Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 107
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Seimo lapkričio 4 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-981 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-981. Pirmininko kandidatūrą kviečiu pateikti Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Seimo nutarimo projektą dėl gerbiamo A. Utkaus paskyrimo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku.
Vadovaudamasi Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsniu, jo 2 dalimi, Seimui patvirtinus Nacionalinę sveikatos tarybą, taryba iš tarybos narių renka kandidatą į pirmininko pareigas, o Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti tarybos siūlomą kandidatą. Spalio 6 dieną taryba kandidatu į tarybos pirmininkus išrinko A. Utkų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekaną ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovą. Profesorius A. Utkus turi ilgametės administracinės, gydytojo ir mokslininko patirties. Jo profesinės veiklos sritis – biologinė asimetrija ir genetika.
Dėl kandidato buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnį. Atsakymas yra gautas. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kandidatas negalėtų eiti šių numatytų siūlomų pareigų. Taigi atsižvelgdama į tai teikiu šį kandidatą tvirtinti Seimui. Prašom pritarti šiam nutarimo projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviečiu patį kandidatą į tribūną. Jums bus skirta iki 10 minučių, jeigu galite, ir trumpiau prisistatykite Seimui. Tada Seimo nariai turės galimybę užduoti jums klausimus. Prašom.
A. UTKUS. Labai ačiū. Dėkoju Seimo Pirmininkei už pristatymą. Dėkoju gerbiamiems Seimo nariams už galimybę dalyvauti jūsų posėdyje ir pasisakyti. Kaip gerbiama Seimo Pirmininkė pristatė, esu Algirdas Utkus. Esu baigęs universiteto pediatrijos studijų programą. Po papildomų studijų užsienio šalyse įgijau gydytojo genetiko profesinę kvalifikaciją ir nuo 1991 metų tas pareigas ir einu. Taip pat esu mokslų daktaras bei profesorius, taigi dėstau studentams ir, žinoma, konsultuoju pacientus. Šiuo metu esu ir Medicinos fakulteto dekanas, ir Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovas. Tai trumpai apie save.
Na, o kalbant apie Nacionalinę sveikatos tarybą, dėkoju už suteiktą galimybę kandidatuoti į šią poziciją. Apie Nacionalinės sveikatos tarybą norėčiau pasakyti, jog matyčiau, kokia jos veikla. Pirmiausia turbūt svarbu tos veiklos įprasminimas ir sugrįžimas į savo veiklos lauką. Taip, kaip yra pasakyta Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose, tai yra ekspertinis vertinimas ir konsultacinė funkcija. Tai štai yra tos pagrindinės funkcijos, numatytos Nacionalinės sveikatos tarybai. Būdamas tos tarybos pirmininku, jeigu patvirtintumėte, stengčiausi, jog šios funkcijos, kaip minėjau, būtų įprasmintos ir mes galėtume vėlgi tinkamai vykdyti savo funkcijas. O Nacionalinės sveikatos tarybos misija yra stebėti visuomenės sveikatos pokyčius, aiškintis jų priežastis, kodėl taip įvyksta, vienokie ar kitokie pokyčiai, ir teikti siūlymus dėl situacijos gerinimo. Be abejo, šiandieninė situacija įgalina mus pažvelgti plačiau, tai yra pandemijos kontekste. Bet, kita vertus, kalbėdami apie Nacionalinės sveikatos tarybos veiklą mes neturėtume nukrypti nuo 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano. Tame plane yra antras strateginis tikslas, kuris labai aiškiai sudėlioja veiklą į ateitį, tai yra didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį, stiprinti sveikatą ir gerinti Lietuvos demografinę padėtį. Taigi manyčiau, kad Nacionalinės sveikatos tarybos veikla ir būtų skirta įgyvendinti šį strateginį tikslą. Be abejo, vykdant funkcijas, ko gero, atsiras ir bus ir kitų veiklos laukų, tai yra tų aktualijų, kurios atsiranda mūsų kasdieniniame gyvenime. Ko gero, prieš penketą metų mes visiškai negalvojome apie infekcinių ligų svarbą ir buvome šiek tiek primiršę. Bet šiandieninė pandemija mums parodė, kad vis dėlto negalime užmiršti infekcinių ligų konteksto ir, be abejo, to popandeminio laikotarpio aktualijų, kurios bus ir kurias mums visiems reikės spręsti.
Žinoma, labai svarbu lėtinės neinfekcinės ligos, tai yra dar viena kryptis, kurią mes turime akcentuoti ir žiūrėti, kaip pagerinti šią situaciją. Onkologinės ligos taip pat. Be abejo, psichikos sveikata irgi neturėtų būti kažkur užribyje. Ir, žinoma, sveika gyvensena plačiąja prasme, tai ir mūsų mityba, ir fizinis aktyvumas, ir tai, ką mes turime Lietuvos pašonėje, tai yra atominė elektrinė – nepamiršti ir visuomenės radiacinės saugos klausimų galvojant apie ateitį. Be abejo, su tuo susijęs ir apskritai specialistų poreikis Lietuvoje, jų aktualijos ir jų klausimų sprendimas.
Taigi tai labai trumpai norėjau pasakyti ir prisistatyti jums, gerbiami Seimo nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, susipažinęs su teikiamu projektu dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo nuoširdžiai apsidžiaugiau pamatęs gerbiamo profesoriaus A. Utkaus kandidatūrą. Tai labai tinkama kandidatūra. Ši Nacionalinė sveikatos taryba tam tikru laikotarpiu vaidino labai reikšmingą vaidmenį sveikatos apsaugos sistemos strateginių problemų sprendimo lygmeniu. Kiekvienais metais darydavo ypač atsakingus informatyvius ir kvalifikuotus metinius pranešimus Seimo plenariniuose posėdžiuose, daug bendradarbiaudavo su kitomis institucijomis skirdama prioritetinį dėmesį su sveikatos sistema glaudžiai susijusioms, bet ypač sunkiai praktikoje įgyvendinamoms tarpžinybinėms priemonėms. Tikiu jūsų kandidatūra, profesoriau Algirdai Utkau. Kokie jūsų prioritetiniai tikslai, dar keliais žodžiais pasakykite, kaip jūs įsivaizduojate savo darbo pradžią ir tolimesnę eigą, jei jus išrinks?
A. UTKUS. Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Pirmiausia, be abejo, jei taip įvyktų, jei būčiau paskirtas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, tai norėčiau suformuoti nuolat veikiančias darbo grupes iš Nacionalinės sveikatos tarybos narių. Nacionalinės sveikatos taryboje yra 15 narių. Tai yra kompetentingi asmenys, jie išmano savo siaurą sritį. Be abejo, subūrimas tokių nuolat veikiančių darbo grupių aktualiomis temomis būtų mano pirmas uždavinys. Kaip minėjau, tai tam tikros problemos, kurios yra ir kurias mes turime kartu spręsti: tai ir infekcinės ligos, ir lėtinės neinfekcinės ligos, ir onkologija, ir visuomenės psichikos sveikata, ir taip toliau. Aš manau, kad minimum penkias nuolat veikiančias darbo grupes mes turėtume turėti, jos teiktų pasiūlymus tiek Vyriausybei, tiek Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas profesoriau, prieš jus buvęs tarybos pirmininkas buvo žinomas menininkas ir man visada tai keistai atrodė, tačiau buvo sakoma, kad turi būti ryšys su visuomene, bendruomene. Koks jūsų požiūris: ar lėmė tai, kad dabar jus, profesorių, specialistą, mediką, skiria į šias pareigas pandeminė situacija, dabartinė situacija, ar šiaip čia yra sutapimas?
Antra, kokie bus jūsų pirmieji žingsniai ir kaip jūs vertinate, kad į Seimą, į Vyriausybę grįžta įvairūs liberalizavimo projektai – paankstinti jauniems žmonėms gėrimus ir panašiai. Koks jūsų požiūris į tai, kad grįžtama prie šio liberalizavimo?
A. UTKUS. Ačiū už klausimus, gerbiamas Seimo nary. Pirmas klausimas ir atsakymas. Nėra kaip nors specialiai siūloma mano kandidatūra, kad būtų susijusi su šiuo metu esančia pandemija. Tai yra tiesiog mūsų naujos Nacionalinės sveikatos tarybos narių kadencijos sprendimas ir manęs delegavimas į šias funkcijas. Be abejo, kaip minėjau, tai nebus vienasmenis organas, kuris priims sprendimus ir siūlymus vieno asmens, tai yra pirmininko, tai bus visų tarybos narių kolegialus darbas ir aš stengsiuosi įveiklinti, kad visi, kaip minėjau, aktyviai dirbtų darbo grupėse. Tai yra viena.
Antras klausimas dėl to galimo liberalizavimo. Žinoma, su šia situacija reikėtų detaliau susipažinti, panagrinėti, na, aš galėčiau pasakyti savo pavyzdžiu: aš esu visiškas abstinentas, tad turbūt mano poziciją šiuo klausimu lengva suprasti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Algirdai, tikrai reikia pasveikinti jus, pasiryžusį šiuo nelengvu metu tapti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Jūs savo pasisakyme kalbėjote apie lėtines neinfekcines ligas, kurios visada buvo mūsų turbūt didžiausia sveikatos sistemos bėda. Ir dabar matome, kad tie žmonės, kurie palieka mus dėl kovido, žymiai sparčiau palieka turėdami dar šalia ir tų vadinamųjų lėtinių neinfekcinių ligų. Aš manau, kad jūs turbūt pasiryžęs tuo klausimu dirbti, čia kalbama apie vadinamąjį natūralų imunitetą. Man įdomi jūsų nuomonė apie alternatyvą, kur girdime apie Sveikatos teisės instituto žmones, apie juos nutylima, nors jų balsas, aš manau, turėtų būti stipresnis. Ačiū.
A. UTKUS. Ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Ta problema Lietuvoje egzistuoja ir mes turėtume labai aktyviai spręsti šią problemą dėl lėtinių neinfekcinių ligų, tai yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas ir visos kitos ligos, kurios kamuoja mūsų visuomenę. Neabejotinai vienas iš sprendimo būdų yra ta kalba ir darbas, nukreiptas link sveikos gyvensenos. Jokiu būdu negalima eliminuoti šitos dalies, tai yra sveikos gyvensenos: tai yra tinkama mityba, racionali mityba ir, žinoma, aktyvumas, žmonių fizinis aktyvumas, jis, manyčiau, turėtų ženklią įtaką kalbant apie lėtines neinfekcines ligas mūsų populiacijoje. Tai yra labai svarbu.
Žinoma, aš visuomet palaikau ir savo pavyzdžiu, kad sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas yra labai svarbūs, tai neabejotinai turi įtakos ir mūsų imuninei sistemai. Yra atlikta mokslinių darbų, kad netgi sergant genetinėmis ligomis, kai yra tam tikros ligos požymių progresavimas ir efektyvaus gydymo nėra, fizinis aktyvumas gali prislopinti tos ligos progresavimą. Taigi yra labai akivaizdžiai įrodyta, kad mes kaip biologinės būtybės turime būti fiziškai aktyvūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas profesoriau, būti abstinentu nėra gerai dabartiniame Seime, nes viskas liberalėja. Profesoriau, yra kitas klausimas, teko skaityti ne vieną jūsų veikalą, kaip jūs vertinate tai, kad vis labiau ir labiau norima dekriminalizuoti narkotines, psichotropines medžiagas, leisti už smulkių narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą… ne baudžiamąją atsakomybę, o administracinę ir kitus panašius dalykus, kaip jūs vertinate šitokius pasiūlymus ir tokią ateinančią idėją?
A. UTKUS. Ačiū už klausimą. Žinoma, toks klausimas sukelia visapusę diskusiją ir visuomenėje, ir tarp specialistų. Aš manau, kad prie šito klausimo mes galėsime…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ar jūs už, ar prieš? Man, profesoriau…
A. UTKUS. Turbūt tiesmukiškai atsakyti, už ar prieš, būtų labai sudėtinga ir šiandien vienaip ar kitaip pasakyti. Vis dėlto turėtume išnagrinėti ir pasižiūrėti į įvairius argumentus. Aš visuomet nesu linkęs taip iš karto tiesiai šviesiai pasakyti. Turime išklausyti visų pusių argumentus ir tuomet pateikti argumentuotą nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ką tik jūs ir atsakėte didžiajai daliai Lietuvos žmonių – 80 % nesutinka dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, kurį nori atlaisvinti, ir nuo 16 metų suteikti teisę vartoti nestipriuosius gėrimus, ir nuo 18 metų suteikti teisę vartoti stipriuosius gėrimus.
Dar kartą noriu kolegų, mūsų vardu paklausti jūsų. Jūs vis tiek esate susipažinęs su tuo įstatymo projektu, ar jūs esate už, ar prieš? Tiesiog atsakykite į šitą klausimą, nes jūs dabar kalbate: čia reikia, čia platus klausimas, čia pasižiūrėsime ir panašiai, ir panašiai. Jūs, kaip vadovas, turite turėti aiškų stuburą. Juk esate profesorius, ar ne, medicinos atstovas. Savižudybių skaičius yra kritęs, jau trejus metus jis krenta su ekonomikos augimu. Tai, kas vyksta Lietuvoje, mums yra ne vis vien, nes kalba ir universitetų, profesinio rengimo centrų…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …dėstytojai, kad pirmadieniais studentai jau ateina kitokios stadijos. Aišku, tik mažoji dalis, bet mes turime į tai reaguoti ir tęsti šitą visą programą.
