LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-802 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas).

Valstybės įmonės, taip pat akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei priklausančios akcijos suteikia balsų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – valstybės valdomos įmonės), veikia svarbiose ūkio srityse. Jos sukuria ženklią dalį bendrojo vidaus produkto, teikia darbą didelei daliai Lietuvos gyventojų, atlieka įvairias socialines funkcijas ir yra reikšmingas valstybės, o kartu ir visų jos piliečių turtas. Kartu su tuo kyla iššūkis tinkamai valdyti šį turtą, siekiant iš jo kuo didesnės, nebūtinai ekonominės, naudos.

Europos Sąjungos Taryba 2011 m. liepos 12 d. patvirtino rekomendacijas dėl 2011 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2011-2014 m. Lietuvos konvergencijos programos. Šiame dokumente rekomenduota Lietuvai įgyvendinti visus valstybės valdomų įmonių reformų paketo aspektus užtikrinant, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos, nustatyti aiškūs įmonių tikslai, padidintas skaidrumas ir atskirta komercinė ir nekomercinė veikla. 2013-2014 m. rekomenduojama užtikrinti, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos, įdiegti tinkamas stebėjimo priemones reformų veiksmingumui vertinti ir užtikrinti, kad visos valstybės valdomos įmonės laikytųsi reformos reikalavimų.

Taigi, valstybės valdomų įmonių politika ir praktika, savo esme būdama daugiau nacionalinio pobūdžio, vis plačiau aptariama ir Europos Sąjungos lygmenyje, kaip svarbus konkurencingumo ir vidaus rinkos dėmuo. Lietuvos pažangą įgyvendinant ES Tarybos patvirtintas rekomendacijas valstybės valdomų įmonių srityje pozityviai vertina ES institucijos. EK atstovai pripažįsta, kad Lietuva imasi tinkamų veiksmų, įgyvendindama šią svarbią reformą. Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ekspertų nuomone, Lietuva yra viena tų valstybių, kuriose įgyvendinama valstybės valdomų įmonių reforma ir pasiekti konkretūs rezultatai.

Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtomis valstybės valdomoms įmonėms skirtomis gairėmis, minėtomis Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijomis, ir atsižvelgus į kitų šalių praktiką diegiant gerojo valdymo principus, Lietuvoje nuo 2010 m. pradėta vykdyti valstybės valdomų įmonių reforma. Šios reformos programos tikslas – sudaryti sąlygas pertvarkyti valstybės valdomų įmonių valdymą siekiant užtikrinti efektyvesnę šių įmonių veiklą ir turto naudojimą, geresnius veiklos rezultatus ir didinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą.

Tai, kad Lietuva pakviesta dalyvauti EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje dalyvio statusu, parodo, jog EBPO mato Lietuvos pažangą valstybės valdomų įmonių valdymo srityje.

Dėl minėtų priežasčių tarptautinės organizacijos yra ne kartą raginusios Lietuvą tęsti gerojo valstybės valdomų įmonių valdymo įgyvendinimą. Tai buvo akcentuota Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje preliminariose išvadose dėl 2014 metų IV straipsnio konsultacijų, o Europos Sąjungos Taryba 2013 m. liepos 9 d. rekomendacijoje „Dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir dėl Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2012–2016 m. Lietuvos konvergencijos programos“, aptardama rekomendacijos dėl valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimą, palankiai įvertino pasiektus rezultatus ir konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2010 m. vykdoma ambicinga valstybės valdomų įmonių reforma, yra aktuali, įtraukia teisinius ir organizacinius pokyčius.

Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas yra viena iš 16-osios Vyriausybės prioritetinių krypčių. Siekiant užtikrinti valstybės valdomų įmonių reformos tęstinumą, pertvarka įtraukta į 2014 metų Nacionalinę reformų darbotvarkę. Pagrindiniai teisės aktai, susiję su valstybės valdomų įmonių pertvarka, priimti 2011-2013 metais. Šiuo metu tęsiami pradėti darbai – kas ketvirtį rengiamos ir viešai skelbiamos ataskaitos apie įmonių veiklą, stebima, kaip įmonės įgyvendina veiklos tikslus, analizuojami įmonių gebėjimai siekti patvirtintos metinės nuosavo kapitalo kainos, teikiami siūlymai dėl įmonių strateginių veiklos planų tobulinimo, valstybės kaip valstybės įmonės savininkės ar bendrovės akcininkės tikslų įgyvendinimo. Pradėtas įgyvendinti valstybės valdomų įmonių atliekamų komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimas – priimti teisės aktai, įpareigojantys valstybės valdomas įmones teikti informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus, tai yra tas funkcijas, kurios atliekamos vykdant teisės aktus.

Be to, Vyriausybė, siekdama pagerinti valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių, taip pat akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių valdyseną, pateikė Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimus. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektu siūlomais pakeitimais siekiama padidinti šių įmonių valdybų kompetencijas, nepriklausomumą ir motyvaciją. Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma suteikti akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms galimybę suformuoti kolegialų organą, kuris vykdytų tiek priežiūros, tiek ir valdymo funkcijas.

Išlieka siekis tobulinti įmonių gerosios valdysenos praktiką, stebėti rezultatus, teikti pasiūlymus ir bendromis ministerijų, Vyriausybės, įmonių, visuomenės atstovų pastangomis siekti, kad būtų užtikrintas svarus valstybės valdomų įmonių indėlis į Lietuvos ekonomikos augimą.

Valstybės valdomų įmonių valdysena grindžiama atvirumo ir aktyvaus dalyvavimo valdant kapitalą principais. Įgyvendinamas 16-osios Vyriausybės 2012–2016 metų programos siekis tęsti pasirengimą deryboms dėl prisijungimo prie EBPO, dalyvauti EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo darbo grupės veikloje bei valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūros procedūroje.

Siekdama šiai svarbiai visai šaliai funkcijai suteikti didesnės reikšmės, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlė ją įtvirtinti pasiūlytame Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte. Tačiau priėmus šį įstatymą, jo redakcijoje valstybės valdomų įmonių gero valdymo klausimas liko neišspręstas.

Norėdami išlaikyti valstybės valdomų įmonių geros valdysenos diegimo tęstinumą, siūlytume spręsti klausimą dėl jos įtvirtinimo įstatyminiu lygiu.

Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą inicijuoja ir parengė Ūkio ministerija. Tiesioginis rengėjas – Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento (direktorė Audronė Railaitė) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė) specialistai.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės įvairios teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Beje, šiame straipsnyje paminėtos ne visos teisinės formos juridinių asmenų, kuriuose dalyvauja valstybė arba savivaldybės. Be to, straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio – pavadinime kalbama apie turtinių ir neturtinių teisių atstovavimą, o straipsnyje – apie šių teisių įgyvendinimą. Apie įmonių, kurių savininkė yra ar kuriose dalyvauja valstybė, geros valdysenos principų diegimą nei šiame, nei kituose įstatymuose nekalbama.

Šiuo metu funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių geros valdysenos diegimu: metodinės pagalbos valstybės valdomoms įmonėms ir institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, teikimas, apibendrinančių metinių ir tarpinių ataskaitų apie šias įmones ir jų veiklą rengimas ir viešinimas, rekomendacijų dėl valstybės valdomų įmonių strategijų projektų teikimas, šių strategijų įgyvendinimo, taip pat trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo ataskaitų apibendrinimas, išvadų dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo rengimas, atlieka valstybės įmonės Valstybės turto fondo struktūrinis padalinys. Pradėjus centralizuotai valdyti valstybės turtą, valstybės įmonė Valstybės turto fondas bus prijungtas prie valstybės įmonės Turto banko, kuris ir valdys centralizuotai valstybės turtą. Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme nenustatyta funkcija, susijusi su valstybės valdomų įmonių geros valdysenos diegimu. Tokiu būdu, 2010 metais pradėta valstybės valdomų įmonių reforma, davusi teigiamų rezultatų, nustos būti tęsiama.

Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekte siūloma pakeisti Įstatymo 23 straipsnio pavadinimą taip, kad jis atitiktų straipsnio turinį, šiame straipsnyje papildyti juridinių asmenų, kuriuose dalyvauja valstybė ir savivaldybės, sąrašą, nurodant jame valstybės įmones, savivaldybės įmones ir papildyti straipsnį antrąja dalimi, kurioje siekiama įstatymu įtvirtinti geros valdysenos diegimą valstybės valdomose įmonėse išvardinamos funkcijos, kurias Vyriausybės įgaliota institucija, perėmusi valstybės įmonės Valstybės turto fondo struktūrinio padalinio funkcijas, atliktų, diegiant Europos Sąjungoje ir pasaulyje pripažintus valstybės valdomų įmonių geros valdysenos metodus ir nustatomas šaltinis, iš kurio būtų finansuojamas šių funkcijų atlikimas.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

2010 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kartu su Ministro Pirmininko tarnyba ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė pirmąją nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų metinę apžvalgą. Apžvalga atskleidė, kad valstybė yra didžiausia šalyje turto savininkė, tačiau turtas valdomas ne visada ekonomiškai, turto generuojama grąža menka. Taip pat pastebėta, kad valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai gerokai blogesni nei privačiame sektoriuje veikiančių įmonių, trūksta skaidrumo, įmonėms nekeliami aiškūs tikslai, o kolegialių valdymo organų sudėtis neatitinka tarptautinių gero valdymo standartų. Visa tai sąlygojo valstybės valdomų įmonių valdymo reformos būtinybę.

Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių reformos priemones, Lietuvoje kas ketvirtį pradėtos rengti ir skelbti ataskaitos apie šių įmonių veiklą ir jos rezultatus. Šias ataskaitas rengia nuolatinei valstybės valdomų įmonių veiklos stebėsenai ir analizei vykdyti 2012 m. valstybės įmonėje Valstybės turto fonde įkurta nepriklausoma struktūra – Valdymo koordinavimo centras. Reguliariai ir viešai teikiama įmonių atskaitomybė didina jų veiklos skaidrumą, skatina pačias įmones gerinti savo veiklą, padeda visuomenei stebėti pokyčius valstybės valdomų įmonių portfelyje ir tinkamai bei laiku į juos reaguoti. Valstybės institucijos savo ruožtu turi galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl tinkamo valstybės turto panaudojimo. Nuo 2010 m. parengtos 4 metinės ir 11 ketvirtinių apibendrintų ataskaitų.

Svarbu pažymėti, jog valstybės įmonės Valstybės turto fondo atliekamos funkcijos įgyvendinant valstybės valdomų įmonių gero valdymo praktiką didina šių įmonių skaidrumą ir veiklos efektyvumą. 2013 metais šios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo 102,2 mln. litų dividendų ir pelno įmokų (2010 metais pervesta 41,3 mln. litų). Visų valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas (eliminavus netipinius mokesčius valstybei ir banko „Snoras“ bei Ūkio banko bankrotų įtaką) neaudituotais duomenimis 2013 metais siekė 484,057 mln. litų (2010 metais uždirbta 71,2 mln. litų grynojo pelno). Be to, šios įmonės atlieka itin svarbias socialines funkcijas, atlikdamos gyvybiškai svarbias energetikos ar transporto paslaugas bei įdarbindamos beveik 41 tūkst. darbuotojų.

Siekiant užtikrinti valstybės valdomų įmonių reformos priemonių įgyvendinimo tęstinumą, būtina įtvirtinti, kad pirmiau paminėtos funkcijos ir toliau būtų atliekamos.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Valstybės valdomų įmonių veiklos ir pasiektų rezultatų viešinimas drausmina šias įmones. Tai leidžia vis labiau atskleisti valstybės valdomų įmonių uždirbamas pajamas, tuo pačiu mažina šešėlinės ekonomikos mastą. Dėl šios priežasties tikėtina, kad valstybės valdomų įmonių geros valdysenos diegimas gerins kriminogeninę situaciją ir mažins korupcijos lygį.

Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Geros valdysenos principai leidžia išaiškinti ir pašalinti atvejus, kai valstybės valdomoms įmonėms suteikiamos išskirtinės sąlygos veikti rinkoje. Tai sudarys palankias sąlygas verslui – valstybės valdomos įmonės veiks konkurencinėje aplinkoje, vienodomis sąlygomis su kitais ūkio subjektais.

Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, kurio projektas teikiamas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo valstybės įmonei Valstybės turto fondui pavesta atlikti Valdymo koordinavimo centro funkcijas.

Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.

Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jis turėtų įsigalioti kartu su įstatymu, kurio projektas teikiamas.

Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Valstybės įmonės Valstybės turto fondo sąnaudos Valdymo koordinavimo centro funkcijoms atlikti 2013 metais sudarė 493 760 litų (2013 metų planas – 550 460 litų). 2014 metų finansiniame plane šioms funkcijoms atlikti skirta 492 320 litų.

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Valstybės valdomos įmonės, gera valdysena.

Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

__________________