LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-705
2022-03-30 Nr. 113-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto
pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas,
komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis,
Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgitą
Šiugždinienę pavaduojantis Seimo narys
Andrius Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Mindaugas Skritulskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius ir vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Bagdonavičius, Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės patarėja Vaida Ubartaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorė Aušra Račkauskaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Linda Kreimerytė, SĮ Šventosios uosto direkcijos direktorius Arūnas Pranckevičius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 |
1, 2 |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Pagal teikiamo įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais atitinkamose Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 ir 9 straipsnio struktūrinėse dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinės žemės patikėtiniais galėtų būti ne tik savivaldybės, kai joms valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu būtų perduodama keičiamame įstatyme nustatytoms reikmėms arba Vyriausybės nutarimu kitoms reikmėms, įtvirtintoms kituose įstatymuose, bet ir savivaldybių įmonės, kai valstybinė žemė jiems būtų perduodama tokioms pačioms reikmėms kaip ir perduodama savivaldybėms. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kuriais atvejais valstybinė žemė turėtų būti perduodama savivaldybėms, o kuriais – savivaldybių įmonėms, nes, kaip jau buvo minėta, valstybinė žemė tiek savivaldybėms, tiek savivaldybių įmonėms galėtų būti perduodama toms pačioms reikmėms. Be to, atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-703 lydintysis projektas. Pagrindinis pastarojo projekto tikslas, nurodytas projekto aiškinamajame rašte, – nustatyti įstatyminį pagrindą, leidžiantį Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir ja disponuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija. Tuo tarpu pagal teikiamu projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybinė žemė patikėjimo teise galėtų būti perduodama bet kuriai savivaldybės įmonei keičiamame įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytoms reikmėms. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas apimtų žymiai platesnį subjektų, kuriems valstybės turtas (valstybinė žemė) galėtų būti perduodamas patikėjimo teise, ratą nei nurodyta projekto aiškinamajame rašte. Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte tokio teisinio reguliavimo nustatymo poreikis ir jo pagrindimas nėra pateiktas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad jos atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 |
1 |
4 |
|
2. Iš projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kuris subjektas - savivaldybė, kaip savivaldybės įmonės savininkė, ar savivaldybės įmonės direktorius - pasirašytų valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise savivaldybės įmonei, perdavimo - priėmimo aktą. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 |
2 |
|
|
3. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar savivaldybės taryba priimtų sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir tuo atveju, kai patikėjimo teise valstybinės žemės sklypas yra perduotas savivaldybės įmonei. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybei, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 27 punkto nuostatas išimtinė savivaldybės tarybos funkcija yra sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Be to, atsižvelgiant į šias projekto nuostatas ir į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punkto nuostatas viena iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybės funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pakeitimas. |
Pritarti |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 |
* |
|
|
3. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui „Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką; Šventosios jūrų uosto žemės nuomos sutarties formą ir žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Palangos miesto savivaldybės taryba turės atnaujinti Šventosios jūrų uosto naudojimo taisykles, kitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įvertinti, ar šio įstatymo įgyvendinimui reikės keisti poįstatyminius teisės aktus ir, jeigu reikės, tai tokiu atveju projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu vėlesnį įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. |
Pritarti |
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 |
* |
|
|
Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. |
Pritarti |
Argumentai: Vyriausybės išvada gauta (žr. išvados 5 d. „5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:“) |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-07-08 |
* |
|
|
Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. |
Pritarti |
Argumentai: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą (žr. išvados 4 d. „4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:“ 2 p.) |
|
7. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-29 |
* |
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-07-23 |
* |
|
|
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) išnagrinėjo Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-703) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-704) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-705) (toliau – Žemės įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas. 1. Žemės įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypų patikėjimo teisės subjektai yra ne tik savivaldybės, bet ir savivaldybės įmonės, kai valstybinės žemės sklypai joms perduoti patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektų tikslas – nustatyti teisinį pagrindą Šventosios jūrų uostui perduoti uosto žemę patikėjimo teise. Tačiau siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas išplečiamas neapibrėžtam skaičiui savivaldybės įmonių. Iš esmės, nustačius Žemės įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, bet kuri savivaldybės įmonė, neatsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, įgytų teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą bet kurioje Lietuvos teritorijos dalyje ir reikalauti perduoti jai patikėjimo teise statiniais užstatytą ar neužstatytą valstybinės žemės sklypą. Valstybinė žemė tarnauja viešajam interesui ir visos tautos gerovei. Lietuvos respublikos konstitucinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Tokius nutarimus konstitucinis teismas yra priėmęs 2003 m. Rugsėjo 30 d., 2005 m. Liepos 8 d. Ir 2007 m. Liepos 5 d. Konstituciškai negali būti pateisinama, kad įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, tiesiogiai darančios įtaką visų valstybės žmonių gyvenimui, būtų užtikrinti viešajam interesui svarbūs tikslai. Esant poreikiui valstybinė žemė gali būti perduodama Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Todėl teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – teigiamos įtakos uosto žemės administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai – galima pasiekti su esamu teisiniu reguliavimu. 2. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemę išnuomoja uosto direkcija. Žemės įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomojamas savivaldybės įmonei patikėjimo teise perduotas valstybinės žemės sklypas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės įmonės direktorius arba kitas jo įgaliotas savivaldybės įmonės atstovas. Tačiau išlieka šiuo metu galiojančioje Žemės įstatymo redakcijoje esanti nuostata, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba. Todėl abejotina, ar siūlomas Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimas turės teigiamą įtaką uosto administravimui, efektyvesnei uosto vystymosi plėtrai, kaip tai nurodoma teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte. 3. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą uosto akvatorija ir uosto infrastruktūra pagal patikėjimo sutartį jau yra perduotos Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. Svarstytina, ar pagal patikėjimo sutartį Šventosios jūrų uosto direkcijai perduotas turtas jai pakartotinai turėtų būti perduodamas Lietuvos Respublikos nutarimu, – nėra aišku, ar dėl Šventosios jūrų uosto direkcijai jau perduoto turto turės būti rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kadangi nėra nustatytos Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūlomos normos įgyvendinamosios nuostatos. Todėl siūlome minėtos nuostatos atsisakyti. 4. Žemės įstatymo projekto 1
straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra perduodamos valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei reikmėms, nurodytoms šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus valstybinė žemė savivaldybėms perduodama šioms reikmėms, kurioms valstybinės žemės sklypus Šventosios jūrų uosto įstatymo projektu siūloma perduoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei: 1) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 2) viešojo naudojimo poilsio objektams; 3) gatvėms ir vietiniams keliams; 4) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; 5) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; 6) ūkinei komercinei veiklai; 7) nenumatytoms šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir įtvirtintoms įstatymuose. Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta uosto paskirtis: 1) priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus; 2) priimti žvejybos laivus; 3) priimti nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius įvažiuojamuosius laivus; 4) priimti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus; 5) atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte išvardytos reikmės skiriasi nuo reikmių, išvardytų Šventosios jūrų uosto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Todėl kyla abejonė, ar Šventosios jūrų uostui galėtų būti perduodama uosto žemė Žemės įstatyme nurodytoms reikmėms, tačiau specialiajame įstatyme – Šventosios jūrų uosto įstatyme nenumatytoms reikmėms. Šventosios jūrų uosto įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas uosto žemės, akvatorijos ir uosto infrastruktūros valdymo tvarka ir sąlygos, tačiau nenustatytos reikmės, kurioms valstybinė žemė gali būti perduodama Šventosios jūrų uostui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina tikslinti Žemės įstatymo projektą ir Šventosios jūrų uosto įstatymo projektą. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021-10-04 |
2 |
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-704 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I 446 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 antikorupcinį vertinimą. Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad jais siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą, reikalingą užtikrinant Šventosios jūrų uosto naudojimą pagal paskirtį ir Šventosios jūrų uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimą. Tačiau minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to, subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl minėtų teisės aktų projektų teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: I Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-705 (toliau šiame skirsnyje – Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinių antikorupcinių pastabų neturime. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymą nuostatomis, pagal kurias ne tik savivaldybėms (kaip nustato galiojantis įstatymas), bet ir savivaldybės įmonėms patikėjimo teise galėtų būti perduodami valstybinės žemės sklypai reikmėms, susijusioms su viešosios paskirties rekreacija ir poilsiu, viešojo naudojimo poilsio objektais, gatvėmis ir vietiniais keliais ir kt. Kaip nurodoma teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte[1], Projektu (o taip pat kitais susijusiais teisės aktų projektais) siekiama nustatyti teisinį reglamentavimą, leisiantį Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai savivaldybės įmonei Šventosios jūrų uosto direkcija patikėjimo teise tiesiogiai (o ne per savivaldybę[2]) perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą – Šventosios jūrų uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad Projekto siūlymų priėmimo atveju valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti ja institutas galėtų būti taikomas ir įgyvendinimas žymiai plačiau, kadangi patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai galėtų būti perduodami ne tik minėtai savivaldybės įmonei (Šventosios jūrų uosto direkcijai), bet ir kitoms (kitų savivaldybių įsteigtoms) savivaldybių įmonėms. 2.2. Svarbu yra ir tai, kad tiek pagal galiojančio Lietuvos Respublikos šventosios jūrų uosto įstatymo 5 ir 7 straipsnius) (toliau – Šventosios jūrų uosto įstatymas), tiek ir pagal Šventosios jūrų uosto įstatymo 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-703 nuostatas (dėl Šventosios jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 – 3 dalių) uosto žemė, akvatorija ir infrastruktūra patikėjimo teise perduodama su uosto paskirtimi[3] ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimu[4] susijusioms reikmėms, tačiau pagal Projekto siūlymus valstybinės žemės sklypai patikėjimo teise savivaldybės įmonėms galėtų būti perduodami reikmėms, kurios niekaip nesusijusios su Šventosios jūrų uosto veikla arba Šventosios jūrų uosto direkcijos (kaip uosto valdytojos) funkcijų įgyvendinimu (pavyzdžiui: valstybinės žemės sklypai galėtų būti patikėjimo teise perduodami viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti ir kt.). Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas pastabas manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos neatitinka (arba atskirais atvejais gali neatitikti) teisės aktų projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl galimai sudarytų sąlygas nepagrįstam (pavyzdžiui: kitiems tikslams negu siekiama) valstybinės žemės perdavimui patikėjimo teise savivaldybės įmonėms. 3. Kitų pastabų neturime. [...] Atlikus Projektų Nr. XIVP-703 – XIVP-705 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad minėtais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reglamentavimas neatitinka jais siekiamų tikslų, kadangi pernelyg išplėstų subjektų (savivaldybės įmonių), kuriems patikėjimo teise galėtų būti perduodamas valdyti, naudotis ir disponuoti juo valstybės turtas, ratą. Be to priėmus minėtais teisės aktų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą tokiems subjektams galėtų būti perduodamas ne tik konkretus valstybės turtas (t. y. reikalingas Šventosios jūrų uosto naudojimui pagal paskirtį ir uosto valdytojo funkcijų įgyvendinimui), bet ir kiti valstybės turto objektai, o tai kelia abejonių dėl Valstybės ir savivaldybių turto įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų įgyvendinimo užtikrinimo. |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-705 atmesti.
6.2. Pasiūlymai: nepateikta.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas