LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-06-28 Nr. XIVP-1625(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos norminiu, o ne pavyzdiniu būdu. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 1 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 12 dalyje atsisakyti nuostatos dalies dėstymo skliaustuose. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 26 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 17 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 1 ir 3 dalių, 46 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių, 47 straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio 3 dalies; projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 19 dalies, 21 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 ir 11 dalių, 22 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatos.
2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyje yra siūloma nustatyti ribojimus disponuoti valstybine žeme valstybinės miško žemės patikėtiniams ir viešosios transporto infrastruktūros valdytojams. Kaip antai, projekte siūloma nustatyti, kad valstybinės miško žemės patikėtiniai negali perduotų valstybinės miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo. Atkreipiame dėmesį, kad projekte savivaldybėms analogiškų apribojimų disponuoti joms perduota patikėjimo teise valstybine žeme nėra siūloma nustatyti. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, svarstytina, ar analogiški apribojimai neturėtų būti nustatyti ir savivaldybėms, atitinkamai papildant projekto 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 7 straipsnį.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, nenustatant ribojimo savivaldybėms sudaryti patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių, kuriuos savivaldybės turėtų teisę sudaryti keičiamame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.
3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valstybinės“ įrašytinas žodis „valstybinė“.
4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte prieš žodžius „žemės valdos projektuose“ brauktinas žodis „valstybinės“.
5. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje apibūdinant įsiterpusią tarp kitų sklypų, ar sklypų ir kelių (gatvių) ar miško sklypų (plotų) valstybinę žemę vartojamos sąvokos ,,įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai“ ir ,,įsiterpę žemės sklypai“. Svarstytina, ar šiame straipsnyje vartojamų sąvokų nereikėtų suvienodinti ir aiškiai nustatyti, kad šios projekto nuostatos reglamentuoja ne bet kokios, o valstybinės žemės įsiterpusių sklypų nuomą. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti, kiek maksimaliai išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Be to, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies paskutiniojo sakinio nuostata ,,kitos teritorijos“ tikslintina, taip, kad būtų aišku, kurios teritorijos turimos omenyje.
Taip pat, šiose projekto nuostatose nėra aiškus jose vartojamo termino „miškų sklypų (plotų)“ turinys, nes neaišku, ar turimi omenyje miškų ūkio paskirties žemės sklypai (plotai), ar turimi omenyje miško žemės sklypai (plotai).
Pažymėtina ir tai, kad nėra aiškus šių projektų nuostatų tarpusavio santykis su šio straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatomis tuo aspektu, kad neaišku, kokios nuostatos – vertinamosios projekto nuostatos ar Vyriausybės priimtas teisės aktas – nustatytų išnuomojamų be aukciono įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 19 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio, kuris įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., 7 dalies nuostatas.
6. Pasikeitus struktūrinių dalių numeracijai, tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuoroda „šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose“, vietoj skaičiaus „7“ įrašant skaičių „8“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 daliai.
7. Pasikeitus struktūrinių dalių numeracijai, tikslintina projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 19 dalies nuoroda „šio straipsnio 14 dalyje“, vietoj skaičiaus „14“ įrašant skaičių „15“.
8. Atsižvelgiant į pasikeitusį įstatymo pavadinimą, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje vietoj Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo reikėtų nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
9. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punkte siūloma nustatyti, kad ,,Kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai viešąjį interesą pažeidžiančius sprendimus priėmusi institucija pati kreipiasi į prokuratūrą dėl savo neteisėtų sprendimų įvertinimo ir viešojo intereso gynimo kelia abejonių, nes Nacionalinė žemės tarnyba, manytina, pati būtų suinteresuota tokius sprendimus išaiškinti ir dėl savo pažeidimų kreiptis į prokuratūrą, kad pastaroji kreiptųsi į teismą dėl jų panaikinimo bei teisinių pasekmių pašalinimo. Svarstytina, ar įstatyme nereikėtų papildomai nustatyti ir kitą – nesuinteresuotą instituciją ar Nacionalinę žemės tarnybą kontroliuojančią instituciją, kuri pati tiesiogiai turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo aukščiau nurodytais atvejais.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.
10. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę“ turinys tuo aspektu, kad nėra aišku, kokie šios tarnybos darbuotojai būtų įgalioti vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė, manytina, patenka į Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodytą teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros sritį, t. y. funkcijos atliekamos šioje srityje (išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas) yra laikomos viešuoju administravimu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatas, viešojo administravimo funkcijos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose gali būti pavedamos pagal pareigybes tik valstybės tarnautojams. Be to, su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 straipsnių pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-1629(2) 1 straipsniu keičiamo minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų darytina išvada, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas vykdytų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsnio 24 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatas.
11. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras kartu su aplinkos ministru. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras.“ Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1626(2) nuostatose siūloma nustatyti, kad minėtus teisės aktus tvirtina aplinkos ministras (išsamiau žr. Teises departamento išvadą minėtam projektui). Siekiant teisinio aiškumo, abiejų projektų nuostatos turėtų būti suderintos tarpusavyje.
12. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatos, įrašius pirmajame sakinyje žodį „kitų“, kurio pirmajame projekto variante nebuvo, tampa neaiškios tuo aspektu, kad nėra aišku, ar pagal šias projekto nuostatas žemėtvarkos planavimo dokumentus galėtų rengti Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys ir t.t. Pažymėtina, kad šioje dalyje vartojamas trumpinys ,,valstybė narė“ neapimtų Lietuvos Respublikos, bet tik kitas Europos sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje atsisakant žodžio „kitų“, arba vietoje jo įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos ir kitų“.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1048, kuris įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi keičiama Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, tačiau šios dalies pakeitimai nėra inkorporuoti į teikiamo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, minėto įstatymo ir projekto nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti, nes kitu atveju būtų pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai, kadangi pagal minėtą įstatymą 2022 m. liepos 1 d. jiems įsigaliotų palankesnis teisinis reguliavimas, nustatantis apskaičiuojamą paimamų visuomenės poreikiams gyvenamųjų pastatų vertę ir už juos atlyginant, ir galiotų tik iki teikiamo projekto įsigaliojimo datos - 2023 m. sausio 2 d.
14. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje prieš nuorodą „49 straipsnio 12 dalyje“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
15. Atsižvelgiant į pakeistą kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 12 dalyje vietoj nuorodos „šio įstatymo 23 straipsnyje“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 22 straipsnyje“.
16. Atsižvelgiant į pakeistą kai kurių keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 52 straipsnio 13 dalyje vietoj nuorodos „šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies“ įrašytina nuoroda „šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies“.
17. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 53 straipsnis reglamentuoja ne tik juridinių, bet ir fizinių asmenų atsakomybę, tikslintinas keičiamo įstatymo X skyriaus pavadinimas.
18. Siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, nurodant subjektus, kuriems „savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami“ bei subjektą, kuriam „savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas“.
19. Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies ir 57 straipsnio 2 dalies nuostatų konstrukcijos dėl pažeidimo padarymo pakartotinai tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies nuostatų konstrukciją.
20. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnis reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę tik už įveisto miško duomenų įrašymo ir duomenų tikslinimo pažeidimus, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas.
21. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio pavadinime, 1, 3 ir 5 dalyse po žodžių „pagal pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“.
22. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „ūkio veiklai“ įrašytinas žodis „žemės“ (kaip tai yra šio straipsnio pavadinime).
23. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 63 straipsnio nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatoma juridinių asmenų atsakomybė, susijusi su teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo devintasis skirsnis. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostatos apima ir juridinių asmenų atsakomybę, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo procese padarytais pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
24. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti anksčiau nei įsigalioja jais įgyvendinamos įstatymo nuostatos, projekto 2 straipsnio 2 dalyje tikslintinos datos: vietoj „2023 m. balandžio 1 d.“ įrašant „2023 m. kovo 31 d.“, o vietoj „2024 m. sausio 1 d.“ įrašant „2023 m. gruodžio 31 d.“.
25. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 2 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 9 dalyje vietoj sąvokos „savivaldybės mero“ įrašytina sąvoka „mero“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsniuose (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) yra įvardytos „savivaldybių merų“ pareigos. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nuostatose, kuriose vartojama sąvoka „meras“ nereikėtų įrašyti sąvoką „savivaldybės meras“ (2 straipsnio 3 – 11 dalimis, 14, 18, 19, 21, 23 dalimis keičiamo įstatymo nuostatos).
26. Projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad joje išvardintų žemėtvarkos planavimo dokumentų, kurių tarpe yra ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, rengimą organizuoja meras. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1580(3), kurio 1 straipsniu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų bei vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Atsižvelgiant į, kad tiekiamo ir minėto projekto nuostatos įsigalioja tuo pačiu metu (2023 m. balandžio 1 d.) ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse dėstomo keičiamo įstatymo nuostatos.
27. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų vartoti pilną valstybės įstaigos pavadinimą ir įvesti trumpinį, kaip tai yra nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes kitu atveju Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje nebus pakankamai aiškus trumpinio „Nacionalinė žemės tarnyba“ turinys.
28. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikėtų vartoti pilną valstybės įmonės pavadinimą ir įvesti trumpinį, kaip tai yra nurodyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes kitu atveju Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje nebus pakankamai aiškus trumpinio „Žemės ūkio duomenų centras“ turinys.
29. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis“. Vertinamosios projekto nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus, nes nėra aišku, kokių konkrečiai tikslų siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama, koks konkrečiai procesas turėtų būti nustatytas Vyriausybės patvirtintose taisyklėse. Pažymėtina, kad subjektai, kuriems galėtų būti perduota patikėjimo teise ar kita teise savivaldybėms neperduotina valstybinė žemė, yra nustatyti įstatymuose. Jeigu projekte turimas tikslas nustatyti, kad Vyriausybės nustatytose taisyklėse būtų nustatoma, kokia tvarka yra atrenkamas įstatyme nustatytas subjektas, kuriam valstybinė žemė perduodama patikėjimo teise ar kitais pagrindais, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Tuo atveju, jeigu keliami kiti tikslai, tai projekte juos reikia aiškiai įvardinti.
Be to, iš šių projekto nuostatų antrojo sakinio nėra aišku, kodėl priėmimo – perdavimo aktuose nurodomi tik perduodami savivaldybių miestų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos, o miestelių teritorijose tokie žemės sklypai ir teritorijos minėtuose aktuose nebūtų nurodomi. Siūlytina atitinkamai patikslinti šias projekto nuostatas, nes kitu atveju jos nebūtų suderintos su to paties straipsnio 11 bei 16 dalių nuostatomis.
Taip pat šiose projekto nuostatose reikėtų suvienodinti skirtingas jose vartojamas formuluotes: „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui (savivaldybėms)“, „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui“ ir „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam patikėtiniui“ bei „miestų ir miestelių administracinėse ribose“ ir „miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose“.
30. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje reikėtų įrašyti pilną joje nurodyto įstatymo pavadinimą su žodžiais „Lietuvos Respublikos“ (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje), nes Žemės įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., redakcijoje šis įstatymas bus minimas pirmą kartą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje nurodytam įstatymo pavadinimui, 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktuose nurodytiems įstatymų pavadinimams.
31. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies paskutinio sakinio nuostatos toje apimtyje, kurioje nurodoma „valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai“, nėra aiškios, nes ankstesnėse šios dalies nuostatose nustatytas reglamentavimas tik dėl valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms, patikėjimo teisės pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas.
32. Iš projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas parengia ir pasirašo priėmimo – perdavimo aktą dėl valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems subjektams, nes šios dalies abejose nuorodose į subjektus nurodoma šio straipsnio 5 dalis.
Be to, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, šių projekto nuostatų trečiajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas dėl patikėjimo teisės pasibaigimo turi būti suderintas su Aplinkos ministerija, kaip tai yra šio straipsnio 7 dalyje ir projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje. Kitu atveju, šios projekto nuostatos nebūtų suderintos su šio straipsnio 14 dalies nuostatomis.
33. Projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje žodžiai „viešai“ ir „oficialiose“ brauktini kaip pertekliniai.
34. Siekiant nuoseklumo, projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatas siūlytina dėstyti kaip šio straipsnio paskutinę struktūrinę dalį.
35. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 17 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 15 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, šioje dalyje nurodant ir ypatingos valstybinės svarbos projektus. Tokiu atveju minėtiems projektams įgyvendinti reikalinga savivaldybėms patikėjimo teise perduota valstybinė žemė taip pat būtų perduodama Nacionalinei žemės tarnybai.
36. Iš projekto 2 straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 17 dalies nuostatų nėra aišku, ar valstybinė žemė, kurios reikia viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijos atlikti, po to, kai ją iš savivaldybių perima Nacionalinė žemės tarnyba, būtų perduodama viešosios transporto infrastruktūros valdytojui pagal šio straipsnio 6 dalį, ar ne. Siekiant aiškumo, siūlytina šias projekto nuostatas atitinkamai patikslinti.
37. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, projekto 2 straipsnio 18 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose vietoj žodžio „darbuotojas“ nereikėtų įrašyti žodžių „valstybės tarnautojas“.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms.
38. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu perduotas pagal panaudą valstybinės žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nustatytas panaudos sąlygas, valstybinės žemės panaudos sutartį panaudos davėjas turi nutraukti. Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, kai savivaldybės joms patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę suteikia kitiems asmenims pagal panaudos sutartis, o panaudos gavėjas nevykdo panaudos sutarties sąlygų, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatas, panaudos davėjas (savivaldybė) neprivalėtų nutraukti tokios panaudos sutarties, bet taikyti kitus įstatyme nustatytus teisių ir teisėtų interesų gynimo būdus. Lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokį diferencijuotą teisinį reguliavimą, savivaldybėms suteikiant lankstesnes sąlygas sprendžiant valstybinės žemės panaudos sutarčių pažeidimo atvejus. Svarstytina, ar, asmenims pažeidus sutarties sąlygas, visi valstybinės žemės panaudos davėjai neturėtų imtis vienodų priemonių tuo atveju, kai valstybinės žemės panaudos sutartis yra nevykdoma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 18 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti.
39. Projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad iš jų būtų aišku, jog ši dalis reglamentuoja ne bet kokios žemės, o valstybinės, nuomą (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje).
Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms šio straipsnio nuostatoms dėl ne bet kokios, o valstybinės, žemės nurodymo (kaip tai yra patikslintose analogiškose projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatose).
40. Projekto 2 straipsnio 19 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte vietoj žodžių „tarp valstybinės žemės išnuomotų“ reikėtų įrašyti žodžius „tarp išnuomotų valstybinės“ (kaip tai yra projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte).
41. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba perleidžia ,,visais kitais atvejais, kai valstybinės žemės patikėtiniams nesuteikta kompetencija“. Projekto nuostata ,,nesuteikta kompetencija“ tikslintina. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės žemės sklypus perleidžia tais atvejais, kai kitiems valstybinės žemės sklypų patikėtiniams įstatymai tokios teisės nesuteikia, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu vertinamąja projekto nuostata siekiama kitų tikslų, tai ją reikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokių tikslų ja yra siekiama.
42. Projekto 2 straipsnio 21 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 9 dalies 6 punkte vartojama sąvoka ,,apdirbamoji gamyba“, kurios turinys projekte nėra atskleistas. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio.
43. Projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje, atitinkamai nereikėtų tikslinti ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto, jame nustatant, kad Vyriausybė nustato žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų valstybinės priežiūros tvarką.
Be to, svarstytina, ar atitinkamai nereikėtų suderinti bei tikslinti ir keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, 43 straipsnio, 48 straipsnio 5 dalies nuostatų redakcijas, įsigaliosiančias 2024 m. sausio 1 d., išdėstant jas projekto 2 straipsnyje.
44. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytą išimtį nereikėtų patikslinti, į ją įtraukiant atvejus numatytus šio straipsnio 6 dalies 4 punkte, kai ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Žemės ūkio duomenų centras veikia valstybės vardu jai paveldint ir įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypus (kaip tai yra nustatyta projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte).
45. Projekto 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 16 punkte vietoj žodžio „joms“ įrašytinas žodis „jai“, o šio straipsnio 6 dalies 5 punkte – vietoj žodžio „jai“ įrašytinas žodis „jam“.
46. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, priežiūrą ir kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 352 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdytų ne pagal Aplinkos ministro patvirtintas taisykles, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo bei teisinio aiškumo, minėtos projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsnių nuostatos derintinos tarpusavyje.
47. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 punkte „rašytinio reikalavimo“ sąvoka keičiama į „privalomojo nurodymo reikalavimo” sąvoka. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalies 2 punkte bei 352 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose ir 6 dalyje toliau vartojama „rašytinio reikalavimo“ sąvoka. Vadovaujantis teisinio aiškumo ir terminijos nuoseklumo principais, siūlytina arba suvienodinti projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 ir 352 straipsniuose naudojamas sąvokas, arba projekto 2 straipsnio 23 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 351 straipsnio 3 dalies 4 punkte detalizuoti „privalomo nurodymo“ ypatumus, skiriančius jį nuo „rašytinio reikalavimo“.
48. Projekto 2 straipsnio 25 dalimi keičiamo įstatymo 64 straipsnio nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nusižengimų, numatytų keičiamo įstatymo 63 straipsnyje, teiseną <...>“ nėra aiškios. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau anksčiau šioje išvadoje minėta, keičiamo įstatymo 63 straipsnio nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatoma juridinių asmenų atsakomybė, susijusi su teritorijų planavimo proceso pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už teritorijų planavimo procese padarytus pažeidimus reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo devintasis skirsnis. Pažymėtina, kad minėto įstatymo nuostatos apima ir juridinių asmenų atsakomybę, susijusią su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo procese padarytais pažeidimais, kuriuos pagal minėtą įstatymą nagrinėja ir atsakomybę juridiniams asmenims taiko Nacionalinė žemės tarnyba. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
49. Projekto 2 straipsnio 26 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nurodant, kokios konkrečiai procedūros šioje straipsnio dalyje turimos omenyje.
50. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 27 ir 28 dalyse terminą „iki 2024 m. sausio 1 d.“ nereikėtų keisti į terminą „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“, nes projekte nurodytas terminas apimtų ir 2024 m. sausio 1 d. kai įsigaliojai naujas teisinis reguliavimas, todėl šių nuostatų turinys gali būti skirtingai interpretuojamas.
51. Nėra aišku, kokias sutartis apimtų projekto 2 straipsnio 30 dalies nuostata ,,iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytos, bet nepasibaigusiose galioti sutartys“. Be to, svarstytina, ar pastaroji nuostata neapimtų sutarčių, sudarytų nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., kurios taip pat minimos projekto 2 straipsnio 30 dalyje. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 30 d. dalyje nereikėtų nustatyti, pagal kokias ir iki kada sudarytas sutartis savivaldybės nuo 2024 m. sausio 1 d. perima tokias sutartis sudariusio valstybinės žemės patikėtinio miestuose ir miesteliuose – Nacionalinės žemės tarnybos - teises ir pareigas.
52. Atkreipiame dėmesį, kad Seime įstatymo priėmimo stadijoje yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1176(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-1176(2)), kuriuo siūloma kiek kitaip išdėstyti jame keičiamus Žemės įstatymo straipsnius nei teikiamame projekte. Projekto Nr. XIVP-1176(2) 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 3 d., t. y. šis projektas įsigaliotų vieną dieną vėliau nei teikiamas projektas. Pažymėtina, kad teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-1176(2) priėmimas Seime numatytas tą pačią dieną – 2023 m. birželio 30 d. Atsižvelgus į tai, reikėtų įvertinti, ar projektu Nr. XIVP-1176(2) siūlomi keičiamo Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimai dera su teikiamo projekto nuostatomis, jų nepaneigia ar įveda neaiškumą lyginant su Žemės įstatymo naujos redakcijos nuostatomis (pavyzdžiui, projekto Nr. XIVP-1176(2) nuostatomis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra įvedamas joje nurodytos valstybės įmonės pavadinimo trumpinys, todėl, įsigaliojus minėtam projektui, vienose Žemės įstatymo nuostatose bus vartojamas pilnas valstybės įmonės pavadinimas, o kitose – jo trumpinys; be to, projekto Nr. XIVP-1176(2) nuostatomis Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios, todėl reikėtų įvertinti kaip šios nuostatos pripažinimas netekusia galios dera su naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatomis, ir pan.).
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]