Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 398
STENOGRAMA
2024 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiamieji kolegos, prašau užimti darbo vietas. Pradedame vakarinį plenarinį Seimo posėdį. (Gongas)
Turime džiugių žinių visiems. Aha, norite užsiregistruoti ir tada išklausyti geras naujienas? Gerai. Registruojamės ir tada, žinodami, kiek mūsų yra, paskelbsime geras naujienas.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, bet, man atrodo, jų renkasi vis daugiau laikui bėgant.
14.00 val.
Ministrų prisaikdinimas
Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą, kuriuo R. Morkūnaitę-Mikulėnienę paskyrė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministre, o V. Šilinską – socialinės apsaugos ir darbo ministru. Seimo statutas… (Plojimai) Galime jau iš anksto pasidžiaugti, bet, manau, džiaugsmo bus daugiau, kai ministrai prisieks. Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, pridėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ir pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardinis priesaikos lapas perduodamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seimo kanceliarijoje.
Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir R. Morkūnaitę-Mikulėnienę prisaikdinimo procedūrai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės priesaika
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir V. Šilinską prisaikdinimo procedūrai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko priesaika
V. ŠILINSKAS. Aš, Vytautas Šilinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Nuoširdžiai sveikinu abu prisiekusius ministrus ir linkiu jiems ištvermės, išminties ir energijos nelengvu likusiu periodu jų ministerijose.
Dabar gerbiamas J. Baublys – per šoninį mikrofoną. Dėl vedimo tvarkos?
J. BAUBLYS (LSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Sveikindamas ministrus, ypač švietimo ministrę, noriu pasakyti, kad mus stebėjo gausus Alytaus „Šaltinio“ progimnazijos mokytojų kolektyvas. Tai pasveikinkime ir padėkokime, kad buvo liudininkai šios gražios priesaikos. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sveikiname mokytojus. Džiaugiamės, kad jūs domitės Seimo darbu.
Galbūt 2 minučių techninė pertrauka, nes reikia priimti sveikinimus, visiems susėsti į vietas ir šiek tiek… (Balsai salėje) Luktelkime porą minučių, nes toliau rimti klausimai, vėl reikės turbūt Seimo Pirmininkę pakviesti į tribūną. Taigi palaukime, kol šiek tiek šurmulys aprims, porą minučių, ir tada dirbsime toliau pagal darbotvarkę. Atkreipiu dėmesį, kad buvo padarytos pertraukos. Taigi mes turėsime grįžti prie rytinės darbotvarkės keleto klausimų ir juos apsvarstyti, o vėliau jau tęsime darbą pagal vakarinę darbotvarkę. Matau, kad jau į pabaigą gėlės, ir matau, kad gerbiama Seimo Pirmininkė jau yra pasirengusi.
14.06 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus
Tada darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Taigi kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininkę į tribūną atsakyti į Seimo narių klausimus. Ir kviečiu rimties Seimo salėje.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, visų pirma norėčiau paaiškinti, kodėl, eikvodama brangų šiandieninio Seimo posėdžio laiką, kai turime išties daug svarbių darbotvarkės klausimų, atsakysiu į techninius ir ūkinius klausimus, susijusius su Seimo naudojamu turtu, kurie nepriklauso nei Seimo Pirmininko, nei Seimo narių kompetencijai ir kuriuos sprendžia Seimo kanceliarija.
Lygiai prieš savaitę, birželio 20 dieną, į mane kreipėsi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė su reikalavimu dalyvauti Mišrios grupės posėdyje ir atsakyti į neapibrėžtus klausimus dėl Seimo kanceliarijos ir Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo sutarties projekto – dėl šiuo metu Seimo kanceliarijos valdomos žemės sklypo A. Goštauto gatvėje panaudojimo. Atsakydama paprašiau pateikti tokį kvietimą Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, tai yra raštu suformulavus konkrečius klausimus ir iš anksto suderinus susitikimo laiką. Prieš 2 dienas, birželio 25 dieną, gavau grupės Seimo narių iš įvairių opozicinių frakcijų prašymą atsakyti artimiausiame Seimo posėdyje į kelis raštu suformuluotus klausimus. Mano supratimu, ir šie klausimai neatitinka Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų. Seimo Pirmininkas privalo atsakyti į klausimus tik dėl savo veiklos, o man užduodami klausimai nepatenka į Konstitucijos, Seimo statuto 29 straipsnio 1 punkte ir kituose teisės aktuose apibrėžtą Seimo Pirmininko kompetenciją. Pagal Seimo statutą, Seimo kanceliarijos nuostatus ir kitus teisės aktus į visus klausimus dėl Seimo valdomo, naudojamo ar disponuojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sprendžia Seimo kanceliarija, o ne Seimo Pirmininkas ar Pirmininkė.
Taip pat pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento direktorė V. Servetkienė, laikinai einanti Seimo kanclerio pareigas, ir Seimo kanceliarijos atstovai į Seimo narių analogiškus ar labai panašius klausimus jau ne kartą atsakė, taip pat ir Mišrios Seimo narių grupės posėdyje bei Seimo valdybos posėdžiuose. Bet kadangi mano, kaip Seimo Pirmininkės, pozicija įpareigoja geranoriškai bendradarbiauti su visomis Seimo frakcijomis ir Seimo nariais, manau, kad tikslinga dar kartą atsakyti į klausimus, kurie daliai kolegų atrodo verti Seimo dėmesio ir laiko. Pateiksiu jums atsakymus į man raštu suformuluotus klausimus.
1-as klausimas. Kas buvo sutarties, pasirašytos tarp Seimo kanceliarijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, iniciatorius?
Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad klausimas netikslus, nes šiuo metu minima bendradarbiavimo sutartis tarp Seimo kanceliarijos ir Vilniaus miesto savivaldybės dar nėra pasirašyta. Sutartį pasirašė Vilniaus miesto meras ir ji pateikta pasirašyti Seimo kanclerei. Ji ir rūpinasi šia sutartimi, tai ne Seimo Pirmininko funkcija. Vis dėlto pasinaudosiu proga pateikti jums papildomos informacijos apie situaciją, taip tikėdamasi sutaupyti visų mūsų laiko, kad nereikėtų vėliau pakartotinai klausimų perduoti Seimo kanceliarijai. Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojus Žemės įstatymo pakeitimams, Vilniaus miesto savivaldybė tapo visos Vilniaus miesto teritorijoje esančios valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32, patikėtine. Šiuo teisiniu pagrindu savivaldybė perėmė ir teises bei pareigas pagal 2004 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir Seimo kanceliarijos, dėl žemės sklypo A. Goštauto gatvėje, kuris šiuo metu naudojamas kaip automobilių stovėjimo-parkavimo aikštelė. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai informavo Seimo kanceliariją apie ketinimą nutraukti šią panaudos sutartį, nes Seimo kanceliarija nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nenaudoja sklypo pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį (cituoju): „viešbučiams, restoranams, prekybos, komerciniams objektams statyti“. Savivaldybė siekia, kad centrinėje miesto dalyje esantis sklypas būtų vystomas ir jame atsirastų tarptautinius standartus atitinkantis konferencijų centras. Įvertinus tai, kad iš tikrųjų nuo panaudos sutarties sudarymo iki šiol, tai yra per šiek tiek daugiau nei 20 metų, nebuvo priimtas sprendimas sklypą naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį ir nemato teisinio pagrindo derėtis dėl panaudos sutarties sąlygų pakeitimo, Seimo kanceliarija ieškojo sprendimų, kad panaudos sutartis būtų nutraukta tik suderėjus sąlygas, kurios atitiktų Seimo ir Seimo kanceliarijos poreikius.
Pažymėtina, kad Seimo kanceliarija pasiekė, kad būtų parengtas šalių susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, užfiksuojant jame Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimą užtikrinti, kad sklype būtų įrengtas Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimo lankytojų parkavimo poreikį atitinkantis parkavimo vietų skaičius – 260 vietų, suteikiant šias vietas Seimui, Seimo kanceliarijai ir lankytojams naudotis neatlygintinai 7 dienas per savaitę 24 valandas per parą visu Seimo rūmų eksploatavimo laikotarpiu. Taip pat kad prie sklypo būtų įrengta atitinkama erdvė visuomenei susirinkti prie nepriklausomybės gynėjo A. Sakalausko paminklo, o esant galimybei konferencijų centre būtų įrengta ir didesnė priedanga, kuria galėtų pasinaudoti ir Seimas.
2-as klausimas. Ar nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms valdyti patikėjimo teise yra pagrindas keisti NŽT ir Seimo kanceliarijos 2004 m. gegužės 25 d. sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį?
Šis klausimas taip pat turėtų būti adresuotas Seimo kanceliarijai, ne man. Atkreipiu dėmesį, kad vakar vykusiame Seimo valdybos posėdyje, kuris buvo transliuojamas tiesiogiai, analogiški klausimai buvo aptarti ir į juos atsakė Seimo kanclerė V. Servetkienė bei Vilniaus miesto vicemeras A. Grigonis. Taigi, iš dalies pakartosiu tai, kas jau buvo pasakyta. Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių ir pareigų perdavimas savivaldybėms nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės panaudos miestuose ir miesteliuose, sudarė sąlygas Vilniaus miesto savivaldybei pradėti veikti kaip sklypo panaudos davėjai pagal minimą panaudos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybė galėjo įvertinti, ar kita panaudos sutarties šalis, tai yra Seimo kanceliarija, laikosi panaudos sutartyje nustatytų taisyklių, o konkrečiai – sąlygos naudoti sklypą viešbučiams, restoranams, prekybos, komerciniams objektams statyti. Verta pabrėžti, kad sudarant panaudos sutartį buvo svarstoma sklypą panaudoti naujo Seimo viešbučio statyboms, bet galų gale šių planų buvo atsisakyta. Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nustatytą paskirtį, ji gali nutraukti vienašališkai arba šalių susitarimu šią panaudos sutartį.
3-ias klausimas. Ar pasirašant aukščiau nurodytą sutartį buvo vertinta, kaip keisis Seimo kanceliarijos darbuotojų veiklos sąlygos (atvykimo į darbą trukmė, parkavimo vietos ir taip toliau)? Jei vertinta, prašom nurodyti, kas šį vertinimą atliko?
Ir šis klausimas turėtų būti užduotas ne man, o Seimo kanceliarijos atstovams. Priminsiu, kad sutartis Kanceliarijos nepasirašyta. Man pasiteiravus, Seimo kanceliarija informavo, kad vertino faktinį sklype esančios aikštelės užimtumą ir tai, koks esamų vietų skaičius pakankamas Seimo kanceliarijos poreikiams patenkinti. Pagal bendradarbiavimo sutartį, būtent šis skaičius būtų išlaikomas ir toliau tiek būsimų konferencijų centro statybų metu, tiek ir po jų.
4-as klausimas. Ar pasirašant aukščiau nurodytą sutartį buvo vertinta, kad pastačius milžinišką konferencijų centrą išaugs asmenų ir automobilių srautas? Kokie gatvių, viešojo transporto infrastruktūros pokyčiai planuojami Seimo / Vilniaus senamiesčio prieigose?
Atsakymą į šį klausimą galėtų pateikti tik Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, kurie ir rūpinasi Vilniaus viešojo transporto infrastruktūra ir parkavimo vietų Vilniaus senamiestyje klausimu. Tai ne Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininkės funkcija.
5-as klausimas. Automobilių stovėjimo aikštelė Senamiesčio prieigose padeda ir padėtų sumažinti automobilių srautus Vilniaus senamiestyje. Strategijos iškelti parkavimo vietas į senamiesčių prieigas, užuot apkrovus automobilių srautais senamiesčius, laikosi ir kitos Europos valstybės. Ar planuojant konferencijų centrą buvo vertintas automobilių parkavimo vietų poreikis Vilniaus senamiestyje ir jame padidėsiantis automobilių parkavimo poreikis?
Atsakymą į klausimą dėl automobilių parkavimo vietų poreikio Vilniaus senamiestyje galėtų pateikti Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, nes Seimo Pirmininko funkcijos yra kitos, nei rūpintis automobilių srautų reguliavimu Vilniaus mieste.
Gerbiami kolegos, apibendrindama norėčiau dar kartą pabrėžti, kad kolegos Seimo nariai turi visas reikiamas priemones visus papildomus jiems kylančius klausimus dėl bendradarbiavimo sutarties, sklypo vystymo ar kitus su Seimo valdomu turtu, kilnojamuoju ar nekilnojamuoju, susijusius klausimus užduoti Seimo kanceliarijai, Vilniaus miesto savivaldybei ir kitoms atsakingoms institucijoms. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei. Jūs atsakėte į raštu užduotus klausimus. Gerbiamasis A. Skardžius dėl vedimo tvarkos turbūt. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Apgailėtina, kad Seimo Pirmininkė, kurią išsirinko Seimas, negali ir neturi pareigos atsakyti Seimo nariams į klausimus nei frakcijoje, nei dabar nebuvo galima užduoti klausimų. Kalbama apie išties išskirtinį Seimo kanceliarijos turtą, kurį kažkada, 2004 metais, gerbiamas Jurgi, Seimo kanceliarija perėmė iš savivaldybės. Čia turėjo būti olandų viešbutis su 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo. Bet taip tuo metu susuko tuometiniai savivaldybės merai, kad jie nemokėjo mokesčių, ir tada ta žemė dėl nesumokėtų mokesčių perėjo Seimui. O kad Seimas nesugebėjo net išasfaltuoti tos aikštelės, tai yra Seimo problema. Jeigu Seimas panorėtų, ji liktų Seimui ir jo funkcijų plėtrai. Sudarykime galimybę į Seimą patekti lankytojams. Taip norima apstatyti, kad nei Seimo nariai, nei Kanceliarija, nei Seimo lankytojai negalėtų patekti į Seimą.
Gerbiamas Jurgi, aš jums priminsiu, kai jūs buvote kancleriu, kur dingo visos Seimo poilsiavietės? Kur dingo Palangos, kur dingo Trakų rajone? Ir galų gale tą patį viešbutį, dėl kurio jūs pasirašėte, už dyką atidavėte SEB’ui už padarytą remontą. Jis nemokėjo net mokesčių. Aš turiu tas sutartis, kadangi Kanceliarija man jas atvilko po jūsų valdymo. Tad nedarykite klaidos.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Replikos turi turėti tam tikrą laiko limitą. Atkreipiu dėmesį, kad tai tikrai nėra Seimo turtas, o yra tik panaudos sutartis. Tą, man atrodo, pasakė ir gerbiama Seimo Pirmininkė, ir laikinoji kanclerė daug kartų. Nebegrįžkime prie šito. Čia yra viskas aišku. Kaip suprantu, tik pasigedote dar Seimo poilsiaviečių.
Gerbiama A. Širinskienė per centrinį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man susidarė įspūdis, kad Seimo Pirmininkė arba neskaitė sutarties, arba tiesiog, nenoriu kaltinti, tuomet melavo. Nes kaip yra skaitoma sutartis ir kaip yra parašyta, tikrai ne savivaldybė įsipareigojo pastatyti aikšteles, bet šalys kiekviena atskirai pareiškė, kad jos rūpinsis, kad būtų 260 vietų aikštelė. Tai šalys yra ir savivaldybė, ir Seimas. Vadinasi, Seimas įsipareigojo, kad tame pastate būtų 260 vietų aikštelė.
Kaip jūs be pinigų, be kitų dalykų tai įgyvendinsite? Visą laiką tas sutartis, kurios bent jau mūsų frakcijai buvo pateiktos, reikia pradėti skaityti ir paskui nemeluoti ir neklaidinti žmonių, kad čia savivaldybė įsipareigojo aikštelę pastatyti. Pagal šią sutartį ji nieko neįsipareigojo. Seimas kartu su savivaldybe tai įsipareigojo daryti. Aš tikrai pažiūrėsiu, kaip Seimo Pirmininkė statys aikštelę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Reaguodamas į gerbiamojo A. Skardžiaus samprotavimus, įvairias insinuacijas, norėčiau, kad jis parodytų nors vieną Seimo kanceliarijos turto nuomos ar pardavimo sutartį su mano parašu. Labai linkėčiau tą atnešti ir parodyti. O šiaip kaip kolegė A. Širinskienė žėrė kaltinimus Seimo Pirmininkei, tai dar kartą reikia pabrėžti, kad ne Seimo Pirmininkė sprendžia dėl tos sutarties. O turinys dėl to rūpinimosi yra normalus. Aš manau, kad Seimo kanceliarija tikrai rūpinsis ir prižiūrės, kad šis įsipareigojimas būtų vykdomas.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš čia šį politinį apsišaudymą norėčiau praskiesti pozityvesne nata. Pagaliau mes matome savivaldas, kurios rūpinasi, kad žemė būtų naudojama pagal paskirtį ir tokie bulvių laukai nežydėtų čia, viduryje miestų centrų. Tai čia didžioji žemės reformos nauda ir yra, kad iš tikrųjų tokie sklypai yra išjudinami.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Kolegos, aš matau, jau prie mikrofono antras ratas. Tai sutarkime: gerbiama A. Širinskienė, gerbiamas A. Skardžius, ir baigiame replikas. Gerai? Gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi mano pavardė buvo paminėta, tai, kolegos, mūsų frakcija prašė pateikti sutartį. Mes gavome šį raštelį, kurio dabar ponas J. Razma išsigina. Negana to, šis raštelis, pasirodo, yra kitaip surašytas, negu buvo iškomunikuota, netgi dėl tų pačių slėptuvių, nes buvo pasakyta, kad čia pristatys labai daug slėptuvių ir taip toliau. Pagal tai, kaip yra surašytas tekstas, užtenka, kad būtų pastatyta viena vieta slėptuvėje daugiau, negu yra numatyta techniniame reglamente, ir bus įgyvendintas šis susitarimas.
Tai jūs žmonių neklaidinkite, kai jūs sakote, kad čia padidinsite poreikį Vilniaus mieste. Nieko jūs nepadidinsite. Nuo to, ką yra privalu daryti pagal reglamentą. Ši sutartis nieko neužtikrina.
Negana to, lygiai taip pat slėptuves tame pastate įsipareigoja pagal šią sutartį statyti ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, bet ir Seimas. Tiesiog aš suprantu, kad mane jau persekioja ir Etikos komisija už Seimo teisininkų kritiką, bet tokią sutartį tikrai reikia sugebėti parašyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, išties nuoširdžiai dėkoju gerbiamai A. Širinskienei. Jūs tikrai stiprinate Seimo kanceliarijos derybines pozicijas ir padedate jiems sutartį įvertinti. Gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš gerbiamam Jurgiui. Gerbiamas Jurgi, Kanceliarijoje, archyvuose, turbūt yra ta sutartis, kai jūs vykdėte, buvote ir Seimo narys, ir kancleris tuo pačiu metu, kai SEBʼas šias prestižines patalpas nuomojosi už dyką, atskaičiuodamas savo įsirengimo kaštus, tai yra banko reikmėms įsirengimo kaštus. Tai tas faktas yra. Galima pasižiūrėti tuos duomenis. Galbūt senaties terminas, bet juos aš greičiausiai surasčiau ir pas save, gerbiamas Jurgi. Bet jūs galite Kanceliarijoje susirasti.
O gerbiamam Simonui norėčiau pasakyti: štai kur buvo tikslas patikėtinį iš NŽT, Nacionalinės žemės tarnybos, perduoti savivaldybei, kad galima būtų spėti pasitvarkyti. Sveikinu, gerbiamas Simonai, jūs pasielgėte labai išmintingai. Tikiuosi, perdavus savivaldybei, Seimo, Seimo kanceliarijos darbas tikrai pagerės. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Šia pozityvia nata ir baikime šį klausimą.
Dabar grįžtame, nes buvo padarytos pertraukos, iš rytinio posėdžio atkeliauja klausimai.
14.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi 1-8 klausimas – Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo. Buvo likę motyvai už. Gerbiamas K. Masiulis dar turi išsakyti. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau sureaguoti į vieną pasisakymą, kad atominė energetika yra kažkokia iškastinė ir CO2 gaminanti. Tikrai ji negamina jokio CO2, CO2 gamina kuras toksai, kuris dega, ar anglis, ar dujos būtų, iš ten CO2 tikrai atsiranda, o skylant uranui (235U, 238U) neatsiranda absoliučiai jokio CO2. Be to, strategijose kalbama apie naujo tipo branduolinės jėgaines, kur tie pavojingieji moduliai būtų atvežami, išeksploatuojami ir išvežami. Net ir laidojimo arba saugojimo tų pavojingų atliekų dalykai yra išsprendžiami. Čia visai naujo tipo sprendiniai, kuriuos reikėtų sveikinti ir pritarti, tai yra labai pažangios technologijos, jeigu Lietuva eina link žaliojo kurso, tai čia irgi žaliasis kursas.
14.26 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3657(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Kadangi dar yra daugiau kaip 3 minutės iki balsavimo lango, gal dar apsvarstykime 1-10 klausimą. Čia nėra pasiūlymų, nereikės balsuoti. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymas Nr. XIVP-3657. Čia yra du straipsniai – 1 ir 2. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti, vadinasi, lieka tik balsavimas.
14.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrių verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių ir teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykių ir galimo neteisėto poveikio nacionaliniam saugumui, valstybės politikams ir finansų sektoriui“ projektas Nr. XIVP-3984 (pateikimo tęsinys)
Galime pereiti prie 1-11 klausimo – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo projekto Nr. XIVP-3984. Čia irgi yra motyvų likę, juos išsakysime iki balsavimo laiko. Dabar už – gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man labai gaila, nematau bent jau iš savo sėdėjimo vietos, kad būtų M. Navickienė. Matyt, sąžiningiausias kelias pačiai sau ir partijai, ir kartu bendrai valstybei, kuri čia buvo apauginta visokiais ryšiais, Seimo narei pasitraukti, nes į klausimus jinai nesugebėjo atsakyti. Lygiai taip pat apgailėtinai atrodė visa situacija, kai ikiteisminių tyrimų metu konservatoriai puolė tirti Druskininkų merą, puolė tirti Kauno merą, ir ikiteisminiai tyrimai tirti konkurentus prieš savivaldybių rinkimus iš tiesų netrukdė, priešingai, buvo labai didelė paskata tą daryti. Kai ateina klausimai apie savo partijos narius, apie jų veiklą, apie jų ryšius su verslu, su nusikalstamu pasauliu, apie kontaktų ryšius su ta pačia Rusija, kuri paprastai konservatoriams kelia labai didelę alergiją, tų klausimų šituo atveju kažkodėl nekelia nei paminėtų M. Navickienės aplinkos žmonių ir I. Trinkūnaitės, nei kitų asmenų santykiai su Rusija. Aš tik palinkėčiau, kad vis dėlto tie dvejopi standartai kažkada Lietuvos Respublikos Seime išnyktų. Kaip jūs norėjote tirti 2019 metų įvykius prieš Prezidento rinkimus, tikrai palinkėčiau tokio paties įkarščio tirti šių metų įvykius, ką tik paaiškėjusius, kurie susiję su jūsų partijos kolege, su jūsų partijos veidu, su žmogumi, kuris jus reprezentavo, ir staiga pasirodė, kad ne tik neatskiria, su kuo jinai skrenda lėktuvu į Dubajų, bet ir neatskiria tų visų pavojingų ir grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių saitų, į kuriuos yra įklimpusi M. Navickienės aplinka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, po kolegės A. Širinskienės pasisakymo, matyt, visi Seimo nariai, kai skris kur nors lėktuvu, turės išsiaiškinti, su kuo jie ten kartu skrenda. (Triukšmas salėje) O jeigu kalbėtume apie tą iniciatyvą, aš manau, reikia opozicijai tiesiai šviesiai prisipažinti, kad čia yra noras tuščiai papolitikuoti prieš artėjančius Seimo rinkimus. Buvo bandymas inicijuoti apkaltą, paskui apsižiūrėjo, kad jokio kaltinimo buvusiai ministrei suformuluoti negali, tai bandoma kaip įvairius įtarimus formuluoti čia pritemptus klausimus.
Aš pabrėžčiau, kad Seimas nėra nusišalinęs nuo tos „Foxpay“ temos. Antikorupcijos komisija aiškinasi įvairias aplinkybes. Vakar buvo posėdis, kuriame dalyvavo visų specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos institucijų vadai. Aš manau, kad opozicijos atstovai, kurie ten dalyvavo, galėjo tyrimo komisijos iniciatorius informuoti, kad buvo aiškiai pasakyta, kad tos tarnybos ministrei jokių klausimų šiandien neturi.
O dėl pačios įmonės, dėl savininkų ir kitų asmenų veiklos – tikrai ne Seimo tyrimo komisijų reikalas. Tai nėra ypatingos valstybinės svarbos klausimai, ko yra reikalaujama inicijuojant laikinąsias tyrimo komisijas. Tai yra klausimai, kuriuos gali tirti ir atsakyti atitinkamos struktūros ir institucijos. Beje, Konstitucinio Teismo yra pasakyta, kad laikinosios tyrimo komisijos negali būti inicijuojamos dėl tų klausimų, į kuriuos turi atsakyti kitos valstybės institucijos ar specialiosios tarnybos.
Todėl kviečiu atmesti tą politikavimu grįstą iniciatyvą ir neužsiimti komisijos kūrimu. O Antikorupcijos komisija toliau, kaip ir sutarėme, tęsia darbą ir valdančiųjų atstovai čia tikrai netrukdo kelti pačius įvairiausius klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar kviečiu gerbiamus kolegas susėsti į savo vietas ir atliksime keletą balsavimų.
Taigi dabar ir balsuosime dėl ką tik aptarto klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrių verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių ir teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykių ir galimo neteisėto poveikio nacionaliniam saugumui, valstybės politikams ir finansų sektoriui“ projekto Nr. XIVP-3984. Taigi balsuojame dėl šito siūlymo.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 37, prieš – 46, susilaikė 13. Taigi nepritarta tokiam siūlymui.
Nemačiau, kuris pirmas buvo, tai per šoninį mikrofoną – gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš noriu sureaguoti į tuos čia nuskambėjusius aiškinimus, kad M. Navickienės skrydis lėktuvu yra vos ne eilinis skrydis. Gerbiamas Jurgi, jūs prisiminkite savo žodžius, kaip jūs vanojote B. Vėsaitę, kurios gauta dovana iš toli neprilygo tai dovanai, kurią gavo M. Navickienė, gaudama iš esmės pajamas paslaugomis ir bilietais, kurios viršija pusę jos metinio darbo užmokesčio.
Kai Seimo narė ir jūsų ministrė gauna dovanėles, nesuregistruoja VMI, nedeklaruoja, nuslepia mokesčius ir tiktai pagauta juos susimoka, jums su tuo skrydžiu atrodo viskas labai gerai. Kai turime socialdemokratų ministrę, kuri prieš tris ar kiek kadencijų skrido, ten buvo viskas taip blogai, kad jūs B. Vėsaitei siūlėte trauktis iš Seimo. Štai tie dvejopi standartai, kaip jūs vertinate oponentus ir kaip jūs vertinate, kuomet jau kepurė dega patiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, belieka pasakyti – gėda valdantiesiems. „Valstybė be teisingumo yra tik plėšikų gauja“, – šventasis Augustinas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, čia, kaip įprasta, kaltinimai valdantiesiems, bet opozicijai aš linkiu išsiaiškinti, ar tik 37 Seimo narius beturite opozicijoje, tiek buvo jūsų balsuojančių. Dėl to, kad buvo ir daugiau ministrių skraidančių. Na, abi ministrės atsistatydino ir viskas yra išspręsta. Nėra čia jokių tų dvejopų standartų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Navickas per šoninį mikrofoną.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Galima priklausyti ir aušrai, bet vis tiek likti (…).
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau replikų nėra. Taigi, reikia apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame nutarimo projektą. Taigi, kaip visada – alternatyvus balsavimas. Kas už – tai tobulinti, kas prieš – tai atmesti. Balsuojame.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 42, prieš – 57. Taigi, nutarimas yra atmestas.
14.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3808(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau tada mes galime balsuoti dėl darbotvarkės 1-8 klausimo. Likęs tik balsavimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3808. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 74, prieš – 7, susilaikė 26. Taigi, nutarimas yra priimtas. (Gongas)
14.37 val.
Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo Nr. IX-1046 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3657(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau taip pat aptarėme darbotvarkės 1-10 klausimą – Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-3657. Galime balsuoti dėl Licencijuotų sandėlių ir sandėliavimo dokumentų įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 3. Taigi, įstatymas yra priimtas. (Gongas)
14.37 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 6, 10, 131 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3674(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-9 klausimas – Veterinarijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3674. Dėl jo buvo pasiūlymų, reikės padirbėti. Turbūt gerbiamą J. Gudauską, komiteto pranešėją, kviesime į tribūną. O mes galime apsispręsti dėl 1 straipsnio, dėl kurio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Toliau yra gerbiamo Seimo nario A. Vyšniausko pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pritariu komiteto išvadai ir balsuoti neprašau. Tai, ką siūlėme, jau užregistruota atskiru įstatymu. Radome kompromisus, todėl prašau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, pasiūlymas atsiimtas, balsuoti nereikia. Vadinasi, 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu.
2 straipsnis. Dėl jo nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu.
3 straipsnis. Bendru sutarimu.
4 straipsnis. Bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio buvo vėlgi Seimo nario A. Vyšniausko pasiūlymas. Jūs ir šitą turbūt atsiimate, ar ne? Taip. Taip, tada ir dėl šito balsuoti nereikia. Pagal komiteto redakciją.
Viskas. Kiek matau, daugiau straipsnių nėra. Dėkojame gerbiamam J. Gudauskui. Už kalbės gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Kolegos, labai trumpai. Tiesiog kviečiu pritarti ir leisti rezidentams studijuoti ir daryti tuos darbus, dėl kurių turbūt jie ten ir yra, ir, svarbiausia, užtikrinti finansavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, balsuojame. Prieš niekas nenori kalbėti. Galėtume tikriausiai bendru sutarimu, bet yra priėmimas. Taigi, balsuojame dėl Veterinarijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3674.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 98, balsavo 96: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.39 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3748(3) (priėmimas)
Toliau pagal vakarinę darbotvarkę: 2-3.1 klausimas – Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3748. Gerbiama E. Rudelienė – į tribūną.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Čia nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Nebuvo. 4 straipsnis. Nebuvo. 5 straipsnis. Nebuvo. 6 straipsnis. Jau buvo. Iki 5 straipsnio bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai tiesiog pagal komiteto redakciją galime 6 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. 7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. 8 straipsnis. Nebuvo. 9 straipsnis. Nebuvo. 10 straipsnis. Nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 11 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Trečias pasiūlymas, kuriam nepritarė. Ketvirtas pasiūlymas, kuriam nepritarė, ir penktas pasiūlymas, kuriam pritarė, šeštas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam nepritarė. Septintas pasiūlymas, kuriam pritarė, ir aštuntas pasiūlymas, kuriam pritarė. Galime pagal komiteto redakciją bendru sutarimu…
E. RUDELIENĖ (LSF). Galime.
PIRMININKAS. …11 straipsnį? Dėkoju, pritarta. 12 straipsnis. Nebuvo. 13 straipsnis. Nebuvo. Dėl 14 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Galime bendru sutarimu 14 straipsniui su komiteto redakcija pritarti? Dėkoju, pritarta.
15 straipsnis. Nebuvo. 16 straipsnis. Nebuvo. 17 straipsnis. Nebuvo. 18 straipsnis. Nebuvo. 19 straipsnis. Nebuvo. 20 straipsnis. Nebuvo. 21 straipsnis. Buvo. Dėl 21 straipsnio buvo gerbiamos E. Rudelienės pasiūlymas. Jūs tada ir pristatykite.
E. RUDELIENĖ (LSF). Dėl mano pasiūlymo Seimas apsisprendė praėjusiame posėdyje, tai yra dėl to, kad kai yra nutraukiama sportininkui stipendija, ji skiriama federacijai. Tiesiog yra patikslinama, kad tų biudžetinių metų suma yra skiriama. Čia toks lengvas teisinis pakeitimas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi komitetas pritarė, nors jūs čia atliekate du vaidmenis vienu metu: ir komiteto pranešėja, ir pristatėte pasiūlymą, tai gal mes galime?.. Turbūt yra 29 Seimo nariai ir gal mes galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, galime, nematau prieštaraujančių. Tai tada mes ir visą 21 straipsnį galime bendru sutarimu, ar ne? Dėkoju, pritarta. Dėl 22 straipsnio buvo gerbiamo Seimo nario V. Aleknos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Pristatys gerbiamas V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Aš nepritariu, nesutinku su pritarimu iš dalies, norėčiau, kad būtų balsuojama dėl mano pasiūlymo. Mano pasiūlymas yra dėl kadencijų, kad valstybės lėšas gaunančios organizacijos turėtų atitikti reikalavimus ir įsirašyti į savo nuostatus keturias kadencijas. Pagal dabartinę redakciją yra taip, kad ši išskirtinė lengvata yra suteikiama vienai organizacijai, galima sakyti, kad vienam asmeniui. Aš sakyčiau, tai yra neteisinga, nes ši lengvata suteikiama tam, kad būtų gautos valstybės lėšos. Tai aš siūlau išbraukti būtent šią galimybę, suteikiančią išimties tvarka suteikti neribojamas kadencijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė. Tik pirmiausia paklausime, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pasiūlymą, nes čia reikalauja balsuoti visa apimtimi. Visose frakcijose kyla rankų dauguma, tai gal laikykime, kad yra 29? Apsvarstome. Kokia komiteto nuomonė?
E. RUDELIENĖ (LSF). Komitete iš tikrųjų svarstėme. Tiesą pasakius, buvome šiek tiek, kaip čia lengvai pasakius, įvaryti, įsprausti į tokią neaiškią situaciją, nes pradžioje mes lyg ir su kolege Ieva bandėme sudėlioti išvadą. Kaip jau minėjome, suformulavome, kad reikia pritarti iš dalies, nes buvo pasiekusi tokia informacija, kad ne vienai organizacijai yra taikoma išimtis, o yra daugeliui… ne daugeliui, bet kelioms federacijoms, kurios turi savo atstovus, sakykime, tarptautinėse organizacijose. Atrodė, kad būtų teisinga Lietuvai tikrai turėti savo atstovus tarptautinėse federacijose, kad ten jie galėtų pratęsti savo kadencijas. Bet vėliau lyg ir, diskutuojant su kolegomis, vis dėlto paaiškėjo, kad tai yra daroma išimtis dėl vienos organizacijos. Matyt, Seimui tikrai reikia apsispręsti, ar mums reikalingos tokios išimtys, taikomos tik vienai organizacijai. Jeigu visos federacijos turi vadovautis tam tikromis taisyklėmis, tai kodėl kitai yra taikoma išimtis? Bet komitete mes vis dėlto nepritarėme kolegos V. Aleknos pasiūlymui. Buvome suformulavę tokį pasiūlymą iš dalies, kad kai tik keičiasi kolegialus valdymo… kad kolegialiam valdymui priklausantiems nariams gali būti pratęsta kadencija, o vienasmeniam negali būti pratęsta. Manau, kad tikrai Seimas apsispręs. Tiesiog išdėsčiau, kokia buvo situacija komitete ir kokią mes turėjome informaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl pasiūlymo už nori kalbėti gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš tiesiog noriu priminti, kad įstatymai nekuriami vienam asmeniui, ir siūlau visai sporto bendruomenei ir Olimpiniam komitetui susitaikyti ir baigti spręsti savo konfliktus per įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, kaip tik ir yra kalbama apie įstatymą vienam asmeniui, todėl aš siūlau nepritarti gerbiamo V. Aleknos pasiūlymui, kuriuo siekiama ignoruoti tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles. Pagal V. Aleknos logiką, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos taisyklės sudaro sąlygas atsirasti korupcinėms apraiškoms ir yra netoleruotinos Lietuvoje. Bet juk įstatyme ir atsižvelgiama į tą išimtį, kad sporto šakos federacijos valdymo organų narių kadencijos laikas gali būti pratęstas einamų pareigų tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos valdymo organuose, kurių nariai turi balsavimo teisę, laikotarpiui. Nelaužykime tarptautinių taisyklių ir neišradinėkime dviračio iš naujo. Siūlau balsuoti prieš šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai ir balsuokime, apsispręskime dėl visos apimties V. Aleknos pasiūlymo. Dėl visos apimties pasiūlymo dabar balsuojame, V. Aleknos visos apimties pasiūlymo.
E. RUDELIENĖ (LSF). Bet aš jau galiu turbūt grįžti, ar ne?
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar bus dar…
Dabar užsiregistravo 110, balsavo 108: už – 62, prieš – 8, susilaikė 38. Taigi pasiūlymui yra pritarta.
Dabar aš atkreipiu dėmesį ir komiteto pranešėja pataisys, jeigu aš klystu. Jeigu bus pritarta gerbiamo V. Aleknos pasiūlymui, tuomet reikėtų analogiškai tikslinti ir įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, kurioje dėstoma to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 10 punkto redakcija nuo 2027 m. sausio 1 d. V. Alekna pateikė pasiūlymą. Redakcinis pataisymas. Turėkime omenyje, kad taip nubalsavome.
Toliau, man atrodo, jau nebus Seimo narių pasiūlymų. Dėkojame gerbiamai E. Rudelienei. Taigi 22 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnių nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Ir dėl 29 straipsnio buvo Teisės departamento, jam komitetas pritarė. Taip, 29 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir čia dėl 2 straipsnio – „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ buvo. Čia buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Daugiau straipsnių nėra. Tada pagal redakciją atsiranda naujas 3 straipsnis. Tai pritariame. Dėkoju.
Balsuosime, jeigu nėra motyvų, bet gal bus motyvų dėl viso, tai išsakysime juos. Taip, yra dėl motyvų. Gerbiamas A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien priimame Sporto įstatymo rinkinį, kurio tikslai yra itin svarbūs Lietuvos sporto ateičiai. Pirmiausia įstatymu siekiama sukurti vientisą sporto modelį, apimantį visus etapus – nuo fizinio aktyvumo pagrindų iki aukšto meistriškumo sporto. Siūloma įsteigti institutą, kuris padės spręsti sportininkų ginčus su įvairiomis sporto šakų federacijomis ir organizacijomis, įskaitant tas, kurios dirba su negalią turinčiais asmenimis ir studentais. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas mokiniams, kurie aktyviai sportuoja ir siekia aukštų pasiekimų, sėkmingai derinti mokslus ir sportą bendrojo ugdymo mokyklose.
Projektu siekiama didinti nacionalinių sporto šakų federacijų sąmoningumą kovoje su dopingu, užtikrinti švarų ir sąžiningą sportą, įtvirtinama, kad sporto šakų federacijų ir sporto organizacijų veikla būtų pagrįsta gerojo valdymo principais, skaidrumu ir atsakomybe.
Kviečiu visus palaikyti Sporto įstatymų projektų paketą, nes jis prisidės prie mūsų šalies sporto sistemos tobulinimo ir stiprinimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Na, aš kaip tik kviesčiau nepalaikyti įstatymo, kuris yra paremtas ne tuo, kad būtų sulygintos visų sporto organizacijų galimybės, bet pritaikytas kai kuriems asmenims. Apskritai neaiški stipendijų skyrimo, atšaukimo tvarka, komandų iškovotos stipendijos arba mokamos nesportuojantiems, arba atšaukiamos, todėl tik komandos dalis gali gauti stipendijas. Įkurta mistinė ombudsmeno pareigybė, kuri yra tik lėšų švaistymas. Sukurta Nacionalinė sporto taryba, kuri nuspręs, kokios yra strateginės sporto šakos. Paprastai yra sporto rezultatai, pagal tai ir nustatomos tos strateginės šakos. Čia apie tai visai nekalbama. Ir apskritai sporto bendruomenė yra susiskaldžiusi ar suskaldyta dirbtinai dėl šitokio įstatymo, bandymo priimti šitą įstatymą.
Aš manau, kūrėte ketverius metus, pabaigoje turbūt nevertėtų priimti tokio įstatymo, kuriam nepritaria, dėl jo nėra sporto bendruomenės sutarimo. Iš tikrųjų tai mes girdėdavome kiekvieną kartą, kai būdavo Sporto ir jaunimo reikalų komisijos posėdis, nuomonės būdavo išsakomos. Aš manau, kad nereikėtų šito įstatymo priimti – ateis nauja valdžia, ieškos sprendimo, sutarimo su sporto bendruomene ir priims naują įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju broliui šauliui. Beje, sveikinu visus su Šaulio diena, visus brolius ir seseris šaulius ir visus kitus prijaučiančius. (Plojimai) Už kalbės gerbiamas A. Kupčinskas. Atsisako, nėra jo. Tai atsisako ar norės vis dar? Ne, mojuoja, tai reiškia, kad atsisako.
Gerbiamas D. Kepenis – prieš.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Tęsdamas kolegos Jono pamąstymus apie šio įstatymo paskirtį, pritariu tam, kas buvo pasakyta, bet jeigu atkreipsite dėmesį, šiame įstatyme apskritai yra grupės draugų tam tikras intereso įvykdymas. Čia kalbama apie įvairias išmokas ir priemokas. O svarbiausia, tame įstatyme apskritai dingo žodžiai „kūno kultūra“, nes jiems nereikia kūno kultūros – jiems svarbu per sportą susitvarkyti savo reikalus. Aš manau, kad tas įstatymas iš tikrųjų nieko naujo nesuteiks Lietuvos kūno kultūros ir sporto judėjimui, o tik skaldys mūsų sporto bendruomenę, ir, be abejo, reikalaus vėl tą įstatymą greitai peržiūrėti. Dėl to prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, nuomonės išsakytos. Dabar balsuosime dėl viso projekto Nr. XIVP-3748 – Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 79, prieš – 6, susilaikė 23. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
14.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIVP-3981(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar gerbiama Seimo Pirmininkė, kuri turi kitų įsipareigojimų, prašė pristatyti labai greitai rezervinį 1 klausimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu nutarimo projektą dėl Seimo pavasario sesijos pratęsimo. Siūloma sesiją pratęsti iki liepos 18 dienos, numatant, kad posėdžiai bus surengti liepos 11, 12, 16 ir 18 dienomis. Atkreipiu dėmesį, kad 12 dieną būtų Prezidento inauguracija. Tai yra toks išskirtinis Seimo posėdis. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų dėl… Prieš keletą savaičių buvo pristatytas pateikimo stadijos projektas dėl Justino Marcinkevičiaus metų, kad 2030 metai būtų paskelbti Justino Marcinkevičiaus metais. Sueis lygiai 100 metų nuo jo gimimo. Buvo tuo metu paminėta po pateikimo, kurį sėkmingai perėjo 87 Seimo narių balsais už, tuo metu posėdžio pirmininkas pranešė, kad šis klausimas ateis birželio 20 dieną. Bet matome, kad jis neatėjo. Vyksta tam tikri pasistumdymai, nustumdymai ir panašiai. Ką tokiu atveju reikia daryti, kad tokios manipuliacijos nevyktų ir komisijos ar komitetai laikytųsi Seimo statuto, kad būtų tvarka?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Nežinau dėl manipuliacijų, ar jos vyksta, bet, mano supratimu, komitetas ar komitetai… vienas Švietimo ir mokslo komitetas, jam priklauso svarstyti šį klausimą. Kai klausimas bus apsvarstytas, jisai svarstymo stadijos grįš eilės tvarka į Seimo posėdžių darbotvarkę. Gal čia nieko blogo nėra, tai yra viską spėsime, nes, kaip ir matote, iki liepos 18 dienos turėsime bent keturias posėdžių dienas. Laiko turėtų pakakti apsvarstyti tiems klausimams, kurie yra pradėti. Čia su komitetu gal dar perkalbėkite, kiek intensyvi komiteto darbotvarkė.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai Seimo Pirmininkei. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gal po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta.
Dabar svarstymas. Po svarstymo gal irgi bendru sutarimu galime? Dėkoju.
Priėmimas. Yra du straipsniai. Galime abiem straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju.
Tada balsuojame dėl viso. Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo sesijos pratęsimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 15. (Gongas) Taigi nutarimas yra priimtas.
14.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3749(2) (priėmimas)
Dabar 2-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 981 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3749. Čia pasiūlymų nebuvo. Du straipsniai. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsuojame. Dėl viso dėl motyvų nėra, ar ne? Balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3749. Čia yra Sporto įstatymo lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 16 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3750(2) (priėmimas)
Toliau 2-3.3 klausimas – dar vienas lydimasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat nebuvo jokių siūlymų. Keturi straipsniai. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Motyvai. Yra dėl motyvų. Labai džiugu. Prieš – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš jau svarstymo stadijoje atkreipiau jūsų dėmesį į tuos siūlymus, kurie buvo pateikti lyginamajame variante – papildyti nauju straipsniu ir ten įrašyti, kad nauji asmenys, atėję… Čia ne aukšto meistriškumo sportininkai, o paprasčiausiai asmenys, du kartus atėję į treniruotes per 12 mėnesių, gaus teisę įsigyti A kategorijos ginklus. Mane tiesiog domina, ar nepaleisime A kategorijos ginklų iš kontrolės, ar nebus sudarytos sąlygos?
Kaip žinoma, tokių įvykių net ir Europoje, Vokietijoje, yra ne kartą buvę, kai sportinių organizacijų sportininkai kažkaip dar jauni būdami pasinaudoja ta teise turėti ginklus ir sprendžia kažkokius savo psichologinius santykius, žūsta daug žmonių. Teko dalyvauti net ir laidotuvėse kažkada Erfurte, kai 18 žmonių mūsų vizito metu tiesiog žuvo per jaunuolį, sportinės organizacijos atstovą, turintį ginklą. Man atrodo, čia yra nepakankami, sakykime, saugikliai sudėti į šį naują papildymą, jeigu pažvelgtumėte lyginamąjį variantą, neva nuolat treniruotis, du kartus per 12 mėnesių apsilankyti šaudymo treniruotėse ir jau gauni galimybę įsigyti A kategorijos ginklą. Aš prašiau, kad pagrindinis komitetas pasižiūrėtų, bet jis to nepadarė, todėl balsuosiu prieš ir siūlau kitiems balsuoti prieš, kol komitetas pataisys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė A kategorijos ginklų nebijo ir kalbės už, taip?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Kolegos, noriu visus nuraminti, kad nėra ko baimintis, susišaudymų nebus. Jeigu atidžiai paskaitysite 141 dalį, pamatysite, kad bus galimybė įsigyti tiems asmenims, kurie priklauso Lietuvoje įsteigtoms šaudymo organizacijoms ir yra jų nariai. Vadinasi, tai buvę policijos pareigūnai, valstybės apsaugos, VRM pareigūnai, kurie ir šiaip turėjo ir toliau turi, dalyvauja varžybose, naudoja tuos ginklus galbūt, nežinau, medžioklėje, čia daug medžiotojų, savigynai ir kitiems, kitaip tariant, tai yra žmonės, kurie turi patirties, supranta, kas tai yra, ir moka naudotis. Šita nuostata jau anksčiau galiojo, tiesiog buvo priskirta aukšto meistriškumo sportininkams, būtų sąžininga atskirti tuos du dalykus. Tas ir buvo padaryta šiais straipsnių pakeitimais, todėl nereikia baimintis, visus nuraminu, kad viskas čia bus gerai, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi balsuosime dabar dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3750.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 14. Taigi Seimas ginklų neišsigando ir įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.02 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3751(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.4 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3751. Čia buvo trys straipsniai. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3751, dar vieno lydimojo Sporto įstatymo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 103: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.02 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3752(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-3.5 klausimas – Švietimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3752. Du straipsniai. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų niekas nenori pasisakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 92, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.03 val.
Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3753(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-3.6 klausimas – Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3753. Čia buvo du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi, balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3754(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-3.7 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3754(2). Čia yra du straipsniai. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3755(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-3.8 klausimas – Užimtumo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3755.
Projektas iš dviejų straipsnių. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 98, pieš nebuvo, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.05 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3756(2) (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis darbotvarkės 2-3.9 klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas Nr. XIVP-3756. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 96, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Su darbotvarkės 2-3 klausimų bloku baigėme.
15.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 76, 80, 89, 97, 109, 114, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3445(3) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3445. Priėmimas. Dabar balsuosime dėl kiekvieno straipsnio atskirai.
1 straipsnis. Balsuojame. Statuto priėmimas, balsuojame dėl kiekvieno straipsnio. Reikia surinkti 71.
Užsiregistravo 106, balsavo 103: už – 92, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Dabar balsuojame dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 10. Priimtas ir 2 straipsnis.
Dabar balsuojame dėl 3 straipsnio. Kolegos, teks pabalsuoti nemažai, 15 straipsnių. Taip iš eilės balsuosime 15 kartų.
Užsiregistravo 105, balsavo 103: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 12. Priimtas 3 straipsnis.
Balsuojame dėl 4 straipsnio.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 13.
Dabar 5 straipsnis. Balsuojame dėl 5 straipsnio.
Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 9. Priimtas 5 straipsnis.
6 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 12. Priimtas ir 6 straipsnis.
Dabar 7 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 11. Priimtas ir 7 straipsnis.
Dabar balsuojame dėl 8 straipsnio.
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 13. Priimtas 8 straipsnis.
9 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 9. Priimtas 9 straipsnis.
10 straipsnis. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 12. Priimtas ir 10 straipsnis.
Dėl 11 straipsnio balsuojame.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 12. Priimtas 11 straipsnis.
Toliau – 12 straipsnis.
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 11. Priimtas 12 straipsnis.
Toliau balsuojame dėl 13 straipsnio.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 11. Priimtas 13 straipsnis.
Dėl 14 straipsnio balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 12. Priimtas ir 14 straipsnis.
Balsuojame dėl 15 straipsnio. Tai, galiu pradžiuginti, yra paskutinis šio projekto straipsnis. Tik įsivažiavome ir jau baigėsi.
Taigi, užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 13. Priimtas 15 straipsnis.
Dabar dėl viso dėl motyvų neužsirašė niekas. Balsuojame dėl viso Statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-3445.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 107: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 11. Statutas priimtas. (Gongas)
15.13 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3421(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas, projektas Nr. XIVP-3421(2). Čia yra 1 straipsnis, dėl kurio buvo Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė bet kokiu atveju.
Taigi 1, 2 straipsniai. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, priėmę įstatymo projektą, suteiksime galimybę savivaldybėms, esančioms greta ar turinčioms savo teritorijoje vandens telkinių, kuriuose vyksta laivyba, rinkti rinkliavas už vidaus vandenų transporto priemonių naudojimąsi viešąja infrastruktūra. Kitaip tariant, priėmus šiuos pokyčius, savivaldybės galėtų spręsti ilgus metus keliamus klausimus dėl sausumoje laikomų vidaus vandenų transporto priemonių teisinio statuso, galėjimo statyti jas ant kranto ir apmokėjimo už tokią galimybę pasistatyti, kai tai daroma naudojant viešąją infrastruktūrą.
Be kita ko, savivaldybės galės surinkti papildomų biudžeto lėšų infrastruktūrai tvarkyti. Įstatymo priėmimas ir vietinės rinkliavos nuostatų paisymas taip pat leis užtikrinti tinkamą šios gamtiškai ir kultūriškai reikšmingos teritorijos tvarų valdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime dėl Vidaus vandenų transporto kodekso projekto Nr. XIVP-3421.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3422(2) (priėmimas)
Ir 2-5.2 klausimas – lydimasis Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3422(2). Čia buvo du straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Balsuojame dėl viso. Dėl motyvų nebuvo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.15 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9, 15, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511(2). Čia buvo visokių Teisės departamento pasiūlymų, juos įvardinsime. Taigi dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė. Ir antram Teisės departamento siūlymui komitetas pritarė. Galime pagal šią redakciją 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio nebuvo, dėl 4 straipsnio nebuvo. Galime bendru? Dėkoju. Dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas, kuriam pritarė, ir trečias Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Pagal šią redakciją 5 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso. Už – gerbiamas J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pritariu teikiamam projektui, nes panaikinamas socialinis neteisingumas vartotojų atžvilgiu – dirbtinai didesnė kaina vartotojams, negu tos savivaldybės, kuri yra garantinis tiekėjas. Kitas dalykas – panaikinamas garantinis fondas, kai buvo pareikalaujama kiekvienais metais iš savivaldybės įmonių apie 30–50 tūkst. savo lėšų atiduoti į kažkokį garantinį fondą. Tai iš tikrųjų yra neteisybė. Dar noriu priminti, kad savivaldybė yra šimtaprocentinis vandenų įmonės akcininkas, taigi, jeigu įmonė prieina iki bankroto, tai pirmiausia turi atsakyti savivaldybė, tuo labiau dabar, kai merai išrinkti tiesiogiai, merai turi visą teisę tvarkyti įmonės vadovybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš kalbės gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia įvyko didžiulė apgavystė. Kuomet balsavome už garantinius tiekimus ir garantinį tiekėją, už jų parinkimą, tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų, kad čia, jeigu garantinis tiekėjas, tai iš tikrųjų nebus skausmo priimant tas mažąsias įmones, kurios sunkiai gyvena. Tai iš tikrųjų dabar garantiniai tiekėjai prisiims atsakomybę, kartu mokėdami per savo vartotojus, tiksliau, garantinio tiekėjo vartotojai užmokės už visas problemas, kurios buvo sukurtos netvarkingai tvarkantis ūkius. Tai iš tikrųjų didžiulė neteisybė. Šiuo atveju aš suprantu, kad kažkoks Vilnius kaip garantinis tiekėjas suvalgys, praris be skausmo viską, bet mažieji garantiniai tiekėjai turės didelių problemų ir nežinia, ar patys išgyvens. Ir tai susiję su konkurencingumu. Įsivaizduoju, kaip konkuruojančios verslo įmonės pirkdamos vandenį atsiranda nelygiavertėje padėtyje. Pavyzdžiui, mažose savivaldybėse, kur bus pakeltos kainos, tos pačios maisto pramonės įmonės kai kur turės mokėti dvigubą kainą konkuruodamos su tomis įmonėmis, kurios yra didžiuosiuose miestuose. Iš tikrųjų tai yra didžiulė problema, sukurta apgavystės būdu. Aišku, tada mes nubalsavome, bet vėlgi šita problema išspręsta.
Aišku, vienintelė dar galimybė išsisukti gal ir garantiniams tiekėjams, kurie dabar yra mažose savivaldybėse, tai per teismus bandyti apskųsti, kadangi iš tikrųjų negalima primesti akcininkui, kažkuriai savivaldybei, kur yra garantinis tiekėjas, priimti įmonę, kuri turi didelių problemų. Įsivaizduokite, kaip įmanoma priduoti tokią įmonę su visomis problemomis. Nežinau, tikiuosi, teismai išspręs teigiamai ir vėlgi garantiniai tiekėjai bus apsaugoti, nes, kaip ir minėjau, galime sukurti be reikalo dirbtinių problemų užkraudami mažiesiems garantiniams tiekėjams dideles problemas. Tai siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama E. Rudelienė kalbės už.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, čia kolega pabandė nupiešti tokį labai liūdną vaizdą, kai bus nuskriausti didieji vandens tiekėjai, arba garantiniai vandens tiekėjai, o aš pasakysiu atvirkščiai. Labai džiaugiuosi, kad pavyko, kaip buvo ir komitete įvardinta, išjudinti vandenį teikiant įstatymo projektą. Paskui įstatymo projektas buvo sujungtas kartu su A. Stončaičio projektu ir iš tiesų tiek ministerija, tiek mažieji vandens tiekėjai, tiek didieji vandens tiekėjai iš dalies pritarė šiam naujam įstatymo projektui. Tai, kas buvo padaryta, kad mažos vandens įmonės turi mokėti didiesiems vandens tiekėjams ir vartotojų suneštos lėšos galėjo būti panaudotos visai ne toje savivaldybėje, buvo iš tiesų neteisingas sprendimas. Šituo įstatymu mes dabar panaikiname tą mažųjų vandens įmonių mokėjimą, kas suteiks joms daugiau galimybių, taip pat mažiesiems vandens tiekėjams bus grąžintos lėšos, kurios jau yra sukauptos. O, kaip sako, jeigu jau kas nors atsitiks ir kuri nors įmonė blogai dirbdama bankrutuos ir tada garantinis vandens tiekėjas turės prisiimti atsakomybę, tai toje savivaldybėje, toje aptarnaujamoje teritorijoje ir bus didesnė vandens kaina tos įmonės, kurioje blogai veikia. Man atrodo, kad savivaldybės neleis tokios situacijos, nes daugiausia įmonių yra savivaldos. Tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir paremti mažas regionines vandens tiekimo įmones. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar mus už paagituos gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, atkreipkime dėmesį, kokius kartais mes paskutiniu metu priimame, matyt, skubotus įstatymus, kurių neapgalvotus projektus teikia ministerijos. Prisiminkime, visiškai neseniai buvo įsigaliojęs baudimas be jokio įspėjimo dėl lengvųjų automobilių dūmingumo, tai, ačiū Dievui, pavyko pateikti projektą, buvo pritarta ir atsirado švelnesnis reguliavimas pirmą kartą. Lygiai taip pat ir su šituo projektu. Mieli kolegos, nepieškime baubų. Baubai yra tada, kai mes nepagalvoję, ką ir kolegė Edita kalbėjo, pateikiame projektus, kur 50 mažesniųjų savivaldybių gyventojų būtų tiesiogiai apmokestinti papildomais mokesčiais už kiekvieną kubinį metrą. Svarbiausia, kad netgi neaiškus tas garantinis fondas, jo administravimas, panaudojimas arba išvis jo nepanaudojimas. Manyčiau, kad…
Dėkoju ir palaikiusiems mano teiktą projektą. Manau, kad sveikas protas nugalėjo čionai, nes ir pateikiant, ir svarstant buvo pritarta, ir sujungti projektai su Editos teiktu. Manau, kad čionai mes kalbame apie savivaldybių įmones, apie atsakingą savivaldybių įmonių valdymą ir tikrai apie jokius baubus, bankrotus mes neturėtume kalbėti. O jeigu reikėtų kažkokių lėšų atstatymui, vėl mes kalbame apie savivaldą. Pasakykite, kuri savivaldybė yra bankrutavusi arba numanytumėte, kad galėtų bankrutuoti? Nėra tų baubų. Siūlau palaikyti ir dėkoju už visą palaikymą svarstant šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir už kalbės gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų palaikau projektą. Teko diskutuoti su savivaldybe, su vandenų įmonėmis. Realiai mes žinome, kokia situacija. Kalbuosi kaip vienmandatininkė iš Mažeikių, jie sako: mes tai nemokame, bet mums gerai, na, gerai, jeigu nori, tegul priima tokį įstatymą, mes kaupsime. Bet juokingai atrodo, kad net nustatyti tie 2 % ir neaišku, kokia suma būtų susikaupusi. Kaupia, kaupia, o gal ta suma iš tikrųjų reikalinga kitur investuoti, susitvarkyti, kad būtų kokybiškas vanduo, kad mes apie kokybę kalbėtume? Dabar savivaldybės savarankiškoji funkcija pačiai prisiimti atsakomybę. Aš manau, tai buvo perteklinis projektas ir pertekliniai pinigai kažkur nukreipiami į kažkokią vieną sąskaitą ir paskirstomi neaišku kaip. Tikrai palaikome šitą projektą ir sveikiname, kad galų gale sveikas protas nugalės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi motyvai. Balsuojame dėl viso Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3511(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 108: už – 104, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.24 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 5, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3100(3) (priėmimas)
Toliau 2-7.1 klausimas – Želdynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3100. Čia buvo pasiūlymų, taigi į tribūną šiek tiek padirbėti kviesime gerbiamą J. Urbanavičių. Buvo Seimo narių, bent jau vieną matau, kiek čia dar bus, tai nežinau, bet vienas pasiūlymas buvo. Dėl 1 straipsnio nebuvo siūlymų. Dėl 2, 3 straipsnių nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 4 straipsnio buvo K. Adomaičio pasiūlymas, tai sudarysime galimybę pristatyti.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, teikiu šitą pasiūlymą pakartotinai, nes, mano nuomone, darome didelę klaidą Želdynų įstatyme, visiškai neatsižvelgdami į tai, kas gyventojams labiausiai rūpi. Tai yra mes suteikiame galimybę neva kompensuoti natūralius želdynus statybose, natūralių želdynų normas, pakeisdami juos vijokliais ant sienų arba stogų želdynais. Noriu pabrėžti, kad taip bus galima atsisakyti iki šeštadalio želdynų tarp daugiabučių, dėl to tikrai yra sulaukiama daug gyventojų nusiskundimų. Ir, svarbiausia, Aplinkos ministerija šiuo atveju neatneša jokių lydimųjų teisės aktų, kurie užtikrintų, kad tie stogų želdiniai iš tiesų atsirastų.
Labai paprasta ir iš tiesų paprasčiausias būdas nupaišyti gražius žalius stogus ant projektinių pasiūlymų, tačiau nėra jokių įpareigojimų nei būsto savininkams, nei savivaldybėms, apibrėžimų, išaiškinimų daugiabučių administratoriams, ką po to su tais želdynais daryti. Rezultatas bus labai paprastas: natūralių želdynų sumažės, ant stogų ir sienų želdynai bus tik projektiniuose pasiūlymuose, realybėje jie gyventojų bus nukasti, nes juos brangu prižiūrėti, ir paberta žvyro akmenukų.
Yra daug geresnis būdas įgyvendinti žalius stogus. Galima įgyvendinti žaliojo indekso principu paremtus sprendimus, kai tikrai kompleksiškai įvertinama ekosistemų būklė, kietų dangų procentas atskiruose sklypuose, ir tai būtų adekvatus būdas šitam sprendimui įgyvendinti. Bet, deja, einama paprasčiausiu būdu – tiesiog sudaryti sąlygas nesąžiningiems vystytojams apgaudinėti gyventojus, o sąžiningi vystytojai to nedarys, nes tai bus per brangu. Kviečiu palaikyti mano siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys siūlymą? Vieną matau. Tris, keturis, penkis. (Balsai salėje) Gal paspauskime mygtukus, ar tikrai yra 29 palaikantys, kad būtų svarstomas šitas K. Adomaičio siūlymas.
Užsiregistravo 51, balsavo (…): už – 35, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi svarstome. Dabar komiteto nuomonė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitete buvo svarstytas šis klausimas ir pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta siūlymui. Gerai. Tai dabar motyvai dėl siūlymo. Už – gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū komitetui, kuris pritarė, galbūt ir nevieningai, bet manau, kad tai yra labai protingai padaryta. Iš tikrųjų Kasparas labai protingai pasakė: nejaugi mes želdynu laikysime apželdintą sienelę, kažkokią žalią, paleisime vijoklius ir čia bus želdynas, arba aš ant stogo pastatysiu kelis vazonus ir pasakysiu, kad čia yra želdynas. Aš manau, kad tikrai labai teisingai Kasparas pasiūlė, ir siūlau visiems palaikyti šitą jo siūlymą, pritarti jam. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitaip galvoja gerbiamas S. Gentvilas. Prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, visų pirma buvo tikrai ne bendru sutarimu komitete pritarta, bet 4 – už, 3 susilaikė. Prieš tai komitete šitas pasiūlymas buvo daug kartų atmestas aiškiai argumentuojant. Bet aš labiau žiūriu į Laisvės partiją tokiu kritišku žvilgsniu. Pats R. Šimašius, jo žmona Gilma ne kartą… (Šurmulys salėje) …ne kartą argumentavo už šitą horizontalų apželdinimą, už naują miestų kokybę ir dabar staiga – bumbt pasiūlymas ir per mikrofoną gerbiamas Kasparas sako: pikti vystytojai, neskaidrūs projektuotojai. Kolegos, ant ko jūs čia važiuojate? Aš siūlyčiau pasižiūrėti, kad tiek ministras, tiek Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė argumentuoja už tai, kad iš tikrųjų atmestinas pasiūlymas, jis buvo daug kartų atmestas. Grįžkite ir pašnekėkite su Remigijumi apie pasaulinę patirtį. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Replikos bus po balsavimo.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ministre, neiškraipykite mano žodžių: aš nesakiau „bendru sutarimu“, aš sakiau „pritarta“.
PIRMININKAS. Taip, dėkui. K. Adomaitis sako, kad buvo paminėta jo pavardė, jisai replikuos.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas ministre, paskambinkite į Vilniaus miesto savivaldybę ir išsiaiškinkite, kaip iš tiesų skaičiuoti žaliąjį indeksą, įtraukiant kietąsias dangas, įtraukiant ekosistemų būklę. Vilniaus miesto savivaldybė realiai, pavyzdžiui, mokyklų sklypuose, skaičiuoja žaliąjį indeksą ir vertina, kas ten vyksta. Jie nedaro tokių nesąmonių, kaip jūs siūlote įstatyme.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar mes balsuosime dėl gerbiamojo K. Adomaičio pasiūlymo, jam komitetas pritarė. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 47, prieš – 4, susilaikė 38. Pasiūlymui yra pritarta.
Ir visam 4 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Replika po balsavimo – gerbiama A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad priėmę šį sprendimą mes turėtume stabdyti įstatymo projekto priėmimą ir grįžti į komitetą, nes įsigaliojimo data yra liepos 1 diena. (Balsai salėje) Aš tiesiog noriu pasakyti, kad mes turėsime problemų dėl projektų, kurie šiuo metu yra projektuojami, kur numatoma stogų želdynų norma, būtent kompensacijos. Mes tiesiog turime stabdyti ir sureguliuoti įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Pritarčiau komiteto pirmininkei.
PIRMININKAS. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Atsiprašau, gerbiamas pirmininke, bet ar aš teisingai supratau iš pranešėjo, kad komitetas jau pritarė šiai pataisai? Tai reikėjo komitete ir tvarkyti. Aš nesupratau, kodėl dabar reikia stabdyti, jeigu komitetas pritarė, o dabar prašo stabdyti. (Balsai salėje) Patikslinkite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama L. Girskienė per šoninį mikrofoną.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš truputį sunerimau. Aistė taip garsiai įvardino, kad bus stabdomi nauji projektai. Tai kas tada daro įtaką dėl įstatymų pakeitimų, kas pas jus buvo atėjęs ir paprašė tokio sprendimo?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Gedvilienė dar kartą per šoninį mikrofoną.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš noriu paaiškinti. Šiuo metu žmonės projektuoja savo vystomus namus, pavyzdžiui, daugiabučius. Ir jie numato želdynus ant stogų ir sienų. Ir taip yra suderinami projektai ir nurodoma, kiek želdynų konkrečiame sklype ant konkretaus namo yra. Tai yra tiesiog ir teritorijų planavimo, ir statybos, ir želdynų nuostatų suderinimas projektuose. Jeigu šiuo metu mes keičiame kokį nors reglamentavimą, mes vis dėlto turime numatyti įstatymu galimybę, kad tie, kurie pradėjo projektuoti pagal buvusią tvarką, ir turi pabaigti pagal buvusią tvarką projektuoti, nes šiuo metu iš įstatymo išbraukiami tie vertikalieji želdynų formatai, kurie buvo iki šiol leidžiami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš niekaip negaliu suprasti, gerbiama pirmininke, komitetas pritarė Kasparo siūlymui. Jūs, žinodama, kad šis projektas eina su komiteto pritarimu, kaip dabar sakote: mes nieko nespėsime, viską turime stabdyti? Aš siūlau tikrai eiti toliau ir priimti šį teisės aktą.
PIRMININKAS. Gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Toks jausmas, kad kažkas šiandien Seime atsirado. Yra priėmimo stadija, kai dėl pasiūlymų yra balsuojama salėje. Tai Seimas turėjo spręsti. Seimas apsisprendė. Dabar komitetui reikės suredaguoti. Visada taip būna. Daro pertrauką ir komitetas eina suredaguoti iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš paaiškinu. Gal nutraukite dabar… Žiūrėkite, viskas, daugiau per šoninius mikrofonus nesuteiksiu žodžio replikuoti, nes jau buvo čia dešimt replikų dėl vieno pasiūlymo.
Situacija yra tokia, mes galime stabdyti šio įstatymo priėmimą pagal 158 straipsnio dvi dalis. Jeigu įstatymo projekto priėmimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, čia 3 dalis, tai ne pagal šitą, bet pagal 1 dalį, kur pagrindinio komiteto pirmininko, tai yra gerbiamos A. Gedvilienės, ar pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžio dienos.
Taigi, šiaip yra komiteto pirmininko arba pranešėjo apsisprendimas. Tai visiškai legitimus siūlymas. Visiškai. Jeigu toks siūlymas bus priėmus visus straipsnius, mes tą padarysime. Aš tikrai daugiau dėl replikų žodžio nesuteiksiu, labai užtrukome su šiuo klausimu. Apie kitką. Apie ką? Dėl vedimo tvarkos? S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tokia replikėlė. Čia daug buvo kalbėta apie namų vystytojus, apie statybų vystytojus. Šiaip jau mamos vysto kūdikius, o statybininkai, statytojai tikrai ne vysto, o stato. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ne visai apie kitką, bet kaip ir apie kitką. Gerbiami kolegos, dabar 5 straipsnis. Dėl jo buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Antras siūlymas, kuriam pritarė, trečias siūlymas, kuriam pritarė. Pagal komiteto redakciją 5 straisniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Antras siūlymas, kuriam pritarta, ir trečias siūlymas, kuriam pritarta. Ar galime visam straipsniui pagal šią redakciją pritarti bendru sutarimu? Ai, dar buvo 7 straipsnis, kuriam nepritarta, 8 straipsnis, kuriam pritarta, 9 straipsnis, kuriam pritarta. Dabar jau 6 straipsnis būtų toks. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 7 straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 8 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam pritarė, ir antras siūlymas, kuriam pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl 9 straipsnio nebuvo nieko. Dėl 10 straipsnio nebuvo nieko, dėl 11 straipsnio nebuvo nieko. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 12 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ir antras siūlymas, kuriam komitetas pritarė, ir trečias siūlymas gerbiamos Seimo narės A. Gedvilienės. Sudarysime galimybę pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai buvo iš principo nuostata dėl įsigaliojimo – nukelti įsigaliojimą iki rugpjūčio 1 dienos, bet dabar matome, kad reikės dar truputėlį patobulinti, kad kai kurios nuostatos galėtų tęstis, kad tie, kurie stato namus pagal dabartinį reguliavimą, galėtų pabaigti projektavimą taip, kaip dabar galioja, o naujos nuostatos įsigaliotų nuo rugpjūčio 1 dienos, nuo Prezidento pasirašymo. Esmė buvo dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Šioje situacijoje aktualus šis siūlymas? Paliekame jį?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jis aktualus, mes papildysime.
PIRMININKAS. Gerai, jūs ką vėliau padarysite, jau jūsų žinioje, mes nežinome, bet dabar mes priimame šitą jūsų siūlymą?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, aktualus. Taip.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar yra 29 Seimo nariai? (Balsas salėje: „Pritarta. Pritarėme.“) Turbūt yra, ar ne, nes ir komitetas pritarė. Gal bendru sutarimu galime pritarti šitam pasiūlymui? Ir tada visam 12 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Buvo dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ir pastraipsniui mes pabaigėme.
Dėkojame komiteto pranešėjai ir darome svarstymo pertrauką. Tiksliau, darome įstatymo priėmimo pertrauką komiteto pirmininkės reikalavimu pagal 158 straipsnio 1 dalį. Dėkoju.
15.38 val.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2990(2) (priėmimas)
Kitas bus 2-8 klausimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2990. Posėdžiui toliau pirmininkaus gerbiamas pavaduotojas J. Jarutis.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Taip. Ačiū. Sveiki, kolegos, bandysiu susiorientuoti.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – jau įvardintas Jaunimo politikos pagrindų įstatymas. Priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento… Komiteto pranešėja – R. Petrauskienė. Nėra. SRDK atstovas galėtų? Na, gerai, pranešėjos nėra. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, dėl kurios komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Taip, prašau, P. Kuzmickienė vietoj…
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kurį dabar?
PIRMININKAS. Taip, 2 straipsnį dabar, jeigu galima. Yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Gal galite pakomentuoti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas pritarė iš dalies. Na, o komitete apsisprendėme pritarti iš dalies. Ir pati registravau siūlymą, kuriuo siūliau formuluotę suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įtraukti į Terminų banką. Šiam mano siūlymui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip. Galime pritarti? Aišku, pritarta.
Taip pat yra kolegės Paulės pasiūlymas dėl 2 straipsnio, kuriam komitetas pritarė. Prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Kitas mano pasiūlymas – su jaunimo darbuotojo sertifikatu, sukonkretintas pavadinimas. Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aišku. Ir dar dėl 10 straipsnio taip pat jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tai gal nekomentuojame? Čia turbūt pritarė komitetas. Taip, prašau.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, toliau. Dar viena Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ačiū. Dabar dėl 2 straipsnio. Galima pritarti visam 2 straipsniui su pataisymais? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Prašom, kolege.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastaboje buvo atsižvelgta į Vyriausybės nustatytą tvarką, būtent apibrėžti per valstybės tarnautojų pareigybės aprašymą ir vertinimą. Na, o mes komitete apsisprendėme tą dalyką palikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, taip paliekant jai kontrolės svertus tolygiai jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse funkcijai. Komitetas nepritarė šiai Teisės departamento pastabai balsuodamas: už – 12, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Galime pritarti komitetui? Ir dėl 3 straipsnio dar viena Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiai Teisės departamento pastabai, manydamas ir siūlydamas palikti vis dėlto savivaldybėms galimybę lanksčiau reguliuoti jaunimo reikalų koordinatorius veiklą. Balsavo dėl šios pastabos: už buvo 12, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir 4 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tai gal be komentarų galima? Ačiū, pritarta. Ir dar yra vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Gal dėl šito, jeigu galite.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas tiesiog techniškai suredagavo pasiūlymą ir tokiam suredaguotam komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Supratau, aišku, ačiū. Dėl 4 straipsnio turime kokių nors pastabų? Aišku, pritarta.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra, taip pat pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento. Komiteto nuomonė – pritarti, tai turbūt nekomentuokime. Dėl 7 straipsnio yra šešios Teisės departamento, – viena, dvi, pritarta, pritarta ir pritarta. Dėl viso 7 straipsnio Teisės departamento pastaboms buvo pritarta. Galime pritarti 7 straipsniui? Ačiū, pritarta.
8 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastabos – viena, dvi, joms taip pat pritarta. Galima pritarti? Pritarta. 9 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas… (Balsas salėje) Ai, dėl 10-o, atsiprašau. Ačiū, kad sėdi šalia ir padeda. Dėl 9 straipsnio pastabų nėra, pritarta.
10 straipsnis. Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti 10 straipsniui su pastaba? 11 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento, kaip suprantu, redakcinė pastaba. Pritarta. (Balsai salėje) Tada su visomis redakcinėmis pataisomis pritariame naujai redakcijai… 1 naujos redakcijos straipsniui su 11 straipsniu. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Buvo Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Keturios pastabos. Antra pastaba, jai komitetas nepritarė. Gal galite, gerbiama Paule, pakomentuoti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas šiai pastabai nepritarė bendru sutarimu atkreipdamas dėmesį, kad savivaldybių taryboms nereikės priimti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Įstatymas keičiasi tik su jaunimo darbuotojų sertifikavimu susijusia apimtimi. Juos turės priimti Vyriausybės įgaliota institucija.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitoms dviem pastaboms pritarta. Taigi, 2 straipsniui pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto už nori pasisakyti E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, kartais galbūt neatkreipiame ypatingo dėmesio į tai, kas dirba atviruose jaunimo centruose, kas dirba mobilų darbą su jaunimu arba darbą su jaunimu gatvėje. Kartais yra galvojama, kad tai socialiniai darbuotojai ar mokytojai, bet iš tiesų tą darbą dirba jaunimo darbuotojai. Šiuo įstatymu yra įteisinama tokia specialybė kaip jaunimo darbuotojas. Bus aiškūs jų kvalifikaciniai reikalavimai, darbuotojų sertifikavimas, būtent jaunimo darbuotojų. Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad bus daugiau aiškumo. Palaikau šį įstatymą ir kviečiu palaikyti kolegas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos.
Balsuojame dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 78, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.47 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.47, 2.54, 2.57, 2.62, 2.63, 2.64, 2.66, 2.68, 2.70, 2.110 ir 2.184 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2630 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3952(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 372, 45, 461 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2637 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3954(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9.1, 2-9.2 klausimų paketas. Tai yra Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3952(2) ir Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3954(2). Prašau komitetus… Kviečiu I. Haase iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Po to ruošiasi Z. Balčytis. Kolege, pasakykite komiteto išvadą. Svarstymas.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Komitetas kaip pagrindinis svarstė Civilinio kodekso nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3952. Pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už komiteto išvadą. Taip, gerbiamas Zigmantai, jūs.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas kaip pagrindinis birželio 26 dieną svarstė Akcinių bendrovių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3954. Dėl šio projekto buvo pateikta viena Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Komitetas bendru sutarimu pritarė, tai yra 4 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Diskutuoti lyg nebuvo. Nėra. Už, prieš nėra pasisakančių. Gal balsuojame dėl šitų dviejų įstatymų projektų? Primenu, čia svarstymo stadija.
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 75, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
15.50 val.
Bausmių vykdymo kodekso 27, 67, 68 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3927(2) (svarstymas)
Popietinės darbotvarkės 2-10 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 27, 67, 68 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3927(2). Prašau, gerbiamoji Irena Haase, pristatyti komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3927. Taip pat pritarta patobulintam įstatymo projektui ir pasiūlymui bei komiteto išvadoms bendru sutarimu: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Nuomonių už, prieš nėra. Galime balsuoti.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 77, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
15.51 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 1, 2, 4, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735(2), Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 3, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736(2), Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737(2), Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11.1, 2-11.2, 2-11.3, 2-11.4 klausimų paketas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3735, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3736, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3737 ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3905. Prašau J. Gudauską į tribūną pristatyti Kaimo reikalų komiteto nuomonę.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė ir nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam ir komiteto patobulintam Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 1, 2, 4, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymai. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Jonai. Kviečiu I. Haase paskelbti išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-3905.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 180 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-3905. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū už komiteto išvadą. Kolegos, diskutuoti niekas nenori, pasisakyti už, prieš taip pat. Balsuojame dėl viso įstatymų paketo.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 80, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.54 val.
Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810(2)ES, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 19, 221 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3811(2)ES, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 21, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3812(2)ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3813ES, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3814(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimų blokas, 2-12.1 klausimas – Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810(2). Pranešėjas – M. Lingė. Taip pat darbotvarkės 2-12.2 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas apsvarstė birželio 19 dieną Kredito įstatymo ir lydimuosius projektus, kuriais įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva. Dėl pagrindinio įstatymo priėmė išvadą pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tokiai išvadai yra pritarta bendru sutarimu, kaip ir bendru sutarimu yra pritarta Vartojimo kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektui – pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Taip pat Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada iš dviejų dalių, skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, pavesti išvadų rengėjams parengti ir iki birželio 27 dienos pateikti neįsigaliojusio Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kaip ir yra numatyta šioje darbotvarkėje kitu klausimu. Tokiai išvadai pritarta bendru sutarimu.
Ir dar vienas – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Jį komitetas apsvarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Dar yra vienas lydimasis, kurį siūlo atmesti. Taip, Lietuvos banko įstatymo projektas. Komiteto išvada skamba taip: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, o įstatymo projekto nuostatas perkelti į Seime registruoto Lietuvos banko įstatymo projektą ir pateikti naują patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3852(2). Tokioms komiteto išvadoms pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, dar kartą: dėl 2-12.1 klausimo išvada – pritarti, dėl 2-12.2 klausimo – pritarti, dėl 2-12.3 klausimo – pritarti. Ir komiteto siūlymas – atmesti 2-12.4 klausimą – Lietuvos banko įstatymo projektą. Dėl 2-12.5 klausimo taip pat pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Aišku.
15.57 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2580 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12.6 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3976(2). Čia pateikimas bus. Prašom, gerbiamas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, kaip ir ką tik minėjau, viena iš komiteto išvadų buvo siūlanti, kad vienas įstatymas pasivytų šį paketą. Birželio 4 dieną įvyko viso Kredito administratorių ir pirkėjų įstatymo, susijusių įstatymų ir lydimųjų pateikimas, svarstymas komitete. Dėl vieno iš projektų buvo gauta Teisės departamento pastaba, kad Seimas šių metų balandžio 25 dieną priėmė Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą, kuris įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kartu su įstatymo projektu turėtų būti teikiamas ir neįsigaliojusio įstatymo pakeitimas. Taigi, šiuo projektu ir teikiu būtent tą neįsigaliojusio įstatymo pakeitimą tuo tikslu, kad įstatymo nuostatos būtų suderintos su teikiamu paketu, vienu iš lydimųjų įstatymų projektų, ir su tuo, ką jau Seimas yra priėmęs ir apsisprendęs. Tai tokia pakeitimo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori. Pasisakyti nenori. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Kolegos, noriu akcentuoti, per prieš tai buvusį balsavimą… Atsiprašau, čia yra siūloma svarstyti šio Seimo VIII (pavasario) sesijoje, tai čia turbūt pratęstoje sesijoje.
Dar kartą noriu paklausti, ar teisingai supratote, kad, pritarus bendru sutarimu prieš tai buvusiam paketui, 2-12.4 klausimas – Lietuvos banko įstatymas, komiteto nuomone, buvo atmestas? (Balsai salėje) Taip. Gerai, aišku. Ar norite atskirai? (Balsai salėje) Buvo bendru sutarimu. Aš tikiu, kad supratome. Dar kartą pasitikslinau. Supratau, kad supratote.
Darbotvarkės 2-13 klausimas. Kolegos, skelbiu, kad balsavimo langas užsidarė. Kitas prasidės maždaug už valandos, 17 valandą, bent prognozuojame. Tai pakviesime. Gal šiek tiek anksčiau pakviesime. Taigi, kolegos, ačiū šį kartą.
16.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3572(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3572. Prašau. V. Semeška. Prašau, gerbiamasis.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas išsamiai apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam variantui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Taip, kolega. Diskusija. Tai nebepalikite tribūnos. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerai. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, taupydamas jūsų laiką gana trumpai pasakysiu, kad įvyko dveji klausymai, kuriuos man teko organizuoti, ir iš esmės mes gerbiamos A. Širinskienės projektą patobulinome. Jis dabar išdėstytas gana aiškiai, yra ir keletas alternatyvų.
Taigi nutrūkus Seimo nario įgaliojimams… Išrinkimo atveju, kai Seimo nario įgaliojimai nenutrūksta ir jis išrenkamas toliau, jam nebūtų taikoma, o visiems kitiems Seimo nariams, kurie neišrenkami, per 30 dienų būtų tokie pasirinkimai. Tai yra grąžinti kompiuterinę techniką, telefonus ir kitą ilgalaikį turtą per 30 dienų arba tiesiog sumokėti likutinę vertę, kurią apskaičiuos Seimo kanceliarijos Finansų departamentas.
Svarbu pažymėti, kad įsigyti ilgalaikio turto iš lėšų, kurios skirtos parlamentinei veiklai, tiek Teisės departamentas, tiek apskritai konstitucionalistai pažymėjo, nėra geras precedentas, nes lėšos, skirtos parlamentinei veiklai, tai nėra lėšos, skirtos Seimo nario turtui įsigyti. Šiuo atveju mes, Seimo nariai, vis dėlto įsigyjame tam tikrą turtą. Sudarome sandorį savo vardu ir už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigyjame ilgalaikio turto, o ilgalaikis turtas pagal departamento nustatytą vertę yra didesnis negu 500 eurų.
Taigi aš manau, kad subalansuotas ir racionalus projektas. Tiesa, jisai neišspręs visų skaidrumo problemų, kadangi vėl gali kilti visuomenėje diskusija, ar yra tinkama likutinė buhalterinė vertė, kuri gali būti ir 1 euras, ir 100 eurų, na, o rinkos vertė gali skirtis. Be jokios abejonės, tai yra geriau negu nieko. Bet yra toks projektas, kuriam aš taip pat siūlyčiau pritarti.
Taigi dar kartą norėčiau užtvirtinti, kad vienas iš variantų – tuomet, kuomet po rinkimų Seimo narys nebus išrinktas, jis per 30 dienų turės du pasirinkimus: vienas – grąžinti nusipirktą turtą Mokesčių inspekcijai, nes Kanceliarija negali priimti Vyriausybės nustatyta tvarka; antras – Finansų departamento apskaičiuotą likutinę vertę sumokėti ir su savo informacija, kokia ten būtų, pasilikti tuos visus įrenginius ir ilgalaikį turtą.
Tiek trumpai būtų apie patį projektą. Aš manau, visuomenės lūkestis yra toks, kad mes už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytą turtą vis dėlto išsipirktume arba jį grąžintume. Todėl aš ir siūlau palaikyti šį projektą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos. Taip pat dėl 1 straipsnio yra gerbiamo E. Gentvilo pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kolegos Eugenijaus nėra, kai bus balsavimo langas, tada ir grįšime prie šito klausimo.
16.04 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945. Pranešėjas – viceministras M. Tarnauskas. Prašau, gerbiamas Mindaugai. Prašom.
M. TARNAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Įstatymo projekto tikslas būtų pakeisti elektroninės kelių rinkliavos paslaugų Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimo pradžią iš šiuo metu nustatytos 2025 m. sausio 1 d. į 2025 m. liepos 1 d. 2023 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Seime balsuojant dėl įstatymų projektų įvyko techninė klaida. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įsigaliojimo data buvo nustatyta 2025 m. sausio 1 d., o Kelių įstatymo – 2025 m. liepos 1d. Įstatymo projektu siekiama ištaisyti minėtą techninę klaidą ir suvienodinti abiejų teisės aktų įsigaliojimo datas.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti K. Starkevičius. Prašau, gerbiamas Kazy.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų istorija su ilga barzda. Jeigu jūs pažiūrėtumėte mūsų komiteto posėdžius, tai iš tikrųjų pamatytumėte tas prognozes, apie ką jūs kalbate, kad mes prieš ketverius metus kalbėjome ir siūlėme kitą sprendimo būdą. Dėl jūsų ministerijos iš tikro šio projekto užbiurokratinimo mes praradome per visą laiką, galbūt nuo 2018 metų suskaičiavus, 300–400 mln. eurų. Kai mes kalbame apie trūkstamas lėšas keliams, štai tie rezervai.
Iš tikrųjų šiandien, kiek žinau, taip pat teismas paskelbė sprendimą, kad jums dar, ministerijai… turėsite ir kompensuoti teismo išlaidas, nes pralaimėjote teismus. Vis dėlto, kai išspręsite apskritai tą problemą, kuri tikrai nuo 2018 metų, kokį būdą ministerija pasirinks šiai problemai išspręsti?
M. TARNAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų teisminiai ginčai vyksta nuo 2021 metų. Per šį laikotarpį įvyko jau dešimt svarstymų teismuose. Teismas nenustatė jokių netinkamų būtent įmonės „Via Lietuva“ pirkimo veiksmų. Paskutinis teismo sprendimas birželio 20 dienos. Lietuvos apeliacinis teismas perdavė bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Tikimės, kad nagrinėjimas čia gali užtrukti dar iki pusės metų.
Dabar atsakant į antrą klausimo dalį. UAB „Via Lietuva“ planuoja įsigyti atstuminės kelių rinkliavos sistemos, paremtos GNSS technologija, nuomą, tai yra šiuo nauju pirkimu nebus perkamas sistemos sukūrimas, bus siekiama įsigyti jau sukurtos sistemos licencijas nuomos pagrindu su pritaikymu Lietuvos rinkai.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti premjerė I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nenorėjau kalbėti, bet kai pamačiau, kad yra užsirašiusių prieš, nutariau, kad reikia pakalbėti už. Aš tiesiog noriu priminti kolegoms, kad mes šioje situacijoje esame dėl to, kad, na, praėjusių metų pabaigoje šiek tiek neatsargiai, bet, tarkime, tuomet dar nežinojome Aukščiausiojo Teismo sprendimo, balsavome dėl datų, nors buvo įspėjimas ir mano pačios, kad turėsime problemų, jeigu teismas nuspręs taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tas ir atsitiko. Tai dabar, man atrodo, tą tiesiog reikia ištaisyti, nes akivaizdu, kad nebus įmanoma įgyvendinti įstatymo nuostatos taip, kaip yra dabar. Vertiname tai kaip visiškai techninį pakeitimą, atsižvelgiant tiesiog į faktines aplinkybes. Labai raginčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Balsuosime balsuoti numatytu metu. Ačiū, viceministre.
16.08 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956. Kviečiu ministrą gerbiamą D. Kreivį. Pateikimas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimais siekiama šiame uoste įgalinti didelę pridėtinę vertę kuriančias veiklas. Įstatymo pakeitimai susiję su energetikos sektoriaus stiprinimu ir uosto panaudojimu neformaliai švietimo veiklai vykdyti. Siūloma užtikrinti jūrinio vėjo parkų plėtrai reikalingos uosto infrastruktūros plėtrą. Tuo tikslu numatoma, kad jūrinio vėjo elektrines aptarnaujantys laivai galėtų būti priimami Šventosios uoste. Taip pat siūloma pailginti maksimalų uosto žemės nuomos laikotarpį nuo 25 iki 50 metų. Minimi pakeitimai prisidėtų prie efektyvesnio jūrinio vėjo parkų vystymo ir jo aptarnavimo bei ilgalaikių investicijų į Šventosios uostą. Siekiant užtikrinti uosto panaudojimą neformaliajam švietimui, siūloma įstatymą papildyti numatant, kad uoste galėtų būti vykdomas neformalusis švietimas, susijęs su buriavimo veikla. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimo priėmimas prisidės prie sklandaus strateginio Lietuvos energijos projektų įgyvendinimo Baltijos jūroje, vietos verslo skatinimo, naujų darbo vietų kūrimo ir Lietuvos jūrinės ekonomikos formavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Pocius. Prašau. Ruošiasi V. Rakutis.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, sakykite, šis projektas tikrai yra puikus, sveikintinas, tačiau tų vėjo parkų, kurie bus jūroje, reikės, aišku, užtikrinti ir apsaugą. Kaip jūs manote, ar tame pačiame kontekste tie laivai, kurie saugos arba reikalui esant ateis gelbėti esant kažkokiai susidariusiai kritinei situacijai arba galimam teroristiniam aktui, kuris gali būti ateityje suplanuotas… Reakcijos laikas, kariniai laivai. Kaip jūs matytumėte karinių laivų buvimą kartu Šventosios uoste ir kartu plėtojant šį projektą, kaip jums atrodo, ar čia įsikomponuoja ta karinė dimensija, ar ne?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Turbūt įsikomponuotų. Klausimas tiktai dėl laivų grimzlės dydžio. Turbūt greiti, efektyvūs kariniai laivai tikrai galėtų švartuotis uoste.
PIRMININKAS. V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti, ar naujos funkcijos priskyrimas Šventosios uoste turėtų įtakos sumažėjimui erdvės, skirtos jachtoms pastatyti, ar tas uostas, sakykime, aptarnaujantis vėjo parkus, išsikeltų į išorinį reidą, ar būtų uosto viduje? Kokia yra techninė šito sprendimo kaina?
Ir dėl neformaliojo švietimo centro. Ar yra numatyta vieta žmonėms, kurie būtų studentai, toje vietoje, ar jie ten galėtų statytis palapines arba kaip nors įsikurti? Koks yra sumanymas?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Matote, turbūt į antrą klausimo dalį negalėsiu atsakyti, ar studentai, palapinės… Čia turbūt priklauso nuo Palangos savivaldybės sprendimo, kam leisti, kam neleisti, kokios sąlygos ir taip toliau.
Dėl uosto talpos, ar tilps, ar netilps, mažiau ar daugiau bus vietų jachtoms. Galiu tik tiek pasakyti, kad uosto plėtra turi būti įvairiapusė ir taip pat jo plėtra įtraukiant tam tikrą komercinę nuomą leidžia apskritai jį vystyti, nes nesant lėšų, nenuomojant bent dalies krantinių, turbūt apskritai būtų sunku kalbėti apie viso uosto galutinį išvystymą. Atvirkščiai, investicijų atėjimas į uostą leis išvystyti uostą iki visos apimties ir leis švartuotis tada ir jachtoms, ir kateriams, ir kitiems pramoginiams laivams.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Ministre, dar pora klausiančių.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ministre, noriu paklausti, kokia konkrečiai galėtų būti planuojama uoste veikla, susijusi su vėjo parkų plėtra ir statyba?
Taip pat noriu paklausti, ar investavus, įrengus Šventosios uoste infrastruktūrą, jinai būtų perduota privatiems asmenims pagal koncesijos sutartį ar kitu pagrindu naudoti, ar vis dėlto Palangos savivaldybė imtųsi administruoti šitą infrastruktūrą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Čia atvirkščiai – privatus verslas investuotų ir įrengtų krantines, kurias ateityje galėtų naudoti ir nuomotis savivaldybės ir dar savivaldybė iš to gautų papildomų pajamų.
Jei kalbėtume apie aptarnavimą, yra kalbama apie jūros parkų aptarnavimą. Tai yra taisymo, priežiūros ir kitos funkcijos, kurios turbūt nėra surinkimo ar vėjo gamybos kokių dalių ir panašiai. Tai daugiau priežiūrinės funkcijos.
PIRMININKAS. Ir dar jūsų nori paklausti V. Semeška. Prašau. Nėra. Ačiū, gerbiamas ministre.
Nuomonės už, prieš. Už kalba V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Sumanymas Šventosios uostui suteikti papildomas funkcijas kaip vėjo parkų aptarnavimo tam tikro centro buvo minimas jau pačioje sumanymo pradžioje, kalbant apie Šventosios uostą, tačiau, žinoma, tai yra susiję ir su tam tikromis rimtomis problemomis, kaip ir iš mano klausimo matėsi, kiek tai sumažintų pačią uosto talpą. Žinome, jis nėra labai didelis, bet jeigu jisai iš tikrųjų padėtų pritraukti privačias lėšas ir, sakykime, atsirastų daugiau remiančių šitą projektą finansiškai, tai jam tikrai reikėtų pritarti, palaikyti ir tikėtis, kad Šventosios uostas, įveikęs visas problemas, pradės priimti laivus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuosime numatytu laiku.
16.16 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930. Kviečiu gerbiamą kolegą A. Bagdoną.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau jums viso Ekonomikos komiteto parengto įstatymo projekto… siūlymus dėl Turizmo įstatymo. Jie rengti kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Pagal ankstesnes įstatymo nuostatas visi apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad kiekvienas svečias asmeniškai užpildytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę. Tai buvo daroma siekiant laikytis Šengeno susitarimo reikalavimų, kurie stiprina mūsų bendrą saugumą ir sienų kontrolės mechanizmą. Tačiau nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja Nacionalinė turizmo informacinė sistema (NTIS) – modernus įrankis, kuris leis elektroniniu būdu registruoti apgyvendinamus asmenis ir kaupti jų duomenis.
Vis dėlto rengdamiesi šiam pokyčiui apgyvendinimo sektoriaus atstovai susidūrė su tam tikrais praktiniais iššūkiais, ypač kaimo turizmo paslaugų teikėjai. Pirma, daugelis kaimo turizmo paslaugų teikėjų veikia atokiose vietovėse, kuriose interneto ryšys yra nestabilus arba jo apskritai nėra. Tokiomis sąlygomis elektroninis duomenų pateikimas per 24 valandas tampa labai sudėtingas. Antra. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai dažnai yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems susipažinti ir išmokti taikyti naujas technologijas reikia ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Be to, jų veikla dažnai apima ne tik apgyvendinimą, bet ir maitinimą, edukacines programas bei didelių švenčių organizavimą, todėl visų dalyvių registracija NTIS per 24 valandas gali tapti neįgyvendinamu reikalavimu.
Dėl šių priežasčių siūlome, kad kaimo turizmo paslaugų teikėjai galėtų registruoti visus apgyvendinamus asmenis ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Tai leistų jiems patogiau atlikti savo pareigas, kartu atitinkant visus nustatytus reikalavimus. Šie pakeitimai sumažins administracinę naštą ir pagerins turizmo vadybą Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad lankstesnis teisės aktų reguliavimas atitiks tiek Vyriausybės, tiek smulkiojo verslo interesus. Atsižvelgdami į Teisės departamento išvadas, taip pat manome, kad reikėtų gauti dėl šio projekto ir Vyriausybės išvadą.
Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus, jei tokių būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, yra norinčių klausti, gerbiamas Andriau. K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Širinskienė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, yra geros iniciatyvos. Aišku, geriau būtų, kad kitiems irgi būtų tas terminas šiek tiek ilgesnis, bet ar negalvojate, galbūt iš tikrųjų kaimo turizmo sodyboms reikėtų tiktai vieną kartą per metus atsiskaityti, nes tai yra labai trumpas sezoninis verslas, faktiškai dažniausiai tai yra vasaros pajamos. Galbūt pakaktų vieno karto per metus? Čia, aš suprantu, kalbama apie saugumą, kad būtų galima identifikuoti, kokie lankosi žmonės, bet daugiausia kaimo turizmo sodybose lankosi vietiniai Lietuvos gyventojai.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už jūsų klausimą ir pastebėjimą. Visgi, diskutuojant su kaimo turizmo sodybų atstovais, yra akivaizdu, kad vis tiek vieną kartą per mėnesį deklaracijas reikia teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Reikia ir „Sodrai“ teikti ataskaitas dėl dirbančių asmenų. Todėl manome, kad vis dėlto vieną kartą per mėnesį surašyti tuos asmenis, kurie buvo atvykę iš užsienio, nebūtų perteklinė našta. Ir Kaimo turizmo asociacija, ir visi asmenys, dalyvavę komiteto posėdyje, kurie yra būtent kaimo turizmo atstovai, iš esmės pritartų tokiam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Šiaip ta pareiga apgyvendinimo verslui registruoti asmenis yra atsiradusi kaip šiandieninės informacinės sistemos lydimoji dalis, kuri yra šiaip susijusi išimtinai su Europos Sąjungos reikalavimais. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto taikyti tokią išimtį, kuri yra nelabai, švelniai tariant, galima pagal europinius reikalavimus, iš esmės reikš tai, kad mes pateksime į Europos Sąjungos teisės pažeidimo lauką, kur jau gresia ir bausmės? Aš kalbu apie gana dideles finansines baudas valstybei.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Agne, jums už jūsų klausimą. Pabandysiu jums atsakyti į šitą klausimą. Šengeno susitarimas yra vykdomas ir jis galioja užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą. Pas mus kažkodėl iki šios dienos visi yra registruojami. Ir šitą klausimą mes komitete… (Balsai salėje) Ne, mes siūlome tik užsieniečius, nes, kaip ir sakiau, Šengeno susitarimas… (Balsai salėje)
Žiūrėkite, labai paprastai: kaimo turizmo sodybose yra siūloma rankiniu būdu, kaip ir iki šiol, tiems, kurie nori, rankiniu būdu surašyti atvykusius užsieniečius, lietuvių nesurašant. Kartais atvažiuoja didelė grupė, atvažiuoja vienas asmuo, užsako visą sodybą, atvažiuoja 50 žmonių, pavyzdžiui, į vestuves, kad nereikėtų surašyti kiekvieno asmens, siūlymas yra toks. O mėnesio pabaigoje vis tiek reikėtų visus užsieniečius surašyti į tą elektroninę sistemą. Tai mes taip tikrai nenusižengtume Šengeno reikalavimams.
O tie kaimo sodybų savininkai, kurie turi galimybę, kurie turi didesnius pajėgumus, daugiau darbuotojų, aš manau, jie kiekvieną dieną surašytų asmenis. Tai iš esmės čia yra toks bendras sutarimas, pasiektas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Aš pats asmeniškai prašau iš karto Vyriausybės išvados, kad vis dėlto dar kartelį būtų pažiūrėta, kad nebūtų prieštaravimų kokiems nors teisės aktams ir šis įstatymas įsigaliotų kitų metų sausio 1 dieną. Tas pereinamasis laikotarpis vis tiek yra reikalingas didesnis. Liepos 1 dieną yra pats turizmo sezono įkarštis ir pereiti prie naujosios sistemos, kai yra maksimaliai užpildytos visos kaimo turizmo sodybos, yra tiesiog netinkama, aš manau.
PIRMININKAS. Ačiū, Andriau, atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti E. Rudelienė, bet jos nėra. Prieš nenori niekas. Balsuosime per balsavimo langą.
16.25 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3953 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3953. Gerbiama Jurgita Sejoniene, prašom. Dėl vedimo tvarkos? Prašom. Tuoj, sekundę. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dėl šio klausimo, taip?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Dėl šio klausimo, taip.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas, reikia balsuoti dėl paskelbto klausimo.
Balsavo 28: už – 17, prieš – 7, susilaikė 4. Deja, pertraukai neužtenka balsų. Užtenka. Pertrauka iki kito posėdžio. Atsiprašau, čia mano klaida, aš pagalvojau, kad nuo visų Seimo narių, o čia nuo dalyvaujančiųjų posėdyje.
16.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 50, 54, 67, 135, 136, 138, 147, 148, 149, 150, 151, 155, 160, 164, 165, 167, 170, 1713, 1716, 175, 1807, 18010, 18011, 18025 ir 182 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3896(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3896(2). Prašau. Gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia absoliučiai techninis Statuto pataisų projektas. Atrodo iš pirmo žvilgsnio, kad čia labai daug straipsnių, bet jeigu pasižiūrėsite, beveik visuose straipsniuose keičiama tik vieno žodžio daugiskaita į vienaskaitą. Tiesiog Teisės departamentas pastebėjo, kad komitetas dėl projektų parašo ne išvadas, o išvadą, tai yra išvadą, ar pritarti patobulintam projektui, ar atmesti, ir pasiūlė, kad reikėtų sutvarkyti tą vietą ir visur vartoti vienaskaitą.
Gal tik vienintelis ten įrašytas pasiūlymas, bet vėlgi Teisės departamento iniciatyva, yra dėl Prezidento vetavimo. Dabar, kai Prezidentas vetuoja ir pateikia tam tikrus pasiūlymus, Teisės departamentas neturi pareigos vertinti tų pasiūlymų. Deja, teoriškai gali būti pasiūlymų ir prieštaraujančių Konstitucijai. Šiuo atveju teikiamomis Statuto pataisomis yra siūloma su Prezidento pasiūlymais elgtis taip pat, kaip su mūsų projektais, kai žinome, kad yra prievolė Teisės departamentui parašyti išvadą. Jeigu parašoma, kad gali prieštarauti Konstitucijai, privalo Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstyti, tada Seimas vertina ir balsuoja dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Žodžiu, toks pat teisinis, konstitucinis filtras yra siūlomas dėl Prezidento vetavimų, kad mes išvengtume ir nepriimtume su siūlomomis pataisomis prieštaravimų Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Jūsų vis dėlto nori paklausti trys kolegos. A. Širinskienė. Ruošiasi A. Skardžius.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Bet, kolega, ir šiaip praktikoje, kada yra teikiamas įstatymo projektas, Prezidento jisai yra vertinamas ir nebuvo jokių problemų. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, jūs kalbate apie atvejį, kada pateiktas pasiūlymas Prezidento laikyti įstatymą nepriimtu prieštarautų Konstitucijai. Aš bandau įsivaizduoti pavyzdžius, kaip tai galėtų atrodyti. Vis vien jūs, kadangi rašėte normą, gal galite pateikti pavyzdžių, kuomet pateiktas pasiūlymas laikyti įstatymą nepriimtu prieštarautų Konstitucijai, nes vis tiek jūs, matyt, prognozavote tam tikrus visuomeninius santykius ir tam tikrus galimus veto.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gali būti, kad mes priimame įstatymą įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris būtent išsprendžia prieštaravimą Konstitucijai. Jeigu vetavimu siūloma tą atmesti, tai prieštaravimas Konstitucijai tada išlieka. Bet čia vėlgi yra Teisės departamento iniciatyva, turbūt jie galėtų tiksliau pakomentuoti, ką dar čia turi omenyje.
PIRMININKAS. A. Skardžiaus nematau. Klausia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Išties, gerbiamas kolega, šalia techninio pobūdžio jūs teikiate ne tik tokius paprastus pataisymus, bet, kaip ir kolegė minėjo, tuos, kurie sudaro įspūdį, kad teikiamomis pastabomis jūs siekiate tikrai kiek nors riboti Prezidento konstitucinę teisę, kad būtų svarstomas grąžinamas įstatymo projektas, ir labai keista, kad neva tokia Teisės departamento iniciatyva. Tačiau apie tai jau neklausiu, nes klausė kolegė. Manau, kad ir Konstitucinio Teismo 2008 metų išaiškinimą Teisės departamentas taip pat žino, ten yra pasakyta dėl šio punkto, dėl Prezidento grąžinamo įstatymo projekto. Tačiau noriu klausti, kokiu pagrindu, kokiu pagrindimu taip pat ir kokiais argumentais jūs bandote riboti ir Seimo narių galimybę teikti pasiūlymus iki pagrindinio komiteto posėdžio, tai yra 147 straipsnyje, vietoj 2 valandų jūs siūlote, kad gali pateikti likus 24 valandoms. Vadinasi, Seimo nariai nebeturės laiko ir greitai tai padaryti. Kaip žinote, komiteto posėdžiai vyksta trečiadieniais. Tai manau, kad toks pakeitimas tikrai kelia vėlgi diskusijų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Diskusijų gali būti dėl visų pasiūlymų. Tai yra normalu. Dabar, žiūrėkite, jūs taip iš Seimo nario pozicijų išeinate, kad Seimo nariams gal išvis būtų patogiausia nenurodyti jokių valandų, tiesiog prieš kelias sekundes įregistruoti ir komitetas galvotrūkčiais turi įvertinti. Nepamirškime, kad jeigu yra suplanuotas komiteto posėdis, Seimo narys parašo pasiūlymą, išvadų rengėjai dažnai paprastai rengia klausymus, vadinasi, klausymuose jau tas Seimo nario pasiūlymas nebebus įvertinamas, nes, na, klausymų niekas nerengia prieš 2 valandas. Na, mes vis dėlto turime bendrai siekti teisėkūros kokybės. Čia nekalbame apie įstatymų projektus, kurie svarstomi skubos tvarka, bet jeigu svarstoma normalia tvarka, vis tiek mums reikia pasistengti šiek tiek anksčiau tuos pasiūlymus registruoti, kad komitetas, gavęs pasiūlymą, galėtų paprašyti, jeigu reikia, ir ekspertų vertinimų ar atitinkamos ministerijos pozicijos. Dabar, įsivaizduokite, susirenka komitetas į posėdį, darbotvarkė jau fiksuota, ir čia ryte, 8 valandą, atsiradęs Seimo nario pasiūlymas, gana radikalus kartais, ir komitetas turi ekspromtu apsispręsti. Na, tai nėra gerai, reiktų vis dėlto ramiau ir kokybiškiau stengtis svarstyti tuos mūsų projektus ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra nuomonių prieš, bet prieš suteikiant kalbėti dėl nuomonių nori turbūt dėl vedimo tvarkos L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mes frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas, balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio arba ne.
Užsiregistravo 33, balsavo 33: už – 18, prieš – 10, susilaikė 5. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.32 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3496 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3496. Prašau, A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas apibrėžia bendrai gyvenančių asmenų sąvoką. Nuo šios sąvokos priklauso įvairi piniginė socialinė parama, taip pat padidintų išmokų vaikams skyrimas arba neskyrimas. Turbūt sutiksite su manimi, kad iš tikrųjų Lietuvoje šiuo metu yra demografinė krizė ir kiekvienas vaikas yra svarbus, ypatingą dėmesį galbūt turėtume skirti tiems vaikams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi savo tėvų.
Visi suprantame, kad per daugelį metų tarp globėjų ir globojamų vaikų atsiranda ir susiformuoja artimas ryšys ir pastarieji tikrai tampa naujos šeimos nariais, geri globėjai dažnai nedaro skirtumo tarp savo biologinių vaikų ir globotinių. Netgi pasibaigus tam laikui, tai yra suėjus 18 metų, išlieka tie tvirti šeimos ryšiai ir toliau rūpinamasi tuo globotiniu, kol jis įsitvirtina visuomenėje ir būna pajėgus gyventi savarankiškai. Vaikai, kurie neteko savo tėvų ir globos… savo tėvų globos, ir jų globėjų šeima niekada neturėtų įstatymų pagrindu turėti mažiau teisių ir garantijų, nei turi šeimos, auginančios savo biologinius vaikus. Šiandieną į bendrai gyvenančių asmenų sąvoką nėra įtraukiami buvę globotiniai, kurie pasibaigus globai ir toliau lieka gyventi su savo buvusiais globėjais. Tai dažnai lemia įvairias neigiamas pasekmes. Aš pasakysiu vieną pavyzdį: buvęs globotinis, vaikas, nors iki 18 metų jo šeimoje buvo ne mažiau negu trys vaikai, ir kiti toje pačioje šeimoje augantys vaikai gaudavo padidintą išmoką, bet jeigu jis sulaukia 18 metų, jis nebėra laikomas bendrai gyvenančiu asmeniu ir tiek jis, tiek kiti vaikai toje pačioje šeimoje, nors jų bendras skaičius ir atitinka įstatyme numatytas sąlygas, gauna tik bazinę išmokos dalį.
Tiek jūs, tiek aš tikriausiai skaitėme Teisės departamento pastabas dėl šito projekto. Išskyrus tas technines pastabas, visas kitas galima apibūdinti vienu sakiniu: jie ir taip daug gauna. Kolegos, man tai nėra argumentas. Juo labiau kad šitoms šeimoms tenka susidurti privačiuose pokalbiuose su panašia nuomone ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais. Taigi tikrai kyla abejonių, ar iš tikrųjų šita klaida, šita spraga yra atsitiktinė, ar mes sąmoningai diskriminuojame tuos vaikus. Dėl šitos diskriminacijos, kolegos, nukenčia ne tik tie globotiniai, bet nukenčia ir tie šeimoje augantys vaikai, kai tie globotiniai jau tampa pilnamečiais ir nebeįskaičiuojami į bendrą vaikų skaičių.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes turime galią panaikinti šią nepagrįstą diskriminaciją ir kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti R. Šarknickas. Prašau, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš esu iš tos praeities istorijos atėjęs ir gyvenęs. Taip, man neteko gyventi kurioje nors globėjų šeimoje ir panašiai, nes turėjau aštuonis globėjus skirtingu laikotarpiu tais tarybiniais laikais, bet ir tada mes tikrai turėjome nemažai finansinės pagalbos. Aišku, nebuvo tiek, kiek iš tikrųjų dabar.
Norėjau paklausti. Sakote, kad diskriminuoja. Žinokite, tarp to likimo vaikų iš tikrųjų to nesijaučia. Iš tikrųjų valstybė labai daug prisideda prie našlaičių. Net pavydi tie vaikai, kurie turi savo tėvus. Iš tikrųjų sąlygų tikrai yra nemažai gerų, didelių. Ar yra panašių atvejų užsienyje? Vis tiek man tenka bendrauti ir su Austrijos, Suomijos to likimo vaikais ir būtent ta finansinė pagalba tikrai yra didžiulė, ten diskriminacijos nesijaučia. Aš nežinau, jūs gal vieną šeimą paėmėte ir suabsoliutinote su visa Lietuva. Iš tikrųjų yra labai įdomu. Pačiam principui gal ir neprieštaraučiau, bet morališkai man truputį, šiek tiek kitaip atrodo. Pasikalbėkime.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš tikriausiai nelabai aiškiai išdėsčiau, nes man susidarė įspūdis, kad jūs manęs nesupratote. Aš pasakysiu labai paprastą pavyzdį. Jeigu šeima augina du savo vaikus ir priima du vyresnius vaikus, tai yra keturių vaikų šeima ir dėl to, kad tai yra daugiavaikė šeima, gauna tam tikrą finansinę paramą. Kai tiems vyresniems vaikams, globotiniams, sukanka 18 metų, šita šeima jau nebėra daugiavaikė. Joje lieka tik du vaikai. O jeigu tai būtų biologiniai vaikai, dėl šitų jaunesnių vaikų vis tiek būtų laikoma, kad jie yra iš daugiavaikės šeimos, ir jie gautų šituos priedus.
Kaip yra užsienyje, aš negaliu jums atsakyti, bet aš galiu pasakyti, kad šita įstatymo spraga… Ne visi vienodai įstatymą supranta. Vienos savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, iš karto nutraukia tam tikras priemokas, o Vilniaus rajono savivaldybė toliau laiko, kad tie vaikai yra bendrai gyvenantys vaikai. Netgi galiu pasakyti tokį atsitikimą. Sužinojusi, kad kai kurios savivaldybės skiria, kitos ne, dabar nebeskiria. Turėtų būti labai aišku. Aš manau, kad tai turėtų būti lygiai taip pat, kaip ir gyvenant su biologiniais vaikais. Nežinau, ar atsakiau.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Daugiau paklausti niekas nenori, nuomonių sakyti už, prieš nėra norinčių. Balsuosime jau netrukus.
16.40 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3942 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3942. K. Adomaitis. Prašau, Kasparai, pristatyti. Pateikimas. Čia buvo 29? (Balsai salėje)
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, esu dėkingas už galimybę pristatyti Švietimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jo esmė ir motyvai yra labai paprasti, bet sprendžiama sudėtinga problema.
Lietuvoje atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, jau ne pirmus metus atliekamo, periodiškai atliekamo, Lietuva pagal patyčių paplitimą mokyklose, tiek kibernetinėje erdvėje, tiek klasėse ir kitur, pirmauja Europos Sąjungoje. Turime blogiausią padėtį Europos Sąjungoje.
Kviečiu dar kartą įsiklausyti: patyčių paplitimo klausimu mūsų padėtis yra blogiausia Europos Sąjungoje. Nors mes turime daug formalių tokių dalykų, kad neva įgyvendiname patyčių prevencijos programas, bet dažnai jos įgyvendinamos dėl varnelės ir nėra tų prevencinių patyčių programų net kaip įvertinti, ar jos turi kokį nors efektyvumą, ar jos gerina padėtį. Iš tiesų galime konstatuoti, kad tos padėties apskritai Lietuvoje tikrai negerina, tikrai ta padėtis toliau prastėja.
Įstatymo siūlymas, įstatymo idėja yra labai paprasta: duomenys, duomenys ir dar kartą duomenys turėtų būti pirmiausia prieš imantis kokių nors veiksmų. Tai yra Lietuvoje ne tik turėtų būti vykdomas tas tarptautinis tyrimas, kuris vykdomas selektyviai keliose mokyklose, bet Lietuvoje kiekviena mokykla turėtų vykdyti apklausas dėl emocinės atmosferos jos bendruomenėje, tai yra dėl patyčių paplitimo, taip pat dėl smurto paplitimo ir kitų susijusių dalykų.
Konkreti apklausų tvarka… Pasakyta įstatyme, kad tai turi būti anoniminės apklausos. Konkreti apklausų tvarka ir konkretus periodiškumas, ar kas metus, ar rečiau tai turėtų vykti, turėtų būti nuspręsta ministro įsakymu, nes, be abejo, tokių apklausų parengimas reikalauja ir pasirengimo, ir tam tikrų papildomų, kaip sakyti, jų įgyvendinimo nuostatų kruopštaus parengimo, kad tai būtų tikrai anoniminė apklausa ir panašiai.
Bet ką tos apklausos duotų? Jos visų pirma duotų mums realų vaizdą mokyklose. Dabar tos mokyklos, kurių direktoriai pasirenka neigti problemą, sako, kad pas mus nėra patyčių, ir nenori imtis jokių prevencinių programų. Jos gali ignoruoti tą problemą ir nevykdyti jokių apklausų. Net ir dėl to tarptautinio tyrimo, kurį minėjau, kreipiamasi į daugelį Lietuvos mokyklų, kurios sutiktų atlikti tyrimą, ir yra mokyklų, kurios atsisako, sako: ne, pas mus jokio tyrimo nereikia. Čia tokios galimybės neliktų, visos mokyklos nustatytu periodiškumu turėtų tas apklausas vykdyti.
Ir antras dalykas, kuris yra iš tiesų labai svarbus, nes aš sulaukiau, beje, tokių kaip ir abejonių, kad čia galbūt yra formalumas ir tos apklausos galbūt čia tik dar biurokratijos mokykloje įvedimas, bet iš tiesų aš galvoju, kad jos mažintų biurokratiją mokykloje.
Kodėl jos mažintų? Dabar visos prevencinės programos, kaip jau minėjau, yra įgyvendinamos labiau dėl varnelės, o jų efektyvumas nėra vertinamas. Jeigu būtų periodinės apklausos, mes iš tiesų matytume, ar konkrečioje mokykloje situacija keičiasi, ar tai, kad ji užsidėjo varnelę, kad įgyvendino prevencinę programą, ką nors davė, ar toje mokykloje ta padėtis galbūt dar labiau pablogėjo. Tokie duomenys, man atrodo, padėtų sumažinti tų tokių formalių uždedamų varnelių, kad mes prevencines programas įgyvendiname, mes matytume realius padėties pokyčius.
Ir galbūt dar paskutinis dalykas, kurį verta bendrame kontekste suprasti, ką mes įvertiname. Mes iš tiesų rengėme šį projektą tikrai ne patys, konsultavomės su „Vaikų linija“, kuri yra lyderė šioje srityje. Su jų atstovais spręsdami vaikų patyčių problemą buvome pasikvietę ir ministerijos atstovus. Jie pripažino, kad tos prevencinės programos daug kur dėl varnelių įgyvendinamos ir kad reikia pokyčių.
Iš tiesų ką mes išdiskutavome, kad apklausa turėtų vykti ne tik dėl mokinių. Apklausa turėtų būti orientuota ir į mokyklos bendruomenę, nes kartais tie patys mokytojai nukenčia nuo patyčių, ne tik mokiniai. Tai turėtų būti anoniminė apklausa ir jos rezultatus turėtų vertinti mokyklų steigėjas – savivaldybė arba koks nors privatus savininkas. Mokyklos steigėjas turėtų pagal ministro nustatytus kriterijus labai rinktis, kokią prevencinę programą įgyvendinti, ar reikia prevencinės programos, ir toliau komunikuotų. Aišku, apklausų rezultatai turėtų likti neviešinami, kad nesusidarytų mokyklų rungtyniavimas ir panašiai. Tokia yra įstatymo idėja, toks pristatymas. Mielai atsakysiu į klausimus ir labai kviečiu palaikyti, nes tikrai Europos Sąjungoje užimame blogiausią padėtį patyčių srityje ir negalime to ignoruoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą. Jūsų paklausti nori daug kolegų. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Targamadzė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aišku, suprantamos problemos ir kažkas daroma, tačiau ne visada tos gražios idėjos taip tiesmukai yra įgyvendinamos. Iš tikrųjų mokyklose darydamas tokias paprastas apklausas nelabai gauni teisingą rezultatą. Žinau savo patirtį. Vienoje mokykloje buvo labai mažai, anksčiau buvo daromos tokios apklausos, o kitoje pasirodė daug. Kai kurie vaikai tai pavertė humoru. Vaikučiai, užsirašome, kuo daugiau pridedame pliusiukų, kad pas mus siaubas. Tada tie mokytojai nepatogiai jaučiasi ir iš tikrųjų nežinai, ar tas faktas tikras, ar netikras.
Čia, manau, reikėtų moksliškai pagrįstų tyrimų ir iš tikrųjų tokių, kad netiesioginės tos apklausos, nes jos iš esmės, bent ir mokslininkai sako, neduoda tikro vaizdo. Ačiū. Ką jūs apie tai galvojate?
K. ADOMAITIS (LF). Mes, ruošdami šitą projektą, kalbėjome su mokslininkais, kurie vykdo tarptautinį tyrimą. Iš tiesų, aš jums visiškai pritarčiau, todėl mūsų yra kaip ir įrašyta įstatyme, kad ministras patvirtins konkrečią tvarką, periodiškumą, ir, manau, tikrai čia kompetencija turėtų būti ministro. Kalbantis su mokslininkais, galbūt neužduodant tiesmukų klausimų, ar tu patiri patyčias, ar ne? Galbūt reikėtų klausti, pavyzdžiui, ar tu matai kitų vaikų, kad jie su tuo susiduria? Tos metodikos tikrai yra išdirbamos.
Galiu tik pakomentuoti, kad, kaip teigia lietuvių mokslininkai, buvo bandoma ir taip, ir taip daryti, ir žiūrėti, kokios apklausos yra efektyvesnės, tirti. Tokio labai esminio skirtumo galiausiai ir nebuvo nustatyta. Ar tu vaiko paklausi tiesiai ir tiesmukai: ar tu tyčia? Ar, pavyzdžiui, klausiama, ar tu tyčiojiesi iš kitų? Šiaip labai keista, kad žmogus prisipažintų, kad aš tyčiojuosi iš kitų. Tie tyrimai, tie moksliniai vertinimai, kad ta nauda iš tokių netiesioginių apklausų yra dažnai ribota ir panašiai. Bet tai nereiškia, kad jos neturėtų būti iš tiesų tokios netiesioginės.
Todėl ministras turėtų, konsultuodamasis su nevyriausybinėmis organizacijomis, su mokslininkais, su specialistais, paruošti, pasakyti, kokia ta apklausa, ar internetu, ar atvykus specialistams į vietą. Visa tai turėtų būt išspręsta, sudėliota. Bet neturėtų būti mokykloms palikta alternatyva rinktis, aš noriu daryti, arba aš nenoriu.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Patyčios iš tiesų yra didelė problema mokykloje ir reikėtų ieškoti būdų, kaip tai spręsti, kad būtų ne intervencijos arba postvencijos, o prevencijos. Aš kalbėjau su vadovais ir su mokslininkais. Jie kaip tik nepritaria, nes tai yra direktyva ir iš tikrųjų mokyklos jau nuo direktyvų dūsta. Ir dar Seimo nutarimu įteisinti klausimyną, čia būtų keistoka. Be to, yra mūsų kryptis mažinti biurokratiją. O biurokratija didės ir, žinokite, čia nebus joks rimtas tyrimas. Taigi ir mano klausimas yra, kaip jūs įsivaizduojate tyrimus? Nes žmonės, mokyklos pateikė įvairias ataskaitas ir jau pildo klausimynus. Negi klausimynas, kuris yra moksliškai nepagrįstas, gali būti adekvatus tyrimui? Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiama Vilija, čia būtent yra tai, kad būtų moksliškai pagrįstas tas tyrimas ir apklausa, kad jis būtų standartizuotas visoje Lietuvoje, kad pati mokykla negalėtų susigalvoti kažkokios apklausėlės, kaip jūs čia bandote pasakyti. Čia yra labai svarbus dalykas. Mes konsultavomės su „Vaikų linija“, šios srities specialistais. Tai, kad mokyklos dabar daro skirtingas apklausas, yra problema, nes vis dėlto negali palyginti rezultatų, pokyčių ir panašiai. Mūsų tikslas būtų… Kaip jūs sakote, Seimui tvirtinti klausimyną, tai čia niekas netvirtina Seimo klausimyno. Tam bus parengti ministro įsakymai ir jisai tą standartizuotą sprendimą dėl visų mokyklų Lietuvoje priims. Ir tikrai tai turėtų būti parengta konsultuojantis su mokslininkais, kad būtų adekvatus sprendimas.
Apie biurokratiją aš jau irgi pasisakiau. Aš manau, kad tai mažintų biurokratiją, nes šiuo metu labai daug prevencijos yra vykdoma dėl paukščiuko. Ir be duomenų, ar ta prevencija veikia, ar neveikia, mes tiesiog tuos paukščiukus laikome dėl vaizdo. Tai šitos apklausos leistų matyti bendrą vaizdą.
PIRMININKAS. K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų įstatymo projekte nurodyta, kad tai vykdo mokyklos steigėjas, įgaliotas mokyklos steigėjo atstovas yra mokyklos direktorius. Sakykime, jeigu pats direktorius užsiima mobingu, ar manote, kad tai bus efektyvu? Galvoju, galbūt reikėtų, logiškai mąstant, remtis į profsąjungas. Gal kai kuriose mokyklose ir nėra jų, bet vis tiek yra kažkokių profsąjungų atstovai arba mokyklų tarybų atstovai. Nes iš tikrųjų čia galime nueiti taip, kad pats direktorius, įstaigos vadovas… Gal visi nemobinguoja, bet tokių atvejų aš girdėjau. Ir tada šis procesas tiesiog užsidaro.
K. ADOMAITIS (LF). Būtent ir bandoma išvengti to, kas yra reali problema ir ką jūs dabar pasakojote. Galima taip pasakyti, kad šiuo metu tikrai būna tokių situacijų, kai pats direktorius vos ne iniciatorius yra tiek personalo, tiek mokinių galbūt kažkokio mobingo ir panašių dalykų. Ir jeigu jam ateina kas nors iš išorės, pasako, žinai, gal sudalyvauk tarptautiniame patyčių tyrime, kaip čia pas tave viskas atrodo. Ir tas tarptautinis tyrimas nėra, kad direktorius pats įgyvendina apklausą. Atvažiuoja specialistai, išdalina anketas, vaikai sužymi atsakymus, o specialistai susirenka anketas ir išvažiuoja. Tai direktorius neturi progos paveikti to viso tyrimo.
Būtent siekiant išvengti to, kad direktoriai, siekdami slėpti kažkokią savo mokyklos būklę, galėtų atsisakyti, kad pas mus viskas gerai, mums nereikia jokių apklausų, šitas įstatymas ir siūlymas tai išspręstų. Visi darytų standartizuotai. Ministras turėtų pasirūpinti savo tvarkoje, kaip išvengti to, kad… Aš sutinku, būtų problema, jeigu pats direktorius ateina, padalina anketas, pasižiūri atsakymus, kuriuos reikia, paduoda savivaldybei, kurių nereikia, nepaduoda ir viskas susitvarko. Ministro tvarkoje būtų surašyta, kaip, kas atvažiuoja, atlieka apklausą, ar tai internetu, ar internetu priimtina, nepriimtina, ar gyvai turi atvažiuoti kažkokie žmonės ir tas anketas padalinti, bet nebūtų galimybės vis dėlto kažkaip subjektyviai slėpti savo mokyklos…
PIRMININKAS. L. Nagienė. Prašom klausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šį kartą, Kasparai, labai kritiškai vertinu šitą įstatymo pataisą. Iš tikrųjų teko taip pat dalyvauti ne vienoje apklausoje. Tai yra mokslinis tyrimas, perka paslaugą. Aš manyčiau, čia galėtų įsitraukti Švietimo ministerija, atrankos būdu padarytų ir įvertintų paėmusi atskirą grupę ir privačių mokyklų, ir ikimokyklinių, ir bendrojo ugdymo mokyklų. Paėmę iš to kažkokį branduolį mokslininkai padarytų vertinimą, siūlymą. Ar tau neatrodo, kad čia mes iš tikrųjų apkrauname mokyklas, apkrauname papildoma anketa? Vis tiek reikės, kažkas anketą kurs ir panašiai.
Aš manyčiau, čia Švietimo ministerijos, mano giliu įsitikinimu, turėtų būti lyderystė, jinai padaro mokslinį tyrimą ir po to rekomendaciją. O jūs dabar, kaip jūs manote, rekomendacijas, efektyvaus vertinimo apklausas ir planus sudaro steigėjas. Tai vėl ir steigėją apkraunate. Ar nemanote, kad čia yra perteklinis ir būtų geriau, kad pasitelkus mokslininkus ir būtų padarytas toks tyrimas, labai geras ir išsamus būtų? Tai aš tada sakyčiau taip, o ne čia kasmet ir net periodiškumas neaiškus.
PIRMININKAS. Laikas!
K. ADOMAITIS (LF). Bet, Laima, kaip čia atsakyti? Šis siūlymas gimė iš tokio mokslinio tyrimo, apie kurį jūs kalbate. Tarptautinis tyrimas yra vykdomas. Mokslininkai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriai, kartu bendradarbiaudami su tarptautine bendruomene, vykdo palyginamąjį Lietuvos mokyklų tyrimą. Atsirenka tam tikrą, kaip sakyti, mokyklų imtį ir įvykdo tą anoniminę apklausą pagal tarptautinius standartus, pagal tarptautines suderintas metodikas, ir tas mokslinis tyrimas sako viena. Jisai sako… Laima, jūs purtote galvą. Tas tyrimas yra atliekamas dabar. Aš jums galiu įmesti, čia yra paminėta aiškinamajame rašte. Jisai yra vykdomas. Tas tyrimas, apie kurį jūs kalbate, rodo viena – Lietuvoje yra blogiausia situacija visoje Europos Sąjungoje. Mokiniai pildo atsakymus ir tie atsakymai rodo, kad kibernetinio tyčiojimosi iš kitų arba patiriamų patyčių lygmeniu Lietuvoje yra blogiausia situacija Europos Sąjungoje.
Tada mes turime klausti, kodėl pas mus neveikia prevencinės programos, kurių pilna, ir, kaip sakyti, mes nežinome nei jų efektyvumo, nei jų rezultatyvumo, nei tolesnės eigos. Tai šitas toksai pasiūlymas perduotų labai daug lyderystės, kaip jūs siūlote, Švietimo ministerijai. Nebūtų, kad jisai užkrauna automatiškai visus dalykus steigėjams ir mokyklai. Švietimo ministerija parodytų lyderystę, kaip turi vykti tos apklausos visur mokyklose, kaip dažnai yra realu jas įgyvendinti, ir mes matytume priežastis, kodėl prevencinės mokyklos programos neveikia.
PIRMININKAS. Taip. Ir R. Šarknickas, jeigu dar kantrybės turi.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Man labai bus įdomu, ką pasisakytų psichiatras L. Slušnys, nes vieno psichiatro mes jau neturime, A. Veryga buvo šiuo klausimu, išvažiavo. Ar už, ar prieš? (Balsas salėje: „Už.“) Praėjusioje kadencijoje irgi gana aktyviai prisidėjo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje įvairiomis konsultacijomis, kurios tikrai buvo geros. Norėčiau išgirsti iš Lino irgi nuomonę šiuo klausimu.
Kažkodėl galvojau, kad tai gali būti perteklinis. Ar jūs domėjotės, kad gana aktyviai dabar praktiškai švietimo sistemoje, visose mokyklose, netgi darželiuose, gimnazijose yra toks dalykas kaip patyčių dėžutė? Į tą dalyką įeina visos priemonės, kurios leidžia ir mokiniams, ir tėvams, ir mokytojams anonimiškai pranešti, jeigu yra koks nors smurto protrūkis. Ar nemanote, kad čia gali būti perteklinis dalykas? Ar iš tikrųjų reikia apkrauti dar papildomais dalykais tas mokyklas, kurios ir taip yra apkrautos?
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dabar kiekviena mokykla saugo savo reputaciją, na, nenori, kaip sakyti, kad sugestų dėl kokio nors įvykio. Ir neateis…
PIRMININKAS. Laikas, kolega, laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, ačiū, pirmininke.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Robertai, jau pasakyta įstatymo formuluotėje: neleidžiant ministrui bent jau šitos dalies nuspręsti, kad apklausos yra anoniminės ir turėtų būti irgi neskelbiami jų rezultatai. Dėl to visi sutaria ir aš visiškai pritariu rezultatui. Šita apklausa neturėtų būti vieša, turėtų būti steigėjo diskrecija ir ja turėtų remtis steigėjas, ką reikėtų daryti.
Patyčių dėžutės sprendžia atskirus taškinius atvejus, protrūkius. Jos nesprendžia sisteminio dalyko. Aš girdžiu ne pirmą kartą pasikartojantį tą argumentą klausimuose, kad čia apkraus papildomai mokyklas. Jūs pagalvokite, kodėl dabar yra mokyklos apkrautos patyčių prevencijos programomis, kurios neduoda rezultatų, kurios mums nepasako, kad situacija gerėja? Tarptautiniai tyrimai sako, kad ji tam tikrose srityse blogėja, o kitur lieka blogiausia Europoje. Aš manau, kad mums padėtų išvengti labai daug dėl formalumo daromų prevencinių programų. Mums šitie duomenys pasakytų, leistų įsitikinti vis dėlto, kur mes esame silpniausi, kurios programos veikia, kurios neveikia ir kurios mokyklos, tiesiog saugodamos savo reputaciją, bando išvengti, na, tos tokios apklausos ar tokio realybės konstatavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Kasparai, už atsakymus. Yra norinčių pasisakyti prieš ir už. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai iliustratyvi buvo šita klausimų-atsakymų sesija. Nuskambėjo tokios frazės, kad taip, patyčios – didelė problema ir „kažkas tai daroma“. Tai va su tuo „kažkas tai daroma“ mes ir turime rezultatą tokį, kad nuo 2000 metų, nuo 2002 metų iki pat dabar, tai yra daugiau nei per 20 metų, situacija Lietuvoje visiškai nepagerėjo. Jeigu patyčias mokykloje bent 2–3 kartus per mėnesį 2006 metais patyrė 32 % vienuolikmečių berniukų Lietuvoje, tai 2022 metais jų buvo 34 %. Net išaugo. Turime duomenis 2006 metų trylikamečių mergaičių, tai iš jų patyrė patyčias 29 %, 2022 metais – 33 %. Tie skaičiai realiai tiktai auga, problema niekur nedingo.
Kokie dabar yra sprendimai? Tos patyčių prevencijos programos yra pavienės. Dažnai jos yra taikomos, dažniausiai, tiesą sakant, ne visai mokyklos bendruomenei, o tiktai paskiroms klasėms. Užsidedamas tik toks paukščiukas, kad štai jau vyksta ta prevencija, bet realiai jinai nevyksta.
Dabar dėl apklausų. Taip, jos yra vykdomos, tačiau yra vykdomos atsitiktiniu būdu. 2022 metais buvo vykdytos 124 mokyklose. Taigi, vidutiniškai kas dešimta mokykla Lietuvoje ir dar dalis mokyklų apskritai atsisako dalyvauti. Mes informacijos… Taip, 15 % mokyklų atsisakė dalyvauti. Mes konsultavomės su mokslininkais ir mane tikrai, tiesą sakant, labai šokiruoja girdėti Švietimo ir mokslo komiteto nares pasisakant prieš, kai yra siūlomas realus sprendimas. Aš raginu balsuoti už ir prisidėti prie tų realių sprendimų, kurie padėtų spręsti patyčių klausimą ir sumažinti patyčias mokykloje.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Nuomonę prieš nori išsakyti V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, longitudinis tyrimas būtų gerai, bet mes nepamirškime, kad yra skirtingos prevencinės programos, ypač skirtingai jos taikomos. Taigi vaizdo neduos, jeigu jūs norėsite programas vertinti. Tai viena.
Antra, nereikia direktyviai dabar, kai šitiek visokių pokyčių primesta, primesti mokykloms. Direktyviai primesti dalykai, žinokite, sukelia skirtingą reakciją. Reikia pasikalbėti su vadovų asociacijomis, su savivaldybe, su steigėjais, pasitarti, kaip tai daryti. Aš manau, kad dauguma ir sutiktų. O dabar čia prievartinis dalykas. Žinote, ką man pasakė direktoriai? Sako, ir vėl jūs sugalvojote, ką, mes turėsime kūlversčiais verstis ir daryti?
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Kolegos, kadangi jau yra balsavimo langas, tai kviečiu… Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bet ne, matau, buvo nuomonės išsiskyrusios. Balsuojame. Kas palaikote gerbiamo kolegos Kasparo pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 62, visi 62 balsavo: už – 35, prieš – 6, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti šitiems pasiūlymams? Ačiū.
Ir J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, Vyriausybės išvada. Galime bendru sutarimu? Ir, Kasparai, prašau dar kaip pranešėją.
K. ADOMAITIS (LF). Labai norėjau padėkoti tiems, kurie palaikė po pateikimo. Tikrai pradėsime diskusiją. Labai tikiuosi, kad abi švietimo ministrės – ir buvusioji, ir esamoji irgi tos Vyriausybės išvados neužlaikys, kaip kitais atvejais yra nutikę. Iš tiesų labai kviečiu į komiteto diskusijas pasikviesti visus tuos mokslininkus, dėl kurių buvo keliamos abejonės, ką jie pasakytų, ir išklausius tų mokslininkų iš tiesų priimti galutinį sprendimą.
PIRMININKAS. Supratome, Kasparai, tvarka. Dar Tomas Vytautas nori pasisakyti. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Iš tikrųjų džiaugiuosi balsavimo rezultatais, bet galbūt reflektuodamas į tai, kad mes šią savaitę svarstėme kitas su Švietimo įstatymu susijusias pataisas, tarkime, apie įtraukųjį ugdymą, aš, tiesą sakant, negaliu atsistebėti, kad Švietimo ir mokslo komiteto nariai visų pirmiausia kalba apie institucijas ir joms tenkančią naštą. Kolegos, jūs turite suprasti, kad jūsų žmonės, su kuriais dirbate, yra vaikai ir moksleiviai ir jūs švietimo ir ugdymo sistemą turite kreipti taip, kad ji atlieptų tų jaunų žmonių poreikius, o ne turėtumėte viską, kad kalbėtumėte apie institucijas ir mokyklų vadovus. Taigi, jie dirba vaikams, o ne mes dirbame direktoriui.
PIRMININKAS. Ačiū, galėsite komitetuose apsvarstyti. Jūsų pavardė, Laima, nebuvo paminėta.
L. NAGIENĖ (DFVL). Komiteto nariai.
PIRMININKAS. Komiteto nariai, tai ne… Trumpai.
L. NAGIENĖ (DFVL). Iš tikrųjų aš galiu pasakyti, labai gerai žinau tas anketas, ne viename tyrime dalyvauja…
PIRMININKAS. Prasideda.
L. NAGIENĖ (DFVL). …ir mūsų mokyklos. Nereikia sakyti, kad mes esame prieš bet kokį, bet mokslinis… ar šita anketa duos rezultatą? Mes norime, kad būtų rezultatas.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, apie tai jūs komitetuose pasvarstysite po pateikimo, tam ir yra… V. Targamadzė. Atsiprašau, tuoj.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Kadangi pasakėte, kad habilituota daktarė, – taip, aš esu habilituota daktarė ir žinau, kad mes dirbame vaikams. Kiekvienas edukologas tą dalyką žino. Bet nereikia perkrauti mokyklų, nes mokykla yra bendruomenė – ne pastatas, ne administracija, ne kas nors kita. Šitą dalyką irgi reikia suprasti.
PIRMININKAS. Taip, ačiū, kolegos.
17.06 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 451 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3958 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Švietimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3958. Kviečiu D. Asanavičiūtę. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji, noriu pristatyti įstatymo projektą, teikiamą kartu su kolegomis. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostata, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. Nustatytas reikalavimas, kad ugdymo procesą, kuriame dalyvauja nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, gali vykdyti, o tą, kuriame dalyvauja didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, turi vykdyti daugiau nei vienas mokytojas, dar labiau išdidins mokytojų poreikį ir pagilins jau dabar egzistuojančią mokytojų trūkumo problemą.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiantis Švietimo įstatymo pakeitimas nesudaro galimybių mokykloms, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pasirinkti galimus ugdymo proceso organizavimo būdus ir vienu metu kartu su mokytoju įvykdyti… pasitelkiant švietimo pagalbą teikiančius asmenis. Todėl šio projekto tikslas – sudaryti prielaidas vykdant ugdymo procesą, kai jame dalyvauja specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, suteikti mokykloms galimybę įtraukti ne tik antrą mokytoją, bet ir švietimo pagalbą teikiančius asmenis, numatant galimybę rinktis kelis galimus ugdymo proceso organizavimo būdus.
Noriu tiesiog pasakyti, kad švietimo pagalba – tai mokiniams ir tėvams (globėjams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą. Švietimo pagalbos specialistai yra tie specialistai, kurie suteikia psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ar specialiąją pagalbą. Todėl, gerbiami kolegos, lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Taip.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ir, aišku, prašyčiau skubos, nes anas įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, prašom pasakyti, ar nenukentės kokybė? Vis dėlto su tuo vaiku asmeniškai… Švietimo pagalbos specialistų, mes žinome, trūksta, bet ateityje norėtųsi kuo didesnės kokybės, kad tas vaikas jaustųsi gaunantis ir tėvai būtų ramūs, kad leidžia vaiką į ugdymo įstaigą ir jis tobulėja. Ar čia nenukentės kokybė?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Kokybė iš tikrųjų neturėtų nukentėti, nes Švietimo ministerija 2023–2024 metais pradėjo vykdyti projektą dėl mokinių įvairovės, atvirų klasių projektą. Tokių atvirų klasių 57 mokyklose buvo 103 ir buvo pasitelktas antras mokytojas arba pagalbos specialistas. Dėl šito projekto, kiek jisai dabar vyksta, išvada tokia, kad vis dėlto pagalbos specialistas suteikia tinkamesnę pagalbą, nes kartais reikia psichologinės pagalbos, kartais fizinės pagalbos, o to antras mokytojas, kuris yra dažniausiai dalykininkas, suteikti ne visada gali ir neturi įgūdžių. Todėl ir noriu pažymėti, kad pasitelkiamas specialistas. Mokyklose, kuriose jie turi, sakysime, antrą mokytoją, tam tikro dalyko dėstytoją, gali pasitelkti ir mokytoją, ta galimybė išlieka, tačiau paliekama mokykloms laisvė pagal tos klasės poreikį vis dėlto pasirinkti pagalbos specialistą, tinkamą tam vaikui arba vaikų grupei.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Dalia.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Viskas?
PIRMININKAS. Viskas, ačiū. Už nori kalbėti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt laikmetis sako, kad norai gali būti ir labai dideli, tačiau galimybės visada turi būti pamatuotos. Aišku, šiuo atveju turbūt du dalykininkai, galbūt dirbantys su turinčiais didelių ir labai didelių poreikių, tikrai būtų gerai, tačiau turbūt iš tiesų trys klasėje jau būtų šiek tiek daugoka. Turbūt mes ir įstatyme priėmėme, pataisėme, kad vis dėlto savivaldybės turėtų tam tikrą įtaką, sprendžiant problemą su didelės ir ypač didelės integracijos poreikį turinčiais vaikais.
Manau, savivaldybės kūrybingai pažvelgs į šitą procesą ir protingai išspręs problemas. Iš tikrųjų, tos problemos gana individualios. Siūlau pritarti ir vis dėlto sudaryti galimybes savivaldybėms protingai spręsti problemas. Tikiu, kad galbūt ir tarp tų pagalbos specialistų bus ir mokytojų, kurie gerai išmano tuos dalykus. Tai iš tikrųjų suteikime savivaldybėms teisių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti? (Balsai salėje) Turi komitetas arba frakcija prašyti. Prašom įvardinti. Seniūnas. Prašom. (Balsas salėje) Taip, supratome. Frakcijos vardu siūloma skuba. Galime pritarti? Pritarta.
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3995, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3996(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3997 (pateikimas ir svarstymas)
Rezervinis 2.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3995. Gerbiamas J. Razma. Pateikimas. Tai visus keturis. Taip pat Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3996(2) ir Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3997. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tie paminėti trys projektai dėl Valdybos, Seniūnų sueigos, Europos reikalų komiteto pirmininko yra susiję tarpusavyje ir jie grįsti tuo, kad R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tapo ministre ir jos pareigos yra nesuderinamos su Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko pareigomis. Kartu ją reikia išbraukti iš Seniūnų sueigos ir Valdybos, nes ten patenka pagal pareigas. Tai tie trys nutarimų projektai yra siūlomi jūsų dėmesiui.
PIRMININKAS. Pritariame po pateikimo visiems projektams? Svarstymas. Pasiūlymų nėra.
17.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3995 (priėmimas)
Priėmimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-5 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ priėmimas. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta dėl sudėties. 2 straipsnis. Galime pritarti. Balsuojame dėl šito.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 70, susilaikė 2. Priimta. (Gongas)
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3996(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. 1 straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Ir dėl viso projekto prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 70, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3997 (priėmimas)
Dar vienas nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“. 1 straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 71, vienbalsiai nutarimas priimtas. (Gongas)
17.15 val.
Seimo 2024 m. liepos 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dar kartą kviečiu gerbiamą Jurgį. Rezervinis 3 klausimas – 2024 m. liepos 11 d. Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, 11 dienos darbotvarkė gana turininga ir ne tokia jau trumpa. Taigi mes nesusirenkame vien dėl to, kad reikia susirinkti inauguracijos išvakarėse. Iš pradžių nemažai priėmimų. Kriptovaliutų rinkų įstatymo projektas su daug lydimųjų įrašytas pirmasis. Kiti finansinio pobūdžio projektai.
Antroje dalyje, tai yra vakariniame posėdyje, jau yra projektų ir svarstymo stadijos, ir keletas pateikimų. Pateikimai iš esmės yra Vyriausybės teikiami projektai. Be abejo, prisidės darbotvarkėje tie projektai, dėl kurių šiandien buvo paprašyta pertraukos. Du projektai: Statutas ir sveikatos srities projektas. Juos turėsime įrašyti į rytinio posėdžio pradžią, kaip yra Etikos ir procedūrų komisija išaiškinusi, kad būtent darant pertrauką iki kito posėdžio projektai įrašomi į to posėdžio pradžią.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Jurgi. Jūsų paklausti niekas nenori. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, liko dar keli šios dienos balsavimai.
17.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3572 (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-13 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-3572. Dėl 1 straipsnio yra kolegos E. Gentvilo pasiūlymas įregistruotas, bet, deja, jo nėra dabar salėje. Ar jūs galite? Gerai, V. Semeška. Nors pritarė iš dalies, tai…
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, komitetas apsvarstė E. Gentvilo pasiūlymą ir jam pritarė iš dalies. Iš principo jisai tik keitė: ne per 14 dienų grąžinti, o per 30 dienų. Tai čia toks ir pritarimas buvo.
PIRMININKAS. Na, kolegos nėra, tai net nežinau. Jis galėtų registruoti dėl priėmimo tą patį, tai tiesiog turbūt… Formaliai negalime to padaryti, nes nėra teikėjo. Tai atidedame iki… (Balsai salėje) Taip, taip, bet atidedame tą pasiūlymo svarstymą priėmimo metu. O po svarstymo galime pritarti. (Balsai salėje) Motyvai už, prieš. Taip, atsiprašau. Motyvai už – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, manau, tikrai gana atidžiai svarstėme įstatymo projektą ir su VMI, ir su Seimo kanceliarijos darbuotojais. Aš taip spėčiau, kad jisai greičiausiai geriausiai atliepia šios dienos lūkesčius, ko iš mūsų tikisi visuomenė, tikėdama, kad vis dėlto Seimo nariai bus skaidrūs ir nesavanaudiški, ir, matyt, atliepia tai, ko ir mes patys tikimės, tai yra turėti kelias galimybes, ką daryti su tuo turtu, kurį mes įsigyjame už valstybės biudžeto lėšas. Tai tikrai siūlau palaikyti. O tas pastabas, iki priėmimo stadijos, matyt, jų dar bus, aš taip spėju, dėl priėmimo ir iš Seimo narių, ir iš Seimo Teisės departamento, tai tikrai galėtume apsvarstyti jau dėl priėmimo, dar pasidarydami vienus klausymus.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū, kolege. Prieš kalba I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi mane turbūt sunku įtarti turint kokį nors interesą dėl šių pataisų, aš tiesiog atkreipsiu kolegų dėmesį į tai, koks greičiausiai iš šių pataisų bus rezultatas. Visi puikiai žinote, kad kompiuterinė technika, telefonai yra dalykai, kurie labai greitai nusidėvi ir kurių likutinė vertė turbūt praėjus pusantrų metų ar dvejiems metams nuo įsigijimo tampa lygi 1 eurui. Sakyčiau, kad Seimas rizikuoja tiesiog atsidurti toje situacijoje, kai skaitysite savo pavardes antraštėse, kuriose bus parašyta, kad pasiliko sau už valstybės lėšas įsigytą turtą, sumokėjo 1 eurą, ir aš nesu tikra, kad tai yra tikrai tai, ko tikisi iš Seimo rinkėjai. Man atrodo, kad tuos klausimus reikėtų spręsti visiškai kitaip, darbo priemonėmis normaliomis turėtų Seimo narius aprūpinti Kanceliarija, o visi asmeniniai dalykai turėtų būti perkami iš asmeninių lėšų. Tai vėlgi sakau, neturiu jokio asmeninio intereso, man nei dabartinė tvarka, nei būsima tvarka jokios įtakos nedaro, viską pirkau už savo pinigus, perku ir pirksiu. Vis dėlto siūlyčiau įvertinti tai, kad greičiausiai įsitikinimas, jog tai išspręs reputacinę problemą, kuri kyla dėl šitos įrangos įsigijimo, yra iliuzija tam laikui, ir kada pasibaigs kadencija ir reikės vienus ar kitus sprendimus priimti, tada paaiškės, kad tai tikrai toli gražu nebuvo sprendimas, kuris išsprendžia problemą. Ačiū už dėmesį. Ir nepalaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Balsuojame.
Užsiregistravo 61, balsavo 59: už – 29, prieš – 5, susilaikė 25. Po svarstymo atmesta. Na, nepritarta.
Grąžinti pagrindiniam komitetui svarstyti. Ar yra kitokių pasiūlymų? Taip, A. Širinskienė per centrinį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man, žinokite, buvo gėda klausytis premjerės, kuri dabar virkauja, kokia yra netobula tvarka, nes jūsų valdančioji dauguma, jūsų paskirti Valdybos nariai ir priėmė sprendimą, kad būtų galima įsigyti kompiuterius, anksčiau tokios galimybės nebuvo. Tai ko jūs dabar žliumbiate krokodilo ašaromis? Iš esmės savo balsu nulėmėte visą šitą projekto likimą. Tikrai yra labai gėda, apmaudu. Vis dėlto siūlau nusišluostyti ašaras ir tiesiog tada pakeisti tvarkas, kurias patys ir įvedėte.
PIRMININKAS. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, dirbome ir kitose organizacijose, ir valstybinėse įstaigose, ir visiškai buvo normalu, kad už techniką, kurią tu nori įsigyti, kurią naudoji, sumoki likutinę vertę ir tai visiškai nėra 1 euras, pone premjere, yra nustatyta nuo 500 eurų tam tikra ilgalaikio turto vertė, ir jeigu 2 tūkst. ir daugiau kainavo, tai tikrai kainuotų išsiperkant ir 300, ir 500 eurų. Taip, galbūt tai ne rinkos vertė, bet vis dėlto. Aš irgi apgailestauju, kad nepavyko po svarstymo pritarti. Manau, buvo sąžiningiau negu iki šiol, nes ir toliau Seimo nariai gali įsigyti ilgalaikį turtą už parlamentinei veiklai skirtas lėšas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra situacija, kokia yra. Tai 153 straipsnis numato tris galimybes šito klausimo, šito rebuso išsprendimo. Pirmas – grąžinti pagrindiniam komitetui svarstyti iš naujo, grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą iš esmės, trečias variantas – atmesti iš viso. Alternatyvus balsavimas, trys mygtukai, trys pasirinkimo galimybės, jeigu balsuojame už, balsuojame už tai, kad grąžintume projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, prieš – balsuojame už tai, kad grąžintume tobulinti iš esmės iniciatoriams, ir susilaikymo mygtukas, kad atmestume iš principo. Balsuojame.
Už grąžinimą komitetui… na, aišku, susilaikė 25, daugiausia. Projektas atmestas.
Man sako, konsultuoja geresni specialistai, kad Statutui atmesti reikia 36. Tai gerai, kita formuluotė. (Balsai salėje) Gerai, kita formuluotė tada. (Triukšmas salėje) Minutėlę, tuoj, tuoj. Gerai. Lieka du variantai. Kas už tai, kad tobulintume arba atmestume? Už – balsuojame už tai, kad tobulintume, prieš balsuojame, kad atmestume. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 67, balsavo 67. Už tai, kad projektas būtų tobulinamas, balsavo 33, prieš – 34. Vis tiek tobuliname. Gerai. Dabar turime pasirinkti… (Balsai salėje) Todėl, kad nėra 36, reikia 36.
Dabar, kolegos, skelbiu dar vieną alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti pagrindiniam komitetui, balsuojate už, kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams iš esmės tobulinti, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Kolegos, 45 – už, 22 – prieš, vadinasi, tobulina iš esmės projekto iniciatorius.
I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kad jau nebūtų čia tas pasibaisėjimas manimi taip paliktas pakibęs ore, tai aš atkreipčiau dėmesį, kad mano ir kolegės Radvilės balsais nebuvo atmestas šitas projektas. Aš nė kiek neabejoju kolegės gebėjimu tą projektą patobulinti taip, kad tos problemos būtų išspręstos.
PIRMININKAS. Puiku. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų yra svetima gėda, kai valstybės premjeras šoka ginti čekučius ir prabangių kompiuterių išsinešimą iš Seimo. Jau galėjote kokią nors kitą… Navickienę pasiųsti ar ką nors ginti, tai būtų bent prie veido labiau tikę.
PIRMININKAS. Kolegos, gal nebevystykime tos temos.
17.28 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3945. Pristatė viceministras. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 67, balsavo 66: už – 57, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.28 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 2, 4, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3956. Prašau balsuoti. Pateikimas.
Užsiregistravo 68, balsavo 67: už – 60, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje.
Per šoninį mikrofoną – V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Norėtume paprašyti ir Jūrinių reikalų komisiją prijungti prie šio darbo.
PIRMININKAS. Galime kaip papildomą Jūrinių reikalų komisiją? Galime bendru sutarimu? Ne.
Dar nori išsakyti savo nuomonę Mindaugas. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlyčiau palikti tik Ekonomikos komitetą ir svarstyti dar šioje sesijoje. Manau, kad Ekonomikos komitetas suspės apsvarstyti dar iki 11 dienos.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Teikiu alternatyvų balsavimą. Buvo du pasiūlymai, tai yra netgi trys. Yra kaip projekte, yra kolegos Valdo pasiūlymas dėl Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos ir kolegos Mindaugo, kad svarstytume dabar, pavasario sesijoje. Kaip tai įmanoma – aš sunkiai įsivaizduoju, bet prašau, K. Starkevičius per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes tikrai norime, kad dar šią sesiją būtų priimta. Aš Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją tikrai pakviesiu pas mus į posėdį ir galėsime išsamiai pasvarstyti, ir bus vienas, gerai? Viskas.
PIRMININKAS. Gerai, kolega atsiima. Taip, J. Razma dar. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai yra visos galimybės priimti šioje sesijoje, nes 11 dieną svarstymas, 16 ar 18 dienomis priėmimas.
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Net jokių skubų čia nereikia.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu, kad Ekonomikos komitetas, kuris pažadėjo pakviesti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją į svarstymą, priimtų sprendimą dar šioje pavasario sesijoje? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.31 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Turizmo įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3930, pateiktas A. Bagdono.
Už – 65, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti 2024 metų Seimo IX (rudens) sesijoje. Ir Vyriausybės išvados dar turbūt Andrius prašys.
A. BAGDONAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip, tai galime ir dėl Vyriausybės išvados, taip? Ačiū, pritarta.
Dėl darbotvarkės 2-18 ir 2-19 klausimų paimtos pertraukos.
17.31 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3496 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3496. Pristatė A. Kubilienė. Prašom. Ir viskas, taip?
Užsiregistravo 68, balsavo 68: už – 24, prieš – 12, susilaikė 32. Po pateikimo nepritarta. Siūlomas alternatyvus balsavimas: tobulinti arba atmesti. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas nori atmesti, balsuoja prieš.
Už tobulinimą – 29, už atmetimą – 40. Projektas atmestas.
Taigi, kolegos, šiandienos darbotvarkė baigta. Linkiu visiems gražių artėjančių Mindauginių švenčių. (Plojimai) Neperkaiskite, susitiksime liepos 11 dieną. Skelbiu 2024… (Balsai salėje) Ką tik registravomės. Skelbiu 2024 m. birželio 27 d. posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.