mes svarstome klausimą 1-3u. Šis įstatymo projektas davė tikrai neabejotiną galimybę mums pagerinti mūsų balsavimo statistiką, lankomumą ir rezultatus. Tai yra labai geras, labai liuks straipsnis. Čia yra teigiamas, tikrai teigiamas dalykas. Nieko daugiau ten teigiamo nėra, bet čia tikrai yra svarbus argumentas ir dabar jau šią Darbo biržos reformą galima būtų drąsiai pavadinti ne Darbo biržos reforma, bet u reforma. U. Tiek mes pataisų priėmėme. Galėsime pagalvoti, kaip kitų institucijų pavadinimus keisti, nes galbūt dar daugiau reikės įstatymų priimti. Jeigu ta prasme mes darome reformas, tai eikime to linkme. Tikrai yra pavadinimų, kurie sukels dar didesnius įstatyminius pokyčius. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū už palinkėjimą sėkmės. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1349) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399(2) (priėmimas)
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399(2). Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
Svarstome pastraipsniui. 1 straipsnis, nauja redakcija. 1 straipsnis. Pataisų, pasiūlymų nėra. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės departamentas tiesiog techninę pataisą mums pasiūlė – straipsnyje įrašyti žodelį „kiti“: Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nurodyti diplomatai ir kiti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ir t. t. dirbantys asmenys ir jų šeimos nariai. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar R. J. Dagys užsirašęs dėl šitos pataisos? Dėl straipsnio, taip? Galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Galime.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 6 straipsniui taip pat galime pritarti. Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės departamentas pateikė pasiūlymų dėl 7, 8 ir 9 straipsnių kai kurių dalių ir kai kurių punktų. Iš esmės tai susiję su patikslinimu 7 straipsnio 1 dalies. Siūlymas buvo, kad deklaravimo duomenys ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenys taip pat atsirastų šiame punkte, yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis.
Kiti pasiūlymai yra susiję su duomenų tikrinimu. Komitetas nepritarė. Pirmam pasiūlymui, kurį aš įvardinau…
PIRMININKAS. Minutę! Dar turi pristatyti autoriai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia yra tik Teisės departamento.
PIRMININKAS. Ai, dar Teisės departamento.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tiktai. Taip, dėl šios dalies. Kitiems nepritarė komitetas, nes mes laikėmės komiteto patobulinto įstatymo projekto nuostatų dėl gyvenamosios vietos nedeklaravus asmenų apskaitos duomenų.
PIRMININKAS. Gerai. Čia Teisės departamento buvo. Dabar kitas pasiūlymas yra Seimo narių K. Starkevičiaus ir A. Strelčiūno. Kas pristatote? A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasiūlyti asmenims, kurie įtraukti į nedeklaruotų asmenų… dar papildomai nurodyti ir darbo vietą, kad mes juos galėtume greičiau pasiekti ir informuoti. Čia būtų toks kaip ir papildymas. Siūlau pritarti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Turime paklausti, ar pritariame. Gal bendru sutarimu? Neklausime dėl 29. Tiesiog kad būtų svarstoma. Ačiū, pritarta.
Tada prašom, komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai buvo: už niekas nebalsavo, prieš – 5, susilaikė 2. Argumentas yra tas, kad mes pačiame įstatyme labai aiškiai pasisakėme apie gyvenamąją vietą, todėl pagal visą redakciją darbovietės adresas neatitinka bendro reglamentavimo. Tai buvo mūsų argumentas nebalsuoti už pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, siūlymas ieškant žmonių galbūt būtų labai geras, bet realiai realizuoti jį būtų labai sunku, nes, pavyzdžiui, net koks nors parduotuvių tinklas turi motininį adresą, o parduotuvių yra šimtas. Ir dirba vienoje iš parduotuvių. Kaip pavyzdys. Gali dirbti keliuose darbuose, keisti darbus. Aš manau, neapsunkinkime įstatymo nereikalingomis nuostatomis, nes turėsime problemų. Todėl ir komitete nepritariau, ir dabar siūlau nepritarti šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už neužsirašė Seimo nariai, todėl turime balsuodami apsispręsti dėl šios pataisos. Kas pritaria Seimo narių K. Starkevičiaus ir A. Strelčiūno pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 21, prieš – 28, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Teisės departamento.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Teisės departamentas teikė tuos pačius pasiūlymus, kuriuos jau buvo teikęs prieš svarstymą, t. y. susijusius su nuostatomis dėl gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų. Pagrindinis motyvas, kad šitokiomis nuostatomis, kuriomis mes siekiame, nebus pasiekiami teikiamo įstatymo tikslai. Komitetas laikosi tos pačios nuomonės, kuri buvo svarstymo metu ir už kurią Seimas balsavo. Mūsų balsuota buvo, kad nepritartume Teisės departamento išvadoms bendru sutarimu, t. y. vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei ir iš dalies pritarti Teisės departamento pasiūlymui? Pritarta.
Dėl viso 7 straipsnio. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu pritarti visam straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti?
9 straipsnis – teisė gauti informaciją. Yra Seimo narių R. Dagio ir A. Strelčiūno pasiūlymas. Kas pristatote? R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes mėginame išspręsti vieną tokią, tam tikrą užprogramuotą aklavietę, kai kas nors pareiškia, kad žmogus pas tave gyvena, užsiregistruoja į eilę, bet tas sugalvojimas gali būti nebūtinai visąlaik realus. Tada yra kita pusė – savininkas, kuris yra informuojamas per kelias dienas. Mes kaip tik siūlėme padaryti penkias dienas, bet jis turi būti informuojamas ir jis gali pasakyti, kad ne, toks pas mane negyvena. Kad neįtrauktume toliau į kokius nors ginčus, kas ten yra teisesnis ir ten dėl visokių patikrinimų, kad negąsdintume tų žmonių, kurie nuomoja butus ir t. t., iš principo manome, kad turėtų būti baigtinė procedūra, kad savininko žodis (jis pats žino, kas pas jį gyvena) yra paskutinis, o tas žmogus lieka toje eilėje, kur jis įrašytas kaip nedeklaravęs. Reikia tų žmonių nenervinti ir nejaudinti be reikalo, kas buvo senesnio įstatymo yda. Tai atbaidydavo žmones, kad tiesiog būtų leista jiems deklaruoti gyvenamąją vietą čia, nes žmonės bijo įvairiausių tampymų, tikrinimų ir t. t. Komitetas tam pritarė ir aš siūlau tikrai pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Galime. Ačiū. Tada komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė Seimo narių R. Dagio ir A. Strelčiūno pasiūlymui, tiktai pritarė techniškai suredaguotam pasiūlymui.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal ilgai negaišinsiu? Logiškas siūlymas. Savininkai turi žinoti, kas pas juos prisiregistravo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti šiam suredaguotam pasiūlymui bendru sutarimu? Tada gal galime pritarti bendru sutarimu 9 straipsniui? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 11 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu.
Ar galime pritarti visam naujos redakcijos 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dabar 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai reikia pripažinti, kad iš blogybių renkamasi mažiausia. Sutinku, kad neišsprendžiame šitos problemos iki galo. Reikia pripažinti, kad Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo išrišti Gordijaus mazgo. Tai yra sudėtinga problema ir ne vienų metų. Paprasčiausiai, nepriėmus šito įstatymo, nebus kito įstatymo pratęsti buvusį įstatymą. Mūsų komitetas rinkosi tą mažiausią blogybę ir siūlo pritarti, nes dalis žmonių paprasčiausiai susidurtų su didelėmis problemomis, nes prie savivaldybių toks deklaravimas nustotų galioti nuo sausio 1 dienos.
Dar kartą pakartosiu, ką aš kalbėjau ir per svarstymą. Į šitą procesą ne tik Vidaus reikalų ministerija turi įsitraukti, turi įsitraukti Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija, nes tiktai sietina su būsto nuoma. Būsto nuomininkai irgi nenori rodyti, nes nenori mokėti mokesčių. Būtų labai gerai, kad vis dėlto Mokesčių inspekcija, kuri tvirtina, kad visuotinio deklaravimo nereikia, nes viskas žinoma, padarytų apibendrinimą ir pateiktų siūlymus, kaip šitą problemą dėl nuomos sureguliuoti. Aš manau, tada maždaug 90 % dingtų problema ir dėl tų žmonių, kurie šiandien negali prisiregistruoti arba deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nes šeimininkai nesutinka.
PIRMININKAS. P. Urbšys – nuomonė už. Atsiprašau, nuomonė prieš.
P. URBŠYS (LVŽSF). Šis įstatymas yra priimtas 2015 metų birželio mėnesį su tais siūlymais, kad pakeičia dabar galiojančią tvarką. Tikrai situacija tarsi yra nevienareikšmė, kai asmenys, negalintys registruoti savo gyvenamosios vietos, turėjo registruotis prie savivaldybių. Bet dabar šitos pataisos, kurios yra pasiūlytos priimti, aš abejoju, ar išspręs tą problemą, tuos keliamus uždavinius. Ar tai nesibaigs tuo, kad sukels didesnę sumaištį ir padidins biurokratinę prievolę žmonėms? Mes tik turėsime tarsi sprendimą, bet tas sprendimas iš tikro mus ir paliks toje pačioje aklavietėje. Aš asmeniškai tikrai susilaikysiu, nes man toks įspūdis, kad čia yra dar vienas įstatymas, kai ne procedūros pritaikomos žmogui, o žmogus prie procedūrų.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mane šiandien aštriai kritikavo kolega P. Urbšys. Aš tikrai turiu pasakyti, kad jo kritika turi tikrai daug tiesos. Tai, kad jų komitetas anuomet jam nepritarė, tikrai racijos yra daug. Tas Teisės departamento išvadas, kurios yra pateiktos, tikrai verta įvertinti, nes neišsprendžia… Nė viena problema liko neišspręsta, bet mes tiesiog neturime dar kitokio pasirinkimo, nes dalis įstatymų, reaguojant į šitą naują įstatymo projektą, mūsų jau yra priimti ir Prezidentės pasirašyti. Jeigu mes pradėtume dabar ten dar ką nors tobulinti, mes tiesiog turėtume atšaukti anuos įstatymus. Gana kvaila situacija.
Šiaip ateityje, matyt, sprendžiant šitą problemą, nereikia suplakti į krūvą. Vienas dalykas – rasti, kur žmonės deklaruoja, piktnaudžiavimai dėl mokesčių mokėjimo yra vienas dalykas. Kitas dalykas – eilės žmonių, kurie buvo prie savivaldybių. Mes anuomet be reikalo jas panaikinome, nerasime kitokio sprendimo, kaip sudaryti tas eiles ir pagal tai mokėti pašalpas. Kai mes norime viską kartu išspręsti ir kyla tokių problemų, tiesiog reikia atskirti, sutvarkyti, kad pašalpų mokėjimas nebūtų su tuo susijęs, o tai būtų atskira tvarka. O dabar GPM mokėjimo interesas yra vienas – kokiam regione, tada negali taikyti registracijos žmonių prie darbovietės ir t. t. „Viskas viename“, tiesiog reikia juos išskaidyti.
Aš labai kreipiuosi į P. Urbšį, jeigu jam netrukdytų kolega šalimais. Gerbiamas Povilai Urbšy, aš į jus kreipiuosi, beveik pusę laiko kalbu su jumis, jūs kalbate su kitu. Mane ima pavydas. Aš kreipiuosi į jus, kaip į komiteto pirmininką, kad jūs vis dėlto grįžtumėte prie šito įstatymo projekto po to, kai jis bus priimtas, ir tas skyles, kurias iškėlė Teisės departamentas, ir tai, ką aš minėjau, jūs sutvarkytumėte taip, kaip reikia. Gaila, kad mes priimame taip įstatymus – ne nuo to galo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-1399.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1399) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, turime delegaciją iš Čečėnijos, pasveikinkime juos mūsų Seime. (Plojimai) Ž. Pavilionis nori tarti žodį.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip, šitie žmonės buvo pirmieji paaukoti V. Putino, šimtai tūkstančių civilių yra sunaikinti, mes čia jiems negalime labai padėti diplomatinėmis teisinėmis priemonėmis. Tikrai labai jums ačiū už pagarbą. O kas galėtų ateiti pasiklausyti pono A. Zakajevo 14 valandą Europos informacijos centre, jis daro pristatymą kartu su V. Landsbergiu. Labai ačiū jums ir ačiū jums už jūsų kovą už laisvę. (Plojimai)
11.51 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3, 4, 5, 9, 10, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2514 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1451(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1451. Svarstymas. Pranešėja – Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, čia yra lydimasis ką tik priimto įstatymo aktas. Tikslas yra suderinti teisės aktų nuostatas siekiant užtikrinti vienodų sąvokų taikymą įstatymuose, kurie įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Taikoma ypatinga skuba. Priėmimas. Vienas straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1451(3) priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1912 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1420(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1420. Priėmimas. Pasiūlymų, pastabų nėra. Vienas straipsnis. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1420) priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 591 ir 206 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1363(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1363. Svarstymas. Pranešėja Seimo narė – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 20 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1363 ir balsuodamas vieningai, 8 balsais už, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo, pritarė projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Pritariame ypatingai skubai? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Reikia balsuoti, Statuto…“) Statutas, reikia balsuoti, reikia 71 pritariančio Seimo nario.
Dėl 1 straipsnio balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis – 591 straipsnio pakeitimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Nėra ir pasisakančių. Balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis – 206 straipsnio pakeitimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Pasisakančių nėra. Balsuojame.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. 3 straipsnis taip pat priimtas.
Dėl viso pakeitimo kalbėti užsirašiusių nėra. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Statuto pakeitimai (projektas Nr. XIIIP-1363(2) priimti. (Gongas)
12.00 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1364(2) (svarstymas ir priėmimas)
Lydimasis – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1364. Svarstymas. A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Jeigu, Agne Širinskiene, galėtumėte, maloniai prašome. Projektas Nr. XIIIP-1364.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą gruodžio 20 dieną. Pasiūlymų ir Seimo narių iniciatyvų negavome – nei Teisės departamento pasiūlymų, nei Seimo narių. Buvo pritarta komiteto išvadai ir projektui 8 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Pritariame? Ačiū.
Priėmimas. 1 ir vienintelis straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pasisakančių nėra. (Balsai salėje)
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 101, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1364(2) priimtas. (Gongas)
12.02 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1365(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1365. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1365 gruodžio 20 dienos posėdyje. Atsižvelgėme ir į Teisės departamento pastabas, ir į Audito komiteto pasiūlymus, ir projektui pritarėme bendru sutarimu balsuodami 9 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Kultūros komiteto išvada. R. Šarknicką prašytume.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komiteto – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Audito komitetas svarstė šį projektą savo iniciatyva. Kadangi buvo keičiamas tas straipsnis, kuris numato, kad minėtos komisijos ataskaitą svarsto ir Audito komitetas dėl nelabai suprantamų priežasčių, pasiūlėme tai tiesiog pakoreguoti. Ačiū, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė ir bendru sutarimu buvo tokia išvada patvirtinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritariame bendru sutarimu. Dėl nuomonių niekas neužsirašė.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1365(2) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.05 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356(2). Svarstymas.
Dėl vedimo tvarkos – P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Pusės valandos pertrauka iki 12 val. 35 min. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matyt, tikslinga, jeigu frakcijos vardu prašo. Jeigu yra prieštaraujančių, prašome balsuoti. Kas už pusės valandos pertrauką? (Šurmulys salėje)
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 93: už – 57, prieš – 15, susilaikė 21. Pusės valandos pertrauka.
12.07 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1457(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1457(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 20 dieną svarstė įstatymo projektą. Įvertinome ir Teisėjų tarybos nuomonę. Projektui pritarėme balsuodami 9 balsais už ir 1 susilaikius. Balsavusių prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar yra pasiūlymų? Pasiūlymų nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo projektui?
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 62, prieš – 4, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
Pirmininkas siūlo šiandien ir priimti šitą įstatymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Galime pritarti.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnį galime priimti? Priimtas. 3 straipsnį galime priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 58, prieš – 5, susilaikė 19. Apylinkių teismų įsteigimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1457(2) priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-1499(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“. Svarstymas. Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Gerbiamasis pirmininke, ar yra gauta… Jūs tik pasakote komiteto išvadą, ar yra gauta pasiūlymų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį Seimo nutarimo projektą. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurios sako, kad įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai pastabų neturi. Komitetas balsavo. Balsavimo rezultatai: iš 11 dalyvavusiųjų už – 9, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. Diskutuoti kviečiu E. Pupinį. Nėra Edmundo. J. Olekas. J. Oleko nėra. E. Jovaiša. Gerbiamas komiteto pirmininke, akademike, jums galimybė diskutuoti dėl šio klausimo. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šis teikiamas nutarimas yra sudėtinė universitetų pertvarkos dalis. Šioje pertvarkoje dalyvauja iš esmės visi Lietuvos universitetai, išskyrus Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Vytauto Didžiojo akademiją, atsiprašau, Vilniaus dailės akademiją ir Karo akademiją. Tai yra suprantama ir jų specializuotumas nekelia jokių abejonių. Dažnai visuomenėje, o ir profesionaliai argumentuojant sakoma, kad Lietuvos sporto universitetas turi savo veidą, savo išskirtinumą. Taip, iš tikrųjų turi tam tikrą veidą, turi tam tikrą išskirtinumą, tačiau norėčiau štai ką pasakyti. Mano rankose yra MOSTA 2017–2018 metų duomenys. Štai kaip atrodo pirmoji studijų pakopa. Sportui tenka… Tai yra pirmoji pakopa, bakalauro pakopa. Sportui tenka 47 %, sveikatos mokslams – 33 %. Toliau. Kita, antroji pakopa, yra magistro pakopa. Sportui tenka 16 %, sveikatos mokslams – 42 %. Taigi, jeigu kalbėtume apie doktorantūros studijų priartėjimą prie sveikatos mokslų, tai galiu pasakyti, biomedicinos mokslai – 65 %, socialiniai mokslai – 35 %. Taip, tai yra labai akivaizdi sąsaja su sveikatos mokslais, su biomedicinos mokslais. Sakoma ir argumentuojama, kad universitetai finansiškai išsilaiko, kad jų studijų kokybė yra gera. Niekas to neneigia. Bet lygiai taip pat prašyčiau atkreipti dėmesį, kad pertvarkoje dalyvauja ir kiti universitetai. Kaip antai, Mykolo Romerio universitetas. Jame studijos geros, vertinamas gerai, jo tarptautinis įvertinimas yra štai koks: praeitais metais ekspertų pripažintas geriausiu Vidurio Europos universitetu socialinių mokslų srityje. Tas pats pasakytina apie A. Stulginskio universitetą.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, čia yra siekis, kad būtų dar geriau, kad studijos būtų kokybiškesnės, kad Sporto universiteto žmonės gautų geresnius atlyginimus, galėtų naudotis, kadangi yra tos pačios studijų kryptys, pačiais pažangiausiais metodais ir įranga. Labai išgyvena visuomenė ir teisingai išgyvena visuomenė, sakydama, ar Sporto universitetas nepraras savo veido, ar jis toliau turės įtakos Lietuvos gyvenime sporto vystymuisi. Mes turime labai aiškias jungimo… Pavyzdžiui, kai Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jungėsi su Veterinarijos akademija. Mes puikiai žinome, kad ta akademija… Planuojame, kad taip bus ir su Lietuvos sporto universitetu, kai jis turės akademijos statusą, kai jis turės autonomiją, kai jis turės savo vykdomas programas. Čia kalbame apie tą sinergiją, apie pajėgų sudėjimą į vieną vietą vardan geresnės kokybės, vardan geresnio atlyginimo, vardan mokslininkų ir dėstytojų augimo.
Gerbiamieji kolegos, tai yra reikalinga ir dar dėl vieno aspekto. Mes visi bendrai čia, Seime, pavasario sesijoje svarstysime ir finansavimo pokyčius, kurie ateis į mūsų universitetus. Mes galvojame, planuojame ir tikimės visų palaikymo pereiti prie valstybės finansuojamų krypčių sistemos. Tas sutelkimas tų krypčių ir tose kryptyse dirbančių pažangiausių…
PIRMININKĖ. Jau laikas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …mokslininkų yra mūsų didysis tikslas. Aš kalbėjau frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Matau, kad ruošiasi E. Pupinis. Aišku, aš galėčiau priminti Seimo statutą, kad jeigu Seimo narys neįspėjęs išeina iš posėdžių salės, jam žodis gali būti nesuteiktas. Tačiau, kadangi artėja šventos Kalėdos, suteiksime žodį E. Pupiniui, nes visi geri ir geranoriški, šiandien ypač atsakingai dirbantys ir gerai nusiteikę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke, Seimo Pirmininko pavaduoja. Iš tiesų, labai greitai šiandien viskas Seime vyksta. Toks priėmimo procesas, kad nesuspėji susiorientuoti, išeini penkioms minutėms, o žiūrėk – daug įstatymų priimta. Ko gero, tai nėra blogai, kai mes įstatymus priimame pakankamai atsakingai, kaip ir dera Seimo nariams, išklausydami visas puses, įvertindami susiklosčiusias situacijas. Apskritai, pati aukštojo mokslo reforma yra labai sudėtingas procesas, nes, kaip žinoma, taip pat yra žmonės, kurie ten dirba, yra žmonės, kurie ten mokosi, yra žmonės, kurie priima įstatymus tam, kad visi procesai vyktų pakankamai sklandžiai ir gerai. Iš tiesų, turbūt ir ši aukštojo mokslo reforma, sulaukusi nemažai ginčų, nėra išimtis, kai mes turime įvertinti visas puses. Ir, ko gero, tikrai svarbus reikalas, pribrendęs reikalas. Tačiau turbūt visas svarstymas prasidėjo nuo to, kad, iš tiesų, mes turime labai daug programų, kurios dubliuojasi universitetuose. Nes, kaip žinoma, kaip sako lietuviška patarlė: „Žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur geriau.“ Iš tikrųjų, čia tas procesas turi įtakos, kadangi visi pripratę lengviau gyventi. Iš tikrųjų, susiklostė tokia situacija, kai pristeigė daug programų, kuriose pakankamai maži finansavimui reikalingi resursai, vesti pakankamai paprasta, todėl galbūt atsirado daug socialinių, humanitarinių programų, tačiau susiduriame su specializuotais dalykais – tai yra inžinierių parengimas, trūksta statybininkų, kurie galėtų vadovauti statyboms inžineriniu lygiu. Mechanizacijoje tam tikros problemos. Ir tai susiję ne tik su norais. Aišku, svarbu ir tai. Galbūt specialybės nepatrauklios, kadangi kitos specialybės buvo pateiktos patraukliau. Iš tikrųjų, susiklostė tokia situacija, kad mūsų rinkai pradėjome ruošti specialistus, kurių nereikia. Ir dėl to turėjo būti reforma, dėl to prasidėjo reforma, bet baigėsi visiškai, ko gero, ne taip, kaip mes norėtume. Baigėsi ji taip, kad mes pradedame ieškoti tų grandžių, kurios silpniausios ne pagal savo reikalingumą, bet kurias galima taip, šiurkščiai pasakius, dirbtiniu būdu sujungti ir pasakyti po kiek laiko, kad mes tą reformą padarėme. Konkrečiai šiuo nutarimu taip pat mes norime išspręsti problemą, kur galbūt gana silpna grandis: vieni pritaria, kiti nepritaria, ir mes juos norime sujungti Seimo valia. Čia jau buvo sakyta, kad netgi nepaisydami įstatymų, kurie reglamentuoja mūsų veiklą, ir tuo labiau Mokslo ir studijų įstatymo, kur pasakyta, kad gali būti toks sprendimas priimamas arba universiteto teikimu, tai yra sutarimas dėl jungimosi ir panašiai, antras variantas yra Vyriausybės teikimu. Teikimą mes suprantame kaip atskirą dokumentą, kur pasakyta, kad Vyriausybė teikia nutarimo projektą, kuriuo sujungia tokius universitetus, tokius ir tokius. Manyčiau, kad tų dalykų mes neišpildome ir šiuo metu bandome kitus nutarimus parodyti kaip Vyriausybės kažkokį sprendimą, bet, deja, taip nėra.
Dabar vėlgi manyčiau, kad mes turėtume nedraskyti atskirais savo nutarimais pagal laiką, o galbūt galėtume bent jau vienu metu priimti nutarimus dėl kitų universitetų. Juk yra ir Kauno Vytauto Didžiojo, A. Stulginskio, kur prijungiame Vilniaus universitetą. Yra kalbama apie Mykolo Romerio kažkodėl sujungimą su Inžineriniu universitetu. Tai galbūt galėtume bent jau kartu. Nes vakar vėl buvo nesusipratimas, kai atvažiavo A. Stulginskio universiteto rektorius, atvažiavo Vytauto Didžiojo universiteto, buvo Edukologijos universiteto, o sujungimo principą keičiame. Žmonės, gavę pritarimą ir senato, ir tarybų tą procesą vykdyti sujungimo būdu, o jie atvažiavo, sužinojo, kad tai bus prijungimo, kad iš tikrųjų visai keičiasi principai.
Gerai, kad komitetas sutiko tą procesą šiek tiek grąžinti, ir galbūt net iš mandagumo mūsų, kad mes žmoniškai galime elgtis ir su universitetais, ir su rektoriais, atidėjome tą klausimą. Manyčiau, teisingiausia būtų galbūt ir šį klausimą atidėti. Suteikti galimybes Vyriausybei dar padirbėti šiuo klausimu, ne iš jėgos pozicijų eiti, o paprasčiausiai dar susėsti visiems prie stalo. Dabar pagrindinė problema yra ta, kad nėra sutarimo. Manyčiau, galima tą pasiekti. Todėl aš šįkart susilaikysiu dėl tokio nutarimo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome labai svarbų ir sudėtingą klausimą, kokiu keliu žengs mūsų aukštasis mokslas. Mes šiandien turėjome gerą galimybę susitikti su Sveikatos mokslų universiteto vadovybe, padiskutuoti, kokia yra situacija ir kokios nuotaikos yra šiame universitete. Universitetas supranta pertvarkų būtinybę ir siekį dar geriau atlikti savo misiją, tačiau jis iškėlė keletą klausimų, kurie liko neatsakyti ir štai čia šiandien posėdyje. Gerbiamasis komiteto pirmininkas paminėjo, kad pats universitetas turi gerus rodiklius ir yra gerai vertinamas kaip universitetas. Ir klausimas yra, kas pagerės, kai bus įvykdytas toks prijungimas? Kolegos kėlė labai aiškius klausimus, kaip bus su kai kuriomis universitete vykdomomis programomis ir specialybėmis, pavyzdžiui, kūno kultūros mokytojais? Ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, būsimasis, sujungtas universitetas, pasirengęs plėtoti ir pedagogikos specialybę? Todėl manau, kad tikrai mes turime apie ką pasvarstyti.
Šiandieną, bent jau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, labai aiškiai suformulavome sau, kaip politikams, užduotis prieš balsuojant dėl šio įstatymo projekto. Mes tikrai turėtume turėti labai aiškius atsakymus, kaip kai kurios kryptys vystysis. Iš tikrųjų Kaune, be jungiamo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sporto universiteto, yra kita dalis universitetų, kurių šiandien jungimąsi esame pristabdę. Paraleliai ėję procesai vieni pristabdomi, aš turiu galvoje Vytauto Didžiojo universiteto ir LEU jungimą, todėl būtų gerai, kad mes galėtume šituos procesus sinchronizuoti, kad jie eitų paraleliai ir būtų labai aiškūs atsakymai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete toliau bus vystoma sporto kryptis, toliau bus vykdoma edukologija, integruojant ir išnaudojant tas bazes, kurios buvo. Nes yra tokių labai paprastų ir praktinių kabliukų, kuriuos šiandien mes galime prisiminti.
Štai kolega yra buvęs Veterinarijos akademijos auklėtinis ar universiteto darbuotojas ir šiandien žinome, kad Veterinarijos akademijos gražiame stadione sportui vietos nebeliko. Jo teritorijoje išaugo Visuomenės sveikatos fakultetas. Jeigu toks požiūris bus plėtojamas į sportą, tai ne visai bus gerai, kad mes tą leistume ir savo sprendimais padarytume. Jeigu mes surastume bendrą kalbą, kad iš tikrųjų edukologija bus paraleliai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir kas ten bus iš Vytauto Didžiojo sujungto universiteto, tada mes galėtume sau aiškiai atsakyti, kad iš tikrųjų tos kryptys galimos.
Galime džiaugtis kai kuriais Sveikatos mokslų universiteto pasiekimais, galime šiek tiek priekaištauti, kad ne viskas yra padaroma, nes kai kurios užduotys, kryptys, kaip trenerių parengimas su aukštuoju išsilavinimu, iš tikrųjų netenkina Lietuvos sporto poreikio. Ir atskiros federacijos kelia klausimą, ką daryti? Galbūt žengti žingsnelį atgal ir leisti treneriais dirbti nebaigusiems aukštojo mokslo. Bet man atrodo, kad būtų žymiai geriau, kad jau nuo pačių mažiausių, nuo vaikų treniravimo su jais dirbtų treneriai, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Lygiai taip pat sportinė kineziterapija, kuri reikalinga, kuri yra vystoma šiame universitete, ar mes išlaikysime tiek tą medicininę kryptį, kuri Sveikatos mokslų universitete, kiek sportinę.
Turėtume labai aiškiai tas mintis girdėti, užrašyti, o ne dabar sakyti, kad kažkas žino, aš žinau, taip bus. Bet mes tokių „taip bus“ jau daug esame girdėję, todėl dar kartą, kolegos, kviečiu, kad sulauktume universitetų tarybų sprendimo, sulauktume Vyriausybės pozicijos ir tada, turėdami bendresnį vaizdą, negu šiandien turime kai kurie iš mūsų, galėtume tokį sprendimą priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinį kalbėti kviečiu K. Mažeiką. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties, kolegos, turbūt aš vienintelis šioje salėje esu tas, perėjęs tą procesą, dėl ko jūs visi ir bijote, nes aš tikrai dirbau Veterinarijos akademijoje, studijavau. Man teko dirbti ir Sveikatos mokslų universitete ir tą procesą, kuris pereitas, kurio dabar čia lyg ir baiminamasi, tikrai bandoma padaryti kažkokiu siaubu, o jis yra turbūt keleto žmonių problema. Kalbu apie Sporto universiteto tam tikrus asmenis, tam tikrą grupę žmonių, kurie galbūt šiandien bando iš to daryti politiką.
Kodėl, jei pažiūrėtume, atsuktume tą laiką atgal, tais metais, kai buvo deramasi, kokia kryptimi turi eiti tuometinis Medicinos universitetas, Veterinarijos akademija, diskusijose taip pat dalyvavo ir tas pats dabartinis Sporto universitetas? Buvo lyg ir net viskas sutarta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir schemose, mes ir šiandien galėtume pamatyti archyvuose… buvo Medicinos akademija, Veterinarijos akademija ir Sporto akademija. Būtent ką mes buvome diskutavę… Tačiau tam tikrų žmonių turbūt iniciatyva šiandien mes turime priimti šį sprendimą. Turbūt geriausiai pasako skaičiai ir faktai, kurie buvo pasiekti po to, ir aš, kaip tos lyg ir mažosios akademijos, kuri, lyg ir buvo baiminamasi, išnyks ar dar kažkas, bus su ja susidorota… galiu tik konstatuoti faktą, kad pasižiūrėjus į studentų skaičius, į mokslo lygį, kiek šiandien mokslininkams, mokslo darbams, tiriamiesiems darbams skiriama finansavimo, kokia įranga, kokios darbo sąlygos ir visi kiti dalykai, ką jie turi, koks yra mikroklimatas laboratorijose, katedrose, kiek turi laisvės priimdami sprendimus dėl pinigų, dėl krūvių, tai išties, manau, atsako į visa tai. Jeigu mes norime pakelti mokslo lygį ir kad universitetas atitiktų tikrai universiteto vardą, tas sprendimas yra neišvengiamas.
Nenoriu įžeisti kolegų, kurie dirba tame universitete ir tikrai stengiasi, bet po to sprendimo, kai buvo atsisakyta jungtis prie bendro universiteto, tikrai nemaža dalis mano tikrai gerų pažįstamų perspektyvių mokslininkų, sportininkų, kurie tikrai buvo pasiryžę dirbti sporto ir mokslo srityse, paliko tą universitetą. Vėlgi kalbu apie tą nedidelę grupę žmonių, kurie padarė tuos sprendimus, ir šiandien tas universitetas iš dalies yra stagnacijos būsenos. Reikia atverti akis ir pažiūrėti į realią situaciją, kiek mes turime abiturientų, kiek turėsime studentų.
Jeigu mes kalbame apie stojamojo balo padidinimą, automatiškai turbūt kalbame apie dar mažesnį studentų skaičių. Iš kur mes tų vaikų… neatsivešime iš užsienio. Yra tokia galimybė, ką rodo dabartinis Sveikatos mokslų universitetas ir ta pati Veterinarijos akademija, kur jau dabar yra studijų programų anglų kalba, kur važiuoja studentai ne tik iš Afrikos šalių, kaip kai kuriuose universitetuose, bet važiuoja iš labai išsivysčiusių šalių – iš Švedijos, Vokietijos. Tai rodo turbūt ne tik mokslo, bet ir studijų kokybės lygį.
Kolegos, išties noriu pasakyti, kad tų baimių tikrai nėra ir negali būti. Turime atverti kelius tiems sprendimams priimti. O kad yra tam tikrų žmonių, kuriems tie sprendimai nepatinka, tai natūralu, nes kas nors galbūt neteks darbo, kas nors galbūt turės atsakyti už savo praeityje padarytus sprendimus. Turbūt viskas turi atsistoti į vietas, jeigu mes einame tuo teisingumo keliu.
Dar pabaigai. Kolega priminė, kad Veterinarijos akademijos stadione neliko vietos sportui ir dabar stovi Visuomenės sveikatos fakultetas. Tai yra tikriausiai pasekmė tų investicijų, dabar ten vyksta puikiausi tyrimai, konferencijos, vykdomas tikrai puikus aukštos kokybės mokslas, o iki tol dėl studentų skaičiaus mažėjimo tame stadione buvo ganomi arkliai ir vedžiojami šunys. Noriu pasakyti, kad sportui vietos yra, ir universitetas, manau, tikrai…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs jau viršijote laiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …suras tinkamus sprendimus. Palikime tai specialistams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės diskusijose išsakytos. Nuomonė už, nuomonė prieš, nes pasiūlymų nėra, svarstymo stadijoje. Prašau, kolegos. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau išsakyti tris argumentus, kodėl raginčiau Seimo narius balsuoti už šį Seimo nutarimą.
Pirmas. Tai yra akivaizdi sinergija tarp giminingų ir susijusių studijų ir mokslo krypčių. Savo universiteto turėjimas niekaip nereiškia sėkmės. Lygiai taip pat kaip įsitraukimas į stipresnį universitetą niekaip nereiškia praradimo. Aš raginčiau kolegas, kurie bando tapti advokatais išlaikymo atskiro universiteto, išsivaduoti iš siauro mąstymo, kad mano institucija – mano sėkmė, ir pereiti prie mąstymo, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tarpdiscipliniškumas veda prie rezultatų. Tai pirma.
Antras. Jau buvo minėta LSMU pozityvi patirtis. Pasižiūrėkite, kas atsitiko su Veterinarijos akademija, prisijungusia, susijungusia su stipria medikų bendruomene. Atlyginimai augo ne po kelis procentus – 50 % ir daugiau, ir tai yra faktai, kuriuos galime atrasti ne vienu atveju ir nuo pat pradžių. Užsienio studentų srautai (kolega jau apie tai minėjo) yra aiškus pliusas, tas dėl tarptautiškumo sustiprintų pozicijas tų pačių sporto akademinės bendruomenės narių.
Trečias argumentas, kodėl mes turime balsuoti už šį nutarimą. Jeigu teisiniais argumentais remdamiesi mes stabdytume procesą išvestiniais, dirbtiniais argumentais sakydami, kad nėra visų institucijų pritarimo, negalime pritarti, tai bet koks susitarimas, dėl kurio Seimas gali savo kokią nors valią ir poziciją diktuoti, taptų niekinis. Pasižiūrėkime į ateitį, ką darė danai, suomiai…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūsų laikas baigėsi.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). …kokią valią demonstravo. Jie pasiekė tikrai gerų sinergijos rezultatų. Todėl kviečiu balsuoti už ir tikrai nedvejoti dėl atskirų niuansų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš kolegai tiesiog norėčiau pasakyti, kad ne visi, kurie pasisako prieš šitą nutarimą, yra atskiro universiteto išsaugojimo šalininkai. Aš asmeniškai manau, kad Kaunas tikrai gali turėti vieną didelį, konkurencingą universitetą, kuris suvienytų visus šiandien ten veikiančius universitetus. Mes jungdami po vieną universitetą mažiausio pasipriešinimo būdu gal ir išlaužiame kokį nors šiek tiek geresnį efektą, negu yra šiandien. Kažkiek besidubliuojančių programų išnyks. Bet ar tai yra optimalus rezultatas ir tas proveržis, kurio iš tikrųjų šiandien reikia aukštojo mokslo sistemai?
Manau, kad jeigu mes imtume visą sistemą ir į visus universitetus žiūrėtume kaip į vieną sistemą, mes tikrai galėtume optimizuoti sistemą gerokai efektyviau, negu tai daroma dabar. Atnešimas tokio vieno mažiausio universiteto prijungimo, nežiūrint į kitus universitetus, išties labiau panašu ne į aukštojo mokslo reformą, bet į razinkų išgnaibymą iš pyrago, kai kažką padarome, bet iš tikrųjų rezultatas, ko gero, liks beveik toks pats, koks ir buvo.
Manau, kad vietoj tokių nelabai valinių sprendimų galbūt galėtume pažiūrėti į MOSTA siūlymus, kurie buvo daryti pačioje pradžioje, ir priimti sprendimus dėl viso aukštojo mokslo sistemos, kad Kaune būtų iš tikrųjų vienas didelis ir stiprus universitetas, o ne jungiama kažkas su kažkuo tiesiog todėl, kad žmonės turi mažiau galių pasipriešinti negu kiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Nors norinčių kalbėti yra ir daugiau, bet svarstymo stadijoje po vieną. Prašom balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 70, prieš – 4, susilaikė 21. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas ir mes jau grįžtame atgal prie mūsų darbotvarkės.
E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kai buvo teikiami šie du nutarimai per priėmimą, buvo pažymėta, kad dėl abiejų yra skubos tvarka. Taip.
PIRMININKĖ. Ypatinga skuba nėra numatyta. Pirmininkas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau skubos.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Aš turiu priminti Statutą – ypatingą skubą suteikia tik Seimo Pirmininkas. Tokios prievolės ir tokio pasiūlymo jis… (Ar yra Pirmininkas salėje? Nėra.) …nepaliko. Tad atleiskite, gerbiamieji, savivaliauti negaliu.
12.39 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356(2) (svarstymo tęsinys)
Tęsiame posėdį toliau. Skelbiu kitą mūsų klausimą. Grįžtame prie Visuomenės informavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1356(2). Svarstymas. Kviečiu S. Tumėną į tribūną, Kultūros komiteto išvada.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, pristatau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 aštuonių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Komiteto posėdis įvyko gruodžio 18 dieną. Dalyvavo ir diskutavo įvairių institucijų atstovai: Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, ministerijų. Bendru sutarimu buvo pritarta šiems projektams. Pagal tą įstatymo projektą – svarbiausias momentas! – būtų steigiama viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacijos sistema. Tokios bendros sistemos atsiradimas yra sietinas su siekiu didesnio viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų darbo ir visuomenės informavimo procesų skaidrumo, su mažesne tikimybe korupcijos veiksnių viešajame ir privačiame sektoriuose, su didesniu visuomenės kritiniu mąstymu, efektyvesne asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga. Be abejonės, tai yra ypač svarbu ir dabar, kai gyvename informacinių grėsmių akivaizdoje…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs skaitote Kultūros komiteto išvadą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taigi komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. S. Gentvilas. Prašau. Ačiū pranešėjui. Jums penkios minutės diskutuoti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju kolegoms už galimybę pasisakyti. Šiuo laikotarpiu, kai 80 Seimo narių turi teisę kištis į valstybinio radijo ir televizijos transliuotojo konkrečią veiklą, šituo laikotarpiu, kai patys valdantieji turi paralelinius savo žurnaliukus, pavadintus „Naisių žemė“, „Bundanti Klaipėda“, „Regiono naujienos.lt“, laikraštukus ir interneto portalus, kurių nėra Viešųjų informacijos skleidėjų registre, bet jų veidai ten yra ir jie nesikuklindami perveda pinigus šiems portalams, šiuo laikotarpiu mes kuriame dar vieną registrą, nors valstybė turi per 190 registrų. Šioje valstybėje kuriame registrą, kuriame įpareigosime laisvąją žiniasklaidą registruoti save ir teikti papildomą informaciją. Kai buvo pradėta diskusija dėl šito registro kūrimo, leiskite priminti ir Vyriausybės protokoluose tai atsispindi, buvo norima turėti informaciją apie visas pajamas, kurias gauna komerciniai ir nepriklausomi nevalstybiniai žiniasklaidos kanalai. Visas pajamas, kurios viršija 3 tūkst. eurų. Iš esmės buvo norima žinoti, kas finansuoja žiniasklaidą, o tai yra visiškai nebūdinga normaliai, laisvai veikiančiai žiniasklaidai.
Gerbiamas S. Tumėnas pristatė tris tikslus, ko siekiama šiuo įstatymu, tai yra skaidrumo, kritinio mąstymo, asmens teisėtų interesų apsaugos. Aš manau, kad mes galėtume šituos tikslus pasiekti nesikišdami į laisvos žiniasklaidos veiklą, apribodami savo politinių interesų sklaidą ir propagandą per laikraštukus, kurie nepatenka į šitą diapazoną ir yra naudojami. Man atrodo, kultūros ministrė visų pirma turėtų imtis tokių žiniasklaidos šaltinių, kurie yra už šito įstatymo ar egzistuojančio registro ribos, sugaudymo, kontrolės, užuot kontroliavusi esamą žiniasklaidą. Šiandien matome, kaip įtakingiausios žiniasklaidos priemonės yra paduodamos į teismus arba kvestionuojama jų žodžio laisvė užduoti klausimus mūsų vienos valdančiosios partijos pirmininko, taip pat frakcijos seniūno vardu.
Laisvoji žiniasklaida šiandien net nebegali užduoti klausimų, užtai ir susilaukia atsako, kad bus imamasi teisinių priemonių. Šitoje situacijoje, kai mes turime aibę registrų, kai ta pati Kultūros ministerija turi esamą registrą ir aiškinamajame rašte yra pasakiusi, kad nesugeba sujungti registrų į vieną, išleisti dar 420 tūkst. naujam registrui kurti yra nusikalstama tai pačiai žiniasklaidai. Prisiminkime, kad per pastaruosius metus, gerbiami valstiečiai, apriboję alkoholio reklamą, apriboję azartinių lošimų reklamą, jūs sakėte, kad sukursite spaudos finansavimo fondą ir padidinsite lėšas, skiriamas žiniasklaidos projektams, kurie būtų skaidriai išdalinami. Bet ką mes matome? Valstybės finansavimas žiniasklaidai nebuvo padidintas, bet buvo iš esmės pratęstas ydingai veikusių ministerijų šakinis finansavimas viešiesiems ryšiams. Šiandien vis dar matome žiniasklaidą, finansuojamą pagal tiesiogines sutartis per įstaigas, įmones ir ministerijas.
Aš manau, jeigu mes iš tikrųjų siektume, gerbiamas Stasy Tumėnai ir kolegos, didesnio žiniasklaidos skaidrumo, tai mes vadovautumės tomis taisyklėmis, iš tikrųjų iškėlusiomis skandalus, apie kuriuos mes šiandien diskutuojame Seime ir V. Bako inicijuojamose komisijose. Kalbu apie „15min.lt“ tyrimus, kalbu apie „Panama papiers“, ar Maltos popierius, visus juos iškėlė tarptautiniai žiniasklaidos konsorciumai, kuriems tikrai nereikėjo registruotis ir būti kontroliuojamiems. Šiuo atveju mes kalbame tiktai apie apsimestinį rūpinimąsi žiniasklaida, dar kartą registruodami ir priversdami ją paklusti paragrafo teisei, neduok Dieve, jinai kada nors suklys ir mes galėsime ją bausti ar kaip nors kitaip licenciją atimti ir neleisti jai kreiptis paramos.
Gerbiamieji, rodykime didelę pagarbą žiniasklaidai. Manau, kad šitas registras ne padės, o tikrai pakenks mūsų, jaunosios demokratijos, žodžio laisvės sklaidai. Kviečiu susilaikyti šio įstatymo atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Nuomonė – už, nuomonė – prieš svarstymo stadijoje.
R. Šarknickas – nuomonė už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai daug prisakėte jūs, gerbiamas Simonai. Nežinau, kam atstovaujate, paliekate daug nerimo. Gal pradėsiu iš savo varpinės, kuo labiausiai aš rūpinuosi ir kas vyksta Lietuvos žiniasklaidoje. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) yra reglamentavusi Lietuvos etikos inspektoriaus tarnybą, kad nebūtų romantizuojamos savižudybės, tačiau šio reglamento žiniasklaida visiškai nesilaiko. Kas vyksta kitose pasaulio šalyse, mes nematome. Tai yra didžiulė problema, kai detalizuojamos savižudybės. Vienas iš pagrindinių dalykų, kai mes kalbame apie savižudybes, Lietuva pirmauja kone pasaulyje, kad nesilaikoma šitų taisyklių iš viso. Čia kalbama iš esmės apie skaidrumą, apie korupcijos nebuvimą. Mes, Seimas, esame išrinktas Tautos valia, mes atstovaujame Lietuvai ir turime bendrai žiūrėti į šitą bendrą reikalą.
Jums, gerbiamas Simonai, reikėjo apsilankyti Kultūros komiteto posėdyje ir klausymuose. Tai yra bendras visų atstovų reikalas ir mūsų komiteto reikalas, jie visi sutiko su šia įstatymo pataisa, jūs nepainiokite ir neklaidinkite visuomenės. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal jau 20 metų rašinėju tekstus, prieš 15 ar 20 metų – mokslinius, vadybinius, viešojo administravimo tekstus, kuriuose vis raginu negausinti registrų skaičiaus, bereikalingai negausinti. Štai keli šimtai tūkstančių – švyst ir nebėra. Dar tą registrą reikės nuolat išlaikyti.
Tų registrų yra visokiausių – vėžininkų, tuberkuliozininkų. Neužtenka ligoninių registrų, ne, ne, reikia būtinai partikuliariai įkurti, kadangi neužtenka vieno, tai bus du vėžininkų registrai. Tikrai negalima taip elgtis su valstybės registrais. Užtenka vieno ar kelių registrų. Paimkime Austrijos pavyzdį, o ten gali būti poaibiai, kažkokios registro dalys, kur reikalingi įrašai bus įrašyti. Jeigu mes įregistruojame įmones ar dar ką, tai ten gali būti registruota įvairi veikla, jinai yra įregistruota. Tai gali būti leidinių leidėjai, periodiniai leidėjai, dar kas nors. Visą tą mes galime kuo puikiausiai turėti ir turime, tiesą sakant. Bet ne, dar negaila kelių šimtų tūkstančių. Štai gaila buvo truputį pinigų, kai reikėjo rezidentams stipendijas padidinti nuo 200 eurų, kad bent siektų 250. Ten jau gaila pinigų, o čia negaila. Nesąmonė visiška! Visiška nesąmonė! Pinigų švaistymas ir nieko kito.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, prašome balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 58, prieš – 12, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta. M. Puidokas – replika po balsavimo.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tiesiog noriu kolegoms padėkoti už balsavimą ir pasakyti, kad šios pataisos remiasi geriausia europine praktika, t. y. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, taip pat „European Broadcasting Union“, kurios labai aiškiai kalba apie tai, ką reikia pateikti, t. y. kalbama, kad viešai visuomenei turėtų būti žinomos išlaidos, finansavimo susitarimai… (Balsai salėje) …audito ataskaitos ir kiti dalykai. Sveikinu, kad tampame tikrai demokratine šalimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Leiskite, gerbiamieji kolegos, kadangi jūs jau kalbėjote, replikuoti žodžio nebesuteiksiu. Laukia Vyriausybės valanda.
12.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-1536(2) (pateikimas)
O prieš tai aš labai atsiprašydama, kad nesuteikiu žodžio replikuoti, noriu paskelbti kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-1536. Pranešėja – teisingumo ministrė M. Vainiutė.
M. VAINIUTĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip gerbiamoji pirmininkė ką tik pristatė, norėtume pateikti nutarimą dėl kreipimosi į Seimą su prašymu pritarti I. Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus.
Aš labai trumpai norėčiau priminti pirmiausia teisinį reglamentavimą. Kaip žinome, pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Europos Sąjungos sutartyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo atitinkamuose straipsniuose, o svarbiausias šiuo atveju nacionalinis reglamentavimas, t. y. Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio 3 dalis, kur yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisėjo kandidatūrą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus turi pateikti Vyriausybė gavusi Respublikos Prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu.
Labai trumpai, kokia eiga buvo minėtas kandidatas atrinktas. Vyriausybė pasinaudojo gerąja praktika, kuri buvo jau ankstesniais laikais atrenkant kandidatus. Buvo sudaryta, kadangi tokia tvarka apskritai nėra niekur reglamentuota, Ministro Pirmininko buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo deleguoti atstovai iš Seimo, Respublikos Prezidento kanceliarijos, iš Vyriausybės kanceliarijos, Aukščiausiojo Teismo ir Užsienio reikalų ministerijos. Iš viso vyko net trys posėdžiai. Apskritai skelbimas kreiptis ir teikti savo kandidatūras buvo paskelbtas viešai. Taigi iš esmės visi asmenys, kurie manė tinką eiti šitas pareigas, turėjo galimybę pateikti dokumentus. Pirmą kartą kreipėsi keturi kandidatai, per papildomą, kadangi mes prašėme papildomai pateikti dokumentus, nes pirmame posėdyje manėme, kad tas skaičius yra per mažas, dar kreipėsi du asmenys ir tada iš jų buvo atrinktas kandidatas, kaip žinome, I. Jarukaitis. Po to pagal teisės aktus gruodžio 18 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo teikia I. Jarukaičio kandidatūrą. Antras žingsnis buvo, kaip žinome, Prezidento dekretas. Taip pat pritarimas yra gautas ir dabar prašytume Seimo pritarti šiai kandidatūrai. Po to, kaip mes žinome, dar procesas nesibaigia, nes pagal Europos Sąjungos veikimo… 255 straipsnį įsteigtas komitetas vertins valstybių narių pateiktus kandidatus. Šitas pretendentas pagal minėtą reglamentavimą bus įvertintas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Gal trumpai būtų tiek.
O apie patį kandidatą, tai jis salėje dalyvauja, gyvenimo aprašymas yra pateiktas. Tik, aišku, norėtume gal čia pagrindinius dalykus paminėti, kad jis yra Europos Sąjungos teisės specialistas, yra parašęs disertaciją ir turi teisinio darbo patirties, yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas. O šiaip, kokie reikalavimai Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, tai galėtų būti skiriami asmenys, kurie atitinka valstybės narės nustatytus reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms arba pripažintos kompetencijos teisės specialistui. Taip yra formuluojami bendrieji reikalavimai. Ačiū.
Prašytume pritarti, kaip ir minėjau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrei. Jūs galite atsisėsti, nes pagal Statuto 200 straipsnį klausimai bus užduodami kandidatui ir kviečiu kandidatą gerbiamąjį I. Jarukaitį. Jums skiriamas laikas prisistatyti ir atsakyti į klausimus. Prašau.
I. JARUKAITIS. Laba diena, Seimo nariai. Aš esu Irmantas Jarukaitis. Ministrė trumpai pristatė. Iš tikrųjų negaišindamas jūsų laiko trumpai prisistatysiu. Paskui, aišku, matyt, turėsite klausimų.
Iš tikrųjų turiu daugiau nei 20 metų teisinio darbo patirties. Visa teisinė karjera yra susijusi su iš pradžių Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą, vėliau, kada mes įstojome į Europos Sąjungą, dirbau Europos teisės departamente, o nuo 2010 metų – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Iš pradžių, kaip jūs puikiai žinote, 1997 metais, kada prasidėjo pats procesas, teko teikti konsultacijas tiek mūsų derybinei komandai, tiek dalyvauti pačiose derybose, rengti įvairius teisės aktų projektus, vertinti juos. Kai įstojome į Europos Sąjungą, nuo 2004 iki 2010 metų dirbau Europos teisės departamente, teko atstovauti kai kuriose bylose Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme įvairiuose kontekstuose, tiek bylose prieš Lietuvą, tiek tose, kuriose Vyriausybė…
Nuo 2010 metų dirbu teisėju Vyriausiajame administraciniame teisme. Tai, matyt, tas teismas, kuris daugiausia susiduria su Europos Sąjungos teise, nes administraciniai santykiai plačiąja prasme yra gana plačiai reguliuoti, ar tai būtų konkurencijos teisė, ar tai būtų užsieniečių teisinė padėtis, galų gale Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama teikiama, ir įvairios kitos sritys, kurias vienu ar kitu aspektu Europos Sąjungos teisė reguliuoja.
Nuo 1999 metų dėstytojauju Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Kaip ministrė minėjo, esu parašęs disertaciją su Lietuvos konstitucinės ir Europos Sąjungos teisės sankirta susijusiais klausimais. Tikiuosi, kad ir teorinė, ir praktinė patirtis leis man tinkamai atstovauti Lietuvos teisės sistemai, prisidėti prie Europos Sąjungos teisės plėtojimo. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia M. Majauskas. Ir aš atsiprašau, kol dar kolega neklausia, gerbiamųjų ministrų, galbūt galima būtų leisti atsakyti kandidatui į klausimus. Vyriausybės valandą pradėsime po kokių 7–10 minučių ir tada leisime visiems dalyvauti Vyriausybės valandoje.
M. Majauskas. Atsiprašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kandidate, suprantu, jog Tautos atstovybės vaidmuo čia yra tik konsultacinis, bet tikrai vertinu galimybę užduoti klausimą ir naudodamasis šia proga norėčiau išgirsti jūsų nuomonę dėl dviejų paskutinių aktualijų. Viena – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl „Uberio“ ir sako, kad tai yra tiesiog taksi bendrovė ir jai turi būti taikomas griežtesnis reguliavimas nei iki šiol, t. y. valstybės narės gali dėl to apsispręsti.
Antra aktualija dėl Europos Komisijos sprendimo paduoti Vengriją, Čekiją ir Lenkiją į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Aš tikiuosi, jūs būsite paskirtas, jums reikės nagrinėti šį klausimą dėl atsisakymo pripažinti, priimti nuspręstas pabėgėlių kvotas. Dėl to perkėlimo, tų kvotų atsisakymo, kokia būtų jūsų nuomonė, jeigu jūs ją galėtumėte išsakyti.
I. JARUKAITIS. Labai ačiū už klausimus. Dėl pirmo.
Klausimo, kurį teikė nacionalinis teismas, esmė buvo paprasta, t. y. kaip kvalifikuoti pačias „Uberio“ paslaugas? Tai yra dvi gana skirtingos pozicijos. Viena paprasta, kad „Uberio“ aplikacija yra tiktai informacinė paslauga, iš esmės neturinti nieko bendro su transporto paslaugomis, ir, aišku, kita nuomonė, kad iš tikrųjų, de facto, tai yra transporto paslauga. Iš tikrųjų vakar ar užvakar Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą šioje byloje ir iš esmės, kiek aš prabėgom spėjau pasižiūrėti tą sprendimą, Teismas visgi konstatavo, kad yra pakankamai aiškus ryšys tarp vartotojo „Uberio“ aplikacijos ir paties „Uberio“, jeigu taip galima pasakyti. Iš esmės buvo konstatuota, kad tai yra transporto paslauga Europos Sąjungos teisės požiūriu. Ką tai reiškia nacionalinės teisės požiūriu? Tai reiškia, kad iš tikrųjų valstybės narės galės tą paslaugą traktuoti kaip transporto paslaugą. Ir atitinkamai, aišku, tai yra valstybių narių reikalas apsispręsti, kaip reguliuoti taksi paslaugas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Atsakymas…
I. JARUKAITIS. Dėl antrojo, matyt, kaip sakėte, kadangi kreiptasi, nenorėčiau tikrai komentuoti, nes jeigu būsiu paskirtas, būčiau apkaltintas galbūt šališkumu. Aišku, yra kreipimasis, Teismas nagrinės tuos teisinius argumentus.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kad neatkreipiau dėmesio, jog buvo užduoti du klausimai. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis kandidate, aš tiesiai prieš jus. Sveiki. Ačiū už jūsų prisistatymą. Mano klausimas būtų labai trumpas. Jūs minėjote, kad atstovavote Lietuvai keletą kartų teismuose. Ar galėtumėte apibendrinti, kur yra mūsų silpnosios vietos, kokio tipo bylose mes dažniausiai pralošiame? Ar jau pataisyti tie dalykai, kurie išryškėjo būtent Europos Teisme, ar dar mes turėtume ką nors padaryti? Ačiū.
I. JARUKAITIS. Ačiū už klausimą. Jeigu pažiūrėtume bendrą kontekstą, aš pasakyčiau, kad tarp kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva atrodo tikrai gerai. Jeigu aš gerai atsimenu statistiką, nuo 2004 metų iki šiol esame pralošę Teisingumo Teisme tik tris bylas. Viena iš jų tokia labai, kaip čia pavadinti, marginali, dėl tokio antivėžinio vaisto „Grasalva“ registracijos. Ten buvo tarpinio reguliavimo klausimas, iš esmės jis šiandien neaktualus.
Toliau. Antra byla, kurią esame pralošę 2007 metais, tai yra dėl Bendrojo pagalbos centro telefono numerio 112 naudojimo. Tai yra klausimas, ar mūsų sukurta bazė tinkamai leidžia užtikrinti, nustatyti skambinusiojo buvimo vietą. Mano žiniomis, tikrai subjektyvu. Aš, aišku, nesekiau šito klausimo, bet 2007 metais, kada mes pralošėme tą bylą, teisės aktai buvo pataisyti.
Kita vertus, mano žiniomis, šiandien bendrosios kompetencijos teisme yra bent viena byla, jūs tikriausiai esate girdėję, yra tokia plačiai nuskambėjusi baudžiamoji byla. Buvo nužudyta mergina ir sudeginta automobilyje. Kiek aš atsimenu bylos fabulą, ji spėjo paskambinti iš bagažinės, ji buvo įkišta į bagažinę, tačiau Bendrosios pagalbos centras nesugebėjo greitai nustatyti jos buvimo vietos. Ir jeigu aš gerai žinau, bendrosios kompetencijos teisme yra keliamas valstybės dalykinės atsakomybės klausimas būtent dėl to fakto. Mano žiniomis, ši byla nėra išnagrinėta. Aišku, viskas bus suvesta į faktinių aplinkybių vertinimą.
O trečioji byla yra dėl atsisakymo registruoti automobilius, kurių vairas yra dešinėje. Tai vėlgi, mano žiniomis, teisės aktai yra priimti. Galiu tik pasakyti, kad yra buvę administraciniuose teismuose bylų, kur buvo keliamas klausimas dėl to, kad „Regitra“ atsisakydavo registruoti. Bent jau dalyje iš tų bylų, mano žiniomis, teismas yra įpareigojęs registruoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia V. Rinkevičius. Klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Jūs turite patirties Lietuvos teismų darbe, administraciniame teisme, dabar labai autoritetingoje europinėje teismų institucijoje. Šiemet Lietuvoje vyksta teismų reforma, apylinkių teismų. Jie jungiami, optimizuojami ir t. t. Jūsų nuomone, ar mes čia einame pačiu geriausiu keliu, ar galbūt bandydami sutaupyti pinigų ne visada sutaupome ten, kur reikia, o išleidžiame dažnai, kur nereikia, ir toje vietoje nepamatome, kad reikia taupyti. Kaip praktikai, galbūt susipažinę ir su kitų šalių, ar čia mes nepadarysime meškos paslaugos mūsų gyventojams ir apskritai sistemai tokiu būdu? Jūsų vertinimas, jeigu jūs galite tai atvirai pasakyti.
I. JARUKAITIS. Ačiū už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad reformuojama ne tik bendrosios kompetencijos teismų sistema, bet ir administracinių teismų. Keturi apygardos administraciniai teismai bus sujungiami į vieną regionų teismą. Bet iš esmės kalbama apie tai, kad fiziškai patys teismai nebus panaikinti. Tai yra iš esmės tiktai valdymo optimizavimo klausimas. Skaičiuojama, kad šiek tiek sumažės teismų valdymo kaštai. Aišku, sunku vertinti tą reformą, prieš matant jos rezultatus, bet aš tikrai tikiuosi, kad tie rezultatai bus pozityvūs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Po pateikimo nebalsuojama. Dabar galite atsisėsti. Pagrindiniu komitetu skiriu Europos reikalų komitetą. Siūloma svarstyti ir priimti sausio 12 dieną. Susitikimai su frakcijomis bus suderinti tiesiogiai.
13.06 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji Seimo nariai, šį klausimą baigiame ir pradedame Vyriausybės valandą. Gerbiamieji ministrai, prašome užimti vietas. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite ministrams pradėti Vyriausybės valandą.
Dėkojame ministrams, atvykusiems į prieškalėdinę Vyriausybės valandą.
Pirmasis klausia G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų dėkoju, kad dažnu atveju per Vyriausybės valandas pasisakote svarbiais Seimui klausimais ir Seimo darbotvarkę užtikrinančiais dalykais. Tačiau tenka pastebėti, kad jūsų nuomonė dažnai yra viena kryptimi einanti, o jūsų frakcijos, kurioje jūs esate, pasisuka kita kryptimi.
Prieš savaitę kalbėjome apie frakcijos seniūno R. Karbauskio prievolę atsakyti į klausimus, kuriuos jam viešumoje yra pateikę. Dabar tų klausimų gausa, akivaizdu, per savaitę pasidarė didesnė. Dalis tų klausimų jau yra susiję ir su trąšų importu į Lietuvą, apeinant tam tikras dempingines taisykles, išvengiant mokesčių galbūt, ir visi kiti dalykai. Tai šiek tiek pradeda sietis ir su Vyriausybe, su Vyriausybės reguliavimo sritimi.
Gerbiamasis premjere, leiskite draugiškai jūsų paklausti, kokių ketinate imtis žingsnių, jeigu ketinate imtis, kad R. Karbauskis atsakytų į jam viešumoje pateiktus klausimus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Į draugišką klausimą draugiškas ir atsakymas. Draugiškai paprašysiu, kad į tuos klausimus, kurie yra pateikti, būtų atsakyta. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimą norėčiau adresuoti gerbiamajam premjerui. Premjere, vakar Šiaulių teismas priėmė nutartį dėl vieno iš legaliai pastatytų pastatų Juodkrantėje nugriovimo ir savininkams priteisė 800 tūkst. eurų iš mūsų mokesčių mokėtojų, bendrai atlyginant pusę Neringos savivaldybei, pusę Lietuvos valstybei.
Suprantu, problema yra paveldėta, Kuršių nerijos planas patvirtintas 2012 metais. Bet man lyg norėtųsi jūsų ministrų elgesio tokio, kad, viena, jie elgtųsi kaip jūsų gerbiamas ministras R. Masiulis: padarytų auditus institucijose, nubaustų kaltus, nes nemažai Susisiekimo ministerijos įstaigų vadovų jau pakeista, Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos nepakeista. Ir antras dalykas, kalbėti apie struktūrines reformas, kaip ateityje išvengti tokių dalykų, nes vakarykštis teismo sprendimas Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuos 800 tūkst. eurų.
PIRMININKĖ. Klauskite.
S. GENTVILAS (LSF). Niekas nekaltas, niekas nežino, kas bus geriau, ar tai nepasikartos. Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal dėl struktūrinių reformų ir ministrai galėtų pasisakyti, ir Vyriausybėje buvo aptarimas, kad būtų viena institucija, kuri būtų atsakinga už visą procesą. Kalbant apie saugomas teritorijas, negali būti, kada esant bendriesiems planams įsiterpia dar specialieji planai atskiros institucijos… kurios, kaip minėjau, dažnai viena kitai prieštarauja. Tikrai nusiteikimas, ir dirba grupė, kuri tą institucinę reformą daro.
Antra, tikrai nenoriu sutikti, kad kaltų šioje istorijoje negali… arba gali nebūti. Aš laikausi tos pačios pozicijos, kad turi būti nukreiptas išieškojimas ir į institucijas, ir į asmenis, kurie tuo metu laimino vieną ar kitą sprendimą arba tiesiog priėmė teisės aktus. Tikrai aš detaliai iš jūsų išgirdau, kad toks teismo sprendimas yra. Mes žiūrėsime į motyvus ir kartu su Finansų ministerija ir ministerijomis, kurios kuruoja atitinkamas institucijas, tuos sprendimus darysime. Tai buvo ne kartą viešai pasakyta ir mes to principo laikomės. Juo labiau kad yra ir įstatymo pataisų – jeigu tyčia padaryta, galimybė išieškoti, reikalauti išieškoti visą sumą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Olekas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš galbūt premjero ir sveikatos ministras gal dar pasakys. Deja, jūsų balsais mes antradienį nepriėmėme įstatymo dėl rezidentų atlyginimo padidinimo. Ir vakar turbūt Vyriausybė priėmė nutarimą, kuris, pagal Valstybės kontrolę, lyg ir prieštarauja mūsų Konstitucijai. Bet aš noriu užduoti klausimą iš esmės dėl vyresniųjų rezidentų. Visuose pranešimuose, kurie yra paskelbti po Vyriausybės posėdžio, yra kalbama apie 10 % didinimą ir apie 80 eurų išmokėjimo premiją. Bet vyresniųjų rezidentų atlyginimai didėja nuo 495 iki 530 eurų, tai yra mažiau negu 7 %. Tai jeigu paliktume 10 %, tai ne 80 jiems būtų, o 120 eurų. Ar čia nėra demagogija? Ir iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Klauskite!
J. OLEKAS (LSDPF). Ar čia nėra demagogija? Būčiau paklausęs laiku, pirmininke, nutraukėte mane. Ir iš tikrųjų jeigu ministras gali rasti 100 tūkst. taip iš niekur, ar nebuvo galima padidinti rezidentams taip, kaip mes teikėme, ir taip, kaip rezidentai buvo sutarę, – po 30 % nuo gegužės 1 dienos? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Klausimas panašus į tą formuluotę, kurią jūs pavartojote, kurios aš nenoriu vartoti. Būdamas ministru ilgą laiką ne vienoje ministerijoje, jūs turbūt suvokiate, kalbame apie gruodžio mėnesį esančius asignavimų sutaupymus, jeigu jų atsiranda, iš jų ir darbo užmokesčio. Manau, sprendimas, galbūt ministras paaiškins, yra teisingas, kad būtų atiduota tiems mažiausiai uždirbantiems žmonėms. Toliau mes kalbame apie vidutinį padidinimą. Ir, trečia, vakar Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, nes jūsų noras po biudžeto priimti dar 4 mln. biudžetui kainuojančias pataisas tikrai negalėjo būti priimtas. Vyriausybė priversta ieškoti sprendimų, kol nėra įstatymo pataisų, kad tie atlyginimai būtų nuo sausio 1 dienos, pabrėžiu, ne nuo gegužės 1 dienos, padidinti ir mokami.
O teigti, kad prieštarauja Konstitucijai, tai gali tik Konstitucinis Teismas nuspręsti, jeigu toks bus. Ir noriu priminti jūsų sėkmingo darbo ir kartu mūsų sėkmingo darbo Vyriausybėje metu, kai mes vadinamąjį 511 Vyriausybės nutarimą, kuriame reglamentavome biudžetininkų atlyginimus, metus laiko, nesant įstatymo, tai darėme Vyriausybės nutarimu. Aš manau, kad galbūt, jeigu spėsime procedūriškai, sausio 12 dieną prie to įstatymo, kurio nepavyko sėkmingai priimti, gal bus galima grįžti, jeigu tai bus procedūriškai įmanoma. Jeigu ne, tai pavasario sesijoje. Sprendimas turėjo būti priimtas, kad būtų galima pakelti taip, kaip numatyta 2018 metų jau patvirtintame valstybės biudžete, ir skirti tuos asignavimus rezidentų atlyginimams pakelti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar ministras norėtų dar?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai trumpai, tik papildyti. Tikrai nelengva ranka tie beveik 100 tūkst. yra rasti. Ir nors mes buvome kaltinami, kad esame švaistūnai, mes iš tikrųjų labai atsakingai žiūrėjome į lėšų naudojimą. Ir tai yra sutaupyti pinigai, kuriuos anksčiau kitaip panaudodavo, tai įvairiems įsiskolinimams padengti ar panašiems dalykams. Šiemet yra apsispręsta skirti tuos pinigus gydytojams rezidentams, ir manau, kad tai yra ganėtinai atsakingas žingsnis. Žinome, kaip jūs ir sakėte, tai yra skaudi tema. Ir dar daugiau, kaip premjeras ir minėjo, mes ieškome ilgalaikių sprendimų. Tie 10 % yra tai, kas yra suplanuota kitų metų biudžete ir dėl ko jau buvo apsispręsta. Mes radome sprendimą, kaip tuos pinigus atiduoti nuo sausio 1 dienos, bet tai tikrai nereiškia pabaigos. Tikrai yra ieškoma tęstinių ilgalaikių sprendimų tiek per etapines kompetencijas, tiek Europos Sąjungos fondų naudojimo ir panašių, ir tikrai rezidentams ateityje atlyginimai didės ne 10 %.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi M. Bastys.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Klausimą norėjau užduoti žemės ūkio ministrui. Vakar jūs susitikote su nederlingų žemių žemdirbiais. Sakyčiau, po ilgų ir aštrių diskusijų posėdžio pabaigoje jūs su Kaimo reikalų komiteto pirmininku pažadėjote, kad sustabdysite naujo žemėlapio įsigaliojimą nuo 2018 m. sausio 1 d. Norėčiau jūsų paklausti. Kada žadate skubos tvarka parašyti įsakymą, kuriuo būtų numatyta ar darbo grupė, ar komisija, kuri galėtų skubiai spręsti šią žemdirbiams susidariusią nederlingų žemių situaciją?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, Vytautai. Turbūt irgi vakar matėte, kad ir žemdirbiai ne visi vienodai vertina nenašių žemių žemėlapį. Bet man vakar taip pat sukėlė abejonių pasirinkta metodika, ar tikrai turime patikimų duomenų, pagal kuriuos mes galime formuoti šį žemėlapį. Šiuo atveju ministro įsakymo neužtenka, nes to reikalauja Europos Sąjungos reglamentas. Šiandien tebėra reikalavimas, kad nuo kitų metų mes išmokas už mažiau palankias ūkininkauti vietoves turėtume mokėti pagal naują žemėlapį. Bet mes vakar sutarėme, kad organizuosime aukšto lygio susitikimą su Europos Sąjungos Komisija ir bandysime, jeigu prieš tai tikrai įsitikinsime, kad mūsų metodika neleidžia turėti objektyvių duomenų, jog būtų atidėta. Šiandien kaip tik pas mane buvo susirinkę visi mūsų Žemės ūkio ministerijos atašė, iš jų ir Briuselyje dirbantys, ir mes dar kartą aptarėme tą situaciją. Aš manau, kad iki Naujųjų metų mes vienokį ar kitokį sprendimą priimsime. Nors yra ir žinių, kad gali būti, kad ir pati Europos Komisija gali atidėti žemėlapio taikymą ir tai daryti nuo 2019 metų, bet kol kas tai yra tik pirminės žinios.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Bastys. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas jau nuskambėjo, tai tiesiog taupau laiką. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jakeliūnas. Ruošiasi A. Palionis.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ministre, pirmiausia sveikinu jus ir visą Vyriausybę, kad radote ryžto ir taip pat sau užsitikrinote palaikymą čia, visame Seime, sprendžiant tas susikaupusias problemas, o pirmiausia „Sodros“ pensijų sistemos. Turiu omenyje „Sodros“ skolą, jos panaikinimą nuo Naujųjų metų. Užtikrinote pensijų pertvarkos tęstinumą, t. y. indeksavimo ir politinių intervencijų užkardymą. Tai tikrai buvo reikalingi sprendimai. Bet ką kitais metais galvojate? Kokių dar tolesnių žingsnių imtis, kad ta tolesnė pensijų sistemos pertvarka vyktų, kad pensijos būtų ir tvaresnės, ir didesnės, ir iš visų sistemos dalių, iš visų pakopų? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju ir už gerus žodžius, ir už klausimus. Iš tiesų, mes ir toliau turime rimtų problemų. Pirmiausia yra skurstantys pensininkai. Deja, mūsų visuomenėje labiausiai skurstanti amžiaus grupė yra būtent senoliai, taip pat senstanti visuomenė. Tai reiškia, kiekvieno iš mūsų ateities perspektyvos. Ir trečiasis dalykas – tai dabar veikianti ta kaupimo sistema, kokią mes ją turime. Ji nėra pakankamai efektyvi, o kai kuriems tiesiog neapsimoka joje dalyvauti.
Turėdami galvoje šiuos tris probleminius aspektus, kitais metais tiek mokesčių reformos kontekste, tiek pensijų pakopų pertvarkos kontekste turime surasti tuos sprendimus, kad ir dabartiniams pensininkams padėtume, ir ateityje sukauptume. Todėl vienas dalykas, kuris yra labai svarbus, tai yra užtikrinti pilną solidarumo pagrindu veikiančią sistemą, pilną pensiją, pilną šimtaprocentinę sodrinę pensiją, ir taip pat papildomai skatinti kaip galima daugiau žmonių dalyvauti, kaupti papildomai, tada tikrai mes sukaupsime. Tada tikrai mes galime kalbėti apie sistemos papildomumą. Šiuo atveju neretai šios sistemos konkuruoja, viena iš kitos paimdamos pinigus. Kitas dalykas, kuris irgi toliau rimtai svarstytinas, tai yra bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą, kas daroma 2018 metais perduodant 1 %, tačiau socialinio modelio kontekste šitie klausimai buvo keliami, kad viso perkėlimo klausimą turime irgi mokesčių pertvarkos kontekste persvarstyti.
Trečiasis dalykas, kuris labai svarbus, ir mes čia, Seime, irgi esame aptarę, tai yra būtent motinystės ir ligos išmokos iš „Sodros“. Dažniausiai šiuo metu yra skolinamasi arba paimama iš pensininkų dalies. Tai irgi turime sutvarkyti. Tai yra mūsų visų bendras interesas. Tokios būtų gairės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos apsaugos ministrui. Įsibėgėja miškų reforma, naujos įmonės steigimas. Ir viešojoj erdvėj, ir tenka susidurti su miško sistemoje dirbančiais žmonėmis, kurie ateina į kabinetą ir nuogąstauja, kad jiems neleidžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55, rodos, straipsnio 1 dalies nuostatomis nepratęsti sutarties ir nutraukti darbo sutartį dėl įmonės reorganizavimo. Taip pat paminamos kolektyvinės sutartys, į kurias mes, Seimas, raginame visus darbuotojus jungtis ir pasirašyti kolektyvines sutartis. Ar tai tikrai yra tiesa, kad tie žmonės, kurie apsisprendė netęsti darbo santykių naujoje organizuojamoje įmonėje, nėra išleidžiami ir nutraukiamos su jais sutartys?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai neturiu tokios informacijos, kad kažkas kažkur būtų neišleidžiamas ir kad nebūtų laikomasi kolektyvinių sutarčių. Tai yra tiek, kiek iki manęs ateina informacija ir koordinaciniame lauke kalbamės, visų sutarčių yra griežtai laikomasi. Darbuotojai, kurie pareiškė valią… Man atrodo, kaip tik vakar buvo terminas, kurie nenori pereiti į kitas įmones, su jais bus kalbamasi taip, kaip yra numatyta. Tada įsigalioja ir įspėjimo terminas, ir kompensacijos, ir tos kitos socialinės garantijos, kurios numatytos dvišalėse sutartyse. Nėra net tokio signalo, kad kas nors kažkur negalėtų išleisti, juo labiau kad nėra tokios valios arba tokio teisinio pagrindo tą padaryti. Kiekvienas darbuotojas yra laisvas apsispręsti, ar jis dirba naujoje įmonėje, ar nedirba. Jiems visiems buvo ta galimybė išsakyta, kad jie tai gali daryti. Tų, kurie priėmė sprendimą nedalyvauti, galutinis skaičius buvo vakar. Žinosime, kiek ten yra tų žmonių, bet, pirminiais duomenimis, tikrai yra nedaug. Dabar nežinau, nes sakau, nes… Yra urėdijų, kuriose 1–2, yra urėdijų, kuriose truputį daugiau. Tiktai tiek žinau.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Jūs ką tik minėjote, kad labai atsakingai žiūrite į lėšų naudojimą, užtai norėtųsi, kad žodžiai nuo darbų nesiskirtų. Prieš tris savaites Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius J. Sąlyga gavo įtarimus, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką pagal 228 straipsnio 1 dalį, t. y. piktnaudžiavimas padėtimi, didelės žalos padarymas. Jūs žurnalistams pasakėte, kad tikslinate tą informaciją. Štai norėčiau paklausti. Pagal jūsų paties patvirtintą tvarką jūs numatote tokius vadovus nušalinti nuo einamų pareigų.
Klausimas: kada tai įvyks, kiek dar laiko tikslinsite, ar neužteko trijų savaičių?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai niekas nesikeičia dėl požiūrio į vadovus. Kaip jūs gerai ir žinote, Seimas priėmė įstatymo pataisas dėl vadovų atleidimo. Taip pat Seimo Sveikatos reikalų komitetas mus yra įpareigojęs parengti gydymo įstaigų tipinius nuostatus, kuriuose ir numatomos tos visos aplinkybės, apie kurias diskutuojame, tai ir nepriekaištinga reputacija, ir kiti dalykai. Dabar tie nuostatai yra derinami. Šito atvejo aš nelyginčiau su kitų įstaigų vadovais, nes ten mes patys atlikome auditavimo veiksmus ir patys nustatėme pažeidimus, kuriais jau galėjome vadovautis. Ten aplinkybės buvo truputį kitos. Čia mes patys jokių tyrimų nesame atlikę. Tam, kad atleistume, mes turime patvirtinti tuos nuostatus ir tada galėsime priimti sprendimus. Laiko mums iš tikrųjų reikia, bet pati nuostata dėl vadovų nesikeičia. Nemanau, kad trys savaitės yra koks nors labai ypatingai ilgas laikas, kai mes kitų vadovų nušalinimo laukiame dvejus metus, metus ar ilgiau, ar panašiai. Mes stengsimės maksimaliai greitai priimti sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš turiu klausimą ministrui L. Linkevičiui. Ministre, kaip jūs vis dėlto vertinate tą situaciją, kuri yra susiklosčiusi mūsų Seime dėl Europos Sąjungos ir Kanados prekybos susitarimo? Papildomas Sveikatos reikalų komitetas laukia, kol Europos Teisingumo Teismas išaiškins Belgijos kreipimąsi, tai yra papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas, kuris yra pagrindinis, mes laukiame Sveikatos reikalų komiteto. Ar jums neatrodo, kad tai yra kažkoks tam tikras vilkinimas? Juo labiau turint omeny tai, kad procesas Teisingumo Teisme, ko gero, truks porą metų. O ratifikuoti sutartį vis dėlto būtų didelis Lietuvos pareiškimas, kad mes vertiname bendradarbiavimą su Kanada ir vertiname tai, kad kanadiečiai ilgai nesvarstė ir atsiuntė savo batalioną saugoti Baltijos krantų Latvijoje.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų ilgokai užsitęsė šitas procesas dėl įvairių priežasčių. Dar pridursiu, kad dar anksčiau truputėlį turėjome tokį specialų posėdį. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas inicijavo. Jame dalyvavo įvairių komitetų atstovai. Jiems buvo atsakyta į visus klausimus. Man regis, tikrai į visus buvo atsakyta, bet jūs teisi – tikrai tai užsitęsė, gerbiant kitų komitetų darbo grafiką ir įvertinant, kad galbūt jis gali būti ir užimtas, bet vis tiek laiko jau pernelyg daug praėjo.
Visiškai neseniai kalbėjau su naująja, neseniai išrinkta Sveikatos reikalų komiteto pirmininke. Mes lyg ir sutarėme, kad bus tikrai nevilkinant visa tai diskutuojama. Priežastis dėl to teismo proceso laukti tikrai yra ne priežastis, visiškai čia nėra jokios logikos. Priešingai – mes net svarstome tame (čia yra tam tikros teisinės sąlygos) teismo procese dalyvauti, toje pusėje, kuri gina tas teises. Mes net ir tai svarstome, nes Lietuvos interesas būtent ir yra, kad byla būtų išspręsta palankiai tokių sutarčių atžvilgiu. Mes turime virš 50 tokių sudarę. Mes tikrai nenorime jų nutraukti. Norime, kad ir naujas galėtume sudaryti. Tai Lietuvos interesas yra tas ir t. t.
Taigi argumentų prieš nėra, tačiau vėlgi gerbiant, sakau, visų komitetų teisę nagrinėti, jūs visiškai teisi, kad jau pakankamai daug laiko praėjo, kad jau daugiau nereikėtų laukti. Aš labai tikiuosi, kad visi Seimo nariai tai supras, ne tik Sveikatos reikalų komiteto nariai, bet ir visi, kad ši sutartis su mūsų strategine partnere Kanada šioje srityje yra nepaprastai svarbi tiek Europos Sąjungai, tiek ir Lietuvai.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Sabatausko nėra. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Miliūtė.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti Vyriausybės narius, premjere, ir jus su artėjančiomis šventomis Kalėdomis, palinkėti sėkmės jums, jūsų šeimoms ir kuo geriausios kloties.
Premjere, norėčiau užduoti tokį klausimą dėkodamas už dėmesį Ignalinos AE regionui. Per daugelį metų nuo 1990 metų buvo parengta daug programų Vyriausybės nutarimais dėl socialinių, ekonominių pasekmių sušvelninimo. Paskutinė programa baigėsi 2014 metais. Prašau pasakyti, ar būtų galimybė sutarti, kad atsirastų dar kokia programa penkeriems metams, nes tas regionas lieka toks depresinis? Iš Ignalinos atominės elektrinės atleidžiami darbuotojai, gana didelis nedarbas. Ar galėtume kartu su savivaldybėmis ieškoti kokių nors išeičių, bandyti sukurti kokią nors programą, kuri būtų priimtina? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Galėtume tai padaryti. Tik aš noriu dar priminti, kad net ir 2016 metais dar buvo tęsiamos priemonės, susijusios su vadinamąja Pietryčių Lietuva, įtraukiant į tą regioną ir jūsų paminėtą Visagino problemą. Aš tikrai manau, kad galima ir tęsti, bet reikia, aišku, pirmiausia iniciatyvos iš pačių savivaldybių. Aš planuoju irgi artimiausiu metu lankytis tame regione, tiesiog detaliau susipažinti, kuo regionas gyvena ir kokių dar problemų likę, be tų, kurios yra mums, kaip Vyriausybei, žinomos dėl tų paminėtų jūsų klausimų, nes čia yra ir ekonominių, ir kitokių problemų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Miliūtė, ruošiasi A. Butkevičius.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas premjere, klausimas jums. Kaip sekasi jūsų vadovaujamai Šimtmečio minėjimo programos koordinavimo komisijai? Ankstesnė komisija buvo sulaukusi kritikos dėl neproporcingai didelio dėmesio infrastruktūros projektams, įvairioms statyboms, rekonstrukcijai ir buvo pasigesta konceptualumo. Ar galite pasidalinti, ką pavyko nuveikti per pastaruosius metus ir kokie pagrindiniai šventės akcentai mūsų laukia kitąmet? Vis dėlto iki modernios Lietuvos šimtojo gimtadienio liko visai nedaug, todėl manau, kad daug kam būtų įdomu išgirsti. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš tiesų komisijoje pavyko išgryninti tas veiklas ir projektus, kurie tiesiogiai siejami su modernios valstybės, atkurtos valstybės šimtmečiu, ir nebeliko tų visų statybinių, infrastruktūrinių objektų, kurie buvo ir taip suplanuoti, tik buvo bandyta įterpti, įdėti, kad tai yra su šiuo renginiu susiję projektai. Tai tikrai, manau, nebuvo tinkama išeitis.
Toliau. Renginiai jau yra prasidėję, mes turime tikrai daug iniciatyvų, turėjome puikią iniciatyvą „Dovana Lietuvai“, aktyviai dalyvavo šimtai žmonių, bendruomenės, kurios savo iniciatyva padarė įvairiausius darbus, tie žmonės buvo ir paskatinti, ir įvertinti. Tikrai yra suplanuoti renginiai – per tūkstantis įvairiose mūsų savivaldybėse, apie 400 renginių dar kalbant apie… išeinant iš savivaldybės ribų. Suplanuoti pagrindinėmis datomis renginiai, kurie, matyt, reprezentuos paties minėjimo, pačios šventės tam tikras kulminacijas. Tai Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, liepos 1–6 dienomis Dainų šventės renginiai. Plius tikrai gana daug ir aktyviai yra numatyta priemonių vykdyti užsienyje su mūsų ambasadomis, bendruomenėmis. Kaip mums tai pavyks ar pavyko padaryti, bus galima įvertinti, kai mes galbūt 2018 metų pabaigoje galėsime įvertinti, ar tikrai tai buvo mūsų visų šventė, ar tikrai ją tinkamai paminėjome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Miliūtė. (Balsas salėje: „Jau klausė!“) Oi, atsiprašau. Jūs ką tik paklausėte, norėjome dar ir antrą kartą. A. Butkevičiaus nematau. Dabar žodį suteiksiu paklausti K. Starkevičiui.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas kabinete. Aš noriu paklausti žemės ūkio ministro. Vakar gauta nebloga žinia, turbūt geresnės nereikėjo ir tikėtis, dėl Lietuvai skirtų beveik 10 mln. eurų. Galima dar 50 %, 10 pridėti iš savo nacionalinio biudžeto ir susidarys solidi suma. Tačiau šiandien dilema, kaip mes juos panaudosime, ministre? Žemdirbiai, kai su jais kalbiesi, ir yra mano siūlymai, netgi užregistruota pataisa dėl Solidarumo fondo steigimo. Ar nebūtų tikslinga šias lėšas ne dalinti, nes čia išeitų tiktai centai, bet sukurti Solidarumo fondą, iš kurio ūkininkai galėtų gauti paskolas apyvartinėms lėšoms, ir iš to fondo dengti palūkanas arba palūkanų dalį? Aišku, čia dėl formulės reiktų sutarti.
PIRMININKĖ. Klauskite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip mes nepravalgytume šių lėšų, bet paklotume pamatą naujiems… Galų gale ką žinai, kada kita bėda ištiks.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tokiu būdu tie pinigai sugrįžtų po kurio nors laiko.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Aišku, mes ir kalbėjome, ir, ko gero, dar kalbėsime. Žinoma, ta informacija ar ta gauta žinia… Tiesą pasakius, turbūt visi tikėjomės, kad daugiau, nes nuostoliai iš tikrųjų yra suskaičiuoti didžiuliai, bet turbūt nebūtume lietuviai, jeigu nepasidžiaugtume, kad gerokai daugiau negu kaimynai gavome, nes 15 mln. buvo skirta visoms keturioms šalims, t. y. Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Suomijai. Tai iš tų 15 mln. 9,2 mln. atiteko Lietuvai.
Aš sutinku, kad dabar labai rimtai reikia pagalvoti. Žinoma, mes dar aiškinamės, kiek tas taisykles nustatys Briuselis ir kiek mums laisvai leis elgtis, kaip mes manytume, kad būtų tikslingiausia ir protingiausia, nes dabar yra toks pirmas pranešimas, kad mes tuos pinigus turėtume išmokėti iki kitų metų rugsėjo mėnesio ir turėtume išmokėti tiesiogiai ūkininkams.
Truputį keista, bet galbūt dėl to mes ir gavome didžiausią sumą, kad nuostoliai yra apskaičiuoti ne pagal nuimtą derlių, tai yra netektą derlių, bet pagal tai, kiek mes nepasėjome ir kiek pasėtų pasėlių žuvo. Tokių mes turime 290 tūkst. hektarų, juos mes deklaravome, kad yra nepasėti arba žuvę.
Aš tikrai sutinku, kad tas pabarstymas tikrai neduotų efekto. Šiuo atveju, ko gero, kiek žinau, ir paties tokia nuomonė yra, kad dvi galimybės būtų geriausios: arba padaryti pradžią Rizikos valdymo fondo steigimui, arba per finansų inžineriją. Žinoma, ko gero, turėsime atvejų, kad kai kurie ūkininkai tikrai turės labai didelių problemų, bėdų dėl nenuimto ir nepasėto derliaus, atskirų atvejų, į kuriuos mes turbūt negalėtume nesureaguoti ir gavę tą paramą turėtume galbūt pagal atskirą situacijos įvertinimą… Bet aš tikrai sutikčiau, laiko turime, pabandyti derėtis su Briuseliu. Tas vienkartinis pasidalijimas ir pravalgymas naudos neduotų. Tikrai sutinku, jeigu dirbsime kartu, aš manau, ką nors pasieksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia G. Vaičekauskas, ruošiasi R. Martinėlis.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas susisiekimo ministre, leiskite paklausti apie opiausią Klaipėdos išorinio uosto ir plėtros problemą. Ar Klaipėda ir uostas pradėjo žiūrėti į vieną pusę, ar rado bendrą kalbą, rengiant bendruosius planus? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Pastaruosius pusę metų dialogas tarp uosto ir Klaipėdos miesto stiprėjo ir gerėjo. Matome, kad sutarimas dėl šio sudėtingo klausimo artėja. Tiek dalyvaujant merui, tiek mes girdime iš miesto tarybos, kad pritarimas šiam projektui stiprėja. Aš pozityviai žiūriu, manau, ką mes ir anksčiau deklaravome, kad projektas bus naudingas tiek miestui, tiek uostui, tiek visai valstybei, nes kito kelio mes neturime savo valstybėje į jūrą, tik per Klaipėdą. Mes labai pozityviai žiūrime ir su optimizmu laukiame. O kad miestui tai atneš neabejotiną naudą, yra akivaizdu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis, ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš sveikatos apsaugos ministrui turėčiau klausimą apie Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ką manote apie konsolidavimą su kitomis ekspertinėmis įstaigomis? Ar iš viso yra jūsų darbotvarkėje šis klausimas ir ką apie tai manote?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Taip, yra darbotvarkėje ir diskusijos vyksta. Tik tiek, kad mes dar neturime galutinio atsakymo, kiek tai yra pagrįsta ir ar mes turėtume kokį nors pagerėjimą tų funkcijų atlikimo prasme, nes konsolidavimo tikslas paprastai nėra taupyti pinigus, tikslas yra ką nors pagerinti, arba organizavimą. Žinau, kad yra labai daug aštrių klausimų kolegų medikų, kurie ten dirba, nes jiems aktualu išlaikyti medicininės veiklos ir praktikos licencijas ir nėra lengva rasti darbuotojų, todėl kol kas to galutinio sprendimo ir nėra. Ieškoma, analizuojama ir kalbamasi su institucijomis, kaip iš tikrųjų užtikrinti, kad ir tos paslaugos būtų atliekamos, ir mes neprarastume specialistų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, ruošiasi V. Poderys.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Kadangi šauniai tvarkotės su „Lietuvos geležinkeliais“, tai galbūt galėsite pakomentuoti tokią susidariusią situaciją.
Aš maždaug prieš mėnesį kreipiausi į jus su paklausimu dėl „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios infrastruktūros. Konkrečiai kalbu apie viadukus per geležinkelį, kurie yra nepritaikyti, jau nekalbu apie neįgalių žmonių poreikius, bet komplikuota ir jaunoms šeimoms su vaikais, su vežimėliais, dviratininkams reikia tempti tuos savo padargus komplikuotu būdu. Mano klausimas, ar nėra numatyta, kad šitos infrastruktūros priežiūra ir sutvarkymas, pritaikymas normaliai kiekvienam piliečiui, tai nėra „Lietuvos geležinkelių“ atsakomybė? Suprantu, savivaldybės savo ruožtu kreipėsi ir ten atsakymai bent ankstesniais laikais būdavo tokie formalūs, na, nelabai draugiški. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tas klausimas dar nėra išspręstas. Pasidomėsiu detaliau, koks yra statusas, kur ir kieno atsakomybė. Apskritai dėl geležinkelių turiu pasakyti, kad geležinkeliai eina per visą Lietuvą ir tokio pobūdžio klausimų yra be galo daug. Ir takų per geležinkelį, beveik kiekviename mieste trūksta perėjimų per geležinkelį. Jeigu geležinkeliai tik šituos dalykus darytų, jie galėtų visą savo metinį statybų biudžetą sudėti į tuos nepadarytus darbus. Bet tikrai tai nesumenkina poreikio tokių dalykų, kad žmonėms būtų patogu, kad žmonėms būtų pritaikyta – ar motinoms su vaikais, ar neįgaliesiems. Tikrai atidžiai nagrinėsime. Šiandien tikrai neturiu atsakymo, negaliu atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Poderys. Ruošiasi G. Skaistė.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas energetinis, bet skirtas aplinkos ministrui. Gerbiamas ministre, viena iš didžiausių problemų miesto gyventojams, aišku, yra komunaliniai mokesčiai, ypatingas iš jų yra šilumos, sąskaitos už šilumą. Šiuo atveju padėties analizė rodo, kad tai, ką galėjo padaryti energetikos ministras ar Kainų komisija, jau yra padaryta. Energijos kainos lyginant regionus yra mažos arba vidutinės. Jūsų rankose yra tos lėšos, kurios leistų kartais mažinti sąskaitas, t. y. renovacijos. Ir tai, ką matome, – kad renovacija skirta vadinamajai kompleksinei renovacijai, pačiai brangiausiai, nesirenkami modeliai ar būdai, kai būtų, tarkime, inžinerinė renovacija, kai investuotas euras daugiausiai sutaupo šilumos. Kitaip sakant, yra investuojama į patogumą, į gražumą, bet ne į energetinį efektyvumą. Ar negalvojate, kad reikėtų keisti prioritetus, nes gyventojus turbūt labiausiai kandžioja šilumos sąskaitos ir kainos, o ne gražumas ir patogumas, ir visi kiti -umai?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Mes vis dėlto esame už kompleksinę renovaciją. Ir ne dėl to, kad čia yra Aplinkos ministerijos užgaida, bet dėl to, kad tai buvo sutarta ir plačiai su visais socialiniais partneriais, taip pat ir gyventojų atstovais. Kur yra privalumas? Taip, gali būti, kad šilumos mazgų renovacija turi trumpalaikėje perspektyvoje greitą efektą, tačiau bendrąja prasme blogina paties projekto patrauklumą, jeigu jis yra finansuotas iš dalies ir neužbaigtas. Todėl kompleksinė renovacija, kai gyventojai gali atnaujinti savo būstą (ir laiptinių, ir bendrų patalpų būklę), yra patrauklesnė, kol kas šito prioriteto keisti mes nenumatome. Trumpalaikė, nes tie trumpalaikiai efektai yra labiau šilumos tiekėjų interesų tenkinimas nei gyventojų. Tai irgi yra vienas iš mūsų argumentų, kodėl mes laikomės to, kas yra.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi D. Gaižauskas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Mano klausimas būtų premjerui. Prieš tai kolega S. Jakeliūnas klausė socialinės apsaugos ir darbo ministro apie būsimas pensijų sistemos reformų pertvarkas. Kad jos yra reikalingos, turbūt niekas iš mūsų neabejojame. Pastaruoju metu matėme ir daug pamąstymų ministro, kaip turėtų tie pokyčiai vystytis, bet visgi pensijų sistema yra labai ilgalaikis dalykas. Iš principo jos rezultatus pensijų gavėjai pajunta po daugelio metų. Nuoseklumas ir šitos sistemos nekeitimas irgi yra tam tikra vertybė, ne nekeitimas, bet galbūt stabilumo išlaikymas. Kiekviena atėjusi valdžia po ketverių metų iš tikrųjų turi galimybę tą pensijų sistemą kaitalioti. Iš principo, mano nuomone, tai galbūt nėra pats geriausias sprendimas. Jūs šiandien iš ryto, kalbėdamas per radiją, kalbėjote apie mokestinę sistemą, kad būtų labai prasmingas visų partijų sutarimas tam, kad būtų nuoseklumas dėl tokių dalykų. Ar pensijų sistema irgi pakliūtų į tokį dalyką, galbūt būtų protingas koks nors nacionalinis susitarimas…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolege!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …ir galbūt ketintumėte ką nors panašaus inicijuoti tarp partijų, tarp politikų ir panašiai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš manau, kai kalbame apie strateginių klausimų stabilumą, tęstinumą, yra labai svarbu nepriklausyti nuo politinės valdžios pasikeitimo. Mes tikrai negalime nereaguoti, kai kalbame apie tą pačią pensijų sistemą, į pasimatančias arba atsiveriančias spragas. Tą turime daryti. Viena iš spragų – ką daryti (kalbu apie antrąją pakopą) su žmonėmis, kurie nesukaupė arba netgi negali sukaupti dėl savo pasirinkto kaupimo būdo arba turimų pajamų, kad senatvės sulaukę galėtų išsipirkti anuitetą ir gauti tolygias kasmėnesines pajamas? Bet dėl principų stabilumas tikrai privalo būti išlaikytas. Jeigu mes skatiname dalyvavimą, sakysiu kaip pavyzdį, antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje, tai mes tada stabilumą turime ir žmonėms parodyti, kad, nepaisydama nieko, valstybė tikrai skatins ir prisidės. Kokia forma, detalės jau yra detalės. Čia esminis dalykas.
Kai kalbame apie mokestines pertvarkas, aš laikausi to paties principo: jeigu mes norime esminių struktūrinių mokestinių pertvarkų, nors formaliai (tikrai net neabejoju) užteks valdančiosios ar užtektų valdančiosios daugumos, bet norisi, kad tokie sprendimai, kurie reikalingi valstybei, strateginiai sprendimai, būtų priimti su kuo platesniu politinių jėgų palaikymu ir sutarimu. Tai tikrai garantuotų tvarumą, tų pakeitimų tvarumą arba tų procesų tvarumą ateityje. Tikrai, manau, mes būsime atviri, sieksime įtraukti, išgirsti ir surasti patį geriausią sprendimą, jeigu norime tokį rimtą žingsnį daryti, su visomis politinėmis jėgomis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia, kaip ir buvau paskelbusi, D. Gaižauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo krašto apsaugos ministro. Akivaizdu, kad šis Seimas skiria labai daug dėmesio krašto apsaugai. Pirmą kartą įgyvendinsime įsipareigojimą dėl 2 % BVP, tačiau kai šiandien perskaitai „Delfio“ straipsnį apie kariškį, kuris atlikęs misiją Afganistane prarado sveikatą, t. y. užlipęs ant minos prarado ir koją, ir stuburas buvo sužalotas… Šis kariškis pasakojo, kad susidūrė su didžiule biurokratine, kaip pasakyti, mašina, kuri galimai netinkamai rūpinasi savo kariškiais, ypač tais, kurie praranda savo sveikatą arba susiduria su tokia, sakysim, nelaime. Aišku, tai galimai buvusi sistema. Ką galvojate apie tai ir kaip ruošiatės pakeisti šią sistemą, jeigu jinai dabar tokia yra, kad visiškai nesirūpina arba blogai rūpinasi, kariškiai draudžiami minimaliomis sumomis? Ką galvojate ir kaip ruošiatės keisti šitą sistemą?
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Geras ir laiku klausimas. Tikrai pirmiausia ačiū visam Seimui dėl biudžeto patvirtinimo, įskaitant ir 2 % nuo BVP gynybai, kas iš tikrųjų yra ir mūsų įpareigojimas, ir realūs poreikiai. Kita vertus, ir visiškai pritariu, kad tais atvejais, kai sužeisti kariai yra nepatenkinti, jie iš esmės yra visada teisūs, taip turime traktuoti. Klausimas, aišku, tik dėl detalių, ką turime išspręsti.
O dėl konkrečių dalykų, taip, ne buvusi, o esama sistema, bet klausimas, ką mes turime dar patobulinti dėl vidutinių ir dėl minimalių dydžių? Iš tikrųjų buvo šiek tiek klaida, nes mes buvome perėję grynai iš KAMʼo sistemos dėl kompensacijų į „Sodros“ sistemą prieš kelis metus. Galbūt nežinojome, buvo klaidinama, kad maksimali draudimo išmoka yra 10 tūkst. eurų, iš tikrųjų yra per „Sodrą“ 24 tūkst. eurų, ir tai ne pabaiga tais atvejais, kai netenkama maždaug apie 20–30 % darbingumo. Jeigu netenkamas ir yra mažesnis darbingumas, aišku, yra pagal proporcijas mažiau, pagal suformuotas tam tikras medikų komisijas ar panašiai. Kai yra daugiau netenkama nedarbingumo, nei tas skaičius, nei adekvatus 24 tūkst. eurų, iš „Sodros“ asmeniui mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos kas mėnesį, tai yra viena dalis.
Antra dalis išmokų, kad išmokos mokamos, jeigu yra priežastinis ryšys tarp kario sveikatos ir tarnybinių pareigų vykdymo. Atsiranda sužalojimas ar nedarbingumo netekimas, mokamos vienkartinės išmokos iš KAM’o biudžeto, pavyzdžiui, esant sunkiam, dideliam darbingumo praradimui tarp 75 ir 100 % mokamos iki 60 atitinkamo pirmų tarnybos metų atlyginimo dydžio kompensacijos. Ir esant mažesniam nedarbingumui, atitinkamai šiek tiek mažiau. Taigi tie dydžiai, atrodytų, vienkartiniai dydžiai ir periodiniai, atrodytų, kol kas tenkina. Aišku, jeigu jų trūksta, adekvatumas yra per mažas, visada esame pasiruošę diskutuoti.
Aišku, yra viena spraga. Tai, kaip sakiau, kad yra du apmokėjimo šaltiniai, iš „Sodros“ ir KAMʼo biudžeto. Išeina taip, kad jeigu iš vienos kišenės išmokama daugiau negu iš kitos, yra atitinkami atskaitymai, yra šiek tiek taikomas tas mechaninis principas. 2014 metais buvo teiktos atitinkamos pataisos, kad išmokėtų visą dydį. Buvo atmestos, manau, kad mechaninis dydis, matematinis, netenkina, prie jo grįšime labai netolimoje ateityje.
Reabilitacijos ir kiti dalykai kariams yra, po to atlyginamos visos reabilitacijos išlaidos, įskaitant, jeigu netenkina Lietuvoje, galimybę vykti į užsienį. Aišku, žiūrime, įvertiname, ar galimos tokios paslaugos, įskaitant tokios kokybės paslaugas Lietuvoje, tas pats ir dėl ortopedijos. Aišku, priimami atitinkami sprendimai. Šiuo metu tokių prašymų KAMʼo komisija yra gavusi tris.
Ką toliau ruošiamasi daryti, ar yra tam tikrų spragų? Taip, spragų yra, mes jas matome. Tai yra kariai negauna… Iki perėjimo į „Sodros“ sistemą gaudavo tam tikras išmokas už vienkartinius sužalojimus, kai būdavo mažas nedarbingumo netekimas. Grįšime prie to, kad tai būtų iš KAMʼo lėšų. Spraga yra ta, kad tarnyboje esantys kariai gauna priėjimą prie karinių reabilitacijos paslaugų, įskaitant karių reabilitacijos centrą. O išėję į atsargą – ne, jiems priklauso bendri dalykai. Bet matome, kad turi būti perėjimas. Taip, kai kurie klausimai bendresnio pobūdžio keliami, pavyzdžiui, dėl aptarnavimo…
PIRMININKĖ. Ministre, gal…
R. KAROBLIS. Paskutinis sakinys, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Paskutinį sakinį. Jūs labai išsamiai, šaunuolis, bet…
R. KAROBLIS. Dėl greičio. Iš tikrųjų klausimas aptarnavimo greičio sužeistų karių bendro pobūdžio ligoninėse. Tai yra bendra diskusija dėl to, ar yra pozityvi diskriminacija, ar ne. Bet ypač sužeisti turėtų kreiptis. Ir papildomai, be kitų dalykų, nuo sausio mėnesio ruošiamės įsteigti bent tris socialinio aprūpinimo etatus, kur būtų rūpinamasi šiais klausimais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Išties išsamiai, bet aš jus bandžiau nutraukti, nes nori dar paklausti E. Pupinis, kurį jau paskelbiau, ir jeigu spės – N. Puteikis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Sugrįžtant į 2012 metus, kai mes kartu bendradarbiaudami rengėme Trąšų įstatymą, bet jo likimas buvo gana žiaurus. Dar nepradėjęs galioti, jis buvo panaikintas. Iš tiesų dabar spaudoje kyla daug klausimų dėl tų pačių trąšų. Ar nemanote, kad reikėtų grįžti, nes, kaip ir spaudoje skelbiama, iš esmės yra dvi šalys, kurios nereglamentuoja įstatymu patekimo į rinką trąšų, o ypač to, kas susiję su jų kokybe. Dabar dar ir kitų problemų atsirado. Iš tikrųjų ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų grįžti, kadangi ten buvo reglamentuojama, kad prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Bet, kaip žinote, kitos šalys tai turi.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Turbūt taip, šiandienos aktualijos klausimas. Tik tiek, kiek aš žinau, kiek man teko susipažinti, kad ne Žemės ūkio ministerija reglamentuoja trąšų importą, gamybą ir eksportą, o Ūkio ministerija. Bet aš manau, kad tikrai mes abu girdime ir tikrai mes pasikalbėsime dėl to reglamentavimo, reikia pažiūrėti, koks šiandien reglamentavimas yra. Tikrai aš manau, kad būtų geriau visiems, kad būtų daugiau aiškumo. Tai gal aš kažkaip informuosiu, nes tikrai čia su ūkio ministru reikia kalbėti, kadangi tai yra Ūkio ministerijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Turbūt premjerui, nes dėl Vyriausybės nutarimo projekto dėl Vėžio instituto perdavimo kitai ministerijai. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje parašyta, kad ministerijai funkcijos gali būti pavestos tik įstatymo nustatytais atvejais. O čia vis dėlto mokslo įstaiga, mokslo institutas. Tai perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri neadministruoja pagal įstatymą instituto, ar čia nėra prieštaravimo, jūsų požiūriu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Sprendimai, kurie ilgai diskutuojami, yra diskutuojama dėl šio instituto ateities, nėra galutinai priimti. Bus priimti tik tokiu atveju, kai tikrai bus suderinti pirmiausia pacientų interesai. Bet kokia pertvarka yra numatyta ir planuojama, kad būtų kuo geriausiai suteikta kokybiška sveikatos priežiūros paslauga pacientui.
Kalbant apie tą konkrečią įstaigą, kiek ji yra gydymo įstaiga, kiek mokslinė, tai, kiek aš turiu informacijos, apie 10 % jos veiklos yra mokslinė tiriamoji, visa kita yra gydymo įstaiga. Sutikite, kad kyla tokių abejonių, kai įstaigos, kurios pagrindinė veikla yra sveikatos priežiūros teikimas, steigėjas yra Švietimo ir mokslo ministerija. Faktas toks, kad bet kokiu atveju sprendimą mes privalėsime priimti ir užtikrinsime tai, kad tas potencialas, kuris sukauptas kalbant apie mokslinę tiriamąją veiklą ir tų naujausių metodų taikymą iš karto eksperimentiniu būdu ar kitokiu būdu gydant pacientus, būtų išsaugotas ir sustiprintas. Kokiu būdu tai bus padaryta? Matyt, bus susieta su visų mokslinių tyrimo institutų pertvarka. Bet šiuo atveju, bent jau aš galiu asmeninę nuomonę pasakyti, koks bus nutarimas – matysime, kad steigėjas šitos gydymo įstaigos turėtų būti Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos gerbiamas S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Matau energetikos ministrą, jeigu Seimas sutiktų, leistume jam padaryti pateikimą, kad nereikėtų antrą kartą po pietų atvažiuoti. Dviejų minučių pristatymas.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų Seimo narių mažokai. Aišku, tik pateikimas. Ačiū už pasiūlymą, apsispręsime. Bet išties prieš baigiant Vyriausybės valandą, leiskite ir man pasveikinti su artėjančiom šventėm gerbiamuosius ministrus, premjerą, padėkoti, kad jūs visada išsamiai atsakote į mūsų užduodamus klausimus. Noriu linkėti, kad užtektų laiko ir meilei, ir džiaugsmui, ir jūsų šeimoms, ir pasididžiavimui mūsų valstybe. Tegu darna lydi, sėkmė tegu lydi, būkite laimingi ir dirbkite toliau Lietuvos žmonėms. Dėkoju. (Plojimai) Premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš taip pat noriu visos Vyriausybės vardu, ir asmeniškai, ir ministrų vardu, padėkoti visiems Seimo nariams, ir pozicijoje, ir opozicijoje esantiems, už tikrai, aš manau, vis dėlto produktyvų, kokybišką ir gerą bendradarbiavimą tarp Seimo ir Vyriausybės, už dalykinį bendradarbiavimą, už kritiką, kurią tikrai mes vertiname, suprantame, stengiamės tas klaidas, kurios daromos, ištaisyti, surasti geriausią sprendimą. Patikėkite, Vyriausybė tikrai dirba šimtu procentų atsidavusi savo darbui ir kiekvieną sprendimą norime priimti, kad būtų kaip įmanoma geriau.
Dėkodamas už bendrą darbą, noriu palinkėti visiems ramių, sočių ir sotesnių ir šių švenčių, ir ateinančių Naujųjų metų. Tiesiog pirmiausia didžiausio palaikymo jūsų šeimose, kas yra mūsų atrama. Sveikatos, be kurios tikrai negalime įgyvendinti nei savo svajonių, nei vilčių. Kaip kažkas pasakė labai gerą posakį, kad visos jūsų svajonės kitais metais neišsipildytų, kad būtų tų svajonių išsipildymas ir turėtumėte jų ir kitais, ir kitais, ir dar kitais metais. Labai ačiū viso Lietuvos Respublikos ministrų kabineto vardu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkojame. Vyriausybės valandą baigėme.
Kadangi buvo S. Jovaišos prašymas, kolegos, gal tikrai sutikime leisti pateikti ministrui, jeigu ministras pasirengęs. Tai būtų pateikimas įstatymo projekto, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimas. Kviečiu Ž. Vaičiūną. Negali.
Atsiprašome. Tokiu atveju, gerbiamas Sergejau Jovaiša, jūsų prašymas neįvykdytas. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Norite registruotis? Tikrai, jūsų valia.
Užsiregistravo 21 Seimo narys, nes jau beveik visi buvo kelyje. Ačiū tiems, kurie buvote. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.