LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vidaus TARNYBOS statuto 6, 311, 39 IR 81 straipsnių pakeitimo
ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-11-15 Nr. XIVP–2085(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau pažymime, kad projektas teikiamas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu, reg. Nr. XIVP-2066(3), ir jo lydimaisiais įstatymų projektais, tarp jų Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektu, reg. Nr. XIVP-2098(3), kuriais siūloma pertvarkyti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų atlyginimą gaunančių asmenų darbo apmokėjimo sistemą, tačiau vertinamu projektu nėra teikiami atitinkami statutinių valstybės tarnautojų - pareigūnų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo pakeitimai. Nors pagal Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projektą statutinių valstybės tarnautojų pareiginėms algoms apskaičiuoti nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų būti taikomas šiame projekte nurodytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (1579,4 euro), vertinamame projekte nenumatyta nuo šios datos atitinkamai sumažinti pareigūnų pareiginių algų koeficientų, taigi būtų nustatytas neišbaigtas, nenuoseklus ir neaiškus nuo 2024 m. sausio 1 d. taikytinas pareigūnams darbo užmokesčio teisinis reguliavimas. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, atitinkami teisinio reguliavimo pakeitimai nėra parengti. Be to, projektu nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nors minėtame Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatyta analogišką valstybės tarnautojams taikomą teisinį reguliavimą panaikinti. Taigi pareigūnų darbo užmokesčio teisinis reguliavimas būtų nesuderintas su bendra valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistema.
Manytina, kad atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Mūsų nuomone, statutinių valstybės tarnautojų teisinis statusas, kurį lemia jų atliekamos funkcijos, nėra toks išskirtinis, palyginti su kitais valstybės tarnautojais ir valstybės pareigūnais, kad juo būtų galima pagrįsti visiškai skirtingos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos darbo apmokėjimo sistemos nustatymą.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]