KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675

47, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-1381

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2017-12-13 Nr. 102-P-50

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Justas Bakutis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-11-28

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 47 straipsnį papildyti nauja 5¹ dalimi, kurios pagrindu žemės ūkio įmonės būtų atleidžiamos nuo avansinio pelno mokesčio mokėjimo du mokestinius metus nuo ekstremalios situacijos paskelbimo metų. Projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnio 53 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad žemės ūkio įmonės nuo pelno mokesčio mokėjimo ekstremalios situacijos ir po jų sekančiais mokestiniais metais yra atleidžiamos. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų ir dėl jų atitikties Konstitucijai.

Pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai).

Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad nepriklausomai nuo to, ar dėl ekstremaliosios situacijos žemės ūkio įmonė būtų patyrusi nuostolių, ar ne, ji galėtų pasinaudoti suteikiama avansinio pelno mokesčio mokėjimo lengvata.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, ekstremaliosios situacijos skirstomos į du lygius – savivaldybės ir valstybės. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus projekto nuostatoms, nepriklausomai nuo to, kad, pavyzdžiui, savivaldybės lygmens ekstremalioji situacija būtų paskelbta vienoje ar keliose savivaldybėse, žemės ūkio įmonė, nepatyrusi jokių nuostolių ir užsiimanti žemės ūkio veikla kitoje savivaldybėje, galėtų pasinaudoti siūloma avansinio pelno mokesčio mokėjimo lengvata.

Taip pat pažymėtina, kad žemės ūkio įmonė gali užsiimti ne tik žemės ūkio produkcijos gamyba ar paslaugų žemės ūkiui teikimo veikla, bet ir kitomis įstatymu nedraudžiamomis veiklomis. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacijos, kuomet ekstremalioji situacija jokios neigiamos įtakos žemės ūkio įmonių veiklai nepadarytų, tačiau jos įgytų teisę pasinaudoti avansinio pelno mokesčio mokėjimo lengvata. Be to, pažymėtina, kad dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos nuostolius gali patirti ne tik žemės ūkio įmonės, bet ir kiti apmokestinamieji vienetai, vykdantys veiklas, nesusijusias su žemės ūkio veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu, nes vienos žemės ūkio įmonės, nepatyrusios nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, įgytų pranašumą kitų žemės ūkio įmonių, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos, bei kitų apmokestinamųjų vienetų, patyrusių nuostolių, atžvilgiu, svarstytinas projekto nuostatų atitikimas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

Antra, neatsižvelgus į pirmąją pastabą, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos gyventojų poreikiams tenkinti gali būti panaudotos valstybės rezervo lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybes ekstremaliosios situacijos metu kompensuoti gyventojams patirtus nuostolius dėl ekstremaliosios situacijos, svarstytinas teikiamo projekto nuostatų tikslingumas.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad ekstremaliosios situacijos gali būti skelbiamos dėl įvairių ekstremaliųjų įvykių, pvz.: pavojingos užkrečiamos ligos, gaisrai, visuomenės neramumai ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 ir 2 straipsniai nustačius mokestines lengvatas nepriklausomai nuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos pobūdžio, svarstytinas teikiamo projekto tikslingumas ir prasmingumas.

Pritarti

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami ir jiems negali būti teikiama privilegijų. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2017 m. sausio 25 d., 2012 m. vasario 27 d., 2013 m. vasario 22 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai).

3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Pelno mokesčio Nr. IX-675 įstatymo 47 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas pagal kurį, vienos žemės ūkio įmonės, nepatyrusios nuostolių dėl ekstremaliosios situacijos, įgytų pranašumą kitų žemės ūkio įmonių, gaunančių pajamas iš žemės ūkio veiklos, bei kitų apmokestinamųjų vienetų, patyrusių nuostolių, atžvilgiu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui.

4. Balsavimo rezultatai: už – 10; prieš – nėra; susilaikė – nėra.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė