LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 263
STENOGRAMA
2019 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. ŠIAULIENĖ ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame popietinę darbotvarkę, mūsų popietinį posėdį. Kviečiu registruotis.
Kolegos, užsiregistravo 36 Seimo nariai. Posėdį pradedame. (Gongas)
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus pranešimas „Administracinės naštos mažinimas ūkio subjektams – 2018 metų rezultatai“
Kviečiu į tribūną ūkio ministrą V. Sinkevičių. Prašau pristatyti administracinės naštos mažinimo ūkio subjektams 2018 metų rezultatus. Prašau, ministre, tribūna jūsų.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Veikia jau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Jūsų dėmesiui norėčiau pristatyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamą sritį – administracinės naštos mažinimą, tiksliau, tikslų įgyvendinimą 2018 metais. Šie rezultatai buvo pristatyti visai neseniai Vyriausybėje. Galbūt iš pradžių apie administracinę naštą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo 2014 metų vertina administracinės naštos ūkio subjektams lygio pokytį ir teikia Vyriausybei administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitą. Pagal institucijų pateiktus duomenis ataskaitoje apibendrinama, kokie viešosios politikos sprendimai administracinę naštą didino, o kokie mažino. Pateikiama informacija apie atskirų institucijų pasiekimus ir bendras tendencijas administracinės naštos mažinimo srityje. Pristatant 2018 metų administracinės naštos mažinimo rezultatus, verta atkreipti dėmesį ir į pačią administracinės naštos sampratą, ką mes vertiname ir kodėl tai darome, kodėl tai yra svarbu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kuruoja administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo ir prevencijos procesą. Administracinė našta yra dalis bendros reguliavimo naštos (pavyzdys – įvairūs žurnalai, jų pildymas, ataskaitos), kuri kyla iš teisės aktuose esančių įpareigojimų ir yra susijusi su informacijos teikimu, skelbimu, saugojimu ir kitais panašiais veiksmais. Už administracinės naštos, kurią patiria piliečiai, koordinavimą yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Administracinės naštos rodiklis yra apskaičiuojamas vertinant vidutinį valandinį darbuotojo, atliekančio įpareigojimą, darbo užmokestį, taip pat užduočiai atlikti skiriamą laiką, ir nustačius, kokiam skaičiui ūkio subjektų šis procesas yra privalomas, tai yra kuo platesniam ūkio subjektų ratui yra skirtas įpareigojimas, tuo didesnis yra administracinės naštos rodiklis.
Visos institucijos turi pareigą vertinti teisės aktus, jų projektus, keičiančius būtent administracinę naštą ūkio subjektams, pokytį, piniginę išraišką ir suderinti skaičiavimus su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ekonomikos ir inovacijų ministerija bendrą administracinės naštos pokytį du kartus per metus pristato Vyriausybei. Šiuos vertinimus atliekame jau penktus metus, o praėję metai buvo išties neblogi, juos norėčiau detaliau jums ir pristatyti.
Per 2018 metus administracinę naštą ūkio subjektams pavyko sumažinti beveik 104 mln. eurų. Jums leidus, paaiškinsiu, kokie buvo pagrindiniai pokyčiai. Apskaičiuotas rodiklis pirmiausia yra balansinis, tai yra į jį jau įtraukti ir didesnių administracinę naštą… ir ją mažinusių institucijų pasiekimai, įvertinta institucijų pakeistų teisės aktų visuma apskritai. Bet vienas svarbus dalykas, kad lygiai taip pat prieš skaičiuojant kiekvienos institucijos rodiklius mes taip pat įtraukiame, tai yra sumažiname tą skaičių, įtraukdami ir verslo prisitaikymo kaštus.
Labiausiai administracinė našta sumažėjo dėl Finansų ministerijos įgyvendintų pokyčių – beveik 70 mln. eurų; per 30 mln. eurų, beveik 33 mln. eurų, – dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgyvendintų pokyčių. 1,5 mln. eurų padaryti pakeitimai sumažino administracinę naštą Žemės ūkio ministerijoje. Tai didžiausią įtaką administracinės naštos sumažinimui turėjo Finansų ministerijos padaryti Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos pakeitimai, kuriais bus leidžiama naujo modelio kasos aparato naudotojams nepildyti popierinių žurnalų. Šie pakeitimai leis daugiau nei 43 tūkst. šalies verslo sutaupyti beveik 1 tūkst. 700 eurų per metus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrino Geros higienos praktikos taisyklių pakeitimą, juo leidžiama atsisakyti popierinių žurnalų pildymo ir tai leis viešojo maitinimo įstaigoms sutaupyti po 4,5 tūkst. eurų kas metus.
Šie pakeitimai… Kodėl skaičius yra didelis? Kadangi tai liečia labai platų ūkio subjektų sąrašą. Kaip pavyzdys – Veterinarijos tarnybos pakeitimai, jie apskritai sumažino žurnalų skaičių iš keturių, kurių reikėjo, ir dabar bus registruojami tik neatitikimai.
Per 2018 metus administracinė našta padidėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje per 1,5 mln. Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo srityje ir taip pat nežymiai, bet padidėjo Lietuvos banko reguliavimo srityje.
Siekis mažinti administracinę naštą verslui ir visuomenei, atsisakant perteklinio reguliavimo, taip pat įtvirtintas Vyriausybės programoje. Vyriausybės nutarime yra aiškiai nustatytas tikslas, kad kiekviena institucija individualiai turi imtis priemonių, kad per kalendorinius metus jos kompetencijos srityje administracinė našta mažėtų arba išliktų nepakitusi.
Apžvelgdami praeitų metų rezultatus pirmiausia turime užduoti sau klausimą, koks yra teisinio reguliavimo tikslas? Tikriausiai sutiksime, kad tas tikslas nėra naštos sukūrimas, tikslas yra nauda, ir informaciniai įpareigojimai, sukeliantys administracinę naštą, visų pirma yra skirti tai naudai ir viešajam gėriui apsaugoti. Tikriausiai suprantame, kad reguliavimas būtinas, kai kalbame apie visuomenės saugą, sveikatą, nacionalinį saugumą ir, žinoma, finansinį stabilumą. Tačiau svarbiausia, kad informaciniai įpareigojimai, kurie yra neišvengiami, turi būti proporcingi ir pagrįsti. Nepaisant to, kad pernai pasiekėme tikrai aukštą rodiklį administracinės naštos ūkio subjektams sumažinimo srityje, ne visos institucijos susidorojo su individualiu tikslu. Nustatyta, kad 2018 metais administracinę naštą sumažino 17 institucijų, tačiau 5-os ją padidino.
Suprantama, kad naujųjų informacinių įpareigojimų atsiradimas tam tikrais atvejais yra neišvengiamas, pavyzdžiui, kai politikos sprendimais reikia apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti duomenų apsaugą. Tačiau turime siekti ambicingų tikslų ir padaryti Lietuvos reguliavimo aplinką dar konkurencingesnę ir patrauklesnę verslui bei investicijoms.
Reikia išskirti, kad pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva negali pasigirti aukštomis pozicijomis – pagal reguliavimo reikalavimų verslo lygį užimame vos 106 vietą iš 140, ir tai yra nuotaikos, kuriomis gyvena mūsų verslas, nes, kaip žinote, šis reitingas, tiksliau, indeksas, yra sudaromas užpildžius anketas anonimiškai. Didžiausios šalies įmonės pildo anketas, atsakydamos, kaip jos jaučiasi ir kaip reaguoja į aplinką.
Lietuvoje verslo pasitenkinimas valstybės reguliavimu yra labai žemas, tai reiškia, kad tvarių verslo aplinkos gerinimo rezultatų ir nuoseklaus nepagrįstos administracinės naštos mažėjimo galima pasiekti tik visoms institucijoms sutelkiant pastangas ir aiškiai deklaruojant šio tikslo politinį prioritetą.
Ką gali padaryti institucijos praktikoje? Visų pirma, peržiūrėti savo srities kompetencijas ir atsisakyti nepagrįstų, neproporcingų įpareigojimų, daugiau dėmesio skiriant priimamų teisės aktų poveikio analizei.
Labai trumpai apie tai, kas mūsų laukia. Pirmiausia Lietuvos įstojimas į EBPO yra iššūkis ir galimybės pakelti teisinio reguliavimo vertinimą į naują, pažangesnį lygį. O tie labai neblogi, sakyčiau, 2018 metai ir administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo rezultatai verčia siekti ir dar ambicingesnių tikslų.
Atsižvelgdama į tai ir vykdydama Vyriausybės pavedimą, šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia ir sisteminius siūlymus dėl galiojančio administracinės naštos mažinimo ūkio subjektams mechanizmo tobulinimo, kartu su Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijomis tęsiame administracinės naštos mažinimo priemonių plano vykdymą pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą 2019 m. gruodžio… pagal Vyriausybės nutarimą, galiojantį iki 2019 m. gruodžio 31 d., turime pasiekti reikšmingo administracinės naštos sumažėjimo, ypač šių ministerijų srityse, turbūt didžiausias dėmesys yra skiriamas Sveikatos apsaugos ministerijai, na, ir laukia geresnio reglamentavimo. Taip pat Priežiūros komisijos atnaujinimas, teisinio reguliavimo tinkamumo patikrų ir rezultatų įgyvendinimas. Trumpai tiek. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Gerbiami kolegos, pirma leidžiame frakcijoms. Tuojau, sekundėlę, žiūrime pagal… nuo konservatorių M. Majausko nematau. Kas kitas yra? Tada iš… Seimo narys S. Gentvilas. Nematau. Tada A. Armonaitė. (Balsas salėje) S. Gentvilas pareina. Gerbiamas kolega, prašom klausti ekonomikos ir inovacijų ministro. Klausimas jums.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už gražią apžvalgą. Norisi tikėti, kad valstybėje progresas yra. Keletą ministerijų tikrai galima pagirti. Finansų ministeriją mačiau, Žemės ūkio. Bet aš norėčiau, ministre, jūsų įvertinimo. Suprantu, tai ne jūsų sritis, bet po jūsų sparnu yra sutelktas Informacinių technologijų kompetencijų centras. Konkrečiai klausimas liečia Aplinkos ministerijos naują informacinę sistemą, vadinamąją GPAIS – Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą. Kai ją prieš pusantrų metų parengė ministerija, tuomet Vyriausybėje buvo administracinės naštos vertinime numatyta, kad 50 tūkst. eurų sumažės administracinė našta. Bet jeigu pažiūrėsime tiesiogiai, kaip ji pritaikyta, tai jūs tikrai žinote šitą – 13 tūkst. įmonių, rodos, kas aštunta Lietuvos įmonė privalo naudotis šia sistema ir joje septynis mėnesius nebuvo jokios automatinės integracijos, joje…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …kiekvieną dieną turėjo ranka suvedinėti skaičius didžiausios ir mažiausios Lietuvos įmonės. Kodėl tai neatsispindi jūsų raporte? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Kaip ir esu minėjęs, mano pranešime jūs matote suminį skaičių, mes nesame išdėstę dėl laiko stokos kiekvieno sprendimo. Kiekvienas sprendimas yra vertinamas per administracinės naštos didėjimo ar mažėjimo prizmę. Aš jums pateikiau būtent 2018 metų bendrą rodiklį. Kaip ir sakiau, buvo sprendimų, kurie didino administracinę naštą. Buvo galų gale ir institucijų, kurių bendri netgi metiniai, suminiai sprendimai didino administracinę naštą.
Kalbant apie GPAIS, tai iš tiesų kelia labai didelių iššūkių verslui. Labai gaila, atrodo, kad eilinį kartą sistema parengta nepakankamai konsultuojantis su tuo pačiu verslu, nepakankamai atsižvelgiant į jo poreikius. Vis dėlto visos tos informacinės sistemos, kurios yra kuriamos, ypač valstybėje, man atrodo, jų tikslas turėtų būti lengvinti mūsų kasdienį gyvenimą. Jeigu informacinė sistema, kuri kainuoja labai didelius pinigus ir liečia labai didelį skaičių ūkio subjektų, tik sunkina gyvenimą, tai kelia tik labai daug klausimų dėl jos poreikių ir įgyvendinimo.
Kalbant apie mūsų valdymo sritį, informacinių išteklių, labai gaila, kad mes turime vytis nuvažiuojantį traukinį, kad valstybės informaciniai ištekliai… kad ministerijoms galų gale tarpusavyje užtruko susitarti turbūt beveik dešimtmetį, kad visa tai būtų sutraukta po viena ministerija, kad atsirastų vienas Kompetencijų centras, kuris dar yra tokioje, sakykim, besikuriančioje stadijoje, nes galų gale tų pačių ekspertų surasti rinkoje yra labai sudėtinga už valstybės tarnautojo atlygį ir panašiai. Tikiuosi, trumpai atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Aš irgi turiu klausimą, susijusį su valstybės IT ūkiu. Kaip žinome, jūs daug ką… prisiėmėte tą lyderystę, nors jums tenka ja dalintis su Susisiekimo ministerija. Konkretus klausimas dėl valstybės įmonės Telecentro. Tai yra iš pirmo žvilgsnio gana neblogus rodiklius rodanti valstybės įmonė. Kita vertus, mes puikiai matome, jog ji dalyvauja teikiant tas paslaugas, kurias tikrai gali teikti ir teikia privatus verslas, aš turiu omeny internetą. Galų gale ji turi prieigas prie dažnių, kvotų, ko kiti neturi, ar ne? Ta tarsi pirmenybė, lyginant su privačiomis įmonėmis, tai koks planas būtų jūsų šiai valstybės įmonei, ar ne geriau būtų sudaryti sąžiningesnę konkurenciją, atsisakant tų paslaugų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už jūsų klausimą. Čia toks dviašmenis kardas. Iš vienos pusės, jūs esate teisi dėl… tai yra valstybinė įmonė, jai yra daug sudėtingiau bankrutuoti, jai yra daug lengviau konkuruoti su kitais rinkos žaidėjais. Bet jeigu pažiūrėsime rinkos dalį, tuos pačius dažnius, kuriuos įmonė užima, jie nėra reikšmingi ir šiandien (bent jau aš asmeniškai, aš nesu tos įmonės valdytojas, tai atlieka susisiekimo ministras) jie atlieka tą konkurencinę rolę lygiai taip pat su privačiu verslu. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje telekomunikacijų verslas šiuo atveju turbūt yra tas pavyzdys, kur konkurencija veikia, kur savo vartotojams mes galime užtikrinti gerą ryšį, vieną geriausių, spartų internetą ir mažą kainą. Aš labai džiaugiuosi, bet Telecentro užimama funkcija nesibaigia tik ta siaura funkcija. Kai kurių bandymų, sakykime, agresyviai konkuruoti rinkoje buvo seniau, dabar, kiek suprantu, jų funkcija yra iš esmės pasikeitusi. Taip, jie turi tuos dažnius, bet jie neužima rinkoje esminės dalies. Konkurencija, manau, veikia ir veikia neblogai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, kad šitas Vyriausybės pusvalandis yra tokia propagandinė valandėlė, ir ne vien tik pagal epitetus, kuriuos naudojate skaidrėse. Aš girdėjau, pavyzdžiui, drąsiausias tyrimas, šiuokart jūs vartojate įspūdingas rezultatas, didžiausi pasiekimai – viskas liuks. Juo labiau kad jų patikrinti negalima arba labai, na, sakykim, subjektyviai galime patikrinti. Jūs galite linguoti, nelinguoti, nes kai užduoda, o kas gi blogai, tada sakote – šitas į bendrą sumą įkrenta.
Mano klausimas būtų. 109 mln., man atrodo, praeitų metų. Iš kur rezultatai 2017, 2016 metų ir žemiau? Toks vaizdas, kad nebuvo vyriausybių ir apskritai jos elgėsi kenkėjiškai. Ar jūs čia patys suskaičiavote tuos skaičius, ar jūs turite kokią nors medžiagą prieš tai vyriausybių tyrimų dėl administracinės naštos ūkio subjektams sumažinimo? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Nereikia jaudintis. Ši tvarka veikia ir galioja ta pati formulė nuo 2014 metų. Ji buvo taikoma visoms vyriausybėms be išimties nuo 2014 metų ir kiekviena Vyriausybė lygiai taip pat pagal tą pačią formulę paskaičiavo. Tie duomenys yra paimti iš praeitų metų, iš užpraeitų metų ir panašiai ir paskaičiuoti lygiai pagal tą pačią formulę, kurią aš įvardinau pristatymo pradžioje. Mes nedarėme jokių korekcijų, jokių intervencijų į formulę. Galų gale kiekviena institucija taip pat privalo skaičiuoti, ar jų teikiami teisės aktai didintų ar mažintų administracinę naštą.
Dirbo ir praėjusios vyriausybės, kažkam galbūt pavyko daugiau padaryti, kažkam mažiau, bet šis pokytis šiemet yra toks didelis, kadangi jis liečia iš esmės labai daug verslo subjektų. Jeigu būtų labai siauras verslo subjektų ratas, tai tas skaičius būtų labai mažas ir nežymus. Čia mes kalbame apie kasos aparatų pakeitimus, tai liečia beveik visus šalies prekybininkus. Lygiai taip pat Maisto ir veterinarijos tarnybos pakeitimas liečia visas šalyje veikiančias įstaigas maisto tiekimo srityje. Tai yra labai platus subjektų ratas ir tie sutaupymai tapo tokie dideli.
PIRMININKAS. Kolega V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų tie darbai labai reikalingi ir, kaip pats paminėjote, reikia, kad jie dar sparčiau vyktų. Bet yra gal kitas klausimas – tuos visus elektroninius dalykus išnaudoti ir kita kryptimi, kad valstybinės institucijos būtų ne tik kontroliuojančios ir prižiūrinčios, bet ir konsultuojančios taip, kaip yra Vakarų Europos šalyse. Pavyzdys – tas pats elektroninių sąskaitų pateikimas. Verslas nori šiuo metu paprašyti Mokesčių inspekcijos kryžminio sutikrinimo, bet išgirsta atsakymą – šiuo metu galimybių neturime. Bet tai skatintų būti sąžiningą verslą. Trumpai.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Klausimas geras, teisingas ir nėra naujas. Man atrodo, tiesą sakant, jau turbūt nuo konservatorių Vyriausybės, lygiai taip pat ir socialdemokratų Vyriausybėje, ir mūsų Vyriausybėje kalbama apie tai, kad institucijos nėra prižiūrinčios, kontroliuojančios, bet pirmiausia jos yra konsultuojančios. Bet visa tai priklauso galiausiai nuo individualaus institucijų požiūrio: kiekviena institucija, jos vadovas galų gale, kaip jie save mato. Kartais tai nueina netgi į tokį lygmenį, kad poskyriai, galų gale regioniniai skyriai, kaip jie save mato, nes mes matome skirtingas institucijas, kurių, sakykim, vienas skyrius Vilniaus mieste, Kauno mieste, Klaipėdos mieste dirba gerai, bet Utenos jau yra visai kitas rezultatas ir visai kiti to paties verslo atsiliepimai. Tai vėlgi priklauso nuo vadovų.
Ką šiemet padarėme pirmą kartą mes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija? Mes padarėme visų tų institucijų švieslentę, kur įvertinome jų rezultatus. Neskelbėme mes jos labai garsiai, nes tai buvo pirmi metai. Sakykim, šioks toks pilotinis projektas, bet su institucijomis esame tai aptarę. Vis dėlto vienas pagrindinių dalykų – kaip joms sekasi pirmiausia ne bausti verslą, o konsultuoti, ir bausti jau tik tada, kai tie pažeidimai yra pakartotiniai, sunkūs ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs paminėjote tokius skaičius. Maisto ir veterinarijos tarnyba – 32 mln. Iš kur gali būti toks sutaupymas? Mūsų frakcijoje kaip tik lankėsi šios tarnybos vadovas. Jis nieko konkrečiai nepasakė. Iš 52 esančių tarnybų liks tik dešimt. O kodėl ne penkios?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Palaukite! Čia du klausimai…
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Suprantate, reikalas… Aš norėjau paklausti. Klausimas yra, kur tie 32 mln., kur čia jūs sutaupėte, aš nesupratau?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai. Aš labai paprastai paaiškinsiu. Pagrindinis jų pakeitimas buvo keturi žurnalai, kuriuos turėjo pildyti visos maisto tiekimo įmonės – tai restoranai, kavinės ir panašiai. Iš tų keturių žurnalų liko vienas ir tas vienas yra pildomas tik tada, kai yra nuokrypių. Anksčiau jie ten turėdavo labai detaliai viską surašyti. Čia ir yra sutaupymas. Kadangi tas sutaupymas liečia labai daug subjektų, jis susidaro labai žymus.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Tiesiog, kolegos, sakau, kad visi dar turi paklausti kaip (…) frakcija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų nemažai verslų negali pradėti savo darbo dėl perdėtų tam tikrų reikalavimų. Iš tikrųjų sanitariniai, kiti. Atrodo, visi gamina namuose, valgo maistą, o jeigu nori ką nors parduoti, pagaminti, tai iš tikrųjų dar pakankamai sudėtinga. Ar nemanote, kad vis dėlto bendradarbiaudami galbūt su veterinarijos tarnybomis galėtumėte ieškoti daugiau tokių galimybių, nes čia vėlgi susiję su tam tikru perdirbimu, su kooperacija ir taip toliau, ir tą klausimą būtų galima spręsti, kad vis dėlto daugiau vietoje perdirbtume ir tą idėją iš lauko į stalą tiesiai įgyvendintume?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Labai geras klausimas. Jeigu vis dar atsimenate įžymųjį kainų mažinimo planą, ką Ekonomikos ir inovacijų ministerija ten siūlė konkrečiai, tai 16 punktų mažinti reguliacinę naštą. Reguliacinė našta yra būtent jūsų įvardinti dažniausiai ar suvaržymai, ar per daug griežti patikrinimai, nes turbūt daugelis, ypač Seimo nariai regionuose, visi puikiai žino, kad labai dažnai yra kepami tortai krikštynoms, įvairioms progoms kažkur namuose, ir tai yra veikla, vykdoma šešėlyje.
Kodėl vykdoma šešėlyje? Vienas iš esminių dalykų, kad reikia keisti namo paskirtį iš gyvenamosios į komercinę, ir tai yra tikrai sudėtingas procesas, nes žmogus dažniausiai ten ir gyvena. Šiuo atveju mes teikiame siūlymus, kad tos gyvenamosios paskirties nereikėtų tikrinti. Jeigu ta virtuvė, kurioje yra kepamas tortas ar pyragas, atitinka lygiai tokias pačias sanitarines sąlygas, kokias turi atitikti ir virtuvė, kuri užsiima, sakykim, platesne komercine veikla, kad vis dėlto tas leidimas būtų duodamas be gyvenamosios paskirties keitimo.
Taip pat mes ten įtraukėme ir kitus subjektus, kurie, na, galimai vienaip ar kitaip dalyvauja tose grandinėse, pavyzdžiui, kaip medžiotojai, bet jiems yra labai sudėtinga gauti leidimus. Šiuo atveju stengiamės maksimaliai pažiūrėti, bet lygiai taip pat mes turime atsižvelgti į tai, kad tai yra ir labai jautrus klausimas, susijęs, su gyventojų sveikata, jų apsauga. Ta riba irgi turi egzistuoti.
PIRMININKAS. Taip, kolega J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, ministre, už pristatymą. Sveikiname su pažanga. Aš norėčiau gal jūsų paprašyti papildomos informacijos dėl tų, kuriems ne taip labai gerai sekėsi. Mes, opozicija, turėjome nemažai kritikos sveikatos apsaugos ministrui dėl įvairių įvedimų papildomų suvaržymų ir panašiai, ir jūs dabar konstatuojate, kad iš tikrųjų čia padidėjo našta. Gal mes galėtume gauti informaciją, kuriuose sveikatos srities sektoriuose tie biurokratiniai apribojimai išaugo? Ačiū už atsakymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš esu paminėjęs, bet jeigu reikia detalesnės, be jokios abejonės, mes patikslinsime. Daugiausia didėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reguliavimo srityje, sveikatos apsaugos ir Lietuvos banko. Jeigu reikia patikslinimo dėl sveikatos apsaugos, mes tuomet patikslinsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. K. Glaveckas. Prašau, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, gal iš anksto nedėkokite už klausimą. Kadangi jūs labai gražias alegorijas turite, aš irgi tokią vieną prisiminiau, bet labai trumpą. Per dykumą eina karavanas kupranugarių ir kai vedlys staigiai apsisuka eiti atgal, žinokite, pirmas tampa ne vedlys, o tas šlubas ir paskutinis kupranugaris. Tai panašiai išeina su visomis tomis reformomis. Ką jūs siūlote? Toks klausimas. „FinTechas“ iš tikrųjų yra ateities dalykas. Štai estai, kiek žinau, Estijos „FinTechas“ praeitais metais 300 mln. eurų sumokėjo į Estijos biudžetą. Sakykite, mūsų Lietuvos „FinTechas“, kurį jūs šefuojate ir kuris iš tikrųjų yra nemažai padaręs, kiek sumokėjo į mūsų biudžetą praeitais metais ir kokios tendencijos yra? Šiems metams jūs planuojate, kad jis sumokės kažkiek pelno mokesčio ar kitokių mokesčių? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš dabar, šiuo metu, neturiu tų skaičių ir negaliu jums pateikti. Aš galėsiu patikslinti juos vėliau, nes esu pasiruošęs kalbėti apie administracinę naštą, o ne apie konkrečią sritį, kuri kiek atnešė, sakykime, į biudžetą pajamų. Bet, gerai, turbūt užteks.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, aš norėčiau pasiteirauti tokiu klausimu kaip visa mokslinių tyrimų situacija Lietuvoje ir jų komercializacija. Kiek suprantu, iki šiol mes nesame pajudėję niekur. Slėniai, sakykime, dūsta. Komercializacijos nėra, jokių rodiklių nėra, nors Ekonomikos komitete mes buvome priėmę visą ilgiausią sprendimą, kokie turėtų būti daromi žingsniai vykdant šią programą. Verslo lėšų, investuotų į šią sritį, taip pat nėra. Noriu tiktai priminti, kad airiai 2014 metais turėjo tokią pačią situaciją, jūs žinote, per ketverius metus situacija pasikeitė dramatiškai. Klausimas yra toks, kokių žingsnių šiuo metu imatės ir kokių imsitės, kad šitas klausimas būtų sprendžiamas?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tai, kas įvyko Airijoje, ir tai, ką mes darome Lietuvoje, neįvyksta per naktį. Mes priėmėme labai svarbią inovacijų reformą, kurios pagrindu įgyvendinome reikalingus pokyčius, bet šiuo atveju daugelis dalykų priklauso ne tik nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, bet taip pat ir nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Jeigu mes kalbėtume apie, sakykime, mūsų mokslo rodiklius, tai vėlgi Lietuva labai gerai atrodo publikacijų skaičiumi. Deja, kai mes pasižiūrime į jų kokybę, esame vieni paskutiniųjų. Jeigu mes pasižiūrėtume į tai, kiek mes patentuojame, vėl esame vieni paskutiniųjų. Čia labai svarbu, kad tie skaičiai ir rodikliai būtų keliami į tai, kad, na, koks iš tiesų yra indėlis į šalies ekonomiką, galų gale orientuotumėmės į patentavimą. Čia mes labai aktyviai dirbame tiek su MITA, tiek su LVPA, finansuojant galų gale tą patentavimą. Lygiai taip pat ir su mūsų mokslininkų disertacijomis, kad jos būtų orientuojamos ne į kiekybę, bet į kokybę.
Kalbant apie slėnius, jų valdymas yra vis dar probleminis, bet didžiausia problema yra ta, kad tie pinigai jau yra atiduoti ir panaudoti ir niekas nesijaučia atsakingas už jų panaudojimą. Ir čia įstatymu, deja, neįpareigosime. Mes galime iškelti slėniams vienus ar kitus lūkesčius, bet vėlgi jų tas veikimas, atskaitomybė yra labai komplikuota, nes tie pinigai jau yra investuoti.
Lygiai taip pat mes matome didelį progresą, kalbant apie pramonės parkus. Vien Vilniuje per praeitus metus įkurti du inovacijų pramonės parkai, kurie, aš manau, gali pasiekti daug geresnių rezultatų nei kai kurie slėniai.
14.31 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-534 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3015, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 28, 36, 40, 44, 51, 56, 59, 67, 79 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 791, 792 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3016, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3017 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Kviečiu į tribūną teisingumo ministrą gerbiamąjį E. Jankevičių pristatyti Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą ir lydimuosius teisės aktus. Gerbiamas ministre, prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, mediatorių įsitraukimas jau galimas civiliniuose procesuose, medijuojant patiems teisėjams ir mediatoriams iš sąrašo. Seimo rudens sesijoje priėmė, kad nuo kovo 1 dienos, kalbant apie administracines bylas, medijuoti galės patys teisėjai, bet tik bylas, pasiekusias teismą.
Ir mūsų, Teisingumo ministerijos, pasiūlymas yra praplėsti neteisminės mediacijos modelį, taikant jį ginčui pasiekus ne tik administracinį teismą, bet ir Administracinių ginčų komisiją. Mediatoriais tuomet jau galėtų būti ne tik teisėjai, bet ir mediatorių sąraše esantys piliečiai, kurie būtų administruojami Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Reikėtų, aišku, išklausyti kursus ir išlaikyti egzaminą. Iš esmės tai būtų labai panašiai kaip ir civiliniuose procesuose. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatymą. Matyt, kad reikalingas ir svarbus projektas. Bet aš noriu pasiteirauti dėl mediatorių luomo ar korpuso, kuris formuojasi. Jūs paminėjote, kad reikia įgyti tam tikrą išsilavinimą arba išeiti tam tikrą kursą. Kiek kainuos visas mokymo procesas ir to mediatorių korpuso išlaikymas vėliau jums? Ačiū už atsakymą.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Sąrašą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Iš esmės kainos didelės nėra, egzaminas nieko nekainuoja. O dėl išlaikymo kaštų, tai mes planuotume, kad pirmais metais tai būtų tikrai nedidelė suma, apie 70 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Šedbaras.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gal reikia ir pasveikinti tokį sprendimą, nes iš tikrųjų teismai kai kada būna per daug apkrauti. Turbūt vyks nemažas ginčas tarp tų, kurie atstovauja daugiau advokatams, nes tai yra, galima sakyti, bendra rinka. Ir kiek į ją įleisite, tai irgi turbūt priklausys ir nuo poįstatyminių aktų. Vis dėlto kiek jūs nusiteikę leisti? Mediatoriai tikrai galėtų sumažinti krūvį. Ir tas spaudimas ar yra, ar nėra? Ar visiems po ta padange užteks tos rinkos? Advokatai taip pat yra baigę tam tikrus mokslus ir turi tam tikras teises, lygiai taip pat ir mediatoriai. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiandien mediatorių sąraše yra apie 400 asmenų. Jame yra įvairiausių profesijų žmonės, taip pat ir advokatai. Kalbant apie administracine bylas, mediacija nėra privaloma, ji būtų šalių susitarimu, teisėjas galėtų pasiūlyti ir, jeigu šalys sutinka, tai galėtų vykti. Mes nemanome, kad tai būtų kokia nors konkurencija advokatams. O kiekvienas taikus susitarimas paspartina teismo procesą, neapkrauna teismų ir viskas vyksta greičiau.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, labai sveikinu. Prieš keletą metų, kai man teko dirbti prie šito projekto, tai buvo pirmieji žingsniai ir nelabai tikėjome sėkme, o šiandien jau pavyksta padaryti tolesnius žingsnius. Tai labai gerai. Galiu tik pakomentuoti dėl finansų. Manau, kad tikrai daugiau sutaupysime, nes teismo procesas yra labai brangus: jeigu byla nenueina iki teismo ir galima išspręsti mediacijos būdu, tai čia yra didžiulis dalykas. Ir žmonės nesusipyksta, administracinėse bylose nesusipyksta su valstybe, ir teismo nereikia.
Tačiau vienas dalykas, norėčiau kartu ir paprašyti: penktadienį buvau tokiame pasitarime pas finansų ministrą ir, ačiū ministrui, pats dalyvavo, dėl mediacijos mokestiniuose ginčuose. Aš suprantu, kad tai yra labiau ribota mediacija, bet jeigu jau administraciniai teismai tai gali daryti, turbūt reikėtų žengti tą žingsnį. Aš tiesiog paraginčiau finansų ministrą nebijoti šios funkcijos ir mokestinių ginčų srityje.
E. JANKEVIČIUS. Gerai, aš manau, kad logiška, ir mes tikrai paraginsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Tuojau pažiūrėsime, dėl motyvų už, prieš ar yra užsirašiusių, sekundėlę. Ačiū, ministre. Už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektams Nr. XIIIP-3015, Nr. XIIIP-3016 ir Nr. XIIIP-3017, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, gerbiami kolegos. Kolegos, balsuojame! Balsuojame, kolegos! Gerbiama Asta, gerbiamas Ričardai, balsuojame!
Balsavo, kolegos, 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo įstatymo projektams pritarta.
14.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 40, 72, 226, 431, 573, 575, 589, 592, 603, 608, 611, 613, 620, 621, 629, 640, 642, 644, 651 ir 653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2938 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIIIP-2938. Prašom. Gerbiamas ministras pristato.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Teisingumo ministerija kas šešis mėnesius jungia visų kitų institucijų parengtus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. Šį kartą teikiame apibendrintus Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, FNTT, Susisiekimo ministerijos pasiūlytus ANK pakeitimus.
Trumpai keletą pagrindinių paminėsiu. Tarkime, kalbant apie Teisingumo ministerijos pasiūlymus, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams mes siūlome suteikti įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą dėl įkalinimo įstaigose dažniausiai padaromo administracinio nusižengimo. Taupomas policijos pareigūnų laikas, nes kol kas mes negalime to padaryti, kviečiame policijos pareigūnus.
Įvertinę tai, kad neteisėtų daiktų ir reikmenų nešimo, perdavimo ir bandymo juos perduoti laisvės atėmimo įstaigose atvejų pasitaiko labai daug, mes griežtiname administracinę atsakomybę. Už šiuos administracinius nusižengimus siūlome (buvo nuo 500 iki 1 tūkst. 300 eurų už nusižengimą) padaryti nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.
Taip pat siekiant objektyvaus, visapusiško ir išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, siūloma įtvirtinti prokuroro teisę apskųsti tyrimą atlikusių institucijų nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, bet tik tais atvejais, kai apie šį administracinį nusižengimą institucijai pranešė būtent prokuroras. Čia yra Generalinės prokuratūros pasiūlymas.
Taip pat siūlome, siekiant administracinių nusižengimų teisenos operatyvumo ir išlaidų, susijusių su šaukimu ir kitų procesinių dokumentų siuntimo kaštais, mažinimo, įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai šaukimus, pranešimus, skundų kopijas ir kitus procesinius dokumentus administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujantiems asmenims teikti elektroniniu paštu, jeigu jie patys sutinka ir nurodo elektroninio pašto adresą.
Taip pat Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymas, siekiant išvengti atvejų, kai, priėmus nutarimą konfiskuoti transporto priemonę, asmuo jos neperduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai (yra pardavęs, paslėpęs tą turtą ar panašiai) ir nėra jokios galimybės įgyti paskirtą administracinio poveikio priemonę, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę išieškoti konfiskuoto turto vertę pinigais. Ir kiti jau smulkesni pasiūlymai. Prašom pritarti, gerbiami Seimo nariai. Prašom.
PIRMININKAS. Jūsų, ministre, paklausti Seimo narių neatsirado. Motyvų už, prieš nematau. Galime bendru sutarimu gal, kolegos?
Balsuojate, tikrai labai norite balsuoti? Balsuojame tada, kolegos. Ačiū, gerbiamas ministre.
Gerbiami kolegos, balsavo 92 Seimo nariai ir visi Seimo nariai balsavo už.
Gerbiami kolegos, įstatymų projektams Nr. XIIIP-3015, Nr. XIIIP-3016, Nr. XIIIP-3017 ir Nr. XIIIP-2938 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime sutarti bendru sutarimu, kolegos? Ačiū, kolegos. Svarstymo data visiems įstatymų projektams – gegužės 21 diena. Tinka, kolegos? (Balsai salėje) Tinka.
14.40 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3213 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas iš rytinės darbotvarkės – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3213. Kviečiu į tribūną kolegą J. Sabatauską pristatyti. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai trumpai. Įstatymo projektu siekiama sistemiškai suvienodinti reikalavimus tais atvejais, kai atsiranda ministro vakansija, ne tik tais atvejais, kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru ir jis priverstas atsistatydinti. Tai nustatyta Vyriausybės įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, bet ir 10 straipsnyje nustatyti, kad tais atvejais, kai pats ministras atsistatydina, taip pat turėtų būti pareiga Ministrui Pirmininkui irgi per 15 dienų teikti naują ministro kandidatūrą. Kodėl 15 dienų, o ne kitaip? Kaip minėjau, to paties įstatymo 11 straipsnyje jau yra 15 dienų, bet pačioje Konstitucijoje yra numatyta 15 dienų, kai po rinkimų skiriamas naujas premjeras ir premjeras turi pareigą per 15 dienų nuo savo paskyrimo Seimui pristatyti visą savo sudarytą Vyriausybės sudėtį ir Prezidento paskirtus ministrus bei taip pat atnešti svarstyti Vyriausybės programą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai, keturi. Pirmas klausia S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Juliau, už tokią sisteminę iniciatyvą paskatinti savo tiesioginio darbo nedirbantį premjerą. Norėčiau jūsų politinio vertinimo apie premjero darbą. Štai premjeras ir valdančioji dauguma vasario 14 dieną sukvietė Seimo neeilinę sesiją, bet pats premjeras kaip premjeras pasiėmė laisvadienį ir į Seimo posėdį neatėjo. Šiandien premjeras skuba pakeliui su visa apsauga į Klaipėdą, mano mylimą miestą, 17 valandą susitikti su rinkėjais, daryti politinį susitikimą. Vėlgi nedirba tiesioginio darbo kaip Seimo narys, jo nematome tiesiogiai čia. Ar tie trys mėnesiai jums neatrodo kaip politikavimas, neskiriant kompetentingo profesionalo į aplinkos ministrus? Partija, kuri vadina save Žaliųjų partija, turėtų bent Pasaulinei žemės dienai, kovo 20 dienai, rasti, keturi mėnesiai po nuėmimo, talentingą žmogų, kuris nediskredituotų aplinkosaugos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų jūsų paminėta diena, kovo 20 diena, graži būtų diena ir graži proga jau turėti mums aplinkos ministrą Vyriausybėje. Manau, kad šis įstatymo projektas kaip tik padės rasti greičiau tą ministrą. Sunku pasakyti, ar ministro nerandama, ar jo tiesiog neieškoma. Kaip jūs sakote, manyčiau, kad arba premjeras neranda, arba aplaidžiai atlieka savo pareigas, jeigu jau keturis mėnesius nesirūpina, kad Vyriausybė būtų pilnos sudėties.
PIRMININKAS. Klausia jūsų E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, čia turbūt irgi daugiau politinis klausimas apie tą politinę kultūrą. Vis dėlto žmonės, rinkdami parlamentą, renkasi, bet dauguma galvoja ir kas po tuo slypi, kokia bus Vyriausybė, kokie bus ministrai. Dabar išeina tokia paprasta situacija, kuomet ateina Vyriausybė, neva profesionalų, ir pradeda iš kažkur ieškoti ministrų, tartis ir panašiai. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtume eiti prie tradicijos, kad tas vienos ar kitos politinės jėgos korpusas būtų formuojamas iš anksto, pavyzdžiui, kad žmonės žinotų, už ką balsuoja, nes kai kada renka katę maiše ir po to nežino, ko laukti? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs prašote politinio vertinimo. Noriu pasakyti, kad iš tiesų pačioje pradžioje po rinkimų visada tautos lūkesčiai yra tokie, kad iš karto greitai pradėtų dirbti ir Vyriausybė, ne tik Seimas, nes Seimas pirmame savo posėdyje išsirenka Seimo Pirmininką, pavaduotojus, po to pradeda formuoti komitetus ir kitus Seimo padalinius. Tačiau dar turbūt svarbiau, arba ne mažiau svarbu, turėti Vyriausybę ir būtent tam yra ta procedūra, kai, daugumai susitarus, Prezidentas skiria daugumos pasiūlytą Ministrą Pirmininką, tas paskyrimas galimas tik Seimui sutikus. Tada Seime vyksta balsavimas ir, Seimui pritarus, Ministras Pirmininkas paskiriamas.
Kaip minėjau, tada pradeda labai greitai tiksėti laikrodis. Tada Ministras Pirmininkas turi tik 15 darbo dienų, per kurias turi ne tik jau pasiūlyti Respublikos Prezidentui ministrų kandidatūras. Prezidentas paskiria ir tada jis turi per tas pačias 15 dienų pristatyti Seimui naują Vyriausybę kartu su Vyriausybės programa. Čia tikrai žymiai sunkesnis ir kitoniškesnis darbas, negu vieną ministrą surasti – 14 kandidatūrų ir dar Vyriausybės programą parengti. Aš manau, žiūrint į kadencijos pradžią, vieną ministrą galbūt būtų galima ir per vieną dieną, ypač jeigu pats inicijuoja jo atstatydinimą. Vadinasi, tai yra planuotas veiksmas, tai yra sąmoningas veiksmas. Tokiam veiksmui tikrai ypatingai daug dienų ir neturėtų būti. Bet Konstitucija yra Konstitucija. Konstitucija mini 15 dienų. Aš daugiau ir negaliu siūlyti.
PIRMININKAS. J. Narkevičius. Prašau, kolega.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Vienas klausimas – labiau konkretus, kaip atrodo demokratinių valstybių pasaulinė praktika? Tai vienas dalykas. Man atrodo, jūsų pasiūlymas galbūt ir turi prasmės, bet, be abejo, turi idealistinį atspalvį.
Antras su tuo susijęs klausimas. Jeigu jūs būtumėte valdančiojoje daugumoje… kai jūs valdėte septynerius, aštuonerius metus, paskui ketverius metus, turėjote savo premjerą, tada jūs neteikėte tokio pobūdžio pataisų. Kaip jūs galvojate, jeigu objektyviai, ar būdami valdančiojoje koalicijoje, turėdami savo, sakykim, premjerą, jūs teiktumėte tokią pataisą ir ar vien tiktai nuo premjero priklauso šita ministrų kandidatūrų teikimo problematika? Gal jinai susijusi ir su dar kitais asmenimis, kurie atsakingi už valstybės valdymą, bet jų prerogatyva – nenoriu, netinka, ir viskas? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už labai gerą klausimą. Iš tiesų mes čia kalbame apie premjero… kad premjeras per 15 dienų turi pateikti kandidatūrą. Iš tiesų tokiu atveju dėl valdančiosios daugumos aš tikrai neabejotinai teikčiau ir, būdamas valdančiojoje daugumoje, jeigu tikrai susidarytų tokia situacija ir pamatyčiau, kad štai, mano manymu, yra spraga įstatyme. Tuo metu kaip ir nebuvo tokio reikalo. Tiesiog buvo neatkreiptas dėmesys. O dabar, paanalizavęs Vyriausybės įstatymą, pamačiau, kad keista – vieniems atvejams yra, o kitiems atvejams kažkodėl nėra.
Kitose valstybėse iš tiesų susidaro kitokia situacija. Mes turėjome pavyzdžių kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Latvijoje po keturių mėnesių, rodos, ar didesnės pertraukos po Saeimos rinkimų tik buvo patvirtinta Vyriausybė, Švedijoje taip pat ilgai, Vokietijoje iš tikrųjų labai ilgai, bet visi tie laikotarpiai susiję su koalicijos formavimu po rinkimų. Nebuvo tiesiog net pasiūlyta Ministro Pirmininko kandidatūra. Tiesiog vyko derybos. Mes kalbame… Konstitucijoje yra terminas, kaip aš minėjau, įsijungia laikrodis tik tada, kai paskiriamas Ministras Pirmininkas. Nei Latvijoje, nei Vokietijoje, nei Švedijoje nebuvo paskirto naujo Ministro Pirmininko, laikinai pareigas ėjo senoji Vyriausybė. Tie trukdžiai susidaro, kai balsai taip pasiskirsto, kad lyg ir iš karto nėra aiškios daugumos arba aiškios koalicijos. Tais atvejais, kai susidaro kokia nors vakansija, tokių problemų nekyla, kad nebūtų atrandama kita pareigybė.
Turbūt dar viena problema kyla dėl to, kad pasiskelbiama, kad tai yra profesionalų Vyriausybė, tarsi apeliuojant į tai, kad ne, politikų profesionalų čia nereikia ir ieškome tik tos srities. Iš tikrųjų išėjo taip, kad dalgis pakliuvo ant akmens, jeigu taip galima pavartoti liaudišką išmintį, kai ne profesionalą pasiūlė, o politikos galbūt ne profesionalą ir ne senbuvį, o pakankamai dar jauną, neseniai pareigas einantį politiką, politikę į ministrus, ir Prezidentas, įvertinęs kompetenciją, turbūt įvertino, kad ne, neatitinka profesionalų Vyriausybės reikalavimų, ir neperėjo. Man kai kas sako, o kodėl nesiūlau Prezidentui atitinkamų reikalavimų? Iš tikrųjų tokių problemų iki šiol nebuvo, todėl, manau, to nereikia.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ne pirmus metus ir kadenciją esi Seime, vakansinių vietų buvo sočiai ir prie jūsų ir niekas nekėlė problemų, bet jūs šiuo momentu norite įpilti benzino į ugnį. Jūs žinote, kokie yra santykiai D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio. S. Skvernelis, matydamas tuos dalykus normaliai, nenori luošinti žmonių likimų, todėl jis elgiasi, kaip iš tikrųjų ir turėtų būti. Nesikiškime į premjero reikalus. Jis žino, ką daro. Jeigu jis blogai dirbs, mes jam galėsime vėliau interpeliaciją paskelbti, o kol kas nemaišykime dirbti. (Šurmulys salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl pastabos, kad vakansijų buvo ir ankstesnėse kadencijose, aš sakau, problemų nekilo, jos labai greitai buvo užpildomos. Dėl to, kad keliami nepagrįsti reikalavimai, pavyzdžiui, á la tikrinamos kalbos žinios. Iš tikrųjų, manau, kad čia yra blogas pavyzdys. Juo nereikėtų vadovautis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Motyvai už, prieš. Už – J. Razma. Prašau, kolega. (Balsai salėje) Nematau. S. Gentvilas. Yra. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, didelė tragedija šioje Vyriausybėje neturėti aplinkos ministro. Tai tas pats, kas valstiečiams neturėti savo žemės ūkio ministro, nes valstiečiai nėra tik valstiečiai, jie yra ir žalieji. J. Sabatausko sisteminė pataisa yra normali, aišku, didelis klaustukas, kas įvyksta tuomet, jeigu premjeras vis tiek nepateikia po 15 dienų nuo pateikimo. Bet turėti situaciją, kai gruodžio 7 dieną Prezidento dekretu yra patvirtinamas aplinkos ministro atleidimas (ir kitų dviejų ministrų) ir po savaitės premjeras nevykdo pažado, vasario 27 dieną pasako, kad kitą savaitę jau turėsite, vėl kažkokia naujiena, ir vėl nevykdo šito pažado, sklando dar kažkokios mistikos, kad mes turime laukti Prezidento rinkimų, tik tada turėsime aplinkos ministrą, – taip valstybė negali veikti ir iš to eina pasekmės pačiai aplinkosaugai.
Šiandien iš Aplinkos ministerijos bėga geriausi specialistai, bėga specialistai į Kultūros ministerijai pavaldžias įstaigas, į tarptautines institucijas, į privatų verslą ir greitai nebebus kam dirbti šioje ministerijoje. Čia ne tik politikavimo ir dviejų valstybės vadovų nesutarimo klausimas, bet sisteminė problema. Negali Vyriausybė ir kai kurios ministerijos nedirbti dėl to, kad premjeras su kažkuo ar sutaria, ar nesutaria.
Labai ačiū gerbiamam Juliui už pasiūlymą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Esu tarp tų, kurie pasirašė, kad šitas įstatymo projektas būtų aptariamas Seimo posėdžių salėje. Tai iš tikrųjų yra pretekstas galų gale mums visiems išsakyti savo nuomonę. Jeigu mes kalbame apie atsakomybės Vyriausybę, sutikite, kad mes turime kalbėti ir apie Prezidentės atsakomybę dėl susidariusios situacijos. Akivaizdu, kad Prezidentė, piktnaudžiaudama savo galiomis, praktiškai dirbtinai sukuria šitą situaciją, kad negalima pasiūlyti tokio kandidato, kuris neva atitiktų jos reikalavimus. Ne kartą ji demonstravo būtent šitą savo išskirtinumą ir tada, kai praeitoje kadencijoje buvo sudaryta dauguma ir kai tikrai ji pretendentus į ministrus bandė egzaminuoti dėl anglų kalbos žinojimo. Jūs jau esate patyrę. Bet kadangi atsirandate opozicijoje, jūs tarsi tuos dalykus bandote ignoruoti. Aš manau, kad atsakomybę už darnų valstybės vystymąsi prisiima tiek Seimas, tiek Vyriausybė ir, be abejo, Prezidentė. Todėl jeigu būtų įstatymo projektas, kuris tą atsakomybę irgi aiškiau reglamentuotų Prezidentės atveju, aš sutinku, kad galima tai svarstyti. Bet dabar, kai tokio dalyko nėra, akivaizdu, kad tai yra grynai politinis interesas tam, kad toliau būtų gilinama situacija pagal principą – kuo blogiau, tuo geriau. Bet ar žmonėms mūsų valstybėje tikrai bus nuo to geriau, nes jie tikrai jau pavargo nuo tų mūsų vidinių rietenų, kai mes politiką pavertėme savo smėlio dėže.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip matau, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3213, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Kolegos, už balsavo – 36, prieš – 33, susilaikė 33. Įstatymo projektui nepritarta.
Per šoninį mikrofoną gerbiamasis kolega J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau pasiūlyti kolegą J. Sabatauską aplinkos ministru ir nereikės priimti įstatymų, kurie prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Reaguoju į kolegos didž. gerb. Seimo nario V. Kamblevičiaus frazę, kad neluošinkime žmonių likimų. Pasiūlome žmogų ministru – tai luošiname likimą. Tai kaip tada atrodo tie, kurie yra ministrai arba buvo ministrai? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, vis tiek reikia, alternatyvus balsavimas. Humoras labai gerai popietinėje darbotvarkėje. Balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmesta, balsuoja prieš. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmesta, balsuoja prieš.
Kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 36, prieš – 60. Deja, kolega, jūsų projektas atmetamas.
14.58 val.
Informaciniai pranešimai
Keletas pranešimų. Yra Mišrios Seimo narių grupės pranešimas: vietoj A. Maldeikienės pavaduotoja išrinkta A. Armonaitė. Su tuo ir sveikiname, kolege.
Taip pat yra kitas pranešimas dėl jungimosi į laikinąją grupę. (…) vertindami jos svarų indėlį į Europos integracijos procesą, jungiamės į Robero Šumano politinės minties laikinąją grupę. Yra Seimo narių grupė, kuri jungiasi prie jos. Laikinosios grupės pirmininke išrinkta R. Tamašunienė, laikinosios grupės pavaduotojas – E. Vareikis. Sveikiname, kolegos.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-1523, tačiau negalime jo pateikti, nes nėra 29 parašų.
14.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5051 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(2) (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-1998. Kviečiu V. Baką į tribūną pristatyti savo įstatymo projektą. Gerbiamas Vytautai Bakai, Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614 ir 5051 straipsniai. Prašom, tribūna jūsų, pristatykite projektus.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymų projektų parengimą paskatino tai, kad iš esmės, esant dabartiniam reguliavimui, laikinosios tyrimo komisijos, kurioms Seimas paveda atsakyti į svarbius klausimus, kurie turi didžiulę reikšmę visuomenei, neturi įrankių tai kvalifikuotai padaryti. Iš tiesų praktika rodo, kad neretai pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės, kurie kviečiami į laikinąsias komisijas liudyti, tiesiog neateina.
NSGK, darydamas tyrimą, susidūrė su tokia situacija, kai net keletą kartų neatėjo liudyti buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, kuris, pasak NSGK gautos informacijos, iš tiesų palaikė artimus ryšius su vieno koncerno prezidentu ir galimai kišosi į prokurorų nagrinėjamas bylas. Taip pat buvo ir kitų atvejų, kai kviečiami liudyti asmenys, buvę pareigūnai, tarnautojai tiesiog neatvyko.
Iš principo valstybė neturi jokių svertų įgyvendinti Seimo konstitucinę pareigą ir konstitucines teises atsakyti į labai svarbius visuomenei klausimus. Tai mes pasiūlėme nustatyti administracinę atsakomybę už kviečiamo asmens neatvykimą į komisiją ir pasiūlėme nustatyti instituciją, kuri tokio pobūdžio administracines bylas nagrinėtų. Tai yra svarbus įstatymo projektas tam, kad būtų įgyvendinta Seimo labai svarbi parlamentinės kontrolės rūšis, tokia kaip specialiųjų laikinųjų komisijų veikla. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tuo metu buvo viena situacija, tai yra po to parlamentinio tyrimo, kurį vykdė komitetas. Tačiau ar nedevalvuoti laikinųjų komisijų sudarymo principai ir pačios laikinosios komisijos, nes, priminsiu, ir opozicijos atstovai dėl vienos komisijos sudarymo teikė savo prašymą ištirti į Konstitucinį Teismą dar rugsėjo mėnesį. Jūs pats registravote teisės aktą, kur siūlėte taip pat atlikti tyrimą, ar neprieštarauja vienos laikinosios komisijos sudarymas Konstitucijai. Taigi mano klausimas: ar nedevalvuoti laikinųjų komisijų sudarymo visi tie principai ir dabar tokių įgaliojimų suteikimas tiesiog bus politinio ir kitokio spaudimo įrankis opozicijai?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, šį projektą pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Aš niekaip nenoriu jo sieti ir tuo metu mes jo nesiejome su kokiais nors konkrečiais atvejais. Tuo metu, kai mes jį teikėme (aš šiandien skaitau spaudoje, suprantu, apie ką jūs klausiate), tuo metu net šitos komisijos nebuvo. Man atrodo, net nebuvo sudaryta. Ar jau buvo sudaryta? Bet tokio klausimo nebuvo keliama. Komisija gal tarėsi, ką tirti. Aš noriu atsiriboti nuo konkrečių bylų. Tai yra pats principas.
Kada pareigūnai, esami, buvę, arba žmonės, kurie kviečiami į Seimo sudarytas laikinąsias komisijas, neateina, tai yra nepagarba Seimui, tai yra užkertamos galimybės atsakyti į svarbius visuomenei klausimus. Aš manau, nėra ko bijoti Seimo laikinųjų komisijų, tyrimai vyksta viešai. Ir nesvarbu, pozicija ar opozicija, ar kalbėtume apie politikoje nedalyvaujančius asmenis, turėtų ateiti ir liudyti Seimo laikinosioms komisijoms. Pažiūrėkite, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje atliekami tyrimai, niekas nemato problemų. Aš manyčiau, kad reikėtų susitarti dėl principų, ar mes vis dėlto norime, kad parlamentinė kontrolė būtų vykdoma efektyviai, ar esame nusiteikę stebėti tam tikras parodijas ir nepagarbos Seimui ir visuomenei aktus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gerai, kad rūpinatės pagarba Seimui, bet, manau, pagarbos išraiška turėtų būti konstituciškas ir prasmingas tų komisijų sudarymas. Jeigu matoma, kad komisijos pirmininkė išsikvietinėja ant kilimėlio ką nors iš politikų ar jam artimų žmonių tik tam, kad juos kompromituotų, pademonstruotų, kad štai jie buvo iškviesti į komisiją, ar vis dėlto jūs nemanytumėte, kad reikėtų palikti alternatyvą: arba pačiam ateiti į komisiją, arba raštu atsakyti į klausimus? Juk ir atėjus komisijos nariai nieko daugiau nedaro tik formuluoja klausimus. Ar kviečiantysis neturėtų teisės turėti tą alternatyvą arba atsiųsti vietoj savęs advokatą, kaip, sakysim, darė A. Skardžiaus sutuoktinė, kuri nė karto neatėjo, bet siuntė advokatą?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tiesų Seimo laikinoji komisija, kai mes kalbame apie atvejus, kai reikia atlikti tyrimą, atlieka tyrimus tik tais atvejais, kai nesusitvarko jokios kitos institucijos. Tai turi didžiulę reikšmę, tai yra pasakęs Konstitucinis Teismas, kiek aš atsimenu, trijuose savo nutarimuose. Aš, tiesą sakant, nesuprantu atvejų, kai asmuo, kviečiamas į parlamentinę komisiją, neatvyksta. Ko bijoti žmogui atvykti liudyti į Seimo laikinąją komisiją? (Balsai salėje) Ko? Bet jeigu komisija suformuluoja užduotis, tai juk ne mes būrelyje susirenkame ir nusprendžiame daryti tyrimą. Seimas balsuoja dėl komisijų sudarymo, vėliau Seimas tvirtina išvadas, tai… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Būkite geri, kolegos, iš vietos nereplikuokite. Klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Na, išties labai malonu žiūrėti, kad jūs turite tiek optimizmo apie parlamentinių tyrimų komisijų veiklą, tačiau pastaruoju metu matome, kad jų veikimas išties yra diskredituotas, ir pastarosios komisijos apskritai neturi nei aiškaus tikslo, nei aiškių klausimų, nei aiškių terminų. Panašu į tai, kad jos prasilenkia su Konstitucinio Teismo traktavimu, ką iš tikrųjų turėtų veikti parlamentinių tyrimų komisijos. Ar nemanote, jeigu norite suteikti papildomų įgaliojimų komisijoms, kad būtinai žmonės, kurie nėra valstybės tarnautojai, privalėtų ateiti ir liudyti kaip teisme, tai tam tikrą apribojimą ir pačių komisijų formavimui… Kad sudarytų ne tik Seimo valdančioji dauguma, apsisprendusi paprasta balsų dauguma, bet galbūt tokioms komisijoms formuoti tuomet reikėtų turėti trijų ketvirtadalių Seimo palaikymą, kad iš tikrųjų tas klausimas yra svarbus ir nėra tik vienos partijos noras diskredituoti kitą partiją, pasinaudoti parlamentinių tyrimų komisija kaip viešųjų ryšių objektu, formuoti tendencingus klausimus ir apskritai neleisti tiems žmonėms kalbėti taip, kaip jie norės?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
V. BAKAS (LVŽSF). Aš manau, kad atsakysiu į dvi dalis. Pirma. Šis įstatymas nėra proginis ir kuriamas vienai komisijai. Mes baigėme savo tyrimą NSGK, mes matėme, kaip buvo sudėtinga rinkti medžiagą, kaip kai kurie pareigūnai ignoravo Seimo komisiją, mums buvo labai sudėtinga, tai apsunkino atlikti tyrimą, nors mes suradome kitų būdų, kaip tai padaryti. Jis tikrai nėra proginis, jis skirtas visiems, ir nereikia čia sieti, kviečiu nesieti su konkrečia komisija.
Dabar antra klausimo dalis. Aš manau, kad komisijos nėra skirtos tam, kad susidorotų su pozicija, opozicija arba atskiromis grupėmis. Jos padeda mums apsaugoti mūsų konstitucines vertybes ir atlikti Seimo parlamentinės kontrolės pareigą. Jeigu yra manoma, kad komisijos yra naudojamos tokiais tikslais, galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, papildyti tą kreipimąsi, kuris yra, ir Konstitucinis Teismas tikrai atsakys. Galų gale galima nepritarti komisijos išvadoms, nes tam, kad būtų joms pritarta, reikia daugiau negu pusės visų Seimo narių.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu galima, kad klausimas ir atsakymas būtų susijęs su projektu. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte čia tokių gražių frazių: „Neatsako į labai svarbius visuomenei klausimus.“ Kaip sugraduoti tuos labai svarbius ar nesvarbius? Ar nemanote, kad vis dėlto tas toks noras atvesdinti piliečius (aš nesakau, kad valstybės tarnautojus ar teisėjus, viskas gerai, dėl to aišku – jie negali neateiti), paprastus piliečius, gąsdinant baudomis, tikrai pridės, pavyzdžiui, kažkokių teigiamų dividendų parlamentui? Vis dėlto kelia abejonių tie labai svarbūs visuomenei ir nelabai svarbūs. Ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Čia, aš taip suprantu, yra pasisakymas. Tiktai gal pasakysiu tiek, kad ką kviesti į apklausą, sprendžia būtent tyrimo komisija, ne vienas pirmininkas. Yra balsuojama, yra tvirtinamas planas. Nėra taip, kad būtų galima kviesti žmones, kurie nesusiję su tyrimu ar turint kažkokių kitokių tikslų. Jeigu jau Seimo komisija kviečia, matyt, yra pagrindas tam.
PIRMININKAS. Kolega V. Gailius. Prašom, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš iš tikrųjų nespėjau surinkti parašų, neturėjau tokių galimybių. Esu įregistravęs pataisą 2017 metų gruodžio mėnesį, kuri iš esmės sprendžia… techninė klaida padaryta registruojant ir priimant Administracinių nusižengimų kodeksą. Jūsų pataisa, be jokios abejonės, reikalaus ir intervencijos į Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatas ir jas reikės keisti, nes šiandieniniame įstatyme komisijos nariams yra suteikta aibė įgaliojimų, kuriais ne visada pasinaudojame, tai yra nuvykti, išsiimti dokumentus. Tam, kad šita norma būtų veiksni, reikės keisti ir Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą. Ar jūs tokią galimybę nagrinėjote ir ar esate parengęs Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo pakeitimo projektą?
V. BAKAS (LVŽSF). Klausimas, kurį jūs keliate, gali būti svarstomas, galite registruoti, bet aš manau, šių pataisų užtenka tam, kad spręstume klausimą dėl tokių asmenų, kurie neatvyksta liudyti į laikinąją komisiją, atsakomybės. Ir tai yra normalu. Tai nėra Lietuvoje kažkokia išimtis. Kitus klausimus, aišku, galima nagrinėti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiami kolegos, motyvai už, prieš. (Balsas salėje) Laikas baigėsi. 10 minučių. Gerbiamas kolega Juozai, tikrai buvo likusios lygiai 27 sekundės. (Balsas salėje) Nebūtumėte! Kolegos, už, prieš. Už – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš manau, kad šitas Seimas save kompromituoja su tokiu modeliu sudarinėdamas tokiu būdu laikinąsias tyrimo komisijas ir tai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Kartais sprendžiami antraeiliai klausimai. Pats dalyvaudamas tos komisijos, kuriai vadovauja dabar ponia A. Širinskienė, darbe aš atkreipiau dėmesį – būkite atsargūs, jūsų veiksmai gali vesti link įspūdžio, kad yra susidorojama su opozicija ar su opozicinėmis partijomis. Esu prieš tokias komisijas kaip opozicijos persekiojimo priemonę. Deja, vis labiau įsitikinu, kad tai egzistuoja.
Dar daugiau. Siūliau ir toliau, matyt, siūlysiu naikinti konkrečiai šitą komisiją, kuri sudaryta pernai rugsėjo 25 dieną. Jinai nedirba pagal savo funkcijas.
Toliau sakau, kad negali komisijos, ir šita, ir kitos komisijos, atlikti veiklos, kurią gali ir privalo atlikti Valstybinė mokesčių inspekcija, FNTT ar Viešųjų pirkimų tarnyba.
Noriu pridurti, pasakiau šitoje komisijoje, kad Seimas nepavedė šitai komisijai atlikti tyrimo dėl G. Landsbergio mokyklos statybos iniciatyvų ir pradžios. Todėl pasisakiau, kad ponia A. Landsbergienė negalėtų būti kviečiama į šitą komisiją, nes tiesiogiai Seimas to nepavedė.
Tačiau kalbant konkrečiai apie šią pataisą, kuri inicijuota NSGK visų komiteto narių parašais, tarp jų ir trijų konservatorių parašais, praėjusių metų spalio 11 dieną (atsiprašau J. Oleko, patikrinsiu, ar jūsų parašas yra, ar nėra), neleidžia samprotauti, kad šita pataisa yra skirta A. Landsbergienės klausimui tirti. Sutampa laike dabar, tačiau matant pataisų registravimo laikotarpį to teigti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. A. Anušauskas – prieš. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų laikinųjų komisijų institutas yra devalvuotas ir labai smarkiai. Šis Seimas pristeigė laiko užmušinėjimo komisijų tikrai labai daug. Taip, buvo viena gal rimtesnė, bet dauguma yra skirtos tiems klausimams, dėl kurių anksčiau yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, kad jos negali būti kuriamos spręsti kokių nors nereikšmingų, antraeilių klausimų. Juolab jeigu komisijų veikla orientuojama tiesiai į opozicijos atstovus, tai akivaizdu, koks jų tikslas. Mūsų frakcija, beje, jau anksčiau yra pareiškusi, kad tokių komisijų veikloje nedalyvauja. Iš tikrųjų mes jose nedalyvaujame. Aš manau, kad tokio instrumento suteikimas devalvuotoms komisijoms tikrai nuves visai ne ten, kur mes norime, kad eitume.
Šiuo atveju nemanau, kad turime pritarti šiam projektui dabartinėje situacijoje. Jeigu Konstitucinis Teismas, kuriam yra atiduotas skundas dėl čia jau minėtos komisijos sudarymo, priims sprendimą ir dar, aš manau, išdėstys aiškesnius argumentus, manau, po to būtų galima vėl svarstyti šį klausimą, bet dabartinėje situacijoje iš tikrųjų nemanau, kad reikia priimti būtent tokį instrumentą. Jeigu jūs priimsite buldozeriu, tikrai mes dėl to neapsiverksime, bet atkreipiu dėmesį, kad institutas devalvuotas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti, nes nuomonės išsiskyrė. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Administracinių nusižengimų kodekso 589, 614 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5051 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1998, balsuoja už, kas mano kitaip, prieš arba susilaiko.
Kviečiu, kolegos, balsuoti.
Kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 46, prieš – 12, susilaikė 29. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Per šoninį mikrofoną – I. Degutienė. Prašau, kolege.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai buvo priimtas Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas, pačios komisijos sudarymo sąvoka ir jos tikslai buvo visai kitaip reglamentuoti, negu kad dabar virto komisijos. Ir man susidaro toks teisinis klausimas, ar mūsų laikinosios tyrimo komisijos, kurios šiuo metu yra Seime, neatlieka ikiteisminio tyrimo institucijų darbo? Aš manau, kad teisiškai yra supainiojamos funkcijos, todėl, kad laikinosios tyrimo komisijos tokios, kokios jos turėjo būti ir kokios jos būdavo anksčiau, niekada nedubliavo ikiteisminės institucijos darbo. Aš siūlyčiau visiems susimąstyti, iš tikrųjų į ką išvirto mūsų laikinosios tyrimo komisijos. Tai yra grubus Konstitucijos pažeidimas, nes yra supainiotas ir valdžių atskyrimo principas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. A. Skardžius – per šoninį mikrofoną. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man keista klausytis konservatorių kalbų. Kada jų neliečia, kada jie patys bando sukurti kokį nors pseudotyrimą, tai tinka viskas – iš degtuko gali priskaldyti malkų vežimą, gerai susimoka tiesiogiai ar per tarpininkus, nesvarbu, ir padaro. Tada Konstitucija negalioja, tada vsio zakonno. Gerbiamieji, koks yra veiksmas, toks yra ir atoveiksmis. Aš nebalsavau už tą komisiją, už tą pasiūlymą, tiesiog susilaikiau nuo šito, bet nežaiskite su degtukais ant parako statinės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Per centrinį mikrofoną – prašau, P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Artūrai, jūs, ko gero, nebalsavote, nes jūs irgi patyrėte, kas yra komisija, irgi buvote tos nuomonės, kad kai kurie komisijos veiksmai gali būti labai aiškiai politizuoti. Suteikti laikinosioms komisijoms, kurios sudaromos iš politinių motyvų, tam tikrus įrankius, kurie yra susiję ar su baudžiamuoju persekiojimu, ar su administraciniu persekiojimu, be abejo, yra labai rizikinga, nes vis dėlto pripažinkime – čia pas mus galioja dvigubi standartai. Mūsų teisingumas priklauso nuo fizinės mūsų daugumos. Jeigu dabar yra viena fizinė dauguma, tai, be abejo, niekada nebus inicijuoti jokie tyrimai, kurie susiję su tuo, kas gali pakenkti tos fizinės daugumos vienam ar kitam lyderiui. Bus kita kadencija – bus lygiai tas pats. Man atrodo, gal vis dėlto visi mes priimkime tą požiūrį – mes čia esame neamžinai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 14 dieną. Ačiū, kolegos.
15.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1695 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5931 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1695. Kviečiu į tribūną K. Mažeiką. Prašom, kolega, tribūna jūsų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra atliepiant situaciją, kuri yra šiandien mūsų visuomenėje, dėl nelegalių pardavimų, ypač kalbant apie draudžiamas prekes, siūlyti įvesti kontrolinio pirkimo galimybę. Tokią galimybę galėtų turėti tiek policijos pareigūnai, tiek Veterinarijos tarnyba, tiek aplinkos apsaugos inspektoriai. Kalbant apie gyvūnų prevenciją, tai yra apie Veterinarijos tarnybą dėl nelegalių gyvūnų veisimo, tai yra gyvūnų daugintojų prevencija, aplinkos apsaugos inspektoriai mato problemą dėl draudžiamų auginti ir parduoti gyvūnų vykdomo pardavimo ir kitų galimų pardavimų tiek viešojoje erdvėje, tiek turgavietėse, kur prevencija yra būtina. Šio projekto priėmimas, ši įstatymo pataisa padėtų užkardyti tuos daromus nusikaltimus ir taip palengvintume tarnyboms darbą.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs čia daugiau kalbėjote apie gamtos arba…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ir gamtos.
J. OLEKAS (LSDPF). Bet čia aš nematau, kad būtų kokių nors apribojimų. Tai dabar visi bet kurie pirkimai galėtų būti kontroliniai pirkimai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, mes kalbame apie kontrolinius pirkimus.
J. OLEKAS (LSDPF). Atėjus į parduotuvę pasimatuoti kostiumą, sakys, kad kontrolinis pirkimas čia įvyko? Taip?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Jeigu kils įtarimų, kad tas kostiumas yra kokio nors vardinio ženklo ir yra klastotė arba parduodama nelegaliai ar dar koks nors įtarimas, tai galėtų būti. Bet, kaip matėte projekte, turėtų būti per vieną dieną informuotas vadovas, parduotuvės vadovas ar pardavėjas, kuris parduoda, kad tai buvo kontrolinis pirkimas. O juo labiau, kalbant apie tuos daiktus, kuriuos ir taip galima grąžinti per 14 dienų, tai, manau, nesudarytų papildomų problemų.
PIRMININKAS. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, man atrodo, tuoj pradėsime visų bijoti, vieni kitų. Kažkas ateis, pirks, žiūrės, matuos, skaičiuos. Iš tikrųjų negi žmonės patys tokie neprotingi ir negali patys kontroliuoti apskųsdami, o ne leisdami kažkur eiti kažkokiems pirkėjams, kurie turbūt bus išlaikomi iš biudžeto. Tuo labiau kad ne visi turės tam tikrų kompetencijų. Einame tolyn prie policinės valstybės, kur neva, ką tik kitas ministras pasakojo, atsiras kažkokių lengvatų ir panašiai, ir panašiai. Iš tikrųjų pradėsime persekioti, kaip vienu metu buvo su vaistais. Ar nemanote, kad vis dėlto galbūt nereikėtų taip daryti, o atidėti šitą klausimą? Galbūt viena kita tarnyba, Maisto ir veterinarijos tarnyba ir taip gali atlikti kažkokius kontrolinius pirkimus…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Negali.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …ir kiti kontroliuoja. Be to, patys žmonės, gavę netinkamą prekę arba kokią nors paslaugą, gali apskųsti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už jūsų susirūpinimą. Iš tiesų tai nėra perteklinis, nes buvo derinta tiek su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tiek su Aplinkos apsaugos departamentu. Tai ir kyla problema, nes paprastai kalbant apie gyvūnų pardavimą, tai apie gyvūnus skelbimas įdedamas vieną dieną, kitą dieną jis gali būti išimtas. Jeigu planuojama, kaip užkardyti pirkimo procedūrą arba kažkaip, šiandien tas procesas užtrunka daugiau nei dvi savaites, paprastai per tą laiką jau tas daiktas ar gyvūnas būna parduotas arba skelbimas išnykęs ir praktiškai neįmanoma to užkardyti. Iš tiesų yra kalbama būtent apie tuos dalykus, kad inspektoriai galėtų reaguoti tuo pačiu momentu, kai tik gauna pranešimą. Drįstu pastebėti, žmonės siunčia tuos skelbimus internete radę su kontaktais, bet kol tarnybos pradeda tyrimą, kol pradeda vykti procesas, dažnai tie skelbimai pašalinami, telefonų numeriai ištrinami, išmetami ir niekaip negalima nustatyti pažeidėjo, o žmonės yra ir įsigiję tų gyvūnų, kurie po to arba nugaišta, arba suserga, nes nėra atsekamumo ir kitos su tuo susijusios problemos. Iš tiesų žmonės į tai reaguoja ir būtent dėl to ir kilo šio projekto idėja.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas Kęstuti, žvelgiant į šį įstatymo projektą atrodo, kad jis turėtų būti universaliai pritaikomas tiek farmacijai, tiek kitiems kontroliniams pirkimams, bet Teisės departamento išvadose gausu pastabų, kad projektas nesuderintas su kitais, tiek Policijos, tiek Viešojo administravimo įstatymu, tiek Farmacijos įstatymu ten, kur yra aprašyti kontroliniai pirkimai, jų reglamentavimas, terminai ir taip toliau. Ar tai nėra atsakymas į Teisės departamento išvadas, kad vis dėlto tokius įstatymus reikėtų pateikti ministerijoms? Jūs ėmėtės teisingos iniciatyvos – suteikti teisę valstybinės aplinkos apsaugos kontrolieriams daryti kontrolinius pirkimus, bet dabar einate iš paskos dėl to, kad nėra lydimojo teisės akto. Teisės departamentas parašė, kad dar nemažai teisės aktų turėtų būti papildomai teikiama. Ar jūs neateisite po mėnesio su dar vienu įstatymu, kurį pamiršote pateikti, nes neveikia šis įstatymas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą, kolega. Iš tiesų tai buvo derinta su ministerija ir su ministerijos teisininkais. Galbūt, kaip jūs gerai pastebėjote Teisės departamento išvadoje, kad galbūt reikėtų Vyriausybės išvados ir atsižvelgti, ir suderinti galbūt su kitais, kiek to reikia, būtent su kitų institucijų veikla ir kitais įstatymais, ir poįstatyminiais teisės aktais. Iš tiesų tai yra turbūt jau antrinis procesas, kuris galėtų vykti paprašius Vyriausybės išvados ir mes kartu gautume tas rekomendacijas, kurias reikia įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už, prieš motyvų nėra. Gal galime bendru sutarimu, ar balsuojame?
Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-1695, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Balsavo, kolegos, 83 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 14 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus kolegė I. Šiaulienė. Prašom, kolege.
15.29 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3190 (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį toliau ir imsimės darbotvarkės klausimo – Peticijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3190. Pranešėjas – P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Įstatymo projekto tikslas – papildyti Peticijų įstatymo 12 straipsnį 4 dalimi, kurioje būtų nustatyta, koks priimamas Seimo sprendimas, kai Seimas nepritaria Peticijų komisijos išvadai atmesti peticijoje išdėstytus pasiūlymus ar reikalavimus. Šiuo metu Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimui išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Tuo atveju, kai prieina prie išvados tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamai teisės akto projektas ar siūloma sudaryti komisiją bei darbo grupę. Tačiau nėra nustatyta, kokie turėtų būti priimti Seimo sprendimai, kai Seimas nepritaria komisijos išvadai atmesti peticijoje išdėstytus pasiūlymus ar reikalavimus. Nei Peticijų įstatyme, nei Peticijų komisijos nuostatuose, nei Seimo statute nėra nustatyta, koks turėtų būti priimtas sprendimas, kai Seimas nepritaria komisijos išvadai. Seimui nusprendus nepritarti komisijos išvadai tenkinti pasiūlymą, problemų nekyla, nes tokiu atveju nereikia rengti teisės akto projekto. Seimo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Problema iškyla tada, kai komisija teikia Seimui išvadą atmesti pasiūlymą, bet Seimas nepritaria šiai komisijos išvadai. Remiantis (…) principu, manytina, kad Seimui nepritarus komisijos išvadai atmesti pasiūlymus ir reikalavimus, laikytina, kad Seimas nusprendžia tenkinti juos. Tokiu atveju kyla klausimas, kas turi parengti teisės akto projektą, kuriame būtų sprendžiama peticijoje išdėstyta problema, kurią sprendžiant reikėtų keisti ar papildyti teisės aktą, priimti naują ar pripažinti netekusiu galios teisės aktą.
Atsižvelgus į tai, tikslinga Peticijų įstatymo 12 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų išspręsta ši problema. Būtų nustatyta, kad jeigu Seimas, išnagrinėjęs Peticijų komisijos išvadą, nusprendžia nepritarti komisijos išvadai atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus, laikoma, kad Seimas nusprendžia tenkinti peticijoje išdėstytus pasiūlymus. Tokiu atveju Seimas paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais.
Ačiū. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, niekas neužsirašė klausti. Bet Teisės departamento išvada, pranešėjas iš dalies ją pristatė, na, kelia rimtų klausimų.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš galiu pakomentuoti Teisės departamento išvadas. Jos, tiesą sakant, keistokos. Jeigu komisija, turinti vieną aptarnaujantį žmogų, gali pagal Peticijų įstatymą parengti įstatymo projektą, tai manytina, kad komitetas, turintis didesnį personalą, tikrai pajėgus tai padaryti, o jeigu nepajėgus tai padaryti, gali prašyti Seimo valdybą sudaryti darbo grupę. Čia siūlomas analogiškas pasiūlymas kaip ir komisijai. Tikrai keistos departamento išvados. Pasirodo, komisija gali parengti projektą, bet komitetas ne. Nuo kada vienas komisijoje dirbantis darbuotojas daugiau turi kompetencijų ir galių negu komitete dirbantys 5–6 žmonės. Čia tikrai keista Teisės departamento išvada.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už nori kalbėti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal nebūtų šios problemos, jeigu nebūtume susidūrę su vienu tokiu neordinariniu atveju, kuomet vienas lobistas smarkai padirbėjo, ir vien todėl, kad jis smarkiai padirbėjo, Seimas nepritarė Peticijų komisijos išvadai. Tada, savaime suprantama, kyla klausimas, kas prisiims tą atsakomybę už tokią lengvabūdišką elgseną, nes paprasčiausiai taip norėjosi pabalsuoti neįsiklausant į argumentus.
Pati Peticijų komisija siūlo tokią išvadą, kad Seimui nepritarus atsakomybę galėtų prisiimti ne Peticijų komisija, o konkrečiai vienas iš Seimo padalinių, komitetas, kuris, ko gero, turėtų atsakyti už vieną ar kitą sritį. Manau, tai logiškas pasiūlymas, kuris galbūt išspręs šią problemą ir šiek tiek apsaugos patį parlamentą nuo tokių kartais neapgalvotų veiksmų, kuomet ne įsigiliname į klausimus, o paprasčiausiai atmetame Peticijų komisijos išvadą. Peticijų komisija iš esmės įsigilina ir atsakingai pasižiūri į tuos visus klausimus, kuriuos sprendžia savo darbotvarkėse. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašau apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-3190 po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomo nenumatyta. Svarstymo data – balandžio 25-oji.
15.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3228 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3228. Į tribūną keliauja G. Kindurys. Prašom, kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pagal Vietos savivaldos įstatymą tarybos nario pareiga yra dalyvauti savivaldybės tarybos ir komiteto posėdžiuose.
Be to, įstatyme yra nurodyta, kad savivaldybės tarybos etikos komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs tris iš eilės savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties. Taigi įstatyme nėra numatyta drausminių veiksmų užtikrinti vykdyti pareigą, tai yra savivaldybės tarybos nariui nepraleisti komiteto, kuriame jis yra, posėdžių. O tokių, kad neatvyko į posėdžius ir dėl kvorumo nebuvimo neįvyksta komiteto posėdis, praktikoje yra.
Taigi tam, kad nebūtų piktnaudžiaujama įstatyme trūkstamu reglamentavimu, tai yra nenumatytomis drausminėmis priemonėmis, sąlygomis dėl komiteto posėdžių praleidimo be priežasties, siūlau įstatyme numatyti galimą sankciją – papildomą etikos komisijos kompetenciją teikti Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis narys be pateisinamos priežasties yra praleidęs tris komiteto posėdžius.
Noriu atkreipti dėmesį, kad projekto siekis nėra tarybos nario įgaliojimų nutraukimas, o priemonės, skatinančios vykdyti tarybos nario pareigą, įvedimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, jūs gal ir neturite tikslo nutraukti tarybos nario įgaliojimus, bet merai šiandien Lietuvoje stiprėja su tiesioginiais merų rinkimais. Jūs tikrai atrastumėte daug merų, kurie yra suinteresuoti atsikratyti kai kurių tarybos narių. Jūs tiems stiprias funkcijas ir stiprų politinį užnugarį turintiems merams duodate dar vieną instrumentą į rankas sušaukti kaip nors neaiškiai kokį nors komiteto posėdį, o ten, žiūrėk, ne visus informuoti, ir nedalyvauja. Man atrodo, kad pirmiau reikėtų jums, kaip valdančiosios koalicijos nariui, užsiimti sankcijų pritaikymu Seimo nariams, kurie gauna nuolatinį atlyginimą už buvimą posėdžiuose, dėl nedalyvavimo posėdžiuose. Jūs dabar skverbiatės į savivaldos lygį. Man atrodo, kad tai yra per daug. Ar jums neatrodo, kad norite įvesti stiprias diktatūras savivaldybėse?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai ne, nes būti ir tarybos posėdyje, būti ir komiteto posėdyje yra lygiai tokia pat pareiga. Atkreipiu dėmesį, kad tarybos posėdyje – už tris praleistus be pateisinamos priežasties. Savivaldybės taryboje, tarkim, ko gero, dažniau kaip kartą per mėnesį retai būna posėdžiai, tad trijų mėnesių laikotarpiu gali būti trys, ir be pateisinamos priežasties… Atkreipiu dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatyme yra nuostata, kad posėdžių (nepriklausomai, ar tai tarybos, ar tai komiteto) laiku tarybos narys yra atleidžiamas nuo bet kokio darbo. O pateisinamos priežastys, aišku, yra liga, gal komandiruotė ar koks nors nelaimingas atsitikimas. Ir tai, tokį priėmus, du galima praleisti, trečią ateiti ir nebus tokio dalyko.
Kitas dalykas. Kaip ir minėjau, siekis yra drausminti, nes kai gauni nusiskundimų, kad nenorima, tarkim, kontrolės komitete nagrinėti svarbaus klausimo, neateina pusė komiteto narių, ir neįvyksta posėdis. Tai nevykdoma išvis tarybos pareiga teisingai atstovauti rinkėjams.
PIRMININKĖ. Klausia A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėčiau jūsų paklausti, ar nereikėjo kartu teikti dar vieną įstatymo pataisą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 88 straipsnio pataisą, kad jau galėtų ir įsigalioti Vietos savivaldos įstatymas?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Teisinga pastaba. Aš tiesiog manau, kad jeigu bus pritarta šito klausimo pateikimui ir jeigu tas komitetas, kuris nagrinės jį, turės pritarimą, tada tikrai, ko gero, ar pagrindinis komitetas, ar aš su kolegomis, kaip teikėjas, užregistruočiau tą pakeitimą. Tada būtų du susiję įstatymų projektai nagrinėjami kartu.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano nuomone, įstatymo projektas kritikuotinas labai stipriai dėl kelių priežasčių. Viena, kad savivaldybės tarybos posėdžių sušaukimas yra reglamentuojamas vienaip įstatyme, tuo tarpu komiteto posėdžių sušaukimas yra reglamentuojamas gerokai lengviau ir juos sušaukti galima gerokai dažniau ir paprasčiau, galima kasdien padaryti po posėdį ir po trijų dienų jau kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad tas žmogus būtų išmestas iš tarybos.
Kitas aspektas, jeigu net Seimo narių, gaunančių atlyginimą, mes nepriverčiame, kad jie dalyvautų Seimo posėdžiuose, tai reikia atkreipti dėmesį, kad savivaldybės tarybos nariai nedirba savivaldybėje, jie dirba savo darbe ir dalyvauja visuomeniniais pagrindais savivaldybės tarybos veikloje.
Kitas aspektas yra tas, kad savivaldybės tarybos nariai už nedalyvavimą komiteto posėdžiuose ir savivaldybės tarybos posėdžiuose jau dabar turi ekonomines sankcijas, nes jeigu jie praleidžia daugiau kaip pusę posėdžių, jiems yra nuimama pusė tarybos nario kanceliarinių išmokų. Man atrodo, kad tokios sankcijos yra visiškai pakankamos.
G. KINDURYS (LVŽSF). Čia, aišku, jūsų nuomonė gerbtina, bet vis dėlto aš manau, kad jeigu yra pareiga tame pačiame straipsnyje tiek būti tarybos posėdžio metu, tiek komiteto posėdžio metu, tai, mano manymu, lieka ta pati nuomonė, kad tai yra ta pati pareiga.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas panašus į kolegės Gintarės. Ar nevertėtų pagalvoti apie tai, kad vis dėlto panašiai reglamentuotume komitetų posėdžius kaip ir savivaldybių tarybų posėdžius, nes iš esmės, na, nuobaudos tokios pačios, tačiau tarybų posėdžiai vykdomi kita tvarka. Vadinasi, daugiau laiko duodama, darbotvarkės iš anksto paskelbiamos. Ar nemanote, kad reikėtų peržiūrėti ir komitetų darbo tvarką, kad ir jie teiktų darbotvarkes prieš penkias dienas, kad būtų ir kitaip kviečiami, nes iš tikrųjų sankcijos tos pačios? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Kiek pamenu, komitetų darbo reglamentavimui daug skirta dėmesio, leista pačiai tarybai nustatyti Savivaldybės tarybos reglamente. Tačiau yra reikalavimas visgi skelbti komiteto posėdžio laiką savivaldybės interneto svetainėje. Taigi tikrai, manau, tos informacijos pakanka. Tuo labiau aš vėlgi atkreipiu… aš siūlau, kaip ir dėl tarybos posėdžių, dėl trijų nepateisinamų praleidimų. Aišku, galima svarstyti, ar keturis įdėti. Čia kitas klausimas. Bet posėdžio sušaukimo dalykai yra aiškiai reglamentuoti ir, aišku, galima juos patobulinti tiek įstatymu, tiek tarybai, bet nesinori per daug kištis, nes vis dėlto savivaldai reikia ir palikti tą savivaldos teisę. Tik pakartosiu, kad pagrindiniai paskelbimo reikalai yra reglamentuoti – turi būti viešai paskelbtas ir komiteto posėdis.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Kaip jau čia buvo minėta, savivaldybės tarybos nariai negauna atlyginimo, dirba visuomeniniais pagrindais, kai kurie netgi nedirba valstybės ar savivaldybės institucijose, o užsiima savo verslu arba dirba privačiose įmonėse, tie darbai būna ir sezoniniai. Tiesiog dėl užimtumo, dėl įtempto darbo, savo verslo negali sudalyvauti. Dėl to prarasti tarybos nario mandatą, aš manau, tai yra tikrai perteklinis įstatymo projektas. Kodėl kilo būtent ši idėja? Aš manau, kiekvienas tarybos narys yra sąmoningas, eina sąmoningai į politiką ir be pateisinamos priežasties tikrai nepraleidžia tų posėdžių. Kam reikia šio įstatymo projekto? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Jeigu kalbėtume apie praktiką, tai aš žinau piktybinių nelankymų, kai per kadenciją kelis kartus tik ateina. O turbūt tą kantrybės taurę ir perpildė, aš minėjau, kai, tarkim, neįvyksta tokio svarbaus komiteto kaip kontrolės klausimų svarstymas, nes jie yra jautrūs. Trečias dalykas, turbūt niekas varu bet kur dirbančio žmogaus, ar ūkyje, ar versle, ar biudžetinėje įstaigoje, nevarė į tarybą, jis sąmoningai ėjo, tai turi laikytis šitos pareigos ir dalyvauti. Aš vėl pakartosiu – tris iš eilės. Tai iš esmės tris mėnesius jis turėtų piktybiškai praleidinėti. Sąlygos, manau, yra visai normalios.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamas kolega, norėdamas padaryti tvarką… reikia pirmiausia nuo savęs. Jūs pamenate, aš du kartus pateikiau Seimui, kaip sudrausminti Seimo lankomumą, jūs mane visi nušvilpėte, o dabar griebiatės tvarkyti rajonuose. Tai gal baikime tuos vaikų žaidimus ir dirbkime savo darbą!
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aišku, jeigu kalbame apie savivaldą, tai kalbame apie savivaldą. Aišku, daug ažiotažo sukėlė Seimo narių teisių ir pareigų įstatymo projektas, kuriame apie tuos dalykus yra kalbama. Tiesiog, aš manau, šiandien tokio sutarimo nėra, todėl jisai nepasiekia svarstymo stadijos posėdžių salėje. Aš lieku prie tos nuomonės, kad vykdyti pareigą yra visiškai natūralu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų jūs sukuriate tam tikrą neaiškumą, nes meras nebūna miesto tarybos komitetuose, jisai paprastai dalyvauja tik tarybos posėdžiuose. Tuo tarpu visi tarybos nariai yra lygūs ir merui už tai jokių sankcijų nebūtų, jeigu jisai nedalyvautų komitetuose, o kitiems tarybos nariams, kurie nedalyvautų ar praleistų iš eilės tris komitetų posėdžius, jau atsirastų sankcijos.
Kita vertus, kiekviena savivaldybės taryba tvirtina pusmečio darbo planą ir tarybos nariai, planuodami savo veiklą, dažniausiai susiplanuoja tarybos posėdžius pusmečiui į priekį. Tuo tarpu tikrai yra galimybė išleisti kad ir opozicijos narį į komandiruotę ir organizuoti per savaitę kasdieną, tiksliau, kas antrą dieną, po komiteto posėdį, ir toks tarybos narys iš opozicijos gali būti jau apskųstas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tai tikrai komandiruotė ir yra ta pateisinama priežastis. O jūs turbūt tikrai gerai žinote, kad merui draudžiama būti komiteto nariu, ir nereikėtų tokių dalykų painioti. O komiteto posėdis yra viešas, į jį gali ateiti tiek tarybos narys, tiek eilinis gyventojas. Tai aš grįžtu prie to paties, atkreipiu dėmesį, kad tris kartus iš eilės be pateisinamos priežasties. Komandiruotė, liga, nelaimė kažkokia yra pateisinama priežastis. Praleidęs du kartus be pateisinamos priežasties, manau, žmogus turėtų trečią kartą pagalvoti.
PIRMININKĖ. Klausimus užbaigia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke, kad leidote paklausti. Jau komitete atkreipiau dėmesį, bet niekas nereagavo, norėčiau, kad čia išgirstų gerbiami kolegos. Jūs labai vartojate žodį „pareiga“, bet labai siaurai suprasdamas. Politiko pareiga yra daug platesnė sąvoka. Politikas gali jausti pareigą tuo metu, kai vyksta komiteto posėdis, kartu su kokiais gyventojais piketuoti tą komiteto posėdį ir nedalyvauti, galbūt tokiu būdu neleisdamas priimti sprendimo, sugriaudamas kvorumą ir panašiai. Politikas gali elgtis labai įvairiai. Taip, jis dėl to netenka išmokų. Tai aš abejoju, ar galima politiką išmesti, nes jį rinkėjai išrinko, tiek už nelankymą tarybos posėdžių, tiek už nelankymą komitetų posėdžių. Jisai gali tuo nelankymu kažką išreikšti.
Aš gerai atsimenu, kada meru rinkome A. Zuoką. Dabar buvo aprašytos V. Drėmos istorijos, V. Drėma buvo visur ieškomas, „Rubikonas“ jį tampė, uždarinėjo, vežiojo. Bet gal jis turi tokį būdą – neleisti, kad A. Zuokas surinktų tą daugumą. 25 ir 25 – to vieno žmogaus trūksta. Žmogus gali elgtis įvairiai, bet jūs darote taip, kad R. Malinauskas ir panašūs merai turėtų spaudimo instrumentą. O aš kaip tik sakau, kad žmonės, kurie nori, kad nebūtų spaudimo instrumento, gali elgtis įvairiai. Politiko pareiga yra daug plačiau suprantama. Tai ne darbo prievolė, jūs ją suprantate kaip darbo prievolę, o ji yra politinė prievolė. Labai siaurai ir ydingai suprantate politiko pareigą. Siūlau visiems nepalaikyti, o sugrįžti prie… ir nebedrausti lygiai taip pat nelankyti ir kitų posėdžių.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs, aišku, nesutinkate ir su dabartiniu reglamentavimu dėl posėdžių lankymo, bet aš jūsų išklausęs, ko gero, galiu labai ir sutikti, nes tada būtų šnekama, kas tai yra pateisinama priežastis. Ar piketavimas komiteto posėdžio metu yra pateisinama priežastis, ar ne? Tai būtų turbūt visiškai kitas klausimas ir galima būtų kalbėti apie tai. Bet aš kalbu apie nepateisinamas priežastis. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju.
G. KINDURYS (LVŽSF). Taryba nuspręstų.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvai prieš. Kalba S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kadangi nėra motyvų už, gal bendru sutarimu atmesti siūlyčiau šį projektą. Bet jeigu rimtai, norėčiau, kad būtų balsų ir už pasisakytų, ne tik kartotų žodį „pareiga, pareiga, pareiga“, bet matytų ir kitus argumentus. O gerbiamus valdančiuosius valstiečius aš norėčiau paakinti, nes, pavyzdžiui, jūsų darbo sąlygos, jūsų kolegų darbo sąlygos savivaldybių tarybose irgi yra sietinos tik su visuomenine veikla ir kokios sėjos metu (balandžio pradžia, gegužės pradžia) jūs turite orientuotis pagal oro sąlygas, kada atlikti šias pareigas. Kartais visuomeninės pareigos tampa antraeilėmis pareigomis, nes reikia atlikti ūkines, tiesiogines, pareigas, ir aš nežinau, ar čia yra pateisinama priežastis neiti į komitetų posėdžius, kolegos. Jeigu bus koks nors griežtas meras, kuris bus daugumos meras, o jūs būsite mažumos tarybos nariai, ir Etikos komisija bus suformuota iš daugumos žmonių, kurie bus labai nepalankūs jūsų kolegoms, galite atsidurti tarp tų akėčių, kad tapsite tie, kurie bus paduoti VRK dėl mandato atėmimo.
Aš siūlau įsivaizduoti patį blogiausią scenarijų ir vertinti rinkėjo pasirinkimą kaip patį aukščiausią. Jeigu rinkėjas davė mandatą, rinkėjas jį atims. Ne kartą Lietuvos politikoje tai yra nutikę, todėl siečiau ne pareigą, bet politiko darbą, kur kas platesnį, ir kartais jis turi ir kitų prioritetų, taip kaip atstovavimas, kuris ne visada suprantamas daugumos politikų arba daugumos sudarytoje Etikos komisijoje. Kviesčiau griežtai atmesti šį įstatymo pateikimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų už niekas nepageidauja pareikšti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projekto.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 24, prieš – 18, susilaikė 46. Įstatymo projektui nėra pritarta.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl šio projekto likimo. Taigi kas balsuojate už tobulinimą, spaudžiate „už“, kas už atmetimą – „prieš“. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 76 Seimo nariai: už tobulinimą – 29, už atmetimą – 47. Vadinasi, įstatymo projektas yra atmetamas.
15.54 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3168, Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3169 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. XIII-371 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167. Pranešėja – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Įstatymo projektas. Visus tris, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dar yra lydimieji.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, visus tris, jeigu galima, pristatysiu.
PIRMININKĖ. Tris… Du projektai – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3168 ir Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3169. Juos ir pristatys G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Įstatymo projektas parengtas kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu. Įstatymai parengti įgyvendinant XVII Vyriausybės programoje keliamą tikslą – skaidrinti viešąjį sektorių. Teikiamu įstatymo projektu siekiama šių pagrindinių tikslų. Pirmas, VTEK veiklą padaryti efektyvesnę ir stiprinti VTEK kaip tarnybinės etikos konsultanto vaidmenį. Pagal principą „valstybei būtina žinoti“ išgryninti privačius interesus ir atsisakyti perteklinių duomenų deklaravimo; stiprinti VTEK ir įstaigų vadovų įgaliojimus kontroliuojant derinimą įstaigose ir Etikos kodekso nuostatų laikymąsi; įteisinti Privačių interesų registrą; užtikrinti asmens duomenų apsaugą; patikslinti kitas derinimo įstatymo ir VTEK įstatymo nuostatas.
Derinimo įstatymo projektu siūloma tikslinti derinimo įstatymą nurodant, kad jis taikomas ne tik valstybės tarnybai, bet ir viešojo sektoriaus subjektams, dirbantiems asmenims, sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų darbuotojams bei kitiems; tikslinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratą, šiai kategorijai nebepriskiriant asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ar asociacijose, kurios gauna lėšų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ir fondų; nustatyti, kad ne tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos suteikia daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, bet ir šių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai būtų laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis; papildyti asmenų, kuriems taikoma pareiga teikti deklaracijas ir taikomi atskiri straipsniai, sąrašą; nustatyti teisę susipažinti su VTEK saugomomis deklaracijomis ir kitais Privačių interesų registre tvarkomais duomenimis Valstybinei mokesčių inspekcijai, teisėsaugos, audito ir kontrolės institucijoms; nustatyti, kad pretendentai į valstybinę tarnybą privačius interesus deklaruoja tik tada, kai konkursą organizuojanti institucija ar įstaiga to pareikalauja; nustatyti, kad visų aktualių deklaracijų duomenys yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami jos interneto svetainėje, išskyrus įslaptintų asmenų. Numatyti pareigą informaciją apie nusišalinimą, nušalinimą ir sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo elektroninėmis priemonėmis per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti VTEK jos nustatyta tvarka; padidinti dovanos, gautos pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat prezentacijai skirtos dovanos vertę iki 150 eurų (dabar yra 30 eurų). Kai dovanos vertė viršija 150 eurų, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe, nustatyti, kad tokia dovana įvertinama ir saugoma institucijos ar įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Taip pat įtvirtinti korupcijos prevencijos priemonę (rizikos valdymo modelį), kuri bus pradėta naudoti įsteigus VTEK savo iniciatyva, institucijų ar įstaigos vadovo arba deklaruojančio asmens motyvuotu rašytiniu prašymu teikia VTEK turimą informaciją apie galimas interesų konflikto grėsmes.
VTEK įstatymo pakeitimai. Siūloma atskleisti VTEK veiklos viešumo aspektus, nustatyti reikalavimą VTEK nariui turėti trejų metų darbo patirtį viešajame sektoriuje, nustatyti, jog vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba; nustatyti, kad ne tik VTEK pirmininkas, bet ir nariai skiriami Seime slaptu balsavimu. Siūloma nustatyti specialią taisyklę, suteikiančią teisę Seimo Pirmininkui inicijuoti kandidato į VTEK narius teikimo procedūrą, kai kiti subjektai kandidato neteikia; įtvirtinti VTEK pirmininko pavaduotojo instituciją; patikslinti VTEK narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindą ir nustatyti, kad VTEK pirmininkas ar jo nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol paskirs naują komisijos pirmininką, patikslinti VTEK įgaliojimai.
Taip pat svarbi naujovė, jog tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo komisijos sekretoriate dienos, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaravimo fakto atsiradimo. Įtvirtinta taisyklė, jog tyrimą pradėti ir atlikti reikalingą informaciją, kurią turi VTEK arba kuri yra kituose valstybės registruose ir kitose valstybės informacijos sistemose, susirenka pati komisija; patikslinti derinimo įstatymo ir Politikų etikos kodekso tyrimų institucijose ar įstaigose atlikimo tvarką, numatyti VTEK pareigą priėmus sprendimą dėl derinimo įstatymo pažeidimo imtis vieno iš veiksmų: siūlyti skirti tarnybinę drausminę nuobaudą, siūlyti panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams. VTEK įstatyme įtvirtinama VTEK teisė pranešimą apie įstaigos vadovo galimai padarytus įstatymų pažeidimus perduoti spręsti vadovą priimančiam arba skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.
Etikos įstatyme siūloma Etikos kodekso 10 straipsnyje įtvirtinti teisę Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ir savivaldybių etikos komisijų sprendimus skųsti VTEK, kaip privalomai išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijai, ir skundimo tvarką. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki ketvirtadienio. Kadangi reikia pateikti motyvus, tai aš dabar juos pateiksiu. Tas klausimas šiandien atsidūrė darbotvarkėje papildomai. Jokių priekaištų neturime, bet frakcijoje mes nesvarstėme ir štai matome, kiek daug naujų normų yra įrašoma. Aš nesakau, kad jos blogos, tačiau, žinote, aklai balsuoti už po pateikimo irgi nesinori. Todėl frakcija prašo pertraukos iki ketvirtadienio.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamas kolega, jūs frakcijos vardu prašote? Gerbiami kolegos, balsuodami apsispręsime dėl Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymo atidėti šį klausimą iki ketvirtadienio, tai yra kito posėdžio. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 43, prieš – 24 ir susilaikė 12. Taigi klausimas atidedamas iki ketvirtadienio.
16.02 val.
Vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1629 (svarstymas)
Gerbiami kolegos, liko mums rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1629. Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kurią pateikti turėtų komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
Gerbiamas P. Valiūnas. Prašom.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). 2018 m. spalio 17 d. vykęs komiteto posėdis nutarė… Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada yra atmesti. Ar, gerbiami kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju. Ar norite kalbėti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Norime, taip.
PIRMININKĖ. Prašau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra toks pamokantis įstatymo projektas. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba viską vykdė, kaip pastraipsniui parašyta įstatyme. Iš tikrųjų daug mūsų institucijų taip ir vykdo: pasiima įstatymą ir paraidžiui skaito. O įstatyme parašyta, kad galima atsisakyti nagrinėti skundą, ir išdėstyti aštuoni punktai. Būdavo, žmogus pateikia tiktai vieną kokį dokumentą, pavyzdžiui, ir iš to jau iškart aišku, kad skundą reikia atmesti, tačiau vartotojų teisių apsaugos tarnybos, atsižvelgdamos į įstatymą, dar išreikalaudavo visų aštuonių punktų ir po to pasakydavo: na, žinote, atsižvelgiant į tą punktą, jūsų visa pretenzija atmetama.
Čia ir valstybės tarnybai pamokymas, tą ir Teisės departamentas pasakė, kad vis dėlto reikėtų šiek tiek ir logiškumo principo laikytis. Jeigu jau iškart pateikiamas dokumentas ir matosi, kad reikia atmesti, tai nebūtina visko išreikalauti iš piliečių, kurie suneša tau visus dokumentus, ir po to pasako, na, dabar mes turime visą paketą dokumentų ir atmetame. Iš tikrųjų ačiū. Ta informacija yra perduota ir vartotojų teisių apsaugos tarnyboms, nes jos laikėsi tokio principo, kad nieko neišeitų blogo, kankindavo žmones. Sutinku, kad būtų atmesta.
16.05 val.
Vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 21, 225 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1645 (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir 2 rezervinis klausimas – Vartotojų teisių gynimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1645. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Gerbiamas Petrai, turėsite grįžti į tribūną, nes A. Širinskienės posėdžių salėje nematau. (Šurmulys salėje)
P. VALIŪNAS (LVŽSF). 2018 m. lapkričio 14 d. šis projektas buvo svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete ir nutarta įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Posėdžio metu dalyvavo 11 narių. Balsavimo rezultatai: už – 11, kad grąžintume tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto išvada – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? (Balsai salėje) Dėkoju.
Šiuo klausimu mes plenarinio posėdžio darbotvarkę baigėme.
Liko Seimo narių pareiškimai. Yra užsiregistravęs skaityti pareiškimą Seimo narys A. Matulas, bet salėje jo nėra.
Taigi, kolegos, kadangi pareiškimų nėra, prašome registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, šios dienos vakarinį Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.