LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 281
STENOGRAMA
2019 m. gegužės 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, nerimaujate, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gegužės 7 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
10.02 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juozo Karvelio 85-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiamieji, šios dienos mūsų posėdį pradedame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Juozo Karvelio 85-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Kartu su mumis minėjime dalyvauja giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Kviečiu tyla pagerbti atminimą.
Tylos minutė
Ačiū. Apie signatarą Juozą Karvelį mintimis kviečiu pasidalinti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Liudviką Narcizą Rasimavičių. Kviečiu į tribūną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Liudviko Narcizo Rasimavičiaus kalba
L. N. RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji, už kelių dienų vyks Prezidento rinkimai. Prezidentą rinksime pagal jūrų tolimojo plaukiojimo kapitono Juozo Karvelio parengtą Rinkimų įstatymą. Tačiau iki tol, kol jis galėjo pradėti politiko gyvenimą, jis turėjo baigti mokslus, turėjo išmokti apie septynias kalbas laisvai. Gerai išmanydamas jūrų teisę, jis tapo apskritai teisės specialistu. Studijuodamas Vilniaus universitete, jis domėjosi filosofija, ypač teisės filosofija. Man su juo teko sėdėti viename kabinete, aš stebėjausi, kad daug kur jis mane – teisininką lenkia.
Neseniai mačiau, kad mūsų Prezidento rinkimų įstatymas kritikuojamas, kad mes Lietuvoje galime Prezidentą rinkti čia, Seime. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Juozas Karvelis pasirinko ir pasiūlė, po to buvo ir patvirtinta, būtent tokį Prezidento rinkimų kelią, kur dalyvautų visa tauta. Štai pasakysiu netgi kodėl.
Kai buvo vedamos derybos su Michailu Gorbačiovu, atsargiai, šone buvo zonduojama, o kaip į derybas pažiūrėtų Boriso Jelcino komanda. Man irgi teko dalyvauti kartu. Mes buvome mokomi, su mumis buvo kalbama gan atvirai, kad jūsų Baltijos šalių nepriklausomybė (aš kalbu apie Boriso Jelcino komandą, vienas, kitas tik ten jau daugiau mus rėmė) išsilaikys ne daugiau kaip dešimt metų, nes Rusija be Baltijos jūros yra ne Rusija. Mes stebėjomės ir klausėme, o ką gi jūs su mumis tada padarysite? Mes gi dabar jau draugaujame. Buvo pasakyta, kad mes jus arba finlendizuosime, arba įtrauksime į Eurazijos sąjungą. Mes tada nustebome, mums buvo svarbu, kokiu formatu jie pripažins mūsų nepriklausomybę, ir mes siūlėme su Juozu Karveliu, kad būtent pripažintų taip, kaip parašyta Kovo 11-osios akte. O jiems, pasirodo, buvo į priekį svarbu, kokia bus mūsų santvarka, koks bus mūsų parlamento didumas, kaip mes rinksime Prezidentą. Tada jau rašant Konstituciją… Tiesa, dar pasamdė politologus ir mums paskaitą paskaitė, kaip gerai, kada Prezidentas renkamas parlamente. Prisimenu, tada išėjome po tų paskaitų į savo ambasadą ir Juozas Karvelis pasakė, kad politologus reikia išklausyti, bet priimant sprendimus nereikia jų klausyti. Tai, kad Prezidento rinkimai, prieš kuriuos buvo Juozas Karvelis, rengiami parlamentuose, kad tai lengva pakeisti, rodo ir dabartinė Estijos spauda, kuri atvirai sako, kad Estijos prezidentūra jau finlendizuota.
Juozas Karvelis gyvenime domėjosi ir teisės dalykais. Jis buvo liaudies tarėjas. Aš jį prisimenu iš tų laikų, kai jis buvo tarėjas Klaipėdos teisme, aš advokatavau. Mes kalbėjomės. Jis irgi turėjo tokių taiklių pastebėjimų. Jis man sakė, kad ar kaltas žmogus ir ar jis tai padarė, kuo jis yra kaltinamas, turi spręsti visuomenė, o specialistas turi tik paskirti bausmę. Jo irgi tokia sparnuota frazė, kuri paskui sklandė tarp teisininkų, kad teisingai nuteisti žmogų teisinio išsilavinimo nereikia, o neteisingai nuteisti – tai iš tikrųjų reikia. Jis gerai suprato Klaipėdos uosto struktūrą, jis buvo vienas iš tų, kurie organizavo, ir buvo parengtas projektas, nežinau, kodėl iki šio laiko ginčijamasi, Šventosios uosto, ne turistinio, bet galingo uosto pastatymo. Būtent jis atkreipė dėmesį, kad mūsų uostas, kitaip negu kitur, valdomas didžiulės minios žmonių, nors Londono uostą valdo 29, o pas mus buvo virš 300. (Matau, kad mano laikas jau baigiasi.)
Aš noriu pasakyti, kad tai buvo visapusiškas žmogus. Tai, ką jis pradėdavo daryti, padarydavo iki galo arba jis neimdavo. Iš esmės tai buvo pirmas Lietuvos atstovas Europos Taryboje. Aš džiaugiuosi, kad jį pažinojau ir teko su juo dirbti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju signatarui Liudvikui Narcizui Rasimavičiui. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo kanclerį Egidijų Bičkauską, taip pat signatarą.
E. BIČKAUSKAS. Gerbiami Seimo nariai, leiskite man Signatarų klubo vardu ir, tikiuosi, jūsų vardu įteikti šią Signatarų klubo dovaną ir gėles. Gerbiamojo Juozo Karvelio žmona negalėjo dėl sveikatos atvykti. Noriu įteikti šią dovaną ir gėles jo dukrai Jūratei. (Plojimai)
J. JARMOŠKIENĖ. Laba diena. Tikrai nesiruošiau kalbėti ir gaišinti niekieno laiko, bet ten pasėdėjus pasidarė šiek tiek liūdna. Kadangi mano tėvelis visada garsėjo aštriu humoro jausmu, aš leisiu sau pajuokauti.
Manau, kad šitame Seime yra gerokai per mažai moterų. Maniau, kad mūsų šeimai pakaks vieno politiko, bet padariau išvadą, kad mums su sese teks eiti į Seimo rinkimus ir atėjus čia, atleiskite, prie įėjimo surinkti iš jūsų mobiliuosius telefonus, kad galėtumėte skirti dėmesio tam, kas kalbama iš šios tribūnos. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkojame pranešėjams. Dėkojame Juozo Karvelio artimiesiems, dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
Gerbiami kolegos, gyvenimas tęsiasi. Turime garbę ir pareigą pasveikinti V. Ąžuolą apvalaus jubiliejaus proga. Nėra V. Ąžuolo. Kai bus, tada ir pasveikinsime.
Gerbiami kolegos, turiu priminti, kad šiandien švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Minėdami šią dieną, turime suprasti, kokią reikšmę dabarčiai ji turi. (Tuoj pasveikinsime V. Ąžuolą. Pabaigsiu apie spaudą.) Spaudos atstovams yra paruošta užkandžiukų jų kambaryje. Pasveikinkime plojimais juos su šia profesine diena. (Plojimai)
O V. Ąžuolą kviečiu arčiau. (Plojimai)
10.15 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gegužės 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mes jau Seniūnų sueigoje bandėme atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien privalo būti numatyta tęsti rezoliucijos, kuria vertinama Vyriausybės ataskaita, svarstymą. Mes tikrai atidžiai pažiūrėjome Seimo statutą, ir autorius nebegali atsiimti projekto, kai yra pradėta procedūra. O procedūra tikrai buvo pradėta, nes buvo imama pertrauka. Nebūtų įmanoma imti pertraukos, kai nepradėta procedūra. Tikrai čia nėra tik paprastas formalumas, ar mes balsuosime, ar nebalsuosime dėl tos rezoliucijos, dėl kurios mes, beje, taip pat būtume pateikę įvairių pasiūlymų, bet kyla ir platesnių klausimų. Galbūt Socialdarbiečių frakcija šį rezoliucijos sprendimą laiko kaip kažkokį šantažą valdantiesiems. Manau, kad visuomenė turi žinoti, kas čia vyksta. Kodėl staiga, gal būtent kaip tik dėl to ir atsiranda valdančiųjų lyderio R. Karbauskio tokie desperatiški pareiškimai apie traukimąsi nuo atsakomybės po rinkimų. Manau, kad rezoliucijos svarstymo pratęsimas būtų visapusiškai naudingas, o teisine prasme pagal Statutą jis tiesiog yra privalomas.
Dabar dar frakcijos vardu aš turiu ir kitą pasiūlymą – išbraukti iš darbotvarkės jos gale esančius projektus, klausimus nuo 2-13 iki 2-16 imtinai, dėl to, kad čia siūlomi fragmentiški pakeitimai dėl atlyginimų koeficientų viešajame sektoriuje, dėl valstybinių pensijų. Tai kam tada Vyriausybė priima strategijas dėl viešojo sektoriaus darbuotojų? Ar mes galime tuos dalykus, ar negalime jų spręsti kompleksiškai? Aš siūlau stabdyti tokias pavienes iniciatyvas, kuriomis rūpinamasi atskiromis darbuotojų kategorijomis. Galbūt kas nors pamedžiojo kartu su buvusiu muitinės vadovu ir štai atsiranda valstybinės pensijos siūlymai ir panašūs dalykai. Siūlau išbraukti tuos projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilius, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš, išgirdęs, kad Seniūnų sueigoje vyko batalijos dėl tos vadinamosios rezoliucijos, kuria patys valdantieji siūlė pritarti Vyriausybės ataskaitai, o po to patys lyg ir atsiima savo parašus, nors tai jau yra neteisėta, kaip sakė J. Razma, aš vis dėlto, Pirmininke, raginu jus vykdyti konstitucinę pareigą, nes Konstitucija numato, kad Vyriausybė kolektyviai atsako Seimui už savo veiklą.
Ir antras dalykas, nepalikite erdvės politinėms spekuliacijoms, kad Seime nebėra valdančiosios daugumos, kuri būtų pajėgi pritarti savo Vyriausybės ataskaitai. Nes jeigu teks konstatuoti, būtent padaryti tokią išvadą, tai aš tikrai turėčiau šiandien jau raginti premjerą nelaukti pirmadienio, kada jam teks vis tiek atsistatydinti, o atsistatydinti šiandien. Nes premjerui veikti be valdančiosios daugumos paramos, be tokios valdančiosios daugumos, kuri būtų pajėgi pritarti jo ataskaitai, iš tikrųjų būtų visiškas nesusipratimas.
Gerbiami valdantieji, aš raginu jus, nors tai ir paskutinės valdančiosios koalicijos dienos, rasti dar tos stiprybės ir kaip nors tą rezoliuciją grąžinti į darbotvarkę ir ją pabandyti priimti. Čia yra konstitucinė pareiga ir kartu jūsų atsakomybė prieš savo rinkėjus, kurie jums patikėjo teisę valdyti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, kurie reikalauja, kad Vyriausybės ataskaita būtų pateikiama kiekvienais metais, ir Seimas turi parodyti, ar turi daugumą, kuri pajėgi tai ataskaitai pritarti.
PIRMININKAS. Atsakydamas dėl procedūros turiu paaiškinti, kad kreipiausi prieš pusvalandį į Etikos ir procedūrų komisiją dėl procedūros išaiškinimo. Kai bus išaiškinta, kad ta procedūra turi būti tokia, tada ir…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ne, jūs jau pasakėte savo klausimą.
R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia Etikos ir procedūrų komisija gavo Seimo Pirmininko kreipimąsi. Rytoj vyks mūsų posėdis, komisija apsispręs dėl išaiškinimo. Bet aš frakcijos vardu turiu pasiūlymą dėl šios dienos darbotvarkės. Prašyčiau 2-15 klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-1851 – pakelti aukščiau, galbūt net į rytinį posėdį. Kadangi rytoj muitinei sukanka 100 metų, kolegos parengė įstatymo projektą, suteikiantį geresnį statusą mūsų pareigūnams, saugantiems Lietuvos sienas.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau dar šiek tiek grįžti prie Vyriausybės ataskaitos. Kaip aš suprantu, Etikos ir procedūrų komisija dabar turės svarstyti realiai labai paprastą klausimą, ar yra valdančioji dauguma. Jeigu ta valdančioji dauguma yra, klausimas tiesiog pagal Statutą grįžta šiandien į rytinę posėdžio dalį, yra priimamas ir klausimas baigiamas. Jeigu jūs dabar bandote ištęsti tą klausimą įvairiais skundais Etikos ir procedūrų komisijai, akivaizdu, jūs tiesiog tempiate laiką po rinkimų taip, kad nebūtumėte šantažuojami ir kad premjerui S. Skverneliui nebūtų pagadintos galimybės patekti į antrąjį turą. Kolegos, reikia tiesiog nebijoti pripažinti ir pavadinti daiktus tikraisiais vardais – valdančiosios daugumos, deja, nėra.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, norėjau paklausti, gal jūs žinote, kodėl vis dar nėra pateikiama Aplinkos apsaugos komiteto sudėtis ir pirmininko delegavimas? Konkrečiai mes negalime svarstyti įstatymų, numatytų šioje sesijoje. Pusantro mėnesio nėra teikiamas pirmininkas ir negalime šaukti posėdžių. Tai trukdo normaliam Seimo darbui. Gal turite atsakymą, kodėl ir šią savaitę arba šiandien nėra komiteto sudėties arba pirmininko patvirtinimo?
PIRMININKAS. Turiu atsakymą, kad šią savaitę pirmininkas bus.
P. Gražulis. Jau atsisakėte žodžio? A. Kubilius dėl darbotvarkės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galite kas nors iš Valstiečių partijos frakcijos paaiškinti, jeigu Pirmininkas negali, jis nėra įgaliotas, nematau R. Karbauskio, kas yra įvykę, kodėl jūs negalite Seimui pateikti rezoliucijos, kuria būtų apsispręsta, pritariama ar nepritariama Vyriausybės ataskaitai? Kas čia jums dabar draudžia tai padaryti? R. Karbauskis? S. Skvernelis? G. Kirkilas? Čia yra esminis klausimas. Aš nežinau, ar mes galime čia, Seime, toliau tęsti posėdį, jeigu nežinome, ar yra valdančioji koalicija ir ar yra Vyriausybė. Kas nors ką nors galite paaiškinti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kur tie drąsuoliai A. Širinskienė, R. Karbauskis ir kiti, kurie tiek daug pareiškimų daro?
PIRMININKAS. Paaiškinu, kad klausimas buvo iškeltas dėl procedūros, todėl kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinimo.
P. Gražulis dėl darbotvarkės.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man tai labai keista, kodėl čia taip konservatoriai susirūpino valstiečių valdančiąja dauguma. Juk aiškiai Ramūnas pasakė: jeigu laimės jūsų Prezidentas, tai tikrai jie perduos jums tą valdžią ir galėsite jūs formuoti valdančiąją daugumą. Galės vėl grįžti A. Kubilius į premjerus ir vėl atiminėti pensijas, vėl bankams milijardais pinigus perdavinėti, galės vėl skurdinti tautą. Pakentėkite savaitę! Nedaug liko iki antro turo. Būkite kantrūs! Konservatoriai, jau taip norite valdžios, kad jūs negalite iškentėti nė vienos dienos be tos valdžios! Matyt, turite daug griekų ir labai bijote…
PIRMININKAS. Ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). …kai sako, kad dabartinė dauguma su kitu Prezidentu atskleis iki galo jūsų nusikaltimus valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl darbotvarkės – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke ir gerbiamoji dauguma, klausimas, ar yra Vyriausybė, ar ji turi palaikymą, ar turi daugumą, ar neturi daugumos, yra esminis politinis ir stabilumo klausimas, ypač artėjant rinkimams. Todėl mes frakcijos…
PIRMININKAS. Koks jūsų siūlymas dėl darbotvarkės?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Palaukite, iškentėkite. Aš turiu ir argumentus pasakyti, o ne tik pasakyti, ką noriu, kas jums būtų svarbu. Žiūrėkite, aš kalbu taip, kaip man suprantama, leiskite man ir argumentus išsakyti. Todėl frakcijos vardu mes reikalaujame, kad būtų sprendžiama čia ir dabar, ar tas klausimas bus įtrauktas, sugrąžintas atgal į darbotvarkę. Būtent mes reikalaujame, kad būtų sugrąžinta Vyriausybės ataskaita į darbotvarkę, kaip ir priklauso, nes buvo padaryta pertrauka. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio Pirmininke, buvo pertrauka iki kito posėdžio dėl rezoliucijos pateikimo, ji darbotvarkėje turi atsirasti automatiškai. Toliau, jeigu jūs, sugrįžus jai į darbotvarkę, norėsite ką nors aiškintis, gerai, siūlykite kokias nors pertraukas, yra Statute visokių galimybių, bet šiandien mes turime ją matyti rytinėje darbotvarkėje – kur norite, rytinio posėdžio pradžioje, pabaigoje, bet vykdykite Seimo statutą, esate Seimo Pirmininkas, tai privalote daryti.
PIRMININKAS. Pakartosiu. Aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, kai gausiu išaiškinimą, tada ir spręsime. (Triukšmas salėje) Penkių minučių techninė pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Pasitaręs su pozicija ir opozicija, priėmiau sprendimą grąžinti į darbotvarkę šį rezoliucinį klausimą. Dėl kitų pasiūlymų. Ar turite naujų pasiūlymų? Po 1-18 klausimo, po svarstymo, pateikimai pradedami rezoliucijos pateikimu. Dabar dėl kitų pasiūlymų. Nuo 2-13 iki 2-16 J. Razma siūlė išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. J. Razma siūlė nuo 2-13 iki 2-15 klausimo išbraukti iš darbotvarkės, iki 2-16 imtinai. Balsuojame. Kas pritariate J. Razmai, balsuoja už.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 40, prieš – 50, susilaikė 16 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas buvo R. Tamašunienė pasiūlymas dėl 2-15.1 klausimo perkėlimo į rytinę darbotvarkę, bet ji jau yra labai įtempta. (Balsai salėje) Rytinis labai pilnas posėdis. Gal galime 2-2 klausimu, jeigu nespėsime rytiniame posėdyje, tinka? Daugiau dėl darbotvarkės nematau jokių pasiūlymų. Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Pritarėme. Pasiūlymas dėl darbotvarkės? V. Ąžuolas – dėl darbotvarkės.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės dėl Vyriausybės rezoliucijos vertinimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Frakcijos vardu V. Ąžuolas siūlo iš darbotvarkės išbraukti rezoliuciją. Kurią rezoliuciją?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl Vyriausybės veiklos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagal procedūrą mes jos dabar neturime svarstyti, ji turi būti įtraukta į kitą posėdį. Dabar turime tęsti procedūrą. (Šurmulys salėje)
10.36 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo“ projektas Nr. XIIIP-3438 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo“ projektas Nr. XIIIP-3438. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimas. Ir po to kitos stadijos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas klausimą dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties svarstė dviejuose posėdžiuose. Vienas iš jų buvo balandžio 17 dieną. Į posėdį buvo pakviestos įvairios profsąjungos, šakinės profsąjungos, būtent tolimųjų reisų vairuotojų, vežėjų atstovai, ne tik didžiosios vežėjų asociacijos „Linava“, bet ir kiti. Taip pat buvo pakviesti Susisiekimo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Pirmajame posėdyje, vertinant socialinę tolimųjų reisų vairuotojų situaciją, socialinę padėtį, buvo pateikta ir svarstyta rezoliucija. Tačiau rezoliucijos priėmimas buvo atidėtas iki balandžio 26 dienos posėdžio, suteikiant galimybę visiems komiteto nariams teikti papildomai siūlymus. Ir balandžio 26 dieną rezoliucija komitete buvo priimta. Aš jums preambulės tiesiog neskaitysiu, įvardinsiu tas konkrečias problemas, kurias, komiteto nuomone, norint užtikrinti vairuotojų socialinę padėtį, reikėtų įvertinti ir imtis tam tikrų konkrečių darbų. Būtent komitetas siūlo įpareigoti stiprinti parlamentinę tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygų priežiūros sistemos kontrolę; rekomenduoja Vyriausybei siekti tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių geresnio santykio; skatina Vyriausybę pradėti intensyvų tarptautinį dialogą su transporto sektoriuje konkuruojančiomis šalimis dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinių garantijų solidaraus didinimo ir ragina Vyriausybę pateikti siūlymus ir ekspertinę pagalbą socialinio dialogo būdu sprendžiant tolimųjų reisų vairuotojų darbo ir socialines problemas: dėl darbo, poilsio ir atostogų laiko nesilaikymo, dėl mokamų atostogų nesuteikimo ir darbo šventinėmis dienomis apmokėjimo, dėl vertimo prašyti neapmokamų atostogų, dėl per pusę mažinamų komandiruočių dienpinigių, dėl nederinamo komandiruočių laiko, dėl iš darbo užmokesčio daromų neteisėtų atskaitymų ir rinkliavų, dėl draudimo važiuoti saugiais mokamais keliais, dėl profesinės psichosocialinės rizikos vertinimo nebuvimo, dėl raštu tinkamai neįforminamų komandiruočių, algalapių, darbo užmokesčio įskaitų ir kitų.
Balsavo: 6 komiteto nariai buvo už tokią rezoliuciją, kurią siūlome Seimui apsvarstyti ir priimti, prieš nebuvo, susilaikė 4. Kolegos, tikrai nuoširdžiai išklausius profsąjungų atstovų, išklausius valstybinių institucijų, įstaigų, vežėjų asociacijų, mūsų komiteto nuomone, mes šioje rezoliucijoje kalbame tik apie socialines vairuotojų problemas, ir siekis yra, kad ta situacija, kurioje šiandien yra tolimųjų reisų vairuotojai, pagerėtų. Todėl kviečiu nuoširdžiai visus balsuoti už pateikiamą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Anušauskas. (Šurmulys salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, norėjau pasiteirauti, kaip jūs įsivaizduojate tą dialogą su konkuruojančiomis šalimis dėl, kaip pasakėte, socialinių garantijų solidaraus didinimo? Tai yra visos šalys turės kažką, atsižvelgdamos į Lietuvos reikalavimus, taip pat daryti? Gal galėtumėte palyginti socialines garantijas šios srities darbuotojams, kuo skiriasi, pavyzdžiui, nežinau, Olandijoje ir Lietuvoje?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Labai teisingai jūs įvardijote Olandiją, Belgiją, galbūt Prancūziją. Būtent šitose valstybėse socialinės garantijos yra ženkliai didesnės negu mūsų, Lietuvos, ar Pabaltijo šalių vairuotojams. Mes kreipėmės į Vyriausybę, kadangi šiuo metu Europos reikalų komitete yra svarstoma Lietuvos pozicija dėl Mobilumo paketo. Pavyzdžiui, mūsų komiteto narių, visų šį kartą bendru sutarimu, netenkino Susisiekimo ministerijos parengta Vyriausybei pozicija. Tai yra mūsų pirmas žingsnis ginant vairuotojų interesus. Toliau, aš manau, dėl kitų problemų, keliamų Mobilumo pakete (dėl to ir prasidėjo triukšmas), turėtų svarstyti ir Ekonomikos komitetas, nes iš tiesų yra apsunkinimų dėl automobilių grąžinimo. Tikrai tai yra Lietuvai ir vežėjams sudėtinga, ir, be abejo, patiems vairuotojams. Lietuvos vairuotojų situacija tikrai yra blogesnė negu tų, kaip jūs įvardijote, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos. Mums teko išklausyti tame dideliame pasitarime, kuris truko beveik tris valandas, ir mums buvo pateikta tokia informacija.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, norėjau paklausti. Mes visi puikiai žinome, jog transporto sektorius sudaro reikšmingą dalį kuriant bendrąjį vidaus produktą – bene dešimtadalį. Kaip jūs manote, ar atlyginimų didinimas, didinant socialines garantijas, nepaveiks to sektoriaus konkurencingumo taip sąlygojant, kad vieniems bus padidinti atlyginimai, bet tai seks ir didelė atleidimų banga? Kokios priemonės, jūsų manymu, galėtų užtikrinti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas būtų sotus?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Mykolai, gal pirmiausia, ko aš nepasakiau. Turėjau pasakyti apie pačias socialines garantijas, kur yra vairuotojų problemos. Pirmiausia, kada jie gauna 512 eurų, tai yra vidutinis minimalus uždarbis. Toliau jie gauna komandiruotpinigius. Bendra suma jie kartais gauna iki 2 tūkst. eurų, bet…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, bet klausimas, kaip užtikrinti, kad jie nebus atleisti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš manau, kad iš tikrųjų atleidimas neturėtų grėsti. Galbūt yra kita priemonė, kurios galėtų vežėjai imtis siekdami užtikrinti savo, kaip vežėjų, įstaigų, tai yra bendrovių, interesus, tai yra perregistruoti į Lenkiją, kuo jau mums grasino, kadangi ten yra mažesni mokesčiai, arba priimti užsienio šalių – ukrainiečius, baltarusius vairuotojus, kurie keistų lietuvius. Tačiau aš noriu dar patikslinti skaičių. Apie dešimtadalis yra, jeigu mes imame visus Lietuvos vežėjus ir dirbančius Lietuvoje. Tolimųjų reisų vairuotojai sudaro apie 3 % mūsų… Tokia situacija.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jūs čia išskyrėte socialinius aspektus dėl mūsų tolimųjų reisų vairuotojų darbo, bet žinome, kad Europos Sąjungos struktūrose dabar svarstomas vadinamasis Mobilumo paketas, kuriame yra daug svarbių nuostatų, kurios lems mūsų bendrovių konkurencingumą. Kodėl nenorėjote rezoliuciją pamėginti parengti kaip mūsų poziciją dėl to paketo, nes dabar jis keliauja į Europos Komisiją, po to grįš į Europos Parlamentą, ir galbūt mūsų pozicijos toks fiksavimas parlamentiniu lygiu galėtų daryti kiek nors reikšmingesnę įtaką?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš manau, kaip tik, gerbiamasis Razma, jau pasakiau, kad mus, kaip Socialinių reikalų ir darbo komitetą, domino ir mes gilinomės į socialines problemas. Vilkikų grąžinimo ir kitas pozicijas, kurios pačių vežėjų netenkina ir susijusios su konkurencingumu, turėtų svarstyti, mūsų nuomone, Seimo Ekonomikos komitetas, o visą galutinį sprendimą turėtų priimti ir išsakyti Lietuvos Vyriausybės poziciją Europos reikalų komitetas.
Mūsų klausimas ir užduotis buvo vairuotojai ir jų socialinės garantijos. Aš manau, kad iš tikrųjų tas Mobilumo paketo svarstymas vyks dar negreitai, galutinis sprendimas bus priimamas, nes Europos Parlamentas, naujas išrinktas, pradės dirbti turbūt rugpjūtį–rugsėjį, tai per tą laiką mūsų Lietuvos išsakyta pozicija galbūt sudomins ir kitas valstybes, ir tarptautiniu lygmeniu. Iš tikrųjų mes kiek nors padėsime sprendžiant ir kitų valstybių vairuotojų socialines garantijas.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, džiaugiuosi Socialinių reikalų ir darbo komiteto lyderyste šiuo klausimu. Mano klausimas jums yra toks. Koks, jūsų manymu, yra optimalus derybų laikotarpis tam, kad būtų tos problemos pradėtos spręsti pagaliau, ir ar iš tikrųjų mums pakaks tų susitarimų, ar vis dėlto reikėtų galvoti apie reguliavimą? Kokia galia tų susitarimų, jūsų manymu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pirmiausia galbūt ir kolegoms Seimo nariams noriu pasakyti, kad mūsų komitetas tikrai pasiekė tai, kad gegužės 2 dieną tarp vežėjų ir vairuotojų profsąjungų prasidėjo derybos, ko nebuvo pasiekta per metus laiko, ir derybos vyksta, sakyčiau, visai neblogai. Mano nuomone, derybų rezultatui pasiekti galbūt ir pakaktų mėnesio, jeigu būtų dirbama konstruktyviai ir būtų ieškoma konsensuso, o ne keliant kategoriškus reikalavimus vienos ir kitos pusės. Tačiau įvertinusi tai, kad dabar jau yra gegužė, artėja vasara, manyčiau, maksimaliai per tris mėnesius turėtų būti apsispręsta. Mūsų komiteto siekiamybė ir buvo derybų pradžia ir jų bendras sutarimas, kad tikrai nebūtų atleidžiami darbuotojai ar piktnaudžiaujama savo teisėmis, vežėjų teisėmis, kad būtų priimti patys optimaliausi sprendimai sprendžiant vairuotojų socialinius klausimus.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiama pranešėja, ar jums žinomi Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos ir Profesinių sąjungų forumo siūlymai dėl darbo užmokesčio, nes tai, ką mes dabar įrašome prie raginimų Vyriausybei, skamba gana skystai. Pavyzdžiui, siūlyti pasiūlymus dėl nesuteikiamų mokamų atostogų. Man atrodo, kad čia yra tiesioginis Darbo inspekcijos darbas, ar suteikiamos atostogos, ar ne, ir ne siūlymų reikia, o reikia sprendimų. Lygiai taip pat kaip neįforminami komandiruočių algalapiai. Jie turi būti įforminti pagal teisinį reguliavimą. Atitinkamos žinybos turėtų patikrinti ir, jeigu iš tikrųjų yra neforminami, ką nors nubausti. Kokia mūsų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija dėl profesinių sąjungų siūlymų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamasis Juozai, kai aš įvardijau, kad buvo išklausytos valstybinės institucijos, tai buvo išklausytas ir Valstybinės darbo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas, kuris pateikė atliktą labai išsamų tyrimą. Būtent tuose skaičiuose ir tose pozicijose, apie kurias mes išgirdome, iš tikrųjų nustatyta nemažai pažeidimų. Jie savo darbą daro gerai, tinkamai, laiku ir taiko vežėjams priemones. Todėl mūsų šiuose siūlymuose atsirado tai, ką mes išklausėme ir išgirdome iš Darbo inspekcijos, iš Transporto saugaus eismo inspekcijos, tai, kas susiję būtent su darbuotojų sąlygomis. Paskutinis, ką mes raginame Vyriausybę daryti, šita pozicija yra paremta valstybinių institucijų vadovų pateikta informacija iš atliktų tyrimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi. Toliau – diskusija. Kiek skiriame laiko diskusijai? 20 minučių. Pritariame bendru sutarimu. Kviečiu G. Skaistę į tribūną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Užsirašiau kalbėti būtent svarstymo stadijoje, diskutuoti, kadangi nenoriu kalbėti nei už rezoliuciją, nei prieš rezoliuciją. Manau, kad tai iš dalies yra tuščias reikalas ir parodo tik mūsų Vyriausybės impotenciją sprendžiant šitą problemą. Jeigu mes kalbame apie tai, kad reikia paraginti Vyriausybę dirbti savo darbą, tai akivaizdu, kad toje Vyriausybėje tas darbas nevyksta. Komiteto posėdyje turėjome pokalbį tiek su Susisiekimo ministerija, tiek su socialinės apsaugos ir darbo ministru. Jie turi kardinaliai skirtingas pozicijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras siūlo gerinti socialines garantijas, gerinant santykį tarp darbo užmokesčio ir mokamų dienpinigių tam, kad tolimųjų reisų vairuotojai gautų padorią pensiją, o ne tik minimalią. Iš principo dabartinė situacija yra palanki tik darbdaviams, kuriems reikia mokėti mažesnius mokesčius, užtikrinant tai, kad tolimųjų reisų vairuotojų grynaisiais gaunama suma būtų tokia pati. Tuo tarpu Susisiekimo ministerija nori išlaikyti status quo, kad mokesčiai būtų maži ir šalis būtų konkurencinga, lyginant su kitomis šalimis, kurios konkuruoja transporto sektoriuje. Akivaizdu, kad nei tarptautinės lyderystės Vyriausybė pokalbiuose su kitomis šalimis neturi, nei geba susitarti tarpusavyje, kas yra mūsų prioritetai. Ar mūsų prioritetas yra šalies konkurencingumas, ar mūsų prioritetas yra socialinės garantijos?
Kalbant apie Mobilumo paketą, kaip jis gimė ir atsirado, akivaizdu, kad jis atsirado ne po vienos dienos diskusijų. Mobilumo paketas yra kaip gynybinė pozicija, kurią išsako didžiosios Vidurio Europos valstybės, kurių tolimųjų reisų vairuotojai negali dirbti tiesiog dėl to, kad tokios šalys kaip Lietuva dempinguoja darbo užmokestį ir siūlo prastesnes socialines garantijas, taip galėdamos užtikrinti mažesnius kaštus pačiam sektoriui. Manau, kad jeigu mes iš tikrųjų norime, kad Mobilumo paketas būtų nepriimtas ir kad konkurencingumas ir tos sąlygos, ekonominės, būtų išlaikytos tokios, kokios yra dabar, akivaizdu, kad turime priimti ir kitus sprendimus, kurie yra susiję su socialinių garantijų didinimu. Jeigu mes tai darysime vieni ir nuspręsime, kad tiesiog socialines garantijas didiname vieni, akivaizdu, kad mūsų konkurencingumas sumažės. Man atrodo, čia Vyriausybė kartu su užsienio reikalų ministru tikrai turėtų dėti didesnes pastangas tam, kad mes susitartume tarptautiniu mastu, nes jeigu bus priimtas Mobilumo paketas, akivaizdu, kad visoms šalims, kurios dalyvauja ir dirba tame sektoriuje, bus gerokai pablogintos sąlygos. Man atrodo tam, kad atsvertume vieną pusę, turėtume nuosekliai kalbėtis ir susitarti tarptautiniu mastu. O jeigu mes čia raginsime savo Vyriausybę priimti sprendimus ir dirbti savo darbą, tai iš tikrųjų rezultato nebus jokio.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti iš frakcijos po vieną žmogų, matyt, tik tiek suspėsime. J. Olekas. Juozai Olekai, kviečiu į tribūną diskutuoti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų sveikinu Socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyvą paremti mūsų tolimųjų reisų vairuotojus, nes prasidėjusios diskusijos apie tai, kad mes turime daryti viską, kad tik būtų pelningos mūsų įmonės, ir nekreipti dėmesio į vairuotojų situaciją tikrai negalime.
Kaip rezoliucijoje yra pažymėta, daugiau negu 76 tūkst. mūsų vairuotojų dirba labai sunkų darbą ir, sakyčiau, nenormaliomis darbo sąlygomis, todėl tikrai sveikinu tokį dėmesį mūsų vežėjams. Tačiau man atrodo, kad ši rezoliucija iš tikrųjų yra per silpna. Joje vienintelis dalykas yra raginti Vyriausybę ką nors siūlyti ir daryti. Aš jau klausdamas pirmininkės minėjau, kad kai kurie dalykai, kurie minimi rezoliucijoje kaip galimi siūlymai, turėtų būti griežtai baudžiami, jeigu jie yra nevykdomi. Ir čia yra tų kontroliuojančių institucijų reikalas.
