Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 159
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame balandžio 21 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 124 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. balandžio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF*). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašome iš darbotvarkės išbraukti 2-5.1 ir 2-5.2 klausimus – projektą Nr. XIVP-1302 ir jo lydimąjį projektą Nr. XIVP-1303 – Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų straipsnius… Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės rezervinius 3-1 ir 3-2 klausimus – Darbo kodekso projektą Nr. XIVP-1516 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1517, nes frakcija nespėjo susipažinti su Teisės departamento išvadomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi opozicinės frakcijos jau Seniūnų sueigoje rodė dėmesį reforminiams projektams, kuriuos yra pažadėjusi Vyriausybė, o socialdemokratai vienam paketui dar papildomai dėmesį parodė, tai aš tuos sveikatos sistemos reformos projektus, kurie įrašyti kaip 2-5.1 ir 2-5.2, frakcijos vardu prašau perkelti į rytinį posėdį, kad jie būtų dar labiau pastebimi ir mums gausiau dalyvaujant aptariami, sutrumpinant Vyriausybės valandą iki Vyriausybės pusvalandžio, kad galėtų klausti tik opozicinės frakcijos. Tada atsiranda papildomas pusvalandžio tarpas, per kurį mes galėtume tuos svarbius projektus ir aptarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Siūlymai išsakyti. Taigi turime apsispręsti.
Pirmiausia prašymas Socialdemokratų frakcijos vardu išbraukti 2-5.1, 2-5.2 klausimus iš šios dienos darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 58, prieš – 58, susilaikė 10. Siūlymui nepritarta.
Antras siūlymas. Frakcijos vardu Seimo narys A. Dumbrava prašo išbraukti rezervinius 3-1 ir 3-2 klausimus – Darbo kodekso pakeitimo projektą bei lydimąjį. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 50, prieš – 61, susilaikė 15. Nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Trečias. Frakcijos vardu J. Razma prašo perkelti 2-5.1 ir 2-5.2 klausimus į rytinę darbotvarkę, taip pat sutrumpinti Vyriausybės valandą iki Vyriausybės pusvalandžio paliekant galimybę klausti tik opozicijai. Gerbiamieji, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne, balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 128: už – 81, prieš – 27, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta. Klausimai bus svarstomi rytinio posėdžio metu.
Visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.05 val.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2) (antrasis priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2), antrasis priėmimas. Liko tik pasisakymai dėl motyvų. Už norėtų kalbėti E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mano manymu, liko paskutinis ir svarbiausias balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo. Vakar įvyko Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas. Gerbiamas S. Šedbaras pristatė darbo grupės parengtą Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą. Bendraudami ir suvažiavimo metu, ir po jo su buvusiais kolegomis merais sutarėme, kad šis pakeitimas tikrai būtinas, kad savivalda tikrai laukia iš mūsų gero sprendimo. Labai tikiuosi, kad šiandien netrukus atėjus balsavimui tikrai vieningai visi balsuosime už šį Konstitucijos pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Žvelgiant į visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį turbūt būtų sunku surasti kitą taip rinkimų sistemoje pasiteisinusį pokytį kaip tiesioginiai merų rinkimai ir jų įvedimas. Tiesiogiai renkant merus savivaldos politika tarsi atgimė iš naujo, išaugo žmonių susidomėjimas savivalda, įsitraukimas į savo miesto, miestelio klausimų sprendimą. Tas grįžtamasis ryšys, aišku, daro įtaką ir politikų veiksmams, ir jų kokybiškesniam valdymui.
Faktas, kad tiesiogiai išrinkto mero yra didesnė atskaitomybė miestui ir jo žmonėms, todėl žmonės noriai balsuoja už žmones tiesiogiai. 2015 metais savivaldos rinkimuose sugadintų biuletenių, kai balsuojama už merą, buvo perpus mažiau, nei kai balsuojama už partiją. Tai rodo, kad vis dėlto yra aktualu už žmones balsuoti.
Jau turbūt visi puikiai žinome, kad absoliuti dauguma visuomenės palaiko šį sprendimą. Labai džiaugiuosi matydama, kad nėra užsirašiusių dėl motyvų prieš, ir tikiuosi, kad visi balsuosime vieningai už tiesioginius merų rinkimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jau yra. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, niekas nesiginčija, kad tiesioginiai merų rinkimai tikrai patenkina visuomenės lūkesčius, tačiau labai gaila, kad Konstitucijoje tik lakoniškai pasakyta, kad meras renkamas tiesiogiai, ir jokiu būdu neapibrėžiamos jo funkcijos, todėl įstatymų leidėjams ir ypač valdančiajai daugumai lieka galimybė merą palikti vien tik juostelių karpytoju, nesuteikti jokios realios valdžios arba įvesti kokią nors neaiškią sistemą savivaldybėje, kur bus mažai bendro darbo.
Labai gaila, Seimo narių buvo siūlyta, kad aiškiau būtų apibrėžtos mero funkcijos, bet valstiečiai ir liberalai apsisprendė eiti kitu keliu – numatyti mero funkcijas tik įstatyme. Tai neina balsuoti prieš, bet būtų geresnis pirmasis variantas, kad mero funkcijos būtų apibrėžtos Konstitucijoje, kaip mes, Seimo nariai, siūlėme.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš tiesų šiandien mes turbūt taisome tą situaciją, kuri nebuvo sutvarkyta 2014 metais, kuomet tuometinis Seimas, spręsdamas klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų įvedimo, nuėjo lengviausiu keliu, tai yra pakeitė tik Vietos savivaldos įstatymą, nors jau ir tada Teisės departamentas sakė, kad reikia koreguoti ir Konstituciją, įtraukti tiesioginio mero sąvoką į Konstituciją. Deja, tada neieškota bendro sutarimo tarp frakcijų ir ta politinė valia buvo išreikšta tik įstatyme.
Akivaizdu, kad ši situacija negalėjo ilgai tęstis ir 2019 metais mes kartu su kolegomis, 45 kolegomis, kreipėmės į Konstitucinį Teismą. Jis pernai išaiškino šią situaciją, kuri, man atrodo, ir taip visiems buvo aiški. Džiaugiuosi, kad tikrai radome kompromisų ir dabar žengiame antrą tvirtą žingsnį, tačiau liks dar du maži žingsneliai, tai yra priimti Rinkimų kodeksą ir pakoreguoti Vietos savivaldos įstatymą. Man atrodo, kolegos S. Šedbaro darbo grupė parengė tikrai labai optimalią Vietos savivaldos įstatymo redakciją ir turbūt visiems kaip dūmas išsisklaidė tos abejonės, kad tiesiogiai išrinktas meras bus silpnesnis. Man atrodo, kaip tik meras su savo įgaliojimais bus stipresnis, tačiau stiprinama ir vietos demokratijos situacija, nes nebeliks pagundų įvesti 30 sekundžių demokratijos, kaip dabar yra kai kuriose savivaldybėse. Ir šioje situacijoje, man atrodo, vietos savivaldoje tikrai demokratija labiau įsitvirtins. Pamatysime visai kitokią situaciją ir bendruomenėms labiau rūpės jų sprendžiami dalykai vietos savivaldoje.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Mes, kaip frakcija, visada pasisakėme už tiesioginius merų rinkimus, todėl ir šiandien balsuosime taip pat už. Neabejojame, kad žmonių valia patiems pasirinkti, kas vadovaus jų miestui ar rajonui, yra neginčytina ir jokiems politiniams žaidimams čia tikrai nėra vietos. Lyg ir visi šiandien ir visą tą laiką, kai mes diskutavome dėl šios pataisos, lyg ir sutikome, kad merai turi būti renkami tiesiogiai. Aš neabejoju, kad ir šiandien mes taip apsispręsime. Tačiau lieka dar labai daug darbų, kuriuos reikia nuveikti, Vietos savivaldos įstatymas, todėl tikiuosi, kad svarstymo stadijoje jau dėl to įstatymo kokių nors staigmenų nebus ir tas darbas, kurį atliko darbo grupė, tikrai bus palaikytas. Šiandien balsuojame už tiesioginius merų rinkimus, už tai, kad merai būtų kur kas stipresni, ir už tai, kad žmonės dar labiau įsitrauktų į vietos savivaldos reikalus. Taigi, palaikome.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Primenu, kad balsuosime dėl Konstitucijos pataisų 10 val. 35 min. Taigi, jau netrukus.
10.12 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2) (antrasis priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2). Antrasis priėmimas. Motyvai. Už kalba A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų užsirašiau pasisakyti dėl Konstitucijos įstatymo, dėl Konstitucijos pataisos, dėl kurios norinčių pasisakyti populiarumas ženkliai mažesnis. Akivaizdu, matyt, dėl suprantamų priežasčių.
Leiskite priminti, kad 2004 m. balandžio 6 d. buvo įvykdytas apkaltos procesas tuo metu Prezidento pareigas ėjusiam R. Paksui. Apkaltos procesas yra politinis procesas. Šiandien turime 2022 m. balandžio 21 d. Bausmė, kurią vieni politinio lauko veikėjai įvykdė ir įgyvendino kitiems politinio lauko veikėjams, šiandien jau trunka 18 metų ir 15 dienų. 18 metų ir 15 dienų. Taip, gerbiami kolegos, trunka tai, ką iš principo šiandien galima vertinti skirtingai. Ir, matyt, nuo to paties proceso vertinimo šiandien reikėtų susilaikyti vien dėl labai paprastos priežasties, kad nemaža dalis tada dalyvavusių tame procese ir šiandien sėdi čia, šioje posėdžių salėje. Todėl nešališkas vertinimas, matyt, bus tik ateities kartų ateityje pakankamai tinkamas.
Tačiau 18 metų ir 15 dienų jau trunka ne tik nuosprendžio vienų politikų paskelbimas kitiems politikams, tačiau 18 metų ir 15 dienų jau trunka ir nekreipimas… Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų neįgyvendinimas Lietuvos Respublikos teisinėje bazėje. 18 metų ir 15 dienų jau trunka keršto, politinio revanšizmo nuotaikos ir baimė. Baimė politinės konkurencijos, kuri ir buvo pagrindinė priežastis to, kad šiandien mes turime tokią sankciją, kurios nėra Baudžiamajame kodekse už jokį kitą nusižengimą – nei už nužudymus, nei už panašius.
Jeigu mes pažiūrėtume į tuo metu įvykdytus neva nusižengimus, tai nemažai prezidentų, visi prezidentai, kurie ėjo pareigas po to, mano asmenine nuomone, įgyvendino ir įvykdė daug didesnius pažeidimus, negu tuo metu buvo įvykdyta. Todėl nėra geresnio laiko kaip dabar ištaisyti klaidą…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MAZURONIS (DPF). …pamiršti politines nuoskaudas, pamiršti politinį revanšizmą ir atitaisyti tai, ką reikėjo atitaisyti jau ženkliai seniau.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – motyvai už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų jau praėjo 11 metų nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad turi būti priimtas toks sprendimas, kad amžinas pareigų draudimas negalimas pagal Žmogaus teisių konvenciją, ir Lietuva galėjo dar anksčiau pasimokyti iš tokių Žmogaus Teisių Teismo sprendimų. Ne vien dėl to buvo priimtas toks panašus sprendimas, nes jau keli dešimtmečiai Strasbūro teismas laikosi tos praktikos, tačiau niekaip nepavyko Seime iki tol sutarti. Iš tiesų, jei mes šiandien priimsime tą Konstitucijos pataisą, tas amžinas draudimas baigsis. Tiesa, jį įvedė ne Seimas. Jį įvedė Konstitucinis Teismas. Seimas įstatymu buvo nustatęs tik penkerių metų draudimą, bet po Konstitucinio Teismo nutarimo taip išėjo, kad įstatymas buvo pataisytas. Raginu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, nė vienas iš mūsų tikrai nėra sužavėtas tuo, už ką dabar balsuosime. Kai buvo Seimo politinė valia neveikiama Žmogaus Teisių Teismo, mes balsavome, kad vis dėlto būtų neribotam laikui apribojama galimybė kandidatuoti į Seimą priesaiką sulaužiusiam asmeniui. Mes labai rimtai vertinome priesaikos davimą. Bet šiandien turime kitokią teisinę situaciją, privalome gerbti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
Beje, dar paminėsiu, kad prieš kelias savaites Europos Žmogaus Teisių Teismas nepripažino pažeidimo dėl N. Venckienės nemaža dalimi dėl to, kad Seimas baigia Konstitucijos pataisos priėmimą dėl dešimties metų. Už tai mes dabar balsuosime. Taigi nereiktų sakyti, kad čia yra dalykai susiję vien su R. Paksu. Yra jau daugiau priesaiką sulaužiusių Seimo narių, ir šiandien turime išspręsti tą klausimą taip, kaip yra išsprendęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Tikiuosi, kad užbaigsime šią istoriją šiandienos balsavimu.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tikrai ne pirmą kartą balsuosiu šiuo klausimu ir dar nė karto nebalsavau už. O pirmą kartą balsuosiu už. Balsuosiu už taip, lyg burnoje būtų įberta žvyro sauja, o ją įbėrė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Bet gyvendamas teisinėje valstybėje suprantu, kad teismų sprendimus reikia gerbti, niekur nesidėsi. A. Mazuronis, kuris buvo tvarkietis, dabar darbietis, turėtų suprasti, kad čia mes ne vien apie R. Paksą šnekame. Buvo daugiau tokių veikėjų. Buvo L. Karalius ir jis sulaužė priesaiką, buvo A. Sacharukas, dėl jo neužteko balsų, kai salėje balsavome, kad jis sulaužė priesaiką. Buvo N. Venckienė, buvo K. Pūkas, jis pats pasitraukė, kai artėjo apkalta. Tai čia tokių veikėjų buvo ir daugiau, kuriems arba grėsė apkalta, arba buvo apkalta. Mielieji, tai tikrai nėra tie asmenys, kuriuos mes turėtume kaip žvaigždes į savo Lietuvos politinę vėliavą įsisegti. Atsiprašau, Mazuroni, čia nėra mūsų politinė žvaigždė. Asmenys, dabar, bent jau šitos agresijos akivaizdoje, taip atvirai bendradarbiavę su Rusija, nėra jokie mūsų politikos pavyzdžiai. Balsuoju skaudančia širdimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas jau netrukus, nuo 10 val. 35 min.
10.19 val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599(2) (antrasis priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599(2), antrasis priėmimas. Motyvai. Už kalba M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiama Pirmininke, kolegos, šiek tiek cituosiu, bet manau, kad svarbu.
Nacionalinis parlamentas, siekdamas užtikrinti tinkamą visų demografinių grupių atstovavimą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime tėra vienas parlamentaras, kuris yra jaunesnis nei 30 metų. Turbūt įtariate kuris? Išsiduosiu – toks kaunietis. Ir vienintelis, kuris jau neilgai, bet dar atitinka jaunimo apibrėžimą, tai yra asmenys nuo 16 iki 29 metų amžiaus. Taigi galiojančio amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Turėtume ne siaurinti, o plėsti atstovavimą Tautos atstovybėje.
2022-ieji buvo paskelbti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jaunimo metais. Vienas iš tikslų, kurio siekiama šių proginių metų kontekste, yra jaunimo įgalinimas. Sprendimas į Lietuvos Respublikos Seimą leisti kandidatuoti mūsų piliečiams nuo 21-erių būtų ne tik labai aiškus simbolis, tačiau ir praktinis žingsnis, kuris leistų jauniems žmonėms suprasti ir pajausti, kad jų nuomonė yra girdima ir vertinama.
Standartas ES šalyse bei jau nusistovėjusi tvarka Lietuvoje, taikoma kituose rinkimuose, tai yra Europos Parlamento bei miestų tarybų, yra šiaip savaime titaniški argumentai, jau nekalbant apie tai, kad didžiausia jaunimo organizacijas vienijanti organizacija LiJOT, 70 nacionalinių jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų vienijanti, pritaria šiai iniciatyvai, o Seimo darbotvarkėje šis klausimas yra jau trejus metus. Taigi giliai išdiskutuotas ir sėkmingai perėjo dvi priėmimo stadijas iš trijų. Taigi pasiekime finišo tiesiąją šiandien ir Lietuva taps atviresnė savo visaverčiams piliečiams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai žaviuosi ir didžiuojuosi Lietuvos gabiu jaunimu, siekiančiu savo tikslų, bet paprastai gyvenime būna taip: pradžioje mokaisi, po to jau gali mokyti, dar po to gali mokyti mokančius. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo žavesį, ir 21 metai turbūt tikrai yra ne tas laikas, kai ant savo pečių turi užsikrauti didžiulę atsakomybę valdyti šalį. Norint valdyti šalį, būti parlamento nariu, reikia bent jau baigti mokyklą, turėti kokį nors išsilavinimą. Visuose parlamentuose paprastai būna priekaištas, kad per mažas išsilavinimas, ne tokių profesijų parlamentarai, o dabar 21 metų žmogus, gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei.
Aš manau, kad norint vadovauti valstybei reikia turėti bent jau minimalios gyvenimo patirties. Tokio amžiaus jaunimui pirmiausia gal reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, o tada ateiti į parlamentą. Šiaip jau parlamentas yra ne vieta mokytis, čia reikia kurti įstatymus, kurie vestų mūsų šalį į klestėjimą, o ne vien tik sudaryti galimybę jauniems žmonėms. Juk galimybių yra sudaryta. Gal pradėkime nuo rajono tarybos, nuo mokinių parlamento, įgaukim tam tikrų įgūdžių, o tada jau į Seimą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu mes norime geresnio, platesnio, kokybiškesnio atstovavimo, tai Seimo sudėtis turėtų kuo labiau atspindėti visuomenės sudėtį. Vadinasi, reikia ir jaunų žmonių, reikia ir vyresnių žmonių, reikia daugiau moterų, reikia vyrų – reikia visų, reikia tos įvairovės.
Kalbant apie jaunimą, jaunimas išties atneša ir naujų temų į politinę darbotvarkę. Jaunimas domisi ir daug kalba apie klimato kaitą, žmogaus teises, gyvūnų gerovę – tai yra tos temos, kurios dažnai ateina iš jaunų žmonių. 25 metų amžiaus cenzas, kaip žinome, yra Europoje didžiausias ir jį taiko, kaip irgi daugelis turbūt žinote, vos keturios šalys, tai yra Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva yra likusi. Daugelyje valstybių, net 18 valstybių, yra galimybė nuo 18 metų kandidatuoti į parlamentus. Į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų. Ar ten darbas yra mažiau atsakingas, ar reikalaujantis mažiau žinių ir kompetencijų? Turbūt nesiskiria tas atsakomybės laipsnis ar Europos Parlamente, ar Lietuvos Respublikos Seime. Taip pat žinome, kad į savivaldybių tarybas žmonės gali kandidatuoti jau nuo 18 metų, tai tas amžiaus tarpas nuo 18 iki 25-erių, na, išties yra didelis.
Manau, kad turime siekti kuo didesnio visų demografinių grupių atstovavimo. Ir kaip jau pirmas pasisakęs M. Matijošaitis minėjo, kad, net ir turėdami 25 metų amžiaus cenzą, mes turime vos vieną Seimo narį iki 30 metų. Tai rodo, kad tie rezultatai jaunimui galiausiai nėra tokie palankūs. Raginu visus balsuoti už ir turėti kuo platesnę, įvairesnę Seimo sudėtį kitoje kadencijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nesu kategoriškai prieš, tačiau šiuo klausimu susilaikysiu, nes, manau, Seimo narys turėtų bent kažkiek turėti kokios nors gyvenimiškos patirties, kaip čia mano kolega J. Jarutis minėjo, bent pabaigti mokslus, galbūt dalyvauti savivaldybės rinkimuose ir panašiai.
Pagrindinis palaikančių šį projektą argumentas yra tinkamas demografinių grupių atstovavimas. Pagal tai turėtume vadovautis, kad Seime turėtų dalyvauti ir moksleiviai, galbūt kažkokie pradinukai ir taip toliau. Mes galime kalbėti iki kraštutinumų. Mano požiūriu, visgi Seimo darbo kokybė… Mes dažnai kalbame apie kokybiškus projektus, kad mes siekiame tos kokybės, kad būtų diskutuojama, kalbama, tad, manau, turėtų būti toks požiūris, kad Seimo nariai irgi turėtų tą kokybę užtikrinti kokiais nors savo įgūdžiais. Todėl dėl šito klausimo aš susilaikysiu ir kviečiu kitus taip pat susilaikyti. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, visų pirma aš norėčiau padėkoti Seimo Pirmininkei ir jaunimui, kurie inicijavo šią Konstitucijos pataisą. Iš tiesų jaunimas nori būti visaverte Lietuvos politikos dalimi. Didžiausias paradoksas yra tas, kad į savivaldos tarybos narius, į merus asmenys gali kandidatuoti nuo 18 metų. Į Europos Parlamentą gali kandidatuoti Lietuvos piliečiai, sulaukę 21 metų, o 25 metų riba, kurios reikėtų sulaukti, yra tikrai perteklinė. Jeigu Europos Parlamente 21 metų ar 22 metų Lietuvos piliečiai gali priimti sprendimus, kuriuos vėliau įgyvendins Parlamentas, man atrodo, čia yra labai didelis paradoksas, ir tos visos abejonės, kurias girdėjome iš J. Jaručio ir kito kolegos, yra perteklinės ir visiškai nepagrįstos.
Man atrodo, mes turime pasitikėti jaunais žmonėmis, nes kai kurių jaunų žmonių kompetencija yra ne mažesnė – jie labai aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, nevyriausybinėse organizacijose ir savo patirtį pradeda kaupti nuo 14 metų ar 16 metų. Kaip ir minėjau, jų kompetencija kartais tikrai net nenusileidžia dabartiniams Seimo nariams.
Visus tuos, kurie abejoja, tikrai kviečiu palaikyti, nes šiandien parlamente mes turime tik vieną parlamentarą, kuris atitinka jaunimo amžiaus kriterijų – 29 metai. Šis įstatymo projektas – Konstitucijos pakeitimas, nereiškia, kad automatiškai jauni žmonės pateks į Seimą. Jūs visi puikiai žinote, kiek turėjote įdėti pastangų, kad būtumėte čia, parlamente. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš iš tikro palaikyčiau, jeigu būtų leidžiama kandidatuoti į Seimą nuo 16 metų. Tikrai parlamentarai turi atstovauti ir vaikams, ir paaugliams, ir visiems žmogaus gyvenimo etapams. O dabar mes matome, kokių naujovių atnešė naujausia partija: narkotikų, partnerysčių, homoseksualų teisių, atnešė įvairiausių profesionalių homoseksualų, kurių dar nebuvo ir neturėjome, atnešė visišką supuvimą į Seimą. Taip pat alkoholio prekyba ir liberalizavimas. Jie nieko daugiau nesugalvojo. Klausykite, štai kokį mes užsiauginome jaunimą. Laužo konservatoriams rankas: jeigu nelegalizuosite narkotikų, išeisime iš valdančiosios daugumos. Šantažuoja visą Seimą, Lietuvą šantažuoja. Baisu! Klausykite, dar mažai jums šitos Laisvės partijos? Dieve tu mano, apsaugok jau nuo jų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad prieš tai kalbėjęs kolega P. Gražulis nebijo, kad po šitiek metų vis dėlto jį vienmandatėje palauš koks nors homoseksualus jaunas asmuo.
Pereinant prie klausimo, iš tikrųjų esame vieni konservatyviausių Europoje, kalbant apie amžiaus cenzą parlamente. Tai nėra prasminga. Europos Parlamento rinkimai rodo, kad vis dėlto galimybės tapti… Kolegos, gal galima šiek tiek tylos, nes iš kairės ir dešinės čia raketos skraido. (Balsai salėje) Iš esmės yra sudėtingas procesas tuos rinkimus laimėti. Tikrai kolegos atkreipė dėmesį į tokius momentus, kad šalį valdys jaunas, nekompetentingas žmogus. Aš turiu priminti, kad vis dėlto esame parlamentinė respublika, šiuo atveju valdymas nėra vienasmeniškas, valdo 141 asmuo. Tas praskiedimas čia didelės tragedijos tikrai nesukeltų, koks asmuo bepatektų į Seimą.
Šiandien taip pat nėra keliami jokie reikalavimai dėl Seimo narių išsilavinimo. Mes čia turime įvairiausios patirties, įvairų išsilavinimą. Vis dėlto vertina rinkėjai. Visas šis procesas yra sudėtingas. Aš į tai žiūriu kaip į procesą ir į galimybę jauniems žmonėms. Laimėti rinkimus, matyt, pavyktų vienetams, bet net ir nelaimėję jauni žmonės turėtų galimybę padėti pagrindus ateičiai, tai yra dalyvauti rinkimuose, įgyti patirties. Sutikite, tikrai rinkėjai yra negailestingi. Vienas iš kriterijų yra žinomumas. Prasibrauti pro žinomus veidus jauniems žmonėms bus gana sudėtinga. Kuo anksčiau savo gyvenime jie ateis į šitą procesą, tuo didesnes galimybes turės sėkmingai įsilieti į procesą ateityje. To ir linkiu. Linkiu šiek tiek laisvės šiuo klausimu, nes pasaulis dėl to tikrai nesugrius.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirmiausia norėčiau atkreipti į argumentus, pasakytus pristatant šį projektą. Du argumentus išsakė gerbiami šio įstatymo teikėjai, tai yra neatstovavimas ir nieko neatsitiks. Pirmas argumentas buvo tas, kad neatstovaujamos 21 metų grupės. Šis argumentas neatlaiko jokios kritikos, nes tuomet neatstovaujamos ir 12, ir 5, ir 6 metų grupės. Argumentas „nieko neatsitiks“ manęs visiškai neįtikina.
Antras dalykas, apie ką aš noriu pakalbėti, tai apie brandą. Mes ginčijamės dėl dvejų, trejų, ketverių metų, tai yra 21 ir 25 metai. Aš galvoju, kad ir šitie, ir šitie yra jauni žmonės. Manipuliuoti pasakymu, kad nebus jaunų žmonių, tikriausiai nereikėtų. Labiau mes kalbame apie brandą. Todėl aš tikrai pritariu tiems žmonėms, kurie pasisakė prieš. Šie žmonės neturės išsilavinimo, nors, kaip suprantu, prieš mane pasisakiusiam pranešėjui tai yra visiškai normalu. Man tai nėra normalu, aš norėčiau, kad Seime būtų išsilavinę žmonės. Manau, kad žmonės turi turėti ir darbo patirties, ir gyvenimiškos patirties. Visada norisi, kad valstybę valdytų išsilavinę, turintys darbo ir visokios kitokios patirties žmonės. Ačiū. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Mums liko pusantros minutės iki balsavimo pradžios. Aš tik priminsiu, Statuto 171 straipsnis sako, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.
Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Tikrai šiandien šiek tiek neįprasta diena, nes labai retai pasitaiko, kad tą pačią dieną balsuotume net dėl trijų Konstitucijos pataisų. Netrukus pradėsime balsavimą. Prašom užimti vietas.
10.35 val.
Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-640(2) (antrojo priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, pradedame balsavimą. Pirmiausia apsisprendžiame dėl 1-2 klausimo – Konstitucijos kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640(2), dėl tiesioginių merų rinkimų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 135 Seimo nariai: už – 135. Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimai priimti. (Plojimai) (Gongas)
10.36 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-619(2) (antrojo priėmimo tęsinys)
Dabar turime apsispręsti dėl 1-3 klausimo – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-619(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 135 Seimo nariai: už – 134, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimas priimtas. (Gongas)
Prašom, Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, kažkaip reikia praskaidrinti nuotaiką, mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKĖ. Įskaitysime. Ačiū.
10.37 val.
Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4599(2) (antrojo priėmimo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl 1-4 klausimo – Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4599. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 101, prieš – 4, susilaikė 22. (Plojimai) Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimas priimtas. (Gongas) Dėkoju ir sveikinu su svarbiais sprendimais.
Toliau posėdžiui pirmininkaus P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prašom jūsų neišsiskirstyti, nes dar nesibaigęs balsavimų intervalas. Mes galėsime apsvarstyti ir priimti pataisas, nes kitas klausimas yra pataisų. Aš siūlau susikaupti ir neišsibarstyti.
10.38 val.
Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2). Aš prašau pranešėjo gerbiamo A. Syso ar… M. Lingė, prašom. Gerbiamas M. Lingė, man parašyta ne taip. Prašom į tribūną. Dėl 1 straipsnio turime Teisės departamento… komitetas pritarė. Čia nesustosime. Ir turime dėl 1 straipsnio Seimo narių L. Savicko, T. Tomilino… Galbūt sudarysime progą Seimo nariams pristatyti. Gal gerbiamas L. Savickas? Įjungė mikrofoną, prašom pristatyti.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turime dėl tikrai svarbaus momento apsispręsti. Pateiktas pasiūlymas juda teisinga kryptimi. Turime sudaryti lankstesnes sąlygas grįžtantiems anksčiau į darbą. Jeigu jau norime tai daryti tik viešajame sektoriuje, tai visas teisines galimybes jau turime. Jau dabar galiojantys įstatymai leistų taikyti sutarimus, praplėsti kolektyvines sutartis, iš tikrųjų ši nuostata galėtų būti taikoma viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau norima judėti įstatymo keliu. Jeigu judame įstatymo keliu, turime vadovautis tuo, kad įstatymas turi būti teisingas visiems ir taikomas visiems vienodai. Dėl to yra pateiktas pasiūlymas dėl įstatymo pakeitimo. Juo siūloma ir laikytis tos nuostatos, bet kad ši nuostata būtų taikoma vienodai tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus sektoriaus darbuotojams.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Trišalės tarybos posėdžio metu buvo labai aiškiai sutarta tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų dėl bendro matymo, kad jeigu jau taikome nuostatą – einame įstatymo keliu, tuomet vis dėlto turėtų būti taikoma visiems, o jeigu einame viešojo sektoriaus keliu, tuomet yra kolektyvinių sutarčių kelias.
Dėl to, manau, kolegos, turime esminį apsisprendimą, galima tikrai gera kryptimi judantį projektą patobulinti iki tokio, kad bendru sutarimu jį priimtume ir taikytume šias nuostatas visiems, nediskriminuodami privataus sektoriaus darbuotojų. Tikiuosi jūsų palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Kadangi labai daug Seimo narių pasirašė, ar galime laikyti, kad yra 29? Gal rankas pakelkite, kas pritariate, kad tiesiog svarstytume. Matau, kad tikrai bus. Svarstome šį pasiūlymą. Komiteto nuomonė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Už pataisą, už siūlymą balsavo 5, susilaikė 7. Tiesiog noriu priminti, kad praeitą savaitę mes balsavome už analogiško turinio pasiūlymą, Seimas jau buvo apsisprendęs tam nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų už kalba gerbiamas L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų svarbus siūlymas dėl geresnio darbo ir šeimos derinimo. Tačiau norisi, kad Seimo Pirmininkės pasiūlytas šeimų paketas būtų ne tik šeimoms, dirbančioms viešajame sektoriuje, bet būtų ir šeimoms, dirbančioms visur, nes visos šeimos yra lygios mūsų šalyje ir išgyvena tuos pačius darbo ir šeimos derinimo iššūkius.
Jau svarstymo stadijoje sakiau ir minėjau skaičius, kad pagal statistiką viešajame sektoriuje yra geresnės darbo ir šeimos derinimo sąlygos, geresnės darbo sąlygos apskritai, todėl svarstydami darbo ir šeimos derinimo sprendimus ypač turime žvelgti į privatų sektorių. Jeigu mes nepriimsime šio pasiūlymo, išeis taip, kad privačiame sektoriuje dirbantys žmonės, dirbančios šeimos, dirbančios moterys, auginančios vaikus iki trejų metų, turės mokėti pinigus viešojo sektoriaus moterims ir šeimoms, kad jos galėtų turėtų 4 dienų savaitę. Kitaip sakant, nėra taip, kad viešasis sektorius turi kažkiek pinigų ir juos padalina kaip nori tam, kad užsitikrintų 4 dienų savaitę, bet visa visuomenė, tai yra ir privatus sektorius, kuriam mes neduodame 4 dienų savaitės, turi sumokėti mums, viešajam sektoriui, kuris savo motinas galės išleisti, ir tiek. Tai nėra gerai. Todėl siūlome pritarti šiam pasiūlymui ir turėti lygias sąlygas tokiame svarbiame įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad mes iškart balsuosime dėl pasiūlymų, todėl siūlau neišsiblaškyti. Dabar, kai dar nesibaigė balsavimų langas, mes turime galimybę apsvarstyti pasiūlymus ir visą įstatymą, nes kitaip mes turėtume kelti bala žino kada.
Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro pasiūlymas šiek tiek keistas. Man atrodo, kad privačiame sektoriuje žmonės dirba tikrai daugiau ir gal sunkiau, nes privatus daugiausia yra verslas. O valstybiniame sektoriuje, viešajame sektoriuje, vis tiek gal nėra tokios priežiūros, tokių reikalavimų, kokie yra privačiame sektoriuje. Tai sukuriame dvigubus standartus. Tie dvigubi standartai tikrai kiršins visuomenę, todėl manau, kad tikrai negalima tokiu keliu eiti. Jeigu jau mes darome lengvatą, tai neskirstykime, ar viešasis sektorius, ar privatus sektorius, darykime visiems tokias pačias lengvatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl pasiūlymo. Jį pristatė gerbiamas L. Savickas. Komitetas nepritarė. Balsuojame. Apsispręsime balsuodami. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių L. Savicko, T. Tomilino, A. Dumbravos, G. Kindurio ir kitų pasiūlymo dėl 1 straipsnio.
Užsiregistravo 116, balsavo – 116: už – 52, prieš – 31, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat dėl 1 straipsnio buvo Seimo narių I. Kačinskaitės-Urbonienės, V. Giraitytės-Juškevičienės ir kitų. Kas pristatytų? Gerbiama Ieva. Prašau. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, mes kartu su Darbo partijos frakcijos nariais norime užtikrinti, kad Darbo kodekse būtų sudaromos realios galimybės pasiekti įstatymo projekte nurodytus tikslus, tai yra plėsti pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę ir sudaryti galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą. Mes, kaip Darbo partija, siekiame, kad visi Lietuvos darbuotojai būtų lygiateisiški ir jiems būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas, įgyvendintas nepažeidžiant nė vieno darbuotojo teisių. Net Teisės departamento išvadoje yra teigiama, kad toks reguliavimas, kai išskiriama viena socialinė grupė, šiuo atveju – tik valstybės sektorius, gali ir greičiausiai prieštarauja Konstitucijai. Todėl kviečiame atkreipti dėmesį ir ištaisyti šią klaidą, kol dar ne vėlu.
Dar daugiau, noriu pasakyti, kad šiuo metu mes kaip tik perkeliame Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčių asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ten 9 straipsnyje būtent kalbama apie lanksčias darbo sąlygas ir susitarimus tarp darbuotojų ir darbdavių, jie turi būti motyvuoti. Kaip tik šiuo pasiūlymu mes siūlome įtvirtinti visiems vienodas galimybes teikti prašymus dėl 4 dienų darbo savaitės tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų, ir įpareigoti darbdavius motyvuotai atsakyti dėl tokio prašymo tenkinimo arba netenkinimo. Tai padarytų gerą precedentą, leistų šį modelį išbandyti, tačiau nesudarytų išskirtinių sąlygų tik valstybės sektoriuje. Labai kviečiu palaikyti ir būti atidiems dėl priimamų teisės aktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Už balsavo 5, susilaikė 7. Tiesiog panašus siūlymas į prieš tai buvusį, dėl kurio apsispręsta, kad būtų taikoma plačiai visiems, tik atsirandanti nauja nuostata dėl to, kad būtų darbdaviai įpareigoti motyvuotai atsakyti, kodėl nesuteikiama. Dėl šio argumento pastebėtina, kad tai įveltų į nuolatinius darbdavio ir darbuotojo ginčus. Tos konfliktinės situacijos, na, iš tikrųjų neprisidėtų prie atmosferos darbe. Tai tiesiog siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar norėčiau atsiklausti, ar manome, jog yra 29 palaikantys? Gal galėtumėte pakelti rankas, kas palaiko I. Kačinskaitės-Urbonienės… Yra. Gerai, tada svarstome. Už kalbės L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų teisingai pastebėjo ir komiteto pirmininkas, tai yra labai panašūs projektai, prieš tai buvęs projektas, bet jis yra šiek tiek lankstesnis. Nėra tokios prievolės, bet kalbėdami su darbdaviu kiekviena mama ar tėtis, kuris prižiūri ir yra sugrįžęs į darbą anksčiau, iki trejų metų, kol vaikas dar auga, tai tikrai gali sudaryti tas sąlygas ir suderinti. Tai diskusijų objektas. Jeigu, sakysime, ten nesutinka, tai turėtų pateikti motyvuotą paaiškinimą, dėl kokios priežasties šiandien jis negali sudaryti tokių sąlygų. Gali būti po mėnesio, o gal ir bus galimybė.
Manau, tikrai reikėtų pritarti, nes mes bent surandame kompromisinį variantą, kad visi dirbantieji, kurie anksčiau sugrįžta į darbą, turi tokią teisę ir tokią galimybę. Tikrai manau, kad mes visi sutinkame, kad niekuo nesiskiria vaikas, augdamas su mama, kuri dirba viešajame sektoriuje ar ji dirba privačiame sektoriuje. Tai tikrai neturėtų būti išskirtinių sąlygų. Pranešėja teisingai pasakė, kad tai iš tikrųjų yra ir Konstitucijos pažeidimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Sveiki. Nelabai suprantu, tiesą pasakius, tų argumentų, nes valstybė, kuri iš esmės atsakinga pirmiausia už viešąjį sektorių, gali vykdyti ir visokias skatinimo priemones ir gali, sakysim, tada pamatuoti ir savo kaštus, ir vykdyti. Dabar kokiu pagrindu mes galime ką nors primesti privačiam sektoriui ir kas, pavyzdžiui, kompensuos ir netektis, ir visus kitus dalykus? Dabar mes paprasčiausiai pasakome verslui – jūs privalėsite laikytis tam tikrų taisyklių. Nežinau, kai aš dirbau privačioje įstaigoje, atsimenu, daug iškildavo klausimų, kai, pavyzdžiui, valstybė nutaria man kaip darbdaviui pabloginti kažkokias sąlygas. Dabar sakoma labai elementariai – motyvuotas kažkoks tas raštas. Man atrodo, labai teisingai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas sakė, kad čia iš esmės būtų darbo ginčo nuolatinis dalykas, kas yra ta motyvacija. Čia man primena, kaip per vieną krizę darbuotojai turėdavo rašyti motyvuotus raštus, kodėl jie nori gauti atlyginimą. Yra visiška nesąmonė. Aš šiuo atveju tikrai siūlyčiau pradėti nuo valstybės sektoriaus ir siūlyti privačiam sektoriui… Privatus sektorius gali priimti tuos nutarimus ir be mūsų iniciatyvų ir nurodymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norėjau pasitarti. Kadangi jau viena minutė po balsavimo lango, bet dėl šio pasiūlymo ar galime apsispręsti? Patį įstatymą jau keltume į balsavimo langą, nes ten dar bus motyvai ir taip toliau. O dėl pasiūlymo tada, jeigu niekas neprieštarauja, paleiskime balsavimą. Dėl ką tik pristatyto I. Kačinskaitės-Urbonienės ir kitų Seimo narių pasiūlymo apsispręskime balsuodami ir vėliau jau balsavimų šiame etape tada nebebus. Bus tiktai kaip numatyta, bent jau numatyta yra 11 val. 55 min., tai jeigu kas nors labai nepasikeis darbotvarkėje, taip ir bus. Dabar balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 50, prieš – 24, susilaikė 41. Taigi pasiūlymui nėra pritarta. Visus pasiūlymus apsvarstėme.
Dabar galėtume pereiti pastraipsniui procedūrą. Ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar motyvai. Už norėtų kalbėti gerbiama O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju pirmininkui. Labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Tai labai aktualu šeimoms, o ypač moterims, auginančioms mažus vaikus, nes tai galimybė derinti šeimos įsipareigojimus ir darbą. Greičiau grįžti į darbo rinką, neprarasti kvalifikacijos ir karjeros galimybių, o tai vėliau lemtų ir mažesnius darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus tarp moterų ir vyrų. Mes, socialdemokratai, sakėme ir sakome, kad ši grupė galėtų būti dar didesnė. Tai yra siūlėme, kad tiek socialiniai darbuotojai, tiek slaugytojai galėtų dirbti 4 darbo dienas gaudami tą patį atlygį, nes krūviai yra nežmoniški, darbuotojai perdegę, darbo atlygiai maži. Tai ypač aktualu dirbantiems viešajame sektoriuje. Todėl grįždama dar prie šeimų, auginančių mažus vaikus, ženkime nors mažais žingsneliais, bet sudarykime galimybes grįžti į darbo rinką ir neprarasti kvalifikacijos, o kartu dalintis šeimos įsipareigojimus auginant vaikus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas R. Žemaitaitis. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Atsiprašau, jeigu nėra R. Žemaitaičio, tada prieš kalbės gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Skauda širdį kalbėti prieš tokį iš principo pozityvų šeimai projektą, tačiau kaip Darbo partijos atstovė negaliu ignoruoti fakto, kad išskirtinės sąlygos sudaromos tik vieniems darbuotojams, tai yra darbuotojams, dirbantiems viešajame sektoriuje. Mes čia kalbame ne apie Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimą, kalbame apie Darbo kodekso straipsnių pakeitimą ir jis turėtų apimti visus darbuotojus. Todėl labai gaila, kad Seimas atmetė pasiūlymus, kurie būtų leidę sureguliuoti ir įstatymą taikyti visiems darbuotojams, visiems jauniems tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų, visiems padėti siekti geresnio darbo ir šeimos balanso, spręsti iškylančius iššūkius. Tikrai palaikau, kad turėtume eiti tuo keliu, tačiau griežtai nesutinku, kad mes čia, Seime, priimtume antikonstitucinius įstatymus, kurie leis ir sudarys išskirtines galimybes tik vienai darbuotojų grupei.
Neabejoju, kad šis įstatymo projektas galėtų grįžti į Seimo salę ir būti patobulintas, tačiau šiandien už tokį įstatymo projektą negalėsiu balsuoti, todėl kviečiu, kolegos, susilaikyti ir taip parodyti, kad palaikymas iš principo yra, tačiau vienos darbuotojų grupės išskyrimas tikrai neatspindi tų lūkesčių, kurių tikisi visi Lietuvos darbuotojai.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Motyvai už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš nesutinku su kolegomis, vis dėlto tas pernelyg dažnas mėtymasis prieštaravimo Konstitucijai korta turėtų būti naudojamas šiek tiek atsakingiau. Praktika kreipiantis į Konstitucinį Teismą labai dažnu atveju parodo, kad šita beletristika būna visiškai nereikšminga ir ne vietoje. Šiandien aš kaip tik džiaugiuosi, kad vis dėlto mes apsiribojome viešuoju sektoriumi, nes žengdami per didelius žingsnius mes galėjome sugriauti visą procesą. Na, nėra čia jokio prieštaravimo Konstitucijai.
Kolegos, privatus verslas yra laisvas taikyti daug daugiau priemonių tam, kad būtų lankstus ir paskatintų kokiomis nors formomis savo darbuotojus, tuo tarpu viešasis sektorius tų galimybių neturi. Ar tai reiškia, kad šitas visas procesas prieštarauja Konstitucijai? Matyt, nereiškia. Esminis momentas man apsisprendžiant, kodėl aš šiandien džiaugiuosi, kad vis dėlto nebuvo įtrauktas privatus verslas, tai buvo pačių verslininkų pozicija. Tai aiškiai demonstravo priešpriešą ir taip buvo užprogramuoti konfliktai, kurie būtų pradėję griauti procesą. Ir klausimas, ar tai būtų teigiamai atsiliepę darbuotojams, ar būtume matę padidėjusį atleidimų skaičių, kuomet visiškai lygiose vietose darbdaviams būtų buvę pradėta mojuoti įvairiomis kortomis, grasinama darbo ginčų komisijomis ir kitais momentais.
Iš esmės šiuo sprendimu, kaip esu ne kartą minėjęs, mes darome lankstesnį valstybinį sektorių. Privatus sektorius tikrai prisitaikys, jeigu jam trūks darbuotojų, jis tikrai ras būdų, kaip tas priemones taikyti. Ir šiandien jis yra laisvas taikyti ir keturių darbo dienų savaitę, jam niekas tų dalykų nedraudžia, tuo tarpu viešasis sektorius vis dėlto yra reguliuojamas teisės aktais. Tame sektoriuje, kuriame galime būti atsakingi už savo sprendimus, galime apsaugoti darbuotojus ir užtikrinti šitų nuostatų įgyvendinimą, šiandien tuo ir pasirūpinkime.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Iš tikrųjų gal tas viešasis sektorius galėtų visai nedirbti, nes mažai ir dirba. Štai, pažiūrėkite, aš jums pasakysiu konkretų pavyzdį. Baigėsi mano paso galiojimas. Elektroniniu būdu ieškau, kurioje savivaldybėje būtų greičiau pasikeisti tą pasą, visur eilės ne mažiau kaip mėnuo. Man žmonės sako, tai ką tu čia, nuvažiuok į vietą ir nebus nė vieno žmogaus. Vakar nuvažiuoju į Trakus – tuščia. Pasikeičiau per 5 minutes tenai. Štai kaip dirba viešasis sektorius. Tai kodėl keturias? Tegul išvis nedirba.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, nuo pat pradžių aš pasisakiau už projektą kaip apie diskusijos pradžią dėl to, kad mes galime trumpinti darbo laiką Lietuvoje ir visoje Europoje, nes tai veda į didesnį produktyvumą. Esame paslaugų ekonomika, esame aukštos pridėtinės vertės ekonomika, ir laikas šiandien yra labai svarbus išteklius. Būtent žmogaus gyvenimo komfortas kuria pridėtinę vertę, o ne buvimas darbe ir darbo valandų skaičius.
Tačiau mes turėjome šansą šiandien padaryti rimtą sprendimą, tai yra sutrumpinti darbo savaitę tėvams su vaikais. Tai būtų eksperimento pradžia, tačiau, deja, mes įteisinome papildomas privilegijas viešajam sektoriui Darbo kodekse. Tai yra naujas precedentas. Mano žiniomis, Darbo kodekse nėra papildomų privilegijų viešajam sektoriui, tokios praktikos mes niekada nesame turėję. Paprastai visas privilegijas įteisindavome kolektyviniais susitarimais, o tai yra daug labiau logiška, nes tada žmonės, kurie iškovoja tam tikras lengvatas sunkiomis derybomis su savo darbdaviais, ir yra verti tų papildomų lengvatų. Bet, žinoma, vertindamas visumą, vertindamas tai, kad reikia trumpinti darbo laiką ir skatinti žmonių rūpinimąsi savo gyvenimo kokybe, sveikata, šeima, vis dėlto balsuosiu už projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų tai labai svarbus žingsnis darbo ir šeimos derinimo, apskritai politikoje. Sveikinu Seimo Pirmininkę pateikus šį įstatymo projektą, mes jam pritarsime.
Šiuo atveju svarbu paminėti, kad tikrai išsakyta daug svarbių minčių tiek dėl Darbo kodekso, tiek dėl privataus, viešojo sektoriaus. Deja, mes turime sprendimą, kad šia teise naudosis, išskirtine teise naudosis, 32 valandų savaitės teise naudosis tik viešojo sektoriaus šeimos. Ir tai gali būti tikrai daug neteisingumo sukeliantis sprendimas visuomenėje. Įsivaizduokite: mamos kaimynės nuo pirmosios dienos vaikus augina vežimėliuose, paskui leidžia į darželius ir kažkuriuo metu viena motina pradeda dirbti 32 valandas per savaitę, kita 40 valandų. Kaimynėms, manau, tai yra aiški neteisingumo patirtis, kurios mes turime vengti, ypač mūsų Darbo kodekse, kuris užtikrina lygiateisiškumo principus visiems darbo santykius turintiems dalyviams. Taigi bet kuriuo atveju tai yra labai svarbus simbolinis veiksmas link 32 valandų darbo savaitės, o ją mes palaikome.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Nesu aš kategoriškai prieš, bet vis dėlto kyla daug abejonių. Pirmiausia, kaip ir sakiau, mes visi kalbame apie greitesnį sugrįžimą į darbo rinką, kvalifikacijos nepraradimą, tačiau mes tos vienos darbo dienos nekompensuosime kaip priežiūros vaikams. Ir, aišku, visi žmonės bus priversti grįžti į darbo rinką, daugelis bus priversti grįžti, nes mes svarstysime Ligos ir motinystės įstatymą, kur tie procentai sumažėja ir iš tokių faktiškai išgyventi bus neįmanoma, tad visi tėveliai, daugelis tėvelių, norės grįžti į darbo rinką žymiai anksčiau, negu baigsis priežiūros atostogos. Todėl manau, kad lyg ir norai neblogi, bet bendravimui su vaiku laiko tik mažės. Mes iki šio laiko turėjome 7 minutes per parą, o dabar galbūt sumažės iki 3 minučių.
Taip, galvojame apie save, apie savo karjerą, bet labai mažai galvojame apie vaikus. Labai ačiū. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad laikas balsuoti yra numatytas nuo 11 val. 55 min.
11.03 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2). Taip pat priėmimas. Šį pakeitimo projektą sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetai pritarė. Atskirai apsispręsti dėl šios pastabos mums nereikia. Taigi priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisą, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Pereiname prie motyvų. Už norėtų kalbėti I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Lietuvoje labai trūksta galimybių šeimoms – mamoms ir tėčiams, derinti karjerą ir vaikų priežiūrą. Trūksta galimybių ir iš tikrųjų trūksta paslaugų. Tokių kambarių atsiradimas yra viena iš tų papildomų paslaugų, kurios padėtų suderinti karjerą ir šeimą. Kai kurios tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus organizacijos jau taiko tokias praktikas ir jos yra labai pasiteisinusios. Užsienyje tokie vaikų priežiūros kambariai yra jau ne pirmus metus. Tos praktikos rodo, kad galimybė atsivesti vaikus į darbą didina ir darbuotojų motyvaciją, ir netgi darbo efektyvumą. Tyrimai rodo, kad darbovietės, suteikiančios galimybę prižiūrėti darbuotojų vaikus, darbuotojai yra labiau motyvuoti, matomas didesnis pasitenkinimas darbu, turbūt natūralu, kad išauga ir lojalumas darbdaviui. Tai tikrai yra jau pasiteisinusi praktika. Raginu visus palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš vėlgi nebūsiu prieš, labai daug gerų žodžių pasakė kolegė ponia Ieva, tačiau mane labiausiai jaudina galbūt tai, kad tai yra imperatyvas. Aišku, jeigu reikia, jeigu yra toks poreikis, prašom, steikime tuos kambarius, skirkime darbuotojus, įrenkime tuos kambarius, bet jeigu tokio poreikio nėra, aš nelabai suprantu, ką veiks tos darbuotojos, kam bus įrengiamas tas kambarys. Lėšos bus išleistos, o darbo kaip ir nebus. Bus uždėta varnelė, kad tas kambarys yra. Čia primena tuos gerus laikus – kaip kokia nors akcija. Yra poreikis, prašom, niekas nedraudžia, steigiame tuos kambarius, darome, skiriame darbuotojus. Dėl to imperatyvo man truputį ir neramu.
Antra priežastis. Mes vėlgi skirstome tuos darbuotojus į viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus. Čia jau apie tai kalbėta, tikrai nenorėčiau kalbėti. Todėl aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, išties reikia palaikyti. Įstatymas geras, reikalingas ir būtinas. Prisijungiu prie visų kolegės Ievos išsakytų argumentų. Tačiau, žinoma, reikia pasakyti ir apie tam tikras grėsmes, esančias šiame įstatymo projekte. Šiuo atveju aš kalbu tėvų vardu, tėvų, turinčių mažų vaikų, vardu, daugiavaikių tėvų, šeimų vardu. Iš tiesų darbas dažnu atveju tėvams būdavo ta vieta, yra vis dar ta vieta, kur galėdavo, buvo įmanoma, kaip pasakyti, laisvai atsipūsti nuo šeimyninių rūpesčių ir nuo įvairiausių buitinių vaiko priežiūros dalykų. Šiuo įstatymo projektu mes rizikuojame, kad tėvai gali būti diskriminuojami, tie rūpesčiai, tvyrantys namuose, gali persikelti ir į darbo atmosferą, į vienintelę ramybės oazę, buvusią iki šiol. Todėl man atrodo, kad įstatymo projekte dar, žinoma, galėjo būti ir tam tikrų saugiklių, jie padalintų laiką, kiek laiko tas vaikas būna mamos darbovietės vaikų kambaryje ir kiek laiko tėčio darbovietės vaikų kambaryje. Jaučiu, pagal šio įstatymo nuostatas gali atsitikti taip, kad vyrai, tėčiai, turintys mažus vaikus, gali būti tam tikra forma lengvai diskriminuojami. Ta vienintelė vieta, kur būdavo galima pailsėti darbe, gali tiesiog išgaruoti kaip lengvas dūmelis, kaip miražas, ir išgaruoti negrįžtamai. Todėl tų saugiklių galbūt ir buvo galima šiek tiek įdėti. Bet jeigu ir nėra, vis tiek reikia pritarti įstatymo projektui, palaikyti. Vis tiek turbūt geriau negu nieko.
PIRMININKĖ. R. Baškienė. Motyvai už.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Aš išties džiaugiuosi, kad Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį į problemą, pateikė jos sprendimo galimybę. Išties derinti šeimos ir darbo santykius yra nepaprastai svarbu, mes tai suprantame. Ar šio įstatymo pagrindu pavyks tai padaryti? Iš dalies pavyks. Valandinės priežiūros kambariai sudarys tam tikrą galimybę. Bet labai svarbu keisti darbdavių požiūrį. Ne tik darbdavių, bet rasti sutarimą ir eiti nuosekliai, pažangiai tuo keliu.
Dar būtina atkreipti dėmesį į sklandų ir atsakingą šio įstatymo įgyvendinimą. Neužtenka vien tik nuostatos, vien tik pozicijos. Kaip tai padarysime? Ar užtikrinsime kokybę? Ar tėvai jausis saugūs? Kaip kolega nuogąstavo, išsakė nerimą, kaip mes ten dirbsime, ar būsime ramūs dirbdami. Būtent ir yra kokybė, užtikrintumas, saugumas tų valandinės priežiūros kambarių ir ten dirbančių specialistų. Siūlau pritarti įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš niekaip nesupratau, kam reikalinga kažkokia prievarta, nes, man atrodo, kiekvienas tėvas ar motina myli savo vaikus, jais rūpinasi. Bet teisingai, šiandien labai trūksta vaikų darželių, ypač Vilniuje. Per 30 nepriklausomybės metų mes sugebėjome juos griauti. Tokiu būdu jau nereikės vaikų darželių. Čia, Seime, man atrodo, irgi daugiau dirba, vien Seimo narių yra 140, čia, prie šitos centrinės tribūnos, galės būti vaikų žaidimų aikštelė ir visi mūsų akivaizdoje galės žaisti. Aš manau, kad tokių dalykų reguliuoti įstatymu tikrai nereikėtų, gali būti rekomendacijos, gali būti siūlymai. Bet ką darys dabar tame darželyje, jūs man atsakykite? Tai jau neis vaikai į darželius? Kaip yra? Kas atsakytų man, uždarysime visai darželius dabar, jų jau nebus? (Balsai salėje) Supratau, vaikai nuo 21 metų eis į Seimą, tai gal jie dar neturės vaikų.
PIRMININKĖ. L. Nagienė – motyvai už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Manau, iš tikrųjų labai vykęs projektas ir laiku, nes mes visi, kas auginome vaikus, prisiminkime, kaip labai gerai būdavo, kad vadovas suprasdavo, kad jeigu ateina mama su vaiku, ji tikrai daug daugiau indėlio įdeda į savo darbą tuo momentu, kai yra rami, jeigu gali atsivesti savo vaiką. Ar netgi iš mokyklos tas pirmokėlis, kuris ateina, gali padėti savo kuprinę ir atsisėsti, pažaisti, papiešti ir palaukti, kol mamai pasibaigs darbo laikas. Tai mes pagalvokime ir apie vaikus. Mes kalbame tik apie darželinukus, aš kalbu ir apie pradinukus, kurie šiandien, laukdami popamokinio užsiėmimo, būrelio, neturi kur būti. Tai jiems geriausia ateiti pas mamą, kur bus ir sumuštinis, gal jis pavalgys, būdamas kartu su sau artimais žmonėmis. Tikrai kviečiu visus palaikyti šitą projektą. Tai nėra didelės investicijos, tai yra tokios minimalios, kad stalą nupirktų, žaislų atneštų, piešimo markerių, pieštukų. Tikrai kviečiu palaikyti šitą projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
11.12 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 18, 31, 164, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1301(2) (priėmimas)
Toliau judame pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1301. Priėmimas. Taikoma skubos tvarka.
Priėmimas pastraipsniui. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Projektą sudaro 12 straipsnių, dėl nė vieno iš jų nėra gauta… Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra, balsuosime numatytu laiku.
11.13 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 47 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1257(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – lydimasis Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 47 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1257(2).
Šį projektą sudaro keturi straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
11.13 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1258(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – lydimasis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1258(2).
Jį sudaro vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime numatytu laiku.
11.14 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1259(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.4 klausimas – lydimasis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1259(2).
Jį sudaro du straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.14 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-683 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2).
Jį sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Z. Balčytis – motyvai už.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tai labai nesudėtingas įstatymas, yra labiau keičiamos tokios nuostatos, daugiau techninio pobūdžio pakeitimai, straipsnių pavadinimai, atsiprašau, tai yra straipsnių numeravimas. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
11.15 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-9.2 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.15 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1290(2). Sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.16 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-10.2 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338(2). Šį pakeitimo projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
11.16 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394(2). Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių gauta Seimo nario A. Matulo pasiūlymų. Aš siūlyčiau šį klausimą apsvarstyti balsuoti numatytu laiku, nes negalime apsispręsti nesant visų Seimo narių Seimo salėje.
11.17 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-11.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1395(2). Taip pat priėmimas. Šį įstatymo pakeitimo projektą sudaro trys straipsniai.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, ar mes galime 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, pritarti? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat gauta Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
11.18 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 151, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1302, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1303 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 151, 39 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1302. Pateikimas. Kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį.
A. DULKYS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien teikiu su sveikatos reforma susijusių įstatymų pakeitimo paketą. Keletas žodžių apie pačią reformą, kad būtų aiškesnė šiandien teikiamų teisės aktų vieta bendrame pokyčių kontekste.
Taigi iš pradžių – koks mūsų tikslas ir kodėl reikia pokyčių? Tikslas, be abejo, yra kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o atvirai kalbant, – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne apskritai gyventi, o gyventi sveikai. Po susitikimo su sveikatos sistema žmogus turi galėti ne tik kvėpuoti, bet ir kuo greičiau sugrįžti į namus, į darbą, į visuomenę, aprūpinti savo šeimą ir toliau kurti savo gyvenimą. Gydytojai turi patirti ir moralinį pasitenkinimą savo darbu.
Kodėl reikia pokyčių? Sistema nuolat dirba, bet visi nuolat nepatenkinti. Daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, o gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos sveikatos sistemą būtina ryžtingai gydyti dabar. Kai kurios įstaigos pačios išnyks, jei neliks pacientų ir specialistų. Jei paciento saugumą iškeliame sau kaip svarbiausią akcentą, tai „reformos“ pagal metodą, kai problema sprendžiama gydytojui paskutiniam užgesinant įstaigoje šviesą, be abejo, nėra sąžiningas kelias.
Kodėl reikia pokyčių? Pernelyg didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, per mažai dėmesio ligų prevencijai, konkrečiam paciento atvejui. Noriu atkreipti dėmesį, kad net 83 % gyventojų, apklausų duomenimis, dėl kokybiškesnių paslaugų vyktų į regioninę gydymo įstaigą kitoje savivaldybėje. Mes turime puikius medikus, bet su gydymo įstaigų valdysena yra tikrai negerai. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir toliau pernelyg sutelkta į ligonines. Ne tik EBPO, bet ir Europos Komisijos tarnybos siunčia mums panašų signalą. Nuoga tiesa. Be abejo, galima pasirinkti gyventi saviapgaulėje.
Pažymėtina, jog signalai Seime yra išgirsti ir sveikatos reforma jau yra įgyvendinama. Dėl to ypač norėčiau padėkoti Lietuvos Respublikos Seimui už priimtus šiuos mums, visiems Lietuvos gyventojams, labai reikalingus sprendimus.
Tai yra, pirma, visuomenės sveikatos srityje siekiant optimizuoti nacionalinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą Seimas jau priėmė visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sistemą reglamentuojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimus. Taigi yra pradėta visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų pertvarka.
Antra, vystant regioninę funkcinę sveikatos priežiūrą šalyje išskiriami teritoriniai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio funkciniai regionai. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus universiteto ligoninių statusą reglamentuojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus pradėtos universiteto ligoninės Klaipėdoje steigimo procedūros. Klaipėdos universiteto ligoninės steigimo procedūras planuojama baigti iki 2023 metų.
Trečia, pradėti Seime greitosios medicinos pagalbos centralizavimo įstatymų paketai ir vyksta svarstymai Lietuvos Respublikos Seime.
Ketvirta, lygia greta kuriama pacientų pavėžėjimo sistema, kai nereikalinga skubi pagalba. Taip pat rengiami pokyčiai integruoti socialinės sveikatos priežiūros paslaugas. Seimui jie bus pateikti šių metų rudenį.
Ko siekiama šiandien Seimui teikiamais teisės aktų pakeitimais? Pirma, sukurti regioninę funkcinę sveikatos priežiūrą, siekiant efektyvaus sveikatos priežiūros organizavimo, koordinavimo tarp skirtingo lygio sveikatos priežiūros įstaigų bei paslaugų poreikio planavimo. Antra, išvystyti bazines, tai yra dažniausiai gyventojų naudojamas, ambulatorines ir dienos sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėse, siekiant sugrąžinti pacientus į savivaldybes, spręsti nesudėtingas sveikatos problemas kuo arčiau namų. Dabar didelė dalis, tai yra vidutiniškai 50 %, savivaldybių gyventojų šių gana paprastų sveikatos priežiūros paslaugų išvažiuoja gauti į didžiuosius Lietuvos miestus. Tikslas yra, kad kuo daugiau gana paprastų, bet gyventojams lengvai ir greitai gaunamų savivaldybėse paslaugų, apie 80 % problemų, sveikatos problemų, būtų sprendžiama konkrečiai savivaldybėse. Na ir trečia, bazinių sveikatos priežiūros paslaugų išvystymą savivaldybėse matome kuriamuose sveikatos centruose.
Taigi, šiandien teikiamų svarstyti sveikatos reformos teisės aktų paketas apima Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Juose, 2 straipsnyje, reglamentuojama stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos sąvoka.
11 straipsnio pakeitimu formuojamas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio lygio įstaigų aktyvaus gydymo ligoninių tinklas. Jis bus formuojamas pagal šiuos kriterijus. Pirma, geografinį aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros prieinamumą pacientams. Antra, daugiaprofilinių stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Trečia, stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Ketvirta, skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. Vyriausybė nustatys nurodytų kriterijų reikšmes ir pagal kriterijus tvirtins ligoninių išdėstymo planą. Sveikatos apsaugos ministerija nustatys lygių ir lygmenų įstaigų bazinį paslaugų paketą, minimalius privalomai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašus.
39 straipsnyje įtvirtinamas naujas įstaigų savivaldybėje nomenklatūros subjektas, kaip minėjau, sveikatos centras, jis gali būti atskiras juridinis asmuo arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Atsisakoma nomenklatūrai specializuotų ligoninių, medicininės reabilitacijos, bus integruojama į daugiaprofilines ligonines. 46 straipsnyje reglamentuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas sutartiniu pagrindu, įteisinama bendradarbiavimo sutartis, sudaroma su visais pageidaujančiais paslaugų teikėjais ir privačiomis įstaigomis.
Sveikatos sistemos įstatyme siūlomi pakeitimai, iš jų 2 straipsnyje įteisinama regioninės funkcinės sveikatos priežiūros sąvoka. 12 straipsnyje reglamentuojama regioninė funkcinė sveikatos priežiūra, tai yra teikiama nebūtinai savivaldybės ribose. Sveikatos apsaugos ministerija nustato įstaigų priskyrimą teikti atitinkamą regioninės funkcinės sveikatos priežiūrą, regioninės funkcinės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką, įtvirtinama prievolė įstaigoms ir jų savininkams bendradarbiauti.
Laukiami sveikatos reformos rezultatai ir nauda. Integruojant asmens ir visuomenės ambulatorines ir dienos, aktyvaus gydymo ir ilgalaikio gydymo bei socialines paslaugas, savivaldybės gyventojams turi būti užtikrintas koordinuotai organizuojamas privalomo asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo paslaugų paketas. Taip siekiama sudėtingais sveikatos būklės atvejais brangias stacionarines paslaugas koncentruoti, o sprendžiant nesudėtingos sveikatos būklės klausimus išvystyti efektyvias ambulatorines ir dienos paslaugas kiekvienoje savivaldybėje. Sveikatos priežiūros įstaigos nebus naikinamos, tačiau keisis jų paslaugų struktūra, orientuojantis į visuomenės poreikius.
Reformoje numatytiems pokyčiams įgyvendinti prireiks apie 800 mln. eurų. Reforma bus finansuojama Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis. Remiantis ligonių kasų analitinėmis prognozėmis, numatomų pokyčių ekonominė nauda iki 2030 metų sudarys apie 1 mlrd. 300 tūkst. eurų. Šios lėšos bus reinvestuotos į inovacijos ir vadybos principų sistemoje diegimą, paslaugų plėtrą, įrangos įsigijimą, taip pat skiriamos didinti medikų atlyginimams. Dar kartą akcentuoju paciento saugumą, kai kuriose savivaldybėse žmonės jau patys balsuoja už reformas, jie balsuoja kojomis, išvyksta į kitas savivaldybes.
Po pokyčio laimėsime ateitį. Turime puikius gydytojus, slaugytojus, bet jie į senoviškos valdysenos įstaigas dirbti tikrai nevažiuos. Pokyčiai bus labai naudingi, noriu pabrėžti, mažoms savivaldybėms. Užtikrinamas paslaugų paketas, skirtingų rizikos paslaugų persiskirstymas tarp didžiųjų ir mažųjų gydymo įstaigų padidins įstaigų regionuose patrauklumą gydytojams dirbti. Jie bus garantuoti dėl to paslaugų paketo, bus ramūs dėl darbo perspektyvų, dėl gyvo darbo dienos metu, o ne naktinio miegojimo postuose, ir mes tai galime iš tikrųjų pasiekti. Be šių teisės aktų pokyčių neįsivaizduoju sėkmingų reformų. Jeigu joms pritarsite, šiandien padėsime stiprius pamatus ateičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam ministrui už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, jau daugiau negu metus ir jūs, ir viceministrė vis pasakote, kaip bus viskas gerai sutvarkyta. Aš vis girdžiu tokias ateities įžvalgas ne pirmą kartą, bet kreipiausi raštu į ministeriją ir vis klausinėju, vis noriu pamatyti konkretesnius apmatus. Tai yra, tarkime, paimkite vieną apskritį, paimkite kelias savivaldybes ir parodykite, kas labai labai konkrečiai bus padaryta. Tačiau per metus laiko nei iš jūsų atsakymų… iš jūsų raštu neįmanoma gauti nė vieno konkretesnio atsakymo. Tai kada bus konkretūs atsakymai, labai norėčiau tai išgirsti?
A. DULKYS. Kiekvienas etapas turi savo konkretumo mastą. Visų pirma turime susitarti dėl horizontalių dalykų, nustatyti žaidimo taisykles, sutvarkyti viską įstatymų lygmeniu. Labai konkrečių pasiūlymų girdžiu ir iš savivaldybių. Kai kas sako – prisijungsime prie reformų, jeigu nupirksite tokį įrengimą, jeigu pastatysite tokį priestatą. Man atrodo, tai irgi blogas konkretumas.
Jeigu labai norite pažiūrėti, kaip atrodo reforma kaip bandomasis variantas, kviečiu nuvykti į Joniškio savivaldybę ir pasižiūrėti, kaip ligoninėje yra judama nuo stacionarių link ambulatorinių paslaugų, kaip į šią ligoninę pradėjo grįžti jauni specialistai, kaip sugrįžta pacientai ir kaip pradeda ligoninėje suktis gyvenimas. Matyt, būtų tiek konkrečiai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, kiekviena reforma įprastai pateikiama rožinėmis spalvomis, deklaruojami aukšti siekiai, tikslai, kad bus labai gražu, faina gyventi. Bet realybėje būna gerokai kitaip. Kaip matome, įvairios paslaugos tolsta nuo gyventojų, pasiekiamumas mažėja. Reikia važiuoti po šimtą kilometrų kažkur, norint papulti pas specialistą, o pas tą specialistą būna ilgiausios eilės po keletą mėnesių.
Mano klausimas būtų toks. Aš suprantu, kad šita reforma suderinta su savivaldybėmis, nes daugeliu atvejų jos yra steigėjos. Bet kaip ši reforma derinta su gyventojais? Ar buvo kalbamasi su gyventojais? Kaip jie reaguoja į tai, kad jiems reikės pas specialistą važiuoti po 100 kilometrų, kad eilės bus milžiniškos, norint pas jį patekti? Galų gale ar buvo tartasi su pačiais medicinos darbuotojais? Kaip jie reaguoja į tai? Ačiū.
A. DULKYS. Matyt, reformos yra toks žanras, kai kiekvieno gyventojo, matyt, nepaklausime, tačiau mes matome apklausas. Kaip aš jau minėjau, gyventojai pasisako jau kojomis. Faktas yra toks, kad kai kuriose savivaldybėse net 20 % gyventojų važiuoja į didžiąsias gydymo įstaigas vien tik elementariai konsultacijai ir tokiu būdu didžiąsias gydymo įstaigas užkiša, sudaro ten eiles. Vidutiniškai apie 50 % savivaldybių gyventojų jau vyksta į didesnius miestus ir pradeda ten kreiptis dėl paprasčiausių, elementarių ambulatorinių paslaugų. Mūsų reformos tikslas – iki 80 % visų įmanomų atvejų sugrąžinti į savivaldybes, būtent 80 %. Toks santykis yra ir daugelyje kitų šalių. Aš manau, kad mums tai pavyks.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Išties čia, taip sakant, kolegai E. Sabučiui – tai skaityk bukletą ir būk sveikas. Ko gero, taip nuskambėjo atsakymas. Bet realiai aš tai pavadinčiau, jūs esate, ko gero, tikrai šaunuolis ministras, ir aš labai jumis didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad jūs padedate konservatoriams ir numirti, ir susirgti, ir toliau negyventi, arba, kitaip sakant, ta reforma – į konservatorių grabą dar viena vinis.
Bet jūs dabar sakote apie centrą. Aš jums pasakysiu apie vakar dienos įvykį Šiaulių skubios pagalbos skyriuje. Žmogus persipjauna koją, patenka į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nėra interneto, neveikia elektra, žmonės nuo 8 iki 17 valandos vakaro pralaukia skubios pagalbos skyriuje. Galų gale turėtų susiūti koją, kitam sugipsuoti. Sako, mes neturime nei žirklių, nei siūlų, nei nieko, kaip norite, taip keliaukite. Čia kalbama apie Šiaulius. Ir jūs dabar dar norite uždaryti. Aš galiu pasakyti, pasekmė po to: du pacientai išvažiavo į Radviliškį, vienas – į Kelmę, du išvažiavo į Panevėžį.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jeigu nebus tų gydymo įstaigų, kaip atrodo, kas tas funkcijas atliks?
A. DULKYS. Gydymo įstaigos nėra uždaromos, yra keičiama paslaugų struktūra, kad būtų arčiau žmonių tokios paslaugos, kurių iš tikrųjų reikia tos savivaldybės gyventojams. Yra skaudžių atvejų, bet jūsų paminėtas skaudus nesusipratimas tikrai neturi nieko bendro su tuo sisteminiu požiūriu, kuris yra čia pristatytas.
Aš ne veltui savo pasisakymą pradėjau nuo viso komplekso, holistinio viso paveikslo, ką mes norime pakeisti, nors lyg ir supratau, jūs mėginote manyti, kad aš apie tai turėčiau nekalbėti. Mes sprendžiame paraleliai ir pavėžėjimo funkciją, greitosios medicinos pagalbos pertvarką, ilgalaikės priežiūros pokyčius. Mes tvarkysime šeimos gydytojo darbo krūvį, stiprinsime šeimos gydytojo komandą. Vadinasi, vienu metu turi būti daroma daug sprendinių, kad nebūtų tokių atvejų, kaip jūs paminėjote.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas. Jo nėra. Klausia O. Leiputė.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju Seimo Pirmininkei. Gerbiamas ministre, aš taip pat norėčiau jūsų pasiteirauti. Žinome tą statistiką, kad dalis pacientų važiuoja į kitas savivaldybes, tačiau uždarius tam tikrus skyrius tų važiuojančių arba dėl skubios pagalbos važiuojančių tikrai gausės. Jau dabar į Kauną, Vilnių atvežus pacientą greitąja jam tenka laukti keturias, penkias ar net daugiau valandų, kol jam bus suteikta pagalba. Dar labiau augant pacientų srautui, kaip tos savivaldybės gyventojai gaus kokybiškas, prieinamas paslaugas ir greitu laiku, jeigu to reikės?
Ir antrasis klausimas būtų iš lankstinuko. Jūs kalbate apie naują registracijos sistemą, bet tiek pacientai, tiek medikai skundžiasi e. sveikatos darbo kokybe. Pakeitus sergu.lt, kuri buvo patogi, naująja, sistema veikia prastai ir gydymo įstaigoms tenka samdyti daugiau darbuotojų, kad vykdytų registraciją. Ačiū.
A. DULKYS. Matyt, norėčiau akcentuoti, kad labai teisinga pastaba dėl krūvio pirminiame lygyje ir būtent dėl šeimos gydytojų darbo. Mes nuo 2023 metų planuojame kompleksą su visais čia mano paminėtais dalykais – investuoti būtent į šeimos gydytojo komandą, kad ji būtų papildyta dviem slaugytojais, socialiniu darbuotoju, kineziterapeutu, gyvensenos specialistu. Tie kiti komandos nariai sumažintų krūvį šeimos gydytojui, atliktų maždaug apie 20 % to darbo, kurį daro šeimos gydytojas, tai galėtų daryti kiti ir mes tą laiką atkovotume.
Kodėl didžiosiose gydymo įstaigose tos eilės yra, aš jau įvardijau. Todėl, kad plūsta iš mažų savivaldybių į didžiuosius miestus pacientai, o mes, atvirkščiai, juos turime susigrąžinti ten. Na, o reformų ištekliai yra numatyti ir skaitmenizavimui, tad jūsų priekaištas dėl sistemų yra teisingas – reikės skirti ir ištekliams, ir juos keisti, bet tam yra numatyta reformos kryptyse: kiekvienam elementui, kurį šiandien įvardijau, atitinkamos pinigų sumos.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Toliau klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, visada gera girdėti gerus ketinimus, tikiuosi, kad 700 mln. eurų, skirtų reformai, nebus išleisti veltui. Tačiau ne tik gyventojai, bet ir sveikatos priežiūros įstaigos laukia pokyčių. Pateiksiu jums kelis pavyzdžius ir paprašysiu atsakyti, kaip reforma spręs šias problemas.
Pirma. Ligonių kasos skaičiuoja atliktų paslaugų vidurkį kiekviename rajone ir jeigu tų paslaugų atliekama daugiau, nei Lietuvos vidurkis, vadinasi, besikreipiant įstaiga paslaugos atlikti nebegalės. Pavyzdys – Utena, kur reabilitaciją vaikai gauna iš visos Lietuvos, o ne tik iš regionų.
Antra. Pas oftalmologą pacientas kreipiasi dėl vienos priežasties, pavyzdžiui, kairės akies nusilpimo, tačiau gydytojas nuosekliai ištiria regėjimą, ir dar su keliais prietaisais, tačiau apmokama tik už vieną priežastį. Pacientui sudaryta galimybė atvykti pas gydytoją specialistą antrą, trečią kartą, bet už šiuos vizitus nemokama. Tad ar bus šiuo atveju sprendimų? Ačiū.
A. DULKYS. Labai ačiū, tiesiog puikus klausimas. Dėkoju, gailiuosi, kad pats nepasakiau pristatymo metu. Taip, su Ligonių kasa jau esame kalbėję, iki metų pabaigos jau norime iš esmės peržiūrėti visus paslaugų įkainius. Kalbant apie šeimos gydytojų darbą ir kalbant apie tokį keistą apmokėjimą, kai mokama už ketvirtą, septintą, pirmą, bet ne antrą, trečią ir penktą, šeštą konsultaciją ar pagalbą, šituos dalykus irgi pakeisime, kad jų nebūtų.
PIRMININKAS. Kolegos, nors klausti skirtas laikas baigėsi, projektai svarbūs, aš pridedu dar šiek tiek laiko, kad galėtų paklausti daugiau Seimo narių. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, turbūt savaime suprantama: jeigu norime aktyvesnės sistemos, ji turi būti kompaktiška, gerai aprūpinta ir efektyviai veikianti. Galbūt ir nuotolis ne toks svarbus, kai yra pristatymas ir efektyvus logistikos organizavimas.
Bet vis dėlto norėčiau paklausti apie tų liekančių regioninių įstaigų aprūpinimą. Ar jos sulauks deramo dėmesio, tarkim, iš jų nebus atimtos tam tikros funkcijos, kai kurias paslaugas jos vis dėlto galės teikti ir toliau? Aišku, tai priklauso ir nuo specialistų. Vėlgi aprūpinimas tam tikromis priemonėmis arba finansais, aišku, ir sudaryta galimybė ten turėti specialistų. Ką jūs apie tai galėtumėte pasakyti? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Apskritai nuveikėme, man atrodo, nemažai. Mes bendravome su visomis savivaldybėmis gal nuo praėjusių metų birželio mėnesio apie šios reformos kryptis. Noriu pasidžiaugti, kad jau 54 savivaldybės yra davusios žinutę, kad jos yra pasirengusios daryti sveikatos centrus. Dar įstatymas Seime nepriimtas, bet jos jau tą žinutę skleidžia. Daugmaž 21 savivaldybė darys juridinius asmenis, kitos darys sutarčių, bendradarbiavimo pagrindu. Būtent reformų sąlyga, pokyčių sąlyga ir yra Europos Sąjungos investicijų pagrindinis raktas, ko jos gali pasiekti. Bazinėms sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti savivaldybėms bus skirta apie 150 mln. eurų, infekciniams centrams – apie 260 mln., integruotų, specializuotų paslaugų plėtrai – dar apie 80 mln. Tai yra aš jau čia nevardinsiu visų ir kvalifikacijai, ir kitiems dalykams. Kaip ir minėjau, taip atvirai kalbant, šios reformos, šios investicijos labiausiai naudingos yra mažoms savivaldybėms, vidutinėms savivaldybėms. Be abejo, atvirkščiai, sulaukiame tam tikrų priekaištų iš didžiųjų miestų ir iš didžiųjų ligoninių, gavusių daug investicijų ankstesniais periodais. Jos jaučiasi dabar tam tikra prasme netgi skriaudžiamos.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu, kad sveikatos apsaugos sistemoje daryti reformą yra ypač sudėtinga. Bet mano klausimas būtų, ar jūsų planuose nėra to, kad visos Lietuvoje esančios ligoninės priklausytų Sveikatos apsaugos ministerijai? Aš manau, tuomet tikrai reformą būtų galima įgyvendinti sparčiau, greičiau, manau, būtų ir didesnis efektas dėl sveikatos apsaugos pasiektas sveikatos požiūriu ir sveikatos atstatymo klausimu. Tai yra vienas dalykas.
Antras mano klausimas būtų apie tai, ar jūs atsižvelgėte į geografinę situaciją? Pavyzdžiui, rajonai, esantys pasienyje. Galiu tiesiog pateikti pavyzdį – Vilkaviškio rajonas. Vištytis, Pavištytis nuo Vilkaviškio nutolę 45 kilometrus, iki Marijampolės – beveik 70 kilometrų. Jūs minėjote, kad per tam tikrą laiką, garantuojate, pristatysite pacientą, ligonį iki regioninės ligoninės. Per 20 minučių. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Tikrai ne taip paprasta jus išgirsti, labai jau didelis triukšmas. Pradėjau savo pasisakymą nuo to konteksto matymo – būtent pavėžėjimo pokyčiai, ilgalaikės priežiūros pokyčiai, greitosios medicinos pagalbos pertvarka. Visiškai pakeista valdysena turi mums padėti, privalo išspręsti jūsų minimą, sakykim, pavėžėjimą laiku. Dabar kartais greitoji medicinos pagalba yra trukdoma kaip taksi funkcija ir nepasiekia kliento.
Dėl visų ligoninių dalyvavimo kaip dalininko ir taip toliau. Neturiu čia dabar tokio galutinio atsakymo. Iš žmonių, turinčių didesnę patirtį, esu girdėjęs pasakymų, kad gal buvo kažkada padaryta klaida. Aš nemanau, kad buvo jau tokia didelė ta klaida. Bet dalyje didesnių miestų, dar septyniuose miestuose, Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė intencijas būti ligoninių dalininke. Visuose septyniuose savivalda atsiliepė. Vienu žodžiu, tam tikras žingsnis yra žengiamas ta kryptimi, ką jūs sakote. Kur tai mus nuves toliau, pamatysime. Matyt, reikia viską daryti nuosekliai, o ne kirviu.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas ministre, jūs iš dalies dabar atsakydamas jau užsiminėte apie mano klausimą, tačiau aš visgi norėčiau dar papildomai jūsų paklausti. Ar jūs nematote, kad teikiant šiuos galbūt ir fragmentinius, tačiau reforminius įstatymų projektus turėtų būti daug stipresnė ir socialinės reformos dalis? Dabar jūs užsimenate apie galimą pavėžėjimą, bet viską apie galimą. Ar negalvojate, kad jūs dabar aiškinamajame rašte nurodote, kad paslaugos pablogėti gali apie 3–4 % pacientų, bet tai gali būti daug didesnis skaičius? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Teisingas klausimas, tokia gana didelė problema, turint 10 minučių, papasakoti apie viską. Dėkoju, kad šitas klausimas man suteiks galimybę dar kartą akcentuoti, kad dėl pavėžėjimo funkcijos jau veiksmai yra pradėti daryti, algoritmas apgalvotas. Pirmadienį Vyriausybės neformaliame posėdyje bus pristatyta ministrų kabinetui ir tada pasižiūrėsime, kokių reikia teisės aktų. Esame numatę daryti ir bandomuosius projektus, ir atitinkamai keisti teisės aktus, esame jau numatę išteklius – 9 mln. eurų pradžioje, kaip sako, šitai funkcijai tvarkyti.
Dėl greitosios medicinos pagalbos jau nesustosiu. Kas dar galbūt mažiau akcentuota buvo. Mes su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turime bendrą projektą ilgalaikės priežiūros ten, kur norime integruoti sveikatos ir socialines paslaugas, kur yra ir dubliavimo, ir žmonėms nepatogumų, ir pacientams visokių sudėtingų dalykų. Tai irgi šita integracija eina paraleliai, bet čia jau yra kiti teisės aktai, jie ateis rudenį į parlamentą. Aš manau, matydamas visą bendrą paveikslą… Man atrodo, kad čia yra tikrai gerai.
PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, aš turiu kokį labai praktinį klausimą, kokį jūs planuojate finansavimo modelį šitam hibridui, kurį vadinate sveikatos centru? Šeimos gydytojas gauna finansavimą už prisirašiusius pacientus, kad nebūtų paskatos bereikalingoms hospitalizacijoms. Ligoninė yra suinteresuota gydyti ir turėti daugiau pacientų, nes gauna apmokėjimą už atvejus. Jau nekalbu apie visuomenės sveikatos institucijas, kurios iš viso gauna biudžetinį finansavimą. Koks jūsų yra matymas dėl finansinio modelio?
A. DULKYS. Kaip jau ir minėjau, iki metų pabaigos norime su Ligonių kasa aptarti visus šiuos dalykus. Šeimos gydytojams jau paminėjau apmokėjimą, turime ir tokių paslaugų, dėl kurių, na, mums indikuoja gydymo įstaigos, kad yra neteisingai apskaičiuotos, nepagrįstas dydis. Turime sureguliuoti dydį, turime, matyt, suvienodinti tas sąlygas. Jūsų klausimo potekstę suprantu – turime padaryti taip, kad antrinio lygio ligoninės nesėdėtų ant sprando šeimos gydytojams, jeigu taip galima pasakyti, ir padaryti sąžiningą darbą. Pirminiu lygiu mes suinteresuoti, kad būtų išgydoma iki 80 % visų ligų, bet finansinis modelis neturėtų gulti ant šeimos gydytojų pečių ir turėtų būti peržiūrėtas. Manau, iki metų pabaigos į šiuos dalykus turėsime pasižiūrėti, matyt, padiskutuosime ir Sveikatos reikalų komitete.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs jau tikriausiai žinote mano klausimą. Aš peržiūrėjau jūsų aiškinamąjį raštą. (Balsai salėje) Pasižiūrėję mes matome… Aš esu vienmandatininkė iš Mažeikių. Ir Mažeikiai, ir Telšiai… Mažeikiai lyg tampa ne regioninė, nors taryba yra davusi sutikimą ir pritarimą, kad tampa dalininkais kartu su ministerija. Tačiau aš čia, aiškinamajame rašte, nematau, kad Mažeikiai taptų regionine ligonine. Kaip jūs įsivaizduojate, kai yra 15 tūkst. gyventojų daugiau negu Telšiuose, mes turėtume pasirašyti sutartį, kaip jūs sakysite man, su regionine Telšių ligonine, kai yra daugiau negu 2 tūkst. ikimokyklinio amžiaus, bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių vaikų, kai mes turime teritoriją, kurioje yra didžiulė pramonės įmonė, į kurią numatyta priimti daugiau negu 3 tūkst. darbuotojų trejų–ketverių metų laikotarpiu (kitais metais prasideda rekonstrukcija). Kaip jūs įsivaizduojate, atsitikus bet kokiam įvykiui, mes pasieksime ligoninę ir suteiksime paslaugą šitam darbuotojui? Nejaugi jūs nekreipiate dėmesio, kad Mažeikiai yra visiškai kitokie negu Telšių ligoninė? Arba jūs dviem suteikite, arba jūs kitaip spręskite tą klausimą, nes šiuo atveju tikrai labai netolygu ir negerai. Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū jums. Netikėtas posūkis. Nenorėčiau Lietuvoje karo tarp Mažeikių ir Telšių. Manau, ženkime visų pirma tą žingsnį, tapkime dalininkais. Manau, kad kartu rasime sprendimus, kaip toliau gali būti vystoma Mažeikių ligoninė, nesupriešinant su Telšiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, vietoj 10 minučių skyrėme 22 minutes. Tikrai nemažai spėjo paklausti. Ačiū, ministre. Dabar pasisakymai dėl motyvų. Pirmas E. Sabutis kalba prieš.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ministras ką tik pasakė – 54 savivaldybės davė aiškią žinutę. Aiškios žinutės labai konkretus pavyzdys yra Jonavos rajono savivaldybė, kurioje buvo sudaryta darbo grupė, tikrai kompetentinga, ir numatė galimas investicijas. Labai gaila iš ministro girdėti tokius žodžius, kad galimos investicijos tai yra kokio nors aparato pirkimas ir panašiai. Noriu priminti, kad gydymas tai ir yra aparatų pirkimas, o ne rankų vedžiojimas virš paciento. Konkretaus atsakymo vėl nėra, tik pasakoma, kad jūs čia per daug užsimanėte ir panašiai.
Dar vienas konkretesnis pavyzdys taip pat iš Jonavos. Kodėl žmonės bėga į kitas įstaigas? Kai Jonavoje pati savivaldybė nusprendė nupirkti tomografą, ligonių kasų buvo atsakyta: jūs jį galite pirkti, bet už paslaugas jums nebus kompensuojama. Tai buvo ne šiais metais, tai buvo anksčiau.
Jeigu ši reforma bus vykdoma panašiai – rankų sukiojimu ir kitaip šantažuojant savivaldybes, bandymais prisijungti, tapti dalininkais ir panašiai, vėl grįšiu prie to paties, nepasakant konkrečiai, ko gi pagaliau norima iš tų savivaldybių, tai kaip mes šiandien galime imti ir pritarti? Tikrai nesu prieš reformą, bet labai norėčiau, kad ministras ne tik būsimu laiku ir reklaminiais šūkiais, bet ir labai konkrečiai pasakytų, kas bus numatoma kiekviename mieste konkrečiai.
Šiandien sakoma: didžiuosiuose miestuose jau skundžiasi. O kuo jie skundžiasi? Ar mes žinome, kuo jie skundžiasi? Mes žinome, kuo skundžiasi maži miestai. Todėl šiandien tikrai labai labai prašau jūsų visų kol kas nepalaikyti šių įstatymų projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Stončaitis pasisako už.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų mes diskutavome ir frakcijoje, matome, kad teikiamuose projektuose yra labai daug taisytinų vietų. Vis dėlto sutikime, kad nors jie ir būtini, tačiau jie šiandien pateikti fragmentuoti. Nėra pateikiama pačios reformos iki galo bendra vizija, bet gal tai ateityje ministerija pateiks.
Lygiai taip pat mes šiandien galime daug diskutuoti, kurie projektuose teikiami keliai, kuriais eiti: struktūrizuoti ar tinklinti rajonų ligonines, jungiamas paslaugas, yra geresni? Matyt, labiau galėtume kalbėti apie struktūrizavimą, kadangi, kiek suprantame, projektais siekiama pirmiausia standartizuoti paslaugą ir kad būtų prieinamumas absoliučiai visose vietovėse, nežiūrint, kur žmogus gyvena.
Galbūt iš tikrųjų toliau galėtume diskutuoti apie tris kompetencijų centrus, kurie yra viena iš sudėtinių šios siūlomos reformos dalių. Galbūt apie tai galėtų suktis – tolesnis standartizavimas, regioninių ligoninių centrų darbas, apie tai reikia kalbėtis.
Lygiai taip pat iš projektų nelabai aiškus centrų, regioninių ligoninių valdymas, bet kartu manau, kad reformos yra būtinos. Šiandien aš vis dėlto pritarčiau, kad projektams būtų pritarta po pateikimo, o toliau galėtume diskutuoti komitetuose, komisijose ir ieškoti geriausių sprendimų.
PIRMININKAS. Kadangi du projektai, R. Žemaitaitis prieš dar galės pasisakyti.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų vis dėlto, kaip sakant, ta vadinamoji I. Šimonytė prieš ketverius metus sakė: politinė korupcija vis dėlto vyksta Seime. Nieko daug nereikia. „Vardan Lietuvos“ 330 tūkst. dotaciją duodame ir dabar pradedame giedoti, koks šis projektas yra geras. Tai žiūrėkite, gerbiami kolegos. Lygiai prieš 2 mėnesius ta pati „Vardan Lietuvos“ frakcija ir įkurta partija aiškiai pasisakė prieš tokį projektą, aiškiai pasisakė, kad toks projektas neturi būti teikiamas ir neturi būti svarstomas. Šiandien aš girdžiu frakciją kalbant ir pasisakant už tokį projektą.
Gerbiamieji, apie ką jūs čia kalbate? Jūs esate iš regionų. Jeigu jūs pažiūrėsite šį įstatymą, visa galia yra sutelkta ministro įsakyme. Mes su A. Matulu praeitą kadenciją kreipėmės į Konstitucinį Teismą skųsdami A. Verygą vien dėl to, kad įstatyme nėra numatyta sąlyga, kaip turi būti. Jūs dabar priešingai viską darote, kad ministro įsakyme būtų.
Aš noriu pažiūrėti visai opozicijai į akis. Kaip jūs parvažiuosite į savo apygardas? Kaip jūs žiūrėsite savo žmonėms?.. Šiuo įstatymo projektu visos rajoninės ligoninės faktiškai bus nuimtos nuo žemės paviršiaus. Jos bus centralizuotos ir padarytos centriniuose miestuose. Kaip labai gerai pasakė L. Nagienė, yra Telšiai ir Mažeikiai, jums yra grynas pavyzdys. Mažeikiai šiandien pagal gyventojų skaičių ir pagal investicijas jau pradeda lenkti Telšius. Tai dabar kuri bus regioninė ligoninė: Mažeikių ar Telšių?
Gerbiamieji, jūs ir atsakykite, už ką šiandien jūs balsuojate? Šiandien jūsų balsavimas yra konkretus – už rajoninių ir regioninių gydymo įstaigų naikinimą. Ne šeimos gydytojų sustiprinimą, o būtent rajoninių ligoninių naikinimą. Dar kartą sakau, „Vardan Lietuvos “ aš turiu įrašą, kaip prieš 2 mėnesius jūs prieš šį projektą kalbėjote.
PIRMININKAS. Kolegos, gal replikos po to, kai pabalsuosime. Dabar baikime dėl motyvų, balsuosime ir tada replikos. A. Matulas dar kalba už ir po to balsuosime.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad tų pačių tikslų siekė ir anksčiau buvusios kelios vyriausybės: ir socialdemokratų, ir valstiečių, bet nepavyko. Nepavyko dėl įvairių priežasčių. Galbūt pritrūko vadybinės patirties, galbūt pritrūko bendravimo, loginio sprendimo.
Mes, kaip matote, darome šiek tiek kitaip. Ačiū parlamentui, kad pritarė įstatymo projektui, ir Klaipėdoje steigiama universiteto ligoninė, nors tam irgi buvo prieštaraujančių. Žiūrėkite, bendru sutarimu pritarta, kad būtina optimizuoti greitosios pagalbos tinklą. Dėl to pagerės paslaugų prieinamumas. Primenu, kad praeitoje kadencijoje šiam įstatymo projektui buvo po pateikimo nepritarta. Dabar pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Vadinasi, mes visi suprantame, kad pertvarkos būtinos.
Šiandien aš sunkiai suprantu, kodėl iki šiol parlamento nariai, merai rūpinasi, kad išliktų pas juos chirurgijos skyrius, akušerijos skyrius, kuriame gimdo 80 arba 120 žmonių per metus, bet kažkodėl nesirūpina, kad šeimos gydytojų trūksta, kad gydytojai konsultantai atvyksta po 2–3 valandas per savaitę. Šių paslaugų daugiausia reikia: ambulatorinių, slaugos paslaugų, globos paslaugų. Tai pradėjo A. Veryga finansuoti ir mes tik numatome dar labiau plėsti.
Todėl, kolegos, aš labai pritariu kolegos A. Stončaičio pasiūlymui. Analizuosime, darysime klausymus, svarstysime, bet tikrai labai prašau pritarti po pateikimo ir nestabdyti proceso. Jeigu nepavyks mums ir mes finansuosime įstaigas, kurios tikrai veikia neefektyviai, jums patiems po metų, po dvejų, po trejų reikės tą patį atlikti. Susitelkime, kaip susitelkėme prieš tai priimdami tris Konstitucijos pataisas.
PIRMININKAS. Dėkui. Baigiame kalbas dėl šių projektų. Dabar dėl šio paketo ir balsuosime, iš karto dėl abiejų projektų. Primenu, tai yra projektai Nr. XIVP-1302 ir Nr. XIVP-1303, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, jas pateikė ministras A. Dulkys. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 126: už – 71, prieš – 35, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Kolegos, sutarsime dėl komitetų ir gal tada replikos. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą, kaip papildomi siūlomi Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Ar būtų kokių kitų?.. (Balsai salėje) Girdžiu, kad papildomų nereikia, nes Sveikatos reikalų komitetas turbūt yra susijęs visais aspektais ir pakaktų Sveikatos reikalų komiteto. Ar galime taip sutarti? Girdžiu, kad sutariame, tai skiriame vieną… (Balsai salėje) Gerai, tada alternatyvus balsavimas. Kas už, balsuoja, kad pakanka pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto, kas mano, kad reikia ir papildomų komitetų, balsuoja prieš.
Už balsvo 70, prieš – 58. Skiriamas tik vienas pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymo data siūloma birželio 7 diena. Tikrai gana tolima, kad komitetas galėtų atidžiai apsvarstyti. Žinoma, jeigu apsvarstys anksčiau, niekas nedraudžia mums ir Seime svarstyti anksčiau. Dėl to bent galime sutarti, tikiuosi? Sutariame.
Dabar replikos po balsavimo. A. Veryga pirmasis. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos ir mielas kolega Antanai, aš labai apgailestauju, kad jūs klaidinate Seimą, nes šis projektas neturi nieko bendro nei su greitosios pagalbos reforma, kurią mes kartu pasirašėme ir kartu teikėme, ir neturi nieko bendro su anksčiau buvusiose kadencijose teiktais siūlymais. Tai yra melas, nes niekas anksčiau nėra siūlęs tokio hibrido – jungti pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą, jo net finansavimo modelio čia atsistojęs ministras pats dar nežino, koks jis bus, tik kažką sugalvos. Iš tikrųjų yra tik vienas iš elementų ir būtų tikrai gerai, kad jūs neklaidintumėte, nes tokio projekto ir aš niekada, ir niekas anksčiau nėra tikrai teikęs.
PIRMININKAS. Toliau – D. Griškevičius, taip pat replika.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tai gal premjerė?
PIRMININKAS. Opozicijai aš visada suteikiu pirmenybę. (Balsai, juokas salėje)
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerai, ačiū. Norėčiau vis dėlto reaguoti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Išsijungė. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dabar girdėti, taip? Ačiū. Norėčiau vis dėlto reaguoti į Seimo nario svarstymo metu tokius pareikštus viešus kaltinimus. Noriu pasakyti, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu norėtume kolegai priminti, kad savo tradicijų ar kažkokio suvokimo nereikėtų politiniams oponentams taikyti ir tikrai vengti tokių pasvarstymų ateityje. Tai, beje, parodė ir pats balsavimas, kad mūsų partijoje yra nuomonių įvairovė ir žmonės turi galimybę spręsti – palaikyti ar nepalaikyti.
Kitas dalykas, visi kalba apie sveikatos sektoriaus bėdas, apie reikalingas reformas ir turbūt į ką ir kolegos, pasisakę už, atkreipė dėmesį, kad reikia duoti startą tam, kad galėtume pradėti ir rasti tuos reikalingus sprendimus. Tai vis dėlto gerbiamam kolegai Remigijui norėčiau pasakyti, kad tokių epitetų ateityje nereikėtų taikyti.
Kitas dalykas. Aš sakyčiau, kad tai nėra Vyriausybės kažkokia malonė ar panašiai. Tai yra įstatymų įgyvendinimas ir vykdymas.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar premjerė – repliką.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš turbūt pratęsiu tai, ką ką tik sakė gerbiamas Domas, ir tikiuosi, kad tam kolegai, kuris paprastai salėje ne kalba, bet žviegia, užteks savigarbos ateiti ir atsiprašyti. Atsiprašyti ne tik manęs, bet taip pat ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai numato tiek dotaciją, tiek dotacijos dydį. Aš neturėjau dabar laiko patikrinti, bet aš labai spėju, kad jūs pats už tą įstatymo pataisą anoje kadencijoje balsavote. Ir čia klausimas buvo ne tas, ar partija gaus dotaciją, ar negaus, bet ar jinai gaus kitų partijų sąskaita, ar biudžete bus numatytos papildomos lėšos. Tai malonėkite atsiprašyti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Galimybė atsiprašyti čia pat suteikiama.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai taip, tenka atsiprašyti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, kuri iš tikrųjų buvo nusiteikusi balsuoti, matyt, kitaip, bet po kilusio skandalo keturi balsavo už.
Gerbiama premjere, 2018 m. birželio 24 d. jūsų interviu 21 val. 23 min.: „I. Šimonytė įžvelgia politinę korupciją: partijų finansavimas keičiamas mainais į paramą“ (keičiant įstatymus). Tai buvo jūsų duotas interviu LRT, buvo labai didelis ir ilgas. Įstatymas jau buvo priimtas ir buvo skirtas dėl pinigų. Įstatymas priimtas dėl politinių partijų, kurios įkuria partiją po Seimo rinkimų, jau buvo praėjęs laikas, nes reikėjo skirti papildomai pinigų. Deja, jūs apie tai kalbėjote. Galite atsiversti ir pasiskaityti visą savo interviu, kuriame jūs kalbate, kad galimai duodant pinigus, nelaukiant naujo biudžeto, tai yra kol nebus rugsėjo mėnesio, tai yra korupcija. Tai yra jūsų interviu.
PIRMININKAS. Gaila, atsiprašymo neišgirdome. Premjerei dar kartą žodis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dar kartą, pone Žemaitaiti, įstatymas numato galimybę šitai partijai gauti dotaciją. Už tą įstatymą, skirtingai nuo manęs, jūs balsavote. (Balsas salėje) Koks skirtumas, kada jūs balsavote. (Triukšmas salėje) Jeigu dabar partija turi teisę į dotaciją ir Vyriausybė atnešė biudžeto pakeitimą, tai aš turėčiau paneigti įstatymą, kuris galioja? Man atrodo, jums reikėtų pirmiausia pasižiūrėti į veidrodį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tikrai, kolegos, įstatymų turime laikytis ir neraginkite premjerės kažkaip jų nesilaikyti. (Balsai salėje)
P. Gražulis dar nekantrauja kažką pasakyti.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš tik dabar supratau. Kadangi šiandien vyksta VRK posėdis ir bando priimti sprendimą iš Tautos ir teisingumo partijos atimti pinigus, tai irgi yra politinis sprendimas. Matyt, VRK ieško priekabių, nes, matyt, nori biudžete numatyti mažiau lėšų naujai susikūrusiai partijai, todėl atims iš kitų. Čia ne politinis sprendimas? Aišku, kad politinis sprendimas. Anksčiau to nereikėjo. Kol S. Skvernelio partijai neskyrė pinigų, nereikėjo atimti iš kitų partijų, o dabar jau atima. VRK posėdis…
PIRMININKAS. Tikrai ne tą projektą svarstome. Kolega, baigiame replikas.
Tęsiame balsavimą. Baigsime su sveikatos reikalais.
12.08 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-257(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 79: už – 73, prieš – 5, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau dabar – replika.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Atsiprašau, pirmininke, prašau įskaityti mano balsą už. Suklydau šį kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Įrašome į protokolą – E. Pupinis už.
12.09 val.
Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę 1-6 klausimas – Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-843(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 98, prieš nėra, susilaikė 27. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-845(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 129: už – 121, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.11 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 18, 31, 164, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1301(2) (priėmimo tęsinys)
Pagal darbotvarkę 1-8.1 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1301. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130: už – 125, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 47 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1257(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 1-8.2 klausimas – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1257(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 122, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 1, 2, 6, 8, 45, 47, 56, 57, 58, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 61, 391, 571, 581, 582, 583 straipsniais ir priedu ir 15, 16, 17, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1237 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1258(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis 1-8.3 klausimas – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1258(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 123, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.13 val.
Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1259(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis lydimasis – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1259(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 129: už – 124, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-683 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-9.1 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1410(2). Priėmimas. Dėl kurio yra? (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 133 Seimo nariai, už – visi 133. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3311 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1411(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai, už – visi 126. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 14, 84 straipsnių pakeitimo ir 181, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1290(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pataisų įstatymo projektas Nr. XIVP-1290(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai, už – visi 127. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Švietimo įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1338(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 132 Seimo nariai, už – visi 132. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.18 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1394(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl kito projekto jau turime pasiūlymų, tai dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Juos teikia Seimo narys A. Matulas. Turbūt visi jie yra susiję? Ar čia yra skirtingo pobūdžio? Suteiksiu žodį iniciatoriui. Fiksuokime, kad yra 29 balsai, leidžiantys svartyti pasiūlymą. Aš neteiksiu tikrinti. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pataisa suderinta su Ligonių kasa, su ministerija. Dabar įstatymas numato, kad turėtų būti draudimo registras. Mes tiesiog papildome, kad draudimo registro objektas būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis būtinajai medicinos pagalbai ir būtinąsias paslaugas teikiantiems asmenims. Tai labiau techninio pobūdžio pataisa. Ir kitos dvi pataisos lygiai taip pat yra techninio pobūdžio. Vietoj 2 ir 3 straipsnių įvardinti, kad tai yra 3 ir 4 straipsniuose numatytos pataisos. Komitetas pritarė. Labai prašyčiau pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime šių pasiūlymų visumai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu, kad pritariama. Fiksuojame, kad pasiūlymams pritarta bendru sutarimu. Tai keičiasi ir pavadinimas. Priimame 1 straipsnį. Čia pasiūlymų nebuvo. Atsiranda 2 straipsnis. Jį taip pat galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Atitinkamai 3 straipsnį taip pat priimame bendru sutarimu. Ir 4 straipsnį priimame bendru sutarimu.
Ar būtų norinčių pasisakyti dėl viso? Matau, kad nėra dėl motyvų. Balsuojame, ar priimame šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 131: už – 131, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Aš, kalbėdamas apie projektą, nepaminėjau, kad buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, bet dėl Teisės departamento pastabų ir nebalsuojama, tai čia automatiškai komiteto pritarimas ir straipsnių paredagavimas yra turinyje. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.21 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-11.2 klausimas – lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1395(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 128: už – 128, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Iki Vyriausybės valandos liko 8 minutės, kaip tik yra du pareiškimai. Aš apgailestauju, buvo norinčių pateikti daugiau projektų, bet mūsų laikas, deja, to neleidžia padaryti. Dabar A. Vinkus pirmasis perskaitys pareiškimą.
12.22 val.
Seimo narių pareiškimai
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, labai retai darau pareiškimus, tačiau šį kartą tarp Velykų ir Atvelykio tokios geros dvasinės nuotaikos drįsau padaryti pareiškimą ta tema.
Lietuva susiduria su įvairiais sunkumais, ypač ekonomikos vystymosi, investicijų, finansiniais klausimais. Čia visais etapais su visomis valdžiomis taip buvo ir tai yra objektyviai sąlygota mūsų istorijos, mūsų okupacijos padarinių, kuriems pašalinti reikia nemažai laiko.
Bet turime pripažinti, kad ne visos problemos yra sąlygotos objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Tauta kritiškai vertina daugelio mūsų valstybės institucijų darbą, tarp jų ir Seimo. Ji stebi mūsų bendravimo kultūrą, mato diskusijas, paremtas ne esminiais argumentais, o kai kada partiniais požiūriais, mato kartais beverčius ginčus, vienas kito įžeidinėjimus. Šiuo atveju tenka kaltinti tik mus pačius. Aplinka ir istorija čia niekuo dėta. Šią problemą sukūrėme mes patys – tai mūsų kartais neatsakingo elgesio ir moralės padarinys. Mes negalime į tai numoti ranka, nes kol neišmoksime bendrauti pagal aukštos kultūros reikalavimus, mes negalėsime atstatyti mūsų autoriteto, negalėsime pretenduoti į pripažinimą ir pagarbą, į aukštus reitingus, kuriuos nusprendžia tautos nuomonė. Tad, gerbiami kolegos, mokykimės tolerancijos, ugdykime tarpusavio pagarbą, klausimų esmę ir sprendimų priėmimą iškelkime aukščiau už partinius interesus, grąžinkime autoritetą patys sau.
Ir baigdamas. Kiekviena diena, tuo labiau šventės, yra mūsų naujo gyvenimo pradžia, mūsų pasirinkimas. O gera žinia ta, kad niekada nevėlu pradėti, niekada nevėlu džiaugtis ir mylėti visus ir viską. Sugrąžinkime į savo gyvenimą pagarbą, meilę, džiaugsmą, mokėjimą tarpusavyje žmogiškai bendrauti ir gyvenimas sužydės nuostabiais žiedais.
Šių prasmingų žodžių įkvėptas linkiu pats sau ir jums atrasti savyje teberusenančią pagarbos, meilės ir džiaugsmo versmę, išlaisvinti ją ir dalintis su visais žmonėmis, pirmiausia mums, tarpusavyje dirbantiems čia. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkui. Tikiuosi, bus Seimo narių, išgirdusių šį pozityvų telkiantį pareiškimą.
Dabar padaryti kitą pareiškimą kviečiu kolegą D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, jeigu būtumėte davę galimybę paklausti ministro, kuris ką tik čia kalbėjo apie sveikatos reformą. Bet aš manau, kad turime apie tai žinoti, nes ši reforma yra iš anksto pasmerkta nesėkmei, jeigu nepamatysime ten vienos labai ydingos vietos, kuri užprogramuoja šį įstatymą, kurį mes šiandien pateikėme, nesėkmei. Kodėl?
Žiūrėkite, kai prieš kelerius metus iš Briuselio grįžo Europos sveikatos ir maisto komisaras V. P. Andriukaitis, jis pranešė Lietuvai, kad Lietuva Europoje yra paskutinė pagal žmonių medicininę priežiūrą ir priešpaskutinė pagal sveikatos prevenciją. Vadinasi, mes pačiame Europos paskuigalyje.
Ar manote, kad ši reforma, kurią mes šiandien pradėjome svarstyti, ką nors pakeis? Aš manau, kad nieko nepakeis. Dar labiau ilgės ligonių eilės prie gydytojų kabinetų, kadangi šitas įstatymas, tie du įstatymai, kuriuos mes šiandien svarstėme, nekalba apie ligų gydymą – jie šneka apie sveikatos priežiūrą. O kas yra sveikatos priežiūra ir kuo skiriasi nuo gydymo? Ar nors vienas žmogus, kuris yra sveikas, eina į ligoninę ir kitas įstaigas, kurios yra išvardintos šiose pataisose? Žinoma, kad ne.
Sveikatos priežiūros stiprinimas, palaikymas tai yra darni psichofizinė būklė, tai yra sveikas maistas, ekologija, fizinis aktyvumas, grūdinimas ir kiti faktoriai. Apie tai mes čia nešnekame. Mes čia šnekame apie tai, kad vėl reikės naujų finansinių investicijų, kurios dar labiau sužlugdys mūsų sveikatos sistemą, kadangi tikram sveikatos stiprinimui ten vietos nėra.
Todėl aš visus labai raginu, kai prieisime prie šio klausimo svarstymo, įdėmiai pasižiūrėti, apie ką mes čia šnekame. Mes ir toliau būsime pasmerkti ligoms, jeigu nesuprasime, kad manipuliuojant terminais toliau rankomis plos tas susivienijimas, kurį aš daug kartų vadinau vyrpar-, prefar-, alko-, niko-, narko-, presmedmafija, kuriai labai reikia didžiulių finansinių investicijų ir kuo daugiau ligonių.
Šios pataisos nė kiek ligonių nemažins, kadangi apie sveikatą mes nešnekame, bet pakeičiame pavadinimą ir gydymą pavadiname sveikatos priežiūra. Tai yra ypatinga šio įstatymo yda, kurios mes tikrai negalime leisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pareiškimų nėra, bet liko tik minutė, tai Vyriausybės narius kviečiu ramiai užimti savo vietas. Netrukus pradėsime Vyriausybės valandą.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Ką gi, 12 val. 30 min., kaip numatyta darbotvarkėje, pradedame Vyriausybės valandą.
Pirmasis klausia A. Veryga. Ruošiasi L. Kukuraitis.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš norėčiau gerbiamos premjerės paklausti. Vakar stebėjau posėdį, kuriame jūs panaikinote, atšaukėte valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ir aš kelis kartus visokiais formatais visur bandau išklausti, ar tikrai tam buvo pasiruošta. Ne dėl apribojimų panaikinimo, bet dėl finansinių mechanizmų, nes beveik dvejus metus dalis darbuotojų gavo priedus, kurie bent detaliame PSDF išaiškinime buvo įvardijami kaip jau tas padidėjęs atlyginimas. Dabar jų neliks. Vakar ministras pasakė: tegul teikia kitas paslaugas. Aš norėčiau paklausti: kas tos kitos paslaugos? Pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos darbuotojo. Gal tai yra masažas ar braškių rinkimas, nes jie jokių kitų paslaugų teikti negali?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, bet kas nors gali, kas nors negali. Man atrodo, kolega, nereikia čia, taip sakant, apsimesti, kad mes ko nors nesuprantame. Jeigu yra padidėjęs darbo krūvis, kuris buvo ženkliai padidėjęs kovido metu visiems, tai tuomet tie priedai horizontaliai ir buvo mokami. O dabar, kai kokių nors specialių tam alokuotų, sakykim, pajėgumų nebūtinai reikia visur, tie priedai jau turėtų būti mokami pagal tai, kiek žmogus iš tikrųjų turi papildomo darbo, palyginti su normaliu jo krūviu.
Nežinau, ką jūs čia matote tokio ypatingo, nes šiaip jau sveikatos paslaugų finansavimui padidinti šių metų biudžete, palyginti su praėjusiais metais, buvo numatyta daugiau negu 200 mln. eurų. Ir tai yra visų pirma didesnis darbo užmokestis, nes paslaugų apmokėjimo eilutėje 80 % yra darbo užmokesčio išlaidos.
Man atrodo, kad pats klausimas yra savaime labai keistas. Kam tada reikėjo ekstremaliosios situacijos? Tam, kad priedus mokėtume, ar tam, kad būtų darbas kaip nors organizuojamas? Jeigu to darbo organizavimo specialus poreikis yra išnykęs, o mūsų vertinimu, jis yra išnykęs, toliau jau institucijos pačios turi spręsti tuos klausimus tiek, kiek tai yra konkrečioje institucijoje pagrįsta.
PIRMININKAS. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi G. Paluckas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau finansų ministrės paklausti, bet nėra, tai tada turbūt premjerės.
Vyriausybė pateikė tikrai, sakyčiau, tokį istorinį, didelį infliacijos pasekmių valdymo paketą ir labai svarbūs socialiniai sprendimai. Tikrai turime su kuo dirbti ir, man atrodo, tikrai tinkama linkme einama. Tačiau labiausiai nustebino diskutuojant Socialinių reikalų ir darbo komitete, kad Finansų ministerija negalėjo, o paskui ir patikslino, kad vis dėlto net nedarė šio paketo įtakos infliacijai vertinimo. Klausimas, ar tikrai taip buvo? Kai mes kalbame apie aukštą infliaciją ir priemones, kurios yra dosnios, ir nevertiname įtakos infliacijai, tai norisi pasitikslinti, ar tikrai taip buvo, ypač tame kontekste, kad ne kartą kiti, kurie teikė kokius nors siūlymus, buvo kritikuojami, kad jų siūlymai padidins infliaciją. Dėkui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, gerbiamas kolega, tos indeksuotos pajamos niekaip negali infliacijos sumažinti. Jūs tai puikiai suprantate. Tai yra didesnė perkamoji galia ir didesnė paklausa.
Vienintelis dalykas, ką tas indeksavimas sprendžia, tai sprendžia žmonėms, ypač kurių finansai yra jautresni, tarkim, maisto ir energetikos kainų didėjimui, tiesiog papildomas galimybes tas sąskaitas apmokėti. Čia galvoti, kad tie papildomi keli šimtai milijonų eurų sumažins infliaciją, aš nežinau, kokioje ekonomikos paradigmoje reikia gyventi.
Vienintelis sprendimas, kuris gali sumažinti infliaciją, bet mes čia galime tik spekuliuoti, kiek iš tikrųjų tai bus, tai yra sprendimas, kuris apriboja kainų augimą, nes patvirtintų kainų dar mes neturime. Tada, kai VERTʼas patvirtins, jau priėmus šiuos įstatymus, kainas liepos mėnesiui, tada tuos perskaičiavimus bus galima padaryti, nes administruojamos kainos yra infliacijos viena iš sudedamųjų dalių. Jų prognozė leidžia įvertinti, koks iš tikrųjų yra poveikis.
O tos biudžeto išlaidos, kurios yra tiesiog papildomos pajamos, papildomas indeksavimas, tai prabočykite, čia gali būti tik papildomas infliaciją skatinantis veiksnys. Bet mes manome, kad to neturėtų atsitikti dėl tos paprastos priežasties, kad pagrindinė vis dėlto infliacijos priežastis dabar yra energetikos kainos ir yra tai, ką mes paketu ir bandome spręsti, o ta suma, kuri yra papildoma moki paklausa, atitenka tiems žmonėms, kurių ir taip didžioji pajamų dalis yra skiriama vartojimui. Mes, aš bent jau, intuityviai sakyčiau, kad mes čia kokio nors infliacijos paspartėjimo dėl to neturėtume pamatyti, bet tiesiogiai infliaciją veiks ta sprendimų dalis, kuri yra susijusi su elektros ir dujų kainodara. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Paluckas. Gal užsirašę kolegos neprieštaraus, kad po to leistume paklausti A. Vinkui. Jis yra kiek toliau užsirašęs, bet skuba atidaryti savo kuruojamą parodą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Šventas reikalas, be abejo.
Gerbiama premjere, klausimas susijęs su konstituciniu Fiskalinės drausmės įstatymu. Jo pataisą registravo Prezidentas, bet ta iniciatyva kyla iš politinių partijų susitarimo dėl regioninės politikos. Vyriausybės išvados neturime, man atrodo, jau kokį penktą mėnesį. Yra kokių nors ypatingų priežasčių ar?..
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Yra priežasčių, nes mes, kaip žinote, atgaivinome dvišalę Vyriausybės ir savivaldybių komisiją ir per tą formatą esame sutarę kitokį konstitucinio įstatymo pakeitimą. Jis, tiesą sakant, savivaldybėms yra palankesnis. Mes jį esame sutarę diskusijų formatu. Man atrodo, projektas jau, ko gero, buvo paskelbtas ir galbūt netgi yra pabaigęs derinimo procedūrą. Mes, pateikdami išvadą dėl Ekscelencijos Prezidento projekto, pateiksime dar ir savo projektą, kuris šiaip savivaldybėms suteikia daugiau laisvės prisiimti skolinius įsipareigojimus finansuoti europinius ir kitos tarptautinės paramos projektus. Taigi manau, kad gegužės–birželio mėnesiais tikrai mes ateisime su tuo projektu į Seimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus, kaip žadėjau, dabar.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamam sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, karas Ukrainoje natūraliai susilpnino mūsų dėmesį koronos pandemijai. Žinoma, nors praradome daugiau kaip 9 tūkst. gyvybių, tačiau džiugu pažymėti, kad visų valstybės institucijų – Vyriausybės, prezidentūros, Seimo, turiu omenyje Sveikatos reikalų komitetą, – pastangos padarė tai, ką galėjo, ir pastaruoju laikotarpiu užsikrėtimų ir mirčių skaičius mažėja. Tačiau atkreipiau dėmesį į tokią naują besiformuojančią tendenciją, kad daugėja atvejų, kai pagal kiekvienos paros skelbiamus duomenis tarp mirusiųjų pasiskiepijusių miršta daugiau negu nepasiskiepijusių. Kuo ekspertai aiškina tokį faktą? Ar tai sumažėjusių vakcinų poveikio pasekmė, ar kokios kitos priežastys? Jeigu tokia tendencija ryškės ir toliau ir neturėsime aiškaus atsakymo, tai atėjus naujam sezonui, kuris galbūt sukels naują pandemijos bangą, duok Dieve, kad jos nebūtų, tarp gyventojų gali atsirasti nepasitikėjimas vakcinomis.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Ne, tokių duomenų, kad būtų sumažėjęs vakcinos poveikis, nėra. Tyrimai yra atliekami. Net tokių duomenų, kad būtų atsiradusi kokia nors nauja grėsminga viruso atmaina, taip pat šiuo metu nėra, bet yra atidžiai sekama. Na, o statistika, žinote, toks dalykas. Kai jau pasiekėme 90 % darbingo amžiaus žmonių imunizaciją, 80 % visų gyventojų imunizaciją, kai pasiskiepijo Lietuvoje daugiau žmonių, nei atėjo į referendumą dėl rusų kariuomenės išvedimo, pastatėme stiprią ugniasienę, bet natūraliai žmonės juk miršta ir būna tų situacijų. Natūraliai ta statistika ir tie procentai dabar, kaip sako, jau nebėra tokiu pačiu aspektu interpretuotini ir žiūrimi, kaip buvo anksčiau. Matyt, reikėtų truputėlį kitaip…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau ministrą truputį papildyti, kad nebūtų nesusipratimų, nes tikrai nesitikėjau iš jūsų šito klausimo, bet tebūnie. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad dabar mirštančių nuo COVID žmonių skaičius, paros skaičius yra labai žemas. Mes kalbame apie vienaženklius skaičius ir tai yra daugiausia labai garbaus amžiaus žmonės, nors visokių dienų čia yra buvę. Yra viena diena ne taip seniai buvusi, kai mirė devyni ar septyni žmonės ir visi jie buvo neskiepyti. Negalima iš kelių dienų daryti kokių nors toli siekiančių išvadų. Ką minėjo ministras, kad yra apskritai populiacijoje… Jeigu populiacijoje būtų 100 % žmonių paskiepyta, tai mirtų tik skiepyti žmonės, jūs tą juk puikiai suprantate. Kai yra labai didelis populiacijos vakcinacijos lygis, tai jau natūralu, kad tų žmonių, kurie yra vakcinuoti, bet vis tiek nuo kovido miršta, bus didesnioji dalis, ypač jeigu imsite atskirų dienų skaičius, bet vėlgi iš jų negalima daryti toli siekiančių išvadų. Tendencija yra tokia pati, kokia yra ilgalaikė nuo birželio mėnesio, kada vakcinos tapo visuotinai prieinamos. Mirusių nevakcinuotų žmonių procentas yra labai stabilus ir tai yra maždaug 75 %, buvo 80 %, dabar yra maždaug 75 %. Tai žinoma, kad plečiantis vakcinacijai ta dalis sumažėjo, bet ji nesumažėjo kaip nors reikšmingai, ir tai dar kartą patvirtina, kaip svarbu yra skiepytis. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama premjere, vakar Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje buvo svarstomas atsiskaitymo grynaisiais iki 3 tūkst. eurų ribojimas Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Svarbiausia, tai daroma tada, kai bankų įkainiai Lietuvoje vieni didžiausių Europoje ir konkurencinės aplinkos beveik nėra. Net krizių akivaizdoje 2021 metais bankų uždarbis siekė 320 mln. eurų, beveik po 1 mln. eurų per dieną. Prašom pasakyti, ar tai yra Vyriausybės, ar komiteto iniciatyva? Ir kitas klausimas, ar prisidengdami šešėlio pažabojimu jūs tokiais sprendimais ir toliau siekiate didinti bankų pelnus?
Ir pasakysiu dar daugiau. Kovo 29–30 dienomis Dubajuje vyko 2022 metų pasaulio vyriausybių aukščiausio lygio susitikimas, kuriame užsiminta apie skaitmeninės valiutos ir skaitmeninės tapatybės diegimą. Gal jums žinoma, ar komiteto priimtas sprendimas – dar vienas žingsnis skaitmeninės valiutos link? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū jums. Aš tikrai neturėjau galimybės vakar dalyvauti komiteto posėdyje. Mano žiniomis, tai yra Seimo narių iniciatyva, dėl kurios, jeigu tik bus noro, Vyriausybė mielai pateiks išvadą. Bet aš nesutikčiau su jūsų vertinimais dėl rinkos nekonkurencingumo, nes vis dėlto šitoje rinkoje, mokėjimų rinkoje, atsiskaitymų rinkoje, veikia ne tik bankai, bet ir daugybė finansų įstaigų, jų Lietuvoje tikrai yra nemažai.
Dėl jūsų užuominų apie sąmokslo teorijas aš turbūt kaip įprastai nelabai turėsiu ką pasakyti. Spręs… (Balsai salėje) Taip, žinoma, vieni didžiausių, nes turi infrastruktūrą. Ir mūsų Lietuvos žmonių įpročiai yra tokie, tai rodo statistika, tarkime, ir dėl paskolų lygiai taip pat, ir dėl skolinimosi. Kitose valstybėse kapitalo rinka vaidina ganėtinai ženklų vaidmenį pritraukiant kapitalą, tarkime, verslui ir įmonėms, o Lietuvoje tai yra paprastai bankinis finansavimas, nes tiesiog susiklosčiusi tokia tradicija. Manau, kad čia bus progos apie tai diskutuoti. Tikrai vakar komitete nedalyvavau ir nelabai turėčiau ką pakomentuoti konkrečiai dėl šito projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi A. Nekrošius.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mano klausimas skirtas užsienio reikalų ministrui. Kaip jūs veiksite matydamas, kad savivaldybės lygmeniu yra pažeidžiamos tarptautinių teisių aktų nuostatos? Teisingumo ir jūsų užtarimo siekia dviejų Trakų rajono savivaldybių lenkų mokyklos ir visa lenkų bendruomenė. Šiuo metu demonstruojamas valstybės pagrindinių institucijų ir savivaldybės politikų cinizmas ir užmerkiamos akys į bendruomenės poreikius ir į bendruosius kriterijus, atitinkančius lenkų mokyklų reorganizaciją.
Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje nustatyta, kad teritorijoje, kurioje tradiciškai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, yra ne tik užtikrinama teisė mokytis gimtąja kalba, bet jų atžvilgiu taikomi labiausiai naudingi teisės aktai, o jau įgytos teisės negali būti siaurinamos. Tautinių mažumų apsaugos politika yra valstybės politika, ne savivaldybės ir ne seniūnijų lygmens. Jūs privalote reaguoti į lenkų bendruomenės, mokyklų bendruomenės norą ir teisę mokytis savo mokykloje. Žmonės klausia jūsų, gerbiamas ministre, kaip jūs apginsite juos, nes Lietuvos Vyriausybės nutarime yra numatytos išimtys tautinių mažumų mokykloms.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš suprantu keletą dalykų, kuriuos turbūt reikėtų atskirti. Pirmas dalykas, jūs bandote savivaldybės klausimą kelti į Vyriausybės lygį. Turite tokią teisę.
Tiesą sakant, matyt, yra kažkokios ribos, ties kuo reikėtų apsiriboti sprendžiant tokio pobūdžio klausimus. Jeigu nepavyksta savivaldoje, spręsti apolitiškai, nes nesudarote dabar valdančiosios daugumos, ką esate įpratę daryti. Galbūt artėjantys rinkimai pakeis situaciją ir galėsite priimti savo nutarimus. Galima, Rita, kelti į Vyriausybę. Bet kur yra problema? Jūs savivaldos klausimą keliate į tarptautinį lygmenį ypač karštoje geopolitinėje situacijoje, kurioje mūsų (…), taip, ir tokio sverto naudojimas man iš tikrųjų kelia klausimą. Iš tikrųjų nuoširdžiai labai daug kelia klausimų dėl jūsų apskritai atsakingumo šioje situacijoje, nes visa tai, ką jūs keliate, yra galimybė spręsti savivaldoje, teisme, Vyriausybėje, gausybėje kitų dalykų. Jūs tai darote keldama labai aštrų klausimą. (Balsai salėje) Gerbiama kolege, dėl to… (Balsas salėje) Žiūrėkite, jeigu jums nepatinka tai, kaip veikia įstatymai, aš, atleiskite, negaliu jums čia pagelbėti. (Balsas salėje) Aš suprantu, bet, gerbiama kolege, mes galime, jeigu jūs norite…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rita Tamašuniene, gal tikrai taip neplėtokime ekspromtinės diskusijos. Manau, jūs, kaip ilgametė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, irgi puikiai žinote, kad yra Vyriausybės atstovai, kurie reaguoja, jeigu savivaldybės sprendimais nesilaikoma teisės aktų, tad ir pasinaudokime tomis teisinėmis galimybėmis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš galiu pasakyti tik vieną dalyką, kad šio klausimo padaryti tarptautine problema aš tikrai nesuteiksiu galimybės. Jūs darote. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, tikrai tai jau…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ar aš galiu? Rita, man labai gaila, kad jums visiškai nerūpi vaikų ateitis. Šiandien toje mokykloje 21 5–8 klasių mokinys mokosi jungtinėse klasėse. (Balsas salėje) Tai ir taisome tą padėtį. Lietuva, ši Vyriausybė, yra priėmusi nutarimą nuo rugsėjo 1 dienos, kad nesvarbu, ar tai yra tautinių mažumų mokyklos, ar lietuviškos mokyklos, negali mokiniai mokytis jungtinėje klasėje. Mums turi rūpėti mokiniai, o ne bendruomenės, nežinau net kokios, interesai, o ne būsimi rinkimai po to.
PIRMININKAS. Kolegos, tikrai žinome Vyriausybės valandos reikalavimus, paklausėte, atsakė, bet diskusijos neplėtojamos.
Toliau klausia A. Nekrošius. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos čia nėra ką diskutuoti, vyksta viskas pagal Statutą. Gerai, paklaus A. Nekrošius, tada spręsime dėl vedimo tvarkos.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nematau finansų ministrės. Pirmininkas neinformavo, galbūt I. Šimonytei bus skirtas klausimas. Kadangi Vyriausybė panaikino ekstremaliąją situaciją, medikai gaus gerokai mažesnius atlyginimus. Mano toks paprastas klausimas: ar yra svarstoma Vyriausybės lygmeniu kelti atlyginimus medikams ir kitam personalui? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs žinote, kad mes pasirašėme kolektyvinę sutartį su visomis medikų organizacijomis ir visus įsipareigojimus šimtu procentų Vyriausybė įvykdė. O finansų ministrė yra komandiruotėje Vašingtone.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė – dėl vedimo tvarkos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Dėl vedimo tvarkos, nes tvarka Lietuvoje yra tokia ir jungtinėse klasėse vaikai baigia mokyklas. Aš buvau mokytoja. Čekijoje yra trys vaikai, ir yra atidaroma klasė.
PIRMININKAS. Bet…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ir aš dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti, kad ministrė turi žinoti, kad tos gyvenvietės mokyklose neatsiras daugiau vaikų, kur tradiciškai gyvena tie žmonės. Ir dėl to jūs parašėte puikią išimtį, mes ramūs buvome, nes yra išimtis nutarime. Ir jūs nesilaikote savo tvarkos.
PIRMININKAS. Čia tikrai, kolege, kalbate ne dėl vedimo tvarkos!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ir dėl vedimo, ir va tokios politikos vedimo tvarkos aš ir kalbu.
PIRMININKAS. Čia kita tvarka, o ne posėdžio pirmininko vedama tvarka. (Balsas salėje) Tramdykime, kolegos, emocijas. Ramiai tęskime Vyriausybės pusvalandį.
Toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Energetikos ministrui klausimas, jeigu dar neatsibodau su savo klausimais. Aišku, pirmas klausimas, kada sulauksime Seime viso elektros energetikos įstatymų projektų paketo?
Antra klausimo dalis, ar yra stebima, kaip vyksta statybos darbų užbaigimas Vilniaus kogeneracinės elektrinės biokuro bloke, ar tikrai iki kito šildymo sezono jis bus paleistas, nes vis dėlto, kiek aiškino, 30 % šilumos kaina sumažėtų.
Ir, aišku, pusė klausimo aplinkos ministrui. Ar negalvojate biokurą įpareigoti gaminti ir miškų urėdijas? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Dėl pirmo klausimo. Ateinantį antradienį paketas bus pristatytas Seime. Turėjome šiandien pristatyti, bet Teisės departamentas nespėjo pateikti išvados, tai bus antradienį. Dėl kogeneracinės. Taip, stebime, situacija nėra, sakykime, paprasta, įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilo bandomąją gamybą. Tai nebus visa gamyba, bet tikimės, kad vis tiek šis tas bus tiekiama į sistemą ir turėsime jau vilniečiams šiek tiek pigesnę šilumą. Situacija, dar kartą pakartosiu, po bendrovės „Rafako“ bankroto susidariusi buvo tokia, kad reikėjo iš naujo tvarkyti ir pirkimus, ir kitus dalykus. Šiuo metu viskas vyksta. Taip tikina įmonė.
PIRMININKAS. Aplinkos ministras.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai aktualus. Su nauju Vilniaus bloku 10–15 % padidės biokuro poreikis Lietuvoje. Bet urėdija ir kitos įstaigos inventorizavo, kur galima iškirsti papildomo biokuro, tai melioracijos grioviai, apleistos kelių apsaugos zonos. Mes su Valstybine miškų tarnyba inventorizavome, kad iki 2 mln. papildomų kietmetrių biokuro gali būti patiekta rinkai. Tai nebūtinai turi daryti urėdija, bet iš esmės tas papildomas kiekis gali būti ir bus paruoštas.
PIRMININKAS. Toliau klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Mazuronis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui, nors šiandien jau daug dėmesio sulaukė. Prašyčiau jūsų patikslinti. Komitete buvo pristatytas pavėžėjimo modelis. Kaip aš supratau, neįgaliems, ligotiems, seniems žmonėms bus organizuojamos pavėžėjimo paslaugos. Tai yra tiems asmenims, kurie asmeniniu ar viešuoju transportu negali nuvykti į gydymo įstaigą. Bet žinome, kad ligoninėse yra uždaromi tam tikri skyriai, tarkime, gimdymo, chirurginis ar dar koks nors. Kaip sprendžia tos savivaldybės, ar sprendžiamas gyventojų pavėžėjimas? Paslauga tolsta, jeigu turės vykti į kitą gydymo įstaigą. Tai liečia ir mamas su mažais vaikais, jeigu jos nepriklauso tai kategorijai, ir kitus asmenis. Ar nebrangs galimybė nuvykti viešuoju transportu, jis taip pat brangsta, į kitą savivaldybę ar į kitą gydymo įstaigą? Ačiū.
A. DULKYS. Tas pavėžėjimo modelis buvo pristatytas ir Sveikatos reikalų komitete. Nežinau, tikriausiai dalyvavote. Ten yra detaliai numatyta, kaip tas mechanizmas veiktų savivaldybėje ir kaip jis veiktų tarp savivaldybių įtraukiant tokį naują dalyką. Jį mes turėjome ir testavimo, vakcinacijos atveju. Tai 1808 paslauga. Žmonėms būtų patogi registracija, numatėme tam išteklius. Be abejo, tų išteklių padaugės, bet ne tiek, kiek dabar kainuoja tie neefektyvūs skyriai. Tai bus kaip tik efektyvus sprendimas. Jeigu mes norime didinti ir dienos paslaugų skaičių pačiose savivaldybėse, taip, natūralu, mes matome, kad reikės to pavėžėjimo daugiau, negu reikėjo iki šiol.
Dar kartą akcentai. Išgryniname greitąją medicinos pagalbą, nuimame taksi funkciją, numatome finansavimą ir modelį savivaldybių viduje, numatome mechanizmą, kaip vyktų tarp gydymo įstaigų tarp skirtingų savivaldybių, ir tikimės, kad tai turėtų gerai veikti. (Balsas salėje) Kaip jūs jau ir minėjote, kalbame būtent apie neįgaliuosius, apie vaikus ir kitas grupes žmonių, kuriems tai priklausys. Visą tą sąrašą, matyt, pateiksime. Bet jis yra aiškus. Be abejo, tas, kuris vyksta pirmą kartą pas gydytoją, kaip ir iki šiol, vyksta pats, bet kai jau yra atvykta, kai yra suplanuota, kai yra planinis, kai sudarytas vizitų grafikas, tuomet automatiškai ta paslauga, kaip sakoma, įgauna savo veiksmą. Bet turi būti užsiregistruota, turi jau vykti procesas.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gal emocinę įtampą dekonstruojantis klausimas užsienio reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, prieš gerus porą metų pradėjau mokytis vokiečių kalbos, tačiau tai, ką šiandien kiekvieną dieną skaitau interneto portaluose, mane verčia užduoti sau klausimą, ar tikrai nepadariau klaidos. Kiekvieną dieną iš naujo Vokietijos kanclerio kabineto eina tokios žinios, kaip išbraukė tam tikrą sunkiąją ginkluotę, spaudžia stabdžio pedalą karinei paramai, apskritai stabdo tam tikrus procesus ir panašiai. Žinote, gerbiamas ministre, aš neseniai perskaičiau tokią K. Belton knygą „Putino žmonės“, iš kurios galima daryti daug išvadų.
Aš norėjau jūsų paklausti, ar tokie veiksmai (padėkite mums susivokti) negali dar būti traktuojami kaip kažkokios politinės korupcijos tąsa galbūt Vokietijoje, elementaraus kvailumo, netoliaregiškumo ir situacijos nesuvokimo, ar dar kažkaip šitą situaciją reikėtų vertinti?
Ir esminis klausimas, ar man dar tęsti vokiečių kalbos mokymąsi? Ar yra vilties, kad tokia Vokietijos kanclerio vykdoma politika gali pasikeisti, ar vis dėlto jau bandyti ieškoti kito kalbos mokytojo ir bandyti ieškoti kažkokios kitos kalbos?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Manau, kad atsakysiu į svarbiausią klausimo dalį dėl kalbų mokymosi. Manau, kad kiekvienam labai rekomenduoju. Tikrai labai svarbus dalykas mokytis bet kokią kalbą pasirinktą. Sako, kad stabdo smegenų pilkųjų ląstelių senėjimą, užtikrina gerą smegenų veiklą ilgiems metams. Tikrai labai džiaugiuosi ir raginu tikrai nemesti.
Dėl Vokietijos. Turbūt išsakome įvairių nusistebėjimų privačiuose pokalbiuose bendraudami su Vokietijos vyriausybės atstovais. Rytoj kaip tik lankysis Vilniuje užsienio reikalų ministrė. Vakar turėjome vieną susitikimą keturšalio formato su Baltijos valstybėmis, rytoj bus dvišalis. Sakome pastabas, kviečiame aktyviai ir aktyviau įsitraukti tiek į sankcijų politiką, palaikyti mūsų prašymus, tiek į pagalbą Ukrainai.
Aišku, reikia objektyviai suprasti ir vieną paprastą dalyką. Vokietijos užsienio politika sukasi 180 laipsnių. Kai mes kalbame apie Vokietiją, dažnai suprantame tą valstybę savo masteliu. Jeigu mes kalbame apie Jungtines Amerikos Valstijas, apie Japoniją – jos yra didžiosios industrinės valstybės, Vokietija yra viena iš mūsų prie bendro Europos stalo. Tai yra viena iš galingiausių pasaulio ekonomikų, jai posūkiai tokio pobūdžio, kokius daro, yra labai labai sunkūs ir sudėtingi. Tai reikia objektyviai vertinti. Tokio posūkio dabar veikianti vyriausybė neplanavo. Jis nebuvo jų programoje, nebuvo nuostatose, niekas to nesitikėjo. Kitais šūkiais remdamiesi jie laimėjo rinkimus ir sudarė vyriausybę. Dabar jie tą posūkį padarė ir daro. Reikia įsivaizduoti, kad laivui, kuris buvo prišvartuotas, pririštas prie vieno kranto, sukantis tos virvės, laikiusios laivą, trūkinėja.
Mūsų raginimas yra svarbus, mūsų pozicijos išsakymas yra svarbus. Tikrai esame girdimi ir yra įsiklausoma į mūsų argumentus visais lygiais – tiek ministrų, tiek valstybės vadovo, premjero, bet kur turime galimybę pasisakyti. Neabejoju, kad ir parlamento pozicijos yra labai svarbios, nes kai keičiasi politika, parlamentas dažnu atveju turi didesnį žodžio svorį. Dėl to mūsų kontaktai (nežinau, jūs gal priklausote ir kokiai draugystės grupei) šiandien yra svarbūs ir kviečiu jais naudotis. (Balsas salėje) (…)
PIRMININKAS. Gal nebeplėtokime tos linksmos diskusijos.
Toliau klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi K. Mažeika.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei klausimas. Praeitą savaitę premjerės klausiau, kadangi jūsų nebuvo, buvote išvykusi į Ukrainą, gal dabar atsakysite, nes premjerė nežinojo tų skaičių. „Invegos“ apyvartinei paskolai skirta 100 mln. ir investicinei paskolai dengti 100 mln. Pasirašytų sutarčių pagal antrą programą – 0, pagal pirmą programą – 1 mln. 540 tūkst. Praėjusią savaitę ir užpraeitą savaitę turėjome Šiaulių regione su Prekybos, pramonės ir amatų rūmais, su verslo atstovais susitikimą. Užvakar turėjome Klaipėdoje, vakar Panevėžyje. Pabandėme jums parašyti net ir laišką, tikrai atsakėte, bet absoliučiai tą atsakymą į nesąmonių muziejų būtų galima įdėti – niekuo negalime padėti, taisyklių mes nekeisime, sąlygos neatitinka, nes neturite užstato. Kaip jūs įsivaizduojate prisidėti prie smulkiojo ir vidutinio verslo išlaikymo ir skatinimo, jeigu keliamas reikalavimas, turto reikalavimas ir hipotekos įkeitimas, šitas dalykas? Sąlygos faktiškai neįgyvendinamos, kaip žinote, ta programa nebus įgyvendinta.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Suprantu, kad kalbate apie kovidines paskolas, kurios yra skiriamos tiek tiems, kas nukentėjo dėl pandemijos apribojimų, tiek dėl grandinių sutrūkinėjimo. Iš tiesų su „Invega“ sėsime ir aiškinsimės, kodėl yra tokia situacija. Ji gali būti susidariusi dėl kelių priežasčių.
Pirma priežastis yra ta, kad vis dėlto tikslas nėra išskolinti valstybės pinigus. Jeigu banke garantijų priemonėmis įmonės gali pasiekti privačius pinigus, tai yra gerai. Jeigu įmonės yra, pavyzdžiui, labai labai praskolintos, klausimas, ar tikrai mokesčių mokėtojų pinigais reikėtų prisiimti rizikingų įmonių būklę. „Invega“ turi savo kriterijus. Man irgi įdomu, ar pinigai iš tikrųjų yra tiesiog saugomi nuo verslo, ar jie yra saugomi nuo tokio verslo, kuris yra ypač rizikingas ir į jį investuoti jau tiesiog netvaru.
Dar noriu pasakyti, kad iš šių biudžeto lėšų, kurios lieka, jūs įvardijote, 100 mln. biudžetas buvo apyvartinėms paskoloms, 100 mln. investicinėms paskoloms, mes sudarysime dar vieną apyvartinių lėšų priemonę įmonėms, kurios nukentėjo dėl karo situacijos. Europos Komisija yra patvirtinusi specialų komunikatą. Matydami, kad tų lėšų „Invegoje“ yra ir jų lieka, mes su Finansų ministerija pasitarę iš to biudžeto suformuosime naują apyvartinių lėšų priemonę. Tas komunikatas yra šiek tiek lankstesnis nei kovidinis ir tai reiškia, kad „Invega“ galės taikyti kitokius – lankstesnius kriterijus įmonėms.
Aš tikiuosi, kad tos įmonės, kurios galbūt negalėjo pasiskolinti ir pagrįstai joms tų pinigų iš tiesų reikia, kurios yra nukentėjusios, galės pasinaudoti šiomis lėšomis pagal vadinamąjį, mes taip darbiniu formatu vadiname, karo komunikatą.
PIRMININKAS. Nors laikas baigėsi, bet paskelbiau – paskutinis klaus K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susisiekimo ministrui ir šiek tiek premjerei. Jau ne kartą kalbėjome apie kelią Kaunas–Prienai. Praeitą savaitę važiuodamas, kaip tik tuo keliu dardėdamas iš duobės į duobę išgirdau per radiją Kelių direkcijos vadovo interviu, komentarą, kad iš tiesų bus mažinama pagal lėšas. Prioritetiniai keliai turbūt bus daromi, asfaltuojami, bet tų, kur mažiau prioriteto, sąskaita bus išlaikomas pagrindinis tikslas.
Gal iš tiesų yra logiška. Bet kad toje kelio atkarpoje nuo Kauno iki Prienų faktiškai planuojamas net ne 50, netgi mažesnis nei 50 vidutinis greitis, pasiliekama prie to projekto ir 1 kilometro kaina ten apie 5 mln., ar tai yra logiška?
Premjere, norėtųsi, kad taip nebūtų. Turėjome auksinius šaukštus, dabar turėsime auksinį kelią. Kaip jūs manote, vis dėlto galbūt tuomet galima ir daugiau projektų padaryti, o ne tiesiog investuoti į vieną ir po to vis tiek turėti kreivą tą objektą? Tai dėl greičio ir dėl pačios kainos. Ačiū.
M. SKUODIS. Sveiki. Žinote, man labai sudėtinga. Nors tai vienas iš Vyriausybės keturių strateginių kelių, sudėtinga pasakyti dėl kainos pirmiausia dėl to, kad nežinome parametrų, bet kai žinosime parametrus ir bus konkursas, tada bus ir galutinė kaina. Faktas, kad tikslas – už kuo mažesnę sumą turėti kuo geresnę kokybę. Kitas dalykas. Kalbant apie greitį, lygiai taip pat tikrai nėra tikslo daryti 50 kilometrų ir panašiai, turi būti bent 90 šioje vietoje.
Aš tiesiog žinau, kad artimiausiu metu regione yra suplanuotas susitikimas, Seimo nariai dalyvaus ir mūsų visi atsakingi asmenys. Tikrai tikslas, kad visi žinotų kiekvieną detalę, kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus ir mes skaidriai ir aiškiai judėtume link geriausio projekto, kuris reikalingas visai Pietų Lietuvai.
PIRMININKAS. Šiuo atsakymu baigiame Vyriausybės valandą. (Balsai salėje) Dėkoju ministrams ir klaususiems Seimo nariams. Kartu baigiame ir rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.