LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 104
STENOGRAMA
2017 m. rugsėjo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį, arba vakarinį, šios dienos darbotvarkės posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1141 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės, prie nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ 2 ir 3 straipsnių pakeitimo“. Mes jau balsavome ir priėmėme 2 ir 3 straipsnius, tačiau slaptu balsavimu mes balsavome dėl 1 straipsnio.
Taigi aš noriu paskelbti balsų skaičiavimo protokolą dėl Olgos Kilkinovos skyrimo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Išduota biuletenių 92, rasta 92, galiojančių – 89, negaliojančių – 3. Už balsavo 75, prieš – 7, susilaikė 7.
Taigi ar galime 1 straipsnį priimti? Dėkui.
Šio nutarimo priėmimas
Dabar dėl viso nutarimo. Ar galime priimti visą nutarimą? Priimtas. (Gongas)
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
15.05 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1031 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas (tai yra opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė) – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1031 pateikimas. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektu siūloma numatyti, kad asmenims, siekiantiems 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigų, jeigu tai yra jų pirmoji darbovietė, jeigu jie yra iki 30 metų amžiaus, darbinės patirties reikalavimas netaikomas.
Iš tikrųjų jaunimo nedarbo problema Lietuvoje yra ganėtinai aštri. Kaip žinote, nepaisant mažėjimo, vis tiek tai yra dvigubai didesnis rodiklis, negu šiaip vidutinis nedarbas Lietuvoje. Nuo 2013 metų vykdant Europos Sąjungos rekomendacijas dėl įvairių iniciatyvų, skirtų jaunimui įdarbinti, visose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, išleista dešimtys milijonų eurų. Rezultatai, deja, nėra tokie džiuginantys. Kiek pasižiūrėjau programas, kurios buvo vykdomos Darbo biržos, tai vos po keletas tūkstančių jaunuolių susirasdavo darbo vietą, bet ir tai, nepaisant, ko gero, pačios Darbo biržos programų, greičiausiai susirasdavo nepaisant tų programų.
Priemonės, kuriomis jaunuoliai gali būti šiek tiek prilaikomi Lietuvoje, nes tai pati aktyviausia migraciniuose procesuose dalyvaujanti gyventojų grupė, gali būti įvairios. Aš siūlau vieną iš jų. Paprastai jauni žmonės, baigę aukštąsias mokyklas, dažnai ne vieną, o dvi, ir užsienyje, nėra priimami į valstybės tarnybą, nes dažnai jiems pirmas atsakymas būna: jūs neturite darbo patirties. Ko gero, tiek.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, A kategorijos valstybės tarnautojų reikalaujama aukštesnių žinių ir kvalifikacijos, todėl kaip alternatyvą minėtą lengvatą gal reikėtų suteikti ne A kategorijos siekiantiems asmenims, o B kategorijos, kaip jūs manote?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia kalbama (aš pabrėšiu, gal neaiškiai pasakiau), tai yra į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, ne apskritai į valstybės tarnybą, o į pakaitines… Taip, gali būti siūlomi ir kiti variantai. Aš tai būčiau už tai, jei įstatymo projektas būtų rimtai svarstomas, pasiūlyti ir kitus variantus, papildant galbūt Valstybės tarnybos įstatymą. Teisės departamento išvados gana dviprasmiškos, ne su viskuo galiu sutikti, kad, pavyzdžiui, suteikiant tam tikrą preferenciją jaunimui bus diskriminuojamos kitos grupės. Bet sutikime, kad ta grupė iki tam tikro amžiaus tikrai skiriasi nuo jau dirbančių, įgijusių patirties, ir tikrai, sakyčiau, tam tikra prasme jauni žmonės yra diskriminuojami, kai kalbama apie priėmimą į valstybės tarnybą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš esmės gal ir neblogas tas projektas, bet jaunuolis yra laikomas 29 metų, ar ne? Ar nėra tam tikros diskriminacijos – tik 30 metų amžiaus riba? Kaip jūs galvojate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip žinoma, Valstybės tarnybos įstatymas numato tam tikrus bendrus reikalavimus, kai žmogus gali būti valstybės tarnautojas, t. y. nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Bet taip, pagal kitus teisės aktus, pavyzdžiui, Jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus apibrėžiamas kaip nuo 14 iki 29 metų, bet, kaip minėjau, valstybės tarnyboje – nuo 18 metų gali darbintis jauni žmonės. Taip, tą pataisą galima ir reikia padaryti, tačiau ar nebus, kaip čia buvo sakyta, tam tikra kolizija su lygiomis galimybėmis, jeigu žmonės yra šiek tiek vyresni? Vis dėlto jeigu jau mes vykdome tam tikras priemones, skirtas jaunimui įdarbinti, ir aiškiai tai įvardijame, galima sakyti, kad jeigu nėra analogiškų priemonių vyresniems žmonėms, tai jie irgi diskriminuojami. Bet Europos Sąjungos politikoje būtent ir yra numatyta, kad būtent dėl jaunimo garantijų įsidarbinant. Aš manau, kad šiuo atveju taisant, pildant šitą įstatymo projektą galima surasti tas formuluotes, kurios vis dėlto neeliminuotų šitų jaunų žmonių, kuriems tai yra pirma galimybė.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikro siūlymas yra gana konstruktyvus. Jūs kalbėjote ir savo pranešime minėjote tai, kad jaunimo įdarbinimo problema yra didžiulė Lietuvoje ir visoje Europoje. Sakykite, gal jūs bent jau galėtumėte aprašyti arba keliais žodžiais apsakyti tą problemos mastą, kokio tai dydžio yra problema, kiek tų jaunų žmonių galėtų pasinaudoti ta įstatymo korekcija ir kiek tai paliestų? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pats jaunimo nedarbas, pagal, sakysime, kelių mėnesių senumo duomenis, daugiau kaip 15 %, kai vidurkis siekia maždaug apie 8 %.
Kiek galėtų pasinaudoti? Žinote, 2011 metais, kai buvo pats aukščiausias jaunimo nedarbas, kas trečias neturėjo darbo, t. y. prieš šešerius metus. Per tuos šešerius metus iš Lietuvos išvyko 100 tūkst. jaunuolių, nes, kaip minėjau, tai yra pati mobiliausia gyventojų grupė.
Kiek galėtų pasinaudoti? Žinote, yra tokie Darbo biržos rezultatai, yra programos, tiksliau, buvo programos „Atrask save“, „Naujas startas“. Pavyzdžiui, „Naujame starte“ pradėjo dalyvauti 7,5 tūkst., baigė dalyvavimą 4 tūkst. ir įsidarbino, o gal ir tariamai įsidarbino (tiesą sakant, nepaisant šitų programų) daugiau kaip 3 tūkst.
Valstybės tarnyba, kaip ir pakaitiniai tarnautojai, nėra guminė, ji nėra išpučiama. Aišku, kad ta galimybe gali pasinaudoti keletas šimtų, galbūt tūkstantis, gal šiek tiek daugiau žmonių, bet, be abejo, ribos egzistuoja.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Gerai. Ačiū, pirmininke. Į mano dalį klausimo atsakėte per K. Glavecko klausimą. Tik noriu pasakyti. Matyt, kad tuo metu dings tokios frazės, kaip artimas, geras, pažįstamas, jaunimas turės daugiau kompetencijų ir labiau į tai įsikibs, nebus tokių dalykų. Prašau pasakyti, į pakaitinių darbuotojų… yra organizuojami ir konkursai. Jie turi dalyvauti konkursuose. Dabar šitas sumažinimas jiems tikrai padės, taip galvoju, jeigu A lygis, nes B… konkurse pakaitinis negali dalyvauti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, aš suprantu. Taip, konkursai, be abejo, organizuojami, tačiau atkreipsiu dėmesį. Pavyzdžiui, kai kalbama apie Valstybės tarnybos įstatymą, yra bendrieji reikalavimai, kuriuose nėra taip aiškiai parašyta, kad jie turi turėti būtinai kokią nors darbo patirtį. Nėra. Tačiau kai vyksta konkursas, įstaigos numato specialiuosius reikalavimus, kad turi mokėti tą, aną. Dažniausiai būna ne mokėjimas, bet turi turėti darbo patirtį, dažniausiai net nesusijusią su ta darbo vieta, tiesiog kur nors dirbti.
Aš vis dėlto siūlau iš tikrųjų šią problemą rimtai apsvarstyti, nes tokie reikalavimai tuos ką tik aukštąsias mokyklas pabaigusius žmones dažniausiai išmeta iš šitos rinkos. Jie nepriimami. Jie net negali dalyvauti konkursuose. Dabar jie bent jau turėtų teorinę galimybę laimėti tą konkursą, jeigu nebūtų tokio, sakyčiau, dažnai dirbtinio reikalavimo. Pabrėšiu, čia kategorija… Vis dėlto tie valstybės tarnautojai, kurie ne aukščiausi, ne vadovai, t. y. žemesnės kategorijos, aš manau, realiai galėtų dirbti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti jūsų nuomonės. Aišku, sakyčiau, mintis gera, bet mes žinome, kad tos 13 kategorijos atlyginimas irgi yra labai mažas, ar nevertėtų šitą amžiaus cenzą pratęsti iki 35 arba net iki 40 metų? Gal vieną kitą susigrąžintume iš užsienio lietuvį parvažiuoti namo?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Geras klausimas. Iš tikrųjų, kaip minėjau, jaunimo amžiaus kategorija iki 29 metų pagal mūsų įstatymus. Taip, galima pratęsti ir iki 65 metų apskritai tada numatant, kad jokių specialiųjų reikalavimų, net ir turintiems darbo patirties, žmonėms negali būti iškeliama konkurso metu, bet, matyt, tai nėra realu. Aš kalbu apie tuos žmones, kuriems apskritai tai būtų pirmoji darbovietė.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, visada turime problemų dėl tų konkursų. Kaip ne konkursas, taip skandalas: arba vieniems, arba kitiems blogai. Iš tiesų kai kada į tas konkursines vietas patenka ne patys geriausi. Turbūt čia ištisas mokslas – turi ieškoti formulės, kaip atrinkti tą geriausią, nes iš tikrųjų žmonės, kurie moka save pateikti, ne visada gerai dirba, nes iš tikrųjų ištisas mokslas moko pateikti. Nemanote, kad išvis pagrindiniai kriterijai (patirtis ir panašiai) turėtų būti išimti? Paprasčiausiai galbūt būtų toks egzaminas, kuris galbūt panašus į totalizatorių, bet vis dėlto koks nors egzaminas. Vienas išlaikė, ir vis tiek po to žiūri, ar jis dirba, ar nedirba, ir paskui yra galimybė keisti. Priešingu atveju mes niekada neišskaidrinsime tos sistemos. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiaip jau, vienaip ar kitaip, Valstybės tarnybos įstatymą reikėtų peržiūrėti. Aš manau, kad patekimas į valstybės tarnybos sistemą vis dėlto galėtų būti atviresnis ir neriboti tam tikrų kategorijų asmenų. Nepaisant to, kad Teisės departamento išvadoje rašoma, kad galima atrasti lygių galimybių pažeidimą, aš manau, kaip tik yra priešingai. Lygios galimybės yra pažeidžiamos dabar, nes žmonės po aukštųjų tiesiog negali įsidarbinti. Be abejonės, turiu galvoje valstybės tarnyboje.
Tik vienas pavyzdys. Kai mes kviečiame jaunuolius į krašto apsaugą, jie ateina kaip savanoriai. Mes jų neklausiame: žinote, jūs jau turite išsilavinimą šitoje srityje, patirties krašto apsaugoje, mokate šaudyti? Mes sakome: ateikite, mes jus išmokysime, ko jūs nemokate. Tiesiog jūs atitinkate tą amžiaus grupę, ir viskas. Aš manau, kad šiuo atveju reikėtų galvoti būdus. Nesakau, kad mano geriausias, bet tiesiog reikėtų galvoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš manau, kad prasminga po pateikimo pritarti šitai iniciatyvai ne dėl to, kad mes spręstume jaunimo nedarbo problemą pritraukdami juos į viešąjį sektorių. Aš nemanau, kad tai išspręstų šitas problemas, tačiau man atrodo, jog yra labai svarbu, kad valstybės tarnyba atsinaujintų. Mes turime svarstyti tuos kelius, kaip užtikrinti naujiems žmonėms, jauniems žmonėms po studijų įsilieti ir ugdyti tas kompetencijas viešajame sektoriuje valstybės tarnyboje. Mes turime programą „Kurk Lietuvai“, kuri tikrai yra puiki, bet, matyt, reikia ir daugiau tų priemonių, kurios padėtų jaunam, naujam kraujui įsilieti į mūsų valstybės valdymą. Nepaisant to, kad tikrai yra čia dar apie ką pagalvoti ir kaip patobulinti šitą projektą, aš vis dėlto kviečiu palaikyti ir tikrai vertinu pozityviai.
PIRMININKĖ. I. Šiaulienė – prieš.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Nėra kaip užsirašyti abejojantiems – arba už, arba prieš, tokia mūsų sistema. Aš suprantu, kad yra geri ketinimai, bet baigiant nagrinėti šitą klausimą reikia vis dėlto išsiaiškinti, ką reiškia 13 kategorija – savivaldybėje tai yra skyriaus vedėjas, o ministerijoje tai yra vyresnysis specialistas. Vadinasi, darbo patirtis, aš manau, užimant tokią kategoriją yra būtina ir reikalinga. Kita vertus, mes puikiai žinome, kad įstatymas neprašo pakaitiniams… Į pakaitinių statusą tikrai nauji žmonės gali ateiti, ir įstatymas tos darbinės patirties nereikalauja.
Trečia. Sakysime, gali neturėti darbinės patirties, bet yra reikalavimas puikus užsienio (anglų) kalbos mokėjimas. Aišku, kad jaunas žmogus tokioje konkurencinėje kovoje visada turės pranašumą. Aš manau, kad vis dėlto, ką yra pastebėjęs ir mūsų Teisės departamentas, ir kitas, suteikimas vienai kategorijai tokiu būdu pranašumo pagal teikiamą siūlymą yra daugiau negu abejotinas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 14 dieną.
15.23 val.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1024 (pateikimas)
A. Anušauskas pateiks dar vieną įstatymo projektą – Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1024.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šio įstatymo projekto iniciatyva gimė po susitikimo su karininkais, kurie baigė tarnybą ir, pavyzdžiui, tarnavo žvalgyboje. Kai kurie iš jų… Aišku, kad tai nedidelis skaičius, privačioje detektyvinėje veikloje pagal įstatymą apskritai negali ir nedalyvauja didelis skaičius žmonių, bet yra jų, vykdančių šią veiklą. Yra tam tikrų reikalavimų, ir šiuo atveju aš siūlau, kad ir karininkai, kurie tarnavo kariuomenėje ir įgijo žvalgybinės, kontržvalgybinės informacijos rinkimo analizės patirties, turėtų geresnę galimybę integruotis į civilinį gyvenimą ir galbūt panaudoti savo profesinius įgūdžius, galėtų pretenduoti į privačius detektyvus. Iniciatyvą parodė tie žmonės, idėjos iniciatyvą, kurie iš tikrųjų turi tokius įgūdžius. Aš manau, kad galima papildyti tą įstatymą nenuskriaudžiant, aišku, kitų žmonių, kurie dirba teisėsaugoje, turi irgi ne blogesnius įgūdžius šioje srityje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, į kai kurias mano abejones jūs jau ir atsakėte. Savo siūlyme jūs vis akcentuojate, kad turi būti… siekti privataus detektyvo statuso karininkai, karininkai. Ar nebus diskriminacijos, jeigu čia bus teisės magistras, kriminalistikos magistras, ir ar tai yra numatoma kituose dokumentuose? Ir jeigu yra taip, ar čia nebus viršenybė ir diskriminuojami tada tie kriminalistikos magistrai ar teisininkai? Ar bus lygiavos principas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesą sakant, išsilavinimo kartelė yra ne žemesnis kaip aukštasis koleginis teisės studijų krypties išsilavinimas, kartelė yra žemesnė negu karininkų, taigi tikrai nebus jokios diskriminacijos.
PIRMININKĖ. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mane stebina, kad jūs šiuo klausimu praradęs budrumą. Šiaip kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario visada ir iš visų jūsų klausimų skambėdavo ta apvali formuluotė „užsienio valstybės švietimo įstaigoje“, tai čia turite omenyje ir artimąjį Rytų užsienį taip formuluodamas? Jeigu būtumėte įrašę NATO, Europos Sąjungos valstybių, Europos ekonominės erdvės, neturėčiau pretenzijų. Vis dėlto manyčiau, kad ir karininkui, kad ir kiek jis būtų įgijęs žvalgybinių ar kontržvalgybinių praktinių įgūdžių, teisinių žinių pradmenys ir atitinkamas išsilavinimo cenzas turėtų būti kaip reikalavimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jūs teisi, galima įrašyti, tik atkreipsiu dėmesį, kad nemenka dalis mūsų karininkų baigė aukštąsias mokyklas, akademijas NATO valstybėse. Be abejonės, aš turėjau galvoje tai, kad tie žmonės, gavę išsimokslinimą ne tik Lietuvoje, bet ir kur nors, pavyzdžiui, ne NATO valstybėse, kaip Švedijoje, galėtų dirbti tokį darbą. Žinoma, patikslinant visada galima įrašyti, kaip ir įrašyti, kad dirbo būtinai, pavyzdžiui, kokioje nors žvalgybos srityje. Tik atkreipsiu dėmesį, dirbantys šioje srityje kariuomenėje žmonės nuolat tobulina savo įgūdžius, klauso paskaitų ir panašiai iš pačių įvairiausių sričių, taip pat ir iš teisės. Aš negalėčiau sakyti, kad jie neturi išmanymo šioje srityje, jiems reikia žinoti ir karinės teisės pagrindus, ką leidžia įstatymai, ko neleidžia įstatymai. Taigi manau, kad jie vis dėlto turi tinkamą išsilavinimą.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti kaip nacionalinio saugumo specialisto. Apskritai privatūs detektyvai gal ir reikalingi, bet šiuolaikinėje mūsų situacijoje, kai yra daug įvairių… Matome mūsų kaimynų bandymų įvairiais būdais ir informacijos gauti, ir taip toliau apie mus kuo daugiau, ar tai nėra viena iš tokių galimų grėsmių įsidarbinti… sukurti užsienio šalyje, kad ir Europos Sąjungos, ar NATO valstybėje, kokią nors istoriją ir Lietuvoje tapti tuo detektyvu, teikti paslaugas. Tiesiog turiu tokios asmeninės patirties, pavyzdžiui, Latvijos piliečiai atvažiuoja į Lietuvą (čia netgi ir politikai dalyvauja) ir tą istoriją sukuria, ir niekas nesidomi, ką jis ten veikė toje kitoje šalyje. Ar čia jūs nematote, kaip specialistas, kad yra tam tikrų pavojų?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žinote, didesnių pavojų buvo prieš porą metų, kai apskritai nebuvo Privačios detektyvinės veiklos įstatymo ir bet kuris žmogus galėjo vykdyti šitą verslą, nes jo įstatymas niekaip neapribojo, nereglamentavo. Tiesą sakant, net nebuvo įmanoma ir nutraukti to verslo. Tie žmonės, kurie tuo užsiiminėdavo, rinkdavo nemažai ir privačios perteklinės informacijos, daug ką darydavo, nes įstatymas niekaip neribojo jų galimybių. Dabar įstatymas yra, galimybės apibrėžtos, ribos nubrėžtos. Jeigu kas nors pažeistų įstatymo reikalavimus, aišku, negalėtų dirbti privačiu detektyvu.
Kiek man teko su jais susidurti, tai iš tikrųjų žmonės, išėję daugiausia – tai mūsų teisėsaugos institucijų veteranai, sakysim, dirbę jose, turintys gerą patirtį, pakankamai patikimi žmonės ir tikrai žinantys, ką reiškia dirbti privačiu detektyvu, o ką reiškia, pavyzdžiui, jeigu kas nors paprašytų surinkti informaciją, kuri paliestų nacionalinį saugumą. Aš manau, kad jie tikrai tuos dalykus atskiria.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų minėtose tarnybose dirba vien karininkai ar yra ir specialistų su aukštuoju, bet be karinio laipsnio? Čia viena klausimo dalis. Ar yra numatytas koks nors tarnavimo terminas? Juk gali būti tik kelias dienas ir jis tarsi jau įgytų teisę į privataus detektyvo licenciją.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, iš tikrųjų tai yra vis tiek bendrieji reikalavimai. Beje, vienas iš reikalavimų yra nepriekaištingos reputacijos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus būtų pašalintas iš teisėsaugos institucijos arba iš kariuomenės, deja, jisai nelabai galėtų gauti privataus detektyvo teises. Yra ir kitų reikalavimų – išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. Jie, beje, niekur nedingsta, ar tai karininkas, ar iš teisėsaugos atėjęs žmogus, vis tiek turėtų atitikti bendrus reikalavimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – V. Gailius. Tai gal nekalbate, ar kalbate?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prieš dvejus metus prie šio įstatymo projekto klausymų metu praleidau vasarą. Tai įstatymo projektas, kuris Seime dūlijo 20 metų. Džiaugiuosi, kad jis veikia, ir manau, kad po pateikimo reikėtų šiam projektui pritarti ir iš tikrųjų išspręsti klausimą dėl tų asmenų galimybės verstis šia individualia veikla.
PIRMININKĖ. Prieš – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal ir neblogas įstatymas, tačiau čia užsiciklinome, kad konkrečiai dėl žvalgybos darbuotojų, paprastai jų ir pas mus dabar trūksta. Ką aš noriu pasakyti? Mes turime gilios patirties, pamenate, anksčiau buvo susikūrę įvairūs biurai, kūrėsi ir ėjo vadovauti Policijos departamento vadovai, išsilakstė patys geriausi specialistai, liko didelė skylė pačioje policijoje ir dabar nerandame tinkamų kadrų. Tai čia tas pats irgi.
Antras dalykas, tas žvalgybos darbuotojas išsineš ir visą informaciją. Tai aš nežinau, ar čia mes nepadarysime ardomosios veiklos.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 34, prieš – 6, susilaikė 41. Nepritarta po pateikimo.
Dabar kas balsuosite už – tai už tobulinimą, kas prieš – už atmetimą.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 63, prieš – 11. Grąžinamas iniciatoriams tobulinti Privačios detektyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
15.34 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1033 (pateikimas)
Dar vienas. A. Anušauskas ir dar 29 Seimo nariai pateiks Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo pakeitimas vis dėlto atsirado dėl to, kad, kiek teko bendrauti su valstybinių pensijų gavėjais (tai yra įvairių kategorijų asmenys nuo politinių kalinių ir tremtinių iki pareigūnų), jie visada kalbėdavo apie jų negautų pensijų kompensavimą. Tas klausimas, žinia, Seime yra įstrigęs, nors, mano žiniomis, lyg ir viename iš komitetų, kuris svarstė tą klausimą, buvo priimtas sprendimas, kad ateityje reikėtų kalbėti apie tas kompensacijas. Bet aš siūlau kitą būdą, kuris gal netiesiogiai, bet vis dėlto irgi yra kompensacinis. Tai yra daugiau kaip dešimtmetį valstybinių pensijų bazė nebuvo keičiama. Aš siūlau ją didinti nuo 58 eurų iki 65 eurų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, man atrodo, be abejonės, čia reikės papildomų biudžeto lėšų. Ar bandėte skaičiuoti, kiek tai kainuos biudžetui?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aišku, turėjau visą tą statistiką, kiek pensijų gavėjų dabar yra. Jeigu nesuklysiu labai stipriai, skaičiuodamas atmintinai, tai apie 4 mln. eurų. Tik atkreipiu dėmesį. Dalis pensijų gavėjų tai yra ta kategorija asmenų, politinių kalinių, tremtinių, kurių gana dinamiškai mažėja dėl amžiaus, kiekvienais metais po 1 tūkst. Atitinkamai iš pradžių reikia papildomų lėšų, bet toks jau gyvenimas, kad po kelerių metų visa tai išsilygina ir suma sugrįžta į ankstesnių metų lygį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra daugiau norinčių jūsų paklausti. Nėra norinčių kalbėti po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Laisvės kovų komisija. Svarstymas numatomas gruodžio 7 dieną.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų… Prašau, replika po balsavimo.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Prašo Vyriausybės išvados. Pritariame. Dėkoju.
15.37 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1026 (pateikimas)
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų prieš pietus buvo pritarta po pateikimo projektui, kuris gerokai didesnį bazinį dydį nustato, grąžina į prieškrizinį lygį, tačiau mano projektas buvo įregistruotas savaite anksčiau. Aš pasiūliau tokį nuosaikų variantą tikėdamasis, kad galbūt kitais metais bus pasiūlytas ir kitas variantas, palaipsniui atkuriant bazinį dydį, dėl to mano pasiūlymas yra nuo 130,5 didinti iki 133, t. y. keturis su puse karto mažiau, negu prieš pietus buvo pritarta. Aš siūlau bent po pateikimo pritarti šitam projektui, nes bet kokiu atveju reikės Vyriausybės išvados dėl vieno ir kito projekto. O Vyriausybė, be abejonės, turės galimybę įvertinti abu projektus pagal savo galimybes, galimą mokesčių reformą kitiems metams ar kitas aplinkybes ir priimti tinkamą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Yra jums klausimų. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti, kodėl jūs galvojate būtent apie tą sumą, kurią siūlote, 133? Nes jau praėjo aštuoneri metai po krizės, ekonomika auga, kvalifikuotų darbuotojų valstybės tarnyboje rasti tikrai nėra lengva. Tas jūsų siūlymas kuo paremtas, sakykime taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš siūlau variantą ne dėl to, kad esu nuosaikus, o todėl, kad žinodamas biudžeto galimybes, kas yra prognozuojama, tiesiog galvojau, kad būtų galimas analogiškas variantas kiekvienais metais – keisti, tai yra pridėti, didinti, nes žmonėms, kurie dirba viešajame sektoriuje, ypač mažiau uždirbantiems, kaip buvo minėta, kadangi penktadalis biudžetininkų yra pasiekę minimalios algos lygį, ar, tiksliau, minimalios algos lygis pasivijęs jų atlyginimus, tai jiems tie eurai, nors jų ir mažiau, yra kur kas aktualesni, negu daugiau uždirbantiems valstybės tarnyboje. Manau, kad tų mažiau uždirbančių valstybės tarnyboje yra vis dėlto didžioji dauguma. Vis dėlto siūlau po pateikimo pritarti, nes tikrai reikėtų tuos abu projektus įvertinti ir kartu, ko gero, galbūt.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Atsisakau žodžio. Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, šiandien buvo išsakyti tam tikri nuogąstavimai, kai Seimo nariai, būdami gerais žmonėmis, nori padėti valstybės tarnybai, tai suprantami norai, bet, kita vertus, jeigu jau persistengiame, kelios vyriausybės turi spręsti problemas, nes krizės nuolat pasikartoja. Ar nemanote, kad galbūt (teisiškai apriboti Seimo narių iniciatyvų negalime) reikėtų priimti tokį politinį susitarimą, kad baziniai dydžiai, visokie kitokie dydžiai, kurie susiję su biudžetu arba tam tikrą ribą turi, ateitų iš Vyriausybės, kuri iš esmės atsako už bent jau ketverių metų tos sudėties Vyriausybę, ūkį ir jo sėkmingą gyvavimą ne tik po šitos Vyriausybės, bet dar ir vėliau? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Sutinku, tačiau aš tikėjausi, kad, registruodamas šį įstatymo projektą rugpjūčio 18 dieną, jei neklystu, bent jau paskatinsiu diskusiją šia tema. Atrodė, kad daug kas iš politikų šalinasi šio įstatymo vien dėl to, kad juo taip pat reglamentuojamas ir politikų atlyginimas, nors jie sudaro tik vieną tūkstantąją ar vieną du tūkstantąją dalį tų žmonių, kuriuos paliestų šis įstatymas.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Jūs, be abejo, lyginote abu variantus. Skiriasi skaičiai, bet šiandien girdime, kad norima šitą padidėjimą ištęsti per keletą metų. Apskritai, kaip jūs galvojate, nuo kada jis galėtų įsigalioti, jei toks projektas būtų priimtas?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tai manyčiau, kad įsigalioti galėtų ir nuo kitų metų. Man praeity teko bendrauti ir su įvairiomis profsąjungomis, pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnų. Jie sakė, kad, pavyzdžiui, jiems šis bazinis padidėjimas taip pat yra gana aktualus, nes irgi keičia jų atlyginimo lygį. Jeigu, pavyzdžiui, neišeina susitarti dėl to didinimo selektyviai – kokiai nors tarnybai ar sektoriui, ar tam tikrai daliai pareigūnų, tai būtų gerai, kad bent jau per šitą įstatymą bendras didėjimas būtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia, aišku, yra toks paradoksas. Jau prieš pietus turėjome klausti to paties klausimo. Iš tikrųjų tokius sprendimus turėtų siūlyti Vyriausybė. Jeigu ji nesiūlo, tada kyla klausimas, ar ji siūlo nulį ir palikti taip, kaip iki šiol buvo, ar ji nori pati ateiti su biudžetu ir atnešti ten kokių nors dovanų. Kiek aš įtariu, iš tikrųjų yra pirmas variantas, t. y. nulį siūlo, nes negalėjome susitarti dėl pusantro euro papildomai, tai yra nuo 130,5 padidinti iki 132. Čia, aišku, gal biudžetininkų labiau, bet kadangi jūs komitete, kur dirbate su teisėsaugos pareigūnais, ar jūs nemanote, kad reikėtų pasekti pavyzdžiu taip, kaip yra dabar nustatyta, kad pensijos yra indeksuojamos, priklausomai nuo ekonomikos augimo, yra taip pat numatytos minimalios algos tam tikros ribos, kaip ji turi augti, kad ir čia reikėtų pereiti prie automatizmo? Dabar yra visiški absurdai, mes kažką čia svarstome, nors po dviejų savaičių ateis Vyriausybė su savo biudžeto projektu ir jame mes nieko daug negalėsime pakeisti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų galima. Aš nemanau, kad apskritai Vyriausybė gali siūlyti nulį šiuo atveju, nes, aš manau, tie žmonės, kurie dirba viešajame sektoriuje, jau šį nedidelį skirtumą seniai yra uždirbę, tai reikia padaryti kad ir nedidelį žingsnį. Tačiau, žiūrėdamas kitų šalių patirties, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Estijoje yra siejama su BVP augimu ir vidutinio darbo užmokesčio infliaciniu procesu, ten yra speciali formulė, ir automatiškai atlyginimas kinta, gali kisti tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Tiesa, į kitą niekad nebuvo dėl ekonomikos augimo, bet buvo tam tikri kritimai, kurie veikė. Galima pasekti tuo pavyzdžiu ir keisti tą apskaičiavimą į kitą formulę, susietą su vidutiniu atlyginimu. Toks variantas įmanomas, aišku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – R. J. Dagys. Nėra. Prieš – D. Kreivys. Nekalbat? A. Palionis tada?
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu tokį retorinį klausimą užduoti, kadangi pranešėjas pasakė, kad mes rytiniame posėdyje pritarėme 142 eurams, o jeigu dabar pritarsime 133, tai kokią žinią mes paskleisime visuomenei ir 300 tūkst. žmonių? Aš siūlau nepritarti, tegul Vyriausybė svarsto dėl 142 eurų bazinio dydžio padidinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, čia nereikia žiūrėti kaip į kokią konkurenciją, kas daugiau pasiūlys. Man atrodo, abu kolegos norėjo atkreipti dėmesį, kad reikia spręsti valstybės tarnautojų atlyginimų klausimą. Vienas gal nelabai paisė šiandieninių Vyriausybės galimybių, kitas racionaliau žiūrėjo galbūt. Ypač pastarąjį variantą, aš manau, tikrai reikia paremti, kai žmogus ne populistiškai, ne labai jau maksimalistiškai siūlo, taip sakant, atsargiai, bet keldamas pačią problemą. Bet kuriuo atveju aš tikiuosi, kad mes klausime Vyriausybės nuomonės, kiek yra tų galimybių, ar mes tiek ir numatysime, ar sakysime, kad reikia šiek tiek dosniau. Aš siūlau pritarti, kolegiškai elgtis ir tegul tada komitetas žiūri, sujungs projektus.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 18, prieš – 11, susilaikė 55. Po pateikimo nepritarta.
Balsuojame. Už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas?.. (Balsai salėje) Ką? Autorius sutinka, kad… Atsiima? Pagal Statutą jūs dabar negalite atsiimti. Tada mes vis tiek priversti esame balsuoti, išklausėme autoriaus nuomonę, kad jis neprieštarautų, jeigu mes atmestume, tai mes galime taip ir balsuoti. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 80: už – 21, prieš – 59. Taigi projektas atmestas.
Replika po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, jūs ir čia visi Seime susirinkę žino, kad esminis valdančiosios koalicijos apibrėžimo klausimas yra biudžetas. Aš norėčiau paklausti jūsų, gerbiama pirmininke, jūs esate daug patyrusi parlamentuose. Jeigu pasirodys, kad Vyriausybės pozicija yra arčiau A. Anušausko nei A. Palionio, ar tai reikš, kad A. Anušauskas yra arčiau valdančiosios koalicijos negu A. Palionis? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas J. Bernatonis sako, kad ir taip viskas aišku. Man atrodo, kiekvienas turime savo aiškumo ribas. (Balsai salėje) Vadinasi, bus plati koalicija – viso Seimo be opozicijos.
15.51 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1131, Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1132 (pateikimas)
Dabar kviečiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę pateikti Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį – Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Replika.
PIRMININKĖ. Prašom, replika – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už sprendimą. Aš jį dabar suprantu taip, žinokite, kaip valdančiųjų, kad ir kaip ten vadintų – ar frakcijų sąjunga, ar dar kaip nors kitaip, įsipareigojimu iš tikrųjų rimtai svarstyti šitą klausimą nesismulkinant į 2,5 euro, iš karto priimant radikalius sprendimus. Viešojo sektoriaus darbuotojai dabar jau tikrai to lauks.
PIRMININKĖ. Tuo ir džiaugiamės. Prašom, Radvile.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien noriu pakviesti pritarti po pateikimo įstatymo projektui, kuris liečia mums visiems gerai žinomus ir pažįstamus žmones, tai yra tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnis nustato, kuriais atvejais yra atleidžiama nuo valstybės rinkliavos. Šio straipsnio 6 punkte nustatyta, kad valstybės rinkliava už asmens dokumento išdavimą ar keitimą neimama iš asmenų, kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio represuotojo asmens teisinis statusas.
Kad būtų aiškiau, situacija tokia, kad teisinis reguliavimas ir kasdienybė prasilenkia. Kitaip tariant, Migracijos departamentas šią nuostatą interpretuoja siaurai. Kaip mes žinome, nuo okupacijų nukentėjusių asmenų visuma skirstoma į skirtingas kategorijas. Tai yra represuoti, politiniai kaliniai, tremtiniai, toliau – Afganistane nukentėję mūsų piliečiai ir dar keletas kitų kategorijų. Tad pagal dabartinį reglamentavimą yra taip, kad nuo rinkliavos yra atleidžiami tiktai tie žmonės, kurie patenka į represuotųjų kategoriją. Tai yra apie 800 žmonių, kurie buvo patekę į koncentracijos stovyklas.
Taigi situacija susiklostė tokia, kad tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovotojai, norėdami pasikeisti reikalui esant asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nėra atleidžiami nuo rinkliavos. Mano manymu ir kokius nusiskundimus gauname iš mūsų piliečių, nėra teisinga išskirti tiktai vieną grupę – mano jau minėtą nuo okupacijų nukentėjusių represuotųjų grupę. Aš labai kviesčiau mus visus praplėsti šitą taikymą. Tuo labiau kad iki 2007 metų šitas dalykas buvo taikomas visoms kategorijoms. Kviečiu mus visus prisiminti kalbančius tremtinių susibūrimuose arba per minėjimus laisvės švenčių ar minėjimų proga ir iš tikrųjų pritarti šitam pateiktam įstatymo projektui, kad ne vien tiktai žodžiais, bet ir veiksmais parodytume savo pagarbą šitiems žmonėms. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Niekas nenori klausti. Dabar po pateikimo M. Adomėnas – už.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų tai yra patikslinantis įstatymas, tiesiog norma, kuri egzistuoja ir šiaip. Aš manau, kad tiesiog tai yra racionalu, normina praktiką ir reikėtų pritarti, kad šie žmonės, tikrai daug nukentėję, galėtų be jokių abejonių ir dviprasmybių, dviprasmiškumų ir miglotų administracinių ribų turėti tas nedideles teises.
PIRMININKĖ. Gal galime tada bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildoma – Laisvės kovų komisija. Numatoma svarstyti gruodžio 7 dieną.
Dabar… Dar gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi klausimas susijęs su finansais, gal reikėtų Vyriausybės išvados?
PIRMININKĖ. Pritariame Vyriausybės išvadai? Dėkui.
15.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1144 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-6a, 2-6b klausimai – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas. Norėtųsi, kad Jurgis pateiktų ir mes tada apsispręsime, ar mes pritariame, kad jis turėtų galimybę įtraukti ir pateikti Vietos savivaldos įstatymo projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar neapsvarsto tam tikros Seimo statuto pataisos, esu priverstas prašyti Seimo darbų programos papildymo tam, kad galėčiau pateikti kuklias Vietos savivaldos įstatymo pataisas, sprendžiančias tam tikrus savivaldos vidinės demokratijos klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų klausti niekas nenori. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Vienas straipsnis.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 21. Seimo nutarimas (registracijos Nr. XIIIP-1144) priimtas. (Gongas)
15.58 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-865 (pateikimas)
Dabar kviečiu J. Razmą pateikti Vietos savivaldos įstatymo 13, 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pastaruoju metu kai kuriose savivaldybėse kiek netikėtai ėmė gimti tokie reglamento pakeitimai, kuriais, mano vertinimu, per daug yra apribojama vidinė demokratija, galimybė diskutuoti svarbesniais svarstomais klausimais, opozicijos teisės. Kažkaip taip sutapo, tokie reiškiniai atsirado tada, kai kai kuriose savivaldybėse lemiamą įtaką įgijo vadinamieji komitetai. Turime Kauno pavyzdį, Druskininkų pavyzdį, nors ten yra laimėję partijos atstovai, bet, kaip žinome, dabar ne paslaptis, kad ateityje, matyt, planuoja būti kaip komiteto atstovai.
