2.1
|
Seimo
narė Agnė Širinskienė,
2020-03-31
|
1
|
1
|
13
|
Argumentai:
• Pateiktu
pasiūlymu siekiama išlaikyti nuoseklią valstybės politiką narkotikų, tabako
ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse, nustatytus
ilgalaikius politikos tikslus, uždavinius ir kryptis bei užtikrinti Jungtinių
Tautų bei Europos Sąjungos strateginiuose narkotikų politikos dokumentuose
pabrėžiamą integruotą, subalansuotą, įrodymais pagrįstą narkotikų politiką,
nukreiptą į žmogaus sveikatą ir gerovę (human centred approach).
• Psichoaktyvių
medžiagų paklausos ir pasiūlos keliamos problemos yra daugialypės ir
reikalauja tarpinstitucinio, horizontalaus priemonių derinimo ir koordinavimo
keliose viešosios politikos srityse: socialinės, sveikatos apsaugos,
švietimo, teisingumo ir vidaus reikalų politikos įgyvendinimo srityse.
Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos
2018–2028 m. programa (toliau – Programa) numato koordinuotą, ilgalaikę,
kompleksinę ir subalansuotą valstybės politiką psichoaktyvių medžiagų
vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkančią Europos Sąjungos ir
Jungtinių Tautų politikos kryptis.
• Programa yra
ilgo darbo, mokymosi iš nesėkmių, suvokimo, kad problema negali būti
išspręsta atskirai veikiant skirtingiems sektoriams, rezultatas, kuomet
aukščiausiu lygiu įtvirtinta vizija, kur norime, kad Lietuva būtų, ir kokia
norime, kad ji būtų, po dešimties metų.
Pažymėtina, kad
Programa atliepia opiausias šalies
problemas: tabako, alkoholio bei narkotikų vartojimą tarp skirtingo amžiaus
žmonių grupių ir su tuo susijusias pasekmes; savalaikės pagalbos teikimą
šeimoms, žalingai vartojantiems ar priklausomiems asmenims ir jų
artimiesiems, taip pat koordinuotą ir veiksmingą tarpsektorinį veikimą
valstybėje. Programoje didelis dėmesys skiriamas jauniausiems visuomenės nariams, apimant skirtingas aplinkas – tiek
formalų, tiek neformalų ugdymą bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose,
tiek jaunimo pasilinksminimo, tiek darbo vietose, įtraukiant ir vairavimo
apsvaigus prevenciją bei didelį pagalbos ir paslaugų
teikimo poreikį, taip pat, kaip ir valstybės pareigą plačiau taikyti
prevencijos priemones visiems visuomenės nariams, didinant jų sąmoningumo,
atsakomybės ir kritinio mąstymo ugdymo galimybes. Platus
prevencijos veiklos laukas reikalauja ne tik bendrų veiksmų vykdymo, bet ir
skirtingų sričių – sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, pilietinės
visuomenės, bendrų veiksmų koordinavimo. Kuo
ankstesniame amžiuje pradėsime vykdyti prevenciją, tuo jaunimas taps dar
sąmoningesnis, atsakingesnis ir psichologiškai atsparus, priimdamas
sprendimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Įtraukdami visus – vaikus,
tėvus, mokytojus, specialistus – per 10 metų atitolinsime ir sumažinsime visų
psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei prieinamumą tarp jaunų žmonių. Šie siekiai tikėtina
liks neįgyvendinti panaikinus Programą. Kaip ir siekis,
kad Lietuvoje 2028 m. beveik du kartus sumažės suvartojamojo alkoholio kiekis, rūkančiųjų gyventojų dalis, taip pat
bus išlaikytas dvigubai mažesnis
nei ES šalyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų
vartojimo paplitimas. Panaikinus Programą tikėtina
sumažės galimybės pasiūlyti gydymo, psichosocialinės reabilitacijos bei žemo
slenksčio paslaugas arčiau žmogaus, tai apsunkins šių paslaugų plėtrą, kurių
dėka gali būti suvaldytas ir ŽIV plitimas, kuris
šiandien kelia nerimą. Užsibrėžtas tikslas, kad nebeliks nuo perdozavimo
mirštančių šalyje žmonių, irgi liks tik siekiu. Panaikinus Programą negalėsime drąsiai pasakyti po
dešimtmečio, kad Lietuva tapo sveikesne ir
saugesne visuomene, kurioje kiekvienam žmogui yra
siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją
sumažinti, rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata bei gerove.
Panaikinus šią,
2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, patvirtintą Programą,
neliks vientiso ir nuoseklaus požiūrio, stiprinant visuomenės narių sveikatą,
gerovę ir saugumą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo žalą, jų
pasiūlą bei paklausą, derinant švietimo, prevencijos, gydymo, žalos mažinimo,
reabilitacijos, reintegracijos paslaugas, teisėsaugos veiksmus tarpusavyje
bei atskirai tarp šių sričių.
• Atkreiptinas
dėmesys, kad Programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų Generalinės
Asamblėjos 30-osios specialiosios sesijos narkotikų klausimais (angl.
UNGASS), vykusios 2016 m. balandžio 19–21 d., baigiamuoju dokumentu „Mūsų
bendras įsipareigojimas veiksmingai spręsti ir kovoti su pasaulio narkotikų
problema“ (angl. Our joint commitment to effectively addressing and
countering the world drug problem), kuriame pabrėžiamas integruoto,
subalansuoto ir įrodymais pagrįsto požiūrio taikymas planuojant, įgyvendinant
ir vertinant narkotikų kontrolės politiką. Šiuos suformuluotus principus
atliepia ir ES Tarybos patvirtinta ES kovos su narkotikais strategija (2013-2020
m.), kurioje akcentuojama, kad narkotikų reiškinys yra
nacionalinė ir tarptautinė problema, kurią reikia spręsti pasaulio mastu,
todėl patvirtinta strategija siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir
kiekvieno asmens gerovę, apsaugoti visuomenės sveikatą, padidinti ir
sustiprinti nacionalinių strategijų teikiamą naudą, užtikrinti aukštą
plačiosios visuomenės saugumo lygį ir subalansuotai, integruotai bei
laikantis faktiniais duomenimis grindžiamo požiūrio spręsti psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimo problemą.
Panaikinus
Programą ir narkotikų, o taip pat ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, politikos
tikslus palikus formuluoti žemesnės galios atskirų sektorių teisės aktais
nebebus užtikrinamas nei narkotikų, o taip pat ir kitų psichoaktyviųjų
medžiagų, politikos integruotumas, nei subalansuotas, nei įrodymais grįstas
požiūris. Taip Lietuva nusigręš nuo savo prisiimtų tarptautinių
įsipareigojimų pagal UNGASS baigiamąjį dokumentą, ES kovos su narkotikais
strategiją (2013–2020 m.) bei 2017–2020 m. ES kovos su narkotikais veiksmų
planą, Lietuva nusigręš nuo ES deklaruojamų vertybių ir principų, kurioms
pati pritarė.
• Taip pat
atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas kompleksiniam požiūriui į psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimą yra išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio
13 d. rezoliucijoje „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo
prevencijos ir kontrolės politikos“, kuria raginama formuoti ir įgyvendinti
kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo
prevencijos bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir
paklausos mažinimo politiką Lietuvoje. Taigi Programa yra labai svarbus
parlamentinės kontrolės įrankis, todėl, atsisakius Programos, Seimas negalės
dalyvauti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kontrolės politikos
formavime.
• Strateginis
Programos tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje
kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų
daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo,
šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Tai
nėra užduotis vien sveikatos valdymo sričiai. Tiek Lietuva, tiek tarptautinė
bendruomenė jau vykdė politiką, kuomet kreipiamas dėmesys ir telkiamos
pastangos ties vienu sektoriumi, kuomet kiekvienas sektorius sprendė savo
problemas savarankiškai. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis parodė, kad
tai nėra tas kelias, kuriuo turime eiti toliau. Kelias yra veikti sutelktai,
bendradarbiaujant, subalansuotai. Negali būti viena sritis svarbesnė už kitą,
visos yra svarbios, ir veikiama turi būti visomis kryptimis, o centras turi
būti žmogaus ir visuomenės sveikata ir gerovė. Atsisakius savo priimtų
sprendimų, savo dešimties metų strategijos, žengsime dideliais žingsniais
atgal, o ne nors mažais, bet tvirtais ir ryžtingais žingsneliais į priekį.
Todėl,
atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma išbraukti Programą iš siūlomų
pripažinti netekusiomis galios programų sąrašo.
Pasiūlymas:
Išbraukti Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 dalies 13 punktą:
„13) Lietuvos
Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl
Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos
2018–2028 metų programos patvirtinimo“ .
|
Pritarti.
|
|