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tam pritarė ir…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, suformuluokite klausimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …Pasaulinė sveikatos organizacija. Ačiū.
A. UTKUS. Turbūt man pasakius savo asmeninę poziciją, jog esu absoliutus abstinentas, jums susidaro mano nuomonė.
PIRMININKAS. Mano žiniomis, niekas nuo 16 metų nieko nesiūlo, gerbiamas kolega. Nebent jūs ką nors turite omeny.
Paskutinysis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Gerbiamas profesoriau, iš tikrųjų tas narkotikų vartojimo liberalizavimas ar dekriminalizavimas turi didelę įtaką pačiai sveikatos priežiūros sistemai. Netgi yra vienas iš rizikos veiksnių daugiau nei pusės visų mirčių Lietuvoje. Jūs, kaip profesorius, tą statistiką turėtumėte žinoti. Man taip pat norėtųsi jūsų ne kaip politiko nuomonės – pasvarstysime, bet kaip eksperto, nes tai yra patariamoji institucija. Kaip narkotikų dekriminalizavimas, tai yra liberalizavimas, alkoholio vartojimo liberalizavimas lems žmonių sveikatą?
Antra. Europos Sąjungos mastu, pagal EBPO rekomendacijas, sveikatos priežiūros kokybė Lietuvoje yra viena prasčiausių iš visų šalių. Kaip jūs siūlytumėte spręsti šitą problemą? Kokių, jūsų nuomone, pagrindinių priemonių turi imtis Seimas, galbūt Vyriausybė…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). …kad mes šioje srityje pasitemptume?
A. UTKUS. Ačiū. Turbūt niekam nekelia abejonių, jog tokių išorinių veiksnių poveikis žmogaus organizmui, nesvarbu, kokioje raidos stadijoje, ar tai yra iki gimimo, ar yra postnataliniu laikotarpiu… tai yra alkoholis ir jo metabolitai, narkotinės medžiagos neigiamai veikia. Turbūt niekas negali diskutuoti, kad jų vartojimas yra naudingas ir nepavojingas. Tai yra vienareikšmiškai.
Kita vertus, kalbant apie tai, kas taisytina, tai neabejotinai, mano manymu, turėtume eilinį kartą stiprinti šeimos gydytojo instituciją, ji yra labai svarbi ir pakankamai jauna Lietuvoje, neturinti tokių gilių tradicijų, kaip, pavyzdžiui, kitose Europos Sąjungos šalyse. Štai dar didesnis šeimos gydytojo institucijos įveiklinimas, manyčiau, turėtų teigiamai pasitarnauti visuomenės sveikatai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kandidate. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Labai jums ačiū.
A. UTKUS. Ačiū dar kartą.
PIRMININKAS. Jūsų dėmesiui, visas grafikas ir susitikimų grafikas yra derinamas su frakcijomis. Kviečiu susitikti su kandidatu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas dėl šio klausimo, o siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
Kaip ir balsavimo nebuvo, bet prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu akcentuoti tai, ką jūs man atsakėte, kad nebuvo to projekto. Aš kalbėjau apie tai, kad jau buvo vedama diskusija nuo 16 metų leisti silpnuosius gėrimus vartoti.
PIRMININKAS. Supratome.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). (…) projekto nėra. Ačiū.
14.20 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėl turinio. Labai ačiū.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR. Kviečiu į tribūną I. Segalovičienę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją. Noriu trumpai supažindinti su tvarka.
Dabar Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja pristatys sprendimo motyvus, tada bus galima paklausti pranešėjos ir pasisakyti po du: du – už, du – prieš. Aš suprantu ir jaučiu, kaip, kolegos, užsirašėte. Kas už kalbės, tikriausiai kalbės už priėmimą to veto ir įstatymo laikymą nepriimtu. Tada sutarkime taip. O kas prieš kalbės, tos formuluotės laikysimės ir balsuodami, prieš reikš grąžinimą ir įstatymo svarstymą iš naujo, grąžinimą į Seimą.
Prašau, gerbiama patarėja, pristatyti.
I. SEGALOVIČIENĖ. Laba diena visiems. Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų lapkričio 3 dienos dekretą, kuriuo Seimui yra grąžinamas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Gerbiami Seimo nariai, Prezidentas vertina pastangas, kai yra ieškoma pagrįstų sprendimų pandemijai suvaldyti, tačiau būtent šis įstatymas, Prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su šalies Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato, tai yra geresnio COVID-19 pandemijos valdymo. Dėl spartaus mažai ištirtos COVID-19 ligos plitimo valstybėje kilo reali grėsmė mūsų žmonėms ir visai visuomenės sveikatai, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvos epidemiologinė situacija šiandien yra viena blogiausių iš Europos Sąjungos šalių. Remiantis Europos Tarybos rekomendacijomis dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į kovido pandemiją nustatytais kriterijais, minėtas centras konstatuoja, kad Lietuva patenka į pačią rizikingiausią zoną, ir tai rodo sudėtingą pandemijos situaciją ir jos valdymą.
Konstituciniai sveikatos apsaugos pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugą žmogui susirgus. Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių šiandien. Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata yra valstybės funkcija.
Remdamasis tuo, šalies vadovas mano, kad valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir yra pajėgi šiandien užtikrinti visų trijų pandemijos valdymo elementų, pagrindinių dalių, prieinamumą savo žmonėms. Pirma, aktyvų vakcinacijos procesą; antra, prieinamą testavimą ir atvejų atsekamumą; trečia, gydymą. Šios trys dalys yra kritiškai svarbios veiksmingai suvaldyti pandemiją ir šių procesų, pasak šalies vadovo, negalima priešpriešinti vienas kitam, nes taip galime pakenkti pandemijos valdymui ir viruso kontrolei.
Pagal Konstituciją Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota ir valstybė turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Įvertinus profilaktiniam testavimui skirtų testų rinkos kainą, kurią turės mokėti mūsų darbuotojai, testavimosi dažnį bei darbuotojų, kuriems privalomas toks testavimas, vidutinį darbo užmokestį šalyje, matyti, kad šis įstatymas didelei daliai darbuotojų bus nepakeliama našta, todėl nukentės testavimosi prieinamumas. Aktualiausiais Statistikos departamento duomenimis, skurdo riziką patiria šiandien net 8 % dirbančiųjų, tai yra apie 100 tūkst. žmonių. Panašiai tiek, kiek žmonių įgis prievolę už privalomą periodinį testavimą mokėti patys.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad pasaulio ir Europos sveikatos srities organizacijų bei Europos Komisijos rekomendacijos pabrėžia būtinybę gerinti prieigą prie kovido tyrimų ir skatinti žmones testuotis. Sumažintas testavimosi prieinamumas turės neigiamą poveikį viruso kontrolei. Užsikrėtę žmonės, neturėdami galimybės pasitikrinti nemokamai, vengtų testuotis ir virusą skleistų plačiau. Tai gali turi neigiamų socioekonominių pasekmių tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams. Be to, toks įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas gali padidinti prielaidas piktnaudžiauti. Taip pat šalies vadovas pabrėžia, kad šis įstatymas gali padidinti ir žmonių poliarizaciją, mažina pasitikėjimą valstybe, neskatina žmonių sąmoningumo ir nesprendžia pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių – baimės dėl vakcinos poveikio sveikatai ir dezinformacijos.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu atsižvelgti į šalies vadovo motyvus ir palaikyti Prezidento siūlymą įstatymą laikyti nepriimtu ir kviečiu ieškoti sprendimų dėl kovido testavimosi strategijų, kurios būtų priimtos atsižvelgiant į mūsų epidemiologinę situaciją, socialinę padėtį bei tikslinę tiriamųjų gyventojų grupę. Ačiū jums dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra galimybė užduoti klausimus Prezidento patarėjai. Pirmasis klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama patarėja. Iš prezidentūros ne kartą girdime, kad už pandemijos valdymą ir sveikatos ministrą visa atsakomybė tenka premjerei. Tai leiskite paklausti, kodėl tokiais veto trukdote tą atsakomybę įgyvendinti, jeigu neketinate prisiimti nė dalies atsakomybės. Gal galėtumėte išplėsti, kaip apskritai Prezidentas supranta savo atsakomybę valdant pandemiją? Minite kovos su nesiskiepijimo priežastimis būtinybę. Tai kokie būtų konkretūs siūlymai? Prezidentas kviečia nepriešinti visuomenės, bet šis veto – kas gi jis yra, jeigu ne visuomenės priešinimas, kai priimtas, na, trapios balsų daugumos balsais, tų, kurie turi atsakomybę už pandemijos valdymą, bet Prezidentas renkasi kitą pusę, kuri šiuo metu nėra atsakinga. Ir gal galėtumėte įvardinti mokslinius tyrimus, kurie paneigtų mokamo testavimosi kaip vakcinacijos skatinimo priemonės reikšmę, nes veto yra teigiama, kad nėra tyrimų, kurie pagrįstų skatinimo priemonės reikšmę. Prašyčiau tuos tris aspektus.
I. SEGALOVIČIENĖ. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Išties platus ir toks daugiapakopis. Pabandysiu atakydama jums atsižvelgti į visus jūsų paminėtus aspektus. Pirmas dalykas, kuris iš tiesų svarbus ir norėtųsi akcentuoti, – nėra jokių pusių. Prezidentas yra įsitikinęs ir prašo visų valdžios institucijų, pareigūnų nepoliarizuoti visuomenės ir neskirstyti į „jie“ ir „mes“ ar kitokių, tai yra be galo svarbu. Iš esmės vieningumas, požiūris į nevakcinuotus žmones ir į vakcinuotus žmones lygiais pagrindais, siekiant apsaugoti jų sveikatą, yra pats progresyviausias. Čia pirmas ir labai svarbus momentas, šiandien ši problema tikrai egzistuoja ir ją reikia spręsti.
Kitas svarbus momentas, kurį jūs minėjote, yra atsakomybė. Prezidentas yra atsakingas pagal jam suteiktas konstitucines galias pasirašyti įstatymus, juos vetuoti arba grąžinti su pasiūlymais. Tuomet, kai sprendimas yra ydingas, Prezidentas turi prisiimti atsakomybę ir tą daro, siekdamas apsaugoti žmones ir apsaugoti pandemijos valdymo netinkamą eigą. Tai tą Prezidentas ir daro.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Prezidento atstove, vieno dalyko dabar tai tikrai nesupratau. Kad vetavo, vetavo Prezidentas, tai tvarka. Kad karas vyksta su konservatoriais, tai čia man viskas aišku. Vienas su VSD duoda, kitas su nindzėm žaidžia. Yra taip, kaip yra. Jūs ką tik pasakėte, kad Prezidento teisė yra pasirašyti ir vetuoti. Bet jūs pamiršote pagrindinę Prezidento teisę – tai įstatymų iniciatyvos teisę. Jeigu Prezidentas kalba, kad A. Dulkys blogas, I. Šimonytė bloga, blogai pateikė projektą, kodėl Prezidentas nesinaudoja trečia arba pirma, bet pagrindine savo Konstitucijos teise ir nesivadovauja įstatymo iniciatyvos teise, ir nepateikia projekto, kuris pagal jį, kaip mano, atitinka Konstituciją ir atitinka socialinės teisingos valstybės rėmus? To aš tikrai labai pasigendu. Čia replika dėl to dalyko.
Kitas mano klausimas būtų, kaip pas jus Prezidentūroje. Ar visi darbuotojai yra pasiskiepiję, ar yra darbuotojų, kurie testuojasi?
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkui jums už klausimą. Kalbėdama apie pirmąją dalį noriu pasakyti, kad Prezidentas renkasi aktyviai dalyvauti valdant pandemiją. Tam yra subūręs Sveikatos ekspertų tarybą. Sveikatos ekspertų taryba yra pateikusi 16 paketų ir rekomendacijų, labai įvairių dėl pandemijos valdymo. Didžioji dalis rekomendacijų yra susiję su vakcinavimo skatinimu ir Prezidento dalyvavimas šiame procese yra realizuojamas per Sveikatos ekspertų tarybą. Be jokios abejonės, mes visi žinome, kad labai daug sprendimų, susijusių su pandemijos valdymu, yra Vyriausybės ir ministerijos lygmens. Iš tiesų tikrai verta galvoti, ar neturėtų tam tikra didesnė dalis sprendimų, reikšmingesnė dalis sprendimų grįžti į Seimą ir čia užtikrinti diskusijų kokybę, platų visuomenės įtraukimą.
