AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 10 punktu, neteko galios 2010 m. sausio 1 d.
Lietuvos Respublikos Seimas 2000 metais ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra valstybės teisinės sistemos dalis. Tačiau Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra politinio ir programinio, o ne norminio reguliavimo pobūdžio dokumentas.
Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą, atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, įgyvendinti Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, kad būtų vykdomi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai ir užtikrintos tautinių mažumų teisės.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos geopolitinę padėtį, vienas iš kertinių nacionalinio saugumo užtikrinimo uždavinių yra visuomenės vienybės skaldymo tautiniu pagrindu prevencija. Ypatingai jautrioje situacijoje atsiduria lenkų tautinė mažuma, nesyk kėlusi kalbinio identiteto klausimus. Tinkamas Tautinių mažumų konvencijoje numatytų teisių perkėlimas į nacionalinę teisę išspręstų nemažai ilgamečių ginčų bei bereikalingų įtampų su kritiškai svarbia saugumo atžvilgiu strategine Lietuvos partnere Lenkija.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis Projektų siūlytojas – Lietuvos socialdemokratų partijos Tautinių bendrijų komitetas. Rengiant Projektus buvo konsultuotasi su nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, veikiančiomis tautinių mažumų srityje ( pvz., Lenkų diskusijų klubu, VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centru ir kitomis).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatyminis tautinių mažumų klausimų reglamentavimas yra nenuoseklus, chaotiškas ir nesisteminis, stokojama aiškaus ir vienareikšmiško politinio įsipareigojimo nuosekliai visapusiškai saugoti tautinių mažumų kalbinį, kultūrinį, socialinį, religinį identitetą, vertinant jį kaip neatsiejamą Lietuvos nacionalinio identiteto dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnyje įtvirtinta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir apročius; 45 straipsnyje nustatyta, kad piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai, o valstybė tautinėms bendrijoms teikia paramą. Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija; įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas nustato tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl asmens etninės priklausomybės draudimą, jame taip pat numatyta institucija, kuri nagrinėja skundus diskriminacijos pasireiškimo atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas nustato, kad asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra ar kitiems suinteresuotiems asmenims nemokant ar nesuprantant lietuvių kalbos, administracinėje procedūroje turi dalyvauti vertėjas. Vertėją, savo iniciatyva, pakviečia administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas arba asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra.
Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyriuje numatyta, kad tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis, valstybė saugo Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūros paveldą, o tautinių mažumų bendrijoms priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina įstatymai.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas nustato tautinių mažumų švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodyta, kad Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rengia tautinėms mažumoms skirtas programas, kuriomis suteikiama galimybė skleisti tautinių mažumų kultūrą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nurodyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte numatytos esminės teisinio reguliavimo naujovės, kurių nereglamentuoja šiuo metu galiojantys įstatymai. Įstatymo projekte apibrėžiama ,,tautinės mažumos“ sąvoka naudojant subjektyvius ( asmens apsisprendimas) ir objektyvius ( tėvų, senelių ar prosenelių turėta tautybė) kriterijus. Mūsų manymu, tikslinga sieti tautinės mažumos apibrėžimą su Lietuvos Respublikos pilietybe kaip tam tikru ypatingu ryšiu su Lietuvos valstybe bei su visų teisių valstybėje turėjimu. Įstatymo projekte apibrėžiama ir tautinės mažumos organizacija (tautinė bendrija).
Įstatymo projektas nustato valstybės įsipareigojimų užtikrinti tam tikras tautinių mažumų teises nebaigtinį sąrašą ( pvz., tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, steigti organizacijas, rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu). Šių valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą nustato specialūs įstatymai bei Įstatymo projektas.
Įstatymo projekte nustatoma, kad savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje veikiančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą ( t. y. turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į viešojo administravimo subjektus ir gauti atsakymą ta pačia kalba). Viešojo administravimo subjektų ir jų padalinių, kuriems taikomos šios nuostatos, sąrašą, atsižvelgiant į realų poreikį ir finansines galimybes, tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pažymėtina, kad 1/3 riba buvo pasirinkta atsižvelgiant į tautinių mažumų skaitlingumą įvairiose Lietuvos savivaldybėse remiantis 2011 m. Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis bei į kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką: 33 proc. riba yra nustatyta Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje nustatyta 20 proc. riba, o Austrijoje – 10 proc.
Pažymėtina, kad Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamasis komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad 50 proc. ribos nustatymas būtų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos pažeidimas, o geriausiai tautinių mažumų teisės būtų užtikrintos, jei ta riba neviršytų 30 procentų.
Taip pat Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad seniūnijose, kuriose tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo seniūnijos gyventojų skaičiaus, gyvenamosios vietovės pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba. Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro mažiau negu 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba jeigu tokiam sprendimui pritaria šios gyvenamosios vietovės vietos gyventojų apklausoje sudalyvavusių asmenų dauguma. Manome, kad toks teisinis reguliavimas paskatins tautinių mažumų norą integruotis, bendrauti ir bendradarbiauti su tautinės daugumos atstovais.
Svarbu pažymėti, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos valstybinės lietuvių kalbos vientisumui ir išlikimui bei jos kaip valstybinės kalbos statusui. Tačiau turės reikšmingos įtakos efektyvesniam žmogaus teisių užtikrinimui, parodys deramą pagarbą tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių kalbiniam ir kultūriniam identitetui, taip praktiškai paliudijant jų svarbą Lietuvos valstybės nacionaliniam identitetui bei padės apsaugoti nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo projekte taip pat reglamentuojamas valstybės politikos tautinių mažumų srityje įgyvendinimas. Valstybės politiką šioje srityje formuos (kaip ir šiuo metu) Kultūros ministerija, o įgyvendins Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ( toliau - Tautinių mažumų departamentas). Prie Tautinių mažumų departamento numatomas ir šiuo metu veikiantis, iš tautinių bendrijų narių renkamas, kolegialus patariamasis organas – Tautinių bendrijų taryba, kuri atstovaus tautinių mažumų interesus viešojo administravimo subjektuose, patars ir teiks pasiūlymus sprendžiant tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtotės, tautinių mažumų politikos tobulinimo ir veiklos organizavimo klausimus.
Įstatymo projekte įtvirtinama, kad valstybės ir savivaldybės institucijos skiria finansavimą tautinėms mažumoms priklausančių asmenų integracijai, švietimui, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Turėtų būti keičiamos kai kurios Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatos. Šio įstatymo pakeitimo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektu.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikės priimti teisės aktą reglamentuojantį gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų bei topografinių ženklų pavadinimų rašymo tautinės mažumos kalba tvarką.
Taip pat teisės aktu turės būti patvirtintas savivaldybių sąrašas, kuriose tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turės teisę bendrauti tautinės mažumos kalba su valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektais.
Šiuos teisės aktus rengs Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki Tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo.
Taip pat turės būti pakeisti šie teisės aktai:
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2092 ,,Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 651 ,,Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 715 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo“.
5. Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 ,,Dėl pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų savivaldybių biudžeto lėšų reikėtų dvigubiems gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų bei topografinių ženklų pavadinimams. Papildomas poreikis (apytiksliai): 700 tūkstančių eurų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: tautinė mažuma.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
Teikia
Seimo nariai Parašas Dovilė Šakalienė
Juozas Olekas
Julius Sabatauskas
Rasa Budbergytė
Raminta Popovienė
Algimantas Salamakinas
Algirdas Sysas