|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25
|
6
|
6
|
|
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį
Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias
pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu
keičiamo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas
įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, kurios
teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su
savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis,
savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti
ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas.
Atkreipiame dėmesį, kad bendruomeninių organizacijų plėtros politikos
formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas
bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių
organizacijų plėtrą, nustato Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Šio
įstatymo 8 straipsnis reglamentuojama ir savivaldybės bendruomeninių
organizacijų tarybos sudarymo tvarką. Taigi, teikiamame projekte numatyta
galimybė atitinkamų savivaldybių taryboms pavesti savivaldybės
nevyriausybinių organizacijų tarybai atlikti ir savivaldybės bendruomeninių
organizacijų tarybos funkcijas neatitinka Bendruomeninių organizacijų plėtros
įstatymo nuostatų, kurios tokios galimybės nenumato.
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Visos bendruomeninės organizacijos yra ir
nevyriausybinės organizacijos, todėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros
įstatymas laikytinas bendruoju įstatymu, t. y. nustatančiu bendrąsias
taisykles, o Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas yra specialusis
įstatymas, atskleidžiantis bendruomeninių organizacijų specialųjį teisinį
reguliavimą. Atkreipiame dėmesį, jog Valstybės valdymo ir savivaldybių
komitete yra rengiamas Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo
įstatymas, kuriame Teisės departamento pastaboje nurodytu aspektu bus
suderintos šių įstatymų nuostatos.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25
|
9
|
2
|
|
|
2. Keičiamo įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Nevyriausybinių organizacijų
fondo (toliau – Fondo) lėšų šaltinius. Siūlomas teisinis reguliavimas
diskutuotinas keliais aspektais.
Pirma, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
kad Fondo lėšas sudarytų nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų paskirta
gyventojų pajamų mokesčio dalis ne pelno subjektams. Atkreiptinas dėmesys,
kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu,
mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims (išskyrus profesines
sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Labdaros
ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų
mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o
jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos
neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto
pajamų mokesčio sumos. Taigi, subjektą, kuriam mokesčio mokėtojas pageidauja
skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio, renkasi pats mokesčio mokėtojas, o
mokesčio administratorius tik privalo vykdyti mokesčių mokėtojo valią. Tuo
tarpu iš projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra
aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokia procedūra vadovaujantis,
mokesčio mokėtojo konkrečiam paramos gavėjui paskirta ir į jo sąskaitą
pervesta gyventojų pajamų mokesčio dalis, prieš mokesčio mokėtojo ir
konkretaus paramos gavėjo valią, būtų pervedama į Fondą.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Labdaros ir
paramos įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyta, kad parama gali būti teikiama
tik šiame įstatyme nurodytiems gavėjams, t. y. labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms,
bendrijoms ir religiniams centrams, tarptautinių visuomeninių
organizacijų skyriams (padaliniams) bei kitiems juridiniams
asmenims (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs
įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas
negali būti skiriamas jų dalyviams. Taigi, vadovaujantis Labdaros ir paramos
įstatymu, paramos subjektas gali būti tik juridinis asmuo. Pastebėtina, kad
vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Fondas nėra
juridinis asmuo, jis yra administruojamas Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos sąskaitoje ir yra įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio
reglamentavimo nėra aiškus minėto straipsnio santykis su Labdaros ir paramos
įstatymo nuostatomis.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad
Konstituciniame Teisme yra priimta nagrinėti konstitucinės justicijos byla Nr. 8/2019 pagal
Vyriausybės prašymą Nr. 1B-10/2019 ištirti Kelių priežiūros ir plėtros
programos finansavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo,
Atliekų tvarkymo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Klimato
kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Miškų įstatymo, Kultūros
rėmimo fondo įstatymo, Sporto įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos įstatymo nuostatų, kuriomis yra ribojamos Vyriausybės teisės
rengiant valstybės biudžetą, atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgiant į
tai svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos
„Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma
Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų
pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų“
atitiktis Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai.
|
Iš
dalies pritarti
|
Argumentai:
Iš Teisės departamento išvados matyti, kad galimas
kitoks, nei įstatymų leidėjo tikrasis ketinimas, teisės normos
interpretavimas. Taigi siekiant išvengti dviprasmybių siūlome šią nuostatą
tikslinti. Įstatyme nustatoma į Fondą pervedamos GPM dalies minimali suma „grindys“,
t. y. numatoma, kad į NVO fondą skiriama atitinkamai ne mažesnė nei 20 proc.
