LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ĮSTATYMO NR. VIII-1835 7 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5257

 

2020-12-02  Nr. 109-P-47(5)

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius (nuotoliniu), Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis (nuotoliniu), Antanas Čepononis (nuotoliniu), Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė,  Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-08

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.                  Projekto 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)  7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą steigiamos bendrovės kaupiamoji sąskaita galėtų būti atidaryta tiek kredito, tiek elektroninių pinigų įstaigoje, t.y. siūloma išplėsti subjektų, kurie turėtų teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą, ratas.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.

Pirma, steigiamos bendrovės kaupiamosios sąskaitos atidarymo mechanizmas elektroninių pinigų įstaigoje nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą kiekvieno bendrovės steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais, o pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą mokami į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrovės įregistravimo. Taigi pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą steigiamos bendrovės akcijos yra apmokamos pinigais įmokant juos į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą, kurioje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigos fizinių arba juridinių asmenų lėšas keičia į elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Atsižvelgiant į išdėstyta, kyla abejonių, ar keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,lėšos“ apimtų ir elektroninius pinigus. Todėl, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinami ir keičiamo įstatymo 8, 45 straipsniai, kuriuose yra reglamentuojamas steigiamos bendrovės akcijų pasirašymas ir apmokėjimas. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, reglamentuojant steigiamų juridinių asmenų kaupiamųjų sąskaitų atidarymą, jų tvarkymą, apmokėjimą už steigiamos bendrovės akcijas tiek steigėjų elektroniniais pinigais, tiek neelektroniniais pinigais.

Antra, kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiami Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5258 ir Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5259, kuriais Viešųjų įstaigų įstatyme ir Ūkinių bendrijų įstatyme siūloma nustatyti analogišką teisinį reguliavimą dėl kaupiamųjų sąskaitų atidarymo elektroninių pinigų įstaigose. Atkreipiame dėmesį, kad įmonių veiklą reglamentuoja ir kiti įstatymai, kaip antai, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar analogiškas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir pastarajame įstatyme.

Nepritarti

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktą ,,lėšų” sąvokos terminą (,,lėšos - grynieji pinigai (banknotai ir monetos), pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai“), manytina, kad savoka ,,lėšos“ apima ir elektroninius pinigus, todėl keisti Akcinių bendrovių įstatymo 8, 45 straipsnius poreikio nėra. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto parengimą paskatino ,,siekis sudaryti galimybes į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojų, kurie kurtų didelę pridėtinę vertę skatindami pirmiausia informacinių technologijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą, taip pat didintų konkurenciją finansų ir kredito sektoriuje“.

Antra, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas reglamentuoja kooperatinių bendrovių veiklą, kurios skirtos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Įstatymas nenumato minimalaus pajinio įnašo dydžio, būtino bendrovių steigimui, taip pat neidentifikuotas poreikis kooperatyvų pajinius įnašus, mokėti į elektroninių pinigų įstaigų atidaromas kaupiamąsias sąskaitas.

      2.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-18

 

 

 

2.     Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti elektroninių pinigų įstaigų vykdomų funkcijų apimtį, o pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos banko išvadą.

Pritarti

Gauta Lietuvos banko išvada dėl analogiško projekto Nr. XIIIP-5186 (žr. 4 lentelę).

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Investuok Lietuvoje, 2020-10-06

 

 

 

DĖL ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU SĄSKAITŲ ATIDARYMU ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR KREDITO ĮSTAIGOSE

Viešoji įstaiga Investuok Lietuvoje (toliau – Investuok Lietuvoje), siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir investicinį patrauklumą, nagrinėja ir padeda spręsti investuotojams kylančius klausimus bei teikia pasiūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo. Investuok Lietuvoje, įgyvendinama pagrindinius veiklos tikslus, yra aktyviai įsitraukusi į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Investuok Lietuvoje palaiko šiuos Lietuvos Respublikos Seime registruotus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus:

- Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5189, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5188, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5186 (toliau – Seimo narių parengti projektai);

- Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13080(2), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13079(2), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13078(2) (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti projektai).

Investuok Lietuvoje nuomone, minėtais Seimo narių ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais projektais sprendžiamas ne tik sklandesnio Baltarusijos įmonių ir jų darbuotojų perkėlimo į Lietuvą klausimas, tačiau ir daug platesnė problema dėl užsienio ir nacionalinių įmonių galimybės atsidaryti banko sąskaitas, įsteigti juridinius asmenis bei pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje. Banko sąskaitų atsidarymas yra būtina prielaida tiek steigiant naują juridinį asmenį Lietuvoje, tiek pradedant jo veiklą.

Bendradarbiaudama su užsienio investuotojais Investuok Lietuvoje dažnai sulaukia investuotojų nusiskundimų dėl galimybės atsidaryti sąskaitas (tiek kaupiamąsias, tiek atsiskaitymo) Lietuvos bankuose. Dalies investuotojų nuomone, šie procesai Lietuvoje trunka nepagrįstai ilgai ir yra neaiškūs (pavyzdžiui, nėra galutinio dokumentų sąrašo, kurio gali reikalauti bankai, sulaukiama vis naujų prašymų pateikti papildomus dokumentus ir pan.). Dėl šių priežasčių užtrunka investuotojų jau pradėtų investicinių projektų įgyvendinimo Lietuvoje pradžia, o dalį naujų investuotojų, norinčių kuo greičiau pradėti veiklą, gali atbaidyti neigiamos veiklą Lietuvoje jau pradėjusių investuotojų patirtys. Minėti sunkumai kyla ne tik trečiųjų valstybių, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių investuotojams.

Priėmus projektais siūlomus įstatymų pakeitimus, juridiniams asmenims būtų suteikiama teisė kaupiamąsias banko sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose bei visose kitose kredito įstaigose. Tokiu būdu būtų didinama konkurencija finansinių paslaugų rinkoje, nes galimybės atsidaryti įmonės kaupiamąją sąskaitą gerokai išsiplėstų – Lietuvos Banko skelbiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 71 prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga, 60 kredito unijų, 2 centrinės kredito unijos ir iki 10 didžiųjų šalyje veikiančių bankų. Atsiradus didesniam paslaugų teikėjų skaičiui, teigiama įtaka turėtų būti daroma ir šių paslaugų kokybei ir kainai, todėl tiek užsienio, tiek nacionalinio kapitalo įmonės galėtų rinktis jiems tinkamiausią finansų įstaigą, operatyviausiai ir kokybiškiausiai suteikiančią norimas paslaugas. Svarbu paminėti ir tai, kad visoms minėtoms finansų įstaigoms galioja tie patys Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, o jų laikymąsi prižiūri Lietuvos Bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl teikiamų paslaugų kokybė nenukentėtų. Galiausiai, minėti teisės aktų pakeitimai galimai prisidės ir prie Lietuvos pozicijos „Doing Business“1 reitinge pagerinimo, nes įmonės steigimo ir veiklos pradžios procesai vyktų greičiau ir kokybiškiau, todėl toks pokytis turės teigiamos įtakos ir visai Lietuvos investicinei aplinkai.

Pritarti

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Lietuvos bankas, 2020-10-13

 

 

 

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, pagal savo kompetenciją išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5188 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatas.

Iš šių įstatymų projektų aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymų projektais siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria savo veiklą į Lietuvą norinčios perkelti baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. Teigiama, kad joms kyla kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmonę Lietuvoje, atidarymo bankuose sunkumų.

Visų pirma, norėtume pažymėti, kad Lietuvos bankas iš esmės pritaria įstatymų projektų Nr. XIIIP-5186, Nr. XIIIP-5187 ir Nr. XIIIP-5188 nuostatoms, kurios leistų bendrovių ir ūkinių bendrijų kaupiamąsias sąskaitas ir viešųjų įstaigų sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatomis, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę leisti elektroninius pinigus ir atidaryti mokėjimo sąskaitas, taip pat turi teisę vykdyti lėšų saugojimo veiklą, kai ši veikla glaudžiai susijusi su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu. Manome, kad šios nurodytos elektroninių pinigų įstaigoms leidžiamos teikti paslaugos ir leidžiama vykdyti veikla sudaro galimybes elektroninių pinigų įstaigų klientams pasiūlyti produktus (sąskaitas), naudotinas steigiamos įmonės kapitalui sukaupti.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatos, Lietuvos banko nuomone, labai abejotinos. Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, kad taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis arba ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tai būtina ir įmanoma, pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas nebūtinai iš kredito įstaigos, o ir iš elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigos. Atkreiptinas dėmesys pirmiausia į tai, kad Baltarusijos nėra Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąraše, todėl siūlomos keisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 7 punkto nuostatos iki šiol nebuvo privalomai taikomos atidarant Baltarusijoje įsteigtų įmonių ir ten gyvenančių asmenų sąskaitas. Taigi, įstatymo projekte Nr. XIIIP-5189 siūlomi pakeitimai nespręstų aiškinamajame rašte nurodomų problemų, su kuriomis galimai susiduria savo veiklą į Lietuvą perkeliančios baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5257 ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

BFK, 2020-12-02

2

 

 

 

Argumentai:

Dėl nustatytų teisėkūros procedūrų trukmės būtina keisti projekto įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 20201 m. lapkričiosausio 1 d.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V.Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                             Mykolas Majauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                                                                                                                                                                                           

 

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė