LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 56
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį gegužės 2 dienos Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
15.01 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-610, Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 152 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-611 (pateikimo tęsinys)
Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad dėl rezervinių klausimų projektų Nr. XIIIP-610 ir Nr. XIIIP-611 siūloma papildomais komitetais skirti Ekonomikos ir Audito komitetus. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Siūlome balsuoti. Ar atsiimate siūlymą? A. Kubilius siūlo balsuoti, tai balsuojame.
Balsavo 73 Seimo nariai: 67 palaiko siūlymą, kad papildomais komitetais būtų Ekonomikos ir Audito komitetai. Ir dar 6 susilaikė, taip.
15.02 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-584, Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-585 (pateikimas)
Toliau žiūrime pagal darbotvarkę. 2-a klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-584. Pranešėjas – ministras R. Masiulis. Įstatymo pateikimas. Kartu pristato ir lydimąjį įstatymo projektą.
R. MASIULIS. Šių įstatymų projektų tikslas ir esmė – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Strateginių įmonių ir įrenginių įstatymo projekto ir Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino siekis vykdyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarką. Yra tikslas sujungti kelius prižiūrinčias įmones į vieną įmonę tam, kad būtų efektyviau valdomas turtas, taupomos lėšos, nes turime ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, kad už greiderius permokama, už kitą įrangą permokama, norisi valstybės turtą valdyti efektyviau.
Taip pat pagal EBPO reikalavimus, Lietuvai norint įstoti į EBPO, mes turėtume mažinti valstybės įmonių skaičių, o sujungdami šias įmones į vieną mes iš vienuolikos padarytume vieną įmonę, kuri prižiūrėtų visą valstybę, turėtume vieną dispečerinę, efektyvesnį valdymą, bet kartu atitiktume valdymo kriterijus, kuriuos nustato EBPO. Tam reikia pataisyti du įstatymus. Strateginių įmonių ir įrenginių įstatymo pakeitimo tikslas – valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones išbraukti iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo. Vyriausybės jau priimtas sprendimas kelių įmonių pagrindinį turtą – pačius kelius perkelti į Lietuvos automobilių kelių direkciją, tai šios visos įmonės neturi savo pagrindinio strateginio turto – kelių, todėl jas laikyti strateginiame sąraše nėra prasmės.
Kelių įstatymo projekto tikslas – patikslinti subjektai, galintys valdyti valstybinės reikšmės kelius. Nustatoma, kad valstybinės reikšmės kelius gali valdyti vienintelis subjektas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Patikslinamos šios direkcijos funkcijos, įtvirtinama nuostata, kad valstybinės reikšmės keliams priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ir keli kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai. Siūlyčiau pritarti priėmimui.
PIRMININKAS. Kadangi yra labai daug užsirašiusių klausti, o mes pristatome net du klausimus, tai aš siūlau pratęsti mūsų klausimų laiką 15 minučių. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, paskutinį kartą šis įstatymas ir jo pakeitimai buvo susiję ne su keliais, o su valstybiniais miškais tuomet, kai buvo V. Vingrienės ir R. Žemaitaičio iniciatyva bandoma įtraukti AB „Lietuvos valstybiniai miškai“ tam, kad jie nebūtų perspektyvoje privatizuojami. Iš čia išplaukia mano klausimas. Kadangi jūs ištraukiate įmones iš šio sąrašo, o prieš kokias dvi valandas mes turėjome didelį mūšį dėl vidaus pirkimų ir iš esmės privataus sektoriaus galimybių dalyvauti teikiant valstybei paslaugas, mano klausimas yra toks: ar neplanuotumėte privataus kapitalo atėjimo būtent į šį sektorių, ypač todėl, kad yra atskiriama infrastruktūra? Dėkui.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Manau, stadija dar ganėtinai ankstyva. Mes turime sutvarkyti pirmiausia valstybės sektorių, kuris, mūsų nuomone, kol kas valdomas neefektyviai. Pirmiausia turėtume valstybės sektorių padaryti efektyvų.
Antra, šio priežiūros sektoriaus privatūs subjektai irgi gali dalyvauti ir galės dalyvauti, bet jeigu jūsų klausimas yra, ar yra planuojama šią įmonę vėliau parduoti pritraukiant kapitalą, tai kol kas tokių planų nėra.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, kiekviena pertvarka yra susijusi su tam tikrų žmonių darbais. Turbūt daugiausia nukentės regioninės įmonės, nes kas nors vis tiek ten mažės, nes pačios įmonės dingsta. Norėčiau sužinoti, kaip tai atsilieps, ar yra parengtas planas? Kiek regionuose mažės darbo vietų ir kiek centre daugės? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą, labai gerai, kad paklausėte, nes pristatymo metu pamiršau tą pasakyti. Šios reformos tikslas nėra mažinti darbuotojų skaičių. Tie kelininkai, kurie prižiūri kelius, kaip dirbo, taip ir dirbs. Jau dabar esame suskaičiavę, kad mums reikės apie 50 mažiau valdybos narių, nes kiekviena įmonė dabar turi savo valdybas. Administracinis aparatas šiek tiek sumažės, bet tie patys kelininkai, kurie savo rankomis dirba ir uždirba duoną, darys tą patį, ką darė iki šiol, tik centralizuotas bus jų darbo organizavimas. O jeigu bus sujungiamos kokios nors funkcijos, tarkime, buhalterija, tai sieksime, kad tie centrai būtų kuriami tuose pačiuose regionuose.
Dar, beje, labai svarbu pažymėti, kad ši centrinė įmonė tikrai bus ne Vilniuje. Toks sprendimas yra, kad būtų ne Vilniuje, o kuriame nors kitame rajone.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, dabar tos įmonės vykdo ir komercines funkcijas pačios kaip rangovai, tam tikrą procentą darbų nuo visos apyvartos gali atlikti. Kaip ši funkcija, ar ji išliks tokia pat, ar tas ribinis procentas bus toks pat, ar ką nors keisite, kai bus viena įmonė?
