LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO KOMITETas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766

 

2023-06-07 Nr. 141-P-16

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Kupčinskas, Jurgis Razma.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Erika Giedraitienė, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Algis Bagdonas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(7)

1

(1)

 

(3)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“.

Nepritarti

Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti.

Atsižvelgiant į tai, minėtų įstatymų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(7)

1

(2)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(7)

1

(8)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(7)

1

(11)

 

Redakciniu aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis.

Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(7)

1

(12),

(15)

 

Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas.

Pritarti

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pabrėžtina, kad minimų teisės aktų nuostatų atsisakyti netikslinga.

Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 2, 3 ir 4.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(8)

 

1

(9)

2,

(4),

(7)

4

(2),

(11)

 

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams gaunama iki sandorio sudarymo.

Žr. Audito komiteto pasiūlymus Nr. 5, 8 ir 12.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip: „valstybinės žemės nuomininkas“, „valstybinės žemės sklypo nuomininkas“, „žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“, „valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“.

Pritarti

Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 9.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(15)

 

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tokius kriterijus reikėtų įtvirtinti.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(17),

(19),

(20),

(25)

 

(3)

 

 

(2)

Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas).

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai, 20 daliai, 25 dalies 2 punktui.

Pritarti

Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(20)

 

Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(22)

 

Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(22),

(23),

(24)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą.

Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas). Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne.

Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių.

Pritarti

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, būtina tikslinti aptariamas Projekto nuostatas, aiškiai nurodant, kad išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleistų ar sunykusių statinių, o ne valstybinės žemės sklypai prie tokių statinių.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(22),

(23),

(25)

 

(1),

(1),

(1)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos.

Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“.

Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 25 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, pabrėžtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minimais atvejais valstybinė žemė būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Todėl siūlytina nurodyti, kokiu būdų aptariamais atvejais, valstybinė žemė bus išnuomojama.

Taip pat pritariant Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabai, sutiktina, kad šiais atvejais nekilnojamojo turto (t. y. valstybinės žemės ir statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto (t. y. valstybinės žemės ir statinių) vertę.

Tačiau nepritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, manytina, kad iš projekto nuostatų yra aišku, kad viso nekilnojamojo turto (t. y. valstybinės žemės ir statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(24)

 

(2)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra vartojama „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto“ sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(22),

(24)

 

 

(2)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje ir 24 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(25)

 

(3)

Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o 3 punkte po žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

Pritarti

Argumentai:

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai pritartina, tačiau Audito komitetas siūlo aptariamos nuostatos atsisakyti.

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(9)

4

(25)

 

(2)

Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu.

Pritarti

Argumentai:

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai pritartina, tačiau Audito komitetas siūlo aptariamos nuostatos atsisakyti.

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 10.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1,

(32)

 

 

 

(64)

5,

(2),

 

(6)

8

(1),

(2)

 

(16),

(19)

(1)

<...>

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių 16 punkto nuostata, kad „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški. Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir  projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatoms.

Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekte vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme.

Pritarti

Pasiūlymas:

Siūlyti pagrindiniam komitetui, tobulinant įstatymo projektą Nr. XIVP-2766, sistemiškai vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme.

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(32)

5

(2)

 

(16),

(19)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(32)

5

(5)

 

(5)

Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktas tikslintinas, nes projekto Nr. XIVP-2765 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnyje atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(32)

5

(7)

 

(4)

Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(361)

6

(7)

 

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 7 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 362 straipsnio 4 dalyje“.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

(361)

6

(8)

 

 

Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose”, vietoj jos įrašant nuorodą „šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 13.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

*

 

 

Nėra aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kuriose nustatytas Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr. XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2

1,

4,

5

 

Projekto 2 straipsnio nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet  dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2

2

 

Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

*

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

*

 

 

Numeruotina projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

*

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

Argumentai:

2023-06-05 gauta antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-4682.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.                   

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-02

*

 

 

<...>

Dėl reformos finansavimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos reformos vykdymui nebuvo numatytas finansavimas. Siūlome numatyti finansavimą.

Atsižvelgti

 

2.                   

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-02

*

 

 

Dėl Vyriausybės įgaliotų institucijų

Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime nėra įvardintos konkrečios institucijos, kurios vykdys žemėtvarkos funkcijas. Visos institucijos įvardintos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ arba „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“.

Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyta 20 funkcijų, kurias vykdys Vyriausybės įgaliotos institucijos. Nėra aiškiai įvardinti institucijų pavadinimai. Tokiu būdu yra nebeaišku, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai bus pavesta įgyvendinti vieną ar kitą valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją. Tokios (-ių) institucijos (-ų) reikės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Tai sukels paprastam žmogui papildomą administracinę naštą,  sumaištį ir neaiškumus. Pakankamai sudėtingi žemės santykiai ir žemėtvarkos „algoritmai“ taps dar sudėtingesniais.

Siūlome įstatymų projektuose vietoje „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečias institucijas, kad pilietis, perskaitęs įstatymą, aiškiai žinotų į kurią instituciją dėl vieno ar kito klausimo turi kreiptis.

Pritarti

 

3.                   

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-02

*

 

 

Dėl savivaldybių kontrolės

Savivaldybes kontroliuosianti Vyriausybės įgaliota institucija galės siūlyti panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus. Tačiau tokie pasiūlymai neturės realios galios ir dėl savivaldybės įpareigojimo vykdyti vieną ar kitą kontroliuojančios institucijos nurodymą reikia kreiptis į teismą. Praktikoje toks mechanizmas nepadės užtikrinti neteisėtų sprendimų taisymo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo. Procesai bus sudėtingesni, ilgesni ir painesni.

Pavyzdžiui, teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad savivaldybės priima sprendimus žemėtvarkos srityje, tačiau įstatymu nenustatyta institucija, kuriai bus suteikta teisė nagrinėti skundus dėl savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemėtvarkos srityje.

Savivaldybių sprendimai žemėtvarkos srityje galės būti nagrinėjami tik Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 351 straipsnyje ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje siūlomas nustatyti reguliavimas dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo negalės būti taikomas prašymams ir skundams dėl savivaldybių sprendimų žemėtvarkos srityje.

Arba, pavyzdžiui, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli statiniai, kiekvienam statiniui eksploatuoti turi būti išskiriama žemės sklypo dalis, kurios reikia atskiram statiniui eksploatuoti. Miestuose ir miesteliuose tokią funkciją atliks savivaldybės. Tuomet, kai dalys bus nustatytos pažeidžiant teisės aktus, savivaldybes kontroliuojanti institucija negalės pakeisti savivaldybės sprendimų.  Siūlome nustatyti konkrečias priemones ir veiksmingus instrumentus tinkamai savivaldybių kontrolei užtikrinti.

Nepritarti

Nepritariant pateiktam siūlymui, manytina, kad numatytos priemonės pakankamos savivaldybių ir kitų valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolei užtikrinti. Projekte numatyti šie valstybinės žemės patikėtinių (tarp jų ir savivaldybių) kontrolės veiksmai, pavyzdžiui:

1.         numatyta, kad savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo (taip par žr. Audito komiteto 5 ir 8 pasiūlymus).

2.         Nacionalinė žemės tarnyba įpareigojama kreiptis į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai (tarp jų ir savivaldybės) nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo.

3.         Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. Šia priežiūra siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas.

4.         Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo Projektu yra teikiamas Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2765, kuriuo papildomas VI skyrius 351 straipsniu. Šis straipsnis reguliuoja prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarką. Be kita ko numatoma, kad prašymai ar skundai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikiami per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo žemėtvarkos srityje įteikimo asmeniui, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Apibrėžiama, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas), vilkinimas atlikti pagal kompetenciją priskirtas funkcijas skundžiami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat numatoma, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos administraciniai sprendimai žemėtvarkos srityje, jeigu šiame įstatyme ar specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitokia jų apskundimo tvarka, pasirinktinai skundžiami tiesiogiai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui. Tai pat minėtas VI skyrius papildomas 352 straipsniu, kuris apibrėžia prašymų ir skundų nenagrinėjimą, jų nagrinėjimo nutraukimą.

4.                   

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-02

*

 

 

Dėl valstybinės žemės prie sunykusių ir apleistų statinių

Reformos projektuose numatyta galimybė išsinuomoti arba gauti panaudai valstybinę žemę prie apleistų ir sunykusių pastatų ir net statinių. Tokių statinių savininkas turės teisę išnuomoti arba gauti panaudai valstybinės žemės sklypą prie sunykusių ar apleistų statinių. Įsigijus sunykusį ar apleistą, pavyzdžiui sandėliuką, šulinį ar kokį kitą menkavertį statinį nekilnojamojo turto plėtotojas galės pretenduoti į valstybinę žemę ir ją gauti be aukciono lengvatinėmis sąlygomis.

Be to, Žemės įstatyme nėra aprašytas apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimas. Taikant praktikoje tokias normas galės būti skirtingai vertinama, kokie statiniai yra laikomi apleistais statiniais, kokie statiniai laikomi sunykusiais, o kokie ne. Teisės aktuose siūlome aiškiai apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas bei jų kriterijus.

Pritarti

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu nesudaromos galimybės valstybinę žemę, kurioje yra sunykusių ar apleistų statinių, perduoti panaudos pagrindais.

Pritartina pasiūlymui Projekte apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas.

5.                   

Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija,

2023-06-02

*

 

 

Dėl grįžimo prie popierinių dokumentų ir informacinės sistemos

Žemės įstatymo pakeitimuose numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiks visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą. Kol kas tokios informacinės sistemos nėra ir ji nebus sukurta iki 2024 m. sausio 1 d.

Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“, kuriuo planuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija skaitmenizuoti procesus paslaugą teikiančių patikėtinių institucijų viduje bei Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje sukurti/tobulinti integracines sąsajas su kitomis sistemomis. Tačiau šis projektas bus įgyvendintas ne anksčiau, kaip 2025 m. sausio 1 d. (projekto įgyvendinimo terminas 2 metai). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės patikėtiniai teiktų visą su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu susijusią informaciją į valstybinės žemės valdymo apskaitos informacinę sistemą, grįžti prie „popierinių“ žemėtvarkos procedūrų arba nustatyti vėlesnį, ne anksčiau kaip 2025 m. sausio 1 d., jos įsigaliojimo terminą. Taip pat siūlome atidėti papildomų žemėtvarkos funkcijų ir patikėjimo teisės miestuose ir miesteliuose perdavimą savivaldybėms iki tol, kol bus sukurta pilnavertė informacinė sistema, galinti užtikrinti sklandų žemėtvarkos funkcijų ir procedūrų veikimą.

Nepritarti

Žemės įstatymo 34 straipsniu, kurio redakcija įsigalios 2024 m. sausio 1 d., įtvirtinamas Žemės informacinės sistemos steigimo teisinis pagrindas. Dalis elektroninių paslaugų, kurias ateityje numatoma teikti per Žemės informacinę sistemą, jau dabar teikiama per kitas valstybės informacines sistemas. Kaip nurodo Aplinkos ministerija, šiais metais Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bus sukurtos valstybinės žemės nuomos, panaudos ir pardavimo elektroninės paslaugos. Nuo 2024 m. sausio 1 d. visos šios elektroninės paslaugos bus iniciuojamos per Žemės informacinę sistemą. Taip pat Žemės informacinėje sistemoje valstybinės žemės patikėtiniai pradės tvarkyti valstybinės žemės erdvinių duomenų rinkinį, kuriame bus saugoma informacija apie valstybinės žemės sklypus ir nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotus. Pilna apimtimi valstybinės žemės patikėtiniai savo funkcijas per Žemės informacinę sistemą pradės vykdyti nuo 2025 m. sausio 1 d. Iki to laiko bus sukurti ir visi įrankiai, leisiantis pilnai skaitmenizuoti valstybinės žemės patikėtinių funkcijas. Žemės informacinę sistemą numatyta sukurti per 2023–2024 m., įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių lėšomis vykdomą projektą „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“.

6.                   

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Darbo taryba,

2023-06-05

*

 

 

<...>

Manome, kad 2024-01-01 Inspekcija neturės nei pakankamai darbuotojų, nei pritaikytų informacinių sistemų naujų funkcijų vykdymui. Jau ir dabar darbuotojų trūkumas Inspekcijoje yra kritinis, darbo krūvis milžiniškas, o skatinimas neįmanomas, nes biudžetas 2023 m. buvo sumažintas.

Prašome Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Seimo narių šių veiksmų situacijai suvaldyti:

1. Atšaukti NŽT dalies funkcijų perdavimą Inspekcijai paliekant vieną žemėtvarkos ir žemės naudojimo kontrolės funkcijas vykdančią valstybės instituciją arba atidėti reformą dalyje dėl žemės naudojimo kontrolės funkcijų perdavimo Inspekcijai, kol bus skaitmenizuoti NŽT archyvai, sukurta priežiūros funkcijoms reikiama IT infrastruktūra, išspręstas reikiamų perkelti etatų klausimas. Manome, kad vykdant reformą turi būti iš esmės peržiūrėti ir optimizuoti gyventojus erzinantys ilgi žemėtvarkos procesai, biurokratizmą lemiančios įstatymų nuostatos, o ne tik techniškai išskaidomos ir iš vienos įstaigos kitoms padalinamos funkcijos. Daug klausimų lieka nesureglamentuoti ar sureglamentuoti neaiškiai, o „pilkoji zona“ teisiniame reglamentavime visuomet didina korupcijos pasireiškimo tikimybę.

2. Atstatyti ir bent 10 proc. padidinti sumažintą finansavimą darbo užmokesčio fondui siekiant sudaryti galimybes įstaigai spręsti kritinio darbuotojų trūkumo problemas. Dėl darbuotojų trūkumo specialistams vis sunkiau užtikrinti efektyvią statybos valstybinę priežiūrą, laiku išnagrinėti gyventojų skundus; darbuotojai pastaruoju metu dirba itin dideliu darbo krūviu dėl neįvykstančių konkursų ir neužimtų etatų, o didelę labiausiai kvalifikuotų darbuotojų dalį perviliojo savivaldybių administracijos arba privatus verslas.

Atsižvelgti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(8)

2

(3)

 

(4)

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 

Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaromas didelis kiekis valstybinės žemės panaudos sutarčių, ir į tai, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
2 straipsnio 16 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro  Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas, siūlome tikslinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Pritarti

 

2.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(7)

 

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“.

Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais.

Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi.

Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314  pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, reglamentuojančią privačių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.

Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:

– Žemės įstatymo projekte, ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Įsigijimo įstatymo projekte suvienodinti įsiterpusio žemės ploto sąvokas (įtraukiant kaip stabilų kraštovaizdžio objektą ir geležinkelį);

– keičiamą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį papildyti pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies sąvoką, numatant, kad įsiterpęs žemės plotas turi atitikti ne tik ploto dydžio kriterijus, bet turi būti nustatytas reikalavimas, kad įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.

Pritarti

 

3.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(17)

 

(3)

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre  įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas).

Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę.

Pritarti

Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 8.

4.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(17)

 

(4)

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šioje teisės normoje nustatytais atvejais, kai sunaikinami išnuomotame valstybinės žemės sklype buvę statiniai, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas mažinamas, suformuojant naują žemės sklypą likusiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai.

Siūlytina reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama.

Pritarti

 

5.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(23),

(24)

 

 

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas prie apleistų statinių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje reglamentuojamas žemės išnuomojimas prie sunykusių dėl gaisro ar stichinės nelaimės statinių.

Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra pateikiami apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimai, todėl taikant praktikoje minėtas teisės normas, gali būti skirtingai vertinama, kokie statiniai laikytini apleistais statiniais ir kokie statiniai laikytini sunykusiais (statinio baigtumas, konstrukcijų (elementų) būklė ir pan.). Todėl siūlytina Žemės įstatyme apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas arba numatyti, kad apleistų ir sunykusių statinių kriterijai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, kokio dydžio turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas prie sunykusiu statinių, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Siūlytina, kad šiuo atveju būtų galima vadovautis statinių duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre.

Pritarti

 

6.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(22),

(23)

1

(1),

(1)

Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkte ir 23 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) turto vertinimą.

Siūlome tikslinti nurodytas nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punktą, ir valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant masinį turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punktą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta, kad „Nekilnojamasis turtas (nekilnojamasis daiktas) – žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat turtas (kilnojamieji daiktai), kurį nekilnojamuoju pripažįsta įstatymai“. Siekiant užtikrinti didžiausią naudą valstybei išnuomojant valstybinės žemės sklypus apleistiems ar sunykusiems pastatams eksploatuoti, tikslinga valstybinės žemės mokestį apskaičiuoti nuo nekilnojamojo turto vertės, kuri apimtų tiek žemės, tiek pastatų vertę.

Papildomai žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

7.      

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-06-05

1

(9)

3

(23)

 

Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1. Valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos. Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų stichinės nelaimės poveikio sunykusiems pastatams padarinius. Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis. Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas daugiaprasmiškai jas interpretuoti.

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 24 dalis numato, kad „Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės)“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.1.1.  Pagal Projekto nuostatas valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su sąlyga, kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Taigi, šių Projekto nuostatų taikymas susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, o dėl gaisro ar stichinės nelaimės) konstatavimo, tačiau nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ir kokia tvarka minėtos aplinkybės turėtų būti patvirtinamos.

Nors, manytina, gaisro atvejais būtų galima pagrįsti statinio sunykimo dėl gaisro faktą (pavyzdžiui: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma), Specialiųjų tyrimų tarnybai kelia abejonių, ar tik tokios aplinkybės, kad statinys sunyko dėl gaisro, nekonkretizavus su statinio savininko ar naudotojo valia susijusių faktinių aplinkybių, yra pakankamas Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Kitą vertus, gali kilti klausimas, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl statinio savininko ar naudotojo aplaidumo.

Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, minėtos Projekto nuostatos šiuo aspektu turėtų būti išdiskutuotos.

1.1.2.  Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kad statinys sunyko dėl stichinės nelaimės.

Sutiktina, kad tam tikros statinio sunykimo priežastys gali būti siejamos su reiškiniais, kurie visuomenėje įvardinami kaip „stichinės nelaimės[1]“,  Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir / ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.). Šiuo atveju taip pat neaišku koks Projekte vartojamo termino „stichinė nelaimė“ santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme[2] nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos[3] sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku, kaip Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju turėtų būti konstatuojamas, kad statiniai sunyko dėl stichinių nelaimių.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimud Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams ir diskrecijai interpretuojant siūlomą teisinį reglamentavimą.

Pritarti

Argumentai:

Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabai, siūlytina Projektą patikslinti, numatant, kad valstybinės žemės sklypas gali būti išmuomojamas, kai jame yra sunykusių statinių, jeigu jie sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, taip kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme.

Papildomai žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 7.

8.      

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-06-05

1

(9)

3

(23)

 

 

<...>

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje pateikta nuoroda į „šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šioje nuostatoje padaryta techninė klaida turėtų būti taisoma (pateikiant nuorodą į Įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatas).

Pritarti

 

9.      

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(24)

 

(2)

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų  turto vertinimą. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte numatyta galimybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą, tačiau nenustatyta, kaip bus apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.

Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą.

Nepritarti

Žr. argumentus prie 6 Nacionalinės žemės tarnybos pastabos.

10.   

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

1

(9)

3

(24)

 

ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje siūloma nustatyti, kad prie griautinų ir apleistų neremontuotinų statinių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos. Tačiau galimi atvejai, kai prie minėtų statinių žemės sklypai jau yra suformuoti.

Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip:

„24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nesudaromos:“.

Pritarti

 

11.   

Nacionalinė žemės tarnyba,

2023-05-31

*

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šio projekto lyginamasis variantai skiriasi, todėl neaišku, ar vertinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ar šio projekto lyginamąjį variantą.

Pritarti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2766 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(7)

1

(1)

 

(3)

Argumentai:

Svarstomo Projekto nuostatos derintinos su Seime svarstomu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2054(4) (likusi priėmimo stadija), kuriuo, be kita ko, pritarus Vyriausybės pasiūlymams, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma a) pareiga parduoti viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamąjį turtą kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamam viešųjų įstaigų nuosavybės teise valdomam turtui eksploatuoti; b) teisė parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.

Tuo tarpu svarstomu Projektu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui numatoma teisė kitų asmenų nuosavybėn perleisti valstybinės žemės sklypus tik tais atvejais, kai yra parduodamas viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau kaip pusę balsų visuotiniame viešosios įstaigos dalininkų susirinkime, yra valstybė, nekilnojamasis turtas.

Atsižvelgiant į tai, reikalinga patikslinti svarstomo Projekto nuostatas, priešingu atveju nebus sudarytos teisinės galimybės realizuoti įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4) įtvirtintos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisės parduoti kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausančius statinius, patalpas ar jų dalis, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, kartu su valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, reikalingu parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas, arba kai valstybinė žemė reikalinga administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti;“.

Pritarti

 

2.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(7)

1

(7)

 

Argumentai:

Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai savivaldybė nebenaudoja savo reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo ir tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.

Pabrėžtina, kad Aplinkos ministerija yra įpareigota formuoti šios srities politiką, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su Aplinkos ministerija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Aplinkos ministerija, dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Pritarti

 

3.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(7)

1

(10)

 

Argumentai:

Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 10 dalyje įtvirtinto reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybos vadovui suderinti su Aplinkos ministerija sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo tuomet, kai valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Todėl siekiant sudaryti visapusiškas galimybes Aplinkos ministerijai tinkamai koordinuoti ir kontroliuoti šią sritį, reikalinga teisinio reglamentavimo nekeisti ir Nacionalinei žemės tarnybai minėtus sprendimus dėl patikėjimo teisės pasibaigimo su šia ministerija suderinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atitinkamai patikslinti aptariamo straipsnio dalies nuostatas, t. y. neišbraukti derinimo su aplinkos ministerija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, suderinęs su Aplinkos ministerija, priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“

Pritarti

 

4.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(7)

1

(12),

(13),

(15)

 

Argumentai:

Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais pasiūlyta neatsisakyti Nacionalinės žemės tarnybos derinimo su Aplinkos ministerija, kai Žemės įstatyme nustatytais atvejais priimami atitinkami sprendimai dėl patikėjimo teisės pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, neturi būti išbraukiamos svarstomo įstatymo 7 straipsnio 12, 13, 15 dalys, reglamentuojančios sprendimų derinimo su Aplinkos ministerija klausimus.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti minimas svarstomo straipsnio nuostatas, t. y. siūlytina jų neišbraukti.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą, jeigu toks perdavimas neatitinka viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų.“

2. Pakeisiti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Aplinkos ministerija gali atsisakyti derinti Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, jeigu toks patikėjimo teisės pasibaigimas neatitinka šio straipsnio 7 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų.“

3. Pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Jeigu Aplinkos ministerija atsisako derinti Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą perduoti savivaldybei ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojui patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą arba Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovo sprendimą dėl savivaldybės ar viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo, Nacionalinės žemės tarnybos Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas gali priimti šiuos sprendimus pakartotinai jų nesuderinęs su Aplinkos ministerija tik tuo atveju, kai pašalinamos Aplinkos ministerijos atsisakymo derinti šiuos sprendimus priežastys.“

4. Atitinkamai suderinti Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

5.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(8)

2

(7)

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės panaudos terminas – ne ilgiau kaip 99 metai, o kai perduodama neatlygintinai naudotis žemės ūkio paskirties žemė – ne ilgiau kaip 25 metai[4].

Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius panaudos sandorį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokio sandorio sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju:

pirma, kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo, nes sudarytas sandoris būtų laikomas neteisėtu ne dėl šios sandorio šalies netinkamų veiksmų, bet dėl savivaldybės netinkamo veikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos[5];

antra, kyla rizika dėl teisminių ginčų skaičiaus padidėjimo, nes šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, sutartis gali būti nutraukta arba jos sąlygos pakeistos teismo tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą laiką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Savivaldybės, sudariusios iki panaudos sandorį sandorio, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties planuojamo sudaryti sandorio teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

Pritarti

 

6.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(9)

 

(64)

4,

(1)

8

(2)

 

(4)

Argumentai:

Projekto nuostatose vartojama formuluotė „valstybės tarnautojas“. Tačiau 2023 m. gegužės 25 d. Seimas priėmė nauja redakcija išdėstytą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos komisijos, kurios peržiūri institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes. Minėtame įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektu keičiamose nuostatose formuluotę „valstybės tarnautojas“ keisti į bendro pobūdžio formuluotę „darbuotojas“.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje naudojamas formuluotes „valstybės tarnautojas“ pakeisti į formuluotę „darbuotojas“.

Pritarti

 

7.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(9)

3

(17)

 

(3)

Argumentai:

1. Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu, žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas).

Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, taip pat pritariant Nacionalinės žemės tarnybos 3 pastabai, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę.

2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.“

Pritarti

 

8.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(9)

4

(11)

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo nuostatas, valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams, o kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai.

Taigi, pritarus siūlomam reguliavimui, gali kilti situacijų, kuomet savivaldybei sudarius nuomos sutartį ir tik tada kreipųsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo, paaiškėtų, kad tokios sutarties sudaryti nebuvo galima. Tokiu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl kitos sandorio šalies teisėtų lūkesčių apsaugos principo tinkamo įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, keičiant kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą, laiką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Savivaldybės, iki sudariusios  valstybinės žemės nuomos sutartį sutarties dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, sudarymo, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios planuojamos sudaryti sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“

Pritarti

 

9.  

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(9)

3

(17)

 

(4)

Argumentai:

1. Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai.

Tačiau galimi atvejai, kai statiniai ar jų dalys, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, t. y. gaisro ar ekstremalaus įvykio, taip kaip šis įvykis suprantamas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme (taip pat žr. 7 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą).

2. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai, todėl pasiūlė reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama (žr. 4 pastabą).

Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti aptariamo Projekto straipsnio nuostatas, taip pat numatant išimtį dėl statinių sunykimo gaisro ar ekstremalaus įvykio atvejais.

3. Taip pat Projekto nuostatos redakciškai tikslintos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl  valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.“

Pritarti

 

10.   

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(9)

3

(25)

 

(1),

(2),

(3)

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodoma, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Taip pat šios dalies 1–3 punktuose išdėstoma, kas tokiu atveju turi būti nurodoma valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taigi, siūloma leisti išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose plėtoti kitokią veiklą, keičiant išnuomotame valstybinės žemės sklype stovinčių statinių ir (ar) įrenginių paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad teisinis reglamentavimas suteikia galimybę piktnaudžiauti valstybinės žemės nuoma, nes fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję pastatus ir statinius, išsinuomoja valstybinės žemės sklypus jiems eksploatuoti, tačiau praktiškai ir realiai tokie pastatai pagal jų tiesioginę paskirtį nėra naudojami. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti aptariamo straipsnio nuostatų.

 

Pasiūlymas:

1. Išbraukti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį:

„25. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“

2. Suderinti Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

11.   