Kartais yra labai suvaržomos trukmės paklausti, pasisakyti, labai ribojamos tos galimybės, pavyzdžiui, iki pusės minutės. Aš ir mėginu pasiūlyti, kad įstatymo lygiu tam tikros minimalios garantijos būtų suteiktos, kad nebūtų sugalvota, toliau ta kryptimi einant, tuos apribojimus net iki 10 sekundžių padaryti. Mes turime Seimo statutą, kuris irgi yra įstatymo lygio dokumentas, ir turime savo praktiką, kuri, man atrodo, jau yra patikrinta, kad iš tikrųjų racionalu klausimui numatyti iki minutės, atsakymui iki dviejų minučių, pateikimui ar pasisakymui atitinkamai vėlgi po penkias minutes.
Tai yra tokios minimalios garantijos, bet savivaldai liktų teisė apskritai neriboti tų dalykų arba nustatyti ilgesnes trukmes. Tikrai aš negirdėjau, kad nors vienoje savivaldybėje būtų problema, kad ilgai kalbama, kad labai ten posėdžiai užsitęsia, kad opozicija labai piktnaudžiauja ta teise, bet yra norima, kad viskas vyktų maždaug taip: susirinko, pakėlė rankas ir po pusvalandžio išsiskirstė, patvirtinę kokių 40 klausimų ir projektų.
Mano projekte yra paliestas dar ir kitas atvejis. Viename mieste atsitiko tokių keistų dalykų. Kai savivaldybės taryba priima sprendimą, na, šiauliečiai žiūri į mane ir šypsosi, turbūt žino, apie kokį miestą kalbu, kai savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti vicemerą, meras nueina į teismą, atstovaudamas savivaldybei, ir pasirašo taikos sutartį, kad tą vicemerą reikia grąžinti.
Aš siūlau kaip nors įstatymų lygiu reglamentuoti. Jeigu meras atstovauja savivaldybės tarybos lygio klausimams, na, turėtų būti gaunamas savivaldybės tarybos leidimas. Galbūt aš čia ir per griežtai parašiau, galbūt galima patikslinti, kad tais atvejais, kai norima daryti sprendimus, neatitinkančius tarybos sprendimo, galbūt tada reikia tokio pritarimo. Tose savivaldybėse, kur nėra gero sutarimo tarp mero ir valdančiosios koalicijos, mes tokių paradoksalių situacijų ir nereikalingų įtampų galime turėti daug, kad taryba priims kokį nors sprendimą, kas nors suinteresuotas ir juo nepatenkintas keliaus į teismą, o meras geranoriškai to pareiškėjo nusistatymą patvirtins. Tai tokios čia mano idėjos žvelgiant į praktines savivaldos problemas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Jurgi. Jūsų nori klausti net dešimt Seimo narių. Pirmoji – L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, įstatyme radau daug neaiškumų. Nuostata, kad meras, atstovaudamas savivaldybei teisme, turi gauti tarybos įgaliojimus, būtų sunkiai įgyvendinama, nes, kaip ir nurodyta Teisės departamento išvadoje, tarybos posėdžiai gali vykti kas tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, posėdis turėtų būti šaukiamas išimtinai dėl įgaliojimų suteikimo. Mano klausimas būtų, kas būtų, jeigu meras negautų tarybos įgaliojimų teisme? Kas tada atstovautų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sakiau, pats pripažįstu, kad šitą nuostatą būtų galima patikslinti. Tais atvejais, kai meras eina ir teisme gina tarybos sprendimą tokį, koks jis priimtas, aš manau, papildomų įgaliojimų nereikia, bet jeigu meras nori kaip nors atsitraukti nuo to tarybos priimto sprendimo, na, turbūt be tarybos žinios jis neturėtų to daryti. Tie teismai nevyksta taip dažnai. Posėdžių data yra skelbiama iš anksto, prieš mėnesį ar net daugiau. Šiaip tokiais atvejais eiliniame tarybos posėdyje merui nebūtų sudėtinga ateiti ir sakyti, štai, po kelių savaičių teismas, ten yra apskundęs koks nors pareigūnas atleidimą ar ką, aš noriu gauti, kad atstovaučiau štai tokiai pozicijai. Suprantu, kad nepakeitus… Galbūt Teisės departamentas kelia teisingai problemą, bet čia galima pakoreguoti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai sveikinu jūsų projektą, jis galbūt iki priėmimo galėtų būti dar ir praplėstas suteikiant išsiaiškinus ir daugiau opozicijoms savivaldybėse teisių, nuleidžiant, galima taip sakyti, arba pateikiant analogiją tokią, kokią Seime mes turime, opozicijos teises įteisinant įstatyme, įskaitant ir, pavyzdžiui, privalomai vicemerą opozicijos atstovą, ir daug kitų dalykų. Aš matau prastas tendencijas Lietuvoje. Kad ir kaip būtų liūdna, ten, kur laimi ne partijos, o komitetai, pavyzdžiui, Panevėžyje laimėjus (pavadinimas sudėtingas) sąrašui „P. Urbšys už sąrašą KARTU“, iš karto prasidėjo opozicijos teisių naikinimas. Jeigu iki tol buvo galima opozicijai, apskritai tarybos nariams klausimą užduoti taip, kaip Seime, tai dabar liko tik 30 sekundžių. Apskritai, pavyzdžiui, Etikos komisijoje dalyvaujantys tarybos nariai net negali komentuoti, savo nuomonės turėti. Slepiama informacija, žmonės nėra kviečiami į susitikimus su užsienio atstovais.
PIRMININKĖ. Trumpinkite klausimą.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ar jūs nemanote, kad svarstymo metu reikėtų dar plačiau pagalvoti apie opozicijos teisių išplėtimą savivaldybėse?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neįsivaizdavau, kad yra tokių savivaldybių, kur kaip nors apribojama savivaldybės tarybos nario teisė išsakyti savo nuomonę, kad už tai baudžiama ir siunčiama į Etikos komisiją, jeigu jis nieko neįžeidė, neapšmeižė, o tik išsakė, kodėl jis taip ar kitaip balsavo vienoje ar kitoje komisijoje. Jeigu matoma ir tokia problema, galbūt reikia ar mano projekte, ar kituose projektuose tokias problemas spręsti.
Žinoma, labai liūdna, nes kitais atvejais mes kaip tik plečiame tą demokratiją. Sakykime, ne taip seniai esame priėmę, kad Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie nesutinka su Konstitucinio Teismo nutarimu, turi galimybę paskelbti atskirąją nuomonę. Aš manau, kad tai yra naudinga visuomenei ir pačių teisėjų atsakomybę kartu turbūt didina. Lygiai taip pat aš manau, kad tai turėtų eiti per visas grandis, neišskiriant ir savivaldos. Būtų gerai, kad Savivaldybių komitetas į tą problemą atkreiptų didesnį dėmesį.
Dėl tų etatinių pareigybių gal čia toks yra sudėtingesnis klausimas, tai…
PIRMININKĖ. Trumpinkite atsakymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jis buvo jau svarstytas ir nebuvo pritarta. Aš tų dalykų neteikiu, nes Seimas jau poziciją buvo išsakęs, bet tam tikras didesnes garantijas sudaryti opozicijai tikrai reikia
PIRMININKĖ. Noriu priminti, kad klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto jūsų yra išvardytos tam tikros išimtys, tam tikros anomalijos, iš tikrųjų nėra tokios sistemos daugelyje savivaldybių. Mes turime problemų dėl kai kurių savivaldybių, kur merai turi diktatūrinių polinkių ir nori galbūt negirdėti opozicijos, daugiau tvarkytis, kaip jie nori. Tačiau nemanau, kad galbūt reglamentu, galės informuoti įstatymu… Taip, nes šiuo metu turime problemų, kuomet Druskininkuose uždraudėme savivaldybės laikraštį, jis išleido per kitą vietą – ieško, kaip apeiti įstatymus.
Ar nemanote, kad geriau vis dėlto kaip nors geruoju susitarti, išleisti pavyzdinius nuostatus, nes priešingu atveju vis tiek jie nevykdo įstatymų ir mes nieko negalime padaryti. Ar jūs manote, kad nepakeitus reglamento galėtų būti imamasi kokių nors sankcijų prieš savivaldybę? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos reglamento atskirų nuostatų aš ir pats jau esu ne kartą kreipęsis į teismą. Taip, iš tikrųjų ten tam tikras teisinis karas vyksta, bet štai, jeigu įstatyme būtų tiesiai šviesiai pasakyta, kokios turi būti minimalios garantijos dėl sąlygų, pasakyta dėl minimalių trukmių, tai savivaldybės savo reglamente niekaip negalėtų apeiti tų dalykų. Ir neišeitų nieko pagudrauti, kaip su kokiais nors laikraščiais, kaip jūs minėjote.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jau posėdžio pirmininkė mums davė bendrą pastabą: klausti tiek, atsakyti tiek. Tai dar kartą įrodo, kam tie reglamentai reikalingi. Aš turbūt… Kas nedirbo savivaldoje, gal ir gali taip galvoti, kad ten yra apribotos teisės. Iš tikrųjų kartais savivaldybės tarybos posėdyje būna iki 80–90 klausimų per dieną. Visi žmonės yra visuomenininkai. Savivaldybės taryba, valdančioji dauguma, rengdama reglamentą, ir nusistato, kad būtų darbingas posėdis, o ne tuščias kalbėjimas. Mano klausimas būtų, gal jūs galėtumėte įvardinti konkrečiau, kuriose savivaldybėse tai yra pažeidžiama, nes aš įsivaizduoju, kad įstatymą reikia keisti, kada yra taisyklė, o ne išimtis. Jeigu vienoje ar kitoje tai vyksta, nereiškia, kad reikia pritaikyti įstatymą visoms.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš šiek tiek vardinau, galiu dar pakartoti, tai prasidėjo nuo Druskininkų ar nuo Kauno, bijau dabar suklysti. Visai neseniai tuo pavyzdžiu pasekė Panevėžys. Aš bijau, kad tai gali plisti kaip tam tikras užkratas, ir manau, kad tam tikras prevencinis reagavimas yra reikalingas. Kupiškyje – nežinau. Jeigu yra Kupiškyje, tai ir Kupiškis turės laikytis tų reikalavimų. Aš nesakiau, kad ten, kur valdo konservatoriai, viskas yra tobula, rodos, aš taip netvirtinau. Bet Kupiškio atstovai kažkaip nenori pritarti mano projektui. Kaip tik turėtumėte pritarti.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų čia gera iniciatyva, atkreipianti dėmesį, mano įsitikinimu, į labai prastas tendencijas, kurias matome nuosekliai plintant ir ne tik dėl to, kad atsiranda savivaldybių, kuriose leidžiama tik 30 sekundžių užduoti klausimą. Ponas J. Jarutis jau būtų nubaustas tokioje savivaldybėje, nes kalbėjo ilgiau. Kitoje savivaldybėje turbūt atsiras ir 15 sekundžių ribojimai. Matome, kaip yra komitetuose draudžiama opozicijai užimti postus, net ir kontroliniuose komitetuose. Bet ar jūs nemanote, kad reikėtų pasekti Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu, kur prieš 140 metų kaip pavyzdinės buvo patvirtintos vadinamosios Robertʼs Rules of Oder, sekant Kongreso pavyzdžiu. Tas taisykles dabar taiko visose savivaldybėse, taiko įvairiuose kituose bendruose susirinkimuose ir niekam nekyla jokių abejonių, kokių taisyklių reikia laikytis. Tai gal būtų galima iš tikrųjų parengti įstatymą dėl procedūrinių dalykų viešuose susirinkimuose ir viešose institucijose ir visoms pasakyti, kad jos privalo laikytis tokių bendrų taisyklių, kokios yra galbūt Seime, kitose institucijose…
PIRMININKĖ. Trumpinkite klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu, viskas, irgi draudžiate. Iš tikrųjų baigiant šitą demokratijos eroziją, kuri nuosekliai plinta Lietuvoje.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi man neliko laiko atsakymui, tai aš tik vienu sakiniu pasakysiu. Bus puiku, jeigu jūs tą praktiką pamėginsite pasiūlyti atitinkamais projektais. Aš čia daug kuklesnę misiją prisiėmiau, pagal savo galimybes.
PIRMININKĖ. Dėkui, Jurgi, baigėsi laikas. Prabėgo 10 minučių. Dabar motyvai dėl viso. Už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pritarkime po pateikimo. Manau, kad gali būti įdomus svarstymas, galbūt atsiras daugiau iniciatyvų, bent jau panagrinėkime, kokia padėtis yra. Nepriklausomai nuo politinių partijų, kurios yra valdžioje, šita demokratijos erozija yra prasidedanti Kaune, Druskininkuose ir, kaip jau minėjau, 30 sekundžių taisyklė tame pačiame Panevėžy. Tikrai žmonėms, kurie nėra kaip mes profesionalai, gaunantys pinigus už darbą politikoje, kurie ateina iš kitų darbų, kuriems nėra laiko tiek įsigilinti į projektus, kiek mes turime galimybių, palikti tik 30 sekundžių paklausti… Be to, kaip minėjau, daug kitų opozicijos teisių klausimų yra iškilę Lietuvoje.