praėjusiais metais gyventojų paskirto GPM suma. Ši suma Vyriausybės
apskaičiuojama iš valstybės biudžete po GPM pervedimo savivaldybių biudžetams
likusios GPM dalies. Taigi į NVO fondo, kurį administruos Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija, sąskaitą bus pervedama biudžeto lėšų dalis socialinėms
programoms vykdyti (NVO gebėjimų stiprinimui ir kt.), o ne perpaskirstoma
pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas jau paskirta parama. Įstatyme
tik įtvirtinamas GPM dalies „grindų“ minimumo apskaičiavimo mechanizmas,
nesikišant į Vyriausybės diskreciją formuoti biudžetą.
Dėl prašymo Konstituciniam Teismui turinio.
Vyriausybės prašyme, nurodyta, kad „šiuose įstatymuose
<specialiuosiuose> išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam,
visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik
tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus,
tačiau juose negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms
vykdyti ar visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti.“
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarptautinio
bei nacionalinio indeksų duomenimis (US Aid matuojamas NVO tvarumo ir
Pilietinės visuomenės instituto skaičiuojamas Pilietinės galios indeksai),
Lietuvoje jau daugiau nei penkiolika metų nevyriausybinių organizacijų
padėtis nesikeičia ir yra vertinama kaip blogesnė lyginant su Estija, Latvija
ir Lenkija. Pilietinė galia, remiantis indekso duomenimis, taip pat stagnuoja
jau daugiau nei dešimtmetį.
Todėl yra būtina imtis tvarių ir ilgalaikių
priemonių, kurios būtų nukreiptos į NVO institucinių gebėjimų stiprinimą. Ne
tvarus, sporadiškas, daugiausia tarptautinių fondų skiriamas finansavimas NVO
sektoriui, neužtikrina darnaus pilietinės visuomenės vystymosi.
NVO fondo lėšos numatomos sektoriaus
gebėjimų stiprinimui negali būti laikomos išlaidomis nuolatinėms funkcijoms
ar kasdienėms reikmėms finansuoti. Šio fondo sukūrimas ir veikla yra
orientuoti į visuotinai svarbaus tikslo pasiekimą -proveržio NVO sektoriuje
kūrimą, todėl yra būtina numatyti tvarų finansavimo mechanizmą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad
Valstybės kontrolės 2018 m. valstybinio audito ataskaitoje nurodoma, kad net
63 procentus viso fiksuoto finansavimo biudžeto sudaro vienintelė Kelių
priežiūros ir plėtros programa.
Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fondo lėšos sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos
gyventojų paskirtos gyventojų pajamų mokesčio valstybės biudžete
liekančios dalies ne pelno subjektams, Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijai skiriamų asignavimų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų.
Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma
Vyriausybės nustatyta gyventojų pajamų mokesčio atitinkama dalis, kuri
negali būti mažesnė negu 20 procentų skaičiuojant nuo praėjusių užpraėjusių
metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies
dalis, ne mažesnė negu 20 procentų.“
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25
|
9
|
2
|
|
|
4. Keičiamo įstatymo 9
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir
jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant
bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų
plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį, kad
Fondo lėšų naudojimas nevyriausybinių organizacijų finansavimui,
įskaitant bendruomenines organizacijas, t. y. finansuojant bendruomenines organizacijas
tik kaip vieną iš asociacijų formų, diskutuotinas kitų asociacijų lygybės
požiūriu.
Be to, kaip jau minėta, bendruomeninių
organizacijų sudarymo, veiklos, plėtros ir kitus klausimus reglamentuoja
specialus Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuris ir turėtų
nustatyti su bendruomeninių organizacijų finansavimu susijusias nuostatas.
|
Nepritarti
|
Bendruomeninės organizacijos įstatymo
projekte išskirtos kaip viena iš nevyriausybinių organizacijų rūšių siekiant
teisinio aiškumo, nes specialiame Bendruomeninių organizacijų plėtrą
reglamentuojančiame įstatyme nėra aptariami bendruomeninių organizacijų
finansavimo teisiniai santykiai. Netikslinga specialiame įstatyme jų
aptarinėti, nes bendruomeninės organizacijos, būdamos ir nevyriausybinėmis
organizacijomis, turi teisę pretenduoti į Fondo teikiamą finansavimą. Kad teisės
normų taikytojams nekiltų dėl to abejonių, būtent bendruomeninės
organizacijos ir yra išskiriamos teikiamame įstatymo projekte.
|
