LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 IR 95 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 82¹, 82² IR 82³ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4877(3)

2021-09-22 Nr. P-108-P-41

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas.

Kviestieji asmenys: Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Sigitas Dzekunskas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: nėra.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymas:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Arvydas Pocius, 2021-09-21	82¹	N 4			Argumentai: Siūlytina keisti Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 ir 95 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82² ir 82³ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymo projektas): 16 straipsnyje dėstomą naują 82² straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, kuri numatytų, kad centralizavimas krašto apsaugos sistemoje yra vykdomas ne steigiant sektorinę centrinę perkančiąją organizaciją, o vadovaujantis krašto apsaugos sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Įstatymo projektą siūlytina papildyti dėl žemiau nurodytų priežasčių. Krašto apsaugos sistemoje pirkimai centralizuoti nuo 2018 m., įsteigus Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – GRA). Krašto apsaugos sistemos įsigijimų centralizavimo modelis buvo pasirinktas įvertinus gynybos srities specifiką ir kitų NATO šalių gynybos įsigijimų proceso centralizavimo patirtį. Įgyvendintas įsigijimų centralizavimo modelis užtikrina, kad 95 proc. krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę būtų atliekami centralizuotai, taip pat leidžia pasiekti kitų su pirkimų centralizavimu siektinų tikslų: didesnės konkurencijos ir skaidrumo, dėl masto ekonomijos mažesnių kainų, paprastesnio pirkimų proceso valdymo ir standartizavimo. Įstatymo projekte siūlomas pirkimų centralizavimo modelis, įvertinus gynybos srities įsigijimų specifiką, krašto apsaugos sistemai nėra tinkamas. Pirma, pagal Įstatymo projekte siūlomą centralizavimo modelį Lietuvos kariuomenei grįžtų sutarčių pasirašymo ir vykdymo atsakomybė, kurią šiuo metu vykdo GRA. Tai neatitinka krašto apsaugos sistemos interesų, nes Lietuvos kariuomenė turėtų vykdyti veiklą, nesusijusią su tiesioginių uždavinių vykdymu, o ne tiesiog gauti jos veiklai būtinas prekes ir paslaugas, kaip numato esamas pirkimų centralizavimo modelis. Antra, pagal Įstatymo projekte siūlomą centralizavimo modelį kompetencijos, susijusios su pirkimo objektu, turėtų būti sutelktos ir ugdomos tiek perkančiojoje organizacijoje, tiek ir centrinėje perkančiojoje organizacijoje. Tai neatitinka krašto apsaugos sistemos interesų, nes KAS perkančiosiose organizacijose ir GRA, kuri veiktų kaip centrinė perkančioji organizacija, būtų dubliuojamas tas pačias kompetencijas turintis personalas. Esamas krašto apsaugos sistemos centralizavimo modelis – GRA koordinuoja dalį kitų KAS perkančiųjų organizacijų pirkimų procedūrų organizavimą ir atlikimą, vykdo šių pirkimų prevencinės kontrolės funkcijas, užtikrina, kad atliekant itin specifinius KAS įsigijimus su pirkimo objektu susijusi kompetencija telkiama ir ugdoma išimtinai KAS institucijose, o pirkimo procedūrų vykdymo kompetencija – GRA. Trečia, krašto apsaugos sistemoje pirkimai centralizuoti kitu principu nei siūloma Įstatymo projekte, nes, atsižvelgiant į gynybos srities įsigijimų specifiką, orientuojamasi ne į kuo didesnį pirkimų pagal skaičių centralizavimą, o į su centralizuotu aprūpinimu susijusių pirkimų, taip pat didelės vertės ar itin sudėtingų ir kompleksinių pirkimų, kuriems keliami specifiniai saugumo, suderinamumo, naudojimo ir eksploatavimo reikalavimai, centralizavimą. Pasiūlymas: 16 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu Papildyti Įstatymo 82¹ straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Krašto apsaugos sistemoje centrinės perkančiosios organizacijos steigiamos, finansuojamos, jų veiklą ir kompetenciją, įsigyjant gynybai reikalingą ginkluotę ir kitas prekes, paslaugas ir darbus, nustato krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.“	Nepritarti	Patobulinto Viešųjų pirkimų įstatymo projekto nuostatos numato galimybes krašto apsaugos sistemos pirkimus pritaikyti ir adaptuoti esamiems KAM ir jos organizacijų poreikiams. Esamas krašto apsaugos sistemos pirkimų centralizavimo modelis ir Gynybos resursų agentūros veikla iš esmės atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatomą centralizavimo modelį. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte (82³ straipsnyje) reglamentuojami bendradarbiavimu grįsti perkančiųjų ir centrinių perkančiųjų organizacijų santykiai. Ši nuostata neriboja organizacijų galimybių papildomai reglamentuoti ir kitų su pirkimais, sutarčių vykdymų ir kitais klausimais susijusių funkcijų pasiskirstymo. Šie klausimai gali būti išsprendžiami organizacijų steigėjų ir (ar) kitais administraciniais sprendimais. Projekto įgyvendinimas nelemtų didesnio viešųjų pirkimų darbuotojų poreikio, nes pagrindiniai viešųjų pirkimų personalo ištekliai būtų sutelkti ne perkančiosiose organizacijose, o centrinėse perkančiosiose organizacijose, kurios ir būtų pagrindinės pirkimų vykdytojos.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Arvydas Pocius,

