EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
|
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 |
|
|
2017-10- |
Nr. |
|
|
Į 2017-10-19 2017-10-16 |
Nr. S-2017-9493 Nr. S-2017-9199
|
Lietuvos Respublikos Seimui
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 10, 18 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1199(2) DERINIMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1199(2) (toliau – Įstatymo projektas) teikiame šias pastabas:
1. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatomi pakeitimai, kuriais ribojama reklama, bus taikomi ir nuotoliniams lošimams, kurie yra susiję su paslaugų taisyklėmis[1]. Atsižvelgdami į tai manome, kad Įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535[2] įtvirtintas taisykles, o Įstatymo projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę.
2. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatą, kuria siūloma iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio išbraukti 1 dalį, iš esmės šią nuostatą perkeliant į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnį. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslai iš dalies yra susiję, tačiau didžiąja dalimi šių įstatymų reguliavimo tikslai skiriasi.
Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslas – užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, kaip to reikalaujama vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/849[3] 11 ir 13 straipsniais. Todėl į kazino įeinančių klientų registravimas šiame įstatyme įtvirtintas, kaip papildoma prevencinė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonė. Vis dėlto, abejotina, ar registravimo reikalavimo išplėtimas visoms lošimų rūšims leistų geriau pasiekti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tikslus, nes remiantis informacija, pateikta aiškinamajame rašte, aptariamos nuostatos tikslas – griežtinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą nuo galimo neigiamo lošimų poveikio ir užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas. Todėl manytume, kad siekiant lošimų prevencijos tikslų turėtų būti keičiamos ne specialaus, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai skirto, įstatymo nuostatos, bet Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo, nustatančio lošimų organizavimo teisinį reguliavimą, 20 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su kitomis nei kazino lošimo organizavimo vietomis.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio nuostatą, siūlytume įvertinti, ar reikalavimas registruoti kitų lošimo organizavimo vietų nei kazino klientus yra proporcingas siekiamiems tikslams. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, azartiniai lošimai yra laikomi ekonominio pobūdžio veikla ir nors nėra reguliuojami antrinės teisės aktais, bet azartinių lošimų paslaugų teikimui taikytinos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsnių nuostatos.[4] Šios ekonominio pobūdžio veiklos apribojimai gali būti pateisinami bendrojo intereso pagrindais, pavyzdžiui, vartotojų apsauga nuo lošimo priklausomybės ir su lošimais susijusio nusikalstamumo bei sukčiavimo prevencija ir pan.[5] Tačiau, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 56 straipsniuose įtvirtintų laisvių ribojimo, taikomos priemonės turi būti nediskriminacinės ir proporcingos siekiamiems tikslams. Šiuo atveju vertintina, ar siekiant užkirsti kelią nepilnamečių asmenų patekimui į lošimų organizavimo vietas neužtenka numatyti mažesnę administracinę naštą sukuriančio reikalavimo, t. y. tikrinti klientų tapatybę, nei reikalavimas registruoti klientus.
Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog siūlomu reglamentavimu lošimų organizatoriams nebus sukuriama papildoma administracinė našta, nėra tikslus, nes įtvirtinus reikalavimą registruoti ne tik kazino, bet ir kitų lošimo organizavimo vietų klientus, lošimo organizatorius būtų įpareigotas ne tik sukurti tokių asmenų registravimo sistemą, bet ir užtikrinti, kad klientų asmens duomenys būtų saugomi ir tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl siūlytume įvertinti teikiamos nuostatos būtinumą, t. y., ar aiškinamajame rašte nurodytų tikslų nebūtų galima pasiekti mažiau ūkinę veiklą ribojančia priemone, pavyzdžiui, tikrinant į lošimo vietas ateinančių asmenų tapatybę.
Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nekeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio ir nepapildyti jo nuostatomis, kurios šiuo metu yra siūlomos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1200(2) 1 straipsnyje, siūlytina tikslinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio pavadinimą, nes išbraukus šio straipsnio 1 dalį, juo nebebūtų reglamentuojamas lošėjų tapatybės nustatymas.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis
Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]