LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui El. p. [email protected] Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai El. p. [email protected]


ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL NEKILNOJAMĄJĮ KULTŪROS PAVELDĄ ADMINISTRUOJANČIŲ ĮSTAIGŲ VEIKLĄ, SPRENDIMŲ DĖL NEKILNOJAMŲJŲ OBJEKTŲ PRIPAŽINIMO KULTŪROS VERTYBĖMIS PRIĖMIMĄ BEI KONTROLĘ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ

2017 m. kovo 1 d. Nr. 4-01-1720

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome šių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamąjį kultūros paveldą administruojančių įstaigų veiklą, sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimą bei kontrolę, antikorupcinius vertinimus: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 7 ir 8 straipsnių (toliau – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas); Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos (toliau – Komisija) įstatymo Nr. IX-2453 (toliau – Kultūros paveldo komisijos įstatymas); Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. S-11 (toliau – Kultūros paveldo komisijos nuostatai); Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko 2008 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-2(1.3.) (toliau – Kultūros paveldo komisijos darbo reglamentas); Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 (toliau – Vertinimo tarybų pavyzdiniai nuostatai); Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (toliau – Vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo tvarkos aprašas); Kultūros vertybių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053 (toliau – Kultūros vertybių registro nuostatai).

Atlikę teisės aktų antikorupcinius vertinimus ir siekdami, kad sprendimų dėl objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo bei kontrolės procesas būtų aiškesnis ir skaidresnis, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Kultūros paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos klausimais. Jos veiklą reglamentuoja Kultūros paveldo komisijos įstatymas. Kultūros paveldo komisijos įstatyme nėra nustatytų specialiųjų ir bendrųjų reikalavimų komisijos nariams, tarp jų ir nepriekaištingos reputacijos. Manome, kad aukščiausio lygio ekspertinės institucijos nariams, kurie turi įtakos formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką, vykdo paveldosaugos institucijų ir lėšų panaudojimo kontrolę, turi būti taikomi aukščiausi reikalavimai, t. y. nepriekaištinga reputacija ir kompetencija paveldosaugos srityje, todėl siūlome šiuos reikalavimus nustatyti teisės aktuose.

2. Analizuojant Kultūros paveldo komisijos įstatymo, Kultūros paveldo komisijos nuostatų, Kultūros paveldo komisijos darbo reglamento teisės normas darytina išvada, kad nors komisijos nariai skiriami (renkami) 4 metams, tačiau jų kadencijų skaičius neribojamas ir nėra jokių kliūčių Komisijos nariu būti neribotą laiką. Analizuojant buvusių kadencijų Komisijos sudėtį, darytina išvada, kad skirtingi subjektai tuos pačius narius siūlo paeiliui į Komisiją ir kai kurie Komisijos nariai į ją paskirti jau 6 kadencijas iš eilės[1]. Komisijos narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, užkerta kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, todėl siekdami užtikrinti Komisijos narių kaitumą siūlome nustatyti, kad Komisijos nariai galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

3. Kultūros paveldo komisijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmame punkte nustatyta, kad Komisijos nariai privalo dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Tuo tikslu 5 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Komisijos nariui nedalyvaujant trijuose posėdžiuose iš eilės Komisija gali priimti sprendimą kreiptis į jį rinkusią ar skyrusią instituciją dėl šio nario atšaukimo. Nei viename vertintame teisės akte nėra nustatytų atvejų, kuriais laikoma, kad Komisijos narys nedalyvavo Komisijos posėdyje be pateisinamos priežasties. Taip pat nėra nustatyta, kad Komisija turi kreiptis dėl Komisijos nario atšaukimo ir jai privalomai yra suteikta teisė tai daryti, todėl neaišku, kokiais atvejais Komisija nusprendžia kreiptis į Komisijos narį paskyrusią instituciją dėl jo atšaukimo. Be to, sąlyga, kad Komisija gali kreiptis dėl nario atšaukimo, jeigu jis nedalyvavo trijuose posėdžiuose iš eilės, yra nepakankama, kad būtų užtikrintas Komisijos nario pareigos įvykdymas, nes tokiu atveju, jeigu Komisijos narys be pateisinamos priežasties praleis du posėdžius iš eilės, sudalyvaus viename posėdyje, o po to vėl galės nedalyvauti dviejuose posėdžiuose iš eilės be jokių teisinių pasekmių. Manome, kad Komisijos nariai privalo atlikti savo funkcijas ir vykdyti įstatyme nustatytas pareigas nuolat. Todėl siekdami užtikrinti sklandų Komisijos veiklos darbą, siūlome nustatyti pateisinamas Komisijos narių nedalyvavimo Komisijos posėdžiuose priežastis, taip pat pareigą Komisijai kreiptis dėl nario atšaukimo, jeigu pastarasis praleidžia tris Komisijos posėdžius.

4. Kultūros paveldo komisijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos problemas Komisija sprendžia posėdyje, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių, ir sprendimus priima ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių narių balsais. Manome, kad toks sprendimų priėmimo būdas svarbiausių problemų klausimais neužtikrina Komisijos narių daugumos nuomonės, nes sprendimas gali būti priimtas mažiau negu pusės visos komisijos narių balsais, kadangi 2/3 Komisijos narių yra 8 nariai, o 2/3 iš 8 narių bus 6 nariai ir sudarys tik pusę Komisijos narių, taigi, nebus net paprastosios komisijos narių daugumos. Manome, kad svarbiausiais klausimais turi būti gautas bent 2/3 visų komisijos narių pritarimas, t. y. 8 narių. Analogiškai turėtų būti pakeistos ir Komisijos pirmininko rinkimų balsų proporcijos, nustatytos Kultūros paveldo komisijos nuostatų 12 punkte. Taip pat diskutuotina ir dėl Komisijos nutarimų priėmimo tvarkos, kai pagal Kultūros paveldo komisijos nuostatų 32 punktą nustatyta, kad Komisijos nutarimai priimami paprastąja balsų dauguma posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių. Šiuo atveju nutarimai gali būti priimti 3 narių balsais, todėl manome, kad tai nevisiškai gali atitikti visos Komisijos nuomonę. Siūlome, kad nutarimai būtų priimami paprastąja balsų dauguma, tai yra sprendimus lemtų daugiau negu pusė visų komisijos narių balsų.

5. Kultūros paveldo komisijos darbo reglamento 20 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdžiui teikiamo sprendimo arba nutarimo projektas bei pažyma turi būti vizuoti jį rengusio administracijos darbuotojo (darbuotojų) ir už tą klausimą atsakingo Komisijos nario (narių). Vietoj vizavimo pritarimas taip pat gali būti pareikštas elektroniniu paštu, faksu ar telefonu – tiesiogiai Komisijos pirmininkui. Ši norma neapima pritarimo, pareikšto telefonu Komisijos pirmininkui, fiksavimo. Siekiant skaidraus sprendimų priėmimo proceso visi asmenų sprendimai turi būti fiksuojami, kad kilus ginčų būtų galima patikrinti, kuriuos veiksmus atliko kiekvienas asmuo, dalyvavęs priimant sprendimą. Šiuo atveju siūlome nustatyti tokią dokumentų vizavimo tvarką, kad būtų užtikrinta, jog visi atsakingi asmenys susipažino su dokumentu ir jam pritarė, tam galima naudoti, pavyzdžiui, bendrąsias dokumentų valdymo programas.

6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Vertinimo tarybų veiklą reglamentuoja Vertinimo tarybų pavyzdiniai nuostatai, kurie Kultūros paveldo departamento sudarytoms vertinimo taryboms yra privalomi, o savivaldybių vertinimo taryboms tik rekomenduojama jomis vadovautis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje[2] Nr. A63-2346/2011 konstatavo, kad jokie teisės aktai nenustato teisės ar pareigos Kultūros paveldo departamentui kontroliuoti ar revizuoti savivaldybių vertinimo. Kadangi savivaldybių vertinimo tarybų priimamų sprendimų kontrolė nereglamentuota jokiuose teisės aktuose, joms neprivaloma laikytis Vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, todėl į jas gali būti paskirti Vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų normų reikalavimų neatitinkantys nariai ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Savivaldybių vertinimo tarybų priimami sprendimai, kaip ir Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybų, sukelia teisines pasekmes nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkams ir valdytojams, todėl siekiant skaidraus sprendimų priėmimo proceso Vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų normos turėtų būti privalomos savivaldybių vertinimo taryboms, o jų sprendimus turėtų tvirtinti Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos.

7. Vertinimo tarybų pavyzdiniuose nuostatuose nėra nustatyta:

7.1. kaip atrenkami ir paskiriami nariai į vertinimo tarybas;

7.2. nepriekaištingos reputacijos reikalavimai nariams;

7.3. atvejai, kai nariai dėl pateisinamos priežasties gali nedalyvauti posėdžiuose;

7.4. privalomo dalyvavimo vertinimo tarybų posėdžiuose pareiga;

7.5. vertinimo tarybos narių kadencijų skaičius;

7.6. kadangi vertinimo tarybų nariams netaikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos, taisyklėse, nuostatuose ar darbo reglamente turi būti reglamentuotas nusišalinimo dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto institutas.

Siekdami skaidresnės vertinimo tarybų veiklos, siūlome teisės aktuose reglamentuoti išvardintus trūkumus.

8. Vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 16 punkte nustatyta, kad vertinimo tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė vertinimo tarybos narių. Atsižvelgiant į tai, kad vertinimo tarybą rekomenduojama sudaryti iš ne mažiau kaip 5 narių, o sprendimai priimami parastąja posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, todėl galimi atvejai, kai sprendimai bus priimami 2 balsais. Manome, kad visų vertinimo tarybos narių mažumos balsais priimti sprendimai ne visada atspindės visos vertinimo tarybos nuomonę, todėl jie gali būti laikytini neskaidriais.

9. Vertinimo metu nustatyta, kad teisės aktuose nėra nurodytos galimybės savivaldybių vertinimo tarybų sprendimus, kuriuose nustatoma vietinės reikšmės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teisinė apsauga, skųsti aukštesnio lygio institucijos vertinimo tarybai, kad ji įvertintų tokį sprendimą. Dabartinis reglamentavimas leidžia savivaldybių vertinimo tarybų sprendimus skųsti tik teismui. Toks reglamentavimas nenustato vientisos nekilnojamojo kultūros paveldo administravimo, apsaugos ir kontrolės sistemos.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ir siekdami skaidrios nekilnojamąjį kultūros paveldą administruojančių įstaigų veiklos, sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo ir kontrolės, siūlome inicijuoti antikorupcinio vertinimo išvadoje nurodytų teisės aktų pakeitimus atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Direktorius Saulius Urbanavičius

Aivaras Raišys, tel. (8 706) 63 331, el. p. [email protected]