LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2012 M. BIRŽELIO 26 D. NUTARIMO

NR. XI-2133 „DĖL NACIONALINĖS ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“

PROJEKTO Nr. XIVP-3808

2024-06-19 Nr. 108-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Dainius Kreivys, Energetikos viceministrė Inga Žilienė; Energetikos ministerijos patarėjas Vytautas Budreika, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėjas Tomas Lukoševičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius, Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas Algirdas Kaliatka.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			3	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamu projektu keičiamoje Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ (toliau – keičiama Strategija) 3 punkte prieš žodžius „Energetikos ministerijos“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			3	2. Keičiamos Strategijos 3 punkto formuluotė „šių studijų ir tyrimų duomenys yra Strategijos pagrindas“ tikslintina atsižvelgus į tai, kad Strategija parengta remiantis šių studijų ir tyrimų duomenimis.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 3 punktą išdėstyti taip: „3. Siekiant įvertinti planuojamų pokyčių įtaką Lietuvos ekonomikai ir energetikos sistemai, buvo atliktos studijos apie energetikos sektoriaus pokyčius ir ateities perspektyvas, taip pat tęsiamas visos energetikos sistemos modeliavimas. Strategija parengta atsižvelgiant į valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės UAB „EPSO-G“ užsakytos studijos „Lietuvos energetikos vizija iki 2050 metų“ rezultatus, kurioje numatyti pagrindiniai galimi Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi scenarijai iki 2050 m. siekiant energetinės nepriklausomybės ir neutralaus poveikio klimatui energetikos sektoriaus. Taip pat buvo remtasi gamtinių dujų perdavimo operatorės AB „Amber Grid“ užsakyta studija „Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros gairės ir jų įgyvendinimo planas“, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos užsakyta „Išsamia šilumos ir vėsumos potencialo įvertinimo“ studija ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikta studija „Elektros skirstomojo tinklo pasiruošimo energetikos transformacijai įvertinimas“. Papildomos įžvalgos Strategijos rengimui buvo pateiktos Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (Jungtinės Amerikos Valstijos (toliau – JAV) ir viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros, vertinant Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo „LT100“ atliekamus darbus ir gautus pirminius rezultatus. Rengiant studijas ir Strategijos projektą aktyviai dalyvavo ir kitos valstybės valdomos energetikos įmonės, energetikos sektoriaus įmonės, mokslo ir studijų institucijos. Strategija parengta remiantis šių studijų ir tyrimų duomenimis.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			17	3. Keičiamos Strategijos 17 punkte, atsižvelgiant į nusistovėjusią nuorodų į tarptautines sutartis (susitarimus) pateikimo tvarką, prieš žodžius „Paryžiaus susitarime“ išbrauktinas žodis „pasirašytame“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			41.1, 48, 51	4. Keičiamos Strategijos 41.1 papunktyje, 48 ir 51 punktuose po žodžių „Lenkijos elektros“ įrašytinas žodis „perdavimo“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			54	5. Iš keičiamos Strategijos 54 punkto redakcijos nėra aišku, kokie energijos perdavimo operatoriai ir kokia juos valdanti bendrovė (ar su ja susijusi įmonė) turimi mintyje.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 54 punktą išdėstyti taip: „54. Siekiant palaikyti investuotojų suinteresuotumą tolesne Lietuvos elektros energijos gamybos pajėgumų iš AEI plėtra, energijos perdavimo sistemų operatorius valdanti bendrovė (ar su ja susijusi įmonė) turi atlikti Syderių geologinės struktūros tyrimus dėl jos tinkamumo ilgalaikiam energijos saugojimui ir elektros energetikos sistemos lankstumo didinimo priemonių diegimui, panaudojant naujus technologinius sprendimus, ir nustačiusi tinkamas sąlygas užtikrinti tokio projekto įgyvendinimą.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			70.2	6. Keičiamos Strategijos 70.2 papunkčio paskutiniame sakinyje po žodžių ir skaičių „daugiau kaip 1 000 kWh elektros energijos“ įrašytini žodžiai „per metus“.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			71	7. Keičiamos Strategijos 71 punkte (o ne keičiamos Strategijos 265 punkte) reikėtų įsivesti šiame punkte nurodomo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano trumpinį „(toliau – NEKSVP)“. Atitinkamai keičiamos Strategijos 265 punkte vietoj pilno šio plano pavadinimo reikėtų vartoti jo trumpinį.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			75	8. Keičiamos Strategijos 75 punkte reikėtų įvardinti jame nurodomą „regioną“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 75 punktą išdėstyti taip: „75. Gamtinių dujų tarpsisteminių jungčių su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika išlaikymas yra būtinas užtikrinant patikimą ir saugų gamtinių dujų tiekimą Lietuvos bei Baltijos šalių regiono vartotojams, taip pat tęsiant Klaipėdos SGD terminalo veiklą ir užtikrinant infrastruktūros išnaudojimo potencialią tiek Lietuvos, tiek viso Baltijos šalių regiono poreikiams.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			96.1	9. Keičiamos Strategijos 96.1 papunktyje prieš žodžius „valstybių narių“ įrašytinas trumpinys „ES“.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			99	10. Keičiamos Strategijos 99 punkte formuluotė „energijos išteklių gamintojai“ tikslintina konkretizuojant, kokie ištekliai turimi mintyje.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 99 punktą išdėstyti taip: „99. Dėl neigiamų klimato kaitos padarinių didėja su energetiniu saugumu susijusi rizika, pirmiausia elektros energijos tiekimo sutrikimų rizika, nes karščiai, miškų gaisrai, sausros ir potvyniai neigiamai veikia elektros energijos poreikį, gamybą, saugojimą, transportavimą ir paskirstymą. Klimato kaitos ekstremalūs reiškiniai taip pat gali neigiamai paveikti kitų energijos rūšių gamybą ir vartojimą. Planuojant elektros energijos ir kitų energijos rūšių poreikį, gamybą, saugojimą, transportavimą ir paskirstymą būtina vertinti ir numatyti konkrečias infrastruktūros atsparumo didinimo ir prisitaikymo prie neigiamų klimato kaitos padarinių priemones, pagrindinį dėmesį skiriant ekstremaliems orų reiškiniams, miškų gaisrams, ilgėjantiems laikotarpiams, kai nebūna saulės ir (ar) vėjo, potvyniams, taip pat karščio bangoms šiltuoju metų laikotarpiu. Energijos perdavimo ir skirstymo operatoriai, AEI gamintojai, tiek vykdydami esamos infrastruktūros priežiūrą, tiek planuodami naują, privalo įvertinti neigiamų klimato kaitos padarinių įtaką..“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04				11. Keičiamos Strategijos VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinime atsisakytina santrumpos „proc.“, įrašant pilną žodį „procentų“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			113	12. Keičiamos Strategijos 113 punkte prieš žodžius „ekonominėje zonoje“ įrašytinas žodis „išskirtinėje“.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			124	13. Keičiamos Strategijos 124 punkto paskutiniame sakinyje po žodžio „komerciškai“ įrašytinas praleistas žodis, pavyzdžiui, „naudoti“ ar „eksploatuoti“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 124 punktą išdėstyti taip: “124. 124. Planuojami ketvirtosios kartos branduoliniai reaktoriai turėtų pasiekti dar geresnius branduolinės saugos ir patikimumo rodiklius, didesnį efektyvumą ir ekonominį konkurencingumą, palyginti su ankstesnių kartų reaktoriais, juos eksploatuojant susidarytų mažesnis branduolinių atliekų kiekis. Ketvirtosios kartos branduolinius reaktorius naudojant su pažangiu branduolinio kuro ciklu, kuriame branduolinis kuras perdirbamas ir panaudojamas pakartotinai, iki 100 kartų pagerina urano panaudojimą ir gerokai sumažina radioaktyviųjų atliekų kiekį, jų radioaktyvumą, poreikį panaudotą branduolinį kurą padėti į giluminį atliekyną, sumažina branduolinių medžiagų platinimo grėsmes. Viena iš perspektyviausių branduolinės energetikos krypčių yra ketvirtosios kartos branduoliniams reaktoriams priklausantys MBR, kurie dėl santykinai nedidelės galios, reaktoriaus technologijos ir jame įdiegtų pasyvių saugos priemonių leidžia avarinio planavimo zoną sutapatinti su elektrinės aikštelės teritorija. Komerciniai ketvirtosios kartos MBR gali būti pradėti statyti iki 2030-ųjų metų ir pradėti komerciškai eksploatuoti ateinantį dešimtmetį.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			135.2 136.2	14. Keičiamos Strategijos 135.2 ir 136.2 papunkčiuose prieš nuorodas į Strategijos papunkčius įrašytinas žodis „Strategijos“.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			180	15. Keičiamos Strategijos 180 punkte, atsižvelgiant į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnį, kuriame įvardijamos transporto rūšys, vietoj žodžio „jūrinis“ įrašytinas žodis „jūrų“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 180 punktą išdėstyti taip: „180. Siekiama, kad transporto sektorius pereitų prie netaršių transporto rūšių, efektyviai panaudotų AEI gamybos pajėgumus užtikrinant šalyje pagaminamos elektros energijos tiekimą transporto sektoriui. Vienas iš esminių transporto sektoriaus dekarbonizacijos principų – efektyvi alternatyviųjų degalų integracija, užtikrinant neutralų technologinį energijos derinių poveikį. Transporto sektoriuje turi būtų naudojamos įvairios degalų rūšys, pritaikytos skirtingoms transporto kategorijoms – lengvajam transportui, viešajam transportui, sunkiajam krovininiam transportui, jūrų ir oro transportui. Transporto sektoriaus energijos rūšių balanse turi būti išnaudojami visi prieinami alternatyvieji degalai, įskaitant biodegalus, pažangiuosius biodegalus, biometaną, elektros energiją ir nebiologinės kilmės degalus iš AEI.“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			238.2	16. Keičiamos Strategijos 238.2 papunktyje po žodžio „sukurti“ išbrauktina „i“.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			248	17. Keičiamos Strategijos 248 punkto formuluotė tikslintina kalbiniu požiūriu.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 248 punktą išdėstyti taip: „248. Siekiant užtikrinti energetikos specialistų pasirengimą energetikos transformacijai, bus įgyvendinamos šios kryptys:“
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-04			249.2	18. Pažymėtina, kad keičiamos Strategijos 249.2 papunktyje nėra nurodytas joks „rodiklis“, nors iš keičiamos Strategijos 249 punkto formuluotės būtų galima suprasti, kad visuose šio punkto papunkčiuose turi būti nurodomas koks nors rodiklis.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūlome Strategijos 249.2 papunktį išdėstyti taip: „249.2. iki 2050 m. užpildyti 100 proc. energetikos sektoriaus darbo vietų, reikalaujančių aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje. iki 2050 m.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP3808 (toliau - Projektas) ir atsižvelgdama į poreikį ne tik kuo skubiau dekarbonizuoti energetikos sektorių, bet ir sukurti tvarią, gamtai draugišką ir Lietuvos gyventojams naudingą energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, teikia pasiūlymus ir komentarus Projektui. 1. Siūlome į Projektą įtraukti strateginį elektromobilių baterijų panaudojimą energijos kaupimui ir sistemos balansavimui. Vien šiuo metu vidutiniam elektromobiliui turint apie 60 kWh talpos bateriją, efektyviai būtų galima išnaudoti apie 50 kWh talpos balansavimui. Tai 10 000 elektromobilių parkas, prijungtas prie tinko, galėtų būti pajėgus kaupti 500 MWh. Jeigu elektromobiliai sudarys 80 % transporto parko, galima tikėtis, kad mažiausiai 10-20 procentų jų dienos metu niekur nevažiuos, o tai reikštų bent 100 000 transporto priemonių, kas sudarytų net 5 GWh talpos. Tikėtina, kad ateities elektromobiliai turės gerokai talpesnes baterijas, tai galimas sukaupti elektros energijos kiekis bus taip pat gerokai didesnis.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje 3 lentelėje elektromobiliai yra nurodyti kaip vienas iš planuojamų elektros energetikos sistemos lankstumo pajėgumo šaltinių, kuris nuosekliai didės iki 2050 m. (nuo 170 MW 2030 m. iki 1040 MW 2050 m.). Taip pat keičiamos Strategijos 183.4. punkte yra nurodoma skatintina veiklos sritis – „planuoti išmaniosios įkrovimo infrastruktūros sprendimus, įgalinančius lankstų elektrinių transporto priemonių įkrovimą ir dalyvavimą elektros energijos paklausos telkimo paslaugų rinkose“. Pažymėtina, kad elektromobiliai pirmiausia yra transporto priemonės skirtos keleivių ir krovinių pervežimui, todėl jos negali būti pagrindiniu (strateginiu) elektros energijos sistemos balansavimo šaltiniu, tam keičiamoje Strategijoje yra numatytos kitos priemonės.
2.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				2. Siūlome Projekte nurodyti, kad prioritetas yra tvarios atsinaujinančios energetikos gamyba t.y. tokios, kuri nedaro reikšmingos žalos vietos ekosistemoms bei sukuriama nauda dalijamasi su vietos gyventojams ir kompensuojami bet kokie nepatogumai ar ribojimai susiję su tokios energijos gamyba.	Nepritarti	Keičiamos Strategijos 37 punkte jau yra nurodyta, kad „Naujų energijos gamybos įrenginių ir susijusios pramonės plėtra turi būti vykdoma užtikrinant sveiką ir švarią aplinką bei racionalų gamtos išteklių naudojimą, žiedinės ekonomikos principus, esamų ekologinių sistemų ir kraštovaizdžio išsaugojimą.“. Vertintina, kad formuluotė „bet kokie nepatogumai“ yra aptaki ir gali būti skirtingai interpretuojama, tokiu būdu sukuriant nepagrįstus ribojimus AEI vystytojams.
3.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				3. Siūlome Projekte nurodyti, kad AIE dalis energetikoje jau 2040 m. sieks 100 %, kas yra 5 metais ankščiau nei Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje[1] , bet pilnai pasiekiama remiantis atsakingais ir patikimais skaičiavimais[2] .	Nepritarti	Remiantis specialiai Lietuvai atliktų studijų („Lietuvos energetikos vizijos iki 2050 m.“ ir kitų) duomenimis, rinkos situacija ir kylančiais iššūkiais, šiuo metu numatytas AEI dalies energetikoje didėjimas jau yra ambicingas ir beveik dvigubai didesnis, nei buvo numatytas 2018 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Numatytų tikslų ankstinimas (nepagrįstas jokiais tarptautiniais įsipareigojimais) užkrautų papildomą finansinę naštą Lietuvos gyventojams ir verslui.
4.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				4. Siūlome Projekte nurodyti, kad saulės energetikos vystymas prioretizuojamas ant žmogaus sukurtos aplinkos (stogų, pertvarų, sienų, asfaltuotų automobilių parkavimo aikštelių ir t.t.). Taip būtų efektyviau išnaudojama jau dabar esanti urbanizuota aplinka ir reikėtų mažiau investicijų į naujus tinklus, nes šalia tokios aplinkos dažniausiai yra įsikūrę ir vartotojai, kurie ir suvartoją didelę dalį vietoje pagamintos elektros energijos.	Nepritarti	Siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau yra keletas aspektų, kodėl šiam siūlymui reikėtų nepritarti arba jį įgyvendinti labai apdairiai: 1. Staigus atsisakymas iškastinio kuro šilumos gamybai gali pakenkti energetiniam saugumui, ypač jei alternatyvių šaltinių dar nepakanka. Tai gali sukelti energijos trūkumą ir padidinti kainas. 2. Draudimas gali padaryti šildymą neprieinamą daliai gyventojų, kurie negali įsigyti brangesnių atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginių. Tai gali pažeisti energetinės nepritekliaus mažinimo tikslus. 3. Gamintojai ir vartotojai turi turėti galimybę pasirinkti tinkamiausius šilumos šaltinius konkrečioms situacijoms, o ne būti ribojami. 4. Drastiški draudimai gali iškraipyti rinką ir susilpninti konkurenciją. 5. 2025 m. terminas gali būti per trumpas tinkamai pasiruošti gamintojams ir vartotojams. 6. Vietoj griežto draudimo, geriau būtų skatinti perėjimą finansinėmis paskatomis, mokesčių lengvatomis atsinaujinančių šaltinių diegimui, taip pat didinti informavimą apie jų privalumus. Kartu reikėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą, infrastruktūrą ir paslaugų prieinamumą. Perėjimas turėtų vykti palaipsniui ir subalansuotai.
5.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				5. Siūlome Projekte nurodyti, kad nuo 2025 m. nauji (pirmą kartą į Lietuvos rinką tiekiami) šilumos gamybos įrenginiai, skirti patalpų apšildymui ir naudojantys iškastinį kurą, yra draudžiami. Tokiu keliu jau žengė daug pažangių Europos šalių[3] . Taip pat drausti naujų gamtinių dujų jungčių atvedimą buitiniams vartotojams, o verslo vartotojams – reikšmingai riboti.	Nepritarti	ES rinkai tiekiamų ir pradedamų naudoti kietojo kuro katilų reikalavimai vieningai visoje ES nustatomi Reglamentuose, t.y. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje apibrėžtais teisės aktais, kurie yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas, ir jie yra tiesiogiai taikomi visose ES valstybėse narėse. Todėl toks atskiras vienos šalies veiksmas norimo rezultato nesuteiktų, nes technologijos rinkoje išliktų kaimyninėse ir kitose šalyse. Taip pat papildomai pažymėtina, kad oro taršos mažinimo kontekste, kietojo iškastinio kuro naudojimo draudimas, taip pat teisių savivaldybėms apriboti arba uždrausti naudoti vieną ar daugiau kuro rūšių savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje suteikimas įtvirtintas Aplinkos oro apsaugos įstatyme.
6.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				6. Siūlome Projekte atsisakyti branduolinės energetikos. Pabrėžtume, kad Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra vertina[4] , jog klimato neutralus energetinis ūkis yra galimas (ir kainos atžvilgiu efektyvus) be branduolinės energetikos.	Nepritarti	Branduolinės energetikos atmetimas Lietuvoje šiuo etapu gali būti aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu neišmintingas sprendimas dėl kelių priežasčių: 1. Anglies dvideginio (CO2) emisijų mažinimas. Branduolinė energetika yra vienas švariausių ir aplinkai pažeidžiančių mažiausiai anglies dvideginio dujų elektros energijos gamybos būdų. Atsisakius branduolinės energijos, didėtų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir CO2 emisijos. 2. Patikimas bazinis energijos tiekimas. Branduolinės jėgainės užtikrina patikimą bazinį elektros tiekimą. Vien atsinaujinančiais šaltiniais (vėjo, saulės) būtų sunku patenkinti stabilaus energijos poreikio, ypač šaltuoju metų laiku. 3. Energetinis saugumas. Turėdama savo branduolinę jėgainę, Lietuva sumažintų priklausomybę nuo importuojamos energijos ir didintų energetinį saugumą. 4. Ekonominiai aspektai. Nors branduolinės energetikos įrenginiai brangiai kainuoja įrengti, patys energijos gamybos kaštai yra palyginti žemi. 5. Technologinis išsivystymas. Atsisakius branduolinių technologijų, Lietuva prarastų dalį technologinės kompetencijos ir inovacijų galimybių. Žinoma, reikia kruopščiai įvertinti branduolinių atliekų tvarkymą, saugumą ir finansavimą. Tačiau modernios kartotės branduolinės jėgainės yra saugios ir efektyvios aplinkosaugos požiūriu. Daugelis šalių, įskaitant Švediją, Prancūziją, JK ir JAV planuoja naujų branduolinių jėgainių statybą kovoje su klimato kaita.
7.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				7. Siūlome Projekte nurodyti, kad transporte skatinamos bus tik tokioms kuro (degalų) rūšys, kurios reikšmingai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažina oro taršą (ypatingai azoto oksidus, dėl kurių prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą). Dabar yra naudojama daug alternatyviųjų degalų, pvz., pirmos kartos biodegalų, kurie turi daug itin neigiamų šalutinių poveikių – oro taršą, aukštesnę maisto kainą, poreikį naujų teritorijų naudojimą žemės ūkiui. Taip pat vis dar skatinamas biometano naudojimas transporte, o jis menkai prisideda prie oro taršos mažinimo. Šiuo metu būtų ženkliai efektyviau prioretizuoti Lietuvos transporto parko elektrifikaciją vien dėl gerokai efektyvesnio proceso (elektrinių variklių efektyvumas maždaug 3.5 karto didesnis nei vidaus degimo variklių) bei nulinės oro taršos.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje numatyta, kad pagrindiniai transporto sektoriaus dekarbonizacijos tikslai yra didinti AEI dalį transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojimo balanse ir mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį transporto sektoriuje. Keičiama Strategija siekiama užtikrinti technologinį energijos derinių neutralumą. Pasiūlyme teigiama, kad turėtų būti skatinamos tik tokios degalų rūšis, kurios mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir mažina oro taršą, pažymėtina, kad įgyvendinus keičiamoje Strategijoje numatytus tikslus didžioji dalis oro taršos būtų panaikinama dėl reikšmingo iškastinio kuro naudojimo sumažėjimo.
8.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				8. Siūlome Projekte nurodyti, kad bus atsisakoma energijos iš atliekų deginimo iki 2050 m. Atkreipiame dėmesį, kad atliekų kiekiai ateityje mažės, atsižvelgiant į tai, jog ES skatins didesnį ekonomikos žiediškumą[5]. Jau vien dabar pasiektas komunalinių atliekų deginimo lygis yra aukštesnis nei maksimalus teorinis leidžiamas 2035 m. atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus. Tokia pati situacija bus ir su pramonės atliekomis. Ateityje liks gerokai mažiau neperdirbamų atliekų, pvz., nuo 2025 m. įsigalioja mokesčiai[6] visiems pakuočių gamintojams ir importuotojams, kurie neperdirbs savo pakuočių. Planuojamos didesnio gamintojo atsakomybės schemos daugiau sektorių su pakartotinio naudojimo užduotimis, pvz., baldų ir tekstilės sektoriuose[7]	Nepritarti	Centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje naudojamo kuro struktūros ir pirminės energijos (PES) poreikio prognozė 2030 ir 2050 m. nurodoma atliekų dalis, įvertinant maksimalius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos atliekų deginimo jėgainių pajėgumus. Papildomų atliekų deginimo pajėgumų nenumatoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į atliekų deginimo įrenginius gali patekti tik atliekos, kurios jau yra praėjusios atliekų rūšiavimo procesą (t. y. po mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) proceso), t. y. tik tokios atliekos, kurių neįmanoma perdirbti ir panaudoti žiedinėje ekonomikoje. Atliekų deginimo apribojimas verstų neperdirbamas atliekas toliau šalinti sąvartynuose.
9.	VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-06-10				9. Siūlome Projekte atsisakyti anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir panaudojimo. Vietoje to koncentruotis ties privalomu dabartinių taršių deginimo technologijų keitimu bei alternatyvių produktų naudojimu, kurie turi ženkliai mažesnį CO2 pėdsaką.	Nepritarti	CO₂ surinkimas ir panaudojimas yra vienas iš svarbiausių išvestinių vandenilio produktų, turinčių aukštą pridėtinę vertę, gamybos etapų. Be CO₂ surinkimo Lietuvoje, nebūtų įmanoma vystyti naujų energetinių produktų gamybos pramonės. Keičiamos Strategijos 196 punkte yra numatyta, kad „Anglies dioksido surinkimo įrenginius tikslinga statyti įmonėse, kurios dėl savito gamybinio proceso negali pasiekti klimato neutralumo tikslų ir neturi kitų galimybių dekarbonizuotis“ (pvz. cemento gamyba).
10.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (toliau – LAIEK) teikia pastabas ir pasiūlymus Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui (toliau – NENS projektui): 1. Pozityviai vertiname NENS projekte padėtus pagrindus biogeninio anglies dioksido rinkai bei investicijoms į biogeninio anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir panaudojimo technologijas - tai iš tiesų sudarytų būtinas prielaidas sintetinių degalų konkurencingai gamybai Lietuvoje. Tačiau siūlome NENS neplanuoti anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir saugojimo, kadangi tokie planai duoda dviprasmiškus signalus rinkai, pasiruošusiai atsisakyti importuojamo iškastinio kuro vartojimo energetikoje iki 2040 metų. Pabrėžiame, kad tokie nacionaliniai uždaviniai mažina paskatas ES apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) sistemoje dalyvaujančioms įmonėms investuoti į dekarbonizaciją, mažina alternatyviųjų degalų paklausą ir skatina ilgalaikę Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo – taip tiesiogiai arba netiesiogiai finansuojant iškastinio kuro eksportuotojus nedemokratinėse šalyse. Todėl siūlome valstybės finansuojamą anglies dvideginio surinkimo, transportavimo ir panaudojimo infrastruktūrą naudoti tik biogeninės kilmės dujoms.	Nepritarti	Pramoninio anglies dioksido surinkimo tikslus numato komunikatas „Pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES” (Žr. eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52024DC0062). Papildomai pažymėtina, kad Europos Komisija yra pateikusi pastabas, kad Lietuvos rengiamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas skiria per mažai dėmesio CO₂ surinkimo priemonėms. Keičiamos Strategijos 196 punkte yra numatyta, kad „Anglies dioksido surinkimo įrenginius tikslinga statyti įmonėse, kurios dėl savito gamybinio proceso negali pasiekti klimato neutralumo tikslų ir neturi kitų galimybių dekarbonizuotis“.
11.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				2. Modulinių branduolinių reaktorių technologija kol kas nėra naudojama komerciškai, ir yra panašiame technologijos brandos lygyje kaip ir branduolinės sintezės reaktoriai, giliosios (karštosios) geotermijos elektrinės, aitvarų principu dirbančios vėjo elektrinės, - dumblių biomasės elektrinės, vandenilio saugojimo ir kuro celių elektrinės su vandenilio saugojimo technologijomis. Visų šių technologijų atveju mes matome skirtingose Pasaulio šalyse diegiamus demonstracinius bandomuosius projektus. Nėra aišku, kuri iš šių technologijų sparčiau progresuos ir bus perspektyvi komerciniam naudojimui po 2030 m. Todėl siūlome koreguoti ir pervadinti NENS projekto skirsnį „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ remiantis technologinio neutralumo principu ir pateikiant daugiau alternatyvų dėl perspektyvių mažai arba visai ŠESD neišskiriančių technologijų, kurios galėtų patenkinti lanksčios generacijos poreikį Lietuvoje po 2030 m. Taip pat siūlytume atsisakyti turinio apie branduolinių technologijų raidos istoriją, kuris iškrenta iš viso NENS projekto konteksto ir nesudaro galimybių technologiškai neutraliai vertinti visas iki-komercinio brandos lygio energijos gamybos technologijas, jei apie kitas technologijas analogiška informacija nepateikta.	Nepritarti	Keičiamos Strategijos uždavinys „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ numato būtent branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje įvertinimą. Įrašyti papildomas technologijas būtų netikslinga ir pakeistų uždavinio tikslus. Pažymėtina, kad kitų technologijų galimybės užtikrinti valdomą elektros energijos gamybą gali būti vertinamos pagal uždavinį „Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimas ir lankstumas“. Papildomai pastebėtina, kad branduolinės energetikos dalyje yra sumažinta aprašomojo pobūdžio informacija apie branduolines technologijas ir palikta tik ta informacija, kuri yra būtina kontekstui suprasti.
12.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				3. Siūlome į NENS įtraukti giliosios geotermijos, kaip lanksčios gamybos ir energijos kaupimo technologijos taikymo ateityje galimybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje Lenkijoje registruota įmonė Lavastream Sp kartu su partneriais - JAV technologijų kompanija Sage Geosystems, pradeda tyrimus, vertinant galimybes , panaudojant pastaraisiais metais itin ištobulintas naftos gręžinių technologijas, įgyvendinti pirmus giliosios geoterminės energijos panaudojimo projektus Lietuvoje. Gilliosios geotermijos technologija būtų taikoma, padarius itin gilius gręžinius į kristalinį pamatą, kuriame Vakarų Lietuvoje 4,5-5 km gylyje uolienos yra įkaitusios iki maždaug 150 oC. Į gręžinį įrengtu vamzdžiu, naudojant elektrą, kai jos rinkoje yra perteklius, yra pumpuojamas iki aukšto slėgio suslėgtas gėlas vanduo, kuris per gręžinio "plyšį" yra įskverbiamas į kristalinio pamato uolienas, taip paverčiant uolienas energijos kaupykla, Rinkoje susiformavus elektros trūkumui, suslėgtam (ir įkaitusiam) vandeniui leidžiama pakilti iki paviršiaus, kur jis įkaitina CO2, cirkuliuojantį uždaru kontūru, sukant turbiną ir gaminant elektrą - daugiau elektros, nei buvo sunaudota, slegiant vandenį ir pumpuojant jį į gelmes. Šiuolaikinės gręžimo technologijos, ištobulėjusios per skalūnų revoliuciją, leidžia pakankamai greitai išgręžti visą eilę tokių lygiagrečių gręžinių, taip bendrai suformavus ki 50 MW ar dar didesnę geoterminės jėgainės galią. Iš viso Klaipėdos ir Šilutės geoterminė anomalija leistų įrengti iki 2,2 GW bendros galios geoterminių elektrinių, užtikrinančių nuolatinę elektros gamybą, kai tik vėjo ir saulės elektrinės nepagamina pakankamai elektros. Vakarų Lietuva be kitą ko dar labai palanki tokiems projektams ir todėl, kad čia kristalinis pamatas yra labai giliai, daugiau, nei 2 km gylyje. Tai reiškia, kad, norint pasiekti 4,5-5 km gylį, kristalinio pamato reikia pragręžti tik 2,5-3 km. Anot vystytojų, tokia elektrinė galėtų gaminti elektrą už savikainą (LCOE) , ne didesnę, nei 4 ct/kWh Todėl siūlome suorganizuoti klausymus, kurioje ši technologija Vystytojų būtų pristatyta plačiau ir įtraukti šią potencialią ateities technologiją tarp galimų panaudoti technologijų, užtikrinant lanksčią energijos gamybą, pereinant prie elektros gamybos vien tik iš atsinaujinančių išteklių.	Nepritarti	Siūlomas pernelyg konkretus projektas, nurodant net įmonių pavadinimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, rengiamose nacionalinėse darbotvarkėse konkrečios priemonės nėra nurodomos. Keičiamos Strategijos 54 punkte jau nurodytas siekis papildomai tyrinėti galimybes išnaudoti Lietuvos gelmes elektros energetikos sistemos balansavimui. Keičiamos Strategijos uždavinys „Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimas ir lankstumas“ ir jo kryptys neužkerta kelio vystyti bet kokias technologijas, kurios būtų konkurencingos ir prisidėtų prie elektros energetikos sistemos lankstumo užtikrinimo.
13.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				4. Pritariame šilumos tiekimo sektoriuje numatytai dekarbonizacijai iki 2050 m., išlaikomam ir miestuose plečiamam CŠT sektoriaus vaidmeniui, atliekinės šilumos panaudojimo skatinimui, CŠT sektoriaus pritaikymui balansuoti perteklinę elektros energiją iš AEI. Papildomai siūlome NENS projekte įrašyti taršiausių kurų atsisakymo terminus: visam iškastiniam kurui, išskyrus gamtines dujas, (angliai, durpėms, mazutui ir kt.) iki 2026 m., gamtinėms dujoms iki 2040 m.	Nepritarti	Keičiamoje Strategijoje numatytas nuoseklus iškastinio kuro atsisakymas ir AEI dalies didinimas iki pat 2050 m. Staigūs arba nepamatuoti sprendimai dėl vienos arba kitos energijos rūšies uždraudimo gali turėti neprognozuojamų padarinių vartotojų kainų augimui, todėl jie turi būti įvertinti ir tik tuomet priimti sprendimai dėl jų įgyvendinimo. Pateikti pasiūlymai gali būti svarstomi numatant priemones Strategijos įgyvendinimui ir atitinkamai keičiant LR teisės aktus.
14.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11				5. Taisytinas yra CŠT kuro struktūroje suplanuotas šilumos iš atliekų deginimo kiekio augimas (NENS projekto 9 pav. ) nuo 10% (apie 990 GWh) 2030 m. iki 12% (apie 1080GWh) 2050 m. Toks šilumos, gaminamos, deginant atliekas, kiekių augimas visiškai priešingas Lietuvos tikslui įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus ir ES Atliekų direktyvos 2008/98/ES tikslus – skatinti atliekų prevenciją, antrinį panaudojimą ir perdirbimą, kurie reikšmingai mažins atliekų srautą energijos gavybai.	Nepritarti	Centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje naudojamo kuro struktūros ir pirminės energijos (PES) poreikio prognozė 2030 ir 2050 m. nurodoma atliekų dalis, įvertinant maksimalius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos atliekų deginimo jėgainių pajėgumus. Papildomų atliekų deginimo pajėgumų nenumatoma. Pažymėtina, kad bendras šilumos kiekis pagamintas iš atliekų turėtų nekisti. Procentinė dalis didėja, nes mažėja bendras energijos poreikis, o atliekų deginimo pajėgumai išlieka tokie patys.
15.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2024-06-11			169	6. Atsižvelgiant į NENS projekto įvardintus vietinės biomasės kuro privalumus dėl energijos kainų stabilumo ir teigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai, siūlytume pakoreguoti punkto nr. 169 formuluotę vietoj Valstybės intereso užtikrinti „optimalų balansą tarp vietinės biokuro gamybos ir biokuro atsivežimo iš kaimyninių ES valstybių“ įrašant „vietinio, tvarumo kriterijus atitinkančio biokuro pakankamą pasiūlą“.	Nepritarti	Keičiamos Strategijos 174 punkte jau nurodoma, kad vienas svarbiausių tikslų yra didinti tvariai pagaminto vietinio biokuro pasiūlą. Papildomas pasiūlymas nurodyti išskirtinai tik nacionalinius biokuro šaltinius gali iškreipti biokuro rinką ir konkurencines sąlygas.
16.	Habil.Dr. Algirdas Kaliatka, Lietuvos energetikos institutas, 2024-06-13				Dėkoju už sudarytą galimybę dalyvauti Komisijos posėdyje. Jei galima, norėčiau išsakyti savo nuomonę iš šalies, kaip atstovas institucijos nuo 1992 metų dirbančios branduolinės energetikos srityje (Lietuvos energetikos institutas). Labai dėkoju už Komisijos sprendimą “palikti atviras duris branduolinės energetik1os opcijai“. Po posėdžio pažiūrėjau kas detaliau parašyta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje. https://enmin.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/5/djJY4OIR9uc.pdf Mus LEI neramina, kad strategijoje jau orientuojamasi į konkrečias technologijas. Ten nurodomi „ketvirtosios kartos MBR“. Mūsų instituto nuomone siūlomos technologijos turi būti analizuojamos ir parenkamos specialistų, turinčių reikiamą kompetenciją. Neneigiant ketvirtosios kartos reaktorių privalumų, reikia pažymėti kad tai ateities technologijos: vienas toks reaktorius neseniai pradėjo veikti Kinijoje ir šios technologijos vystomos Rusijoje. Deja Europoje, JAV ir kitur tokios technologijos dar nėra tiek išvystytos, kad būtų galima kalbėti apie komercinį naudojimą. Yra parinkti keturi konceptai kurie vystomi Europoje, bet tai ilgalaikiai moksliniai projektai. Jei mes orientuosimės tik į šias nurodytas technologijas, tai tik sukompromituosime pačią branduolinės energetikos idėją. Jei kalbama apie elektros energijos komercinę gamybą, Lietuva per daug silpna, kad būtų bandymų poligonu. Kitos Europos Sąjungos šalys (mūsų kaimynai) renkasi MBR, veikiančių praktikos patikrintų suslėgto vandens reaktorių technologijomis, kurios pavyzdžiui JAV jau parengtos licencijuoti. Manome, kad Lietuva turėtų bendradarbiauti su Estija, Lenkija ir Suomija arba su Rumunija (tai šalys seniai galvojančios apie MBR ir jau pasirinkusios technologijas). Toks bendradarbiavimas leistų sumažinti perkamų reaktorių kainas ir visų licencijavimo dokumentų parengimas būtų sklandesnis. Apibendrinant, prašytume iš Strategijos siūlyti išbraukti nuorodas į konkrečią ketvirtosios kartos MBR technologiją. Technologijos parinkimui galima būtų organizuoti kvietimą pasiūlymams, atsižvelgiant į technologijos brandumą, projekto išbaigtumą ir pan. (kaip tai buvo daromas Estijoje, Lenkijoje...). Tam taip pat yra atlikti tarptautiniai tyrimai. Taip pat būtų protinga kooperuotis su kaimyninėmis šalimis ir pasinaudoti jų patirtimi.	Nepritarti	Atliktų studijų („Lietuvos energetikos vizija iki 2050 m.“ ir kitų) duomenimis, papildomas poreikis valdomai elektros energijos generacijai atsiranda po 2035-ųjų, kuomet ženkliai išauga elektros energijos vartojimas ir turi būti priimami sprendimai dėl gamtinių dujų elektros energijos generacijai atsisakymo. Siekiant kartu integruoti didelius kiekius AEI generacijos, būtina naujų branduolinių reaktorių savybė – lanksčiai reaguoti į pokyčius elektros energetikos sistemoje. Taip pat siekiama užtikrinti maksimalų naujų branduolinių reaktorių saugumą, įvertinti galimybes išnaudoti panaudotą branduolinį kurą, todėl siekiama įsigyti naujausios kartos branduolinius reaktorius. Pažymėtina, kad Strategija nenurodo konkrečios technologijos ir visi branduoliniai reaktoriai, atitinkantys ketvirtosios kartos statusą galėtų būti svarstomi Lietuvoje.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Lukas Savickas 2024-06-18			105	Argumentai: Pritartina Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – NENS) įvardintai problematikai, kad Lietuvai reikia didelių apimčių (iki 11 TWh) lankščios elektros energijos generacijos pajėgumų po 2030 m., siekiant įgyvendinti aukštos pridėtinės vertės vandenilio ekonomikos sukūrimą. Tačiau svarbu įvertinti, kad ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (toliau - MBR) technologija šiuo metu nėra komerciškai naudojama, todėl NENS numatytos nuostatos kelia riziką palikti valstybę be plano dėl papildomos lanksčios generacijos veiksmų, jei MBR technologija demonstraciniuose projektuose pasirodys nepasiteisinusi. Šiuo metu panašiame technologinės brandos lygmenyje yra ne tik MBR, bet ir branduolinės sintezės reaktoriai, gilioji (karštoji) geotermija, aitvarų principu dirbančios vėjo elektrinės, dumblių ir kitos biomasės iš nemaistinių žaliavų elektrinės, kuro celės su vandenilio saugojimo technologijomis ir kitos perspektyvios inovatyvios energijos gamybos technologijos. Atsižvelgiant į tai, siūloma neapsiriboti vien tik branduolinės energetikos plėtros galimybėmis, bet įtvirtinti siekį plėtoti ir kitas inovatyvias energijos gamybos technologijas. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu tvirtinamo NENS 105 punktą ir išdėstyti jį taip: „105. Siekiant tikslo 100 proc. klimatui neutrali energija Lietuvai ir regionui, bus įgyvendinami šie uždaviniai: 105.1. Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių plėtrą ir energetinio centro sukūrimą; 105.2. užtikrinti AEI plėtrą sausumos teritorijoje, pagrindinį dėmesį teikiant vėjo ir saulės šviesos energijos elektrinių plėtrai ir užtikrinant optimalų elektros tinklų pajėgumų vystymą; ~~105.3. pasirengti galimai branduolinės energetikos plėtrai, įvertinant saugių ketvirtosios kartos MBR statybos perspektyvas Lietuvoje;~~ 105.43. užtikrinti vandenilio ir išvestinių vandenilio produktų panaudojimo plėtrą; 105.54. užtikrinti, kad šilumos energijos sektorius atsisakytų taršaus kuro naudojimo ir pereitų prie AEI, ir skatinti vėsumos sektoriaus plėtrą; 105.65. skatinti transporto sektoriaus perėjimą prie netaršių transporto rūšių ir kuro.“	Nepritarti	Keičiamos Strategijos uždavinys „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ numato branduolinės energetikos plėtros Lietuvoje įvertinimą. Nors siūloma orientuotis į naujausios kartos – ketvirtosios – branduolinių reaktorių technologijas, tačiau pati energijos rūšys yra senai naudojama ir 2022 m. ji užtikrino 21,8 proc. viso Europos Sąjungos elektros poreikio. Net 12 ES šalių turi branduolines elektrines. Naujus branduolinius reaktorius numato statyti Švedija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Estija ir kitos ES šalys, dalis valstybių orientuojasi specifiškai į mažų modulinių reaktorių (angl. SMR) statybas. Taip pat aktyviai plėtojami ir ketvirtosios kartos branduoliniai reaktoriai, pavyzdžiui, 2024 m. balandžio mėnesį „TerraPower“ JAV branduolinės energetikos reguliavimo komisijai pateikė prašymą dėl „Natrium“ reaktoriaus (kuris bus aušinamas skystu natriu) licencijavimo, o praėjusią savaitę JAV Vajomingo valstijoje „TerraPower“ pradėjo pirmuosius reaktoriaus statybos paruošiamuosius darbus. Pastebėtina, kad kitos pasiūlytos technologijos yra arba dar eksperimentiniame lygyje arba neplanuojama, kad jos galėtų patenkinti ženklų elektros energijos poreikį kitose valstybėse. Dėl mažo rinkos dydžio, Lietuva viena nebūtų pajėgi išvystyti naujos energijos gamybos technologijos ir paversti ją komerciškai patrauklia, todėl turės vertinti kitose valstybėse vykstančius pokyčius. Įvertinus branduolinei energetikos tyrimams skiriamas lėšas, naujų reaktorių vystymosi tendencijas ir šios technologijos specifiškumą, siūloma palikti atskirą skyrių branduolinei energetikai. Tačiau pažymėtina, kad pagal keičiamos Strategijos nuostatas, Lietuvoje galės būti vystoma visų rūšių valdoma elektros energijos generacija, jeigu tai neprieštaraus LR teisės aktams ir aplinkosaugos reikalavimams. Kitų technologijų galimybės užtikrinti valdomą elektros energijos gamybą bus vertinamos pagal uždavinį „Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimas ir lankstumas“.
2.	Seimo narys Lukas Savickas 2024-06-18			122-131	Argumentai: Žr. argumentus aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti Projektu tvirtinamo NENS skyrių „Branduolinės energetikos plėtros galimybės“ ir jį išdėstyti taip: „~~Branduolinės~~ Inovatyvios energetikos plėtros galimybės 122. Valstybėms įgyvendinant energetikos sistemų pokyčius ir pereinant nuo iškastinio kuro prie netaršių energijos šaltinių, didėja naujos, efektyvios, mažai arba visai ŠESD neišskiriančios ir valdomos elektros energijos gamybos poreikis~~, kuris iš naujo verčia pažvelgti į branduolinės energetikos perspektyvą~~. Vertinant Lietuvos poreikius elektros energetikos sektoriuje po 2030 m., siektina inovatyvių lanksčių pajėgumų papildoma galia turėtų būti 0,5 GW (pagaminant apie 3,5 TWh elektros energijos per metus) ir nuosekliai išaugti iki 1,5 GW (pagaminant iki (arba) apie 11,2 TWh elektros energijos per metus). 123. Pagal statybos laikotarpį, naudojamas technologijas ir apsaugos priemones branduoliniai reaktoriai skirstomi į keturias kartas. Pirmajai kartai įprastai priskiriami pirmieji komerciniai prototipiniai reaktoriai, pastatyti XX a. penktajame ir šeštajame dešimtmetyje. Numatoma, kad naujausios ketvirtosios kartos branduoliniai reaktoriai bus pradėti eksploatuoti 2030 m. pradžioje, tačiau Prancūzijos Respublikoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, JAV, Japonijoje ir kitose valstybėse yra sukaupta nemaža panašios technologijos reaktorių projektavimo ir eksploatavimo patirtis. Todėl reikalinga įvertinti šiuo metu pasaulyje besivystančių iki komercinio brandos lygio energijos gamybos technologijų panaudojimo perspektyvas Lietuvoje: ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius, branduolinės sintezės reaktorius, giliosios (karštosios) geotermijos elektrines, aitvarų principu dirbančias vėjo elektrines, dumblių ir kitos biomasės iš nemaistinių žaliavų elektrinės, kuro celių elektrines su vandenilio saugojimo technologijomis ir kitas perspektyvias inovatyvias energijos gamybos technologijas, kurios yra naudojamos demonstraciniuose projektuose. 124. Planuojami ketvirtosios kartos branduoliniai reaktoriai turėtų pasiekti dar geresnius branduolinės saugos ir patikimumo rodiklius, didesnį efektyvumą ir ekonominį konkurencingumą, palyginti su ankstesnių kartų reaktoriais, juos eksploatuojant susidarytų mažesnis kiekis branduolinių atliekų. Ketvirtosios kartos branduolinius reaktorius naudojant su pažangiu branduolinio kuro ciklu, kuriame branduolinis kuras perdirbamas ir panaudojamas pakartotinai, iki 100 kartų pagerina urano panaudojimą ir gerokai sumažina radioaktyviųjų atliekų kiekį, jų radioaktyvumą, panaikina poreikį panaudotą branduolinį kurą padėti į giluminį atliekyną, sumažina branduolinių medžiagų platinimo grėsmes. Viena iš perspektyviausių branduolinės energetikos krypčių yra ketvirtosios kartos branduoliniams reaktoriams priklausantys MBR, kurie dėl santykinai nedidelės galios, reaktoriaus technologijos ir jame įdiegtų pasyvių saugos priemonių leidžia avarinio planavimo zoną sutapatinti su elektrinės aikštelės teritorija. Komerciniai ketvirtosios kartos MBR gali būti pradėti statyti iki 2030-ųjų metų ir pradėti komerciškai ateinantį dešimtmetį. Tuo tikslu, iki 2027 m. pabaigos turi būti parengta perspektyvių inovatyvių energijos gamybos technologijų pritaikymo Lietuvoje studija, kuri apimtų visų technologijų, nurodytų 123 punkte, panaudojimo ir plėtros galimybių analizę bei perspektyvių alternatyvų palyginimą. Būtina įvertinti visų perspektyvių inovatyvių energijos gamybos technologijų galimą veiklos modelį Lietuvoje ir jo įtaką AEI plėtrai, elektros energetikos sistemos balansavimo potencialą, savikainą, projektams įgyvendinti reikalingų lėšų šaltinius, įskaitant subsidijų poreikį ir jų dydį, projektų įgyvendinimo terminus, kuro ar energijos šaltinių tiekimo grandinės saugumą, teisinę energijos technologijos vystymo ir saugos užtikrinimo bazę, galimybes panaudoti esamą infrastruktūrą, saugos reguliavimo infrastruktūrą, žmogiškųjų išteklių poreikį ir kitus aspektus. 125. Vienas iš svarbiausių ketvirtosios kartos MBR privalumų – galimybė lanksčiai reaguoti į pokyčius elektros energetikos sistemoje ir prisitaikyti prie gamybos iš AEI kiekio. Dalis kuriamų MBR galės kaupti branduolinio reaktoriaus išskiriamą šilumą šalia esančioje šilumos saugykloje (pavyzdžiui, išlydytų skystų druskų) ir prireikus išnaudoti šią šilumą elektros energijos gamybai, padidinant turbinos galią. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, apie 350 MW galią turinčio MBR turbina, pasinaudodama šiluma, sukaupta šilumos saugykloje, galėtų veikti nuo 100 iki 500 MW generuojamos galios rėžiuose priklausomai nuo kainų elektros energetikos rinkoje, taip pat poreikio balansuoti AEI ir kitų elektros energetikos sistemos poreikių. Siekiant užtikrinti adekvačią elektros energijos gamybą ir patikimą prieinamą galią elektros energetikos sistemos poreikiams, pasirinktų inovatyvių technologijų veiklos pradžia turėtų būti planuojama nuo 2038 m. iki 2044 m., nuosekliai pastatant nuo 0,5 iki 1,5 GW galios pajėgumus. Priklausomai nuo studijos rezultatų iki 2030 m. Lietuvos Respublikos Seimui bus teikiami šios strategijos pakeitimai ir/ arba kiti būtiną teisinį reguliavimą pasirinktų inovatyvių technologijų panaudojimui užtikrinantys teisės aktų projektai. ~~126~~. Atsižvelgiant į vykstančius technologinius pokyčius branduolinėje energetikoje, būsimą elektros energijos poreikį Lietuvoje ir valdomos elektros energijos gamybos poreikį, Lietuvoje turi būti svarstoma išnaudoti ketvirtosios kartos MBR suteikiamus privalumus. MBR technologijos potencialas suteikia galimybę užtikrinti elektros energetikos sistemos balansavimo poreikius laikotarpiais, kai nebus elektros energijos iš AEI, tačiau elektros energijos vartojimas išliks aukštas. ~~127~~. Vertinant Lietuvos poreikius elektros energetikos sektoriuje po 2030 m., siektina MBR bendra elektrinė galia iš pradžių turėtų būti 0,5 GW (pagaminant apie 3,5 TWh elektros energijos per metus) ir nuosekliai išaugti iki 1,5 GW (pagaminant iki (arba) apie 11,2 TWh elektros energijos per metus). Siekiant užtikrinti adekvačią elektros energijos gamybą ir patikimą prieinamą galią elektros energetikos sistemos poreikiams, MBR veiklos pradžia turėtų būti nuo 2038 iki 2044 m., nuosekliai pastatant nuo 0,5 iki 1,5 GW galios branduolinius reaktorius. ~~6 pav. MBR vystymo laikotarpis~~ ~~128~~. Šiuo metu Lietuvoje yra sukaupta žinių, kompetencijų ir patirties branduolinės energetikos srityje, tačiau specialistų vidutinis amžius didėja ir tokių gebėjimų poreikis mažėja (išskyrus IAE eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą), todėl šie gebėjimai nyksta. Lietuvoje jau paruošta teisinė bazė branduolinei energetikai dėl anksčiau eksploatuotos IAE, veikia atominės energetikos saugos priežiūros institucija – Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija bei dėl anksčiau planuotos vystyti Visagino atominės elektrinės projekto yra išžvalgytos tinkamos branduolinei energijai vystyti teritorijos, atlikti kiti parengiamieji darbai. ~~129~~. Planuojant galimą branduolinės energetikos plėtrą Lietuvoje, esamas mokslinis potencialas, branduolinės energetikos saugos užtikrinimo infrastruktūra, turimas pasiruošimas ir žmogiškieji ištekliai turi būti išsaugoti ir plėtojami, siekiant juos panaudoti naujų branduolinių elektrinių ir šiuo metu vykstančių branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo projektuose. ~~130~~. IAE teritorijoje ir aplink ją esanti infrastruktūra (330/110 kV skirstykla, esanti šalia IAE, ir ją su likusia Lietuvos elektros energetikos sistema jungiančios aukštos įtampos perdavimo linijos, keliai, geležinkelio linija, jungianti IAE sklypą su Dūkšto stotimi, ir kt.) gali būti pritaikyta naujiems lanksčių ir tvarių branduolinių elektrinių projektams įgyvendinti, valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys šalia IAE aikštelės (įvertinti, kaip potencialiai tinkantys branduolinės elektrinės statybai, Visagino atominės elektrinės projekto apimtyje), prižiūrimi ir saugomi galimiems tvarių branduolinių elektrinių projektams, tačiau vertinant potencialias vietas galimiems branduolinių elektrinių projektams ateityje, reikia neapsiriboti IAE teritorija, o įvertinti visas potencialias teritorijas Lietuvoje. ~~131~~. Siekiant, kad ketvirtosios kartos MBR Lietuvoje būtų pradėti eksploatuoti 2038 m., iki 2027 m. turi būti parengta preliminari ketvirtosios kartos MBR verslo modelio analizė ir plėtros galimybių vertinimas. Būtina įvertinti ketvirtosios kartos MBR projektų Lietuvoje veiklos modelį ir jo įtaką AEI plėtrai, elektros energetikos sistemos balansavimo potencialą, savikainą, projektams įgyvendinti reikalingų lėšų šaltinius, įskaitant subsidijų poreikį ir jų dydį, projektų įgyvendinimo terminus, branduolinio kuro tiekimo grandinės saugumą, teisinę branduolinės energetikos vystymo ir saugos užtikrinimo bazę ir saugos reguliavimo infrastruktūrą, galimybes panaudoti esamą branduolinės energetikos infrastruktūrą, žmogiškųjų išteklių poreikį ir kitus aspektus. Priklausomai nuo preliminaraus ketvirtosios kartos MBR verslo modelio ir vertinimo rezultatų, Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti galės būti teikiamas įstatymo dėl naujos branduolinės elektrinės statybos projektas, kuris sukurtų prielaidas ketvirtosios kartos MBR projektams įgyvendinti.“	Nepritarti	Žr. argumentus, išdėstytus dėl 1-ojo pasiūlymo.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas, 2024-06-12				Pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-3808 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.	Pritarti
2.	Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2024-06-13				Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui Nr. XIVP-3808 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui nutarimo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas kurioms Komisija pritarė.	Pritarti iš dalies
3.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-06-13				Pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui Nr. XIVP-3808 ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms.	Pritarti
4.	Ateities komitetas, 2024-06-17				Pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo NR. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektui (nauja redakcija) Nr. XIVP-3808 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kitas pastabas bei pasiūlymus, kuriems Ateities komitetas pritarė.	Pritarti iš dalies
5.	Ateities komitetas, 2024-06-17			180	Argumentai: Atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, taip pat 180 punkte, atsižvelgiant į Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 straipsnį, kuriame įvardijamos transporto rūšys, vietoj žodžio „aviacijai“ įrašytinas žodis „oro“. Kadangi žodis „aviacija“ yra siauresnė sąvoka, susijusi tik su orlaiviais ir jų naudojimu skraidyti, o oro transportas yra platesnė sąvoka, apimanti bet kokį transportavimą oru įvairiomis priemonėmis. Aviacija yra neatsiejama oro transporto dalis, tačiau ji nėra tapati visam oro transportui kaip platesnei sričiai. Pasiūlymas: 180 punkto pakeitimas Pakeisti Strategijos 180 punktą ir jį išdėstyti taip: „180. Siekiama, kad transporto sektorius pereitų prie netaršių transporto rūšių, efektyviai panaudotų AEI gamybos pajėgumus užtikrinant šalyje pagaminamos elektros energijos tiekimą transporto sektoriui. Vienas iš esminių transporto sektoriaus dekarbonizacijos principų – efektyvi alternatyviųjų degalų integracija, užtikrinant technologinį energijos derinių neutralumą. Transporto sektoriuje turi būtų naudojamos įvairios degalų rūšys, pritaikytos skirtingoms transporto kategorijoms – lengvajam transportui, viešajam transportui, sunkiajam krovininiam transportui, ~~jūriniam~~ jūrų ir oro transportui ~~ir aviacijai~~. Transporto sektoriaus energijos rūšių balanse turi būti išnaudojami visi prieinami alternatyvieji degalai, įskaitant biodegalus, pažangiuosius biodegalus, biometaną, elektros energiją ir nebiologinės kilmės degalus iš AEI.“	Pritarti
6.	Ateities komitetas, 2024-06-17			248	Argumentai: Vietoj „pasirengimo energetikos transformacijai“ naudojama tikslinė konstrukcija „pasirengimą energetikos transformacijai“. Taip išvengiama nereikalingo daiktavardžio vartojimo. Pridėtas žodis „užtikrinti" prieš „pasirengimą“, kad būtų aiškiau nurodyta, jog tikslas yra ne šiaip pasirengimas, o jo užtikrinimas. Tokiu būdu sakinio prasmė išlieka tokia pati, tačiau jo formuluotė skamba kalbiškai geriau ir yra aiškesnė. Pasiūlymas: 248 punkto pakeitimas Pakeisti Strategijos 248 punktą ir jį išdėstyti taip: „248. Siekiant užtikrinti energetikos specialistų pasirengimoą energetikos transformacijai, bus įgyvendinamos šios kryptys:“	Pritarti
7.	Ateities komitetas, 2024-06-17			249.2.	Argumentai: Siekiant aiškiai įvertinti strategijos įgyvendinimo pažangą, būtini rodikliai, kurie leistų kiekybiškai tai išmatuoti. Todėl kalbant apie pakankamai tolimą perspektyvą, tikslingiau būti nurodyti ne konkrečius skaičius, o procentinę aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų išraišką. Pasiūlymas: 249.2 papunkčio pakeitimas Pakeisti Strategijos 249.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „249.2. iki 2050 m. ~~patenkinti kompetentingų energetikos srities specialistų paklausą~~ užpildyti 100 proc. energetikos sektoriaus darbo vietų, reikalaujančių aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti suredaguotam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo NR. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektui (nauja redakcija) Nr.XIVP-3808(2), juo tvirtinamai Nacionalinei darbotvarkei „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“ ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto

sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

Ekonomikos komitetas,

2024-06-19

Argumentai:

Siūloma patikslinti keičiamos Strategijos 7 punktą nurodant tikslų dokumento pavadinimą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Strategijos 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7. 2007 m. buvo patvirtinta pirmoji Nacionalinė energetikos strategija, kurioje numatytos svarbiausios energetinės nepriklausomybės gairės ir pokyčių kryptys. Susitarimas dėl bendros krypties valstybėje leido nuosekliai įgyvendinti didžiausius energetikos srities pokyčius. Nuo 2008 m. pradėti bei įgyvendinti svarbūs strateginiai projektai, reikalaujantys kryptingos ir vieningos politinės valios. Valstybė susigrąžino gamtinių dujų ir elektros energijos infrastruktūros valdymą, centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos rinkoje atsirado daugiau konkurencijos, galutinai sustabdyta Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) veikla, pradėjo veikti naujas ir našus 450 MW galios Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo blokas, priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymas, įgyvendintas Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas, nutiestos elektros perdavimo jungtys su Lenkijos Respublika ir Švedijos Karalyste, sustiprinti dujų vamzdynai Lietuvoje ir jungtis su Latvijos Respublika, atsirado nauja dujų jungtis su Lenkijos Respublika. Svarbūs pokyčiai įvyko šilumos ūkyje, kur iki tol naudotas gamtines dujas ir mazutą beveik visur pakeitė vietinės kilmės biokuras. Dideli pokyčiai nuo 2021 m. įvyko elektros energijos gamybos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriuje – elektros energijos gamyba išaugo apie 80 proc. Visa tai leido Lietuvai užsitikrinti energijos išteklių poreikį iš alternatyvių šaltinių ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, todėl, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, Lietuva viena iš pirmųjų Europoje galėjo visiškai atsisakyti elektros, dujų ir naftos importo iš Rusijos Federacijos, nepakenkdama šalies apsirūpinimo energija tiekimo saugumui.“

Pritarti

Ekonomikos komitetas,

2024-06-19

Argumentai:

Siūloma patikslinti keičiamos Strategijos 82 punktą pagal terminalo operatoriaus pateikiamą informaciją dėl Būtingės terminalo metinių projektinių pajėgumų,

Pasiūlymas:

Pakeisti Strategijos 82 punktą ir jį išdėstyti taip:

„82. Lietuva Baltijos šalių regione turi vienintelę naftos perdirbimo gamyklą, kurios metinis pajėgumas yra 10–11 mln. tonų naftos. Importo ir eksporto per Baltijos jūrą terminalo Būtingėje metinis projektinis pajėgumas yra 14 mln. tonų naftos per metus, vieno moderniausių regione skystųjų energijos produktų (naftos, biodegalų, chemijos produktų ir sintetinių degalų) eksporto ir importo terminalo Klaipėdoje pajėgumas – 7,1 mln. tonų per metus. Šiuo metu Lietuva turi pakankamai techninių galimybių importuoti naftą ir naftos produktus ir kitus skystuosius energijos produktus iš skirtingų šalių, įvairių naftos produktų tiekimo galimybių ir techniškai užtikrintą apsaugą nuo galimų tiekimo iš kurios nors vienos šalies sutrikimų.“

Pritarti

Ekonomikos komitetas,

2024-06-19

178.1.

Argumentai:

Siūloma patikslinti keičiamos Strategijos 178.1 papunktį, siekiant suderinti AEI tikslą 2050 m. decentralizuotai tiekiamos šilumos energijos sektoriuje, kad jis atitiktų kitose keičiamos Strategijos vietose nurodytą tikslą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Strategijos 178.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„178.1. iki 2050 m. AEI dalis CŠT sektoriuje 100 proc. (biomasė iki 50 proc.), AEI dalis decentralizuotai tiekiamos šilumos energijos sektoriuje 100 proc. (biomasė iki 30 proc.);“

Pritarti

Ekonomikos komitetas,

2024-06-19

261

Argumentai:

Pateiktoje informacijoje nurodoma prognozuojama energetikos transformacijos įtaką Lietuvos ekonomikai per suminį laikotarpį, todėl palyginimas tik su vienų metų BVP dydžiu yra netikslus ir gali sudaryti klaidingą įspūdį apie prognozuojamos naudos laikotarpį. Siekiant aiškumo, siūloma patikslinti keičiamos Strategijos 261 punktą ir jame išbraukti sakinio dalį apie BVP dydį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Strategijos 261 punktą ir jį išdėstyti taip:

„261. Optimistiniu vertinimu, įgyvendinus pokyčius energetikos sektoriuje 2050 m. galėtų būti sukurta 140 000 naujų darbo vietų, įskaitant tiesioginę (prie tiesiogiai sukurtų darbo vietų skaičiuojamos visos su projektais susijusios darbo vietos: dizainas, gamyba, statyba, įrenginių diegimas, operavimas, palaikymas ir kiti susiję darbai) ir netiesioginę (netiesioginė įtaka darbo vietoms apima visas darbo vietas, susijusias su visa tiekimo grandine) įtaką darbo vietoms. Įtaka Lietuvos ekonomikai galėtų siekti 6,3 mlrd. eurų per šį laikotarpį.“

Pritarti

Ekonomikos komitetas,

2024-06-19

2 priedas

Argumentai:

Siūloma patikslinti keičiamos Strategijos 2 priedo 6 punktą dėl techninio netikslumo, 6 punkte nurodytame 2024 m. rodiklyje „Įrengtoji saulės šviesos elektrinių galia, GW“.

Pasiūlymas:

Pakeisti Strategijos 2 priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

Įrengtoji saulės šviesos elektrinių galia, GW

1,165

(2024 m.)

4,1

LITGRID AB

Pritarti

Ekonomikos komitetas,

2024-06-19

priedas

Argumentai:

Siūloma patikslinti keičiamos Strategijos 2 priedo 11 punktą Siūloma patikslinti rodiklio „Elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas užtikrinantys įrenginiai (įskaitant tarpsistemines elektros jungtis), GW“ skaičius, siekiant juos suvienodinti su keičiamos Strategijos tekste (3 lentelė) nurodomais skaičiais.

Pasiūlymas:

Pakeisti Strategijos 2 priedo 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

11.

Elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas užtikrinantys įrenginiai (įskaitant tarpsistemines elektros jungtis), GW

4,96

9,522

18,225

29,71

LITGRID AB, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš - 0, susilaikė – 1

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - .

PRIDEDAMA. Suredaguotas Seimo nutarimo projektas ir juo tvirtinama Nacionalinė darbotvarkė „Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė