 |
|
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai El. p. [email protected]
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai El. p. [email protected]
Kauno miesto savivaldybės administracijai |
|
El. p. [email protected]
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai El. p. [email protected]
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ SOCIALINĖS GLOBOS TEIKIMĄ
2017 m. kovo d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdami į
Valstybės kontrolės 2015 m. birželio 30 d. atliktą valstybinio audito ataskaitą[1] ir į visuomenės
informavimo priemonėse skelbiamą viešąją informaciją[2], atlikome šių teisės
aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (toliau – Ministro aprašas);
2) Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 30-2631 (toliau – Vilniaus aprašas);
3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 40-336 „Dėl socialinės globos skyrimo komisijos sudarymo“ (toliau – Vilniaus direktoriaus įsakymas).
4) Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-91 (toliau – Kauno aprašas);
5) Socialinės globos skyrimo senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia komisijos darbo reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-2104;
6) Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos socialinių paslaugų įstaigose skyrimo, apmokėjimo ir paslaugų nutraukimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-253 (toliau – Klaipėdos aprašas).
Minėtas teisinis reguliavimas nustato socialinės globos teikimo reikalavimus ir tvarką. Pažymėtina, kad Lietuvos, kaip ir daugelio Europos valstybių visuomenė sensta[3], todėl šalyje daugėja senyvo amžiaus asmenų ir tuo pačiu didėja socialinių paslaugų poreikis. Siekiant užtikrinti prieinamas ir efektyvias socialines paslaugas, svarbu įtvirtinti skaidrų šių paslaugų teikimo procesą. Atsižvelgdami į tai, antikorupciniu požiūriu išanalizavome teisės aktus, reglamentuojančius socialinės globos paslaugų teikimą didžiausiuose pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestuose.
Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai:
1. Dėl socialinės globos poreikio nustatymo ir socialinės globos skyrimo
1.1. Pagal Ministro aprašo 32 punktą, asmens socialinės globos poreikis turi būti nustatytas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, tačiau esant reikalui (paryškinta mūsų), savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu šis terminas gali būti pratęsiamas.
Manome, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas, kadangi nėra aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis gali būti priimamas sprendimą pratęsti socialinės globos poreikio nustatymo terminą. Pažymėtina, kad savivaldybės asmenų eilė ilgalaikei socialinei globai realiai gauti sudaroma pagal sprendimų dėl socialinės globos skyrimo priėmimo datą (Ministro aprašo 64 punktas), o sprendimai priimami per 30 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo savivaldybei dienos (Ministro aprašo 48 punktas). Taigi, elgiantis neobjektyviai ar esant nesąžiningiems susitarimams ir siekiant geresniu numeriu įtraukti tam tikrą asmenį į asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti, teisinis reguliavimas sudaro galimybę savivaldybės administracijos direktoriui be objektyvių priežasčių pratęsti socialinės globos poreikio nustatymą kitam asmeniui ir tuo pačiu užtęsti sprendimo dėl ilgalaikės socialinės globos jam skyrimo priėmimą.
Be to, Ministro apraše neįtvirtinta, jog nustatant asmens socialinės globos poreikį ir priimant sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo turi būti atsižvelgiama į asmens prašymo pateikimo datą ir jo eiliškumą. Nesant tokiam reikalavimui socialinis darbuotojas ar sprendimą dėl socialinės globos asmeniui skyrimo priimantis subjektas turi galimybę koordinuoti norinčių gauti socialinės globos paslaugas eilę ir sudaryti išskirtines sąlygas tam tikram asmeniui gauti šias paslaugas pirmiau už asmenis, kurie prašymus yra pateikę anksčiau.
Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas ir siekdami skaidresnės socialinės globos paslaugų teikimo procedūros, siūlome:
1) Tikslinti Ministro aprašo 32 punktą ir nustatyti kriterijus, kuriais vadovaudamasis savivaldybės administracijos direktorius gali pratęsti asmens socialinės globos poreikio nustatymą (pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams pateikus motyvuotą prašymą, kad atliekantiems vertinimą, reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymu).
2) Ministro apraše įtvirtinti nuostatą, kad asmens socialinės globos poreikio nustatymas atliekamas ir sprendimas dėl socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas atsižvelgiant ir į asmens prašymo pateikimo datą ir jo eiliškumą.
1.2. Klaipėdos aprašo 7 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos skyrimo ar neskyrimo priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, tačiau sudėtingais atvejais (paryškinta mūsų) asmeniui trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos skyrimą svarsto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės asmenų siuntimo į socialinės globos įstaigas komisija, kuri Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas (Klaipėdos aprašo 6 punktas).
Klaipėdos aprašas nepateikia sudėtingų atvejų apibrėžimo ar pavyzdinio jų sąrašo. Taip pat nėra aišku, kas turi įvertinti, ar konkretus atvejis yra sudėtingas ir dėl to reikia kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės asmenų siuntimo į socialinės globos įstaigas komisiją. Manome, kad naudojant tokio pobūdžio formuluotes galimos įvairios interpretacijos ir suteikiama galimybė pasielgti nesąžiningai.
Siekdami skaidrios sprendimų dėl trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos skyrimo ar neskyrimo procedūros, siūlome nustatyti sudėtingo atvejo apibrėžimą ar įtvirtinti pavyzdinį (nebaigtinį) tokių atvejų sąrašą.
1.3. Klaipėdos aprašo 11 punkte nustatyta, kad asmeniui pateikus motyvuotas priežastis dėl kurių jam reikalinga skubi trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslauga, jam gali būti skiriama socialinė globa skubos tvarka ir eilėje paslaugai gauti jis įrašomas pirmumo tvarka.
Manome, kad ši nuostata yra ydinga, kadangi nepateikia aiškaus priežasčių, kurioms esant asmeniui gali būti skiriamos socialinė globos paslaugos skubos tvarka, sąrašo ir motyvų pakankamumo kriterijaus. Dėl šios priežasties sprendimą priimantis subjektas gali savo nuožiūra vertinti ir nuspręsti, ar asmens pateiktos priežastys yra pakankamos skirti minėtas paslaugas skubos tvarka ar ne. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Klaipėdos mieste sprendimą dėl trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos skyrimo ar neskyrimo priima vienas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, todėl neužtikrinamas „keturių akių“ principas įrašant asmenį eilėje šioms paslaugoms gauti pirmumo tvarka. Tai, mūsų manymu, sudaro sąlygas pasielgti nesąžiningai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti teisinį reguliavimą ir:
1) Nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais vadovaujantis skiriama socialinė globa skubos tvarka (pavyzdžiui, nesuteikus socialinės globos paslaugų kiltų didelis pavojus asmens sveikatai ir gyvybei).
2) Įtvirtinti, kad prašymus suteikti skubią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globos paslaugą svarstytų Klaipėdos miesto savivaldybės asmenų siuntimo į socialinės globos įstaigas komisija (Klaipėdos aprašo 6 punkto analogija).
2. Dėl socialinių paslaugų teikimo sustabdymo ir nutraukimo
2.1. Vadovaujantis Ministro aprašo 49 punktu, paaiškėjus, kad asmuo, besikreipiantis dėl socialinių paslaugų (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas), sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimas gali būti (paryškinta mūsų) sustabdytas arba nutrauktas.
Manome, kad ši nuostata yra ydinga dviem aspektais.[4] Pirma, subjektui, priimančiam sprendimą dėl socialinių paslaugų teikimo, suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti sustabdyti ar nutraukti socialinių paslaugų teikimą, jeigu asmuo, besikreipiantis dėl socialinių paslaugų (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas), sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas. Iš vertintų teisės aktų manytina, kad sprendimas sustabdyti socialinių paslaugų teikimą ir sprendimas nutraukti socialinių paslaugų teikimą sukelia skirtingas pasekmes šias paslaugas gaunančiam asmeniui. Antra, analizuojamos nuostatos formuluotė „gali būti“ yra dviprasmiška ir leidžianti sprendimą priimančiam subjektui rinktis trečiąjį elgesio variantą – ne tik priimti sprendimus sustabdyti arba nutraukti socialinių paslaugų teikimą, bet ir nepriimti jokio sprendimo. Šiuo atveju nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami skaidresnio teisinio reguliavimo ir norėdami išvengti korupcijos rizikos veiksnių, siūlome tobulinti Ministro aprašo 49 punktą, atsisakyti formuluotės „gali būti“ ir aiškiai nurodyti, koks konkretus sprendimas dėl socialinių paslaugų teikimo turi būti priimamas paaiškėjus, kad asmuo, besikreipiantis dėl socialinių paslaugų (vienas iš suaugusių šeimos narių, jo globėjas, rūpintojas), sąmoningai pateikė neteisingą informaciją socialinių paslaugų poreikiui nustatyti arba dirbtinai pablogino sąlygas, norėdamas gauti socialines paslaugas.
2.2. Vilniaus aprašo 104 punkte įtvirtinti socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nutraukimo pagrindai, o 105 punkte – šių paslaugų sustabdymo pagrindai. Pažymėtina, kad minimuose punktuose, kaip ir Ministro aprašo 49 punkte, taip pat naudojama formuluotė „gali būti“. Dėl šios priežasties galimi atvejai, kuomet esant aiškiems socialinių paslaugų teikimo asmeniui (šeimai) nutraukimo ar sustabdymo pagrindams, paslaugos gali būti ir nenutraukiamos (nesustabdomos). Tokia teisės aktuose palikta galimybė sprendimą priimančiam subjektui pasielgti skirtingai esant tapačioms situacijoms laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Vilniaus aprašo 104 ir 105 punktus, atsisakyti formuluotės „gali būti“ ir nustatyti konkrečias sąlygas, kurioms esant, socialinių paslaugų teikimas sustabdomas arba nutraukiamas.
3. Dėl teisės aktų ir informacijos viešinimo
3.1. Vertinimo metu nustatyta, kad nėra teisės akto, reglamentuojančio Vilniaus direktoriaus įsakymu sudarytos Socialinės globos skyrimo komisijos teisinį statusą ir vidaus darbo tvarką. Ši komisija priima sprendimus dėl socialinės globos skyrimo ir nutraukimo senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia ir vaikams su negalia, dėl apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, dėl asmenų mokesčio už teikiamas socialinės globos paslaugas sumažinimo ar atleidimo nuo jo (Vilniaus direktoriaus įsakymo 2 punktas). Daugiau informacijos apie komisijos atliekamas funkcijas, turimas teises ir pareigas nėra, todėl lieka neaišku: kaip komisijoje priimami sprendimai; ar užtikrinamas komisijos narių keitimas (rotacija), ar suteikiama galimybė nusišalinti; kaip vyksta komisijos posėdis, kai vienas iš narių nedalyvauja dėl ligos ar kitų priežasčių. Nepakankamas teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu, todėl siūlome parengti ir patvirtinti teisės aktus, reglamentuojančius Socialinės globos skyrimo komisijos teisinį statusą ir vidaus darbo tvarką.
3.2. Pagal Klaipėdos aprašo 6 punktą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės asmenų siuntimo į socialinės globos įstaigas komisijos (kuri direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas) nuostatus, tačiau šie komisijos nuostatai viešai nėra paskelbti. Ši pastaba taip pat taikytina ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai, priimančiai sprendimus dėl socialinės globos skyrimo, nutraukimo ar sustabdymo (Kauno aprašo 43 punktas). Viešai nepaskelbus komisijos nuostatų, visuomenei nėra aišku, kokios yra komisijos funkcijos ir kokia tvarka priimami sprendimai dėl socialinės globos paslaugų skyrimo, todėl tai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų atvirumo, viešumo ir skaidrumo principų.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome savivaldybėms viešai skelbti komisijų, dalyvaujančių sprendimų dėl socialinės globos skyrimo priėmimo procese, nuostatus ir darbo reglamentus.
3.3. Ministro aprašo 71 punkte nustatyta, kad savivaldybė savo interneto svetainėje turi skelbti informaciją apie savivaldybės teikiamas socialines paslaugas, savivaldybės socialinės globos įstaigas ir laisvas vietas jose, socialinės globos kainas, laukiančių savivaldybės eilėje ilgalaikei socialinei globai gauti asmenų skaičių. Atlikdami antikorupcinį vertinimą, peržiūrėjome Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių interneto svetaines ir nustatėme, kad Vilniaus ir Kauno savivaldybės savo interneto svetainėse neskelbia socialinės globos įstaigose esančių laisvų vietų ir laukiančių savivaldybėse eilėse ilgalaikei socialinei globai gauti asmenų skaičių skaičiaus.
Manome, kad situacija, kai vieši juridiniai neviešina informacijos, kurią pateikti įpareigoja teisės aktai, neatitinka skaidrumo principo, nustatyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte, turinio, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Edvinas Chorostinas, tel. (8 706) 62 743, el. p. [email protected]