2020-04-21
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4479
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys |
||
|
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
|
P |
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 4, 23, 32, 341 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 191 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“
|
|
2N (4) |
(2) |
|
Argumentai: Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. į ES institucijas bus deleguojami prokurorai. Todėl tikslinga sutvarkyti jų socialinį draudimą ir siūloma nustatyti, kad už Europos deleguotuosius prokurorus, socialinio draudimo įmokas mokėtų Generalinė prokuratūra. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 2 straipsniu.
Pasiūlymas: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), Europos deleguotieji prokurorai, kurių socialinio draudimo įmokas moka Generalinė prokuratūra, gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“ |
|
3N (191N) |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė karantino metu sudaro galimybę draudėjams supaprastinta tvarka atidėti įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų įsiskolinimą. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 3 straipsniu.
Pasiūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 191 straipsniu Papildyti įstatymą 191 straipsniu: 191 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną taiko šią supaprastintą valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką: 1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai; 2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 Eur sumą, mokėjimo atidėjimo neteikdami dokumentų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės; 3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos; 4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgiant į tai, kad nėra praėję vieneri metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo; 5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų; 6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje šalyje paskelbimo pabaigos; 7) palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, taip pat delspinigiai už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas neskaičiuojami už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje šalyje paskelbimo pabaigos.“ |
|
4N (23)
|
(3) |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami. Taip pat reiktų panaikinti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondui pačiam skolintis lėšas. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu.
Pasiūlymas: „4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio nauja 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Asignavimai iš
valstybės biudžeto
|
|
5N (32) |
(2) |
(13) |
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami. Taip pat reiktų panaikinti galimybę Valstybinio socialinio draudimo fondui pačiam skolintis lėšas. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu.
Pasiūlymas: „5 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas 32 straipsnio 2 dalies 13 punktą pripažinti netekusiu galios.
|
|
6N (341) |
(1) |
|
Argumentai: Fondo valdyba, vykdydama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje nustatytą neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, turi teisę pasitelkti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio bei tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kuriomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Fondo valdyba, rengdama viešojo pirkimo dokumentus, nustatė, kad tokios Įstaigos, kurios gali teikti antrinio bei tretinio lygio paslaugas ir pretenduoti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti sutartį, iš viso Lietuvoje yra tik septynios: po dvi Vilniuje ir Kaune, po vieną Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, taip pat nustatyta, kad visos galimos septynios Įstaigos negali pasiūlyti viso Fondo administravimo įstaigoms reikiamo spektro specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios būtinos neįgalumo, laikinojo nedarbingumo ir darbingumo lygio priežiūros funkcijoms vykdyti. Visą spektrą paslaugų iš galimų septynių Įstaigų gali pasiūlyti ir teikti tik viena Įstaiga Lietuvoje. Visos galimos septynios Įstaigos teikia tik tam tikros apimties specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. pagal profilius, todėl taikyti viešojo pirkimo procedūras, nustatant paslaugų teikėjus, neprasminga ir neracionalus, nes konkurencija tarp šių Įstaigų negalima ir tai apsunkina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Taip pat neatmestina galimybė, kad tokios Įstaigos gali būti nesuinteresuotos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsisakius sudaryti sutartis su Įstaigomis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, būtų užtikrintas efektyvesnis valstybės finansinių išteklių panaudojimas, nes Įstaigų paslaugų išlaidos galėtų būti apmokamos ne rinkos kainomis, o atsižvelgiant į bazines asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ ir 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-304 „Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo bei Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl siūlau Įstatymo projektą papildyti nauju 6 straipsniu.
„6 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas Pakeisti 341 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prižiūrėdama
neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties,
atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui,
turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją
ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo
administravimo įstaigoms |
|
2 |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
|
Teikia
Seimo narė
Rimantė Šalaševičiūtė