Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 2, 14, 20 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO PROJEKTo
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VSTVNDĮ projektas) yra Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3660 (toliau – IĮ projektas), Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3661 (toliau – KĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3662 (toliau – VSĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) lydintysis projektas.
Įstatymų projektų pagrindinis tikslas – patobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti aiškų ir tvarų VPSP taikymą ir VPSP būdų įtraukimą į strateginio valdymo, viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sistemą ir suderinti tarpusavyje įstatymų nuostatas, susijusias su VPSP.
Nors Įstatymų projektų pagrindinis tikslas, įgyvendinantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) priemones, sietinas su VPSP teisiniu reguliavimu ir priemonėmis paskatinti VPSP, siekiant teisėkūros ekonomiškumo, VSTVNDĮ projektas siūlomas papildyti su VPSP nesietinu, tačiau geopolitiniu požiūriu reikalingu ir aktualiu VSTVNDĮ 20 straipsnio 6 ir 7 dalių keitimu, nustatančiu Vyriausybės ir turto valdytojų įgaliojimus priimant sprendimus dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ar tų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, operatyvų sprendimų priėmimą karo Ukrainoje atveju apsunkino įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyta 30 tūkst. eurų perduodamo valstybės turto likutinė vertė (2014 m. įstatyme nustatyta 100 tūkst. litų turto vertė buvo perskaičiuota į eurus), nuo kurios priklauso sprendimus priimantis subjektas. Kita problema – šiose dalyse nustatytos valstybės turto rūšys – valstybės nekilnojamasis, kurį galima identifikuoti pagal VSTVNDĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte naudojamą trumpinį, ir kilnojamasis materialus turtas, kurio apibrėžtis nėra nustatyta nei VSTVNDĮ 3 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje valstybės turto sandarą, nei finansinę atskaitomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose. Be to, 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos papildomos turto rūšys – trumpalaikis materialus ir kilnojamasis ilgalaikis materialus turtas, keldavo papildomų klausimų, dėl šių rūšių apibrėžties, perduodant konkrečius daiktus (turtą).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projekto iniciatorė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, rengėjas – Seimo narys Andrius Vyšniauskas.
3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – VSTVNDĮ) yra reglamentuoti trys VPSP būdai: Investicijų įstatyme (toliau – IĮ) – valdžios ir privataus subjektų partnerystė (toliau – VžPP), Koncesijų įstatyme (toliau – KĮ) – koncesija, o VSTVNDĮ 2 straipsnio 3 dalyje – apibrėžta institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė, kai koncesijos ar VžPP sutartis vykdo akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (koncesininkas ar privatus subjektas), kurioje 50 procentų ar daugiau akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei. VSTVNDĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybės turtas gali būti investuojamas privačiam juridiniam asmeniui steigti, tik VSTVNDĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais.
VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti visi įstatymai, kuriuose nustatytiems subjektams valstybės arba savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais. Todėl keičiantis specialiuose įstatymuose nustatytam valstybės arba savivaldybių turto panaudos teisiniam reguliavimui, analogiškai turi būti keičiamos ir VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodos į atitinkamus įstatymus. Vienas iš 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų įstatymų yra Koncesijų įstatymas.
4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma atsisakyti VSTVNDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvokos. Lietuvoje iki šiol nėra įgyvendinta nei viena institucinė VPSP, nes investuotojai, kurie pagal VPSP sutartis privalo investuoti savo lėšas ir prisiimti su veikla susijusią riziką, reikalavimą turėti mažesnę įstatinio kapitalo dalį bendrovėje, kuri turi užtikrinti VPSP sutarties vykdymą, vertina kaip padidintą riziką dalyvauti VPSP procese. VPSP sutartis, kurią vykdo valstybės ar savivaldybės kontroliuojama bendrovė, kurioje 50 ar daugiau procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, pagal Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą, nustatantį 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų Europos Sąjungoje patvirtintos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010) įgyvendinimą, vertinama kaip VPSP sutartis, kuri turi įtakos valstybės finansiniams rodikliams (valstybės skolai ir deficitui). Be to, koncesijos atveju valstybės arba savivaldybės kontrolės turėjimas tokiose bendrovėse prieštarauja imperatyviai koncesijos sąlygai, kad koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su ekonomine veikla susijusios rizikos.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti VSTVNDĮ 22 straipsnio 4 ir 7 dalis (atitinkamai siūloma papildyti KĮ 60 straipsnio 6 dalį) ir numatyti, kad koncesininkas kartu su suteikiančiąja institucija koncesijos sutartyje numatytai ekonominei veiklai, apimančiai paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, vykdyti ir koncesijos sutarčiai įgyvendinti, atsižvelgus į koncesijos sutarties dalyką, numatomą investicijų dydį ir išlaikant KĮ nustatytą koncesijos imperatyvią sąlygą, kad koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos, gali įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį, jeigu tai numatyta koncesijos dokumentuose. Atsižvelgus į tai, kad pagal VSTVNDĮ 22 straipsnio 3 dalį, valstybės ir savivaldybės turtas gali būti investuojamas privačiam juridiniam asmeniui steigti VSTVNDĮ ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, tuo atveju, jeigu suteikiančioji institucija, kaip ji apibrėžiama KĮ 15 straipsnyje, kartu su koncesininku steigdama bendrovę turėtų investuoti jos valdomą valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, o ne suteikiančiosios institucijos nuosavybės teise priklausantį turtą, šio turto investavimui būtų taikomas valstybės ir savivaldybių turto investavimo teisinis reguliavimas, nustatytas valstybės VSTVNDĮ 22 straipsnyje.
VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimais suderinamos KĮ ir VSTVNDĮ nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių turto perdavimo koncesininkui panaudos pagrindais atsisakymo.
VSTVNDĮ projektu keičiamo VSTVNDĮ 20 straipsnio 6 ir 7
dalyse siūloma iš esmės nekeisti galiojančių įstatymo nuostatų ir aiškiai
nustatyti, kad sprendimus dėl VSTVNDĮ 6 ir 7 dalyse nurodyto valstybės turto
gali priimti Vyriausybė arba turto valdytojai, kaip jie apibrėžiami VSTVNDĮ 2 straipsnio 14 dalyje, Vyriausybės nustatyta turto perdavimo tvarka.
Siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas valstybės turtą operatyviai perduoti
užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ar tų valstybių
viešiesiems juridiniams asmenims, kai jis neatlygintinai perduodamas valstybių,
su kuriomis bendradarbiavimą numato Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo
strategija, kiti Seimo priimti teisės aktai, nuosavybėn, arba tais atvejais,
kai turtas yra įsigytas vykdant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis
arba tarptautinius susitarimus gynybos srityje, arba perduodamas neatlygintinai
šiems asmenims kaip humanitarinė pagalba. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo 20
straipsnio 6 dalį įgyvendinančioje Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba
pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems
juridiniams asmenims tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 154 „Dėl Valstybės turto neatlygintino
perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų
valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ būtų
detalizuojamas turtas dėl kurio sprendimus galėtų priimti tik Vyriausybė, ir
turtas dėl kurio sprendimus gali priimti turto valdytojas. Be to, nustatytoje
tvarkoje liktų šiuo metu galiojančios nuostatos dėl užsienio valstybių
valstybinių ar savivaldybių institucijų ar tų valstybių viešųjų juridinių
asmenų prašymų nagrinėjimo, turto perdavimo komisijų sudarymo, sprendimų turinio,
Vyriausybės ir turto valdytojų sprendimų derinimo, turto perdavimo sutarčių
turinio ir tvarkos įgyvendinimo
priežiūrą atsakingos institucijos. Atitinkamai Vyriausybės
2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės
pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintoje tvarkoje būtų
detalizuojamas turtas dėl kurio sprendimus galėtų priimti tik Vyriausybė, ir
turtas dėl kurio sprendimus gali priimti turto valdytojas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, nes Įstatymo projekte iš esmės išlaikomas šiuo metu galiojantis IĮ ir KĮ nustatytas VPSP ir jos būdų bei valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reguliavimas ir institucinė sistema.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygų gerinimui ir verslo plėtrai. Tikimasi, kad VPSP teisinio reglamentavimo pokyčiai:
- sukurs naujų verslo galimybių viešųjų paslaugų sektoriuje, paskatins plėtrą, padidins investuotojų rinkos susidomėjimą VPSP projektais ir paskatins juos prisidėti prie Lietuvos viešosios infrastruktūros ir paslaugų plėtros bei kokybės gerinimo;
- sustiprins konkurenciją, pritrauks daugiau rinkos dalyvių, kartu sumažins pasiūlymų kainas;
- kompleksiškai pašalins esamus apribojimus, rinkos suvaržymus, padidins Lietuvos rinkos patrauklumą;
- paskatins valstybės ir savivaldybių institucijas aktyviau ir daugiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi;
- padidins VPSP teisinės aplinkos skaidrumą ir aiškumą verslui, palengvins privačių subjektų pasirengimą dalyvauti įgyvendinant VPSP projektus;
- subalansuos rizikos pasidalijimą tarp viešųjų ir privačių subjektų, palengvins privačių subjektų galimybes pritraukti finansavimą ir sumažinti jo kaštus.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą, nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
Priėmus įstatymą, iki 2024 m. birželio 30 d. turės būti pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ ir juo patvirtintos VPSP projektų parengimo ir įgyvendinimo taisyklės;
2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1K-489 „Dėl Informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo eigą teikimo Finansų ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1K-117 „Dėl sudarytų viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarčių ir jų vykdymo metinės ataskaitos formos patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1K-168 „Dėl Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų ir sutarčių projektų vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 154 „Dėl Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašas;
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „investicijos“, „viešojo ir privataus sektorių partnerystė“, „valdžios ir privataus subjektų partnerystė“, „koncesija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
_____________________________