Dėl darbuotojų. Prezidentūroje virš 90 arti 100 % darbuotojų yra pasiskiepiję, tačiau negaliu tiksliai pasakyti, reikėtų teirautis kanclerės. Be to, visi vakcinuotų darbuotojų duomenys yra pateikti viešai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra panašus į prieš tai kalbėjusio kolegos Remigijaus klausimą. Bet aš patikslinsiu. Iš tikrųjų jūs išvardinote visus motyvus, dėl ko buvo atmestas šis įstatymas. Ar jūs nemanote, kad sugultų jūsų pasiūlymai įstatymo projekto būdu, aišku, prieš tai po didesnių diskusijų, kad nebūtų fragmentiškai viena ar kita priemonė taikoma, kad jūs imtumėtės iniciatyvos ir surinktumėte pačias geriausias priemones į paketą, tas, kurios galbūt buvo, pavyzdžiui, kaip jūs paminėjote atvejų tyrimai, tai galėtų būti, nes dabar nebevyksta faktiškai atvejų tyrimų, kas dar galėtų sumažinti tą užkrečiamumą. Čia kaip pavyzdį pasakiau. Tai ar jūs manote, kad galėtumėte parengti ir diskutuodami su Vyriausybe ir Seimo nariais pateikti savo kokybišką projektą.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkui jums už klausimą. Iš tiesų labai svarbus dalykas, kad kiekvienas turime daryti savo darbą. Mes žinome, kad už pandemijos valdymą visų pirma yra atsakinga Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitomis ministerijomis. Čia yra tas centras tiek smegenų, tiek veiksmų ir jis turi demonstruoti lyderystę, atnešti tiek visuomenei, tiek Seimui sprendimus ne po vieną, o visus kompleksiškai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Noriu padėkoti Ekscelencijai Prezidentui ir jo komandai už atsakingą ir argumentuotą sprendimą, o kartu paklausti dėl lydimųjų sprendimų ir siūlymų Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Pirma problema yra ta, kad virusas yra perduodamas ir pasiskiepijusių, ir nepasiskiepijusių asmenų, bet testavimas, izoliavimasis dažnu atveju labai aplaidžiai traktuojamas atžvilgiu tų asmenų, kurie yra pasiskiepiję. Dėl to ir epidemiologai tose šalyse, kur yra suvaldomas šis virusas ir jo plitimas, akcentuoja, kad būtina saugoti visą visuomenę jos neskirstant į skirtingas žmonių grupes. Ar būtų siūlymų, kaip padaryti, kad tas testavimas būtų efektyvesnis ir esant izoliavimosi atvejams tų asmenų, kurie yra pasiskiepiję, kad nebūtų galimybės platinti virusą?
Ir antras labai svarbus momentas yra dėl vaistų, dėl monokloninių antikūnų preparatų? Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje naujų vaistų registracija faktiškai stovi, o šie vaistai efektyviai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
M. PUIDOKAS (DPF). …yra vartojami siekiant gydyti kovidą. Ar būtų galima ir šitą klausimą pajudinti?
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų klausimai tokio ekspertinio lygmens ir turbūt reaguojant į jūsų klausimą visų pirma norėtųsi akcentuoti apskritai ekspertų dalyvavimo ir atsižvelgimo į ekspertų pateiktas rekomendacijas svarbą. Tiek Prezidento suburta Sveikatos taryba, tiek Vyriausybė turi puikią nepriklausomų ekspertų tarybą, tad tikrai matome, kad ne į visas rekomendacijas yra atsižvelgiama. Tiek dėl testavimo, tiek dėl vaistų turėtų pasisakyti ekspertai ir ne politikų darbas apie tai kalbėti.
Ką galiu pasakyti dėl testavimo? Analizuojant šį įstatymą, kalbantis su ekspertais iš tiesų pastebėta, kad mūsų testavimo sistemoje, ją tobulinant, yra potencialo tiek dėl testavimosi dažnio, tiek dėl tikslinių grupių parinkimo, tiek dėl tam tikrų logistinių sprendimų, šitą informaciją norėjome perduoti ir Sveikatos apsaugos ministerijai, kvietėme į Sveikatos ekspertų tarybos posėdį, tačiau paskutinę minutę buvo atsisakyta dalyvauti. Žinote, čia potencialo yra ir tikrai yra ką tobulinti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama patarėja, cituosiu tai, ką jūs šiandien sakėte. Kelis kartus pasakėte, kad už pandemijos valdymą yra atsakinga Vyriausybė. Sutinku. Pasakėte, kad Prezidentas turi ir įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, yra sukurta kažkokių 16 mistinių Prezidento siūlymų, dabar cituoju: „kurie realizuojami per Ekspertų tarybą“. Tai jeigu jūs pripažįstate, kad Vyriausybė yra atsakinga už pandemijos valdymą, kodėl Prezidento pasiūlymai ne ateina Seimui ar Vyriausybei, o nukeliauja į Ekspertų tarybą, kur jie yra realizuojami? Kaip suprasti, ar yra sudarytas alternatyvus pandemijos valdymo štabas? Jūs pasakėte, kad 16 Prezidento pasiūlymų realizuojami per Ekspertų tarybą.
Ir paskutinis klausimas. Jūsų frazė: „Žmonės nėra kalti, jei jie nėra vakcinuoti.“ Čia jūsų ar Prezidento frazė?
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Norėčiau patikslinti. Turbūt ne taip supratote – yra 16 rekomendacijų paketų, kuriuos pateikė Sveikatos ekspertų taryba, šios rekomendacijos yra teikiamos viešai, į posėdžius yra kviečiama dalyvauti ir Sveikatos apsaugos ministerija. Tai yra ekspertų taryba, padedanti Prezidentui dėl strateginių sprendimų, kurie yra susiję su dalyvavimu Europos Vadovų Taryboje, nes, kaip žinote, pandemija yra svarbus europinis klausimas, ir, žinoma, yra rekomendacijų, susijusių su vidaus nacionaliniais klausimais.
Atsakant jums į klausimą dėl žmonių. Žmonės, girdėkime, ką sako sociologinės apklausos. Pagrindinės dvi nesiskiepijimo priežastys yra dezinformacija, žmonės yra suklaidinti tam tikros informacijos. Antra yra tam tikra baimė. Būtent valstybės užduotis yra įtikinti žmones priimti sąmoningą sprendimą, tačiau ne priversti. Tokia yra Prezidento pozicija.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, šiek tiek jau perlipome 10 minučių. Aš matau, kad klausimų tikrai yra ir yra prašymų dar 5 minutes pratęsti. Ar tiktų? (Balsai salėje) Nereikia? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kaip tik iki 5 minučių, man atrodo, ir galėsime apsispręsti. Tinka? Klausimas svarbus. Ir tada eisime prie motyvų. Gerai, tvarka.
T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, aš, palaikydamas veto, noriu jūsų paklausti dviejų trumpų klausimų. Kaip jūs manote, kas įvyko vasarą, kad ta vakcinacijos tempo kreivė pradėjo lėtėti? Ar tai buvo susiję, pavyzdžiui, su tuo, kad buvo paskelbta apie mokamą galimybių pasą, ir tas žmonių pasitikėjimas vakcinacijos skatinimu iš esmės žlugo?
Kitas trumpas klausimas. Ar jums neatrodo, kad jeigu bus įteisintas iš esmės mokamas testavimas, tiesiog atsiras daug šešėlio šioje srityje? Epidemiologinėje situacijoje ir virusologine prasme šešėlis bet kokiu atveju visuomenei yra labai pavojingas, nes tai suponuoja nekontroliuojamą viruso plitimą. Ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų šešėlis yra vienas iš motyvų arba padidinta prielaida atsirasti piktnaudžiavimui. Tai yra vienas iš Prezidento motyvų, kurį jis nurodė savo sprendime. Taip, mes šiandien matome tikrai nemažai atvejų viešojoje erdvėje – nesuvaldyta situacija dėl piktnaudžiavimo vakcina. Akivaizdu, kad piktnaudžiauti testavimu pagal visą procesą yra kur kas lengviau negu vakcina. Tam tikra žmonių nuotaika šiandien tikrai rodo, kad tas šešėlis galėtų padidėti, ir tai yra labai didelė rizika, nes galiausiai atneš valstybei tikrai nemažai kaštų.
Antroji jūsų klausimo dalis yra susijusi su vasara. Aš norėčiau šioje vietoje neiti labai detaliai, tiesiog prisiminti labai svarbius du pasiūlymus, kuriuos yra teikęs Prezidentas būtent pavasarį, kai mes startavome masinės vakcinacijos etape, kad turi būti paruošta vakcinavimo strategija su visomis tikslinėmis grupėmis, su visomis rizikomis, įvertinant atskirų regionų patirtį. Šitas dalykas. Viena iš priežasčių yra nebuvimas tam tikro strateginio labai aiškaus plano.
Kita dalis yra žmonių informavimo ir konsultavimo kampanija. Nuo kovo mėnesio apie ją kalbame ir šiandien neturime. Būtent tada, kai baigėsi tikslinių grupių vakcinavimas, įeinant į masinės vakcinacijos etapą gegužės mėnesį, birželio pradžioje, turėjome turėti tikrai labai stiprius viešojoje erdvėje motyvatorius žmonėms skiepytis – jų nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiama patarėja, iš tikrųjų, palaikydama Prezidentą, džiaugiuosi, kad vis dėlto vetavo šitą įstatymą.
Pirmiausia mane domina, kaip jums atrodo, jūs turite Sveikatos tarybą ir ekspertų grupę, kuri pataria jums. Gal yra net ir parengtas sąrašas ligų, dėl kurių negalima skiepytis, nes po šiai dienai kalbame tik apie alergiją, apie nieką daugiau. Kai kurie žmonės bijo skiepytis, nes nežino ir dėl širdies, ir kraujagyslių susirgimų, kai kurių kitų ligų galbūt negali skiepytis, bet visur akcentuojama tik alergija.
Mano antras klausimas būtų dėl antikūnų. Kodėl kitose valstybėse dėl antikūnų testo, kai žmogus yra persirgęs ir turi pakankamai antikūnų, už jį turi mokėti? Ar tai nebūtų vėl… Mes nepaskatintume, kad pasidaro antikūnų testą, nes dažniausiai tiems, kurie persirgę, natūraliai gaminasi, tai yra didesnis pliusas negu šitas vakcinavimas, skiepas? Tikrai mane tai labai domina…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …nes tikrai ir kainos yra ganėtinai nemažos – virš 20 eurų.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų abu jūsų klausimai yra stipriai ekspertiniai ir turbūt reikėtų juos perduoti ekspertams. Savo ruožtu mūsų Ekspertų tarybai tikrai galėsiu indikuoti šiuos klausimus ir jei bus nagrinėjama, kviečiu prisijungti. Informuosime dėl šitų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tos 5 minutės ištiksėjo. Ačiū pranešėjai už atsakymus į klausimus. Dabar dėl motyvų. (Galite grįžti į savo vietą.) Statuto 165 straipsnis sako, kad yra du – už, du – prieš. Susitarkime, kad šnekėtume visi tiksliai, kas yra tas už, kas – tas prieš. Ar teisingai suprantu, kad už kalbės už įstatymo, kitaip tariant, už veto, už įstatymo laikymą nepriimtu, o prieš – prieš veto arba grąžinimą svarstyti iš naujo. Jeigu teisingai, taip ir sutariame, ir niekas nenori persirašyti, tai pirmas už kalbės R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai teisingai paaiškinote pagal Seimo statutą. Tikrai pasisakau už Prezidento veto, kad galų gale įstatymas liktų toks, koks yra, ir nebūtų jokių pataisų.
Bet vien dėl to gal irgi balsuoju už, nes aš labai noriu pamatyti vadinamąją trečią, bet pagrindinę konstitucinę Prezidento teisę – tai įstatymo iniciatyvos teisę. Pats laikas Prezidentui tapti aukštu lyderiu, perimti lyderiavimą iš premjerės I. Šimonytės, kuri pastaruoju metu kažkur susivėlusi yra, iš ministro A. Dulkio ir parodyti tikrą veidą, tikrą stiprią poziciją Lietuvoje ir socialinę atsakomybę Lietuvos gyventojams, kartu pateikti įstatymų projektus, kaip, jo manymu, socialiai teisingai reikėtų kontroliuoti, valdyti ir prižiūrėti šitą krizę. Aš tikiuosi, kad labai greitai tai įvyks.
Kitas dalykas, dėl ko aš balsuoju už. Aš argumentuodamas prieš keletą savaičių sakiau, kad negali būti žmonės diskriminuojami, negali būti vieniems žmonėms taikoma, kitiems netaikoma, vieniems apmokama, kitiems neapmokama. Aš manau, kad tai yra Konstitucijos pažeidimas.
Trečias dalykas. Nežinau, gal kolegos matė. Aš dabar greitai mėginau surasti Prezidento puslapyje tuos 16 punktų. Patarėja įvardino, kad Prezidentas pateikė Ekspertų tarybai, lyg ir kartu su ekspertais, po to pasitaisė po E. Gentvilo pasiūlymo, tai kokie galų gale yra tie pasiūlymai ir kaip jais siūloma valdyti krizę, nes man tie 16 pasiūlymų skamba kaip A. Dulkio 130 punktų ar 150 punktų. Nuo praeitų metų gruodžio 13 ar 14 dienos taip Sveikatos komiteto pirmininkas A. Matulas ir neparodė mums, kokie tie punktai yra. Jis pats irgi iš tikrųjų žmogus, matyt, nelabai nori rodyti, nes ten gėda būtų ką ir parodyti, jisai parašytų bent jau tris kartus geresnius argumentus, nei parašė A. Dulkys.
Tikrai, kolegos, siūlau balsuoti už, pažiūrėkime Prezidento tą tikrą poziciją, tikrą valstybės šeimininką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš pasisakau prieš Prezidento veto, nors daugelį argumentų išdėstė R. Žemaitaitis, pasisakydamas už Prezidento veto. Aš manau, kad Prezidentas jau šitoje stadijoje galėjo, turėjo ir privalėjo pateikti siūlymus, kuriuos jis siūlo Seimui ir Vyriausybei priimti pataisant jam nepatinkantį projektą. Tačiau Prezidentas nepasinaudojo šita proga, neištraukė nė vieno iš tų 16 mistinių, kaip aš sakau, ekspertų grupės siūlymų ir nepateikė Seimui. Visi mistiniai Prezidento ar ekspertų siūlymai lieka kažkur mums nežinomose erdvėse ir paraštėse.