Bet svarbiausia, dėl ko aš išėjau kalbėti, aš manau, kad šią rezoliuciją būtinai reikia tobulinti. Šiandien mes jos negalėtume priimti, nes neišreiškiame savo pozicijų. Mes šioje situacijoje tik raginame Vyriausybę teikti siūlymus. Susitikimuose su Lietuvos vežėjų profesine sąjunga, su transporto darbuotojų profesine sąjunga „Forumas“ mes išgirdome labai konkrečias jų pozicijas. Jie norėtų, kad jų darbo užmokestis arba santykis, pajamos, kurias jie gauna, būtų ne vienas darbo užmokestis ir trys kartai dienpinigiai, iš kurių neskaičiuojamos jokios socialinės garantijos… bet jie siūlo, kad darbo užmokestis siektų bent du minimalius atlyginimus. Tai yra labai konkretus pasiūlymas. O kitą dalį sudarytų sumažinti dienpinigiai.
Aš manau, kad dėl to turėtume labai aiškiai pasisakyti, nes nesvarbu, kad vairuotojų profesinės sąjungos ganėtinai stiprios, jos yra silpnoji pusė šiose prasidėjusiose derybose. Ir todėl aš kviesčiau, kad diskutuojant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete ir galbūt Europos reikalų komitete, kurie svarsto susijusį klausimą dėl Mobilumo paketo, mes turėtume tą klausimą apsvarstyti ir labai aiškiai pasakyti, kad Lietuvos Respublikos Seimas pasisako, kad palaiko Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos poziciją, nes kitaip mes tikrai nesulauksime…
Gerbiama pirmininkė minėjo, kad galbūt derybos tęsis visą vasarą, vadinasi, žmonės ir toliau vargs ir nebus jokios pažangos. Jeigu mes sugebėtume išdėstyti Lietuvos Respublikos Seimo poziciją ir ją perteiktume, kad Seimas siūlo Vyriausybei darbuotojų ir savininkų dialogo metu paremti darbuotojų poziciją, tada aš suprasčiau. Kitaip mes sakome – truputį pagerinti santykį. Na, tai sumažins 5 ar 10 eurų dienpinigius, 5 ar 10 eurų padidins atlyginimą ir jau bus santykis pagerėjęs. Jeigu mes neturime savo pozicijos, tai tada nėra ko priiminėti ir tokių rezoliucijų. Jeigu mes galime suformuluoti savo poziciją ir pasakyti, kad remiame vairuotojų poziciją, tada, be abejo, tokią rezoliuciją priėmę galėtume tikėtis kur kas aiškesnės Vyriausybės pozicijos. Todėl aš siūlau tobulinti ir tada priimti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Kviečiu T. Tomiliną. (Balsai salėje) Po vieną iš frakcijos.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Algi, aš manau, kad 20 minučių laiko tikrai užteks visiems, bet dabar liepė ateiti man. (Balsai salėje) Aš atsiprašau, Algi. Tikiuosi, kad jūs irgi kalbėsite.
Gerbiami kolegos, leiskite nesutikti su tuo, ką dabar kalbėjo ponas J. Olekas. Aš pabandysiu išdėstyti savo nuomonę, kas yra ši rezoliucija ir kodėl ją reikia priimti būtent šiandien ir būtent dabar.
Pirmiausia ši rezoliucija, skirtingai nuo ilgos mūsų pataikavimo „Linavai“ istorijos, mūsų valstybės institucijų pataikavimo istorijos, siūlo susitarti dėl svarbiausių sąvokų.
Pirma. Problemų vairuotojų socialinių garantijų srityje yra labai daug. Jos yra sisteminės, struktūrinės, jeigu norite, net išvardintos labai konkrečiai. Iki tokios konkretikos joks Seimas anksčiau nėjo.
Taip pat siūloma labai aiškiai susitarti, kas yra alga, o kas nėra alga, kas nėra atlyginimas, nes ta manipuliacija, kur kalbama nuolat, kad ten daug uždirba žmonės… Palaukite, tie žmonės uždirba, bet iš to nesiformuoja pensija. Pensija formuojasi iš to 1,3 minimumo. Kai mes keliame minimumą, ten ir kyla. Iš esmės tai yra įteisintas valstybinis reguliavimas vežėjų algos srityje. Tie bendrojo vidaus produkto 10 %, kuriuos kuria 70 tūkst. žmonių, dažnai vergaujančių, negarantuoja jiems elementarios Darbo kodekso apsaugos ir normalios pensijos. Tai rezoliucija aiškiai, nedviprasmiškai konstatuoja. Todėl čia negali būti diskusijų, kad tai kokia nors nerimta rezoliucija, ne tą poziciją užimanti.
Žinoma, mes turime matyti ir kitą pusę. Mes turime matyti. Mes sakome, kad taip, 10 % mūsų bendrojo vidaus produkto. Taip, labai svarbi sritis, taip, labai svarbu mums padėti ir verslininkams, jeigu juos kas nors Briuselyje skriaudžia, tačiau 15 metų nesprendžiamų socialinių problemų šitoje srityje mus verčia čia ir dabar dirbti ir padaryti darbą, dėl kurio mus išrinko žmonės.
Aš dėkoju SRDK už lyderystę. Taip, šitoje rezoliucijoje neparašyta 2 ar 1,5, ar 1,7 minimalios algos turi būti ta normali alga. Dėl to susitars socialiniai partneriai. Bet aš pasakysiu jums, ką šiandien lems jūsų balsas. Jūsų balsas šiandien lems, ar iš viso „Linava“ pradės kalbėtis su žmonėmis, su tais žmonėmis, kurie prisistatė derėtis. Ten nėra viena profsąjunga, nėra vienas pavadinimas. Ten yra transporto, vežėjų profsąjungų forumas, jau seniai sukurtas, bet jį „Linava“ sėkmingai ignoravo daugybę metų.
Jūs neprivalote nustatyti konkrečių skaičių. Tai padarys žmonės už jus. Bet jeigu jūs šiandien vėl užlipsite ant to paties grėblio, jeigu kam nors tai bus per silpna, o tyliai kažkam tai vis dėlto neatitinka tam tikrų grupių interesų… Mes galime dabar užlipti vėl ant to paties grėblio. Mes kalbėsime, kad per silpna, kad per mažai konkretikos arba dar kokios nors problemos. Šiandien atidėkime, svarstykime toliau ir nuslopinsime tą pilietinį aktyvumą, kuris prasidėjo Lietuvoje. Taip, dalis tų vairuotojų yra ukrainiečiai. Turbūt Maidano užgrūdinti žmonės žino, kad gali ginti savo teises, žino, kaip tai daryti, ir nebijo.
Ką tik buvau spaudos konferencijoje, kurioje ukrainiečiai kalbėjo drąsiai iš BNS tribūnos ir sakė: aš toliau dirbsiu Lietuvos įmonėse, bet aš šiandien kovoju už savo teises. Aš noriu, kad mūsų žmonės mokytųsi iš tokių ukrainiečių. Nedarykite šitos klaidos! J. Oleko kalba atrodė tokia herojiška: jis rūpinasi, daugiau nori kažko įrašyti į rezoliuciją, o kaip realybėje bus? Kokia bus šio sprendimo antraštė, jeigu jūs balsuosite kitaip? Antraštė bus paprasta – Seimas vėl nesiryžo, vėl neužteko drąsos, vėl lobistai sudirbo. Nedarykite šios klaidos ir jums žmonės padėkos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijos K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, rezoliucijos svarstymas vyksta Europos Parlamento rinkimų fone. Akivaizdu, kad Mobilumo paketas bus priimtas jau kito Parlamento. Todėl mūsų, aišku, rezoliucijos sukūrimas ir pasakymas, pakartojimas reikšmingas, bet turės iš tikrųjų labai nedaug įtakos pačiam procesui. Tai labiau primena skruzdėlyčių urzgimą, nes realiai mūsų parlamentarams, kurie dabartiniu metu yra Europos Parlamente… ir mes turėtume kreiptis į savo kaimynus, kurie turi tą pačią problemą, solidarizuotis su jais, daryti kokius nors atstovavimus, dirbti su visomis tomis valstybėmis, kurių interesus liečia, kartu, kad sudarytume kokį nors realų frontą, galų gale (…) išdėstyti tomis pozicijomis, kurias mes turime.
Kodėl būtent šis klausimas tebėra svarbus, nors kiti klausimai ne mažiau svarbūs? Aš jums pasakysiu. Prieš trejus metus Europos Komisijoje aš kalbėjau, kad iš Rytų Europos valstybių, tarp jų ir iš Lietuvos, visų pirma vyksta didžiulis protų nutekėjimas, išvežimas mūsų kapitalo ir pinigų. Buvo kalbama, siūloma pabandyti kokiu nors būdu, kad tie intelektualūs žmonės, kurie išvažiavo, baigę mokslus, mediciną ir panašiai, galėtų dalį mokesčių grąžinti į mūsų šalį todėl, kad mes išleidome milijonus. Apie tai nė vienas europarlamentaras, kuris buvo ar kuris dabartiniu metu yra, nekalba, nors iš tikrųjų mes išvežame milijardus savo smegenų ir už tai nieko negauname. Čia ne mažiau svarbus klausimas nei Mobilumo visas paketas, todėl, kad čia… Pažiūrėkite, kiek mes medikų išsiunčiame, kiek mes visko padarėme, tai šia prasme mes praleidžiame iš tikrųjų progą pakalbėti, rimtai pakalbėti, ir bendradarbiauti su mūsų kaimynais ir visomis kitomis Europos valstybėmis, ieškant sprendimo, kuris būtų ir mums nežalingas.
Toliau – dėl darbdavių. Be darbdavių, žinokite, nėra ir ekonomikos. Negalima pulti ant darbdavių, kad jie kraugeriai, siurbėlės ir taip toliau, kad jie viską daro. Darbdaviai iš tikrųjų organizuoja tas vietas ir stengiasi uždirbti, jie moka mokesčius galų gale. Ir kad pasinaudos ta situacija, kad konkurencija plečiama, nors sąlygos nelygios, mes iš tikrųjų prarasime nemažai pinigų ir pajamų iš Lietuvos, nes svarbiausias verslininkų tikslas yra gauti pelno, tuo pagrindu visos ekonomikos auga – jeigu nebūtų pelno kriterijaus, tai ir (…) Amerikos nebūtų. Šmėkla socializmo, kuri 2019 metais… (Balsai salėje) XX amžiuje… (prašau nešūkauti, nes jūsų tokia savotiška savybė yra), tai 2020 metais socializmo visa šmėkla, kaip žinote, liko, bet jinai persimetė ir į šį, dabartinį, laikotarpį. Praktiškai to socializmo, kuris buvo Rytų Vokietijoje, Švedijoje, Skandinavijoje, jau nebegalima užtikrinti. Praktiškai jo nebėra jau. Šia prasme mes turime turėti irgi omenyje, kad verslas vis tiek turi būti grįstas pelnu, uždarbiu. Ir pagrindinis dalykas, kurį aš noriu akcentuoti, tas, kad mes praleidžiame progą kalbėti su kitomis mūsų kaimyninėmis valstybėmis, jų politikais ir dalyvauti iš tikrųjų kur kas aktyviau rinkimuose, kurie yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti laikas baigėsi.
Dėl balsavimo motyvų keturi – už, keturi – prieš. T. Tomilinas – motyvai už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visų pirma kreipiuosi į savo partijos ir frakcijos kolegas. Žmonės balsavo taip gausiai už mūsų partiją todėl, kad mes pažadėjome kiek kitaip nei tradiciškai žiūrėti į darbo žmonių teises, į jų problemas. Mes daug kalbėjome ir apie Darbo kodeksą, apie nelygią, netolygią derybinę poziciją, apie silpnesnį žmogų. Tai jūs turite gerą progą parodyti, kad matote silpnesnį žmogų ir matote jo problemų sprendimo būdus. Aš labai dėkingas mūsų koalicijos partneriams, kurie parodė ypatingą vieningumą šiuo klausimu, ir ypač R. Šalaševičiūtei.
Ir labai trumpai noriu replikuoti mano labai gerbiamam liberalui, tikrai labai gerbiu K. Glavecką. Aš tiesiog noriu atkreipti jūsų, mielas kolega, dėmesį, mano pasisakyme niekada nebuvo jokių siurbėlių, jokių kraugerių. Aš visada pabrėžiu, gerbiamas versle, gerbiami verslininkai, aš žinau, kad didžioji dauguma jūsų esate sąžiningi, aktyvūs, protingi žmonės. Nuo jūsų daug kas priklauso. Ir šiandien yra ta vieta, ta proga parodyti solidarumą, nes jūs reikalaujate solidarumo iš mūsų, pagalbos Europos Parlamente, Europos Komisijoje, parodykite, pademonstruokite savo socialinę atsakomybę žmonių atžvilgiu. Tik tiek ir prašau, jokių epitetų, jokių negražių žodžių niekada iš mano lūpų verslo atžvilgiu nebuvo.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pasisakydamas minėjau, kad aš iš tikrųjų palaikau rezoliuciją ir tokį dėmesį mūsų vežėjams. Deja, rezoliucijos tekste yra aiškiai silpnų vietų. Prasidėjusiose derybose tarp vežėjų ir vairuotojų silpnoji pusė yra būtent vairuotojai. Ir šioje rezoliucijoje mes tik suminime visas problemas, bet nesakome savo pozicijų. Jeigu mes konstatuojame, kad atlyginimas yra tik 512 eurų ir santykis tarp atlyginimo ir dienpinigių yra vienas su trimis, tai mes konstatuojame blogąją padėtį. Ir jeigu mes sakome, kad norime šio santykio kiek geresnio, vadinasi, jis gali būti, padidinus 10 eurų atlyginimą ir 10 eurų sumažinus dienpinigius, geresnis. Bet tai jokiu būdu neatspindės tų vairuotojų profesinių sąjungų susivienijimo, forumo reikalavimų, o jie labai aiškiai sako: palaikykite rezoliucija mūsų poziciją derantis su savininkais, kad atlyginimas būtų bent 1 tūkst. 100 eurų, nes žmonės išvykę iš namų, palikę šeimas, palikę namus, miega nenormaliomis sąlygomis, nenormaliomis sąlygomis ilsisi.
Tai ar mums sunku įdėti kaip minimumą Seimo poziciją dėl vairuotojų atlyginimų? Aš manau, kad tai būtų gerokai stipresnė rezoliucija, ir nieko mes čia nesugaištume, jeigu pasakytume, kad mes – taip, suprasdami sunkų darbą, palaikome tą poziciją derybose. Tada įpareigojame Vyriausybę analogiškai palaikyti vairuotojų pusę. Šiuo atveju mes padarome tokią skystą rezoliuciją, kad jeigu paspaus vežėjai savininkai, tai ir mes sakysime, kad taip, jau pajudėjo pagal mūsų rezoliuciją. Todėl aš siūlau patikslinti…
PIRMININKAS. Laikas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ir čia neužtruks nei mėnuo, nei kiek, galima tą padaryti per vieną valandą kartu susirinkus.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad tokios rezoliucijos normalioje demokratinėje valstybėje neturėtų būti. Teisingai sakė mano kolegė iš Sveikatos reikalų komiteto, kad Vyriausybė serga impotencija, visos vyriausybės, nes tai ne vienerių metų dalykas, iki kurio mes atėjome. Visos vyriausybės įsirašo į savo programą – kovos su šešėliu. Čia akivaizdus mulkinimas mokesčių mokėtojų, valstybės, nes leidžiama mokėti mažą atlyginimą ir nemokėti jokių, mažesnius mokesčius į biudžetą ir į socialinį draudimą. Šitie žmonės bent jau ateityje bus mūsų visų išlaikytiniai, nes jie neužsidirbs sau didesnės pensijos. Su tokiu atlyginimu gauna labai mažą pensiją ateityje.
Taigi ar ką nors pakeis šita rezoliucija? Čia aš savo kolegai oponuoju. Mes čia priėmėme ne tokių rezoliucijų, bet, vadinasi, kažką pakeis. Aš seniai Seime nemačiau tokio didelio sujudimo, kai vežėjų lobistai kaip tarakonai bėgioja po Seimą, kai pajudini šluotą, kur jie susirinkę. Vadinasi, yra problema. Ir labai blogai, kad kolegos viską sieja su Mobilumo paketu.
Noriu priminti, šitas Seimas 2017 metais šitą klausimą pradėjo svarstyti. Mūsų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tada išreiškė labai griežtą poziciją, kad jeigu nebus nieko keičiama dėl apmokėjimo, socialinių garantijų, mes nepalaikysime Mobilumo paketo. Ar per tuos dvejus su pusę metų kas nors pasikeitė? Niekas nepasikeitė. Jie ir toliau mokėjo minimalų atlyginimą su 1,3 koeficiento ir mokėjo dienpinigius. Bet kai žmonės nedirba, jiems nemoka ir dienpinigių. Tai aš nemanau, kad mes pabloginsime priimdami šitą rezoliuciją. Aš kviečiu balsuoti už tą rezoliuciją ir tai bus spaudimas vežėjams derybose su profsąjunga.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas. Nėra. K. Glaveckas. Atsiprašau, K. Masiulis. Irgi nematau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau čia daug išsakė – ir kurie pasisakė neva už, ir kurie prieš. Iš tikrųjų tai yra oro virpinimas. Suprantu, kad Vyriausybė šiuo metu užsiėmusi, nieko negali veikti, premjeras rinkimuose dalyvauja, tačiau absurdas, kai pats komitetas įsipareigoja vykdyti kontrolę, įsipareigoja vykdyti tai, ką ir taip turi vykdyti be jokių įsipareigojimų, jeigu, aišku, to nori.
Šiandien mes rašome laišką faktiškai vos ne patys sau, kad reikia ką nors daryti. Suprantu, jei neturite politinės valios priimti sprendimus, kurie yra ganėtinai aiškūs, čia ir gerbiamas kolega A. Sysas sakė, kad pagrindinės problemos dėl atlyginimo, dėl socialinių garantijų, dėl (…) garantijų, tai jūs ir darykite. Kam tuos laiškus rašyti sau, gaišti laiką po kelias valandas? Geriau kurkite įstatymus, sėskite, kvieskite į darbo grupes. Galbūt įpareigokite Vyriausybę.
Jei bijote tą daryti ir galvojate, kad nieko nedarydami išliksite populiarūs, tai iš tikrųjų taip nebus. Arba iš vienos pusės būsite nepopuliarūs, arba iš kitos. Bet sprendimus vis tiek turite priimti. Turite parodyti savo politinę valią ir galbūt per derybas, per kitus dalykus, per darbą, ką jūs labai tingite daryti, jūs rašote rezoliuciją, bet jūs tingite dirbti, tingite teikti įstatymų projektus ir diskutuoti dėl įstatymų. Čia mūsų problema. Kam tą rezoliuciją rašyti, išryškinti tas problemas, kurios aiškios? Nežinau, jūsų reikalas, bet manau, kad taip parlamentas neturėtų dirbti. Turėtų nagrinėti teisės aktus, juos priiminėti ir prisiimti už tai politinę atsakomybę, o ne rašyti laišką, gerinti galbūt savo pseudoįvaizdį.
Aš susilaikysiu dėl tokios rezoliucijos. Jei neturime politinės valios, tai galbūt nereikia ir tokių rezoliucijų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau prieštarauti kolegai: tai nėra oro virpinimas, o tai jau duoda tam tikrų rezultatų. Kaip jau sakė komiteto pirmininkė, kad metus laiko derybos buvo įstrigusios, šiuo metu jau vėl atnaujinamos ir vyksta. Žinoma, kaip tos derybos baigsis ir kas iš to išeis, pamatysime tik vėliau. Bet tada galėsime kitus sprendimus priimti, galbūt įstatymuose įtvirtinti, kaip turėtų būti. Siūlau palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Čmilytė-Nielsen. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jei tai būtų labai paprasta problema, tai būtų ir A. Kubiliaus Vyriausybė šitą problemą išsprendusi, ir A. Butkevičiaus Vyriausybė šią problemą būtų išsprendusi, nes tai yra ne šių metų ir ne keleto metų problema. Tai yra dešimtmečių problema ir tai yra milžiniška konkurencija šiame sektoriuje tarpvalstybinė. Jeigu mes pasižiūrėsime į lenkus ir baltarusius, kitas šalis ir pažiūrėsime įmonių, kurios užsiima transporto paslaugomis, pelną, tai irgi yra gana mažas pelnas.
Spręsti šią problemą iš tikrųjų yra sudėtinga. Jeigu mes tikrai panaikintume dienpinigius ir atlyginimas būtų ne mažesnis kaip 1 tūkst. 100 ar 1 tūkst. 200 eurų vairuotojui į rankas, kažin, kiek mūsų sektoriuje bankrutuotų vežėjų. Bet dabartinė situacija irgi nėra normali.
Ši rezoliucija tų problemų neišspręs, bet manau, kad daug aukštesniu lygiu būtų sprendžiama problema, tai yra net Europos Sąjungos Taryba, Parlamentas ieškotų sprendimų, kaip šią situaciją spręsti visoje Europoje. Todėl gal ir nepakenks šios rezoliucijos priėmimas, tačiau senų, gilių problemų neišspręs.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi aš ne kartą esu sakęs, kad S. Skvernelio Vyriausybė dirba labai blogai, tai raginu balsuoti už šią rezoliuciją, kuri tą labai gerai iliustruoja, parodydama, kad labai blogas Vyriausybės darbas sprendžiant tolimųjų reisų vairuotojų klausimus. Juk ką mes čia rašome, raginame Vyriausybę, skatiname, rekomenduojame, kartu tuo pasakome, kad Vyriausybė to nedaro. O tai, ko nedaro, čia tikrai yra vardinami svarbūs dalykai: kad nesprendžiamas darbo užmokesčio ir komandiruočių dienpinigių geresnis santykis, kad nesirūpinama vairuotojų darbo ir socialinėmis problemomis, kad nesilaikoma atostogų laiko, kad nesuteikiamos mokamos atostogos ir nesumokama tinkamai už darbą šventinėmis dienomis, kad vairuotojai verčiami prašyti nemokamų atostogų, kad mažinami komandiruotpinigiai, dienpinigiai. Viso to Vyriausybė nesugeba prižiūrėti. Darbo inspekcija čia nieko nenuveikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministras su susisiekimo ministru tinkamai neatlieka savo pareigų. Aš tik apgailestauju, kad pabaigoje nėra vieno punkto, siūlančio atsistatydinti bent šiems dviem ministrams – socialinės apsaugos ir darbo ir susisiekimo ministrui. Jeigu tai parašytume, tai rezoliucija būtų tikrai tokia, kad būtų galima, manau, bendru sutarimu priimti.
PIRMININKAS. Tai buvo nuomonė už.
Balsuojame. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų?
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 11 Seimo narių. Rezoliucijai pritarta.
Replika po balsavimo – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai atsiprašome, aišku, buvusios A. Kubiliaus Vyriausybės, kad mes sugadinome darbą. Iš tikrųjų labai dėkoju Seimui už tai, kad labai aiškiai jūs pajutote, kad tos rezoliucijos labai nenorėjo „Linava“ ir labai norėjo visos J. Oleko vardintos profsąjungos. Gerai, padarėme pirmą žingsnį. Ačiū visiems. Einame toliau. Siūlykite tuos įstatymų projektus, siūlykite tuos sprendimus, kuriuos reikia padaryti, kad situacija gerėtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad man T. Tomilinas paaiškintų, kuriai Vyriausybei šita rezoliucija skirta – ar dabartinei, ar tai būsimai, kuri jau nuo pirmadienio veiks?
PIRMININKAS. Tai nėra dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)
11.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3104(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3104. Pranešėjas – J. Bernatonis. Priėmimas. Pataisų, pasiūlymų nėra. Į tribūną nebūtina eiti.
Vienas straipsnis. Priimame pastraipsniui. Galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3104) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog dėl įrašo ir kad būtų aišku, ko prašė profesinės sąjungos. Perskaitau ponui T. Tomilinui: „Prašome rezoliucija palaikyti kolektyvines derybas su „Linava“, Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumą, nustatant 1 tūkst. 100 eurų vairuotojams atlyginimą ir mokant nuo jų 80 % dienpinigių.“ Forumo pirmininkas B. Bučelis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū.
11.24 val.
Įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektas Nr. XIIIP-3185(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektas Nr. XIIIP-3185. Priėmimas. Pranešėjas taip pat yra J. Bernatonis. Pasiūlymų nėra, nekviečiame. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.
Dėl motyvų dėl šio projekto neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3185(2) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3278(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vietnamo Socialistinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl piliečių readmisijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3278(2). Priėmimas. Taip pat pranešėjas J. Bernatonis. Pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. (Balsai salėje)
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai. Visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3278(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3210(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3210(2). Pranešėjas – A. Palionis. Pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3210(2) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1760 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3221(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Lygių galimybių įstatymo 1, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3221(2). Pranešėjas – V. Simulikas. Priėmimas. Pataisų nėra. Į tribūną pranešėjo nekviečiame.
Motyvai. Dėl motyvų dėl viso užsirašė M. Majauskas. Motyvai už. Atsisako. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 102: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3221(2) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.30 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2773(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, tęsiame. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2773(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai prieš – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pasisakiau prieš visas dirbtines kadencijas, nes jos po to sukelia papildomų problemų, ieškant vadovų. Kai kuriose srityse dabar neapsimoka būti vadovu, nes po kadencijos tave išmeta ir negali niekur toliau eiti, net pamokų negali gauti. Tai aš manau, kad mes užsižaidėme su kadencijomis, juo labiau kad jeigu jau reikia keisti vienai priklausančiai, Seimo skiriamai kontrolierei, reikia sutvarkyti visus, o ne atskirai pavienį siūlymą, ir teikti svarstyti. Todėl nemanau, kad tai pats geriausias sprendimas, juo labiau kad, praėjus kadencijai, kontrolierė turi atsiskaityti, ir Seimas turi teisę nesiūlyti jos toliau, o, įvedus kadencijas, netgi labai gerai dirbantis žmogus jau neturės jokios teisės ir galimybės eiti šias pareigas, nors puikiai su tuo susitvarko. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš suprantu, galbūt regionuose, rajonų tam tikrose kultūrinėse įstaigose, galbūt dar specifinėse organizacijose, kur iš tiesų yra labai sunku pritraukti kompetentingus vadovus, nelabai, matyt, yra, iš ko rinktis. Bet čia mes kalbame tikrai apie labai svarbią instituciją, instituciją, kurioje svarbu ir šviežias požiūris, neužsisėdėjimas, ir svarbu principingas požiūris. Man atrodo, tikrai nepakenktų rotacija. Tokio lygio institucijose ir kadencijų nustatymai tikrai niekaip neapribotų galimybės jau einančio šią kadenciją ar paskirto naujo nudirbti rimtus darbus. Nes dvi kadencijos yra pakankamas laikotarpis, ir pokytis, kaip ir visur, man atrodo, yra reikalingas ir būtų į naudą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. Šarknickas. Prašom, kolega. Nėra. J. Sabatauskas. Prašom, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, argumentas, kad tai nustatyta Seimo kontrolierių įstatymu, man ne argumentas. Nes ir Seimo kontrolierių kadencijų apribojimas, mano manymu, yra neteisėtas. Nesąmonė yra apriboti, nes tai yra konstitucinė pareigybė. Pačioje Konstitucijoje tik dviejų rūšių pareigūnams yra numatytas kadencijų ribojimas, tai yra Respublikos Prezidentui ir Konstitucinio Teismo teisėjams. Visų kitų pareigūnų, kurie minimi Konstitucijoje, Konstitucija neriboja kadencijų skaičiaus, ir tas išmislas, kurį dabar darome Seime, yra visiška nesąmonė. Riboti kadencijas pareigūnams, kurie puikiai dirba, yra atsikratymas ir noras pasodinti savus. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. P. Urbšys – motyvai už. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai reikia padėkoti geriamajam J. Sabatauskui už tą atvirumą. Pasirodo, tie, kurie pasisako prieš kadencijas, orientuojasi į konkretų asmenį, nes mano, kas šitas asmuo yra nepakeičiamas ir jokių kadencijų negali būti įvedama. Jeigu mūsų valstybėje atsiranda pareigūnų iki gyvos galvos, ar čia vis dėlto mes sukuriame gerą precedentą?
Jeigu kalbėtume apie antikonstitucinius sprendimus, ten, kur Seimas balsavo dėl kadencijų įvedimo (faktiškai visose valstybinėse institucijose), pažeidė Konstituciją? Deja, ne, nes tiek Teisės departamentas, tiek ir mūsų komitetai, kurie vertino šią teisinę situaciją, jokiais būdais šio dalyko nepripažino, todėl nereikia klaidinti Seimo. Taip pat nereikia klaidinti Seimo kalbant, kad Seimo pavaldumo institucijose nėra kadencijų. Kaip tik retas atvejis, kai tos kadencijos nenustatytos. Seimo kontrolieriaus – nustatyta, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko kadencija nustatyta. Ir aš galiu dar vardinti ir vardinti. Kaip tik dabartinė situacija dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus yra išskirtinė. O jeigu mes kalbame, kad ta problema, vaiko teisių apsauga, yra išskirtinė ta prasme, kad mes turime dėti tikrai dideles pastangas, kad toje pareigybėje neatsirastų būtent ydingumo, kuris gali atsirasti tada, kai jai vadovauja nepakeičiamas vadovas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, šis kadencijų vajus visiškai nepasiteisino. Jeigu mes kalbame apie kompetenciją, tai kompetencija atsiranda per ilgą darbą ir patirtį, o ne kas nors nori kuo nors pabūti. Turbūt iš manęs daugiausiai dabartinė vaiko teisių kontrolierė turės susilaukusi pastabų įvairiais klausimais, negailėjau aš jai nė vienos kritikos. Bet aš manau, kad pats principo įteisinimas yra blogas. Jei mes manome, kad mūsų, Seimo, skirtas pareigūnas nesusitvarko su pareigomis, turime visus svertus bet kada pakeisti jį. Tai yra mūsų skiriamas pareigūnas motyvuotu sprendimu, jei jis nesusitvarko. O jei mes neturime valios to daryti, norime patyliukais ką nors daryti, tai čia įvedame prastą dalyką. Ir visur tai jau vyksta. Mes matome, kaip visos institucijos šiuo metu patiria tam tikrą eroziją, nes ateina žmonės, kurie neįsigilinę į tą sritį. Lietuva nėra Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios turi labai daug pasirinkimo iš ko nors. Mes ugdome savo atstovus tose srityse, investuojame į įvairius tarptautinius renginius, jų parengimą ir visa kita, o paskui lengva ranka imame ir atsisakome, nors jie gerai dirba, tarkime. Tai kur čia ta prasmė?
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, praėjusių metų pabaigoje Seimas jau nuėjo tuo keliu, kad apribojo Seimo kontrolierių kadencijų skaičių. Iš dalies sutinku su kolegomis, kurie kvestionuoja, ar tai buvo teisingas kelias, ar ne. Tačiau mes Žmogaus teisių komitete traktuojame šią situaciją kaip neteisingą, kai Seimo kontrolieriams galioja vienos normos, o vaiko teisių apsaugos kontrolierei galioja kitos normos. Su vaiko teisių kontroliere kalbėjome ir diskutavome. Ji iš esmės pritaria, kad geroji užsienio šalių praktika būtent ir diktuoja tokius apribojimus.
Kitas dalykas. Lietuvoje ši institucija yra be galo susilpninta, jai neskiriamas pakankamas finansavimas. Mano manymu, jei Seimas šiandien pritars apriboti šias kadencijas, turėtume taip pat kalbėti ir apie tai, kaip sustiprinti šią labai stiprią instituciją visų pirma skiriant jai pakankamą finansavimą, nes šiandien resursų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga turi labai labai mažai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 75, prieš – 3, susilaikė 27. Skelbiu priimtą. (Gongas)
11.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1868 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3272(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3272(2). Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Nekrošių. Prašom, kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki. Pagrindinio komiteto išvada yra tokia – pritarti. Balsavo 10 už, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritariame. Dėkoju.
11.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1268(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1268(3). Svarstymas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją ar ponią A. Širinskienę?.. Nes užrašyta, kad pateikia išvadą komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Projektas Nr. XIIIP-1268(3).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas balandžio 24 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą ir jam pritarė visais balsais, tai yra dešimčia balsų balsuodamas už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. Pone Antanai Vinkau, prašome į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, šių dviejų straipsnių pakeitimo projektu siekiame įteisinti nuostatą, kad už neteisingų duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus kompensuojamuosius vaistus, įsigytas medicinos pagalbos ir ortopedijos technines priemones pateikimą Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligoninių kasoms būtų atsakingi ne tik įstaigų vadovai, bet ir kiti atsakingi asmenys, kuriems šios funkcijos yra priskirtos ar pavestos įstaigų vidiniais teisės aktais. Tokius duomenis pateikia įstaigoje dirbantys darbuotojai, kuriems vidaus teisės aktais priskirtos šios funkcijos, ir už jų atlikimą šie darbuotojai prisiima visišką atsakomybę.
Atkreiptinas dėmesys, jog pateikiamų duomenų kiekiai yra labai dideli. Pavyzdžiui, didelė ligoninė per vieną mėnesį sukoduoja 45 tūkst. stacionarinių ir 300 tūkst. ambulatorinių paslaugų. Praktiškai perduodant duomenis, pasitaiko netyčinių žmogiškų klaidų suvedant tokius didelius paslaugų kodų kiekius. Kodekso nuostatos, kad tokiais atvejais atsako tik įstaigos vadovas, yra nelogiškos, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, sudaro galimybę iš tiesų nusižengusiems asmenims išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, ką drįsau pasakyti, pakartotinai prašau jūsų pritarti ir balsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Pasiūlymų, gerbiamieji kolegos, nebuvo.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Motyvai… Kol A. Vinkus ateis, motyvai prieš – M. Majauskas. Prašome. Nėra. Gerbiamas Antanai Vinkau, ar jūs norėtumėte dar kalbėti? Jau jūs pasakėte. Ačiū.
Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
11.44 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5051 straipsniu ir 589, 614 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(3). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja ponia Agne Širinskiene, prašome perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat 24 dieną svarstėme dar vieną Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą. Iš esmės atsižvelgėme į visus Teisės departamento ir patarėjų pasiūlymus. Komitetas pritarė: už balsavo 8, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. Kviečiu J. Razmą diskutuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu bus pritarta šiam projektui po svarstymo, aš siūlyčiau priėmimą atidėti iki kokių nors tolesnių geresnių laikų, kai čia susirinks atsakingesnis Seimas ir suvoks, kad netinka laikinųjų tyrimo komisijų sudarymą naudoti kaip instrumentą kovojant su politiniais konkurentais. Be abejo, pagal dabartinį reglamentavimą Seimo dauguma, turėdama reikiamą balsų skaičių, gali sudaryti tyrimo komisiją dėl kiekvieno aktyvesnio opozicijos nario, kad po to jį iškviestų, kad jis būtų priverstas dėl ko nors teisintis, paskui balsuoti už politizuotas, dirbtinai sukonstruotas išvadas. Deja, mes tokią praktiką matome šiandien Seime, bet tos tendencijos jau ir anksčiau buvo išryškėjusios.
Jeigu būtų atsakingai sudaromos laikinosios tyrimo komisijos dėl valstybei svarbių reikalų ir jeigu mes iš esmės vieningai balsuodami sutartume, kad tai tikrai verta parlamentinio tyrimo, be abejo, galėtų būti kokios nors, kaip dabar teikiamame projekte numatyta, sankcijos, jeigu komisijoms neteikiama informacija, jeigu teikiami melagingi duomenys ir taip toliau. Tuo labiau kad buvo tokios sankcijos, kai dar galiojo Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Jos buvo numatytos. Bet šiandien aš kviečiu vis dėlto nepalaikyti, nesuteikti tokio instrumento naudoti neatsakingai sudarytoms, politizuotoms komisijoms, į kurias atsisako eiti ir jų veikloje dalyvauti ne vienos frakcijos nariai.
Jeigu kalbėtume apie patį projekto turinį, aš matau, kad jis gana ydingas ir taisytinas. Pirmas dalykas, jeigu tą projektą lyginsime su Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, tai pastarajame aptiksime, kad už melagingus parodymus, melagingos informacijos pateikimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o čia siūloma už tai administracinė atsakomybė. Manau, kad neturi būti tokio dvigubo atsakomybės varianto, mes apsispręskime: arba ten išbraukime baudžiamąją atsakomybę, dėl kurios liudijantis asmuo pasirašo, ir palikime tik administracinę, arba atvirkščiai.
Toliau, dėl protokolų surašymo. Projekte numatyta, kad pažeidimų protokolus turės surašyti komisijų nariai. Deja, komisijų nariams niekas nėra iškėlęs teisininko kvalifikacinių reikalavimų ir tikrai ne kiekvienas yra pajėgus surašyti tuos protokolus. Jeigu numatome tų protokolų surašymą, aš manau, būtų logiška numatyti, kad tai pavedama Seimo kancleriui, gavus iš komisijos atitinkamą išvadą, o ne atskiri komisijos nariai turėtų fantazuoti, kokį čia protokolą surašyti.
Kitas dalykas (čia jau yra atskira mano pataisa), aš nemanau, kad reikėtų prievartauti, kad žmogus būtinai ateitų į komisiją ir fiziškai liudytų, o jeigu neateitų, už tai grėstų sankcija. Yra žmonių, man teko susidurti ne vienoje komisijoje dirbant, kuriems yra didelis psichologinis stresas ateiti į komisiją. Kita vertus, komisijos nariai yra ne kokie nors kvalifikuoti tardytojai, kad čia išsikvietę būtinai kažką sugebėtų išspausti. Aš manau, jeigu žmogus sąžiningai ir išsamiai raštu atsako į pateiktus komisijos paklausimus, to turi užtekti, kad čia nebūtų per tuos kvietimus dirbtinai plėtojami viešieji ryšiai, kad štai tas ar tas atėjo, čia rodo, jis kažką aiškinasi. Reikėtų vis dėlto siekti tvarkingo teisinio ir prasmingo komisijos darbo. Deja, tas projektas yra taisytinas tuo požiūriu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu diskutuoti A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai ne tas klausimas, kuriuo aš labai stiprus, bet sprendžiant iš to, kas vyksta, tai labai norėčiau, kad visi nueitų į pirmus rūmus, ten yra toks užrašas, parašytas mūsų patriarcho, kad Seimas atsikvošėtų. Iš mūsų žmonės laukia gerų darbų, bet mes paskendę, pirma, komisijų kūrime, po to komisijos nesusitvarko su darbu, tęsiam laiką vis ilgiau ir ilgiau, kuriame naujas komisijas, tada matydami, kad ir patys nespėjame, ir kiti nenori eiti, galvojame, kaip iš to daryti didesnį šou ir toliau. Tada sugalvojame, kad reikia kaip policijai ką nors už tai nubausti.
Gerbiamieji, kodėl autoriai iš karto neįrašė atvesdinimo į Seimo komisijos posėdį? Aš manau, tai būtų kur kas geriau negu bauda. Galbūt komisijos greičiau baigtų darbą, mes galėtume sukurti dar vieną laikinąją komisiją, kuri užsiimtų tik atvesdinimu Seimo narių ir kitų žmonių, kurie nenori ateiti ir pasakoti. Mes einame į kažkokią beprotybę, toliau lendame, ir nežinau, ar tai yra Seimo darbas. Aš manau, kad tikrai tai ne Seimo darbas. Paskaitykime, ką Seimas turi daryti. Mes turime parengti kvalifikuotus įstatymus, kurie sudarytų mūsų institucijoms visas sąlygas dirbti ir priimti, jeigu kas nors blogai elgiasi, sankcijas ar dar ką nors. Dabar mes norime būti ir teisėjai, ir policininkai, ir dievai žino kas. Turbūt ne ta Seimo paskirtis.
Aš manau, kad Seimas neišlenda iš reitingų duobės būtent dėl tokio mūsų užsispyrimo ir tokių siūlymų. Viską galima daryti paprasčiau.
Kita versija pagal sąmokslo teoriją, aš manyčiau, kad prastai su biudžetu, ir galvojame per komisiją surinkti papildomų lėšų į biudžetą. Jeigu sukursime dar keletą papildomų komisijų ir pakviesime tuos, kurie neis, tai po tūkstantėlį galime kažkiek ir surinkti. Tokios mintys kyla skaitant šituos nutarimų projektus. Todėl kviečiu – paskaitykite, ką mums rašė J. Basanavičius, ir nebalsuokite už tokius įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. Yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamasis Jurgi Razma, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip aš minėjau, pakaktų numatyti atsakomybę ir atitinkamas sankcijas, jeigu asmuo nepateikė informacijos raštu, bet jeigu dėl tam tikrų savo psichologinių savybių ar kažkokių kitokių aplinkybių, ar tiesiog protestuodamas prieš tokius visokius politinius žaidimus jis vis dėlto atsisako atvykti į komisijos posėdį, už tai sankcijos nereikėtų numatyti. Juk svarbu komisijai gauti informaciją. Jeigu ji gauna tą informaciją raštu pagal suformuluotus klausimus, aš manau, to komisijai pakanka. Žinoma, su ta sąlyga, jeigu komisija nenori iš to savo darbo daryti kažkokio politinio šou.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas šitam pasiūlymui nepritarė. Mes iš tikrųjų nesupratome, kodėl yra eliminuojami kai kurie komisijos veiklos būdai ir padaromi nesankcionuoti.
Kita vertus, visi puikiai suprantame, kad toks pono J. Razmos siūlomas reguliavimas, ką mes ir komitete diskutavome, tiesiog labai ištęstų komisijų veiklą, nes prasidėtų labai ilgas susirašinėjimo procesas. Manau, mes to irgi nesiekiame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už J. Razmos pasiūlymą. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, logiškas pasiūlymas, nes komisija turi žinoti, ko klausti, o ne daryti spektaklį, pasikviesti žmogų ir tik tada galvoti klausimus. Jei yra kilę klausimų, tai dar, ko gero, atsakingiau yra juos pateikti raštu negu žodžiu.
Manyčiau, kad turėtume pritarti. Turbūt ir šiose komisijose buvo susidariusių situacijų, kai žmonės ne visada galbūt galėjo atvykti. Priėmę tokį įstatymą jūs turėsite daugiau problemų aiškintis, kodėl neatvyko, nes iš tikrųjų būna ir rimtų priežasčių, kodėl negali atvykti, negu kad uždavę klausimus vienu ar kitu atveju raštu ir gavę atsakymus. Manyčiau, kad turėtume pritarti. Tai padėtų komisijai dirbti operatyviau, negu susirašinėti, dėl ko atvyko ar neatvyko. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Komiteto nuomonė – jam nepritarti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už pasiūlymą – 39, prieš – 35, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Prieš – A. Sysas. A. Syso nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai dar kartą rodo, kad šitas Seimas iš tikrųjų išsisėmė, ypač valdančioji dauguma. Neturime kuo užsiimti, nedirbame prie įstatymų, o paprasčiausiai tobuliname spektakliams reikalingus teisės aktus, kad galėtume daryti čia šou, ką nors atvesti, ką nors apklausti, kas nors raštu neatsakys, kas nors turės baudą mokėti.
Apskritai po šio Seimo pats komisijos tikslas išsigimė. Anksčiau komisijos buvo labai retos ir sudaromos dėl rimtų dalykų, tai yra tam tikrų patikrinimų, kai iš tikrųjų kilo problemų dėl politikų elgesio. Šiuo metu tai yra tik spektaklių įrankis. Kai kas galbūt nori pasidaryti politinių dividendų arba vienų reitingus pamažinti, kitų padidinti. Tokioms pataisoms mes negalime pritarti, nes Seimas tampa ne įstatymų leidybos, o spektaklių ir kažkokių politinių dramų vieta. Reikia atmesti tokius pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, anksčiau komisijas kūrė vien tik konservatoriai. Ir kokias komisijas jie sukurtų ar Seimo narį persekiotų, jie galėjo metų metus persekioti pavienius Seimo narius ir panašiai. Dabar ta lazda atsisuko į konservatorių pusę. Bet kiti Seimo nariai, jeigu juos pakviesdavo komisija, ateidavo ir liudydavo, o, pasirodo, konservatoriai ir dabar dar nekaltai pradėti ir neliečiami. Nors Prezidentė pasakė – nėra išskirtinių, pasirodo, tiek A. Kubilius, tiek kiti išskirtiniai ir jų tarnautojai, visokie bankų valdytojai gali neiti, gali tyčiotis iš komisijų.
Manau, kad šitoms patyčioms tikrai laikas padaryti galą. Jeigu pagal Lietuvos Konstituciją Seimas yra aukščiausia institucija, sudarė komisiją, visi besąlygiškai turi ateiti, turi liudyti, turi duoti parodymus, taip pat ir konservatoriai, A. Kubilius ir, be abejonės, G. Landsbergis. Aš siūlau balsuoti už šitą komisiją, kad nebūtų išimčių ponams konservatoriams.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Balsuojame, o visos replikos… Dėl vedimo tvarkos. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi čia toks svarbus klausimas, tai aš norėčiau išgirsti R. Karbauskio paaiškinimą, ar atiduodamas Vyriausybės valdymą konservatoriams jis atiduos ir šitas tyrimo komisijas? Jeigu taip, tai tada aš pritariu, nes pirmuoju iš tikrųjų pakviestume P. Gražulį paliudyti apie ką nors ir pasinaudotume visomis šitomis galimybėmis.
Dar daugiau, kadangi P. Gražulis aiškino, kad Seimas yra virš visko, aš siūlau iš 2 straipsnio išbraukti nuorodą, kad Seimo nariai gali išrašyti protokolus tik pagal 505 straipsnį. Seimo nariai galėtų turėti galimybę išrašyti protokolus apskritai pagal visus straipsnius – Administracinių nusižengimų kodekso, kas gatvėje, kas kur nors kitur. Rašytume tuos protokolus ir galėtume turbūt prasmingiau praleisti laiką. O šiaip jau siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad nei Konstitucija, nei Seimo statutas nenumato Seimo nariams teisės išrašyti kokius nors protokolus. Gal pagalvokite dar iki kito antradienio, ar tikrai jūs norite šitų galių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo Nr. XIIIP-1998(3).
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 54, prieš – 30, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
12.01 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3388 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-13 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3388. Ministras V. Sinkevičius. Atsiprašome, kad truputį vėluojame pagal darbotvarkę, bet manome, kad pavyks greitai pateikti. Pateikimas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Teikiamas svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas dėl pasirinkimo sandorių apmokestinimo, kitaip vadinamo opcionu. Įstatymo projektu siūloma neapmokestinamoms pajamoms priskirti darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens nauda, gauta įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įgyjamos ne anksčiau kaip po trejų metų nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo. Tokiu atveju mokamas GPM ir valstybinio socialinio draudimo mokestis tuo atveju, kai teisė įgyjama ne anksčiau kaip po trejų metų.
Kas keičiasi nuo dabartinio reguliavimo? Dabartinio reguliavimo esmė, kad jeigu, pavyzdžiui, startuolis, maža įmonė suteikia opcioną, tai yra akcijas, savo darbuotojams iš anksto, jos iš karto yra apmokestinamos gyventojų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiais. Dažnu atveju yra labai sudėtinga nustatyti, kokia vis dėlto yra tos akcijos vertė. Be to, jos savininkas dar neįgyja visų į ją teisių. Kai jis jau išperka tas akcijas, tai yra bent po trejų metų, tuomet jau yra žinoma tikroji vertė ir nuo tos tikrosios vertės yra sumokami mokesčiai. Toks reguliavimas nėra išimtinis. Jis yra taikomas visoje Europos Sąjungoje. Esminis turbūt yra mūsų startuolių ekosistemos konkurencingumas. Tai būtų dar viena iš priemonių, kaip startuoliai galėtų konkurencingai pritraukti darbuotojus dirbti, negalėdami, sakykim, iš karto mokėti didelių atlyginimų, bet tai būtų kaip viena iš papildomų paskatų.
Prašau po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas klausia pirmasis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti. Juk tai, nors kalbate apie startuolius, bus taikoma, be abejonės, ne tik startuoliams?
Kitas dalykas – treji metai. Kitame įstatymo projekte jūs siūlote sąvoką, kas laikytina startuoliu. Tai yra labai mažos įmonės, kurios veikia ne ilgiau kaip penkerius metus. Tai gal po penkerių metų reikėtų tokias teises suteikti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Metai dabar nėra keičiami. Ir dabar galioja treji metai. Pradinis Vyriausybės siūlymas buvo dveji dėl konkurencingesnės aplinkos, bet dėl tos rizikos, apie kurią jūs sakėte, kad būtų taikoma ne tik startuoliams, šiuo atveju mes negalėjome apsibrėžti, tikrai tokią galimybę turėtų ir įmonės, sakykim, atlyginimus po dvejų metų išsimokėti akcijomis. Mes to nepriėmėme ir palikome dabar galiojančius trejus metus, o tai yra optimalu – visose aplinkinėse valstybėse būtent treji metai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, turiu du klausimus.
Vienas. Minėjote, kad visoje Europos Sąjungoje tai yra taikoma. Ar teisingai supratau, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje tai nėra taikoma? Jeigu galėtumėte, patikslinkite.
Antras klausimas. Kaip būtų apsisaugoma nuo piktnaudžiavimo? Startuolis nebūtinai reiškia, kaip pasakyti, du žmonės ir šuo. (Balsai salėje) Tai gali reikšti ir didelę korporaciją, kuri įkuria nedidelę įmonę. Ar čia nebus vietos piktnaudžiauti? Tai dėl Europos Sąjungos šalių – minėjote, kad visoje, ar tikrai visoje, ar Lietuva išskirtinė čia, ir kaip bus apsisaugoma nuo piktnaudžiavimo?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirma, mes žiūrėjome regioninį pjūvį. Aukcionai regione yra reguliuojami būtent taip, kaip mes siūlome, ir daugumoje valstybių. Esminis dalykas, kuo Lietuva buvo išskirtinė, kad gavęs tas akcijas, kurių vertės dažnu atveju realiai nežinai, tu jau turi susimokėti visus mokesčius. Gerai, jeigu tai daro, sakykim, na, didelis bankas, motyvuodamas savo darbuotojus, duoda kartais jiems akcijų. Nuo banko akcijų vertės labai lengva susimokėti visus mokesčius ir žinoti jų kainą. Startuolio atveju tai yra labai sudėtinga padaryti. Be to, tos teisės tau dar kaip ir nepriklauso – tu turi tas akcijas, bet jų nesi išsipirkęs. Ką mes siūlome padaryti, tai po trejų metų tas akcijas išsipirkti. Šiuo atveju saugiklis ir būtų, kad tu susimoki šiaip ar taip tuos visus mokesčius nuo akcijų vertės, kai išsiperki jas. Čia labai kažkaip apeiti nepavyks. Jeigu norėsi išsipirkti, parduoti akcijas, šiaip ar taip susimokėsi visus mokesčius. Priklausys, kokia bus tuo metu tų akcijų vertė.
Manome, kad yra ydinga iš karto susimokėti mokesčius, nes dažnu atveju tai yra tiesiog neįmanoma nustatyti. Kai įsikūrė „TransferGo“, turbūt labai mažai kas galėjo pasakyti, kokia yra tikroji jų akcijų vertė. Dabar yra daug lengviau tai padaryti, kai jau įmonė yra visiškai veikianti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Skardžius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ministre, iš tikrųjų labai gera idėja paskatinti darbuotojus akcijomis, bet gal diskutuojant su verslu yra ir platesnių kokių nors pamąstymų, sakykim, ar pelno dalimi paskatinti darbuotojus, ar dar kaip nors, galbūt taip pat tam tikromis lengvatomis? Gal yra dar kokių nors platesnių minčių?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Šiuo įstatymu, be jokios abejonės, tokių klausimų nesprendžiame ir labai sudėtinga yra ta diskusija dėl, sakykim, pelno padalijimo ir panašių dalykų. Man labai sunku dabar ką nors pakomentuoti. Šiuo klausimu mes sprendžiame, sakykim, tą dvigubą apmokestinimą, kuris daro mūsų startuolių ekosistemą nekonkurencingą, palyginti su tomis pačiomis Latvija ar Estija.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū. Atsakysiu į prieš tai buvusį klausimą. Akcija ir yra pasidalinimas pelno dalimi, nes mokami dividendai, jeigu įmonė yra pelninga. Bet aš norėjau pasitikslinti, ar aš teisingai suprantu. Jeigu darbuotojas išsipirks akcijas anksčiau nei praeis trejų metų laikotarpis, tos akcijos bus apmokestintos?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
A. PALIONIS (LSDDF). Čia teisingai suprantu?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Trejus metus būtina išlaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi D. Kreivys.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano vos ne panašus klausimus. Jeigu išsipirktų anksčiau, sakykim, po metų, tik keista, kad jūs nenustatote ir trumpesnio laikotarpio galimybės, kokią naudą turėtų akcijų turėtojas ir kokių mokesčių jis būtų nesumokėjęs, jeigu yra įvestas trejų metų cenzas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Treji metai būtent ir leis jam būti, sakykim, neapmokestintam du kartus. Anksčiau išsiimant, tu privalėsi susimokėti visus mokesčius. Saugiklis yra todėl to trumpesnio termino, kad nebūtų piktnaudžiavimo, ką A. Anušauskas ir turėjo omeny, kad metai yra labai trumpas terminas. Realiai mes galime turėti susitarimą, aš jums mokėsiu oficialų, sakykim, daug mažesnį atlyginimą, bet po metų jūs, išsipirkę akcijas, susigrąžinsite tą su kaupu ir nesumokėsite kai kurių mokesčių valstybei. Čia yra visa esmė, kad treji metai yra jau pakankamas terminas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia D. Kreivys. Prašome.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, jūs kitame įstatyme apibrėžiate inovatyvius startuolius. Ar gerinant visą ekosistemą nebūtų galima padaryti taip, kad būtų einama dar toliau ir būtent tiems inovatyviems startuoliams aukcionų išvis neapmokestinti ateityje, nes tai duotų papildomos motyvacijos ir angelams, ir darbuotojams, ir visiems kitiems investuoti į tokias įmones?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Geras klausimas. Trečiuoju klausimu aš pristatysiu startuolio apibrėžimą, kas bus pirmasis žingsnis, bet šiuo atveju yra sunku nustatyti, kas yra iš tiesų inovatyvus startuolis. Ir tai turėtų būti būtent mūsų, čia turbūt politikų, susitarimas, ką mes laikome iš tiesų inovatyviu startuoliu, kuriam būtent galėtų būti taikoma tokia lengvata, kuriai aš tikrai pritarčiau ir pasirašyčiau, išvengiant piktnaudžiavimų ir panašių dalykų. Aš manau, kad mes turime verslią Lietuvą, kuri dirba pakankamai daug su startuoliais, kuri galėtų nustatyti jų inovatyvumo lygį, bet mes, valstybė, turime apsispręsti, į kurias inovacijas mes taikome, kokios yra prioritetinės ir kas galų gale, koks yra lygis to inovatyvumo, nes startuolių yra įvairių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Tik motyvai už. Ar norite? Atsisakote. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Tiek to, nėra norinčių kalbėti, pritariame po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju. Skelbiame komitetus. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Pritarėme. Ačiū.
12.11 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3391 (pateikimas)
Kitas jūsų teikiamas, gerbiamas ministre, įstatymo projektas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3391. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas – pirmiausia siekiama perkelti profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. 2019 m. sausio 25 d. Europos Komisija pateikė oficialų pranešimą dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros dėl Profesinių kvalifikacijų pripažinimo direktyvos nuostatų netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę yra perkeltos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.
Įstatymo projektu siūlomi du pagrindiniai dalykai. Pirmiausia įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, kompetentingai institucijai priėmus sprendimą taikyti kompensacinę priemonę tinkamumo testą, paslaugos teikėjas turėtų galimybę teikti laikinas paslaugas Lietuvoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo taikyti tokį testą. Į šį terminą įskaitomas ir testo atlikimas.
Antra, taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad specialus įgytų teisių režimas būtų taikomas Lietuvoje ir kvalifikacijoms, kurios pradėtos rengti Kroatijoje iki 1991 m. spalio 8 d. Po pateikimo prašyčiau jūsų pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs viską labai išsamiai pasakėte, niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomas nenumatytas. Tam pritarėme. Siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Dėkoju, gerbiami kolegos.
12.13 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3383 (pateikimas)
Gerbiamas ministre, kitas jūsų pateikiamas įstatymo projektas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3383. Prašome pateikti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonė „Pradedančiosios įmonės (startuolio) sąvokos ir veiklos reglamentavimas teisės aktuose“.
Pagrindiniai Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektu daromi pakeitimai yra trys. Tai pirmiausias ir svarbiausias, kad apibrėžiama „startuolio“ sąvoka, nustatoma, kad startuolis – tai didelė ir inovacijomis grindžiama, verslo plėtros potencialą turinti labai maža ar maža įmonė, veikianti ne ilgiau kaip penkerius metus. Startuolio apibrėžimas įstatymu leis ir toliau stiprinti vieną prioritetinių šalies ekonomikos sričių, būtent startuolių ekosistemą.
Antra, pagal Europos Komisijos rekomendaciją patikslinama sąvoka „ekonominė veikla“. Šios apibrėžties patikslinimas sudarys galimybę ne pelno siekiančioms organizacijoms gauti valstybės paramą. Ir trečia, atliekami kiti pakeitimai, susiję su ministerijos vardo pasikeitimu, yra daugiau teisinės technikos. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, bet prieš tai reikės atsakyti į klausimus. A. Anušauskas klausia pirmasis. Ruošiasi A. Palionis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, dėl startuolio apibrėžimo. Ne paslaptis, kad startuoliai – tai nebūtinai maža ar labai maža įmonė, kai kurios jų priima ir dešimtis darbuotojų. Ar jos jau bus nebe startuolių kategorijos su visomis skatinimo priemonėmis? Ar šis apibrėžimas yra pakankamai tikslus, kad tai yra tik maža ir labai maža įmonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Nėra lengva tai apibrėžti. Esame vieni pirmųjų Europos Sąjungoje. Beje, dabar dalyvaujant Bukarešte neformalioje Ministrų Taryboje – Europos Sąjungoje matoma kaip problema, kad startuolis nėra apibrėžtas, nes Europoje viena pagrindinių problemų yra prieiga prie kapitalo ir dažnai leidžiamos priemonės, kurios, sakoma, yra skirtos startuoliams, bet jomis pasinaudoja realiai visi ir startuoliai to negauna. Europos Sąjungoje yra skatinama, kad valstybės narės apsibrėžtų, kas yra startuolis. Aš tikiu, kad su nauju Parlamentu ir Komisija bus judama link to paties tikslo.
Kaip gimė šis apibrėžimas? Iš tiesų jis buvo suderintas pirmiausia su pačia startuolių bendruomene. Nuolatiniuose susitikimuose su jais mes kalbėjome, kas galėtų tiksliausiai atitikti, išvengiant galų gale piktnaudžiavimų, bet, antras dalykas, pasinaudojant tiek valstybės parama, tiek Europos Sąjungos investicijomis į tas įmones, kurių yra pradinė fazė. Tai yra labai svarbu, nes dažnu atveju startuoliui, išaugusiam iš pradinės fazės, jau pasiekusiam (…) fazę, tokios paramos nereikia, tai galbūt ir to apibrėžimo taikyti nereikėtų, jis galėtų naudotis kita esama parama.
Bet maža arba labai maža įmonė yra pakankamas skaičius, nes dažniausiai startuolių, kurie pradeda, komandą sudaro 10–15 narių. Nesu netgi, tiesą sakant, matęs, kad startuolis turėtų 50 žmonių komandą, esant pradinei fazei ir būtent iki penkerių metų, kai jam labiausiai reikia pagalbos. Tie penkeri metai yra periodas, sakykime, inkubavimo periodas, kai jis arba išgyvena ir po to jau auga ir konkuruoja kaip normali įmonė, arba, deja, projektas būna nepavykęs, skatinčiau imtis kito projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu šnekėtume apie stambias įmones, tikriausiai apibrėžimas būtų ne Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. Bet aš norėčiau pasitikslinti dėl penkerių metų laikotarpio. Ar jis skaičiuojamas nuo įmonės įsteigimo datos, ar nuo įmonės veiklos pradžios?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Geras klausimas. Manau, kad jis turėtų būti skaičiuojamas nuo įmonės veiklos pradžios, bet patikslinsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi D. Kreivys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, ar galėtumėte patikslinti, šiuo metu pagal tokius sandorius yra gaunamos gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo pajamos ir apie kokias sumas mes kalbame? Ar šiuo metu šia opcija nesinaudoja gyventojai, todėl iš esmės jų priskyrimas prie neapmokestinamųjų pajamų neturės jokios įtakos pajamų surinkimui?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Palaukite, ar dabar mes grįžome prie prieš tai svarstyto klausimo?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). 3388 ar?..
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, jūs grįžote prie pirmo pateikto klausimo, kuris jau buvo, jei neklystu, prie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto, taip?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, tuomet galbūt suklydau.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, aš turiu tokį klausimą. Sveikindamas startuolio apibrėžimą, norėčiau paklausti iš karto. Apibrėžimas man suponuoja, kokių priemonių mes imsimės juos remti ir skatinti, nes automatiškai turbūt apibrėžimas suponuoja kitus veiksmus. Man norėtųsi žinoti bent kokias dvi, tris, keturias priemones ar lengvatas, kurias jie gaus ir kurias galės taikyti, kurios bus taikomos būtent šitoms įmonėms?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai, apie žingsnius, kurie jau padaryti ir dar (…). Tai vienas – turbūt jau girdėjote apie startup (…), žengtas labai svarbus žingsnis dėl jos. Aš tikiu, kad savo įsipareigojimus Migracijos departamentas įgyvendins.
Antras – labai svarbu yra Akceleravimo fondas, kuris suteiks daug daugiau galimybių būtent pradinės stadijos startuoliams gauti priėjimą prie kapitalo.
Ir trečias – kaip labai svarbus verslo angelų tinklas, kuriam labai sunkiai sekėsi įsivažiuoti. Dabar mes radome galimybių jam padėti. Aš manau, kad tai yra viena iš svarbių ekosistemos dalių, kurios pradinėje stadijoje startuoliams galės padėti.
Bet kas mums yra labai svarbu šioje vietoje, tai mes supaketuosime prie „Versli Lietuva“ tą paketą iniciatyvų, kurios būtent bus taikomos startuoliams. Mums labai svarbu žinoti, kiek valstybėje mes jų galų gale iš tiesų turime, kad startuoliai registruotųsi kaip startuoliai, nes dažnu atveju dar turime tą problemą, kad nežinome, kiek jų yra. Čia ir yra ta motyvacija, kaip jūs sakėte, ne tik apibrėžimas, bet galų gale ir priėjimas prie kapitalo akceleravimo fondo. Galų gale ir tos konsultacijos, kurias „Versli Lietuva“ yra kompetentinga suteikti startuoliui vystantis, toliau būtų naudojama. Būtent įmonės, kurios atitiktų tą sąvoką, kreiptųsi dėl paramos ir ją panaudotų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ir paskutinis ruošiasi S. Jovaiša.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikro startuoliai… Didele dalimi kalbama apie blockchain technologiją, jaunimą, kuris naudoja tą technologiją ir kuris kuria produktus, bando kurti naujus ir išbandyti. Natūralu, kad ten taip pat yra didelė rizika ir kad startuoliu būnant penkerius metus galima ne tiktai uždirbti pinigų ir sumokėti mokesčius, bet galima ir pralošti.
Klausimas, ar tie, kas yra startuolis arba ten grupė startuolių, kuriems praėjus penkeriems metams nepasiseka, gali vėl iš naujo startuoti, ar ne? Ar tai yra vienkartinis terminas, ar daugkartinis? Kitaip tariant, tu gali startuoti, pavyzdžiui, kažkokias šakes gaminti nauja technologija, kad kitaip būtų, ar ne, kitu laikotarpiu startuoti, pavyzdžiui, kokiu nors… eiti prie produkto, programų ten blockchaino ar dar ko nors. Tai labai įdomu. Nes automatiškai didesnė…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Nepasisekę verslininkai, smulkūs pradininkai vėl bandys ieškoti išeičių ir prieigos.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Profesoriau, dėkoju už klausimą.
Pirma. Startuolis nebūtinai blockchain. Blockchain yra technologija, kuri gali būti naudojama ne tik startuolių, bet ir įmonių, ir valstybių. Bet kalbant apie pačią sąvoką ar įmonę, kuriai nepavyktų vienas ar kitas projektas, tai vėl galėtų būti startuoliu. Tai tas ir yra skatinama. Startuolis turbūt dažniausiai ir būna sėkmingas ne iš pirmo karto. Gali būti, sakykim, antrą, trečią kartą, gal net ir penktą kartą dirbama prie idėjos. Aš manau, kad labai svarbu, kad jaunimas Lietuvoje atsikratytų tos fiasko baimės, kurią labai dažnai turbūt turėjo mūsų tėvai, kad bankrotas yra didžiausia nelaimė ir toliau verslu užsiimti yra neįmanoma. Jeigu turi idėjų, jeigu turi kreatyvią, kompetentingą, dinamišką komandą, aš manau, kad tai turėtų būti skatinama, kad nepavykus vienai idėjai tu greitai atsistatai pasimokęs iš tų pamokų ir judi į priekį. Viena sėkmingiausių pasaulio valstybių, kur viena stipriausių startuolio ekosistemų, – Izraelis. Jie būtent ir skatina tai, kad iš savo klaidų mes privalome mokytis, toliau kurti ir judėti į priekį, bet jokiu būdu nelaidoti savęs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš jūsų visų šitų trijų praėjusių įstatymų pristatymo matyti, kad jūs ryškiai pasukote į liberalią pusę. Nežinau, ar čia dera su jūsų partijos programa, bet sveikintinas dalykas.
Norėčiau užduoti klausimą. Gerai, valstybė remia, investuoja, padeda startuoliams ir staiga, ką ir kolega K. Glaveckas dabar pasakė, nepavyksta jam. Kur ta grąža valstybei ir kada ta nauda valstybei atsiranda, jeigu įvyksta kažkokie nenumatyti atvejai?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirma. Aš nežinau, kaip jūs susiejate liberalus ir startuolius. Galbūt liberalai sugalvojo startuolius. Man labai sunku tai susieti. Bet galbūt aš nesu pakankamai įsigilinęs į liberalizmą ir į tuos startuolius.
O kalbant apie nesėkmes, tai vėl aš sakau, jeigu valstybė investuoja, sakykim, suteikia finansavimą, tai reiškia, kad valstybė greičiausiai ta idėja tiki. Mes privalome užtikrinti, kad institucijų, kurios galų gale vykdo priežiūrą, suteikia finansavimą vienoms ar kitoms idėjoms, tai darytų aukščiausios kompetencijos žmonės, kad to, sakykim, nepasisekimo būtų kuo mažiau, kad idėjos, kurios galbūt yra neblogos, bet dar nėra išaugusios iki to finansavimo stadijos, tiesiog negautų finansavimo ir būtų tobulinamos, bet jokiu būdu negalima naikinti žmonių iniciatyvos. Iniciatyva buvo panaikinta prieš 28 metus ir tada verslas ir (…) buvo apskritai nusikaltimas. Aš tikiuosi, kad mes nesuksime tuo keliu, o skatinsime jaunimą, studentus imtis iniciatyvų, kurti startuolius, o nepasisekus bandysime mokytis iš klaidų ir juos skatinsime toliau dirbti ir kurti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu ir paskiriame pagrindiniu Ekonomikos komitetą, papildomas nėra pasiūlytas. Galime tam pritarti? Pritariame. Svarstysime birželio 4 dieną. Ačiū, mieli kolegos.
12.25 val.
Civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3309(2) (pateikimas)
Ir paskutinis ministro teikiamas įstatymo projektas – Civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3309. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, kolegos. Paskutinis šiandien teikiamas mano įstatymo projektas yra Civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso minėto straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto esmė yra supaprastinti turtinių kompleksų įkeitimo sąlygas, tai yra nustatyti, kad Civilinio kodekso straipsnyje įtvirtintas apribojimas, kad vykdydamas įprastą komercinę veiklą įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė, būtų taikomas tik tais atvejais, kai įkeitimo sandorio šalys dėl to paties sutartų.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas nustato, kad įkeitimo sandoriu gali būti įkeičiamas turtinis kompleksas, sudarytas iš kilnojamojo turto, kurio sudėtis ir forma nuolat kinta, įskaitant prekių atsargas, įrenginius, reikalavimo teises ir panašiai. Šiuo atveju įkeitimo objektas apibūdinamas nurodant įkeičiamo turto grupę, o atskiri turtinį kompleksą sudarantys objektai nėra individualizuojami. Vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė.
Taigi esamu teisiniu reguliavimu nustatytas apribojimas, kad asmuo, įkeitęs kitam asmeniui turtinį kompleksą, gali disponuoti, pavyzdžiui, parduoti šį kompleksą sudarančiais atskirais objektais, pavyzdžiui, prekių atsargomis, tik nemažindamas bendro šio įkeisto turto vertės, kas yra sunkiai tikėtina. Tokiai praktikai didžiausią kritiką išsakė Pasaulio bankas, kad vykdydamas įprastinę verslo veiklą įkeitėjas turi teisę disponuoti turtu, kurį sudaro turto kompleksas, tik tada, jeigu bendra įkeisto turto vertė nesumažėja.
Tai yra papildomas apribojimas, kuris prieštarauja pripažintai tarptautinei praktikai. Skolininkas neturėtų nuolat atnaujinti kainoraščių arba bendrų turto verčių kiekvieną kartą, kai jis parduoda dalį savo inventoriaus, nes atsargos turėtų būti atnaujinamos be jokių apribojimų. Tai tokia, sakykim, papildoma administracinė našta, kuri turi įtakos ir mūsų šalies konkurencingumo indeksui.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Olekas klausia pirmasis. Ruošiasi J. Liesys.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad jūs norite palengvinti turto įkeitimą, bet ar neiškyla grėsmė tam tikrai atsakomybei, jeigu sumažėja turto vertė, kuri buvo įkeista, ja disponuojama, kaip sakė, parduota, ir tada to įkeitimo jau nebėra kaip tokio?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Jis kaip ir nemažėja. Esminis turbūt dalykas, kad dėl įkeitimo sandorio šalys susitartų pačios, tai yra jeigu yra šalių susitarimas. Sakykim, jūsų įkeistas sandėlis, bet jame esantys ryžiai galėtų būti parduodami, jūs galėtumėte dar pardavinėti tuos ryžius ir jums nereikėtų kas kartą teikti, sakykime, paaiškinimų, keisti, pildyti protokolų ir panašiai. Tai yra esminis dalykas. Sandorio šalys susitartų dėl to.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Liesys. Prašome, žodis jums. V. Rinkevičius ruošiasi.
J. LIESYS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, čia apie turtą tai man viskas aišku. Remiantis žodžiu „turtas“, tai žemė irgi yra turtas. Ar galėtų žemės savininkai dalyvauti šitoje sutartyje, šituose numatytuose sandoriuose?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Be jokios abejonės, taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, turto vertė – gana subjektyvi sąvoka. O koks bus tas vertinimas, ar tiktai įrodymas dokumentais registruose ir taip toliau? Kokie kriterijai bus nustatomi, kad nebūtų ginčų? Vieniems atrodys, kad vertė tokia, kitiems tokia, ir kas bus tas teisėjas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Sakykime, kokia yra disponuojamo turto vertė, jos nustatymas, mes šiuo įstatymo pakeitimu nekeičiame, galiotų sena tvarka dėl turto vertės nustatymo. Šiuo atveju kalbame apie tai, kad nekilnojamame turte dažnai yra ir kilnojamas turtas, kur įmonė vykdo veiklą, ir netgi tam įkeistam turtui yra pritaikyti apribojimai, nes jis buvo viename ar kitame objekte. Šiuo atveju, šalims susitarus, tie apribojimai nebūtų taikomi. Bet dėl vertės, kuri nustatyta registruose, patvirtinta notaro ir panašiai… Nesikeičia ir negalioja vertės nustatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų pagirtinas jūsų noras ir darbai, kad būtų verslui suteikta daugiau galimybių disponuoti savo galimybėmis, taip pat ir turtu, ir susitarimais. Tačiau žiūrint kiek plačiau, biurokratiniai paragrafai, kurių yra labai daug, yra taip pat linkę daugintis. Ir kiekvieną kartą, kai tik jūs arba kas nors kitas bando sumažinti juos, automatiškai kitoje pusėje atsiranda naujas paragrafas iš kito paragrafo. Kitaip tariant, verslui, taip pat smulkiajam, taip pat ir Valiutos fondas, ir visi sako, kad didžiausias kliuvinys Lietuvoje yra biurokratija – biurokratiniai tempimai, galų gale interesai ir taip toliau. Sakykite, ką duos šis jūsų Civilinio kodekso pataisymas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pirma, šalims palikta teisė susitarti. Antra, manau, kad visais atvejais išieškojimo metu įkeisto turto vertė nustatoma atskirai ir vertės palaikymo pareiga nesuteikia realių sąlygų, tad atsisakoma perteklinių procedūrų. Ir, trečia, tokia nuostata atitiktų kitų šalių praktiką, kai nustatomi įstatymų ribojimai, sakykime, nėra taikomi ir yra įmanoma dar vykdyti veiklą, kai šalys susitaria tarpusavyje. Tai yra labai svarbu.
Kalbant apie biurokratiją, jos mažinimą, manau, kad Vyriausybė tikrai padarė daugybę veiksmų. Yra netgi apibrėžimas, kuris yra teiktas Ministro Pirmininko ir mano, kas yra biurokratizmas. Labai konkrečiai ten yra paminima, kad apie įstatymą, apie kurį niekas nežinojo, kad jeigu valstybės registrams yra pateikta jūsų informacija, kad jos nereikėtų teikti papildomai antrą kartą. Viskas keisis, aš manau, neišvengiamai. Keisis pirmiausia su valstybės skaitmeninimu, keisis galų gale ir žmonių požiūris. Tendencija yra tokia, profesoriau, jūs turbūt žinote, kad yra daug lengviau išmokti ko nors naujo, nei atsisakyti seno blogo įpročio. Deja, esame labai dažnai pagauti šioje situacijoje, ir tų senų blogų įpročių kai kurie mūsų tarnautojai, deja, neatsikrato.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom, kolegos. Balsuojame dėl Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 102 Seimo nariai: ir vienbalsiai – 102 pritarė po pateikimo. Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Prieštaravimų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Dėkoju.
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Sankauskaitės atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3356 (pateikimas)
Atsiprašau už šiek tiek suvėlintą laiką ir kviečiu L. Antanavičienę – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją. Mūsų darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viktorijos Sankauskaitės atleidimo iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3356. Prašom.
L. ANTANAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, labai diena, gerbiama posėdžio pirmininke. Šiandien esu įpareigota perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo atleisti V. Sankauskaitę iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų. Šiame dekrete pažymima, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu Prezidentė teikia atleisti V. Sankauskaitę iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų. Naudodamasi proga Prezidentės pavedimu norėčiau padėkoti gerbiamai Viktorijai už tikrai sąžiningą ir labai profesionalų darbą šioje labai svarbioje valstybės institucijoje ir palinkėti jai sėkmės tolesnėje profesinėje karjeroje. Dėkui jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš iš tikrųjų norėjau ponios V. Sankauskaitės paklausti, jeigu Pirmininkė leistų, nes dėl jos vyks balsavimas.
PIRMININKĖ. Statutas to nenumato, bet jeigu kolegė sutiktų atsakyti? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ponia Sankauskaite, jūs vadovavote Atsinaujinančių energetikos išteklių ir energetikos efektyvumo skyriui. Norėjau paklausti, ką šioje srityje pavyko nuveikti, pradėjus eiti komisijos narės pareigas, ir taip pat norėjau paklausti, kaip vertinate bandymus atgaline tvarka stabdyti jau pradėtas šiukšlių deginimo jėgainių statybas? Ar šis klausimas buvo aktyviai diskutuotas VKEKK’e?
V. SANKAUSKAITĖ. Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Dėl efektyvumo ir atsinaujinančių srities. Komisijai mano kadencijos laikotarpiu nebuvo nustatyta pareigų, tiesiogiai susijusių su energijos vartojimo efektyvumu, taigi jokia veikla tiesiogiai vykdoma nebuvo.
Laikotarpis atsinaujinančių sektoriuje, sakykime, dėl šiek tiek stabtelėjusios valstybės politikos iš Energetikos ministerijos ir Vyriausybės pusės nebuvo aktyvus. Mes daugiau… buvo pabaigti iki tol vykę aukcionai. Kaip žinome, nebuvo kvotos, kuri galėtų būti paskirstoma, taigi aukcionai nevyko. Tiesiog buvo vykdomi rudeniniai darbai, reguliarios rinkos apžvalgos, stebima situacija.
Dabar, ateinant naujai komisijos narei, prasidės nauji aukcionai ir bus naujas etapas. Mano kadencijos laikotarpiu tai buvo statistikos ir rinkos stebėjimo laikas, bet ne dėl komisijos kaltės, o būtent dėl stabtelėjusios Vyriausybės politikos, ramaus etapo be naujų kvotų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. O nesiūlysite toliau tęsti, naujos kadencijos, jei gerai dirbo ir viskas čia gerai? Ar čia teisės aktai neleidžia daugiau, tik vieną galima? Kaip?
L. ANTANAVIČIENĖ. Čia klausimas man. Ačiū. Kadangi, kaip jau minėjau, gerbiama V. Sankauskaitė yra suplanavusi savo karjerą toliau, po daugiau nei 10 metų valstybinėje tarnyboje ji turi susiradusi jau kitą darbą, išeina, tai jos teisė rinktis ir spręsti dėl tolesnės karjeros. Bet iš tikrųjų, taip, gali būti antrą kadenciją, tačiau šiuo metu, pasikeitus įstatymams, daugiau negu vienus metus, pasibaigus kadencijai, ilgiau dirbti narys negali. Tai bet kuriuo atveju dabar jau tiesiog yra toks sprendimas. Bet, taip, antrai kadencijai gali būti paskiriamas, jei, be abejo, pats narys to pageidauja. Tada, žinoma, ta kandidatūra yra svarstoma ir taip pat sprendžiama, ar ją teikti, ar teikti kokią nors kitą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių paklausti nėra.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Pagal nusistovėjusią praktiką pagal priklausomumą yra siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Dėkoju.
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Medeinos Augustinavičienės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-3357 (pateikimas)
Kitas – Seimo nutarimo „Dėl Medeinos Augustinavičienės skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-3357. L. Antanavičienė. Prašom pranešti.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Taigi taip pat šiandien leiskite pristatyti jums Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu bei Lietuvos energetikos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti M. Augustinavičienę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare.
Gerbiami Seimo nariai, norėčiau trumpai pristatyti pačią kandidatę. Pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 4 dalį komisijos nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat ir tie piliečiai, kurie turi ne žemesnį kaip magistro laipsnio aukštąjį išsilavinimą. Prezidentės teikiama kandidatė M. Augustinavičienė atitinka abu šiuos reikalavimus. Ji yra nepriekaištingos reputacijos, turi taikomosios makroekonomikos magistro bei bankininkystės bakalauro kvalifikacinius laipsnius. Medeina nuolat tobulino savo žinias Europos Sąjungos teisės, energetikos, vandens reguliavimo ir konkurencijos klausimais. M. Augustinavičienė turi daugiau kaip 20 metų darbo patirtį vadovaujamų pareigų net trijose Lietuvos rinkos priežiūros institucijose. Ji yra dirbusi Konkurencijos taryboje, Ryšių reguliavimo tarnyboje ir Kainų ir energetikos komisijoje.
2015–2017 metais M. Augustinavičienė ėjo Kainų komisijos Šilumos ir vandens departamento direktoriaus pareigas. Šiuo metu ji eina komisijos vyriausiosios patarėjos pareigas. Ketverių metų darbo patirtis nacionalinėje energetikos reguliavimo institucijoje lemia gerus kandidatės įgūdžius energetikos sektoriaus, o konkrečiai – atsinaujinančios energetikos bei vandens sektoriaus įmonių priežiūros, investicijų derinimo ir sąnaudų kontrolės srityse.
Pažymėtina, kad atsinaujinančios energetikos srityje nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigaliojo įstatymu įtvirtintas naujas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo aukciono modelis. Vadinasi, komisija skaičiuos kainos priedą, dėl kurio varžysis aukciono dalyviai, ir pati komisija organizuos aukcionus. Tai yra naujas komisijos uždavinys, už kurį ir bus atsakingas naujasis VKEKKʼo narys. Tikimės, kad jei Seimas pritars, tai ir bus gerbiama M. Augustinavičienė.
PIRMININKĖ. Dėkoju L. Antanavičienei.
Maloniai kviečiu M. Augustinavičienę į šią tribūną. Žodis suteikiamas jums ir galbūt kolegos norės jūsų paklausti.
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Laba diena, pirmininke. Dėkoju Prezidentės patarėjai L. Antanavičienei už tokį gražų manęs pristatymą. Daug kas buvo jau paminėta iš mano karjeros.
Galbūt tiktai pakartosiu, kad dirbu daugiau kaip 20 metų ekspertinėse institucijose. Maždaug pusę to laiko dirbau Konkurencijos taryboje. Tai reiškia, kad mokiausi ir uoliai gyniau konkurencijos principus tuo metu dar besivystančioje Lietuvos rinkoje. Vėliau maždaug tiek pat laiko dirbau reguliuotojų institucijose, tai yra Ryšių reguliavimo tarnyboje ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Manyčiau, kad turiu subalansuotą požiūrį į konkurencijos skatinimą ir į reguliuotojo instituciją ir galėsiu taikyti išmintingo reguliuotojo principus savo veikloje.
Taip pat noriu pasinaudoti proga ir padėkoti savo pirmtakei V. Sankauskaitei, su kuria dirbome šiuos ketverius metus, tikrai pasisėmiau daug patirties ir žinių. Tikiuosi, kad sugebėsiu tęsti jos pradėtus darbus. Taip pat mano tikslas yra sąžiningai, daug dirbti Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimais, žinoma, nepamirštant ir vartotojų, kurie turi gauti paslaugas, grįstas tiktai sąnaudomis. Ryšium su tuo, vienas iš pagrindinių tikslų yra įmonių skaidrumo siekimas. To stengsiuosi siekti kruopščiai ir daug dirbdama Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nare. Dėkui už dėmesį. Jeigu kas turėtų klausimų, pasistengčiau į juos atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Varžgalys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kandidate, kuris strateginis Lietuvos energetikos tikslas, jūsų nuomone, yra labiausiai apleistas? Čia būtų vienas klausimas.
Antras klausimas apie rūšiavimą. Nors pakuočių užstato sistema rodo gerus rezultatus ir tikrai teigiamas pokytis, tačiau imant atliekas apskritai, Lietuva yra viena mažiausiai rūšiuojančių šalių Europoje. Kaip būtų galima vienos siauresnės perdirbimo srities sėkmę perkelti į šiek tiek platesnius vandenis?
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Dėl strategijos. Atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatomi iš tikrųjų keturi pagrindiniai tikslai: energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos vystymas ir skatinimas bei inovacijos. Dabar atsakyti, kuris strateginis tikslas yra labiausiai apleistas, būtų labai sudėtinga, nes, kiek matome Energetikos ministerijos pastangų, ypač paskutiniaisiais metais, tiek įstatymų leidyboje, tiek organizuojant įvairias schemas, tiek dėl atsinaujinančių rėmimo, tiek susijusių su terminalo veikla, tiek su inovacijų skatinimu, nedrįsčiau išskirti vieno pagrindinio kokio nors labiausiai atsilikusio tikslo, kadangi tikrai pastangos dedamos didelės. Na, o kaip komisijos būsimos narės, jeigu pritarsite kandidatūrai, mano veiklos sritis bus skatinti atsinaujinančių išteklių vystymąsi. Pagrindinė veikla bus su tuo susijusi ir, manau, šita veikla tikrai netaps ta paskutiniąja, labiausiai apleista.
Dabar kalbant apie atliekų rūšiavimą, iš tikrųjų yra tokių planų atliekų tvarkymo dalį sistemos reguliavimo perduoti Kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir mes iš dalies tam ruošdamiesi, iš dalies vertindami tokią galimybę jau esame tam tikrus vertinimus atlikę. Tenka pripažinti, kad iš tikrųjų rūšiavimo sritis stringa Lietuvoje ir netgi jūsų prieš tai klausime paminėtos deginimo kogeneracinės jėgainės buvo taip pat steigiamos turint mintį, kad rūšiavimo veikla stringa Lietuvoje. Europos Komisija vis dėlto net ir žiedinės ekonomikos aspektu įvertino, jog tai vienas iš galimų variantų tvarkyti atliekas, nors jis yra antras pagal blogumą po šalinimo veiklos. Tačiau šiandien, deja, situacija Lietuvoje yra tokia, kad tenka pripažinti, jog tai yra vienas iš būdų tvarkyti atliekas.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Na, o perėmus reguliavimą, jeigu taip nutiktų ir būtų tokia politinė valia, yra planų pirmiausia audituoti tas veiklas ir vis dėlto pažiūrėti, kurgi yra pamatinės priežastys, kodėl taip Lietuvoje stringa rūšiavimas ir perdirbimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti, kad atsakyti (trumpas atsakymas) – dvi minutės.
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys. Ruošiasi P. Čimbaras.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamos pretendentės. Nebe pirmi metai ir nebe pirmame Seime verda aistros dėl karšto vandens ruošimo daugiabučiuose. Kaip žinome, iki praeitų metų rugsėjo mėnesio Kainų komisija leisdavo įtraukti nuostolius į kainą, ar karšto vandens kainą, ar šalto vandens kainą. Vidutiniškai tai buvo apie 12 %. Dabar Kainų komisija leidžia įtraukti tik 2 %. 10 % lieka įmonių nuostolis. Šilumininkai vėl bando prastumti savo ir atiduoti karšto vandens ruošimą vandentiekio įmonėms. Nuo kada šalto vandens tiekėjai turi užsiimti karšto vandens ruošimu? Kokia būtų jūsų nuomonė?
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Atsakydama į jūsų klausimą pirmiausia norėčiau pakomentuoti dėl tų 2 %, kad ne šiaip sau buvo sumažinti nuostoliai. Buvo sukurta darbo grupė, išanalizuota tikrai daugybė duomenų ir buvo prieita prie išvados, kad vis dėlto būtent tokia procentinė dalis nuostolių turėtų būti traukiama į kainą ir padengiama, nes priešingu atveju įmonės tiesiog neturi paskatos efektyvinti veiklą ir mažinti esamus nuostolius.
Dabar kalbant apie vandens paruošimą, iš tikrųjų tai yra teisinis klausimas. Kiek man yra žinoma ir kiek aš susidūriau su šiuo klausimu, iš tikrųjų ten yra ir reglamentavimo problematika. Iš tikrųjų reikėtų pasigilinti man papildomai į šitą klausimą, ir pritariu nuomonei, kad tie rinkos žaidėjai, kurie nieko bendro neturi su karšto vandens paruošimu, ir neturėtų to daryti. Šiandien toks komentaras. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Čimbaras. Ruošiasi K. Starkevičius.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti pretendentės. Jūs ką tik minėjote, kad jūs stengsitės sąžiningai ginti vartotojus. Bet aš dabar norėčiau jūsų paklausti. Jūs puikiai žinote, kad, pavyzdžiui, yra abonentinis mokestis, tai yra už skaitiklį, kuris yra įtrauktas į sąnaudas. Bet būna toks paradoksas, kad kartais abonentinis mokestis yra didesnis už sunaudojamą dujų ar vandens kiekį. Aš dar norėčiau jūsų paklausti. Jeigu įmonė neefektyviai dirba, ji kreipiasi į Kainų ir energetikos komisiją dėl kainos pakėlimo ir automatiškai jūs ten žiūrite pagal sąnaudas. Bet, pavyzdžiui, skaitikliai nėra keičiami dešimtmečius. Tai kyla klausimas, kodėl keliamas abonentinis mokestis, jeigu skaitikliai nekeičiami? Kokia jūsų nuomonė?
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Visų pirma atsakant apskritai apie abonentinio mokesčio kainos nustatymą, tai, be jokios abejonės, tos kainos, kaip ir visos kitos, yra nustatomos pagal sąnaudas. Ši veikla paslaugas teikiančioms įmonėms kainuoja, todėl tas mokestis turėtų būti, turi būti.
Dabar dėl nekeičiamų skaitiklių. Čia ne tik dėl dujų aktualu, bet yra ir vandens įmonės, geriamojo vandens paslaugas teikiančios įmonės. Taip, tai yra problema, su kuria turėtų kartu dorotis taip pat ir metrologijos tarnybos. Yra numatyti terminai, per kuriuos turi būti patikrinti skaitikliai. Iš tikrųjų vartotojai gali kreiptis dėl tų patikrinimų. Bet sutikčiau su tokia nuomone, kad jeigu skaitiklis yra nudėvėtas ir neatlieka savo funkcijos, tai ir peržiūrint sąnaudas turėtų būti atsižvelgiama į tokius duomenis, jeigu jie yra pateikti ir jeigu yra tikri.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų dėl atsinaujinančios energetikos, dėl saulės baterijų statymo. Dabartiniu metu labai gerai, kai jos statomos ant pastatų ir nenaudojama tokia brangi, tačiau nebranginama šiuo atveju Lietuvos žemė. Vakarų šalyse jūs nepamatysite, kad ant derlingos žemės stovėtų saulės baterijų laukai. Deja, pas mus tai leidžiama, verslininkai dar anksčiau, matyt, yra pigiai nusipirkę arba dabar pigiai nusiperka žemės ir stato baterijas, kur laukai yra derlingi. Kaip jūs žiūrite į tai? Ar nereikėtų irgi įvesti tam tikrų apribojimų, kad būtų statoma tik ant pastatų arba visiškai ant šlaitų, kurie negali būti naudojami žemės ūkiui?
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Mano nuomone, čia toks kompleksinis klausimas, nes iš tikrųjų sprendžiant arba atsakant į jūsų klausimą, ar nereikėtų įvesti apribojimų, tai darytume išvadą, kad tokie apribojimai turėtų atsirasti perkant tam tikrą nuosavybę, perkant žemę ir vertinant jos naudingumą koeficientu. Todėl iš tikrųjų nebūčiau tokia tikra, ar tokį apribojimą būtų galima įvesti perkant žemę, kadangi tai yra privati nuosavybė, tai yra pirkėjo ir pardavėjo apsisprendimo teisė, kokiu tikslu ji perkama. Ir jeigu saulės parkų statyba neprieštarauja paskirčiai žemės, kokios statusą ji turi ją perkant, tai klausimas, ar iš tikrųjų toks apribojimas būtų efektyvus arba prasmingas.
Bet dar norėčiau pridėti prie to, kad mes turime ir kitokių pavyzdžių, tarkime, kai labai gerai yra išnaudojamos erdvės saulės parkams statyti. Turiu galvoje ypač „Lietuvos energijos“ didžiulį saulės parką, kuris yra plūduriuojantis, įrengtas vandens rezervuare, iš tikrųjų išnaudojant tikrai kitaip niekaip nepanaudojamus didžiulius plotus. Ko gero, šitas parkas turi didžiulį potencialą ir galės gaminti tikrai labai nemažą kiekį atsinaujinančios energetikos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kandidate, norėčiau paklausti apie nepriklausomus šilumos gamintojus. Didžiuosiuose miestuose, tarkime, kur yra centralizuoti tinklai, jie nedaro daug įtakos išbalansuodami visą sistemą, tačiau yra daug ginčų, kai mažuose miestuose, kur investuotos nemažos lėšos, dirbtinai statomos kitos katilinės, kurios turi visai kitas sąlygas šilumai gaminti ir iš esmės neatsako už savivaldybei deleguotas funkcijas išlaikyti centralizuotus šilumos tinklus.
Tai koks jūsų požiūris? Nes čia daug ginčų vyksta, stengiamasi, kad tie nepriklausomi galėtų dirbti lengvatinėmis sąlygomis, netgi be tam tikros priežiūros arba neįtraukiant kai kurių kaštų. Kokia jūsų nuostata? Ar leisite išbalansuoti šilumos tinklus, ypač mažų savivaldybių, ar iš tikrųjų žiūrėsite, kad ta priežiūra būtų kur kas griežtesnė, nes vis tiek už viską sumokės vartotojai?
M. AUGUSTINAVIČIENĖ. Šilumos ūkio įstatyme yra numatyta, kad Lietuvoje šilumos ūkis turėtų būti grindžiamas konkurenciniais pagrindais, kur tai yra įmanoma. Ir jeigu mes kalbame apie naujo šilumos gamintojo įsisteigimą, tai niekaip neprieštarauja šitam principui. Bet kalbant apie tai, koks komisijos vaidmuo arba kokie pakeitimai yra padaryti teisės aktuose, atkreipčiau dėmesį, kad yra nauja šilumos supirkimo tvarka, pagal kurią šilumos gamintojai, vadinasi, ir centrinis šilumos tiekėjas kaip gamintojas, konkuruoja aukcionuose ir perkama tokia kaina, kuri yra pati žemiausia, konkurencingiausia ir neviršija nustatytos viršutinės kainos ribos. Taigi šis mechanizmas ir turėtų užtikrinti, kad vartotojas nemokėtų daugiau, negu galėtų mokėti nesant konkurencijos.
Kalbant apie centrinio tinklo vaidmenį, be abejo, sąnaudos, kurios yra reikalingos saugiam ir patikimam tiekimui užtikrinti, gamyboje nefigūruoja, aukcione nefigūruoja ir į kainą turi būti ir yra įtraukiama visa ta dalis, kuri padengtų centriniam šilumos tiekėjui tiekimo veiklos ir pikinių, ir rezervinių paslaugų teikimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus norinčiųjų paklausti klausimus. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 16 dieną, o prieš tai dar susitikimai frakcijose.
12.57 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-3415 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIIIP-3415. Liko tik kelios minutės. Manau, galėtume sutarti, kad mes pratęsiame posėdžio laiką ir šią Seimo rezoliuciją galėtume svarstyti.
R. Karbauskis. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pristatau rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos“. Viso teksto tikriausiai neskaitysiu. Tiesiog šitos rezoliucijos esmė yra pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. K. Masiulis klausia pirmasis. Ruošiasi A. Kubilius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti, kas jus taip išgąsdino, kad jūs taip desperatiškai bandėte?.. (Balsai salėje) Ar galima užtildyti šitą?
PIRMININKĖ. Kolegos, prašome salėje tylos! (Skambina varpeliu) Maloniai prašyčiau visus kalbėti ten toliau nuėjus ir sekti posėdį, P. Gražulį taip pat.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kai P. Gražulis užtils, aš tada galėsiu pratęsti. Kas jus taip vis dėlto išgąsdino, kad jūs taip desperatiškai bandėte išvengti šito klausimo svarstymo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia aš, kolegos, jums pasakysiu, ko jūs tikriausiai nežinote arba nenorite prisiminti, kad Statute nėra nurodyta, kad Seimas privalo priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės ataskaitos. Po to, kai jūs įregistravote rezoliuciją nepritarti Vyriausybės ataskaitai ir prieš balsavo virš 70 Seimo narių, buvo visiškai akivaizdu, kad ataskaitai yra pritariama. Tas balsų skaičius buvo toks akivaizdus, kad tiesiog nebemačiau prasmės tai daryti, ką dabar darome, pristatinėti ataskaitą, kuri neišvengiamai surinks didžiąją dalį balsų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi G. Skaistė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų asmeniškai paklausti. Jūs pasitikite Ministru Pirmininku S. Skverneliu ir jo vadovaujama Vyriausybe ar jūs turite kokią nors kitokią nuomonę?
Tada mano klausimo antroji dalis. Jeigu šiandien bus pritarta Vyriausybės ataskaitai, ar jūs pakeisite savo anksčiau dalintus pareiškimus apie tai, kad S. Skvernelis po pirmadienio jau niekados daugiau nebebus premjeru?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia, kad S. Skvernelis niekada nebebus premjeru, pasakėte jūs. Aš to nesu pasakęs. Antras dalykas. Klausykite, ką jūs sakote. Jūs pasakėte, kad S. Skvernelis niekada nebus premjeru. Tokių žodžių aš nesu pasakęs.
Kitas klausimas dėl to, ar pasitikiu. Absoliučiai, vienareikšmiškai. Tai yra geriausias Lietuvos Respublikos premjeras per visą Lietuvos Respublikos istoriją, ir aš daugiau kitų komentarų neturiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi E. Pupinis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš asmeniškai matau tam tikrą išsiskyrimą jūsų pozicijų. Viena vertus, jūs čia savo parengtoje rezoliucijoje sakote, kad Seimas pabrėžė Lietuvos Respublikos Vyriausybės artimiausio laikotarpio veiklos prioritetų tęstinumą, tačiau kitu aspektu, kalbėdamas jau apie galimus Prezidento rinkimų rezultatus, sakote, kad išeisite į opoziciją, jeigu jūsų netenkins Prezidento rinkimų rezultatai.
Ar nemanote, kad ne visai sutampa jūsų nuomonė, kad prioritetus tęsti reikia, o paskui sakote, kad visgi trauksitės į opoziciją? Aš manau, kad jus išrinko žmonės ketveriems metams, ir jeigu norite prisiimti atsakomybę už tuos ketverius metus, ne tiktai už pusantrų metų, man atrodo, kad šiuo atveju jūs ne visai sąžiningas esate.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kiekvienas Lietuvos pilietis, taip pat ir jūs, turi teisę pasirinkti. Mano išsakyta pozicija, kuriai pritarė mūsų frakcija, yra tokia, kad po 2,5 metų darbo, po tų gerų darbų, kuriuos mes per tą laiką padarėme, norisi gauti mūsų Lietuvos gyventojų atsakymą, ar tas darbas, kurį mes darėme, buvo naudingas Lietuvai, ir žmonės nori, kad mes jį pratęstume.
Jeigu šnekėtume apie jūsų interpretacijas, kad ši rezoliucija prieštarauja tam, ką aš sakau kitoje erdvėje, tai jums taip atrodo. Man taip neatrodo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, ir lieka neaišku: jūs dabar teikiate nutarimą dėl Vyriausybės 2018 metų darbo. Jeigu dabar bus pritarta tam nutarimui, jūs vis dėlto liksite valdančiojoje daugumoje, ar išeisite vis tiek, jeigu S. Skvernelis nebus Prezidentas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ši rezoliucija visiškai niekuo nesusijusi su tuo, kas yra šnekama apie artėjančius rinkimus. Siūlyčiau jums nepainioti, nes čia šnekama apie 2018 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pagal bendrąją žemės ūkio produkciją vienam hektarui Lietuvą aplenkė ir Rumunija, ir Bulgarija. Gal galime tiktai pasidžiaugti, bet čia nėra kuo džiaugtis, kad esame aukščiau tiktai už Estiją ir Latviją. Aš manau, tam turėjo įtakos, kai per dvejus metus finansavimas žemės ūkiui buvo sumažintas beveik 200 mln. eurų, nes vienas euras, įdėtas į žemės ūkį, sugrįžta (taip mokslininkai apskaičiavę) 1,6 euro. Ar nemanote, kad ši situacija taip pat yra tragiška? Vyriausybė tik dabar ištesi savo pažadus, pažadėtus prieš kelerius metus, – pinigus tik dabar prieš rinkimus pradeda mokėti už sausrą? Ar tokia susidariusi situacija verta…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …kai valstiečiai dabar yra valdžioje?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš į jus kaip į buvusį ministrą, kolega, noriu kreiptis. Jūs turėkite nors truputį savigarbos sakydamas, kad tai priklausė nuo pinigų, kuriuos išmokėjo arba neišmokėjo Vyriausybė. Tai visiškai aiškiai buvo priklausoma nuo tų klimatinių sąlygų, kurias visi Lietuvos ūkininkai išgyveno per tuos dvejus metus. Lyginti šiuo atveju Pietų Europos šalis arba, sakykim, Vidurio Europos šalis, kurios yra gerokai piečiau negu Lietuva, su mūsų situacija… Mes turėjome tikrai katastrofiškus dvejus metus – Lietuvos žemės ūkis. Jūs puikiai žinote priežastį. Tas lyginimas būtų nekorektiškas. Lyginti Lietuvą, Latviją ir Estiją galime ir turime pasidžiaugti, kad, nežiūrint į tą tragišką situaciją, Lietuva vis dėlto turi geresnius rezultatus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi S. Gentvilas. Nėra. S. Gentvilas. Prašom. Ruošiasi J. Džiugelis.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamas Ramūnai, labai lakoniška rezoliucija ir vis tiek jūsų kaip frakcijos pirmininko norėčiau paklausti įvertinimo. Per praėjusius metus pasikeitė penki ministrai, du iš jų atsistatydino savo noru, pabrėžiu, savo noru, tai yra ne per interpeliaciją, opozicijos iškeltą, – M. Vainiutė ir B. Markauskas. Trys ministrai gruodžio 7 dieną, vadinasi, po 11 mėnesių Vyriausybės darbo, praeitais metais buvo atstatydinti premjero kaip blogai dirbantys. Nei vienas iš ministrų nebuvo interpeliuotas, bet arba patys pasakė, kad netinka darbui, arba premjeras juos atsiėmė. Ne per seniausiai jūs pats sukritikavote dar ir R. Masiulį, kad vėluoja vieškelių asfaltavimo programa. Kaip jūs vertinate, jeigu jau šeši ministrai arba atsistatydino, arba buvo atstatydinti ir dar sulaukė viešos kritikos iš jūsų lūpų? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš manau, tai, kad mes keliame labai aukštus standartus ir reikalavimus tiems žmonėms, kurie užima ministrų postus, yra labai gerai. Tie žmonės, kurie tam tikrame etape įvykdė tuos darbus, kuriuos reikėjo įvykdyti, o po to tų dar aukštesnių kartelių nebepasiekė ir juos keičia premjeras, bet kokiu atveju yra labai teisingas sprendimas. Manau, kad analizuojant ir švietimo sritį, ir kultūros sritį pasikeitimai kultūros ir švietimo visuomenės buvo pasitikti labai teigiamai. Šiuo atveju galiu pasakyti, jeigu ministras, vienas ar kitas, būtų paskirtas netinkamai, arba žmogus, turintis mažesnę kvalifikaciją, būtų galima kelti klausimą apie tai, kad padaryta klaida. Dabar mes galime padėkoti ir tiems ministrams, kurie nebedirba Vyriausybėje, dėl to, kad jie darė tai, kas buvo mūsų programoje – ir Vyriausybės, ir valdančiosios daugumos, – darė tai sąžiningai, pagal savo galimybes, bet kadangi reikalavimai ir Vyriausybės, ir valdančiosios daugumos kyla, ne visi buvę ministrai galėjo tą kartelę, kaip sakiau, išlaikyti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, kadangi teikiate šią rezoliuciją, tikiuosi, nesunkiai atsakysite. Gal galite patikslinti, kodėl Vyriausybė, nors buvo įsipareigojusi I ketvirtį plėtoti įtraukųjį švietimą, įgyvendinti Socialinio verslo įstatymą, taip pat Vyriausybė buvo įsipareigojusi tarptautinėms tautoms ratifikuoti ir įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, to nepadarė? Galbūt galėtumėte įvardyti, kokias esmines reformas, struktūrines reformas, Vyriausybė pradėjo įgyvendinti neįgalių žmonių bendruomenės labui? Prašau į kiekvieną šį klausimą atsakyti atskirai. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš manau, kad ne man reikėtų atsakyti į šiuos klausimus. Jūs Vyriausybės pusvalandžio ar valandos metu galėsite užduoti tuos tris konkrečius klausimus, kuriuos uždavėte.
Jeigu šnekėtume apie ketinimus ir sprendimus, kadangi ypač socialinėje srityje, siekiant neįgaliųjų įtraukimo į darbo rinką, sprendimai labai svarbūs, labai reikšmingi, aš pats esu supažindintas su tuo, kas yra rengiama Vyriausybės ir kas (…) Seime. Manau, tai teisingi žingsniai. Artimiausiu metu mes tų pasiūlymų sulauksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti skirtas laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, pagal Statuto 183 straipsnį į klausimus atsakė, o dabar skelbiama bendroji diskusija. Vėlgi pagal Vyriausybės svarstymą – opozicinės frakcijos. J. Razma. Prašau. (Balsai salėje) Mes sutarėme, kad tęsime darbą, kol pabaigsime šio klausimo svarstymą, diskusiją, ir jeigu susitarėme, kad diskutuoti skiriame 20 minučių… (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes frakcijos vardu siūlome daryti pertrauką iki popietinio posėdžio.
PIRMININKĖ. Jūsų valia. Kolegos, balsuojame dėl opozicinės frakcijos pasiūlymo – pertrauka iki kito posėdžio. (P. Gražulis: „Tai jie reikalauja kreiptis, tai jie reikalauja pertraukos. Ko jie nori?..“) (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
Gerbiamieji kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už pertrauką – 41, prieš – 42, susilaikė 17. Opozicinė frakcija. Skelbiama šio klausimo svarstymo pertrauka. Išsaugosime užsirašiusius diskutuoti. Tada posėdžio pradžioje priimsime sprendimą, kada tęsime, nes pirmasis klausimas yra ministro K. Mažeikos atsakymai kaip Vyriausybės pusvalandis. Manau, kad po Vyriausybės pusvalandžio.
Tuo rytinį posėdį baigiame. Ačiū. Vakarinis posėdis kaip paprastai prasidės 14 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.