LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 55 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 56 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMO PROJEKTO

2025-05-14 Nr. XVP-386

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai.

Projektu siūloma pripažinti netekusiais galios Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio „Viešųjų paslaugų teikimo administravimas“ 2 dalies 3 punktą, 3 dalį ir 56 straipsnį „Naujos ūkinės veiklos vykdymas“. Nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto tikslas yra pakeisti Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo ribojamos savivaldybių valdomų įmonių galimybės vykdyti naują ūkinę veiklą, projektu numatyta kartu panaikinti ir teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybės, organizuodamos Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų viešųjų paslaugų teikimą, kai jų teikimas yra ūkinė veikla, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeista sąžiningos konkurencijos laisvė.

Atsižvelgdami į tai, primename, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. spalio 10 d. nutarimu pripažino Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatą, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nėra taikomi šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai, prieštaraujančia Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui (įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, ši Vietos savivaldos įstatymo nuostata negali būti taikoma). Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimo teisiniu reguliavimu įtvirtindamas savivaldybių pareigą tokių paslaugų teikimą organizuoti, be kita ko, taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, kartu gali sudaryti prielaidas nevykdyti šios pareigos tik išimtiniais atvejais (tik tada, kai tai būtina konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę) ir tik tada, kai kitu būdu (t. y. užtikrinant sąžiningą konkurenciją) to nebūtų įmanoma atlikti; tik taip užtikrinama, kad, organizuojant teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, būtų paisoma tiek teritorinės bendruomenės viešojo intereso, tiek visos valstybinės bendruomenės viešojo intereso. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prielaidos užtikrinti sąžiningą konkurenciją savivaldybėms administruojant viešųjų paslaugų teikimą sudaromos tik konkrečiu atveju įsitikinus, kad, savivaldybei pavedus viešųjų paslaugų teikimą savo parinktam viešųjų paslaugų teikėjui, taip jam nėra teikiamos privilegijos, nėra diskriminuojami kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

Pažymėtina, kad panaikinus Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatas – kuriomis yra teikiamos nuorodos į šio įstatymo 56 straipsnį ir reikalaujama, kad savivaldybei organizuojant viešųjų paslaugų teikimą, kai jų teikimas yra ūkinė veikla, būtų įgyvendinti 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai, skirti sąžiningos konkurencijos laisvei užtikrinti, – ir 56 straipsnį, kuriame tie reikalavimai įtvirtinti, neliktų teisinio mechanizmo, užtikrinančio iš Konstitucijos (jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 120 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo) kylančių reikalavimų laikymąsi, nes būtų sudarytos prielaidos savivaldybėms visais atvejais nevykdyti jų pareigos teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas (t. y. šios pareigos nevykdyti ne tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę, ir ne tik tada, kai konkrečiu atveju įvertinus galimybę tokių viešųjų paslaugų teikimą organizuoti užtikrinant sąžiningą konkurenciją, paaiškėja, kad tokiu būdu to nebūtų įmanoma atlikti). Taigi, pritarus projektu teikiamiems siūlymams, būtų nustatytas teisinis reguliavimas, savo norminiu turiniu iš esmės tapatus tam, kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad kiekvienas Seimo priimtas teisės aktas (jo dalis), Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas; Seimui kyla konstitucinė pareiga pripažinti tokį teisės aktą (jo dalį) netekusiu galios arba (jeigu be atitinkamo tų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo negalima išsiversti) pakeisti jį taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarautų Konstitucijai (2006 m. rugpjūčio 8 d., 2015 m. sausio 14 d. sprendimai, 2018 m. gruodžio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir kiti nutarimai); priimdamos naujus, keisdamos, papildydamos jau priimtus įstatymus ir kitus teisės aktus juos leidžiančios valstybės institucijos yra saistomos Konstitucinio Teismo nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytos Konstitucijos nuostatų sampratos, kitų teisinių argumentų (2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d. ir kiti nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad jo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį (2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai); iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata; konstitucinis draudimas įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto galią reiškia ne tik draudimą priimti tokį pat pavadinimą, teisinę galią, reguliavimo dalyką ir apimtį turintį teisės aktą (jo dalį), kaip tas, kurį Konstitucinis Teismas yra pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai, bet ir draudimą priimti kitokį pavadinimą, teisinę galią, reguliavimo dalyką ar apimtį turintį teisės aktą (jo dalį), kurio turinys būtų visiškai ar iš dalies tapatus teisės aktui (jo daliai), kuriuo nustatytas teisinis reguliavimas Konstitucinio Teismo yra pripažintas pagal turinį prieštaraujančiu Konstitucijai; pažeidus iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kylantį draudimą įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto galią, kartu paneigiamas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, 5 straipsnio 2 dalies nuostata, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad projektas prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, taip pat 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo valdyba 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-1553 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. KT80-N11/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo“ pasiūlė Vyriausybei parengti Konstitucinio Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarimui įgyvendinti reikalingo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus dėl šio Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo.

2. Atsižvelgiant į įstatymuose nustatytą Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos kompetenciją, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą ir Konkurencijos tarybos nuomonę.

3. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.

Departamento direktorius                                                                                           Dainius Zebleckis

V. Staugaitytė, tel. (0 5)  209 6898, el. p. [email protected]

R. Šidlauskaitė, tel. (0 5)  209 6817, el. p. [email protected]