Prezidentas galėjo pateikti dalykinius pasiūlymus ir galiu užtikrinti, esu jau viešai sakęs, kad tikrai būtume svarstę, atsižvelgę ir, aš manau, priėmę su Prezidento pataisymais ir pasiūlymais. Deja, įvyko politinis performansas, kaktomuša tarp Prezidento ir Vyriausybės. Ir tai ne Vyriausybės iniciatyva.
Dar šiandien nuskambėjo iš patarėjos, kad būtent valstybės užduotis įtikinti žmones skiepytis. Tai štai valstybės kai kurios institucijos – Vyriausybė ir Seimas norėjo pasakyti: gerbiamieji, jeigu nenorite testuotis už savo pinigus, eikite skiepytis nemokamai, už valstybės pinigus, ir tai būtų buvusi paskata skiepytis. Dabar liko ore kaboti lozungas, kad valstybė nesmerkia tų žmonių, sako, jūs nekalti, kad nepasiskiepijote, kažkas kitas kaltas, kad nesugebėjo jūsų įtikinti. Ir kas kaltas? Valstybė. Ar Prezidentas taip pat yra valstybės dalis? Taip. Ir jis padarė viską, kad šiems žmonėms atimtų motyvaciją eiti ir nemokamai pasiskiepyti.
PIRMININKAS. Už kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, kviečiu palaikyti Prezidento veto. Iš tikrųjų iš to, ką mes išgirdome ką tik pasakyta, tikrai šiandien nėra labiau viešojoje erdvėje iš Vyriausybės lūpų, iš premjerės, iš ministrų lūpų smerkiamų žmonių, negu dabar smerkiami tie žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių ar negalėjo, ar pasirinko nepasiskiepyti. Dar labiau smerkti žmones, juos bausti, jiems grasinti, juos atskirti nuo visuomenės nėra tas sprendimas, kuris remiasi mūsų valstybės Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta žmonių pasirinkimo laisvė. Visi žmonės moka mokesčius, vadinasi, juos segreguoti tokiu pagrindu yra neteisėtas dalykas. Mokėjimas iš savo lėšų už testus tiek darbuotojams, tiek studentams yra paslėpta, neteisėtai taikoma priverstinė bausmės forma už nesivakcinavimą, kai žmogui nepaliekama jokio pasirinkimo.
Akivaizdu, kad taip yra skaldoma visuomenė. Galimybių pasai, kaip mes matome iš statistikos rezultatų, užsikrėtimų nesumažino, padaugėjo piktnaudžiavimo atvejų, neskaidrių dalykų, kai tiesiog mėginama apeiti priimtus sprendimus, nes žmonės jaučiasi nustumti į užribį. Lietuva tragiškai pirmauja Europos Sąjungoje pagal užsikrėtimų skaičius, taip pat pagal perteklines mirtis, esame penketuke pasaulio šalių kartu su trečiojo pasaulio valstybėmis, tokiomis kaip Indija, Pakistanas ir panašios.
Aš manau, kad jau vien tai rodo, kad pasirinkta bizūno ir lazdos taktika neveikia. Analizuokime rezultatus. Bet kuris ministras, esant tokiems skaičiams, būtų priverstas atsistatydinti. O šiandien mes iš valdančiųjų girdime vien tik tai, kad nereikia girdėti Prezidento veto, nereikia girdėti kitokią nuomonę turinčių žmonių. Ar tai yra ta retorika, kuri sutelkia valstybę šioje sudėtingoje situacijoje?
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
M. PUIDOKAS (DPF). Taigi tikrai kviečiu pasisakyti už ir…
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš esmės gerbiamas Eugenijus ir gerbiamas Remigijus, nepaisant to, kad palaiko priešingas pozicijas, išsakė labai teisingus, manau, argumentus. Tikrai pateiktas Vyriausybės projektas, kuris galėtų potencialiai paskatinti vakcinaciją, neabejotinai nėra tobulas, bet tobulų, matyt, sprendimų šiuo metu neturime ir kol kas niekas nepasiūlė geresnių. Taip pat, deja, ir Jo Ekscelencija.
Dar noriu pažymėti, kad vakcina yra pati efektyviausia infekcijos valdymo priemonė, ir manau, kad šis veto yra tiesiog reveransas tiems žmonėms, kurie visiškai nepagrįstai atsisako tos pačios efektyviausios priemonės ir taip prisideda prie situacijos vilkinimo, o galgi net ir vėl bus priversta Vyriausybė imtis dar griežtesnių priemonių ir vėl įvesti nemedikamentinės infekcijos kontrolės priemones, griežtesnes, pavyzdžiui, karantiną. Noriu pasakyti, kad atsisakydami bet kokios priemonės, kuri paskatintų vakcinaciją, mes tik vilkiname situaciją. Lygiai taip pat, kaip ir palaikydami ir teisindami tuos žmones, kurie šiuo metu neprisideda prie infekcijos valdymo. Kviečiu nepalaikyti veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šio klausimo apsispręsime 15 val. 25 min., kai vyks balsavimas.
14.54 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-868(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – BFK pirmininkas M. Majauskas. Kviečiu į tribūną pristatyti svarstymo komitete rezultatus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išsamiai apsvarstė šį klausimą, aptarė situaciją su nacionaliniu transliuotoju, įvertino teisėkūros procedūras, išgirdo ir rinkos dalyvių nuomonę ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 10 – už, susilaikė 1 komiteto narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Dabar diskusija. Diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. Pirmasis kalba V. Valkiūnas. Kviečiu V. Valkiūną kalbėti svarstymo metu. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiami kolegos, nacionalinis transliuotojas, čia taip vulgariai pasakyta, jis yra ir auklėtojas, ir nuomonės kūrėjas, ir formuotojas, ir psichoterapeutas, ir linksmintojas, todėl turime labai rimtai žiūrėti į šią organizaciją, šį pagalbininką, kad nepakenktų visuomenei, nes yra nacionalinis mūsų visos tautos. Turi būti gyvybinga organizacija. Finansavimas, aš manau, neblogas. Latviai pavydi. Ko trūksta?
Aš manau, kad už tuos pinigus reikėtų dar geresnių laidų. Jau laikas išeiti iš praėjusio amžiaus ir paleisti kokybišką 4K televiziją, kad mes matytume laidas, kad grožėtumėmės. Aišku, ačiū Nacionalinės televizijos vadovybei už geras laidas, kelionių laidas. Bet reikia papeikti ir tai, kad yra diskriminuojama kita nuomonė. Trūksta politinių diskusijų, kai nėra kviečiami politikai arba pakviečiami „šeši vilkai ir dvi avys“, taip pasakyčiau kabutėse, kai į vienus vartus. Čia kolega sėdi salėje, dėl tų pačių šeimų ar kitų, taip sakant, nuomonių išreiškimo. Tai nėra sąžininga, tai nėra nacionalinių interesų atspindėjimas. Todėl norisi, kad mus išgirstų gaunantys tiek finansavimo, kai ir kiti pavydi, kad būtų kokybiška ir techniškai, ir moraliai, ne tik rodytų atpalaiduotojus, tai yra liberalus, kurie išsistemina, neša anarchiją, bet ir tautines jėgas, protautines, ginančias nacionalinius interesus. Norisi, kad visi būtų patenkinti, kaip rodo ir vakcinacija: vieni už vakcinas, kiti prieš vakcinas, taip ir televizija gali pasakyti, kad neįtiksi visiems, bet reikia stengtis, reikia dėti daug pastangų. Todėl norisi palinkėti visai LRT – ir televizijai, ir radijui, kad dėtų daug pastangų, kad maksimaliai visi sakytų – o! vau!, kaip sako anglai, kokia mūsų televizija. Todėl sėkmės televizijai. Mes pasistengsime palaikyti ir nubalsuoti tinkamą finansavimą, bet jūs skaičiuokite lėšas, skaičiuokite pinigus, nes tai yra menas ir galite daugiau pakviesti, kurie papasakos apie pinigų išlaidavimą ar taupymą, ar uždirbimą per šį meną. Sėkmės visiems.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, priminsiu šiek tiek priešistorę. Seimas priėmė sprendimą paskirti Biudžeto ir finansų komitetą kaip pagrindinį objektyviai ir nešališkai išnagrinėti susidariusią situaciją ir pateikti siūlymą dėl šio įstatymo projekto. Būtent tai, ką Biudžeto ir finansų komitetas ir pabandė atlikti, aš pabandysiu apibendrinti tą informaciją, kurią mes surinkome.
Istorija siekia kelerius metus. 2019 metais, įgyvendinus mokesčių reformą, turėjo būti atitinkamai koreguojamas ir jau Konstitucinio Teismo patvirtintas nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis pagal užpraeitų metų faktiškai surinktas pajamas ir atitinkamą procentinį dydį. Kuriozinė situacija redakciškai tvarkant įstatymą susidarė, kai buvo vienas žodis „užpraeitų“, tai reiškia prieš dvejus metus, tapo dviem žodžiais: „už“ ir „praeitų“. Tai reiškia, kad prieš vienus metus.
Šiandien mes turime tokią situaciją, kai įgyvendinę galiojantį įstatymo projektą iki sausio 1 dienos, kai turėtų pradėti galioti šiuo metu galiojantis įstatymas ir atitinkamas finansavimas, mes neturėtume faktinių pajamų įplaukų ir todėl negalėtume apskaičiuoti ir pritaikyti pakoreguotos įstatymo nuostatos. Įstatymas numato, kad tokiais atvejais, kai negalime apskaičiuoti faktinių pajamų, kai negalime nustatyti, koks finansavimas turėtų būti skirtas nacionaliniam transliuotojui, pats finansavimas negali būti mažesnis, nei buvo nustatytas 2019 metais. O tai reiškia ne ką kita, kaip maždaug 13 mln. mažesnį finansavimą nacionaliniam transliuotojui, nei jis buvo suplanuotas 2022 metams.
Tai dar kartą pabandysiu trumpai pakartoti. Šiuo metu galiojantis įstatymas sako, kad 2022 m. sausio 1 d. mes turėtume nustatyti finansavimą nacionaliniam transliuotojui pagal 2021 metų, tai yra už praėjusių metų faktiškai surinktas pajamas, procentinį dydį, tačiau praėjusių metų faktinių pajamų mes jau 2022 m. sausio 1 d. nežinotume ir neturėtume, todėl negalėtume apskaičiuoti, koks galėtų būti ar turėtų būti realus nacionalinio transliuotojo finansavimas. Todėl iš įstatymo pakeitimo projekto pataisos, kurią pateikė D. Šakalienė, vienas žodis „užpraeitų“, tai reiškia, kad 2022 metais turėtume skaičiuoti 2020 metų gautas faktines išlaidas, kurias jau žinome ir galime apskaičiuoti, redakciškai tvarkant atsirado du žodžiai „už“ ir „praeitų“. Taip išėjo, kad mes dabar negalime apskaičiuoti, faktiškai kokį finansavimą turėtume skirti nacionaliniam transliuotojui ir tokią išvadą mūsų tokio nedidelio tyrimo Biudžeto ir finansų komitete padarėme.
Atitinkamai turi būti koreguojamas šis įstatymo projektas redakciškai sutvarkant iš dviejų žodelių „už“ ir „praeitų“ padarant tokį, kokia ir buvo intencija – „užpraeitų“, kad būtų galima apskaičiuoti gautas faktines mokestines pajamas ir atitinkamai skiriamą finansavimą nacionaliniam transliuotojui.
Taip pat turiu pasakyti, kad diskutuojant ir atliekant tokį nedidelį, jau galima pavadinti, tyrimą, mes taip pat išklausėme ir rinkos dalyvių nuomonę apie tai, kaip atrodo nacionalinio transliuotojo finansavimas. Čia buvo atkreiptas dėmesys, jog nacionalinio transliuotojo finansavimas, jeigu taip grubiai kalbant, per metus yra 50 mln. eurų, o LNK, TV3, „Delfi“, „15min“ kartu sudėjus yra 65 mln. Taigi mes matome, kad nacionalinio transliuotojo vaidmuo visoje medijos rinkoje yra gana reikšmingas. Įvairūs duomenys rodo, kad jo vaidmuo proporciškai yra reikšmingai didesnis nei kitose valstybėse.
Ar tai yra savaime blogai? Šiandien mes galime apie tai diskutuoti ir čia, matyt, galėtų Kultūros reikalų komitetas įvertinti, bet atkreipsiu dėmesį, kad ši diskusija nėra šio įstatymo sudedamoji dalis ir šiuo įstatymo projektu mes siūlome tiesiog sutvarkyti redakciškai tai, kas buvo padaryta, kokia buvo padaryta klaida. Biudžeto ir finansų komitetas, atidžiai apsvarstęs, siūlo pritarti šiam įstatymo projektui ir jį sutvarkyti taip, kad būtų užtikrintas stabilus ir nepriklausomas nacionalinio transliuotojo finansavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusija tuo klausimu baigėsi. Dėl motyvų po svarstymo M. Majauskas atsisako. D. Šakalienė nori kalbėti už. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Šioje situacijoje iš tikrųjų papildydama kolegą ir primindama, kokia buvo susiklosčiusi gana keista situacija, kai pataisa, užtikrinanti, kad dėl GPM mokestinės bazės pasikeitimų nebūtų staigaus, neproporcingo padidėjimo beveik 50 % nacionalinio transliuotojo finansavimo, ši pataisa de facto šiandien negali būti įgyvendinta dėl, kaip jau minėjo kolega, padarytos redakcinės klaidos. Šiuo atveju mes turime tokią situaciją, kai iš esmės redakcinė, techninė klaida sukelia paradoksą, kai įstatymo leidėjo išreikšta nuomonė ir tiek Kultūros komitete nubalsuotas sprendimas, tiek paskui Seimo plenarinių posėdžių salėje išreikšta nuomonė negali būti tinkamai įgyvendinta ir nacionalinio transliuotojo biudžeto planavimas negali vykti adekvačiai, taip, kaip vyksta kitose institucijose. Šiuo atveju yra labai paprastas sprendimas – ištaisyti tą klaidą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, nors pataisa yra daugiau techninio pobūdžio, tačiau yra galimybė išsakyti dar kartą savo nuomonę apie visuomeninį transliuotoją, kuris per pastaruosius Nepriklausomybės metus visiškai prarado žmonių pasitikėjimą – juo tiki tik 20 % gyventojų.
Man kyla klausimas, ar reikalingas toks visuomeninis transliuotojas ir kuo jis skiriasi nuo komercinio? Faktiškai mes turime valdomą visą didžiąją žiniasklaidą. Sovietmečiu valdė GLAVLITʼas ir KGB. Šiandien valdo, aš manau, Landsbergių vis dėlto įtaka didžiausia ir žiniasklaida yra visiškai užvaldyta. Tai parodo apklausos. Aš manau, kad laikas pribrendo, kad apskritai reikėtų iš viso atsisakyti visuomeninio transliuotojo, nes jis aptarnauja tik konservatorius ir jų satelitines partijas. Apie diskusijas nėra ką kalbėti. Diskusijose dalyvauja tik reikalingą nuomonę turintys politikai arba pliurpalogai, o tie, kurie turi tikrai radikaliai kitą nuomonę ir būtų įdomios diskusijos, nekviečiami demokratinėje šalyje į jokias diskusijas.
Dar įdomiau. Faktiškai anksčiau, prieš kokius penkerius ar dešimt metų, diskusinių laidų buvo daug daugiau, o, deja, jų šiandien jau nebeliko. Taigi mes einame diktatūriniu keliu, kur mūsų žiniasklaidą jau žmonės pažįsta, jau ja nepasitiki. Šitie jiems skirti 50 mln. – tai yra nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę ir prieš Lietuvos žmones, nes nepasitiki žmonės užvaldyta žiniasklaida.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami vėliau.
15.08 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-829(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 202, 22, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-830(2), Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 24, 281, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-831(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 8, 14, 16, 26, 30 ir 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-832(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 11 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-833(2), Geležinkelių transporto kodekso 303 ir 304 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-834(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 131, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-934(2) (svarstymas)
Dar prieš balsavimą darbotvarkės 2-6 klausimas. Tai yra Elektros energetikos įstatymo ir susijusių įstatymų svarstymas. Prašom pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėjo, pirmininko K. Starkevičiaus trumpai pristatyti viso svarstyto paketo rezultatus. Dėl pasiūlymų, kai reikės balsuoti, tada apsispręsime. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia pristatau Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-829 pasiūlymus. Iš tikrųjų komitetas…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, tik išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tik išvadą.
PIRMININKAS. Tik išvadą. O dėl pasiūlymų, kai balsuosime.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Išvada. Tų pasiūlymų iš esmės ne tiek ir daug buvo arba buvo rastas sutarimas. Komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto…
PIRMININKAS. Gal visiems projektams taip pat siūlo pritarti, jeigu teisingai spėju?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, visiems projektams.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Tada mes prie pasiūlymų grįšime balsuoti numatytu laiku.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kviečiu į tribūną gerbiamą J. Urbanavičių. Jis pristatys išvadas dėl tų klausimų, kuriuos svarstė atitinkamai komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Minutę. Energetikos ir darnios plėtros komisija taip pat svarstė šias įstatymo pataisas. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo pakeitimo projektui ir siūlyti Ekonomikos komitetui kaip pagrindiniam atsižvelgti į mūsų pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas analogiškai taip pat pritarė?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat buvo svarstyta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu M. Majauską pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto svarstymo rezultatus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsispręsti dėl įstatymo projekto, atsižvelgiant į tai, kad pritarus įstatymo projektui keistųsi visuomeninė elektros energijos kaina. Tokiam siūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija dėl svarstomo paketo. Diskusijoje nori kalbėti V. Valkiūnas. Ar Seimo narys V. Valkiūnas yra salėje, ar nori kalbėti šiuo klausimu? Nematau. Ką gi, tada dėl motyvų dėl viso apsispręsime po pataisos svarstymo. Gerai, dar turime šiek tiek laiko.
15.12 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661(2), Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662(2), Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664(2), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665(2), Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 44, 45, 46, 77, 83 straipsnių ir III skyriaus XI skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimų paketas. Tai yra Elektroninių ryšių įstatymo ir susijusių bent devynių įstatymų projektų, iš viso dešimt įstatymų projektų, svarstymo stadija. Pirmasis. Kviečiu G. Palucką, Ekonomikos komiteto pranešėją, pristatyti svarstymo Ekonomikos komitete rezultatus.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė visą paketą Elektroninių ryšių įstatymo ir susijusių teisės aktų. Į juos yra perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos, dar vadinamos Elektroninių ryšių kodeksu.
Dėl Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Pagrindinis komitetas komiteto patobulintam projektui pritarė bendru sutarimu.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto patobulintam variantui komitetas pritarė bendru sutarimu.
Kibernetinio saugumo įstatymo 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui, komiteto patobulintam projektui, pritarta bendru sutarimu.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projekto komiteto patobulintam variantui komitetas pritarė bendru sutarimu.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, komiteto patobulintam projektui, komitetas pritarė bendru sutarimu.
Pašto įstatymo 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, patobulintam komiteto, pritarta bendru sutarimu.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, taip pat patobulintam variantui, komiteto pritarta bendru sutarimu.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto patobulintam variantui komitete taip pat pritarta bendru sutarimu.
Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo patobulintam projektui taip pat buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip pat kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą pristatyti, atrodo, dviejų, atsiprašau, trijų įstatymų projektų, kuriuos svarstė TTK, rezultatus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, komitetas svarstė tris projektus kaip lydimuosius. Pirmas projektas buvo Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimas. Primenu, kaip ir kalbėjo pagrindinio komiteto pranešėjas, kad projektas yra susijęs su perkėlimu Europos Sąjungos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas. Komitetas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas svarstė spalio 20 dieną ir visiems penkiems balsavus už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Toliau kaip papildomame komitete buvo svarstomas Bendrojo pagalbos centro įstatymo keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, taip pat lydimasis. Tą pačią… Atsiprašau, šį projektą svarstėme rugsėjo 22 dieną ir pasiūlėme pagrindiniam projektui pritarti įstatymo projektui ir patobulinti jį pagal komiteto pasiūlymus. Vienas iš pasiūlymų buvo nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, nes projekte buvo numatyta šių metų spalio 1 diena. Už tokią išvadą balsavo visi šeši posėdyje dalyvavę komiteto nariai.
Ir dar vienas projektas, kurį kaip papildomas komitetas svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Rugsėjo 22 dieną visais šešiais balsais už buvo pritarta šiam įstatymo projektui ir pasiūlyta pagrindiniam komitetui taip pat pritarti šiam projektui ir nustatyti kitokią įsigaliojimo datą negu spalio 1 diena.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje nebuvo norinčių kalbėti. Dėl motyvų irgi nematau norinčių kalbėti. Dėl šio paketo apsispręsime šiek tiek vėliau.
15.17 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 121, 13, 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu ir penktuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-685(2) (svarstymas)
Tada dar einame, turime laiko, darbotvarkės 2-9 klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas K. Adomaitis pristatys svarstymo Aplinkos apsaugos komitete rezultatus. Kviečiu jį į tribūną. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, komitetas pataisas ir įstatymą taisė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje kalbėti yra užsirašęs vienas, tai yra R. Šarknickas. Kviečiu jį į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiuo metu yra labai daug kalbama apie gamtos globalizaciją ir, deja, tas susitikimas šimtui valstybių nepalieka didelių vilčių. Kultūra ir gamta. Deja, jau ne vieną dešimtmetį žemė ilgisi žmogaus kultūros. Žmogus savo poreikių tenkinimu baigia uždusinti savo planetą. 26 metus apie tai kalbame, apie žaliąjį kursą, kone viso pasaulio valdžios, bet veiksmų labai mažai. Kaip akivaizdžiai matyti, gamta mūsų sulėtintus sprendimus lenkia kosminiu greičiu, nulemdama vis spartesnį žemės susinaikinimą. Visa tai rodo dažnėjantys alinantys karščiai. Paskutiniai septyneri karščiais ir potvyniais pasižymintys metai aiškiai signalizuoja: gelbėkitės dabar!
Daug metų apie šią problemą buvo tylėta. Džiaugiuosi, kad Seimo salę vis dažniau pasiekia vienas ar kitas prieš klimato kaitą nukreiptas projektas. Visgi gerokai vėluojame, todėl tokių projektų turėtų būti kur kas daugiau.
Projektu siūloma nustatyti naujas taisykles, kuriomis būtų nustatomas nacionalinis išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių rengimas. Kartoju: prognozių rengimas. Reikia jau ne prognozuoti, o veikti. Prognozės jau yra pakankamai aiškios, o pokyčiai yra būtini nedelsiant ir ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Skaičiuojama, kad per parą į orą pakyla 11–20 tūkst. orlaivių, aviacijos ir vandens transporto išmetamų dujų kiekis sudaro net trečdalį viso transporto sektoriaus išmetamų dujų kiekį. Kelių transportas sudaro likusią dalį, todėl akivaizdu, kad reikia eiti ne tik prie dujų apskaitos ir prognozių taisyklių rengimo, o ir prie realių veiksmų.
Realius veiksmus vėlgi laikau pamatuotais ir išdiskutuotais sprendimais. Turiu omenyje, kad vien tik dideliu automobilių taršos mokesčiu pokyčių nepasieksime. Taip, biudžete bus surinkta pinigų, tačiau kam jie bus skirti, kol kas nėra iki galo išdiskutuota. Ir kuo tai padės bendrai ekologinei situacijai? Reikia suprasti, kad taršos mokestis nesumažins automobilių judėjimo. Vartotojai vis tiek važiuos. O tarši transporto priemonė nepradės gamtos teršti mažiau. Reikia pamatinių ir skatinančių, o ne ribojančių sprendimų. Vienas iš variantų galėtų būti didelė parama tiek aplinkai, draugiškam verslui, tiek gyventojams, prisidedantiems prie tvarumo. Puikiausias to pavyzdys yra daugiabučių renovacija valstybės ar Europos struktūrinių fondų lėšomis. Apie detales, kam ir kaip remti, yra diskusijos klausimas, be abejo, tačiau akivaizdu, kad tokia priemonė tikrai būtų efektyvi kovojant su aplinkos tarša.
Noriu tikrai dar kartą padėkoti, kad nauji rengiami projektai dėl aplinkos taršos vis dažniau ateina į mūsų salę. Į tai yra tikrai atkreiptinas dėmesys ir dėkoju už tai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau diskusijoje niekas nenori kalbėti. Dėl motyvų svarstant šį klausimą nėra užsirašiusių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
15.21 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2) (svarstymas)
Aš manau, dar 2-10 klausimą spėjame iki balsavimo, tai yra Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Yra keletas komitetų, kurie svarstė. A. Gedvilienė iš Aplinkos apsaugos komiteto galbūt galėtų pristatyti? Jos kol kas nematau. Gal tada L. Kasčiūnas iš NSGK? Gerbiamas Laurynai! Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai, Laurynai Kasčiūnai, ar galėtumėte pristatyti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo svarstymo komitete rezultatus? Tada pakviesime R. Jušką iš VVSK, tikiuosi, kad ir A. Gedvilienę, ir galėsime apsispręsti dėl šio projekto taip pat.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, sveiki. Noriu informuoti, kad komitetas po svarstymo pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1. Remiame projektą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu gerbiamą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką pristatyti svarstymo komitete rezultatus.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar iš Aplinkos apsaugos komiteto gal K. Adomaitis galėtų pristatyti rezultatus, nes pirmininkės nėra. Tiesiog pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto rezultatus. Kokie buvo balsavimo rezultatai? Ten gale.
K. ADOMAITIS (LF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tiek ir tereikėjo.
Dėl šio įstatymo svarstymo stadijoje diskusijoje niekas nenori kalbėti. Dabar dėl motyvų? Irgi nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime numatytu laiku.
Gerbiami kolegos, mes nenumaldomai artėjame prie balsuoti skirto laiko. Aš suprantu, kad dėl 2-11 klausimo taip pat reikėtų Aplinkos apsaugos komiteto, bet, aš manau, liko 15 sekundžių, mes jau pradėsime balsuoti.
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo vietas, pasiruošti balsuoti, nes tiksliai kaip laikrodis mes esame balsavimo stadijoje. Kviečiu kolegas pasiruošti balsuoti.
15.25 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912GR (pateikimo tęsinys)
Dabar popietinėje darbotvarkėje svarstėme pirmąjį 2-2 klausimą – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-912GR, kitaip tariant, Prezidento veto šiuo klausimu. Kaip ir kalbėjome dėl motyvų, aš siūlysiu balsuoti alternatyviai – atitinkamai, kaip buvo kalbama dėl motyvų. Balsuojantys už pasisakys už Prezidento veto arba už Statuto formuluotę – įstatymo laikymą nepriimtu. Balsuojantys prieš pasisakys prieš veto arba už tą formuluotę, kuri Statute parašyta – grąžinimas svarstyti iš naujo. Kodėl taip siūlau? Todėl, kad visiems būtų aiškiau, nes taip kalbėjome dėl motyvų, kai buvo diskusija, pasisakymai. Ar tinka toks siūlymas? Matau, yra du norintys kalbėti dėl to, kaip mes sprendžiame. Kviečiu ramiai pasiklausyti. Gerbiamas A. Sysas norėtų.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Mes visada kalbame už ir prieš, bet tokia nerašyta taisyklė, kad pirmiausia balsuojama, ar laikyti įstatymą nepriimtu, tik po to kitas balsavimas, ką toliau darome. Aš suprantu, kad parašyta ir taip, ir taip, bet, gerbiama Violeta, jūs ne vienerius metus sėdite šalia pirmininko pavaduotojo arba Pirmininko ir visada yra tradicija, kad pradedame nuo to, ar pritariame, ar ne, ar laikome tą įstatymą priimtu, ar ne. Jurgis gali patvirtinti, nes jis mėgėjas būdavo pradėti nuo šito. Aišku, suprantu, kad situacija neeilinė ir galima pradėti manipuliuoti.
PIRMININKAS. Tikrai nenorėčiau, kad kas nors apkaltintų ką nors manipuliavimu. Šiaip jau Statuto 165 straipsnyje yra parašyta, kad turi nuspręsti, ar grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu, tai atvirkščiai, ką jūs sakėte. Tiesiog siūlau labai aiškiai susitarti, o jeigu netinka šis mano pasiūlymas, diskutuokime ir sutarkime dėl geresnio. Prašom – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, tikrai netinka jūsų interpretacija ir nenorėčiau vartoti žodžių „manipuliavimas Statutu“. Laikykimės susiformavusios Statuto šio straipsnio taikymo praktikos, kad pirmiausia balsuojama aiškiai, nedviprasmiškai už tai, kad būtų laikomas nepriimtu. O tada jau visi kiti sprendimai atskirai.
PIRMININKAS. Dėkui. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai kviečiu pirmininką nepasiduoti opozicijos išvedžiojimams… (Balsai salėje) Tokios praktikos tikrai nėra. Paimkite stenogramas, šiaip labai reti atvejai, kai mes balsuojame už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu, nes paprastai sutariame, kad svarstome iš naujo ir tai yra vyraujanti praktika. Kai Statute nurodyti du alternatyvūs galimi sprendimai, natūralu, pirmininkas ir teikia alternatyviai balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš dar kartelį pakartosiu savo siūlymą, kaip siūlau alternatyviai pasirinkti. Balsuojantys už balsuos už įstatymo laikymą nepriimtu arba už Prezidento veto, prieš balsuos pasisakantys, kurie nori grąžinti svarstyti Seimui iš naujo įstatymą, arba, kitaip tariant, prieš veto. Kviečiu Seimą apsispręsti ir alternatyviai balsuoti. Balsavimą pradedame.
Balsavo 128: už – 60, prieš – 68.
Svarstymas įvyks. Siūlomi…
Prašom. M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš dėl protokolo noriu pasakyti, kad susipainiojau balsuodamas, įskaitykite mano balsą prieš.
PIRMININKAS. Supratau. Protokole mes tai turėsime. (Balsai salėje)
Seimas apsisprendė svarstyti iš naujo šį įstatymo projektą. Pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Motyvai. Prašom. Replika P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kad atmestume Prezidento veto, reikia 71 balso. Buvo 68. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Statute labai aiškiai parašyta, kiek ko reikia, ir šitoje vietoje balsavimas įvyko.
15.31 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-868(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau. Dėl darbotvarkės 2-5 klausimo – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-868(2). Balsuojame po svarstymo, ar pritarti šiam įstatymo projektui.
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 89, prieš – 2, susilaikė 35. Pritarta po svarstymo.
15.32 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-829(2), Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 202, 22, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-830(2), Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 24, 281, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-831(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 8, 14, 16, 26, 30 ir 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-832(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 11 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-833(2), Geležinkelių transporto kodekso 303 ir 304 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-834(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 131, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-934(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimo paketas. Čia yra pasiūlymas. Pagrindinio komiteto pranešėją gerbiamą K. Starkevičių kviečiu į tribūną, kad galėtų mums padėti išsiaiškinti to pasiūlymo apsvarstymo komitete rezultatus.
Dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, pirmininke. Jūs pasakėte, kad Sveikatos reikalų komitetas, bet reikėtų pasakyti, kada numatoma svarstyti. Nebuvo įvardinta, tai pasitaisykite… Pradėjo iškart visi diskutuoti…
PIRMININKAS. Buvo įvardinta, gerbiamas Remigijau, lapkričio 11 diena. Labai aiškiai buvo įvardinta. Kviečiu klausytis.
Dabar pataisa yra dėl 58 straipsnio. Tai Seimo nario A. Kupčinsko pataisa. Teisingai? Pirmasis pasiūlymas dėl to paketo. Kviečiu gerbiamą Andrių trumpai pristatyti pasiūlymo esmę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pasiūliau komitetui svarstyti šią pataisą dėl perteklinės ir atliekinės šilumos, nes realiai tai nedidina šilumos efekto ir tą perteklinę šilumos energiją, atliekinę, kaip ji vadinama, galima įdarbinti papildomai. Tai nesukels jokio papildomo šilumos efekto ir nesukurs papildomų CO2 problemų. Paversti ją kogeneracijos būdu galima į elektros energiją, į žaliąją energiją, tačiau aš suprantu, kad tai susiję su VIAPʼu ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos reguliuojamomis nuostatomis, todėl ją reikėtų svarstyti per klausymus toliau, bet aš suprantu, kad komitetas negalėjo dabar ir susilaikė nepritardamas, bet kartu paprašė ministerijos išaiškinimo. Aš manau, kad tęsime tas diskusijas, todėl atsiimu pataisą.
PIRMININKAS. Supratau. Jūs atsiimate pataisą? Gerai. Tada komiteto nėra ko daugiau klausinėti, nes daugiau pasiūlymų čia nebuvo. Ačiū gerbiamam pirmininkui.
Dėl motyvų dėl viso irgi nėra norinčių kalbėti. Gal tada galime visam 2-6 klausimo paketui, Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir susijusiems įstatymų projektams, pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ar galime? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.35 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661(2), Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662(2), Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664(2), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665(2), Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666(2), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 44, 45, 46, 77, 83 straipsnių ir III skyriaus XI skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo projektas ir susiję įstatymų projektai, bent devyni susiję. Tai Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir visi kiti įstatymų projektai. Dėl jų taip pat nebuvo išsiskiriančių nuomonių. Gal galime bendru sutarimu pritarti jiems po svarstymo? Galime, ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
15.35 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 pavadinimo, 2, 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 121, 13, 20 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 straipsniu ir penktuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-685(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo kai kurių straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu ir skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-685(2). Taip pat nebuvo išsiskiriančių nuomonių. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.35 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2). Taip pat nebuvo išsiskiriančių nuomonių. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, apsispręsime ir balsuosime. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-564(2), ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 121: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Taigi mes balsavome dėl visko, dėl ko galėjome balsuoti šiuo metu. Liko keletas įstatymų projektų šios dienos darbotvarkėje.
15.37 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 98 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2). Pranešėja turėtų būti A. Gedvilienė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas svarstė. (Ne tą atsinešiau.) Aplinkos apsaugos komitetas šį įstatymo projektą svarstė spalio 20 dieną ir priėmė sprendimą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, diskusijoje nebuvo norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti.
Labai nedaug įstatymų liko. Aš manau, kad kitą balsavimą mes tiesiog turėsime už pusvalandžio ar panašiai ir tada baigsime posėdį. Aš kviečiu sugrupuoti paskutinės posėdžio dalies klausimus ir tada dėl visos grupės apsispręsti. Dėl šito 2-11 klausimo taip pat galėsime apsispręsti.
15.39 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-708(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-708(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną. Kviečiu L. Kasčiūną į tribūną pristatyti svarstymo rezultatus. Žinau, kad labai įdomiai ministrai pasakoja, bet Seimo posėdis dar vyksta. Kviečiu jame dalyvauti.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo svarstymo išvada. Prašau. Pirmininkavimą perduodu A. Mazuroniui.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū jums, gerbiamas pirmininke. Labai ačiū, gerbiami kolegos, už dėmesį. Iš tiesų čia yra karo veterano statuso įvedimas A. Pociaus, mūsų dimisijos generolo, buvusio kariuomenės vado, iniciatyva. Sakyčiau, labai sveikintina iniciatyva. Mes komitete jai pritarėme: už – 7, susilaikė 1. Norėtume judėti į priekį dėl šio klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių Seimo narių. Dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra norinčių kalbėti kolegų. Balsavimas dėl įstatymo projekto balsuojant dėl visų įstatymų projektų. Gerbiami kolegos, tik primenu, tokia remarka, kad rytoj šioje salėje vyks Baltijos Asamblėjos įvairiausi renginiai, todėl po posėdžio, jeigu galima, paliekant savo vietas asmeninius daiktus reikėtų pasiimti kartu su savimi, kad paskui ko nors neatsitiktų. Tai tiek.
15.40 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820(2)ES (svarstymas)
Toliau judame pagal darbotvarkę. Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, šiuo projektu į nacionalinę teisę perkeliami Europos Sąjungos reglamentai dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo. Taip pat valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose, dėl įrodymų rinkimo. Komitetas šį projektą svarstė šių metų spalio 13 dieną ir pritarė pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: visi penki dalyvavę balsavo už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskusijoje norinčių dalyvauti Seimo narių nėra. Po svarstymo dėl motyvų kalbėti kolegų taip pat nematau. Balsavimas dėl įstatymo projekto… Apsispręsime, kai balsuosime dėl visų įstatymų projektų posėdžio pabaigoje.
15.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ Nr. XIII-3319 3 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-814(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektas Nr. XIVP-814(2). Pranešėjas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, čia pavadinimas labai ilgas, o esmė labai paprasta. Skirtingu metu buvo priimtos skirtingos Statuto redakcijos dėl Audito komiteto veiklos sričių. Jos tarpusavyje dabar yra suderinamos, kad toliau galiotų aiški ir suprantama šių veiklos sričių redakcija. Komitetas šį projektą svarstė šių metų spalio 13 dieną, pritarė šiam projektui ir visi septyni dalyvavę balsavo už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Audito komiteto pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Audito komitetas šiam projektui pritarė vienbalsiai ir pasiūlė pagrindiniam komitetui projektą šiek tiek patobulinti, atsižvelgiant į redakcinę Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskusijoje dalyvauti Seimo narių nėra norinčių. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas nenori kalbėti. Balsavimas dėl Seimo statuto projekto kartu su visais projektais.
15.43 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 43 ir 62 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-555 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 43 ir 62 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-555. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia buvo Kaimo reikalų komiteto siūlymas Statute pakeisti šio komiteto pavadinimą į Kaimo ir maisto politikos komitetą. Komitete išklausėme įvairias nuomones, taip pat Teisės departamento pastabas. Komiteto sprendimas yra toks: šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes projekto nuostatose vartojamos sąvokos „maisto politika“ turinys nėra aiškus, interpretuotinas įvairiai ir plačiai, todėl neaiškus ir projektu teikiamo Seimo kaimo ir maisto politikos komiteto veiklos krypčių santykis su kitų Seimo komitetų veiklos kryptimis. Už tokį sprendimą balsavo visi septyni dalyvavę komiteto nariai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Diskusijoje norinčių dalyvauti Seimo narių nėra. Dėl motyvų už pasisako A. Vyšniauskas. A. Vyšniausko nematome salėje. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projektu tam numatytu metu.
15.45 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-890 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas turėtų būti 2-16 klausimas, bet kadangi pranešėjo šiuo metu salėje dar nėra, tai gal galėtume A. Gedvilienei suteikti galimybę pristatyti 2-20 klausimą – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-890. Pateikimo stadija. Aiste, prašom, kaip sakoma – grindys jūsų, pristatyti 2-20 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIVP-890. Pateikti įstatymo projektą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš ir mano kolegos teikiame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio pakeitimą. Iš esmės mūsų tikslas yra išplėsti taromatų sistemą, papildant ją galimybe žmonėms dėti ne tik dabar jau galimas dėti aliuminio skardines, alaus tarą, bet ir sunkiųjų alkoholinių gėrimų tarą. Nuo 2016 metų pradėjo veikti taromatų sistema ir ji parodė, kad žmonės tikrai pradėjo geriau rūšiuoti, tai paskatino žmones rūšiuoti ir kitas atliekas, ne tik PET ir alaus tarą, bet ir kitas atliekas. Šiandien, kai turime tokius gerus pasiekimus – surenkama virš 92 %, mes manome, kad galėtume žengti dar vieną žingsnį į priekį ir plėsti užstatinę sistemą. Pagal technines galimybes mes su komitetu lankėmės praėjusią savaitę USADʼe, įsitikinome, kad tikrai nėra kliūčių. Aišku, girdime verslą, kuris sako, kad tam reikės papildomų patalpų, dažninti aptarnavimo vietas.
Kita vertus, matome, kad principas – teršėjas moka turi būti įgyvendintas, ir po diskusijų Vyriausybėje, po diskusijų Seime mes tikrai rasime pačius geriausius sprendimus. Pavasario sesijos metu mes priėmėme teisės aktus, tiksliau, išplėtėme savivaldybių galimybes sudaryti sutartis su gamintojais ir importuotojais. Dabar kaip tik rengiami poįstatyminiai teisės aktai ir numatoma, kaip bus vis dėlto plečiama varpelinė sistema. Tai yra pats laikas priimti sprendimus dėl taromatų sistemos plėtros, kad šios sistemos abi tarpusavyje būtų suderintos, suderintos užduotys verslui – gamintojams, importuotojams ir pasiekti geriausi mūsų, kaip valstybės, stiklo surinkimo pasiekimai. Mūsų idėja yra tokia. Aš pati tikrai žinau, kad mes kreipsimės į Vyriausybę, prašydami atnešti projektą kuo labiau išdiskutuotą su verslo pasauliu, su Aplinkos ministerija, kad būtų rastos ir aprašytos tos išimtys, dėl kurių jautriausiai šiuo metu reaguojama. Aš girdžiu retų vynų mėgėjų ir importuotojų kritiką. Manau, kad verta atsižvelgti į kai kuriuos pasiūlymus. Šiandien ar prašau pritarimo po pateikimo, o toliau, aš tikiu, įstatymas bus patobulintas ir mes turėsime tikrai gerą sistemą, veikiančią nuo 2024 metų. Man atrodo, tai yra pakankamas laikas ir išdiskutuoti, ir verslui prisitaikyti prie pokyčių. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiama pranešėja, už tokį konkretų pristatymą. Jūsų paklausti norėtų gana daug Seimo narių ir pirmasis klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, labai džiaugiuosi visais žmonėmis, kurie stengiasi švarinti aplinką, apsaugoti gamtą. Klausimas yra toks praktinis. Dabar yra surenkama ir stiklinė tara, ir specialios konteinerinės sistemos, ir gyventojai rūšiuoja. Ar manote, kad tai labai efektyviai padės, kai tie žmonės rūšiuoja tą stiklinę tarą ir, aišku, nuneša į tuos konteinerius, kurie tam skirti? Ar manote, kad tai labai ženkliai sumažins tą taršą, kur, sakykime, tie buteliai nuo alkoholio miškuose ar dar kažkur, kur netvarkingi piliečiai jų nesurenka?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš galiu tik remtis mūsų 2016 metų patirtimi. Iš principo tuomet atsirado taromatų sistema, jai irgi buvo tam tikras pasipriešinimas iš tų, kurie turėjo investuoti, kad sistema pradėtų veikti. Šiukšlės iš pamiškių, iš pakelių tikrai išnyko – visa ta tara, kuri priimama taromatuose. Matyti, kad lietuviui labai priimtinas rūšiavimo būdas – būtent taromatų sistema. Mes surenkame apie 92 % dabar taromatų sistemoje dalyvaujančių pakuočių į taromatus. Tai yra puikus rezultatas ir aš esu įsitikinusi, kad jeigu mes pakviesime visuomenę rūšiuoti ir alkoholio, stipresnio alkoholio, tarą, visuomenė tikrai atsilieps, jie tikrai atneš ir tikrai netikiu, kad gali būti argumentas, kad per sunku atnešti iki taromato tuščią butelį. Aš tikrai netikiu, nes kaip gali nusinešti pilną butelį, taip gali nunešti ir tuščius butelius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi L. Savickas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama pranešėja, gerbiamas pirmininke, aš labai džiaugiuosi, kad istorija kartojasi. Praeitoje kadencijoje šią idėją Seimui pristatė Seimo narė V. Vingrienė, tada gera pradžia netapo geru rezultatu, iniciatyva atsitrenkė į Aplinkos ministerijos valdininkų sieną, tad dabar mano klausimas visiškai natūralus: ar jūs turite principinį sutarimą su politine Aplinkos ministerijos vadovybe, kad šitas klausimas būtų svarstomas ir priimtas? Priešingu atveju, mes tiesiog kartosime tą pačią procedūrą – gražiai pakalbėsime, bet realiai sprendimo nepriimsime. Labai norėčiau, kad šį kartą taip nebūtų. Ačiū jums už iniciatyvą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Tomai, už klausimą. Tikrai turiu vilties, kad šį kartą situacija dėl įstatymo projekto bus kitokia. Prieš registruodama aš jau kalbėjau su Ministro Pirmininko patarėjais, kad reikės pagalbos rengiant Vyriausybės išvadą. Džiaugiuosi, kad Ministro Pirmininko patarėjas yra tikrai profesionalas šioje srityje, jis dirbo praeitoje Vyriausybėje viceministru ir puikiai žino šiuos klausimus.
Aš tikiuosi, kad bus parengta teigiama Vyriausybės išvada. Bet, kaip ir minėjau, jau dabar žinau, kad bus tam tikrų išimčių ir tam tikrų palengvinimų. Žiūrėsime, koks tas projektas galiausiai ateis, o jau apsispręsime komitete ir čia, salėje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Savickas. Ruošiasi I. Pakarklytė.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, sveikinu jūsų iniciatyvą. Tikrai, kaip jau kolega Tomas minėjo, geros veiklos turi tęstis, tikiuosi, rezultatyviai.
Iš savo darbo patirties Vyriausybės kanceliarijoje galiu pasidalinti tuo, kad tarptautiniais formatais susitinkant, kalbant apie šalies sėkmės istorijas, labai dažnai ši sistema yra minima kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių, kuris galėtų būti taikomas ir plėtojamas kitose šalyse. Dėl to sveikinu, tačiau norėčiau užduoti klausimą. Ar nemanote, kad nepakankamai ambicingai siūlote taikyti šią sistemą? Minėtas V. Vingrienės projektas jau tuomet siūlė įtraukti ir kitus produktus, stiklo tarą, ne tik gėrimų, taip pat pieno produktų tarą. Ar būtumėte pasiryžusi ir nusiteikusi svarstant komitetuose judėti link platesnės šio projekto apimties? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai kviesčiau registruoti pasiūlymus ir jie tikrai bus apsvarstyti. Mūsų komitetas yra gana drąsus ir žalias, pats, Lukai, jau esi įsitikinęs, man atrodo. Tikrai galima bandyti, galima diskutuoti ir žiūrėsime, kur mus nuves šios diskusijos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Pakarklytė, bet jos salėje nematau. Tada klausia K. Mažeika. Irgi salėje nematau. Tada A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų sveikinu jūsų žingsnį. Man atrodo, Lietuvoje, akivaizdu, pasiteisino šita sistema. Praėjo jau septyneri metai ir kolegos iš Europos Sąjungos valstybių giria mūsų sistemą. Tikrai, kaip ir estai su startuoliais, taip ir mes su taromatais neturėtume sustoti, šitą savotišką savo startuolį propaguoti ir rodyti visai Europos Sąjungai, kaip reikia tvarkytis su pakuotėmis. Nuogąstaujantiems aš pasiūlyčiau, jeigu atsiras kitų alkoholinių gėrimų ir sunkesnė tara, galbūt reikėtų taikyti kitokį – ne 10 centų užmokestį, o didesnį, nes kylant infliacijai, taip pat ir akcizų mokesčiams, reikia pasakyti, tas 10 centų užmokestis pradžioje buvo ambicingas, dabar jis jau ne visada pasiteisina, kartais ir sumažina tą surenkamumo procentą. Ką jūs manote? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Žiūrint į surinkimo statistiką, mes surenkame virš 90 % užstato sistemoje dalyvaujančios taros. Man atrodo, kad tai labai geras rezultatas. Ta kaina nėra šiaip savitikslė. Yra paskaičiuota, kad neapsimokėtų padirbti tų buteliukų, dalyvaujančių sistemoje, tačiau būtų pakankama motyvacija juos atnešti iki taromato. Manau, užstato sistemoje, jeigu mes nuspręsime, pritarsime sprendimui, kad stiklas turi dalyvauti, sunkiojo alkoholinio gėrimo pakuotė, tai, man atrodo, bus peržiūrėtos kainos būtent dėl šios taros rūšies, bus atitinkamai paskaičiuota ir įtraukta į kainą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, tikrai aš irgi sveikinu jus už drąsą, kad sugebėjote pasipriešinti tiems lobistams. Tik norėčiau jums palinkėti, kad jūs matytumėte tą galutinį rezultatą, todėl ne patį procesą – įstatymo pateikimą, svarstymą, ir neaišku, kas bus. Aš manau, kad parlamente yra pakankamai tos valios, lobistai visiems neišsukinės rankų, jie kaip katinai nusilaižė tą grietinėlę, pasiėmė lengviausią tarą ir galvojo, štai mes jau padarėme užstato sistemą. Bet užstato sistema yra tik pirmas žingsnis. Tas pats riebiausias paviršinis taros sutvarkymas yra tik labai nedidelė dalis, ko iš tikrųjų reikia valstybei. Kaip jūs manote, ar pasieksite galutinį rezultatą? Kokios pagalbos jums reikia?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Artūrai, jeigu jūs mums padėsite, mes tikrai pasieksime galutinį tikslą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš jums padėsiu, todėl neatsakykite man taip pat, kad… Aš tikrai iškart pažadu, kad jums padėsiu.
Mano klausimas visgi… Kadangi yra kalbama apie stipriuosius alkoholinius gėrimus, na, mes vartojame daug importinių buteliukų, kiekvienas iš jų turi skirtingą formą, dydį ir svorį. Aišku, technologiškai ir iškart rūšiuoti iškyla be galo daug klausimų. Ar yra kokie nors kaštų ir naudos analizės paskaičiavimai? Turbūt mes į Škotiją nesiųsime viskio butelių, kad į juos vėl pripiltų viskio? Juos vis tiek sudaužo. Bet yra stiklo surinkimo konteineriai, varpeliai ir visokios sistemos. Aš pats rūšiuoju. Ar apsimoka kišti nestandartinį viskio butelį į taromatą? Jį po to vis tiek sudaužys ir panaudos antriniam perdirbimui. Ar šiek tiek galvota apie… Dar sutikčiau, žirnelių stiklainį, majonezo, kur Vilniuje čia pilsto, jį gali panaudoti antrąkart, bet tarą, kuri neperdirbama… Tai yra negalėsime.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Bet antrinis panaudojimas ir yra žiedinės ekonomikos tikslas. Jeigu mes gauname švaresnę tarą, jos daugiau, jinai išrūšiuota, tai yra pasiektas tikslas. Mes ją pateikiame tuomet į kitą grandį ir jinai vėl gyvena gyvenimą, vėl tampa kažkam žaliava ir produktu. Toks juk ir yra tikslas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
Dėl motyvų po pateikimo kalbėti norėtų A. Kupčinskas. Už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau paklausiau kolegės, bet iš tiesų norėčiau ir paagituoti palaikyti šiuos įstatymo pakeitimus. Man atrodo, jie tikrai gana ambicingi. Kai kolegos kalbėjo, kad iš dalies prieš septynerius metus buvo rastas kompromisas, bet iš dalies tenkinta ir administratorių valia, tai yra dėl pačių populiariausių pakuočių. Tuo tarpu dabar mes turime eiti ir žengti kitą žingsnį, ir, natūralu, kad tas surenkamas kiekis bus mažesnis ir ne visi administratoriai bus patenkinti, bet, kaip jau ir sakiau, iš tiesų turime kuo didžiuotis ir galime pasididžiuoti prieš visą Europą, todėl parodykime savo sistemą, kad jinai ne tik pasiteisino, bet eina į priekį. Aš manau, kad teikdami savo pasiūlymus dar geresnį įstatymo projekto variantą priimsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš kalbėti norėtų K. Mažeika, jo šiuo metu salėje nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, baigus visus darbotvarkės klausimus.
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046. Pranešėjas – Ž. Tomkus, viceministras. Pateikimas. Prašom.
Ž. TOMKUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Visų pirma norėjau padėkoti, kad šis klausimas buvo įtrauktas į šios dienos darbotvarkę, jis yra gana skubus. Aš tik trumpai pristatysiu Seimo nutarimo projektą, kuriuo siekiama pratęsti kariams specialiųjų teisių suteikimą, kariams, kurie teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai valdant situaciją ir valdant srautus dėl nelegalios migracijos.
Tik trumpai priminsiu, kad dar rugpjūčio mėnesį Seimas priėmė Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, jais sudarė sąlygas kariams suteikti specialiąsias teises taikos metu, kai yra įvesta valstybėje ekstremali situacija. Būtent tai sudarė pagrindą Prezidento dekretu ir Seimo nutarimu suteikti kariams specialiąsias teises ir šios specialiosios teisės yra suteiktos iki lapkričio 13 dienos, tai yra trims mėnesiams. Tos teisės apima tokias galimybes kaip privalomi nurodymai, kaip galimybė sulaikyti asmenis, apriboti patekimą į tam tikras teritorijas, tikrinti asmenų daiktus ir dokumentus. Jomis siekiama, kad kariai, kurie teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai, ją galėtų teikti efektyviai ir taip prisidėtų valdant neteisėtos migracijos srautus. Kaip ir minėjau, šios teisės yra suteiktos iki lapkričio 13 dienos.
