LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE
AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO NR. VIII-366

22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-10-17 Nr. XIVP-960

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti periodinės netekto darbingumo kompensacijos ar žalos atlyginimo netekus maitintojo mokėjimo sustabdymo taisykles (čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūloma nustatyti du šių išmokų mokėjimo sustabdymo pagrindus: 1) kai šių išmokų gavėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas nežinia kur esančiu; 2) kai gauti duomenys apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad asmuo prarado teisę gauti išmoką.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nuspręsti, kad asmuo prarado teisę gauti išmoką, galėtų būti artimųjų asmenų pranešimai, sugrąžinami mokėjimai iš banko ir kt.. Įstatymo projekte nėra apibrėžta, kiek truktų šiuo pagrindu sustabdytas išmokų mokėjimas, iš projekte teikiamų nuostatų galima preziumuoti, kad jis truktų iki nurodytų aplinkybių išnykimo. Tokia nuostata nėra priimtina, nes, pavyzdžiui, asmenys, suteikę tam tikrą informaciją, neturi pareigos pranešti apie tai, kad aplinkybės pasikeitė. Pagrindą stabdyti išmokos mokėjimą, kai gauti duomenys apie tam tikras aplinkybes, reikėtų tikslinti. Visų pirma, reikėtų aiškiai apibrėžti subjektą, kuris turėtų teisę priimti sprendimą stabdyti nurodytų išmokų mokėjimą. Antra, reikėtų tikslinti patį išmokų stabdymo pagrindą. Keičiamame įstatyme nėra nustatyti teisės gauti išmoką praradimo (netekimo) pagrindai, tačiau iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio normų galima daryti išvadą, kad asmuo netenka teisės į išmoką įvykus šiame straipsnyje nustatytiems juridinę reikšmę turintiems faktams (iki sukaks tam tikrą amžių, iki gyvos galvos ir t. t.). Taigi, išmokas mokantis subjektas galėtų priimti sprendimą stabdyti išmokos mokėjimą, jeigu jis neturi duomenų kur yra išmokos gavėjas ar turi pagrįstų duomenų apie juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriems įvykus išmokų mokėjimas pasibaigia.

Atsižvelgiant į tai, kad išmokų mokėjimo stabdymas aptariamu pagrindu būtų vykdomas remiantis netiesioginiais įrodymais, reikėtų nustatyti maksimalų tokio sustabdymo laikotarpį ir pareigą išmoką sustabdžiusiam subjektui kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu ar mirusiu, ar dėl kitų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytina vietoj žodžių ,,kompensacijos gavėją“ įrašyti žodžius ,,išmokos gavėją“, kadangi toliau tekste nurodoma, kad pergyvenusiam sutuoktiniui bus išmokama ne tik mirusiam priklausiusi kompensacija, bet ir žalos atlyginimo netekus maitintojo gavėjui priklausiusi išmoka.

Departamento direktorius                                                                                           Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]