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(32)

5

(3)

 

(3)N

Argumentai:

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ Turto bankas) Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos rengimo“ nuostatos numato, kad ši ataskaita susideda iš šių dalių: statistinės informacijos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą; valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių, patalpų ar jų dalių – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apžvalgos ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė žemė taip pat yra viena iš valstybės turto rūšių, tačiau ataskaita apie jos valdymą, naudojimą ir disponavimą ja nerengiama, o informacija apie jos visos valdymą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitoje neteikiama. Siekiant išsamios analitinės informacijos apie valstybinės žemės valdymą, jos valdymo efektyvumą, valstybinės žemės patikėtinių veiklą, jų veiklos kontrolę ir kitus dalykus, tikslinga numatyti tokios ataskaitos rengimą. Šią ataskaitąVyriausybės nustatyta tvarka galėtų rengti Nacionalinė žemės tarnyba. Tokia kasmet rengiama ataskaita suteiktų galimybę valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinantiems – Seimui ir Vyriausybei turėti išsamią informaciją apie valstybinės žemės valdymą, šios srities politikos formuotojui ir ją įgyvendinantiems subjektams padėtų priimti reikiamus sprendimus, taip pat sudarytų galimybes visai visuomenei turėti išsamią informaciją apie tai, kaip valdoma valstybinė žemė. Be kita ko, Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitai parengti naudojamu įrankiu galėtų tapti Žemės informacinė sistema ar kita sistema.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip:

„3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia valstybinės žemės valdymo naudojimo ir disponavimo ja ataskaitą.“

Pritarti

 

12.   

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(361)

 

(3)

 

(5)

Argumentai:

Projekto 1 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnis numato, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdys ne tik savivaldybių, bet ir visų valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę. To paties straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos Projekto nuostatos sudaro galimybes Nacionalinei žemės tarnybai gauti iš valstybinės žemės patikėtinių informaciją apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais. Pavyzdžiui, Projekto 1 straipsniu 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus, nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Taigi, valstybinės žemės patikėtiniai įpareigojami kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši tokius sandorius patikrintų. Be to, Projekto 1 straipsniu 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo.

Paminėtina ir tai, kad veiksmai dėl valstybinės žemės pardavimo, nuomos ir (ar) panaudos atliekami per Žemės informacinę sistemą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant nedidinti administracinės naštos viešajame sektoriuje, siūlytina atsisakyti reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašyti pateikti valstybinės žemės patikėtinių ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 5 punktą:

„5) ne dažniau kaip tris kartus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus prašo pateikti savivaldybių administravimo subjektų ataskaitas, duomenis apie sandorius, susijusius su patikėjimo teise naudojamais valstybinės žemės sklypais, išorinei priežiūrai atlikti.“

Pritarti

 

13.   

Seimo Audito komitetas,

2023-06-07

1

(362)

6

(8)

 

Argumentai:

1. Pritarus Audito komiteto 5 ir 8 pasiūlymams, kuriais siūloma Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl panaudos arba nuomos sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams gauti iki atitinkamos sutarties sudarymo, atitinkamai turi būti tikslinama Projekto 1 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstoma 362 straipsnio 8 dalis, numatanti, kada Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams.

2. Aptariama nuostata taip pat redakciškai tikslinama atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 23 pastabą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsniuose straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo iki šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planuojamo sudaryti sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį sudaryti ir registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu sandoris nesudaromas.“

Pritarti

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Zigmantas Balčytis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(Komiteto biuro vedėja L. Pranaitytė ir biuro patarėja A. Buragienė)


[1] Pavyzdžiui: pasikartojantys potvyniai Šilutės rajone. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1859028/silutes-rajona-apseme-potvynis-bet-gyventoju-vanduo-neisgasdino-pagalbos-nesikreipe.

[2] Prieiga internete: Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C15592B096FA/asr.

[3] Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.

Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą.

[4] Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428 (2009-06-10 nutarimo Nr. 629 redakcija).

[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.