Situacija pasienyje išlieka sudėtinga, todėl Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija spalio 28 dieną kreipėsi su prašymu pratęsti terminą dar papildomai trims mėnesiams ir atsižvelgiant į šitą prašymą buvo parengtas Seimo nutarimo projektas, juo siūloma pratęsti specialiųjų teisių suteikimą kariams, kurie teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai. Teikiame, pateiktas šiuo metu svarstyti šis projektas. Prašome, labai prašome, esant galimybei, jį svarstyti skubos tvarka ir, jeigu būtų sutarimas, jam pritarti. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Prieš pradedant klausimų ir atsakymų sesiją norėčiau informuoti garbų Seimą, kad dėl pasikeitusios situacijos darbotvarkėje numatomas balsavimo laikas 16 val. 15 min. Praneškite kolegoms, o kas žiūrite per televiziją, turėkite omenyje.
Viceministre, jūsų paklausti norėtų trys Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, pirmiausia norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į šios nesudėtingos procedūros svarbą, nes lygiai tokiu pat principu galėtų funkcionuoti ir Vyriausybės teikimas, pavyzdžiui, dėl galimybių paso, kad Seimas galėtų tiesiog tam tikrus asmens teisių apribojimus tvirtinti atskiru nutarimu dėl civilinės saugos. Apie tai šiandien ir prezidentūra pasisakė, kad daug ekstremalios situacijos aspektų galėtume valdyti kartu su Vyriausybe.
Mano klausimas yra konkretus dėl šios situacijos. Kaip dažnai panaudojami kariai, valdant šią migracijos krizę? Kaip mes žinome, yra susiklosčiusi gana sudėtinga humanitarinė situacija, kol kas gerų sprendimų nėra, tačiau kokia yra praktika, kaip dažnai panaudojami kariai? Ačiū.
Ž. TOMKUS. Aš trumpai atsakysiu, kad iš principo kariai teikia pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnybai. Pagrindinė dalis karių yra būtent patruliavimo funkcijoms pasienyje. Tam, kad jie galėtų užtikrinti tam tikras funkcijas, yra prašoma šių specialiųjų teisių. Šiuo metu tas karių skaičius laviruoja pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikius, bet iš principo kariai nuolatos (ir paskutiniais šios dienos duomenimis) kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais patruliuoja pasienyje. Jiems atlikti tas funkcijas būtinos šios specialiosios teisės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Skardžius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas būtų, kiek pasitvirtino būtinybė priimti tokį Seimo nutarimą ir, jūsų manymu, kiek ilgai tai gali užtrukti? Tai tam tikriems mūsų įsipareigojimams šiek tiek turi prieštaravimų. Vis dėlto kariai skirti ne sienai saugoti. Ačiū.
Ž. TOMKUS. Aš atsakysiu į šį klausimą, kad funkcijos iš principo reikalingos ir tos specialiosios teisės reikalingos tam, kad kariai galėtų panaudoti tam tikras specialias priemones, tas pačias, kurias turi ir pasienio pareigūnai. Kaip minėjau, jeigu yra poreikis, tai sustabdyti, patikrinti asmenis, nukreipti juos atitinkamai į sulaikymo vietas ar apgyvendinimo vietas. Iš principo tai atspindi tas pačias teises, kurias turi ir pasienio pareigūnai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad taikos metu tos specialiosios teisės nebuvo suteiktos kariams, todėl ir buvo priimti Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimai, kad kariai galėtų turėti panašias teises kaip ir pareigūnai, nes vis dėlto tai yra pagrindinė pareigūno atsakomybė.
O į klausimą, kiek ilgai tai galėtų tęstis, atsakyti iš tikrųjų gana sudėtinga, nes matome, kad srautai nemažėja per pastarąjį mėnesį, bandymai neteisėtai kirsti Lietuvos teritoriją iš tikrųjų per pastarąsias tris savaites išlieka gana dideli, intensyvūs, skaičiais skaičiuojant, turėjome dienų, kai buvo gal vienas bandymas ir kai iki beveik 200 asmenų bandė kirsti sieną.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Matau, A. Sysas nori šiek tiek patikslinti klausimą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas viceministre, aš suprantu, ką jie ten daro, nes mes tikrai ilgai diskutavome Seime. Bet aš jūsų klausiau, ar pasitvirtino Seimo nutarimas siųsti karius sienai saugoti? Galbūt pasienio tarnyba jau gali viena susitvarkyti. Tuo labiau kad jau ir vielos ne vieną kilometrą suvyniojome. Ačiū.
Ž. TOMKUS. Aš pasakysiu trumpai, kad mes iš tikrųjų teikiame paramą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos poreikį. Tas sprendimas tikrai yra pasitvirtinęs. Tikriausiai, kai jau nebus poreikio, tada ir nebus prašymų pasitelkti kariuomenę. Bet kol kas poreikis išlieka ir dėl to yra prašymas pasitelkti kariuomenę padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš suprantu, kariams smagu patruliuoti, pasivaikščioti gryname ore, viskas čia gerai. Tačiau ar jūs nemanote, kad kariai turėtų prisidėti ir statant šią sieną? Tai vis dėlto inžinerinis statinys, kariuomenėje yra inžinerinių struktūrų, o mokėti išvynioti koncertiną kiekvienas karys privalo pagal savo tiesioginę funkciją. Tai naudojama ir apkasams, ir karybos procese statyti užtvaras, apkasus apginti ir visa kita. Kodėl jūs juos laikote kaip tuos tingius katinus?
Ž. TOMKUS. Atsakysiu. Kariai visą laiką padėjo iki šiol, iki pat rugsėjo, spalio pradžios, ir dabar dar dalyvauja būtent tiesiant koncertiną, pagal poreikį yra skiriamas atitinkamas karių skaičius. Ilgą laiką net buvo pagrindiniai kariai – tie, kurie tiesė būtent koncertiną. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra papildoma užduotis kariams ir tai buvo susiję, kad tai yra vis dėlto pagalba civilinėms institucijoms ir kitoms valstybės institucijoms. Bet, kaip ir minėjau, pagal poreikį mes prisidedame ir Lietuvos kariuomenė prisideda prie koncertinos tiesimo, bet dabar, kad procesas vyktų sklandžiau ir efektyviau, atitinkamai yra priimti kiti sprendimai, yra kompanijos, kurios dabar yra atsakingos tiek už koncertinos tiesimą, tiek už sienos statymą, tai yra sustiprintos tvoros statymą. Bet jeigu bus ir toliau kariuomenės poreikis, tikrai mes svarstysime tuos klausimus ir pagal poreikį dalyvausime tiesiant koncertiną.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo pasisakymai dėl motyvų. Už kalba A. Skardžius. Viceministre, viskas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Viceministras mane įtikino, kad kariai buvo panaudoti, bet dabar kokia situacija. Juk elektros energetikai apsiėmė statyti tvorą, skelbti konkursą, administruoti šį procesą, Pinigus gaus kažkokios privačios kompanijos. O faktiškai mūsų kariai, mūsų kariuomenės inžinerinės struktūros tiesiog atliks tą fizinį darbą, taip išeitų. Tai kam mums mokėti privačioms kompanijoms, kai bent jau atmetus tuos darbo jėgos kaštus mums ta tvora kainuotų ne 150 mln., gal tilptume ir į visą 100? Tad aš gerai norėčiau, suprasdamas situaciją, paprašyti, kad šiuokart mūsų kariuomenė galėtų pasipraktikuoti. Juk nelabai sudėtingas šis statinys, čia nėra kokios nors kosminės technologijos. O kariams įgyti praktikos būtų labai pravartu, kaip vynioti tą koncertiną saugiai pasienyje, ir būtų dviguba nauda. Todėl manau, kad svarstymo stadijoje pagrindinis komitetas tikrai atsižvelgs į šiuos siūlymus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto visiškai netrukus, po keleto minučių.
16.13 val.
Seimo savaitės (2021-11-08–2021-11-12) – 2021 m. lapkričio 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis šios dienos darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 8 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, grįžtame prie įprasto mūsų darbo ritmo. Kitą savaitę dvi plenarinio posėdžio dienos gana užpildytos svarstomų projektų.
Antradienį, kaip pastebėjote, vyrauja finansų krypties, susisiekimo krypties projektai. Taip pat įrašytas Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas dėl priesaiką sulaužiusių politikų ar pareigūnų galimybių kandidatuoti. Svarstymo stadija. Taip pat nukeltoji diskusija „Ambicinga Europos Sąjungos partnerystės politikaׅ“ antradienio popietiniame posėdyje. Teikimas naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų. Taip pat kai kurie kiti su investicijomis susiję projektai ir taip pat finansų krypties projektai, mokestiniai.
Ketvirtadienį pusę posėdžio formuos, tiksliau, pusę dienos, vakarinį posėdį formuos dvi opozicinės frakcijos pagal atitinkamas proporcijas. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ jau pateikė savo projektus, tikiuosi, kad greitai pateiks ir kita frakcija, o rytinėje dalyje, rytiniame posėdyje daugeliu atveju yra tie projektai, kuriuos mes šiandien matėme svarstymo stadijos. Iš jų, aišku, reikia išskirti Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymo projekto pataisas, vetuotas Respublikos Prezidento. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui. Norėjau pasiteirauti kitą savaitę dėl Kultūros rėmimo fondo įstatymo naikinimo. Vakar vakare pamačiau, kad jie išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, tai norėjau pasitikslinti, ar kitą savaitę šie klausimai bus, nes kol kas iš jūsų neteko išgirsti dabar dėl kitos savaitės darbotvarkės. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt jūs rytoj vis tiek komitete posėdį turėsite, tai ir apsispręskite. Jeigu komitetas pageidauja, kad būtų įtraukta, tai čia priklauso nuo komiteto teikimo. Jeigu yra komiteto pageidavimas, kažkaip rasime tos vietos kitos savaitės darbotvarkėje. (Balsai salėje) Kaip? Pasiaiškinsime, dabar man ekspromtu sunku pasakyti, kokios ten yra…
PIRMININKAS. Gal R. Šarknickas norėtų patikslinti, jeigu labai trumpai. Tuoj, minutėlę.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pageidavimo tikrai dar nėra, nes vis dėlto nėra išdiskutuota su bendruomene, todėl kitą savaitę bent jau iš mūsų pusės nėra pageidavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nesupratau, ar jūs norite…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, aš tiesiog šiandien pamačiau, kad išbraukta, o apie kitą savaitę jūs nekalbėjote, kad bus šitas klausimas. Aš norėjau žinoti, jeigu bus, tai mes planuotume dar su bendruomene susitikti pakalbėti apie tai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet jeigu nėra, matyt, ir nebus. Tada gal jūs per daug nuogąstaujate.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Galime pritarti darbotvarkei, prasidedančiai lapkričio 8 dieną, bendru sutarimu? Galime pritarti, pritarta. Dėkui.
Prašau, per šoninį mikrofoną kolega K. Bartkevičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). K. Bartoševičius.
PIRMININKAS. K. Bartoševičius, labai atsiprašau.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Norėjau pasakyti kolegai R. Šarknickui, kad šitie įstatymų projektai yra perėję komitete svarstymo stadiją ir todėl nėra planuojami kažkokie papildomi susitikimai su visuomene. Kadangi pagal Statuto normą nebuvo praėję pakankamai valandų nuo vakar dienos vykusio komiteto posėdžio iki šiandien, dėl to jie bus įkelti į vėlesnius plenarinius posėdžius. Ačiū.
16.18 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 98 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, nejučia atėjome į balsavimo stadiją. Dabar turėsime apsispręsti dėl darbotvarkės 2-11 klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-418(2) po svarstymo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 97, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.19 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-708(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-708(2). Balsavimas po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.20 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, 2-13 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-820(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.20 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ Nr. XIII-3319 3 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-814(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti. Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-814(2). Kas pritariate projektui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, kaip ir visada – prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Statuto projektui po svarstymo pritarta.
16.21 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 43 ir 62 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-555 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo statuto dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-555. Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritariate tokiai pozicijai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 53, prieš – 20, susilaikė 25. Siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti pritarta.
16.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kariams ekstremaliosios situacijos atveju suteiktų teisių suteikimo trukmės pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-1046. Kas pritariate po pateikimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 97, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 9-oji. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
16.24 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-890 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-890. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą.
Per šoninį mikrofoną – A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui. Pagrindinio komiteto nominavimą skiriame Aplinkos apsaugos komitetui. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Seimo narių pareiškimų šiandien nėra. (Šurmulys salėje) Yra? Atsiprašau, palaukite. Minutėlę, tuoj patikrinsime dar kartelį. (Šurmulys salėje) Kol atidarinėjame, aš dar kartą noriu priminti visiems pasiimti asmeninius daiktus, nes rytoj šioje posėdžių salėje vyks įvairiausi Baltijos Asamblėjos renginiai. Būtų gerai, kad atitinkamai būtų paruoštos vietos. Prašom – Seimo narių pareiškimai. A. Kupčinskas. (Balsai salėje)
16.25 val.
Seimo narių pareiškimai
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpai. Aš noriu informuoti, kad toliau tęsiama parlamentinė sportinė demokratija, diplomatija, o Seimo komanda jau aplankė ketvirtą savivaldybę iš eilės, tai yra Raseinių. Trenerio S. Jovaišos dėka toliau ji yra sugrįžusi į pergalių kelią. Perduodame šią taurę saugoti valdybai ir posėdžio pirmininkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. (Plojimai) Labai dėkui. Gerbiami kolegos, turiu pasakyti, kad krepšinis atneša ne tik taures, bet tam tikrais atvejais ir traumas. Žiūrint į mano pirštą tai galima suprasti. Baigiame posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
Skelbiu lapkričio 4 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.