PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 PAPILDYMO 83 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2601

 

2023-12-13

Vilnius

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

Išsamūs argumentai pateikiami tolesniame pasiūlyme. Kadangi siūloma Įstatymo projektu įvesti naują, kitame įstatyme įtvirtintą sąvoką (masinis renginys), siūloma nurodyti, kad masinio renginio sąvoką yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti Įstatymo 2 straipsnį 71 dalimi:

„71. Masinis renginys šiame įstatyme suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme.““

2. Buvusius Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais.

2.

1

 

 

Argumentai:

Gėrimus ir maistą patiekiant vienkartinėje taroje masinių renginių metu ar viešojo maitinimo vietose paplūdimiuose, susidaro labai dideli atliekų kiekiai, kurių būtų galima išvengti. Šios atliekos dažniausiai negali būti perdirbamos, dėl jų užterštumo, ribotų rūšiavimo praktikų bei kombinuotos pačios pakuotės sudėties. Be to, tai sukelia šiukšlinimo ir aplinkos užterštumo riziką. Pirkdami maistą ar gėrimus ir gaudami juos patiektus vienkartinėje taroje, gyventojai nėra niekaip skatinami rinktis tvaresnes alternatyvas ir keisti vartojimo įpročius.

Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje „Apibendrintoje Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje 2022 m.“[1] pabrėžiama Lietuvos paplūdimių taršos šiukšlėmis problema. Atliekant paplūdimių taršos šiukšlėmis monitoringą 2020–2023 m., vidutiniškai aptikta 109 vnt. šiukšlių 100 m paplūdimio ruože. Daugiausiai jų aptinkama Palangos paplūdimyje – vid. 184 vnt./100 m, mažiausiai – Nidos paplūdimyje – vid. 49 vnt./100 m.

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai liudija apie plastiko, suyrančio į mažas mikroplastiko daleles (<5 mm) žalą gyvūnijai, augalijai bei žmogui. Atlikus Baltijos jūros ir Kuršių marių taršos mikrošiukšlėmis tyrimus 2021–2022 m., nustatyta, kad vidutinė jūroje randamų dalelių koncentracija stebėtu laikotarpiu – 1,3 vnt./l, Kuršių mariose – 0,66 vnt./l. Didžiausia mikrošiukšlių koncentracija aptinkama ties Klaipėda.

Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant, kad masiniuose renginiuose, kaip jie apibrėžiami  Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, bei viešojo maitinimo vietose paplūdimiuose būtų draudžiama nemokamai dalyti ar (ir) parduoti vienkartinius plastikinius gaminius, maistui ar (ir) gėrimams patiekti, išskyrus kai jiems taikomas užstatas. Siekiant, kad užstatas būtų taikomas taip, kad vartotojai būtų realiai paskatinti grąžinti pakuotes, aplinkos ministras turėtų nustatyti tvarką, kuria remiantis užstato taikytojai (viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys) deklaruotų jų užstato efektyvumą (pvz., grąžintų pakuočių kiekį), valstybė gautų pakuočių apskaitos duomenis, galėtų vertinti užstato taikymo paplitimą ir naudą, užstato taikymo spragas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo įstatymas papildomas 83 straipsniu, nauja 7 dalimi:

„7. Viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti  šio įstatymo 11 priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą užpildomi maisto produktais ar gėrimais. Draudimas netaikomas, kai viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, užpildydami maisto produktais ar gėrimais šio įstatymo 11 priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, taiko užstatą ir laikosi aplinkos ministro nustatytos iš vartotojų susigrąžintų pakuočių apskaitos tvarkos.“

3.

1

 

 

Argumentai:

Siekiant skatinti atsakingą, tvarų vartojimą bei mažinti susidarančių vienkartinio plastiko atliekų kiekį, maistą ar gėrimus vartojant vietoje, t.y. viešojo maitinimo vietoje (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)), o ne užsisakant išsinešti, vartotojui turi būti pateikiama alternatyva vienkartinėms plastikinėms pakuotėms, kuriose patiekiamas maistas ar gėrimai. Alternatyva gali būti trejopa:

a)      daugkartinės pakuotės;

b)      vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko;

c)      stalo indai.

Siekiant užkardyti kelią piktnaudžiavimui ar bandymui „apeiti“ siūlomas nuostatas, svarbu numatyti, kad pateikiamos alternatyvos kaina vartotojui negali būti didesnė nei vienkartinio plastikinio gaminio, kuriame norima patiekti maistą ar gėrimus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo įstatymas papildomas 83 straipsniu, 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vartoti vViešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms vienkartinėms gėrimų pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai daugkartinė gėrimų pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas) nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Pateikiamos alternatyvos kaina vartotojui negali būti didesnė nei vienkartinio plastikinio gaminio, nurodyto šio įstatymo 11 priedo 1 ir 4 punktuose.“

 

Teikia

Seimo narys                                                                                          Kasparas Adomaitis                                                                                                                                                                                  

 


[1] Aplinkos apsaugos agentūra, Apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita 2022 m., Vanduo https://experience.arcgis.com/experience/08b18f0d2704442cbd47c902f71f9a87/page/vanduo/