R. MASIULIS. Ačiū. Tikrai labai taiklus klausimas, visiškai iš esmės. Šios įmonės tikslas nėra konkuruoti su privačiu sektoriumi. Pirmiausia šios didžiosios įmonės tikslas bus kuo geriau prižiūrėti kelius, juos valyti taip, kad nebūtų tik nuo rajono iki rajono valomi, kad keliai būtų geriau tvarkomi, prižiūrimi ir t. t. Iki šios dienos buvo toks nerašytinis principas, kad apie 20 % pajamų šios įmonės gali užsidirbti rinkoje darydamos tą patį, ką gali daryti kelių įmonės. Dabar mes numatome, kad pirminė funkcija bus kelių priežiūra, o ne jų tiesimas, statymas. Lietuvoje daug metų buvo stebima tendencija, kad kelius statant buvo įtarimų dėl kartelinių susitarimų, buvo įtarimų, kad kelininkai susitaria, konkursus laimi tos pačios kelios įmonės ir t. t., ir t. t.
Jeigu taip išeis, kad ir toliau ta koncentracija bus didelė, mes pasiliekame galimybę, kad šita valstybinė įmonė galėtų eiti į valstybinius užsakymus, į tuos konkursus dėl kelių tiesimo, bet tai būtų daroma tik tuo atveju, jeigu situacija šalyje būtų prasta. Jeigu konkurencija bus didelė, jeigu matysime tą tendenciją, kurią matome šiandien, kad kelių tiesimo konkursų dalyvių yra po septynis, po aštuonis, po devynis, kad kelių tiesimo kainos šiuo metu yra nukritusios iki 30, kai kuriais atvejais net iki 40 %, nepaisant to, kad bitumas pabrango ir asfaltas šiek tiek yra brangesnis, jeigu ta tendencija išsilaikys, tai šios įmonės nedalyvaus tuose darbuose, kuriuos privačios įmonės pačios gali padaryti, tai yra valstybinės lėšos nebus tam švaistomos. Bet jeigu bus taip, kad turėsime įtarimą, matysime, kad kainos aukštos, palyginti su kitais konkursais, tai pasiliekame galimybę, kad valstybė tokį įrankį turėtų, kad suvaldytų kelininkų godumą.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, na, vis tiek, žinokite, niekaip nesuprantu to jūsų siūlymo. Dėl regioninių kelių, aš sakyčiau, gerai, sukurkime tokį patį monstrą, kokį sukūrėme „Geležinkelius“, ir mes po kelių metų ardysime taip, kaip jūs dabar ardote „Geležinkelius“. Jūs kalbate, ministre, ir savo kalboje keletą kartų paminėjote: valstybinė įmonė, valstybinė įmonė, valstybinė įmonė, valstybinė įmonė, kuri atliks tas, tas, tas funkcijas.
Bet aš pasiūlyme nematau, kad ta valstybinė įmonė būtų pripažinta strateginę reikšmę turinčia. Tai gal pirma, ministre, kai siūlėte išbraukti, reikėjo pasiūlyti, kad bus UAB Lietuvos valstybinė įmonė „Keliai“, bet įsigalioja nuo 2019 metų? Aš raginsiu kolegas balsuoti prieš tokį pasiūlymą, prieš tokį projektą, nes ką – perkame katę maiše, nežinodami, kokia ta įmonė ir ar ta įmonė netgi turės strateginę reikšmę turinčios statusą. Jūs įsivaizduokite, ką mes čia darome dabar.
R. MASIULIS. Na, girdimi įvairūs pasiūlymai. Prieš tai buvo pasiūlymas apskritai tokias įmones privatizuoti. Kaip minėjau, tokio tikslo mes neturime tokią įmonę privatizuoti, tai turi būti valstybinė įmonė. Kitas dalykas, tos įmonės buvo strateginės, nes jos valdė strateginį turtą – kelius. Dabar keliai perduodami į Lietuvos automobilių kelių direkciją ir bus vis tiek valstybės rankose. (Balsai salėje) Na, tai tokius siūlymus jūs tikrai galite teikti, galime diskutuoti ta tema.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako klausti. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, klausimas būtų toks gana paprastas. Be abejo, kad centralizavimo ir decentralizavimo klausimas stambiose valstybinėse įmonėse yra labai svarbus, bet Lenkija tuo pačiu metu turi kiek kitokią savo kelių statybų ir tarnybų aptarnavimo valdymo schemą. Ta Lenkijos schema, pasirodo, gana efektyvi, nes Lenkijos kelių būsena, priežiūra, palyginti per paskutinius penkerius, šešerius, dešimt metų, labai smarkiai pagerėjo.
Klausimas jums toks. Ar mūsų centralizavimas duos tokį patį rezultatą, jūs tikitės, kad gerokai pagerės visi dalykai, įskaitant ir tokių bendrų konkursų arba investicijų rengimą per KPP, per kitus dalykus, nes vien tik valstybiniais ištekliais arba europinėmis lėšomis, biudžeto lėšomis kelių tikrai nesutvarkysime. Reikia pritraukti investicijas, kurios (…) fonduose yra ir kitur. Kaip šita perspektyva?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Ta tema irgi diskutuojame, galvojame, kaip reikėtų elgtis. Čia šiek tiek gal nesusiję dalykai. Ši įmonė, kuri bus padaryta iš visų regioninių priežiūros įmonių, užsiims kelių priežiūra, ne kelių tiesimu. Lenkijos pavyzdys rodo, kad kelių kokybei didžiausią įtaką turi sumos, kurios yra skiriamos keliams tiesti. Deja, reikia pasakyti, kad Lietuvoje nuo krizės laikų iš KPP nemažai lėšų yra išimama ir, palyginti su Lenkija, mūsų keliai anksčiau buvo geresni, dabar jau matome, kad lenkai po truputį mus lenkia. Gal turime kiek geresnius kelius negu latviai, bet tendencija yra blogėjanti, mes nespėjame kelių tvarkyti, kad jų būklė būtų tokia, kokią mes norime matyti.
O jeigu dar norime plėsti kelių tinklą, tai mums reikia dar papildomai lėšų. Bet viskas kaip visada yra Seimo rankose ir aš, kaip susisiekimo ministras, prašyčiau kiek įmanoma mažiau iš KPP lėšų išimti, o galbūt geriausia iš viso jų neišiminėti, o palikti viską keliams tiesti, kad turėtume kelius, kuriais galėtume didžiuotis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai jūs lankėtės mūsų frakcijoje, minėjote, kad tikrai nesiruošiama kelių privatizacijai. Bet žingsnis po žingsnio, tai yra koncentracija pirmiausia į vieną įmonę sujungiant kelius, nors keliai lokaliai geografiškai išdėstyti per visą Lietuvą. Tas sujungimas ir valdymas, be abejo, kainuos, nes jūs iškoncentruotai negalėsite aptarnavimo įmonių perkelti į vieną tašką.
Antra, dabar atsiranda išbraukimas iš strateginių įmonių sąrašo, nes keliai visą laiką buvo strateginės reikšmės objektai. Na, ir tas jūsų pasakymas, kad štai bus viena įmonė. Mano klausimas būtų toks. Ar nesiruošiama privatizuoti visą ar dalį šio sektoriaus? Antras dalykas, kas turės strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, bus įvardintas valdantis kelius? Ačiū.
R. MASIULIS. Pagal Vyriausybės sprendimą visi keliai bus perduodami valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri tuos kelius valdys. Dabar juos valdė 11 įmonių.
Dėl nuogąstavimų, kad galbūt ši įmonė galėtų būti privatizuojama, tai kaip tik norint ką nors privatizuoti būtų daug lengviau gabaliukais, po truputį privatizuoti negu vieną didelę įmonę, kuri bus taip aiškiai matoma. Noriu dar kartą patvirtinti, kad tokios intencijos nėra, tokio tikslo, kad ji būtų privatizuota, nėra.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į mano klausimą jau atsakė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš irgi gavau atsakymą.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, labai įdomiai nuskambėjo. Sakote, šiuo momentu jau regioninių turtas yra perduotas Kelių direkcijai. Jeigu šiandien jums nepavyks tas sprendimas, tai kaip tada bus? Keliai liks be jokio turto? Jūs iš karto išsprendėte klausimą, kai dar neturite teisės tai daryti!
R. MASIULIS. Pagal įstatymą Vyriausybės kompetencijos yra ta galimybė ir Vyriausybės sprendimas jau prieš pusantro mėnesio buvo priimtas, tas procesas jau vyksta.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, noriu užduoti klausimą dėl to strateginio objekto. Mes visada vertiname tas įmones kaip labai svarbias, ypač priimančios šalies požiūriu, nes turime daug ateinančių sąjungininkų, tam tikrų patvarkymų, reikia ir kito. Jeigu jūs sakote, kad galbūt perduodame Kelių direkcijai, tai gal reikėtų įrašyti, aš nežinau, ekspromtu sakau, ar Kelių direkciją, kad mes turėtume tą savininką visų Lietuvos kelių prireikus kuo geriau panaudoti savo strateginiams tikslams, kad nesusidarytų vakuumas – vienus išbraukiam, kitų neįrašom, kad paskui ko nors nebūtų. Aš sakau ir klausiu, galbūt ir siūlau, kad nedingtų iš akių ir ši labai svarbi šiais laikais mūsų kryptis, funkcija dėl kelių strateginės reikšmės. Ačiū už atsakymą.
R. MASIULIS. Yra numatyta, kad Kelių įstatyme būtų apibrėžtos Lietuvos automobilių kelių direkcijos funkcijos, detaliau surašytos, ką ji prižiūri. Ir tai būtų savotiška apsauga, kad tie keliai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir keliai jau niekur neprapuls. Tikrai esame atviri diskusijoms, siūlymams šia tema, nes jau girdžiu antrą nuogąstavimą ta tema.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Mieli kolegos, siūlau pritarti teikiamiems įstatymų projektams pirmiausia dėl to, kad tą reformą daro tie žmonės, kurie pertvarkė energetikos sektorių, ir rezultatus matome. Tai yra viena. Ir antra. Pertvarka, aš labai tikiuosi ir linkiu, ministre, kad tos įmonės būtų ne tik kad pertvarkytos, bet ir skaidrios. Tik skaidrumas užtikrina tą nuolatinę, stabilią ir efektyvią veiklą. Linkiu sėkmės ir kolegas agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nesu prieš tai, ką daro ministras, – yra daug gerų ir teisingų sprendimų. Bet, kaip aš sakau, balsuoti už tai, ko mes dar nežinome, kas dar bus ateityje, ir mes net nežinome, kokį Vyriausybė turi priemonių planą ir kaip jie planuoja šitas įmones, įstaigas sujungti, valdyti, įgyvendinti joms suformuotus uždavinius… Iš tikrųjų būtų šiandien sunku balsuoti už.
Antras motyvas. Kaip sako, pertvarka, pertvarka, pertvarka, bet iš ministro mes išgirdome, kad jie nėra apsisprendę, ar jie dalyvaus laisvoje rinkoje, ar jie teiks komercines paslaugas, ar neteiks, ar jie liks tiktai kaip valstybinių užsakymų subjektai?
Trečias dalykas. Šiandien nėra įstatyme numatyta tokia nuostata ir pasiūlymai, kad bus įkurta valstybinė įmonė. Jeigu būtų tokia nuostata ir parašyta, kad ta valstybinė įmonė pradės veikti nuo 2019 metų, aš visus agituočiau balsuoti už. Dabar išeina taip, kad mes jų didžiąją dalį privatizuosime. Tie Seimo nariai, kurie yra rinkti vienmandatėse, ir tose apygardose arba tose savivaldybėse turi asfaltbetonio centrus… Tai ministras šiandien pasakė: juos uždarys. Pavyzdžiui, Plungėje, Telšiuose, Šilalėje, Alytuje, Utenoje jie bus uždaryti. Šiandien tai ir pasakė, kad jie nekonkuruos su privačiu verslu. Turėkite šitą dalyką omeny. Jų neuždarys 2017 metais, bet, aš manau, 2018 metų gegužės, liepos mėnesiais juos uždarys. EBPO… Aš tikrai norėčiau… kad Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacija (ko gero, gal reikėtų išaiškinti) to nereikalauja. Tai yra tiktai rekomendacija valstybei atkreipti dėmesį į tuos ir tuos, ir kitus punktukus. Aš tikrai norėčiau prašyti labai išsamios informacijos ir tikrai, kolegos, siūlau susilaikyti, ypač šiuo metu, ir grąžinti iniciatoriams tobulinti, jeigu siūlymui būtų nepritarta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi bendro sutarimo nėra, kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 19 Seimo narių. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: dėl abiejų įstatymų projektų pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar yra siūlymų? R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš prašyčiau būtinai Vyriausybės ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados, nes dar kartą sakau: dabar panaikiname įstatyme bet kokią įmonę, kuri karo metu ar nepaprastosios padėties metu… nebus įmonės, kuri atliktų jai pavestas funkcijas. Tai reikia labai gerai, įdėmiai žinoti. Todėl aš ir paprašiau, kad būtų įstatyme buvusi nuostata įkelta – iki 2019 metų. Jos nėra. Reikia prašyti Vyriausybės išvados, ir tai yra labai labai svarbus dalykas, nes panaikinome automagistralę.
PIRMININKAS. Kadangi Vyriausybė teikia šį įstatymo projektą, Vyriausybės išvados kaip ir nereikia. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš supratau, kad jūs už abu projektus – už A ir B? Tokiu atveju buvo galima leisti pasisakyti dviem už, dviem prieš. Savo ruožtu aš norėčiau taip pat atkreipti dėmesį, kad iš gerbiamo ministro negavau atsakymo: panaikinus strateginę reikšmę turinčių 11 įmonių, kuri įmonė nacionaliniam saugumui turės strateginę reikšmę? Šito atsakymo aš negavau. Seimas turi gauti labai aiškų atsakymą, kokia įmonė valdys strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius Lietuvos kelius? Kaip ir ministras J. Olekas minėjo, tai labai svarbu net ir dėl karinės technikos infrastruktūros judėjimo, ir t. t.
Kita vertus, reikėtų paprašyti naudos ir kaštų analizės, kad būtų pateikta Seimui per svarstymą, ir tam tikro modeliavimo, kur vis dėlto mes einame, nes šitas dalykas kol kas nėra pateiktas Seimui pateikimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsakytas pastabas. Komitetai, ko gero, taip ir padarys. Dėl komitetų galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dar nori…
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai. Gerbiami kolegos, ministras pateikė iš tikrųjų centralizavimo įstatymą, bet pagrindinis klausimas, kurį jis pats paminėjo, nors jis dabar ištisai kalba, tai Kelių fondo naudojimas. Jeigu mes paliksime tokią seną tvarką kaip Kelių fondą, t. y. rezervinį valstybės kokių nors išlaidų dengimo fondą, mes niekada neturėsime kelių centralizuoti ar decentralizuoti, nes pinigų bus nepakankamai. Todėl aš manau, kad ministras su šitais dviem įstatymais turėjo teikti ir įstatymo projektą, pagal kurį Kelių fondas negali būti naudojamas kitoms reikmėms, išskyrus kelių tiesimą, ir kas numatyta šiame fonde. Negali būti naudojamas kitoms valstybės reikmėms. Tada mes galime tikėtis pagerėjimo kelių situacijos. Priešingai, tas decentralizavimas iškelia problemą, kad galima už to įžvelgti paslėptą privatizaciją ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl komitetų pritarta bendru sutarimu. Daugiau niekas nieko nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
15.26 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-583. Pranešėjas – ministras E. Misiūnas. Pateikimas.
E. MISIŪNAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 5, 6, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo tikslas – nustatyti, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galėtų būti įtraukiami užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu pagal savivaldybę, kurios teritorijoje šie faktiškai ir gyvena.
Kaip žinote, Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai perkelti tam tikrą skaičių imigrantų iš Graikijos, Italijos, Turkijos. Štai tokie asmenys, gavę pabėgėlio statusą, yra apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre, o vėliau yra bandoma integruoti juos į savivaldybes. Kada savivaldybėse tokie asmenys gyvena, ne visada arba dažniausiai butų turėtojai nesutinka tokių asmenų įregistruoti savo butuose. Štai susidaro problema, kad pabėgėliai (nors mes ir deklaruojame, kad yra prioritetas atsivežti šeimas ir su vaikais), neturintys deklaruotos vietos, negali naudotis tinkamai savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, mokyklinio ugdymo paslaugomis. Todėl įstatymo projektu siūloma į 6 straipsnio, kuris vadinamas „Traukimas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą“, 4 punktą įrašyti būtent tokius asmenis. Būtų išspręstas teisinis formalumas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, gerbiamas ministre, sakykite, ar šitas įregistravimas reikš, kad yra atidaroma tam tikra prasme prieiga tų žmonių, kurie registruosis (pabėgėliai), prie socialinių pašalpų, garantijų ir t. t. Registravimas yra pirmas žingsnis į tai, kad būtų leidžiama ir gauti pašalpą, gyvenamąją vietą ir t. t., ir pan.? Šių sąlygų reikalavimas yra europinis, tačiau kitoje rankoje, kitoje pusėje mes turime ir Lietuvos žmones, kurie neturi ir sąlygų, yra benamiai, ir neregistruoti. Jiems tam tikra prasme (ir paramos, ir kita) tos sąlygos yra kitokios. Sakykite, kaip šitas klausimas, jūsų nuomone, turėtų atrodyti arba atrodo?