Aš tikrai labai kviesčiau pritarti ir netgi drįsčiau pasiūlyti platesnę diskusiją, įvertinant anoje kadencijoje priimtą Tiesioginių merų rinkimų įstatymą, kad pažiūrėtume, kaip jisai veikia. Yra gerų dalykų, yra dalykų, dėl kurių galbūt reikia keisti projektus. Aš negirdžiu, kad atitinkamas Seimo komitetas kokias nors diskusijas inicijuotų. Labai kviesčiau ir, man atrodo, žmonės mielai dalyvaus tokiose diskusijose, galbūt atsiras pasiūlymų, kad ir tos opozicijos teisės toliau nebebus varžomos.
PIRMININKĖ. Prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, kai buvo svarstomas Tiesioginių merų rinkimų įstatymo projektas, ta pati Seimo narė R. Juknevičienė sakė, ką jūs čia darote? Mūsų žmonės nesąmoningi, nežinia ką išsirinks. Ir kažkas antrino tai, kad Vilniuje vėl nežinia, ką gali išrinkti, (…) Vilnius neprašys autonomijos. Tas nepasitikėjimas Lietuvos žmonėmis yra būdingas kai kuriems Seimo nariams, ir netikėjimas. Nes kai paima konservatorių biuletenį, žmogus sąmoningas, jeigu paima kitos partijos biuletenį, iš karto jis pasidaro nesąmoningas. Bet jeigu kalbame apie tiesą, tiesa yra tokia: klausimams Panevėžio miesto taryboje – taip, 30 sekundžių užduoti. Pasisakyti yra 3 minutės ir niekam neribojama. Tai, kad jūsų atstovai nesugeba šito dalyko išnaudoti, yra jūsų atstovų problema.
Antras dalykas yra tai, kad norima kvestionuoti tiesioginių merų pareigas. Aš suprantu taip, kad konservatoriai iš tikrųjų susitaikė, kad Kaune ir Panevėžyje jie niekada nelaimės tiesioginių merų rinkimų, jie visada nusprendė būti amžinoji opozicija. Ką darysi, toks jūsų apsisprendimas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 29, prieš – 22, susilaikė 28. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti balsuodami. Jeigu grąžiname iniciatoriams tobulinti, balsuojame už, jeigu atmetame, balsuojame prieš.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 45, prieš – 35. Projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti. Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai, kaip mes šiandien diskutavome dėl šitos problemos, tikrai nekelia mūsų kokybės. Visi Antikorupcijos komisijos nariai dalyvavo diskusijoje, kaip tik buvo nagrinėtas šitas atvejis ir visi vieningai sakė, kad šitą reikia ištaisyti. O čia, salėje, mes miklinome savo retoriką ir nemėginome spręsti problemos. Jeigu mes tokiu keliu einame, jeigu Jurgio patobulintam įstatymo projektui jūs nepritarsite, aš tikrai įsipareigoju siūlyti Statuto nuostatą ir įteisinti pusės minutės diskusijas visais klausimais čia, Seime. Ir pažiūrėsime, kaip mes čia rimtai atrodysime žmonių akyse. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Anušauskas, replika po balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiliepiant į valdančiųjų pusės išreikštą gana keistą tokį teiginį, kad kažkas nesugeba suformuluoti per pusę minutės savo klausimo. Ką reiškia pusė minutės? Ką reiškia nesugeba? Visi sugeba, tačiau, aišku, ne visi turi tokį išsilavinimą kaip P. Urbšys. Yra išrinkti paprasti žmonės, kuriems reikia laiko. Kai kurie pratyli prie mikrofono ilgesnį laiką, ne visi turi iškalbos meną. Ką tik 30 sekundžių baigėsi.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėjau sureaguoti į P. Urbšio pasisakymą, kuris, turiu pasakyti, man labai priminė buvusio Rusijos Dūmos pirmininko prie V. Putino B. Gryzlovo sakinį, kad Dūma – tai ne vieta diskusijoms. Tai šiuo atveju, man atrodo, mes jau esame netoli to. Aš galiu tik P. Urbšiui pažadėti, kad kai R. Juknevičienė laimės Panevėžyje rinkimus, o P. Urbšys bus vargšas opozicijos atstovas, tai tada teisės opozicijos Panevėžyje bus labai ženkliai išplėstos. Tikrai pažadu, kovosiu už tą iki paskutinio kraujo lašo. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Atsakomasis P. Urbšio pasisakymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai ką, iššūkį priimu! Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gal ta gaida ir baigsime šitą klausimą. (Šurmulys salėje)
16.21 val.
Seimo savaitės (2017-10-09–2017-10-13) – 2017 m. spalio 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
O dabar kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną pristatyti Seimo savaitės, prasidedančios spalio 9 dieną, posėdžių darbotvarkę.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, spalio 10 ir 12 dienų posėdžiai. Savaitę turėsime be plenarinių posėdžių, o 10 dienos posėdžiai prasidės diskusija dėl kovos su korupcija.
Toliau bus pateikta daug dokumentų ratifikuoti, vienas iš jų labai svarbus Lietuvai, tai yra „Rail Baltica“. Latviai jau yra ratifikavę sutartį, mes dar ne. Toliau aplinkos ministras pateiks, išvis ministrai pateiks svarstyti daug projektų.
Toliau – Statybos įstatymo projektas, pritaikymo neįgaliesiems sąlygos; Laikinoji tyrimo komisija pateiks išvadą dėl N. Puteikio. Po pertraukos – pataisos dėl Tarnybos kalėjimų departamente. Toliau – pataisos dėl Nacionalinės sveikatos tarybos, Sveikatos sistemos įstatymo; Reklamos įstatymas (galbūt ministras M. Sinkevičius pristatys). Toliau – Kultūros ministerijos du projektai: dėl Kino įstatymo ir dėl Administracinių nusižengimų; Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas dėl įsigaliojimo laiko pakeitimo; Seimo kontrolierių įstatymas; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pakeitimai, dėl delegavimo į VLKK narius.
Spalio 12 dieną vėl grįšime prie įstatymų, kuriuos jau svarstėme. Priėmimo stadija bus žemės vadinamųjų saugiklių įstatymo, Pakuočių ir atliekų tvarkymo, Žvalgybos įstatymo, Kraujo donorystės, Saugaus eismo įstatymo, po to – Seimo narių P. Čimbaro, R. Šalaševičiūtės dėl globėjų, R. Šalaševičiūtės – dėl Civilinio kodekso suvienodinimo su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, E. Gentvilo – dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal kvitą.
Ir keletas papildomų klausimų, įteisinant 2019 metus: A. Gumuliauskas siūlo Žemaitijos metais pavadinti, A. Vinkus – Prezidento A. Smetonos metais, P. Gražulis – Šaulių metais, ir tuo pabaigsime tą darbo savaitę.
Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kiek žinau, šiandien ir Seniūnų sueigoje buvo kalbėta apie Sveikatos priežiūros įstatymo 151 straipsnio projektą Nr. XIIP-4829(2) dėl gydymo įstaigų vadovų algų, kad lyg ir bus įtraukta. Gal būtų galima įtraukti ir šį klausimą?
V. PRANCKIETIS. Yra įtrauktas antradienį, aš tiesiog nepacitavau kiekvieno projekto.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš tada atsiprašau. Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. Neatsiprašinėkit, labai gerai, kad klausiate.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, vakar iš televizijos pranešimų supratome, kad kolega V. Bakas yra parengęs nutarimą dėl svarbios komisijos toliau tirti galimus politikų ryšius su įvairiomis verslo struktūromis, kiek suprantame, tarp jų ir su „Rosatomu“. Dabar nematome kitą savaitę aptartos iniciatyvos. Kokių problemų kyla? Gal kas nors trukdo? Gal ponas M. Bastys ar ponas A. Skardžius, patekę į koaliciją, kartais nebeleidžia koalicijos partneriams tokios iniciatyvos?..
V. PRANCKIETIS. Ar jūs klausiate, ar pateikiate ir atsakymą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš klausiu tiesiog, kas trukdo dabar tą iniciatyvą toliau realizuoti?
V. PRANCKIETIS. Netrukdo niekas, ta iniciatyva kol kas neregistruota. Kai tik paskelbs, ji bus įrašyta.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Pirmininke, labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, galime patvirtinti darbotvarkę, prasidedančią spalio 9 dieną. (Balsai salėje) Tylos, tylos!
Kai baigsime balsuoti, replika bus po balsavimo ir gerbiamajam V. Bakui suteiksiu žodį, ir A. Kubiliui.
Balsavo 72: už – 65, prieš – 1, susilaikė 6. Darbotvarkė patvirtinta. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš norėčiau atsakyti į klausimą. Tikrai geras ir svarbus klausimas. Kad ta iniciatyva, kurią aš iškėliau dar pavasarį, būtų realizuota, reikalingi arba jūsų parašai, visos frakcijos, arba kairės parašai. (Balsai salėje) Bent jau vienų. Kol kas aš nesulaukiau paramos šitai iniciatyvai, bet vis dar laukiu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad iki mūsų tai niekas neatėjo prašyti paramos. Bet, kiek suprantu, socialdemokratai atsisako paremti, tai tą konstatuojame, taip? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Pritariu pateiktai darbotvarkei. Mano kortelė neveikė, noriu už.
PIRMININKĖ. A. Vinkus už pateiktą darbotvarkę. (Balsai salėje)
Gerbiamas Kubiliau, susipažinkime, aš esu Irena Degutienė. (Juokas salėje) Nes jūs į mane kreipėtės kaip į Ireną Šiaulienę.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne, pirmininke, tikrai ne į jus kreipiausi. Galite… (Balsai salėje) Aš noriu, kad neliktų nesusipratimo. Kadangi mes matėme net iš šitos pusės salės, kaip Irena Šiaulienė, ne Irena Degutienė, bet Irena Šiaulienė bandė vadovauti gerbiamajam kolegai V. Bakui sakydama: tu nekalbėk šituo klausimu, tai mes ir bandėme pakelti triukšmą, kad I. Šiaulienė yra įgijusi kažkokių galių valstiečių vienam iš lyderių ponui V. Bakui ir draudžia kalbėti šituo klausimu, kuris galbūt kažkaip, mes to nenorime įtarti, bet galbūt liečia kai kuriuos socialdemokratus. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Dabar aišku. Irena Šiauliene, prašom jums.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega Andriau, tikrai įsiminkite, kad abi Irenos turi galių ir kartais pavadovauja. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nors dabar tokios linksmos gaidos, bet turime tęsti toliau darbą, malonų darbą, – kadangi mes jau priėmėme Seimo nutarimą, dabar pagal 8 straipsnį turės būti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika.
16.30 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas. Šiuo atveju mes džiaugiamės, kad yra Seimo Pirmininkas salėje. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Asmuo, per 15 dienų po paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją neprisiekęs, negali pradėti eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime.
Dabar, kadangi Seimo Pirmininkas jau tribūnoje, kviečiu prisiekti O. Kilkinovą.
O. KILKINOVA. Aš, Olga Kilkinova, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti V. Semešką.
V. SEMEŠKA. Aš, Vilius Semeška, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Dviem naujiems patvirtintiems Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams linkiu kuo geriausios sėkmės darbe.
16.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1142 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tęsiame opozicinę darbotvarkę. Taigi G. Skaistė irgi nori iš pradžių pateikti Seimo nutarimą, kad būtų galima į rudens sesijos darbų programą įtraukti įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Bet kol galioja šiandieninis mūsų Statutas, mes vis dėlto turime pasitvirtinti arba, kitaip sakant, priimti Seimo nutarimą dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo. Taigi prašau, Gintare.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena. Tiesiog norėčiau paprašyti įtraukti į darbotvarkę įstatymo projektą dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paminėjimo. Jeigu pritarsite, bus įtraukta į sesijos darbų programą ir tada išsamiau pristatysiu įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Gumuliauskai, norite klausti dėl Seimo nutarimo?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad vakar kaip tik posėdžiavo Valstybės istorinės atminties komisija. Ji kaip tik apsvarstė metų skelbimo principus, išreiškė pageidavimą ir perdavė tą pageidavimą valdybai, kad projektai, kurie susiję su istorinėmis datomis ir panašiai, būtų duoti apsvarstyti šitai mūsų Valstybės istorinės atminties komisijai. Aš nežinau, jeigu po pateikimo, tai gal kaip nors tas dokumentas atsidurtų mūsų komisijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mes kol kas turime Seimo nutarimą dėl rudens sesijos darbų programos papildymo. Daugiau nėra norinčių klausti? Gerbiami kolegos, ar galime po pateikimo pritarti šiam Seimo nutarimui? Pritarta. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67: už – 63, prieš – 2, susilaikė 2.
Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1052 (pateikimas)
Dabar, Gintare, prašau pateikti jau įstatymo projektą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Įstatymo projektas atsirado dėl kreipimosi, kurį gavau iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendruomenės. Jie prašė 2019 metus paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais atliepiant į tai, kad lygiai prieš 70 metų buvo pasirašyta partizanų vadų deklaracija 1949 m. vasario 16 d. Tačiau rengdama analogišką Seimo nutarimą, kad 2019 metai būtų paskelbti Laisvės Kovos Sąjūdžio metais, išties pamačiau, kad analogiškas nutarimas buvo priimtas 2009 metais, kai buvo minimas šios deklaracijos pasirašymo 60-metis, o minint 50-ąsias metines dar prieš dešimt metų – 1999 metais tas dokumentas buvo įteisintas kaip Lietuvos teisės sistemos dalis. Iš patirties matome, kad kas dešimt metų norima aktualizuoti šią temą.
Išties šiai deklaracijai, nors tai yra be galo svarbus dokumentas, dėmesio mūsų visuomenėje dažnai pritrūksta, nes vasario 16 dieną minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Iš tikrųjų informacijos, ypač jaunimui, apie partizanų vadų pasirašytą deklaraciją trūksta. Kaip matyti, tas prašymas kas dešimt metų atnaujinti ir aktualizuoti šį dokumentą yra visuomenei labai svarbus. Todėl buvo pasiūlyta, nes jau yra toks dokumentas, kaip tik kalbantis apie šią partizanų deklaraciją, apie jos svarbą, į šį dokumentą tiesiog įrašyti, kad minint reikšmingas šios deklaracijos pasirašymo metines Vyriausybė būtų įpareigota parengti šios deklaracijos minėjimo planą ir taip pat valstybės biudžete numatyti tam lėšų. Iš esmės turbūt apie tai yra šis įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kada turėtų vykti tas minėjimas ir ar jame dalyvaus ta graži, mandagi mergytė iš balkono?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad ta mergytė tikrai dalyvaus. O įstatymo esmė yra 2019 metais, kai bus minimas deklaracijos pasirašymo 70-metis, kad tada būtų per visą Lietuvą numatomas renginių planas ir analogiškai minint kitas reikšmingas metines. Manau, kad dar po dešimties metų ir dar po dešimties metų, kai bus minimas 100-metis, nereikėtų iš naujo priimti jokių teisės aktų ir iš tiesų Vyriausybė būtų įpareigota parengti renginių planą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus.
A. Anušauskas – pritariantis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Istorinės atminties komisija svarstė kai kuriuos principus. Kaip tik čia yra pasiūlytas vienas iš būdų, kaip galima spręsti tą problemą kompleksiškai. Ar jis pritaikomas ir kitiems nutarimams, aš manau, kad bus galima apsispręsti jau svarstymo metu ir pasiūlyti variantus ne tik dėl šio nutarimo, bet ir dėl visų kitų, kurių perspektyvoje gali atsirasti.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių kalbėti prieš. Balsuojame. Ai, taip, yra siūlymas bendru sutarimu.
Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo projektui Nr. XIIIP-1052. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių, papildomos – Laisvės kovų komisija ir Valstybės istorinės atminties komisija. Ar tinka taip? Numatomas svarstymas gruodžio 7 dieną. (Balsai salėje) Kaip?
Aš tiesiog, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, jūs taip laisvai siūlote prašyti Vyriausybės išvadų. Trečiadienio valdybos posėdyje kaip tik buvo klausimas, kodėl tiek daug yra prašoma Vyriausybės išvadų. Tikrai, kaip sakoma, nedžiazuokime su Vyriausybės išvadomis. Be abejo, ten, kur reikia pinigų ir yra biudžetiniai klausimai, tai be Vyriausybės to negalima padaryti, bet šiaip dėl Vyriausybės išvados, tarkime, kad pateiktų Aplinkos ministerija ar dar kita, t. y. iš esmės ir Vyriausybę apkrauname, ir dar vilkiname procedūrą Seime. Čia aš tikrai nematau kol kas jokių pinigų reikšmės, čia daugiau yra politinis dalykas.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 4, 10, 11, 15, 16 straipsnių, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. A. Matulas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi tai vis dėlto yra… Kadangi Vyriausybė turi parengti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio minėjimo veiksmų planą ir biudžetas… Kad būtų viskas efektyviau, vis dėlto paprašykime Vyriausybės išvadų.
PIRMININKĖ. Tada, kolegos, balsuokime.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kad tikrai būtų.
PIRMININKĖ. Aš nežinau, kur jūs matote čia pinigus, tas, kas pateikiama įstatymo projekte…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia parašyta yra…
PIRMININKĖ. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nieko apie pinigus nekalbama, bet mes turime… Jūsų siūlymas yra teisingas, prašom balsuoti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, nes aš noriu, kad būtų ši šventė.
PIRMININKĖ. Tai prašome balsuoti. Kas už tai, kad prašytume Vyriausybės išvados dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto?
Balsavo 63: už – 34, prieš – 17, susilaikė 12. Prašome Vyriausybės išvados.
16.43 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 4, 10, 11, 15, 16 straipsnių, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1054 (pateikimas)
Gerbiamas Antanai, prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu pirmininkės jau paminėtą įstatymo projektą. Jo tikslas būtų: atsisakyti Bendrojo pagalbos centro operatyvaus valdymo funkcijų greitajai medicinos pagalbai; taip pat nustatyti, kad teikti kvalifikuotus patarimus telefonu, kol atvyks pagalbos tarnyba, turėtų ne Bendrojo pagalbos centro specialistai, kurie neturi tinkamo išsilavinimo, bet pagalbos tarnyba; suvienodinti Bendrojo pagalbos centro tarnyboje dirbančių dispečerių statusą.
Trumpai primenu istoriją. 2004 m. gegužės 25 d. buvo priimtas Bendrojo pagalbos centro įstatymas, pagal kurį BPC tapo vidaus reikalų statutine įstaiga. 2006 m. liepos 1 d. įstaiga tapo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžia biudžetine įstaiga, bet pareigūnai vis tiek liko statutiniai. 2010 m. balandžio 20 d. skubos tvarka buvo priimtas įstatymas ir įteisinta, kad Bendrasis pagalbos centras vykdo operatyvų pajėgų valdymą. Galbūt tai buvo susieta su tuo, kad netrukus po priimto įstatymo buvo skirta 20 mln. eurų Europos Sąjungos parama. Deja, ta sistema neveikia, buvo pradėtas pilotinis projektas Klaipėdos apskrityje, bet jis taip ir nerealizuotas, tuo tarpu tiek Vilniaus, tiek Kauno greitosios pagalbos dispečerinės buvo centralizuotos ir iki šiol veikė gana efektyviai. Siūlau tas pataisas, nes realiai ir šiandien apie 60 % gyventojų kreipiasi į Pagalbos centrą, t. y. skambina telefonu 033, o apie 40 % – į 112 tarnybą, o atlikus apklausas dar daugiau žmonių nori, kad išliktų ta pati sistema. Beje, kitose šalyse, yra nemažai šalių, kuriose veikia tie du pagalbos telefonai, todėl prašyčiau po pateikimo pritarti ir gal paprašyti Vyriausybės nuomonės.
Taip pat noriu priminti, kad analogišką projektą, bet daug platesnį buvo registravęs amžinąjį atilsį ministras J. Požela. Tuo metu, kiek aš žinau, jis buvo suderinęs su tuometiniu vidaus reikalų ministru, kad būtent išliktų tokia sistema. Iš esmės šiai sistemai įgyvendinti papildomų pinigų nereikės.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš norėjau patikslinti, nes būtent prie įstatymų projektų, prie alternatyvų, viskas, kas susiję su Bendruoju pagalbos centru, buvo pradėta dirbti 2015 metais. Ar jums yra žinoma ir ar jūs klausėte Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijos, kas dabar yra daroma ir ko yra siekiama? Jūs labai teisingai įvardijote – 20 mln. eurų, jeigu nebus sutvarkytas Bendrasis pagalbos centras, nėra tikimybės, kad tų pinigų nereikės grąžinti Europos Sąjungai iš valstybės biudžeto.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolege, jūs teisi. Buvo investuoti pinigai, bet sistema neveikia. Tam, kad integruotume ir užtikrintume tą Bendrojo pagalbos centro valdymą, aš įsivaizduoju ir kiek mane informavo įvairių tarnybų žmonės, reikėtų dar ne vieno milijono, nes šiandien nei techniškai, nei kitais būdais jie to daryti negali. Tuo labiau kad Bendrasis pagalbos centras yra biudžetinė įstaiga prie Priešgaisrinės tarnybos, o greitoji pagalba yra sveikatos sistemos dalis, nacionalinės sveikatos sistemos dalis. Matyt, kad reikia surasti kitą bendradarbiavimo formą. Aš manau, kad galbūt ir nereikės tų pinigų grąžinti, bet mes turime apsisaugoti, kad nereikėtų papildomai dar investuoti pinigų. Sistema, kaip sakiau, dabar veikia ir tos centralizuotos dispečerinės, sukurtos Kaune ir Vilniuje, aptarnauja didžiąją dalį Lietuvos gyventojų, apie 90 % , Alytuje, Klaipėdoje iš esmės jos įkurtos be papildomo finansavimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai skambina ir man žmonės, kalba, jie ypač bijo, kad apskritai, dabar galima dviem telefonais prisiskambinti ir galbūt daugiau, bet jie labai bijo, kad jeigu liks tik vienas telefonas, apie ką mes ir kalbame – 112, tikrai tie dalykai šiandien yra labai labai prastai suderinti ir daug baimių kelia žmonėms. Apskritai ne tik greitoji pagalba, bet ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi daug problemų, neoperatyviai veikia. Ar jums neatrodo, kad apskritai reikėtų ir Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai palikti tą patį telefoną, kuris buvo anksčiau, kad greičiau galėtų prisiskambinti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš galbūt nesu kompetentingas spręsti, ar tie kiti pagalbos telefonai – 01 ir 02, kurie buvo ir kurių dabar nėra, turėtų būti sugrąžinti, greičiausiai ne, bet dėl šito išlikusio pagalbos telefono, kuris veikia ir kitose šalyse su tokia sistema, aš manau, kad mes, be abejo, turėtume pritarti įstatymo projektui ir paprašyti Vyriausybės nuomonės. Kiek aš suprantu ir žinau, sveikatos ministrai gana dažnai keičiasi, kartais keičiasi ir politika, nėra nuoseklumo, bet vis dėlto turėtume būti suinteresuoti pagelbėti savo žmonės. Būtent mūsų sistemos tarnyba, greitoji pagalba, dabar veikia operatyviai. Man teko lankytis ir Kauno, ir Vilniaus centruose. Išties įranga tokia moderni, kad pajėgos valdomos operatyviai, matyti viskas ekrane, operatyviai siunčiamas arčiausiai esantis transportas, brigada ir panašiai, ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų labai teisingai pasakė gerbiamasis Antanas, kad valstybės lėšas… centralizuojant Vilniaus, Kauno ir tvarkant greitosios pagalbos stotis, jos negavo paramos iš valstybės, tačiau per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo greitajai pagalbai išleidžiama vidutiniškai 42,6 tūkst. eurų. Iš tikrųjų būtent iš šitų lėšų ir vyko šitų centrų centralizavimas, efektyvesnių įrenginių pirkimas ir t. t. Būtent tas Bendrojo pagalbos centro klausimas būtų buvęs išspręstas, jeigu nebūtų buvę Greitosios pagalbos centrų asociacijos pasipriešinimo. Šito projekto, aš pažiūrėjau aiškinamajame rašte, pagalbininkai ir rengėjai yra būtent ši asociacija. Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų Sveikatos apsaugos ministerijoje šių metų liepos 24 dienos įsakymu yra sudaryta darbo grupė, kuri sprendžia, kurią pasirinkti alternatyvą, kad teisingai būtų baigtas Bendrojo pagalbos centro funkcijų užtikrinimas. Yra projektas, kuriuo yra labai aiškiai išdėstyta iki 2020 metų, kaip telefonų numeriai keisis, ir mes prieisime prie vieno telefono 112. Darbas vyksta ir iš tikrųjų be Vyriausybės, be Sveikatos apsaugos ministerijos šiandien balsuoti už šį projektą aš tikrai negaliu, nes manau, kad jis yra per ankstyvas. Būtent tai turėtų daryti ministerija ir, be abejo, Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 23, prieš – 13, susilaikė 28. Po pateikimo nepritarta. Dabar balsuojame. Kas už tai, kad būtų tobulinamas, balsuoja už, kas už atmetimą – prieš.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 26, prieš – 39. Projektas atmestas.
16.53 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1118 (pateikimas)
Dar A. Matulas nori pateikti Farmacijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai Seimas įteisino farmacinės rūpybos paslaugas, o šiuo metu aš noriu pasiūlyti, kad būtų įteisintos ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos paslaugos – profilaktiniai skiepijimai ir biomedicininiai tyrimai vaistinėse. Noriu priminti, kad 18-oje Europos Sąjungos šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17-oje vykdomas cholesterolio nustatymas, 13-oje šalių vaistinėse vykdoma vakcinacija ir panašiai, ir panašiai. Tai padėtų sumažinti nereikalingas eiles, sudarytų galimybę žmogui pasirinkti arčiau tą paslaugą ir panašiai, ir panašiai. Taip pat noriu priminti, kad ministerijos iniciatyva pavasario sesijoje buvo pasiūlyta netgi vykdyti slaptus pirkimus tam, kad būtų išsiaiškinta, ar vykdomos farmacinės rūpybos paslaugos, konsultacijos, patarimai ir panašiai. Todėl prašyčiau, kad pritartumėte po pateikimo šitam įstatymo projektui, nes tuo keliu, kaip sakiau, eina beveik visos Europos Sąjungos valstybės. Ir čia mes teikiame trise – kolegė R. Šalaševičiūtė ir R. Žemaitaitis.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia keturi Seimo nariai. R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti, bus atliekami tyrimai, reikalinga įranga. Kaip bus užtikrinami laboratorijoms privalomi akreditavimo standartai vaistinėse, nes reikalinga ir įranga, ir daug patalpų? Ir dėl skiepų, kur irgi siūlote skiepus atlikti vaistinėse, tai irgi alergijų pavojus, gydytojų priežiūra. Ką jūs apie tai galėtumėte pakomentuoti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ministras savo įsakymu ir nustatys tuos reikalavimus. Aš manau, kad gydymo įstaigos perdėtai bijo ir sureikšmina, kad čia kažkas labai ypatingo. Kaip sakiau, kiek aš mačiau, daug mažesnėse patalpose užsienio šalys, Vakarų Europos šalys teikia tas paslaugas ir žmonės yra patenkinti. Tie patys reikalavimai buvo vaistinėms prieš kažkiek metų nustatyti, kad ne mažiau kaip 60 kv. metrų kaimo vaistinėje, buvo ieškoma patalpų, mokamas nuomos mokestis. Dabar ministerija praeitais metais nustatė daug mažesnius reikalavimus ir telpa, ir išlaidos mažesnės, ir panašiai, ir panašiai. Aš suprantu, jūs, kaip buvęs įstaigos vadovas, galbūt ir bijote išleisti iš savo rankų tam tikras paslaugas, už kurias sumoka PSDF. Bet jeigu žmogui patogiau ir, kaip sakiau, Europos Sąjungos valstybės eina tuo keliu, kodėl mes turime būti vėl paskutiniai?
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ar klausiate, gerbiamoji Agne?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog matant vakcinavimo pasiūlymą, kyla natūralus klausimas. Kaip jūs užtikrinsite pacientų saugumą, nes kai kurių vakcinų, preparatų charakteristikų santraukose yra reikalavimas vakcinuojant turėti reanimacijos patalpas, jeigu kiltų anafilaksinio šoko grėsmė? Šiuo atveju mes sukuriame tokią situaciją, kuri potencialiai pacientams yra tikrai nesaugi.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ministras nustatys, kuriomis vakcinomis galima vakcinuoti, dėl kurių nėra tokios didelės rizikos, kaip jūs čia sakote. Skiepijant kai kuriomis vakcinomis, tiesiog reikia turėti tam tikras priešanafilaksines priemones, o ne reanimacijos skyrius. Čia viskas priklausys nuo ministro. Ta patirtis, kokia yra kitose šalyse, tikriausiai bus išstudijuota, nes be ministro įsakymo, be patvirtintos tvarkos, skiepų sąrašo nieko nebus. Aš irgi įsivaizduoju, kad tai galėtų prasidėti nuo vieno skiepo, nuo dviejų skiepų, pabandyti pažiūrėti, kas išeina, ar žmonėms patogu, ir t. t.
PIRMININKĖ. Klausia… Niekas neklausia. Ačiū, Antanai.
Dabar po pateikimo R. Šalaševičiūtė – už.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kai aš buvau sveikatos apsaugos ministrė, mes būtent tada ir įvedėme farmacinę rūpybą. Ir viena iš farmacinės rūpybos sudėtinių dalių yra tai, ką šiandien siūlo kolega A. Matulas. Aš tikrai esu už tą idėją, kad reikia sudaryti galimybes atlikti paprasčiausius tyrimus vaistinėse. Suaugusiems paprastus skiepus galima atlikti vaistinėse, bet buvo diskusija dėl to, ar reikalinga licencija, ar ne. Kodėl, man dirbant ministre, šitas klausimas nebuvo svarstytas, nes čia kaip ir jau prilyginsime sveikatos priežiūros paslaugų teikimui. Aš manau, kad šitą projektą reikia iš esmės tobulinti. Pati idėja yra gera, todėl aš ir užsirašiau už, kad palaikyčiau A. Matulą, ir manau, kad turime apsispręsti, kaip mums atrodo, atmesti ar ne, bet aš agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. R. Martinėlis – prieš.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tas klausimas jau buvo teiktas ir buvo kaip tik tobulinamas, bet to tobulinimo čia nepamačiau šitame pateikime. Iš tikrųjų ministras nustatys – tokie argumentai. Iš principo yra aiškūs akreditavimo tarnybos nurodymai, nuostatai, kaip turi būti atliekami laboratoriniai tyrimai ir kokie reikalavimai laboratorijoms. Ten ministras negali kažko keisti. Be to, skiepai, tyrimai lėtinių ligų valdymo ir profilaktikos programų, ten yra ir biocheminiai tyrimai, jie yra planiniai. Tokie tyrimai yra skiriami gydytojo, turi būti atliekami saugiai akredituotose laboratorijose. Be to, yra griežti biologinių atliekų tvarkymo standartai, tai irgi vaistinėms sukels tam tikrų išlaidų ir kas jas padengs. Skiepai. Faktiškai prieš kiekvieną skiepą reikalinga gydytojo apžiūra tiek vaikams, tiek suaugusiems. Alergijos gali būti ūmios. Ir kaip vaistinėse ta paslauga bus suteikiama?
Galvoju, kad tai turėtų būti asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos paslaugos, kurios yra saugios. Siūlau nepritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 25, prieš – 10, susilaikė 25. Po pateikimo nepritarta. Dabar balsuojame ir apsisprendžiame, ar atiduodame iniciatoriui tobulinti, ar atmetame. Už – tobulinimas, prieš – atmetimas.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 37, prieš – 17. Grąžinta iniciatoriui tobulinti.
17.03 val.
Įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-994(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar siūlau rezervinį 2 klausimą. Jau ne iš opozicinės darbotvarkės, o buvo Vyriausybės teiktas projektas – įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-994(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiu E. Vareikį. Užsienio reikalų komiteto išvada.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi, gerbiami kolegos, gerbiama posėdžio pirmininke. Kviečiu svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projektą.
PIRMININKĖ. Jūs perskaitykite tik Užsienio reikalų komiteto išvadą.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Gerai, aš perskaitysiu tik Užsienio reikalų komiteto išvadą, daug nepasakosiu, nors čia visi kažko šaiposi, juokiasi. Komiteto išvada buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Vienbalsiai priimta, jokių pastabų, pasiūlymų negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto išvada. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Šitam klausimui Aplinkos apsaugos komitete vienbalsiai pritarta, jokių pastabų neturime, viską atitinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Parašytas ir priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimti. 2 straipsnis. Priimti.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Balsavo 59: už – 58, prieš – 1, susilaikė 1. Pagal Seimo statuto 181 straipsnį mes galime priimti šį ratifikavimo įstatymą. (Gongas) Reikia ne mažiau kaip 57 balsavusių už, o mes turime 58.
17.05 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1053(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir asmenų, kuriems pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, perdavimo ratifikavimo“ projektas. Kviečiu R. Miliūtę. Užsienio reikalų komiteto išvada.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Laba diena. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis, taigi ir visas projektas. Balsuojame.
Šiuo atveju pritrūko. Ne mažiau kaip 57. Ar galime perbalsuoti? Gal pasirodysite kas nors? Perbalsuojame. Jeigu kas yra už stiklo, gal pakvieskite.
Yra 59, taigi projektas Nr. XIIIP-1053 priimtas. (Gongas)
Dabar, gerbiami kolegos, mes dar iki darbotvarkės numatyto laiko turime maždaug 15 minučių, na, 13 minučių, ir yra dar du rezerviniai klausimai. Ar dirbame toliau? (Balsai salėje)
17.08 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-813(2) (svarstymas)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-813(2). A. Širinskienė. Sveikatos reikalų komiteto išvada. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas rugsėjo 20 dieną svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektą Nr. XIIIP-813. Atsižvelgęs tiek į Teisės departamento pasiūlymus, tiek suinteresuotų šalių, tiek Seimo narių dalį pasiūlymų, pateikė patobulintą variantą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Kas yra iš socialinių reikalų, gal A. Dumbrava? R. J. Dagys yra, atsiprašau. Prašom. Išvada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pateikė savo siūlymus dėl įstatymo projekto. Komitetas mano, kad reikia papildyti daugybę atleidimo aplinkybių nuostatų, kurios turi derėti su dabar priimtu Darbo kodeksu, nes Darbo kodekso yra aukštesnė kategorija. Bet kuriuo atveju, iškilus darbo ginčui, teismas vadovausis kodekso normomis, o ne įstatymu, kuris yra. Už tai balsavo 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gal jūs galite ir likti tribūnoje, gerbiamas Dagy, nes dabar svarstymas ir diskusija.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir gerbiami Sveikatos reikalų komiteto nariai, intencijos, ką jūs siūlote priimti, yra visiškai aiškios, bet tokiu būdu, kaip jūs norite spręsti tą problemą, tikrai neišsprendžiamos. Yra galiojanti darbo teisė, atleidimo tvarka yra reglamentuojama Darbo kodekse ir Civiliniame kodekse. Atleidimo motyvai yra ten aiškiai išrašyti. Šiuo atveju jūs turite derinti juos su savo įstatymu. Mes su kolega A. Sysu užregistravome pataisą. Kitaip jūs bet kuriuo atveju, mano galva, papulsite į teismus, o teismai dėl visų ginčytinų atvejų vadovausis kodekso normomis, o ne įstatymu. Tai yra kodekso viršenybės principas. Jeigu jūs norite taip spręsti šitą problemą, jūs turite taisyti ir atitinkamai Civilinio ir Darbo kodeksų normas. Jų nepataisius, taip spręsti negalima, todėl tos visos atleidimo sąlygos… Taip, kaip komitetas siūlė, jūs taip turėtumėte ir vadovautis. Tikrai prašau atkreipti dėmesį, o ne sukelti papildomų problemų, tam tikro chaoso ir paskui įsivelti į teisines procedūras.
PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po pateikimo svarstant komitete įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministerija atsakė – pagrindinė problema, kad yra dviejų ligoninių vadovai, kuriems yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir jų atleisti negali. Iš tiesų galbūt reikėtų sudaryti tokias galimybes, kad kadangi tie ikiteisminiai tyrimai užsitęsia, o žmonės praradę autoritetą, kad steigėjas galėtų atleisti tokius žmones iš darbo. Bet kažkodėl norima, siūloma prastumti įstatymo pataisas, kuriose nėra įvardyta jokių aplinkybių, jokių atvejų. Išeitų taip, kad ir norima prikelti Viešųjų įstaigų įstatymo normą, nors sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami, atleidžiami pagal specialųjį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą. Skelbiamas konkursas, jie priimami į darbą penkeriems metams. Jiems pagal šitą įstatymą nustatomas jų atlyginimas. Kaip dabar minėjo kolega R. J. Dagys, kur surašysime normas? Tarkim, ar esant šiai valdžiai, ar kita valdžia piktavališkais kėslais pasinaudos ir atleis įstaigos vadovą, jeigu bus nelojalus ir panašiai.
Mano paties pavyzdys. Aš 2000 metais nesibalotiravau į parlamentą, grįžau (tada buvo galima grįžti į įstaigos vadovo postą) į Pasvalio ligoninės vyriausiojo gydytojo postą. Aišku, buvau aktyvus politikoje. Tuometinis meras, kuris tada priklausė Naujajai sąjungai (jos dabar nėra), pasikvietė mane ir sako: tu nutilk ir visiškai nepolitikuok, jeigu ne, mes tave išmesime iš darbo. Aš sakau: ne darbo metu tai darau. Bet aš buvau išmestas iš darbo. Po to vyko teismai, grąžino ir panašiai. Tokių atvejų gali būti, kolegos, daug. Todėl siūlyčiau tikrai realizuoti tą teisę taip, kaip pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš nežinau, kodėl mes priėmėme sprendimą, kad būtent pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas. Šiuo atveju mes kalbame apie darbo teisę. Tikrai pagrindinis komitetas turėjo būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o mes papildomas.
Dabar aš esu užregistravęs įstatymo pataisą, bet ją atsiimu Socialinių reikalų ir darbo komiteto naudai, nes komitetas labai profesionaliai įvardino aštuonis punktus, kokiais atvejais būtų galima atleisti susikompromitavusį vyriausiąjį gydytoją. Labai prašau, kolegos, pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui ir tada viskas labai gražiai sustoja į savo vietas. Tikrai baikime mes terorizuoti žmones. Profesionalus įstaigos vadovas, turintis didelę patirtį, visose darbovietėse yra vertybė. O šiuo atveju mes sukursime precedentą ir tada, aišku, teismai, kaip ir kolega Rimantas minėjo, tiesiog priims sprendimą, vadovaudamiesi aukštesniais teisės aktais ir Darbo kodeksu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną vėl A. Širinskienę. Kadangi yra kai kurie teikti siūlymai, pirmiausia Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas. Gal gerbiamas R. J. Dagys pirmasis? Dėl 1 straipsnio 3 dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš jau trumpai pasakysiu. Ten išvardyta daug atvejų, kuriais būtų galima pasinaudoti sprendžiant šitą problemą, bet tai yra iš galiojančios mūsų teisinės normos. Manau, kad tikrai yra pakankami svertai steigėjams išreikšti savo vienokią ar kitokią valią. Jeigu mes paliksime išvis be gynimo, tokios normos nei Europos Sąjungoje, nei niekur neegzistuoja. Šiuo atveju negali egzistuoti, nes tai… Tuo labiau dabar tie žmonės, kurie priimti į darbą, priimti pagal anksčiau galiojančias normas. Tai vėlgi tuo atveju jūs nieko nelaimėsite, jeigu jūs norite tą problemą spręsti. Bet iš principo turbūt priimti sprendimą, kad galėtų būti išvis neapginama be motyvų, vienaip ar kitaip nusprendus, neįsipareigojus pateikti jokių motyvų atleisti žmones, tai nėra gera praktika, nepriklausomai nuo nieko. Bet čia dabar mes pateikiame taip, kaip šiuo metu galioja šitoje teisėje. Tikrai komitetas labai atsakingai tuos dalykus įvertino. Jeigu jūs norite spręsti kitaip, tada reikia keisti ir kitus reglamentus. Tada būtų viskas aišku ir gerai, nes kitaip, aš manau, jūs papulsite į spąstus, teismai vėl viską atkurs ir paskui reikės mokėti dideles kompensacijas tiems atleistiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Sveikatos reikalų komiteto…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui dėl tokių priežasčių, kad iki šiol atleidžiant sveikatos priežiūros įstaigos vadovus buvo vadovaujamasi išimtine tvarka, skirtinga nei visų kitų viešųjų įstaigų. Mes siekiame, kad ta tvarka visoms viešosioms įstaigoms būtų vienoda. Iš tiesų kartu su savo pasiūlymais suvienodinome ir Darbo kodekso reikalavimus, t. y. iš esmės perkeldami į mūsų diskutuojamo įstatymo projektą – Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalies nuostatą, kaip, beje, siūlė ir Teisės departamentas padaryti. Tiesiog siūlome nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dabar kas… J. Olekas nori pritarti siūlomai pataisai?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Jus tai stebina? Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų aš noriu pritarti kolegų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktoms pastaboms. Mes diskutavome, kuria linkme eiti, nes buvo, sakyčiau, labai išskirtinė padėtis gydymo įstaigų vadovų. Dabar kitas kraštutinumas – neatsižvelgti į, sakyčiau, konkrečias aplinkybes, priežastis, dėl ko gali būti žmogus atleistas.
Palikti vien tiktai tokiai subjektyviai valiai dalininkų, ar jiems patinka, ar ne. Tuo labiau kad mes žinome, kad šiuo atveju tam tikra galbūt net politinė pakraipa gali būti, nes keičiasi savivaldybių tarybų sudėtis, kaip tik tą mūsų kolega papasakojo, kaip jam teko išgyventi istoriją, ir tokių atleidimų yra. Jeigu į įstatymą mes surašytume baigtinį sąrašą priežasčių ir jeigu tokios aplinkybės būtų… Mes visi suprantame ir teikėjų priežastį, kodėl jie kreipiasi, kai yra labai konkrečios aplinkybės, kada negalima atleisti, todėl baigtinis sąrašas, man atrodo, šiuo atveju būtų visiškai tinkamas. Aš kviesčiau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto teiktoms pataisoms.
PIRMININKĖ. A. Matulas nepritaria Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš nepritariu Sveikatos reikalų komiteto pozicijai nepritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui ir pasakysiu kodėl. Todėl, kad, kolegos, komitetas nuėjo keistu keliu – pasiūlė priimti protokolinį sprendimą, kuriuo pasiūlyti sveikatos apsaugos ministrui patvirtinti tipinius įstaigų nuostatus, kuriuose surašyti visus tuos Socialinių reikalų ir darbo komiteto aštuonis punktus. Vadinasi, pripažino, kad tie punktai kvalifikuoti, teisingi, ir pasiūlė tipiniuose nuostatuose. Tai gerai, kurių steigėjas, dalininkas yra ministerija, gal ir bus tas atlikta, kurių dalininkas yra miestų savivaldybės, kas gi klausys Sveikatos apsaugos ministerijos, kad patvirtintų…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes dabar ne apie tai kalbame.
A. MATULAS (TS-LKDF). Apie tai, apie tai.
PIRMININKĖ. Ne apie tai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Apie tai.
PIRMININKĖ. Mes dabar kalbame apie pirmąjį Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nepritardamas…
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio 3 dalies, o jūs kalbame apie 4 dalį.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai gerai, aš apie viską pakalbėsiu. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Žodžiu, tikrai siūlau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonei, siūlymui ir nepritarti Sveikatos reikalų komitetui, nes, kolegos, išeis chaosas. Tikrai mes, opozicija, pasiruošę bendradarbiauti konstruktyviai ir būtent šitas pavyzdys gali būti konstruktyvaus bendradarbiavimo, kada ministerijos norai bus įgyvendinti, bet bus apgintos žmonių teisės ir nebus savivaliaujama. Aš esu pavyzdys, tikrai smarkiai nukentėjau ir psichologiškai, ir visa kita, ir kas iš to – teismai grąžino.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėjote už Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktą pataisą, o ne prieš. Bet jau dabar…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kuriai komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. …šaukštai po pietų. Balsuojame. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 23, prieš – 21, susilaikė 15. Nepritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui dėl 1 straipsnio 3 dalies.
Toliau dar yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas dėl 1 straipsnio 4 dalies, kurią iš esmės R. J. Dagys jau pristatė, bet Sveikatos reikalų komitetas nepritarė. Kadangi A. Matulas kalbėjo, sakė už viską, tai gal iš karto ir balsuojame.
Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui koreguoti 1 straipsnio 4 dalį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas nepritarė minėtam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Aš jau pasakiau, kolege. (Balsai salėje)
Balsavo 57: už – 24, prieš – 19, susilaikė 14. Ir šiam Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui nepritarta.
Ačiū, kolege.
Toliau. Tiesiog noriu priminti, kad yra dar vienas A. Syso ir R. J. Dagio siūlymas, bet jis yra pavėluotas, todėl bus svarstomas priėmimo metu.
Dabar dėl viso po svarstymo. R. Martinėlis – už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu patikslinti, kad projektas suderintas su Darbo kodeksu. Šiame projekte yra suvienodinama visų viešųjų įstaigų vadovų atleidimo tvarka. Be to, tuos sprendimus priiminės kolegialus organas – taryba ir įvertinami bus motyvai protingumo, profesionalumo kriterijai, todėl tikrai nėra ko baimintis. Siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – prieš, bet nematau. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, man tiesiog yra keista ir nesmagu, ir gėda, kad visiškai neįsiklausoma į specializuoto komiteto teisininkų argumentus. Ar tikrai šiuo atveju reikia laužyti ietis? Jeigu mes dabar raginame vieni kitus konstruktyviai dirbti, ar mes turime kokią nors teisę šitaip terorizuoti žmones? Jūs pažiūrėkite, šiandien svarstėme frakcijoje Kultūros ministerijos situaciją – išdalinti lapeliai, žmonės psichologiškai išgyvena. Sveikatos apsaugos ministerijos gal 15 žmonių išėjo iš darbo arba atleisti. Kur yra garantija? Nes ministras prasitarė… Tarp kitko, kolega Martinėli, tada ir pats sakei, ir dalyvavai komitete, ir sakei, pats uždavei klausimą: ministre, ar tikrai bus atleidžiami žmonės tik tais atvejais, kada pradėtas ikiteisminis tyrimas, ar ir kitais? Ministras atsakė, kad ir kitais atvejais. Pats tada nusivylęs kalbėjai su kai kuriais asociacijų vadovais ir sakei, taip, mane apgavo, mane nuvylė. Dabar vėl balsuoji – ar pats labai bijai, išmes iš frakcijos ar dar ką nors padarys. Man tikrai yra keista.
Kolegos, įsiklausykime į argumentus. Mes negalime priimti mėgėjiškai įstatymo taip, kaip mums atrodo. Yra komitetai, yra žmonės, yra teisininkai, kurie supranta šiuos dalykus, ir jeigu jūs neturite slaptų kėslų, tai kodėl nepriimate racionalių pasiūlymų, o siūlote juos perkelti į kokį nors steigiamąjį aktą, kurį neaišku, kas taisys ar netaisys.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 43, prieš – 10, susilaikė 5. Po svarstymo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Replika po balsavimo – gerbiamasis R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, labai keista, kad už mane geriau žino, ką aš galvoju, kolega. Bet aš noriu pasakyti, kad aš nuoseklus buvau nuo pat pradžių. Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad šiam projektui yra pritarta.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš renkuosi dabar frazeologiją. Darbo kodeksą reikia žiūrėti visą, tai viena pastaba. Nukėlimas į protokolinį nutarimą arba įtraukimas to į kažkokį reglamentą nesprendžia pačios problemos. Tai yra visiškai dar žemesnio lygio norminis aktas.
Trečias dalykas. Mes esame Europos Sąjungos nariai, egzistuoja ir konvencinės normos, kurias mes esame ratifikavę, ir mūsų Darbo kodekso teisė remiasi tomis normomis. Mes įsipareigojome jas įgyvendinti. Mes negalime išeiti iš tos ribos ir sugalvoti, kad jeigu mes visiems suvienodiname, tada viskas gerai, tvarka. Mes dar turime vienodinti ir žiūrėti, kaip tie mūsų priimami sprendimai atrodo bendroje visos Europos Sąjungos konvencijoje, nes tik tokiu būdu mes atveriame žmonėms ginčyti šitą teisę net iki Žmogaus Teisių Teismo. Susimąstykime truputį!
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nors liko dar vienas rezervinis klausimas, jūsų valia apsispręsti, ar mes jį dar pateiksime, nes laikas baigėsi? (Balsai salėje) Kaip? Pabaigiame. Jūs sakote, kad rezervinis 5 klausimas irgi būtų pateiktas. Gerai.
17.29 val.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. XIII-593 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1119 (pateikimas)
Tada r-5 klausimas. A. Baurą kviečiu į tribūną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kartu su Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo projektu kaip lydimasis įstatymo projektas Seimui yra pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tačiau Seimas šių metų liepos mėnesį priėmė įstatymą, kad šis lydimasis įstatymas nuo kitų metų sausio 1 dienos netenka galios, todėl lydimajame įstatyme teikiamos pataisos yra neaktualios, nes pataisos turėtų įsigalioti tuo pačiu metu, kai įstatymas netenka galios, tai yra, ką minėjau, nuo kitų metų sausio 1 dienos. Todėl šio lydimojo įstatymo nuostatas siūloma perkelti į nuo kitų metų sausio 1 dienos pradėsiantį galioti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymą Nr. XIII-593. O teikiamų pataisų esmė yra labai paprasta – tai yra sąvokų suvienodinimas.
Kadangi Teisės departamentas pastabų ir pasiūlymų neturi, prašau po pateikimo pritarti šiam formaliam juridinės technikos pobūdžiu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Niekas nenori klausti. Gal galime iš tikrųjų po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Taigi po pateikimo bendru sutarimu pritarta Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. XIII-593 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatomas svarstymas spalio 19 dieną.
Dabar tiesiog Dokumentų skyriui yra prašymas ir informacija. Kadangi popietinėje darbotvarkėje buvo du Seimo nutarimai dėl įstatymų įtraukimo į rudens sesijos darbų programą, tai buvo projektai Nr. XIIIP-1144 ir Nr. XIIIP-1142, juos reikia sujungti.
Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek suklydome dėl dviejų ratifikavimo įstatymų. Taip, reikėjo ne mažiau kaip 57. Kaip ir viskas gerai, bet, pasirodo, nebuvo 71. Taigi priėmimas yra negaliojantis. Turėjo užsiregistruoti bent 71. Deja, taip nebuvo ir dabar mes dar kartą pažiūrėjome, kaip čia buvo. Taip, balsavote 58, paskui 59 už, bet bendros sumos nebuvo, todėl priėmimas yra negaliojantis, tai bus kitą savaitę.
Taigi šios dienos vakarinio posėdžio darbotvarkė baigta. Kaip visada, siūlau registruotis prieš išsiskirstant.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
2017 m. rugsėjo 28 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
Tiesiog, kolegos, noriu priminti, kad kitą savaitę posėdžių nebus. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.