LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS“ PROJEKTO Nr. XIIIP-4295

 

2020-04-08  Nr. 103-P-15

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė padėjėja R. Liekienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-01-08

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nepateikta.


5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė,

Darius Kaminskas,

2020-03-12

2,

2

1

2

 

Argumentai:

Pateiktas pasiūlymas Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 dėl strateginio lygmens planavimo dokumento – Nacionalinės darbotvarkės sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – rengimo, kuris konsoliduotų kelių Seimo nutarimu patvirtintų ir šiuo metu galiojančių strateginio lygmens planavimo dokumentų – Seimo nutarimu Nr. XIII-964 patvirtintos Lietuvos sveikatos 2014-2020 metų strategijos ir Seimo nutarimu Nr. X-1070 patvirtintos Psichikos sveikatos strategijos – ilgalaikės plėtros nuostatas. Nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai rengtų Vyriausybė ir teiktų Seimui svarstyti iki 2021 m. sausio 1 d. Seimas šią nacionalinę darbotvarkę svarstytų ir tvirtintų iki 2022 m. sausio 1 d.

Siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 ir Seimo nutarimo Nr. XIIIP-4295 nuostatas, būtina keisti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį, kuriuo būtų numatyta, kad Seimo nutarimu Nr. XIII-964 patvirtintos Lietuvos sveikatos 2014-2020 metų strategija ir Seimo nutarimu Nr. X-1070 patvirtinta Psichikos sveikatos strategija netenka galios 2022 m. sausio 1 d.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis.

1. Šio nutarimo 1 straipsnio 1 – 7 4 ir 7 punktai  įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio nutarimo 1 straipsnio 5 ir 6 punktai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2 3. Šio nutarimo 1 straipsnio 8 – 13  punktai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Pritarti.

 

2.1

Seimo narė Agnė Širinskienė,

2020-03-31

1

1

 

13

Argumentai:

• Pateiktu pasiūlymu siekiama išlaikyti nuoseklią valstybės politiką narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, nustatytus ilgalaikius politikos tikslus, uždavinius ir kryptis bei užtikrinti Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose pabrėžiamą integruotą, subalansuotą, įrodymais pagrįstą narkotikų politiką, nukreiptą į žmogaus sveikatą ir gerovę (human centred approach).

• Psichoaktyvių medžiagų paklausos ir pasiūlos keliamos problemos yra daugialypės ir reikalauja tarpinstitucinio, horizontalaus priemonių derinimo ir koordinavimo keliose viešosios politikos srityse: socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo, teisingumo ir vidaus reikalų politikos įgyvendinimo srityse. Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa (toliau – Programa) numato koordinuotą, ilgalaikę, kompleksinę ir subalansuotą valstybės politiką psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkančią Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų politikos kryptis.

• Programa yra ilgo darbo, mokymosi iš nesėkmių, suvokimo, kad problema negali būti išspręsta atskirai veikiant skirtingiems sektoriams, rezultatas, kuomet aukščiausiu lygiu įtvirtinta vizija, kur norime, kad Lietuva būtų, ir kokia norime, kad ji būtų, po dešimties metų.

Pažymėtina, kad Programa atliepia opiausias šalies problemas: tabako, alkoholio bei narkotikų vartojimą tarp skirtingo amžiaus žmonių grupių ir su tuo susijusias pasekmes; savalaikės pagalbos teikimą šeimoms, žalingai vartojantiems ar priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems, taip pat koordinuotą ir veiksmingą tarpsektorinį veikimą valstybėje. Programoje didelis dėmesys skiriamas jauniausiems visuomenės nariams, apimant skirtingas aplinkas – tiek formalų, tiek neformalų ugdymą bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose, tiek jaunimo pasilinksminimo, tiek darbo vietose, įtraukiant ir vairavimo apsvaigus prevenciją bei didelį pagalbos ir paslaugų teikimo poreikį, taip pat, kaip ir valstybės pareigą plačiau taikyti prevencijos priemones visiems visuomenės nariams, didinant jų sąmoningumo, atsakomybės ir kritinio mąstymo ugdymo galimybes. Platus prevencijos veiklos laukas reikalauja ne tik bendrų veiksmų vykdymo, bet ir skirtingų sričių – sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, pilietinės visuomenės, bendrų veiksmų koordinavimo. Kuo ankstesniame amžiuje pradėsime vykdyti prevenciją, tuo jaunimas taps dar sąmoningesnis, atsakingesnis ir psichologiškai atsparus, priimdamas sprendimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Įtraukdami visus – vaikus, tėvus, mokytojus, specialistus – per 10 metų atitolinsime ir sumažinsime visų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei prieinamumą tarp jaunų žmonių. Šie siekiai tikėtina liks neįgyvendinti panaikinus Programą. Kaip ir siekis, kad Lietuvoje 2028 m. beveik du kartus sumažės suvartojamojo alkoholio kiekis, rūkančiųjų gyventojų dalis, taip pat bus išlaikytas dvigubai mažesnis nei ES šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas. Panaikinus Programą tikėtina sumažės galimybės pasiūlyti gydymo, psichosocialinės reabilitacijos bei žemo slenksčio paslaugas arčiau žmogaus, tai apsunkins šių paslaugų plėtrą, kurių dėka gali būti suvaldytas ir ŽIV plitimas, kuris šiandien kelia nerimą. Užsibrėžtas tikslas, kad nebeliks nuo perdozavimo mirštančių šalyje žmonių, irgi liks tik siekiu. Panaikinus Programą negalėsime drąsiai pasakyti po dešimtmečio, kad Lietuva tapo sveikesne ir saugesne visuomene, kurioje kiekvienam žmogui yra siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata bei gerove.

Panaikinus šią, 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, patvirtintą  Programą,  neliks vientiso ir nuoseklaus požiūrio, stiprinant visuomenės narių sveikatą, gerovę ir saugumą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo žalą, jų pasiūlą bei paklausą, derinant švietimo, prevencijos, gydymo, žalos mažinimo, reabilitacijos, reintegracijos paslaugas, teisėsaugos veiksmus tarpusavyje bei atskirai tarp šių sričių.

• Atkreiptinas dėmesys, kad Programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 30-osios specialiosios sesijos narkotikų klausimais (angl. UNGASS), vykusios 2016 m. balandžio 19–21 d., baigiamuoju dokumentu „Mūsų bendras įsipareigojimas veiksmingai spręsti ir kovoti su pasaulio narkotikų problema“ (angl. Our joint commitment to effectively addressing and countering the world drug problem), kuriame pabrėžiamas integruoto, subalansuoto ir įrodymais pagrįsto požiūrio taikymas planuojant, įgyvendinant ir vertinant narkotikų kontrolės politiką. Šiuos suformuluotus principus atliepia ir ES Tarybos patvirtinta ES kovos su narkotikais strategija (2013-2020 m.), kurioje akcentuojama, kad narkotikų reiškinys yra nacionalinė ir tarptautinė problema, kurią reikia spręsti pasaulio mastu, todėl patvirtinta strategija siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir kiekvieno asmens gerovę, apsaugoti visuomenės sveikatą, padidinti ir sustiprinti nacionalinių strategijų teikiamą naudą, užtikrinti aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį ir subalansuotai, integruotai bei laikantis faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio spręsti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą.

Panaikinus Programą ir narkotikų, o taip pat ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, politikos tikslus palikus formuluoti žemesnės galios atskirų sektorių teisės aktais nebebus užtikrinamas nei narkotikų, o taip pat ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, politikos integruotumas, nei subalansuotas, nei įrodymais grįstas požiūris. Taip Lietuva nusigręš nuo savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pagal UNGASS baigiamąjį dokumentą, ES kovos su narkotikais strategiją (2013–2020 m.) bei 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planą, Lietuva nusigręš nuo ES deklaruojamų vertybių ir principų, kurioms pati pritarė.

• Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas kompleksiniam požiūriui į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą yra išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“, kuria raginama formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje. Taigi Programa yra labai svarbus parlamentinės kontrolės įrankis, todėl, atsisakius Programos, Seimas negalės dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kontrolės politikos formavime.

• Strateginis Programos tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Tai nėra užduotis vien sveikatos valdymo sričiai. Tiek Lietuva, tiek tarptautinė bendruomenė jau vykdė politiką, kuomet kreipiamas dėmesys ir telkiamos pastangos ties vienu sektoriumi, kuomet kiekvienas sektorius sprendė savo problemas savarankiškai. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis parodė, kad tai nėra tas kelias, kuriuo turime eiti toliau. Kelias yra veikti sutelktai, bendradarbiaujant, subalansuotai. Negali būti viena sritis svarbesnė už kitą, visos yra svarbios, ir veikiama turi būti visomis kryptimis, o centras turi būti žmogaus ir visuomenės sveikata ir gerovė. Atsisakius savo priimtų sprendimų, savo dešimties metų strategijos, žengsime dideliais žingsniais atgal, o ne nors mažais, bet tvirtais ir ryžtingais žingsneliais į priekį.

Todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma išbraukti Programą iš siūlomų pripažinti netekusiomis galios programų sąrašo.

Pasiūlymas:

Išbraukti Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalies 13 punktą:

13) Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“ .

Pritarti.

 

2.2

Seimo narė Agnė Širinskienė,

2020-03-31

2

2

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Seimo nutarimo 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio nutarimo 1 straipsnio 8 – 13 12 punktai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.”

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektui Nr. XIIIP-4295, kuriame nustatoma, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. netenka galios Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“, o nuo 2021 m. sausio 1 d. netenka galios Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ bei Seimo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“, taip pat atsižvelgti į Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

 

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjas: Vytautas Rastenis.

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

 

 

Patarėja A. Dolmantienė