E. MISIŪNAS. Matote, jeigu asmuo apskritai neturi registracijos teisės arba nėra įtrauktas į asmenų, neturinčių teisės registruotis, apskaitą, tai jis teoriškai net negali gauti tam tikrų paslaugų, o kada jis bus įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą, tai jis turės teisinį pagrindą naudotis numatytomis įstatyme paslaugomis. Vis dėlto mes kalbame apie užsieniečių integraciją ir užsieniečiai turi tokias pačias teises integracijos metu kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, juolab, žinote, ir tam tikros išmokos, ir sveikatos priežiūra, ir ikimokyklinių paslaugų teikimas niekuo nesiskiria kaip Lietuvos gyventojams. Tas teisinio pagrindo sutvarkymas arba, sakykime, tokios teisinės korekcijos dėl tokių asmenų teisinio statuso išsprendimo ir gyvenamosios vietos registracijos, aš sakyčiau, tinkama nuostata ir siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, tuo laiku, kai prasidėjo mūsų problemos su emigrantais ir kai mes čia priėmėme tam tikrus įsipareigojimus, jau tada buvo aišku, kad emigrantų problemą spręsime ilgai. Europos Sąjungos artimiausia ateitis su tuo susijusi, bet tada, būdamas vidaus reikalų ministru, S. Skvernelis dar nežinojo tikrųjų kaštų. Dabar jūs jau siūlote juos įtraukti į eilę. Jie gauna atitinkamas socialines garantijas ir visa kita. Ar jau yra, ministre, bent normaliai įvertinta, kokia tos integracijos visa kaina, ne tai, kad mes kažkokias pašalpas mokame, bet kiek iš tikrųjų kainuoja vieno emigranto visas socialinis paketas? Ar jau yra ta kaina žinoma? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Žinote, aš į šitą klausimą negalėsiu atsakyti, bet socialinės apsaugos ir darbo ministras tikrai turi skaičius ir žino, kiek yra skirta pinigų, Europos Sąjungos lėšų integracijai, išmokoms jiems ir kompensacijai dėl buto nuomos ir visų kitų dalykų. Vidaus reikalų ministerija atsakinga tiktai už perkėlimą asmenų, vėliau tas procesas jau yra vykdomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, ministre, noriu paklausti, jeigu vyks integracija į savivaldybes, kokius jie darbus galėtų dirbti, jūsų nuomone, ar mes nepažeidžiame darbo biržų sukurtų strategijų, jie turi darbo vietas ir taip toliau? Ar darbo biržų šitas veiksmas yra anuliuojamas, ar ne, ar čia tik savivaldybės, kaip jūs sakėte, dabar visiškai kuruos? Mes galime ką? Tik visuomeninius pagrindus jiems galime duoti, t. y. atidirbti kokius nors darbus.
E. MISIŪNAS. Ne, tuomet, kai mes buvome Pabėgėlių priėmimo centre su socialinės apsaugos ir darbo ministru, buvo kalbama apie darbus, apie jų profesijas. Yra asmenų, kurie turi statybos darbų, suvirinimo darbų įgūdžių, kirpėjai, prekybininkai, įvairių sričių amatininkai. Jau būnant Pabėgėlių priėmimo centre juos susiranda darbdaviai ir įdarbina statybininkais. Buvo pateiktas pavyzdys – lyg ir dažytojai, tinkuotojai turi gerą patirtį, tai jie į darbo rinką gali įsitraukti, juolab yra apmokami. Jeigu jie turi specialybes, yra numatyta programa tam tikrų profesijų mokymo, kad būtų lengviau integruotis į darbo rinką.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, ministre. Mane kiek nustebino jūsų nežinojimas kaštų, išlaidų. Sakote, kad turi socialinės apsaugos ir darbo ministras žinoti, bet vis dėlto jūs esate Vyriausybės narys ir tokius dalykus privalėtumėte, bent jau preliminarius skaičius, turėti omenyje. Tikrai labai keistai skamba, kaip ir tas pasiūlymas. Na, jūs sakote, kad pabėgėliai turi lygiai tokias pačias teises. Be jokios abejonės, kaip žmonės, jie turi tokias pačias teises, bet nepamirškime spręsti ir savo piliečių, kurie taip pat turi registracijos problemų, teises. Vėlgi jūs paminėjote, kad mūsų prioritetas yra šeimos, kad žmonės atsivežtų savo šeimas. Ar aš ką nors ne taip supratau? Mes įsivežame žmones ir jie po to siunčiasi gimines, ar vis dėlto jūs kalbėjote apie perkėlimą tų žmonių, kurie jau yra stovyklose ir jie šeimomis yra čia atkeliami, o paskui autobusais bėga iš Lietuvos? Tai čia mes jiems norime sudaryti geresnes sąlygas, taip? Supratau, ačiū.
E. MISIŪNAS. Teisingai jūs pasakėte – mes turime prioritetą perkelti imigrantus iš Turkijos, Graikijos, Italijos ir perkelti šeimas. Vienas iš prioritetų. Mes daugiau turime prioritetų, bet vienas iš prioritetų yra šeimos. Aš tą ir akcentavau.
O dėl skaičių, tai aš žinau preliminarius skaičius. Bet, žinote, su tais skaičiais, jeigu suklysčiau, po to sakytumėte, kad ministras taip pasakė. Ministras, atsakingas už tą sritį, žino kiekvieną centą, žino, kur jie išleisti, ir čia ne tas klausimas, dėl ko aš dabar turėjau pasigilinti.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, manome, kad užsieniečių teisinė padėtis ir toliau tampa labai svarbiu klausimu darbotvarkėje. Turbūt bet kokie pakeitimai šioje srityje turi būti daromi labai atsakingai ir pasvertai, ypač turint omenyje įvairius migracijos procesus, kurie meta iššūkį visai Vakarų Europai. Todėl didžiulis klausimas, nes čia išryškėjo iš jūsų atsakymų, kad šitas registracijos dalykas susijęs su tam tikru priėjimu prie socialinių garantijų. Natūraliai kyla klausimas, į kurį galbūt sau nėra atsakiusios kai kurios Vakarų Europos šalys. Ar tas priėjimas prie tų socialinių garantijų nesukūrė tam tikrų šiltnamio sąlygų traukiant tos migracijos srautus ir ar mes nekartojame tos pačios klaidos? Todėl ar nevertėtų mums čia dar labai gerai pagalvoti, ar verta eiti šituo keliu, o pirma galbūt pasvėrus viską, išdiskutavus tik tada gal eiti ir pradėti šitą įstatymo iniciatyvą? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Matote, jeigu mes įsipareigojome perkelti užsieniečius imigrantus iš Graikijos, Italijos, Turkijos ir esame įsipareigoję įgyvendinti integraciją, tai kalbėti apie tai, kad jie neturėtų teisės į tam tikras socialines teises: vaikai į mokyklą, gydymo įstaigas ir taip toliau, na, nebūtų tikrai sąžininga. O kad jie turi galimybę keliauti Europos Sąjungoje gavę pabėgėlio statusą ir pasirenka kitas šalis, tai čia jų teisė ir mes negalime jų apriboti, ir negalime apriboti jų išvykimo. Bet teises užtikrinti privalome ir privalome tokias pačias, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Daugiau klausiančių nėra. Diskusija dėl viso. Motyvai už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tiesų kolegos uždavė labai gerų klausimų, į kuriuos, matyt, atsakymus reikia žinoti ir ministrui, ir mums, Seimo nariams, nes mes žinome, kad labai dažnai yra sunku atskirti, kur žmogus bėga nuo karo ir kur iš tikrųjų ieško gerovės, ir panašiai. Tačiau vis dėlto aš siūlau balsuoti už šitą įstatymo projektą, siūlau nedaryti skubos ir toliau pasiaiškinti, nes, kaip suprantu, čia parašyta, kad Vyriausybė prašys skubos tvarkos. Siūlau nedaryti skubos, tačiau kviečiu palaikyti kolegas. Žinote, čia mes išspręsime keletą labai svarbių problemų, tačiau aš visiškai suprantu, kad tai negali tapti gerovės turizmu. Nors, tiesą sakant, nemanau, kad Lietuvoje tai virs gerovės turizmu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prabėgo daugiau negu porą metų nuo krizės pradžios ir, deja, turime tokį patį atsakymą, beveik identišką. Šiandien vidaus reikalų ministras pasakė, kad visus skaičius žino socialinės apsaugos ir darbo ministras, tuo metu A. Pabedinskienė turėjo žinoti, kai S. Skvernelis sakė, kad jinai turi žinoti, bet, kaip išaiškėjo, ir jinai nieko nežinojo.
Kas mums dabar yra siūloma? Siūloma tiesiog nieko neskaičiavus, jokių kaštų, tiesiog paimti ir tuos žmones įtraukti į mūsų socialinę sistemą ir niekas niekada tų kaštų nesuskaičiuos. Nežinau, kaip mes derėsimės su Europos Sąjunga neturėdami piniginio vertinimo ir panašiai. Tiesiog de facto tykiai, gražiai juos įtraukti, nors tai yra procesas, kuris nevienareikšmiškai mūsų vertinamas. Aš nieko prieš, kad tiems žmonėms suteiktume gyvenamąjį būstą, dar ką nors, visas tas garantijas, kurias įsipareigojame, bet jos turėtų būti įvertintos pagal pabėgėlių statusą, normaliai mokamos ir užtikrinamos. Bet ne taip tykiai, iš po apačios įtvirtinamos, sulyginamos teisės, mes visas problemas išsprendžiame, ir tvarka. Dabar taip, srautų pas mus nėra, bet kai Europos Sąjungoje užsipildys laisvos geros vietos pabėgėlių, o Europos Sąjunga planuoja 2050 metais šimtą milijonų imigrantų iš kitų valstybių, pildysis ir mūsų vietos. Todėl mes negalime metodologiškai neteisingo sprendimo siūlyti. Man jis kelia abejonių, nes tai yra paslėptas finansavimas, kurio mes niekada nesuskaičiuosime, ir du ministrai, dabartinis premjeras ir kiti, įrodė, kad kaštų mes niekada ir nežinosime.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 22. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kadangi Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, tai siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Ar pritariame skubai? Pritariame bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ar galime pritarti komitetams? Siūlote balsuoti dėl komitetų? Prašom, R. J. Dagys nori kažką pasakyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad šitie yra susiję, kadangi susiję su aiškiomis socialinėmis garantijomis, ir tie žmonės integruojami į mūsų socialinę sistemą, tai papildomas būtinai turi būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes mes taip niekada ir nesužinosime tų kaštų, kadangi visus skaičius turi socialinių reikalų ministras. (Balsai salėje)
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kadangi migracija rimtai jau tampa nacionalinio saugumo problema, tai būtinai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi įvertinti visą situaciją, kompleksiškai ir iš esmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktiems pasiūlymams? Galime. Labai ačiū.
Paskutinė replika – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Man labai keista, kai mes pabėgėlių klausimą ir gyvenamosios vietos deklaravimo klausimą pradedame spręsti nacionalinio saugumo kontekste. Nežinau… Aš siūlau nepritarti gerbiamojo kolegos pasiūlymui dėl komiteto.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas balsuoti dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote, kad būtų vienas iš papildomų komitetų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 68, prieš – 10, susilaikė 14. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bus papildomas.
15.44 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-461(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-461(2). Teikėja – A. Širinskienė. Pranešėja – A. Širinskienė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). (…) balandžio 26 dieną svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iš tikrųjų aš esu dėkinga, kad mums komitete pavyko priimti bendrą sutarimą dėl PSD tarybos reformos, padarant ją trišale taryba. Svarstymo metu atsižvelgėme faktiškai į visas Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Taip pat gavome STT antikorupcinio vertinimo išvadą, patvirtinančią, kad korupcijos pasireiškimo galimybių nėra. Svarstėme ir Seimo narių pasiūlymus, jų buvo daug, tai Seimo narių A. Matulo ir I. Degutienės bei Seimo narių J. Oleko ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymus. Iš tikrųjų iš dalies didžiajai daliai visų pasiūlymų pritarėme ir juos integravome į komiteto išvadą. Patobulintam variantui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Išvadas pristato V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą teisės aktą ir priėmė tokį sprendimą su pasiūlymais: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-461 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Kartu posėdžio pirmininkui noriu pasakyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymams iš esmės pagrindinis komitetas pritarė, balsuoti nereikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijos. Užsirašė J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu padėkoti abiem komitetams, kurie teikė savo projektą ir vėliau atsižvelgė bent iš dalies į Seimo narių pasiūlymus, nes manau, kad toks bendras darbas šiek tiek subalansuojant įvairių sričių atstovavimą Privalomojo sveikatos draudimo taryboje yra labai svarbus.
Priminsiu, kad iki tol egzistavo tokios trys grupės: paslaugų teikėjai, paslaugų gavėjai ir… Šiuo metu tas santykis, man atrodo, pirminiame variante buvo šiek tiek išbalansuotas, buvo likę per mažai medikų atstovų. Dabar tas santykis vėl pataisytas. Galbūt dar ryškiau reikėtų išskirti gydytojus ir slaugytojas, kad mes ten juos matytume, bet iš tikrųjų visos pusės turėtų būti savo interesų atstovai, ir tada patarimas, kuris ateina į ministeriją, ministrui, nes būtent ši taryba yra patariamasis ministro organas, galėtų būti tas, kuriame girdėtųsi visos nuomonės. Todėl aš kviečiu pritarti po svarstymo šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Matulas taip pat norėtų kalbėti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties mūsų komiteto pirmininkė labai skambiai pavadino šituos tikslus, kurių siekiama šiuo įstatymo projektu, – tai PSDF tarybos reforma. Iš esmės čia nėra jokios reformos, yra keičiama PSDF tarybos sudarymo tvarka ir tai yra gerai, nes šiuo metu iš beveik 15 tarybos narių 11 yra ministerijai tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžių įstaigų darbuotojai, vadovai ir sprendimai iš esmės priimami neskaidriai. Vieną pavyzdį kažkada esu sakęs.
Prieš porą kadencijų aš buvau komiteto pirmininkas ir atstovavau PSDF komiteto nuomonei vienu klausimu, tai visi balsavo už komiteto poziciją. Po dviejų savaičių buvo surengtas pakartotinis posėdis, tada jau dalyvavo ministras, kaip PSDF tarybos pirmininkas, ir pasisakė, kad reikia balsuoti kitaip. Visi balsavo už tai, ką ministras pasiūlė, nes jie visi pavaldūs ministrui.
Šiuo atveju PSDF sudarymo tvarka trišaliu principu bus šiek tiek skaidresnė, bet reforma, kolegos, įvyks tada, kada Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa taps ne paprastu ministerijos padaliniu, bet bus atskira institucija, kaip buvo iki šiol. Tai turi būti institucija, pavaldi Vyriausybei, kaip ir Estijoje, kaip yra kitose šalyse. Šitas sprendimas priimtas prieš keliolika metų, kada ministru buvo J. Olekas, išties sistemą padarė labai neskaidrią, nes pati Privalomojo sveikatos draudimo taryba teikia pasiūlymus, ministerija sudaro darbo grupes, vėlgi teikia pasiūlymus, ministras pasirašo iš esmės dėl kiekvieno lito skyrimo, o Ligonių kasa tik atlieka techninį darbą, paskirsto tuos pinigus tarp įstaigų. Ministerijai daugelį metų užtenka laiko skirstyti pinigus, lėšas, jų negailint savo įstaigoms, kaip steigėjoms. Šių metų patirtis rodo, kad iš biudžeto finansavimas daug daugiau auga įstaigoms, kurių steigėja yra pati ministerija, bet beveik neauga arba netgi mažėja rajonų įstaigoms, jų situacija nuolat blogėja. Kaip sakiau, ministerijai užtenka laiko skirstyti pinigus, svarstyti ilgai klausimus, kokį vaistą įtraukti arba išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, bet, deja, nelieka laiko formuoti politiką, sveikatos politiką, nelieka laiko kontrolei.
Aš ir keli kolegos du kartus teikėme tokį įstatymo projektą užpraeitai Vyriausybei, praeitai Vyriausybei, kad vis dėlto Ligonių kasa turi būti netiesiogiai pavaldi ir netiesiogiai valdoma Sveikatos apsaugos ministerijos, deja, buvo atmestas. Šiuo metu irgi yra rengiamas toks įstatymo projektas. Jeigu, kolegos ir gerbiama pirmininke, norime pavadinti tai PSDF tarybos reforma, tai reforma turi įvykti iš esmės, kaip sakiau, pakeičiant valstybinių ligonių kasų pavaldumą, nes iki to įvykio, kada Valstybinė ligonių kasa tapo eiliniu ministerijos padaliniu, partijoms Sveikatos ministerija buvo pati negeidžiamiausia, niekas nenorėjo jos prisiimti svarstant koalicinius klausimus. Bet kai Ligonių kasa tapo eiliniu padaliniu, tai dabar ministerija su 1,5 mlrd. eurų fondu tapo labai geidžiama visų partijų.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Širinskienę kviečiame pristatyti pataisas, siūlomas dėl 1 straipsnio 1 punkto.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Komiteto posėdyje Seimo nariai I. Degutienė ir A. Matulas žadėjo atsiimti pasiūlymą, reikėtų jų klausti…
A. MATULAS (TS-LKDF). Čia kurį turite galvoje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia turiu dėl Švietimo ministerijos įtraukimo į PSDF tarybą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, mes buvome pasiūlę, kad vis dėlto ne Vyriausybės kanceliarijos atstovas turėtų įeiti į PSDF tarybą, bet Švietimo ministerija, nes būtent Švietimo ministerijai pavaldūs universitetai, kurie rengia medikus, ir apskritai moksleivių, studentų krūviai, psichologinė būsena dažnai priklauso nuo ministerijų sprendimų. Bet kadangi buvo taip jau pažadėta, kad mes atsiimame šitą siūlymą, tai tikrai neprašome su kolege I. Degutiene balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas klausimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir J. Oleko pasiūlymas. R. Šalaševičiūtė, išvykdama į minėjimą, taip pat sakė, kad atsiims. Seimo narys J. Olekas gal pasakytų, ar jūs reikalaujate balsuoti, nes buvo siūloma pritarti iš dalies ir mes pritarėme patobulintam variantui sujungdami.
J. OLEKAS (LSDPF). Mes sutinkame dėl pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsiėmė. Toliau dėl 3 punkto I. Degutienės ir A. Matulo siūlomi…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 3 punkto taip pat yra, kad mes integravome pasiūlymą ir Seimo nariai…
PIRMININKAS. Ar tenkina?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, kažkodėl projekte buvo įrašytos konkrečios organizacijos, kurios atstovauja jaunimui, pavyzdžiui, Jaunųjų gydytojų asociacija, kuri yra ganėtinai maža ir atstovauja nedaug žmonių, ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Kadangi buvo sutikta praplėsti ir įvardyti plačiau tas organizacijas, pavyzdžiui, Lietuvos jaunimo interesams atstovaujančių organizacijų ar asociacijų deleguotus atstovus, kurių paguglinus yra labai daug, ir pagyvenusių žmonių interesams atstovaujančias organizacijas, tai mes sutinkame su tuo, kad mūsų siūlymui buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl 5 punkto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat atsiėmė. Dėl 6 punkto Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat atsiėmė.
8 punktas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 8 punkto. Komitetas taip pat pritarė iš dalies, Seimo nariai ir J. Olekas ir R. Šalaševičiūtė kaip ir pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKAS. J. Olekas gal galėtų pakomentuoti?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, iš tikrųjų mes sutinkame su tuo patobulintu variantu, jis dar patikslina, nes ankstesniame variante, kada buvo negalima atstovauti iš tų institucijų, kurios sudarė sutartis su Ligonių kasa, tai mes buvome (…) labai didelį ratą medikų, bet aš manau, kad tikrai jie gali, ir ten dėl ligonių yra papildymas komiteto. Todėl visus kviečiu pritarti tokiam variantui.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Toliau dėl 12, 13 punktų ir galiausiai paskutinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas visus siūlymus atsiėmė. Kviečiu balsuoti dėl viso. Motyvai dėl viso J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Jeigu, gerbiamas pirmininke, nėra prieštaraujančių, tai aš kviečiu pritarti ir nenoriu dėstyti iš naujo motyvų.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.57 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-472(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-472(2). Sveikatos reikalų komiteto išvadas pristato A. Širinskienė. Svarstymo stadija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas balandžio 26 dieną svarstė Farmacijos įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgėme iš esmės į visas Teisės departamento pastabas. Seimo narių pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas patobulintam variantui pagal Teisės departamento pastabas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Į tribūną kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Išties šiuo metu kompensuojamųjų vaistų sąrašas, kainynas tvirtinamas vieną kartą ir kartais, nusiderėjus dėl vaistų kainos ar sumažinus vaistų kainą, reikia laukti metus, kol ta kaina bus sumažinta, todėl komitetas ir aš pritariu, kad toks kainynas būtų tvirtinamas keturis kartus. Bet man kelia nerimą tai, kad jau praėjo pusė metų šitos kadencijos, mes kiekvieną dieną girdime apie ketinimus mažinti vaistų kainas, bet matome tik pavienes nekompleksines priemones. Štai Vyriausybė priima nutarimą, siūlo priimti nutarimą, kuriuo siūloma įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tik tuos vaistus, kurių kaina ne daugiau kaip 10 % mažesnė negu kitų referentinių šalių vidurkis, bet kartu yra siūloma padaryti išimtis. Šiuo metu mes svarstome kompensuojamųjų vaistų sąrašo tvirtinimo problemą, bet kompleksinių priemonių mes nematome, o tos numatomos ir daromos išimtys išties daro sistemą dar neskaidresnę, dar labiau korumpuotą. Štai galiu pasakyti pavyzdį, kuris, matyt, bus išsamiai tiriamas tam tikrų tarnybų, dėl risperidono vaistų. Paprastai yra kompensuojama tabletinė forma, kuri šiuo atveju kainuoja 6, 9, 12 eurų, bet kažkodėl padaryta išimtis ir skystoji to vaisto forma, nors dozė absoliučiai yra ta pati, irgi kompensuojama… ir mokami jau ne 6, 9 eurai, bet mokami 170 eurų, jeigu skiediklis mažesnis, tai mokami 127 eurai ir panašiai.
Kol kas, kolegos, ši Vyriausybė nesugebėjo pasiūlyti kompleksinių priemonių, kurios galėtų iš esmės sumažinti vaistų kainas. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti, bet, matyt, reikėtų visiems kartu susėsti ir priimti sprendimus, kurie iš esmės galėtų sumažinti ne tik kompensuojamųjų vaistų kainas, bet ir visų receptinių vaistų kainą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. Žemaitaitis, tačiau jo nematau. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Manau, kad tai yra konkreti pastanga sumažinti vaistų kainas. Ko gero, linkėčiau paieškoti priemonių dar dažniau peržiūrėti tas kainas, ne tik keturis kartus per metus, bet dar dažniau. Kitose valstybėse tai vyksta. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo nariai, visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Mūsų darbotvarkė baigta, Seimo narių pareiškimų nėra.
Mieli kolegos, mūsų darbotvarkė baigta, ačiū visiems už naudingą darbą. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
Seimo posėdį baigiu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.