2021-09-21

82¹

Argumentai: Siūlytina keisti Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 17, 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 52, 55, 57, 58, 82, 86, 91, 92, 93, 94 ir 95 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82² ir 82³ straipsniais įstatymą (toliau – Įstatymo projektas): 16 straipsnyje dėstomą naują 82² straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, kuri numatytų, kad centralizavimas krašto apsaugos sistemoje yra vykdomas ne steigiant sektorinę centrinę perkančiąją organizaciją, o vadovaujantis krašto apsaugos sistemą reglamentuojančiais teisės aktais. Įstatymo projektą siūlytina papildyti dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Krašto apsaugos sistemoje pirkimai centralizuoti nuo 2018 m., įsteigus Gynybos resursų agentūrą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – GRA). Krašto apsaugos sistemos įsigijimų centralizavimo modelis buvo pasirinktas įvertinus gynybos srities specifiką ir kitų NATO šalių gynybos įsigijimų proceso centralizavimo patirtį. Įgyvendintas įsigijimų centralizavimo modelis užtikrina, kad 95 proc. krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę būtų atliekami centralizuotai, taip pat leidžia pasiekti kitų su pirkimų centralizavimu siektinų tikslų: didesnės konkurencijos ir skaidrumo, dėl masto ekonomijos mažesnių kainų, paprastesnio pirkimų proceso valdymo ir standartizavimo. Įstatymo projekte siūlomas pirkimų centralizavimo modelis, įvertinus gynybos srities įsigijimų specifiką, krašto apsaugos sistemai nėra tinkamas.

Pirma, pagal Įstatymo projekte siūlomą centralizavimo modelį Lietuvos kariuomenei grįžtų sutarčių pasirašymo ir vykdymo atsakomybė, kurią šiuo metu vykdo GRA. Tai neatitinka krašto apsaugos sistemos interesų, nes Lietuvos kariuomenė turėtų vykdyti veiklą, nesusijusią su tiesioginių uždavinių vykdymu, o ne tiesiog gauti jos veiklai būtinas prekes ir paslaugas, kaip numato esamas pirkimų centralizavimo modelis.

Antra, pagal Įstatymo projekte siūlomą centralizavimo modelį kompetencijos, susijusios su pirkimo objektu, turėtų būti sutelktos ir ugdomos tiek perkančiojoje organizacijoje, tiek ir centrinėje perkančiojoje organizacijoje. Tai neatitinka krašto apsaugos sistemos interesų, nes KAS perkančiosiose organizacijose ir GRA, kuri veiktų kaip centrinė perkančioji organizacija, būtų dubliuojamas tas pačias kompetencijas turintis personalas. Esamas krašto apsaugos sistemos centralizavimo modelis – GRA koordinuoja dalį kitų KAS perkančiųjų organizacijų pirkimų procedūrų organizavimą ir atlikimą, vykdo šių pirkimų prevencinės kontrolės funkcijas, užtikrina, kad atliekant itin specifinius KAS įsigijimus su pirkimo objektu susijusi kompetencija telkiama ir ugdoma išimtinai KAS institucijose, o pirkimo procedūrų vykdymo kompetencija – GRA.

Trečia, krašto apsaugos sistemoje pirkimai centralizuoti kitu principu nei siūloma Įstatymo projekte, nes, atsižvelgiant į gynybos srities įsigijimų specifiką, orientuojamasi ne į kuo didesnį pirkimų pagal skaičių centralizavimą, o į su centralizuotu aprūpinimu susijusių pirkimų, taip pat didelės vertės ar itin sudėtingų ir kompleksinių pirkimų, kuriems keliami specifiniai saugumo, suderinamumo, naudojimo ir eksploatavimo reikalavimai, centralizavimą.

Pasiūlymas:

16 straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti Įstatymo 82¹ straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Krašto apsaugos sistemoje centrinės perkančiosios organizacijos steigiamos, finansuojamos, jų veiklą ir kompetenciją, įsigyjant gynybai reikalingą ginkluotę ir kitas prekes, paslaugas ir darbus, nustato krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.“

Nepritarti

Patobulinto Viešųjų pirkimų įstatymo projekto nuostatos numato galimybes krašto apsaugos sistemos pirkimus pritaikyti ir adaptuoti esamiems KAM ir jos organizacijų poreikiams.

Esamas krašto apsaugos sistemos pirkimų centralizavimo modelis ir Gynybos resursų agentūros veikla iš esmės atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatomą centralizavimo modelį.

Viešųjų pirkimų įstatymo projekte (82³ straipsnyje) reglamentuojami bendradarbiavimu grįsti perkančiųjų ir centrinių perkančiųjų organizacijų santykiai. Ši nuostata neriboja organizacijų galimybių papildomai reglamentuoti ir kitų su pirkimais, sutarčių vykdymų ir kitais klausimais susijusių funkcijų pasiskirstymo. Šie klausimai gali būti išsprendžiami organizacijų steigėjų ir (ar) kitais administraciniais sprendimais.

Projekto įgyvendinimas nelemtų didesnio viešųjų pirkimų darbuotojų poreikio, nes pagrindiniai viešųjų pirkimų personalo ištekliai būtų sutelkti ne perkančiosiose organizacijose, o centrinėse perkančiosiose organizacijose, kurios ir būtų pagrindinės pirkimų vykdytojos.

4. Balsavimo rezultatai: pasiūlymui nepritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė