|
1.
|
7
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projektu ženkliai mažinama subsidija įsigyjantiems pirmąjį
būstą regionuose. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, subsidija būstui įsigyti
yra ir kur kas didesnė ir diferencijuojama pagal šeimos sudėtį:
1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, dydis – 15
procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos (iki 13,05 tūkst. Eur.);
2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką, dydis –
20 procentų (iki 17,4 tūkst.);
3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, dydis –
25 procentai (iki 21,75 tūkst.);
4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau
vaikų, dydis – 30 procentų (iki 26,1 tūkst.).
Svarstomu įstatymu nustatoma kur kas žemesnė suma, kurią maksimalią
gali gauti šeimos – 6,525 tūkst. Eur.
Reikia aiškiai įvardinti, kad toks ženklus subsidijos mažinimas
niekaip nėra susijęs su būsto kainų Lietuvoje realijomis, kadangi nuo
programos pradžios (2018 m.) būsto įsigijimo kaina kai kuriuose regionuose
kilo kartais, o būsto įperkamumas šiuo metu yra žemiausias per keliolika
metų, siekiantis krizinį 2009 m. lygį. Tai patvirtina ir EBPO vertinimas, kad
jau ilgą laiką būsto kainos Lietuvoje auga labiausiai tarp EBPO narių (1
grafikas) bei Aruodas.lt informacija apie kvadratinio metro parduodamo būsto
kainų pokyčius visoje Lietuvoje, neskaitant Vilniaus (2 grafikas) ar
konkrečių nuo didmiesčių nutolusių rajonų duomenys (3 grafikas).
Grafikas Nr.1, OECD
Grafikas Nr.2, Aruodas.lt
Grafikas Nr.3, Aruodas.lt
Dar daugiau, tai ženkliai blogina šeimų, auginančių vaikus,
situaciją, kadangi ne tik ženkliai mažinama maksimali dotacija, bet ir
nustatoma vienoda visoms šeimoms, nepaisant jos dydžio. Kadangi dotacijos
dydis skaičiuojamas nuo turto vertės, o maksimali riba nustatoma nuo 87
tūkst., – šis dydis nekeičiamas nuo pat programos pradžios (2018 m.) –,
tikėtina, kad didžioji šeimų dalis prašys maksimalios – 6,5 tūkst. sumos.
Tokiu atveju šeimoms, kurios neturi vaikų, paramos intensyvumas mažinamas
2 kartais, o toms, kurios turi tris ir daugiau vaikų – 4 kartais.
Tai niekaip neatitinka nei šeimos politikos (didesnieji šeimai reikia
didesnio, taigi ir brangesnio būsto; valstybė konstituciškai, Šeimos
stiprinimo įstatymu bei Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija yra įsipareigojusi padėti šeimoms auginti
vaikus tinkamame būste), nei regioninės politikos (šeimos atsikeliančios su
vaikais, yra kur kas sėslesnės, lojalesnės, vartojimą ir paslaugų plėtrą
skatinančios) principų.
Dėl to teikiame siūlymą ir toliau diferencijuoti paramos intensyvumą,
kaip kad Seimas pritarė analogiškam siūlymui 2023 m. gruodžio mėn. svarstytam
būsto nuomos kompensacijos maksimalios išmokos diferenciacijai pagal šeimos
sudėtį.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo
įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal
kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė
kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos
dydis: – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.
1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų,
kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 7,5 procentų būsto
kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną
vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 9 procentų būsto
kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems
(ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 10,5
procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;
4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar
daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa
(rūpyba), dydis – 12 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.“
|
|
2.
|
7
|
|
|
Argumentai:
Žr. argumentus aukščiau.
Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 7 straipsniu keičiamą
įstatymo 3 straipsnį 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip:
5. Jeigu jauna šeima, gavusi šio straipsnio 2 dalyje
nustatyto dydžio subsidiją, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 2 dalyje
nustatytą subsidiją, jai suteikiama šių subsidijų skirtumo dydžio papildoma
subsidija. Kai įgyjama teisė į didesnę šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte
nustatyto dydžio subsidiją, kreipimosi dėl papildomos subsidijos metu jauna
šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą. Kai įgyjama teisė į didesnę šio
straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio subsidiją, kreipimosi dėl
papildomos subsidijos metu kiekvienas iš sutuoktinių arba motina ar tėvas,
vieni auginantys vaiką (vaikus) ar vaiką (vaikus), kuriems (ar vienam iš jų)
gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), turi būti iki 40 metų
(įskaitytinai).
6. Papildoma subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito
pirmajam būstui įsigyti likučio sumos, buvusios tą dieną, kurią jauna šeima,
gavusi būsto kreditą pirmajam būstui įsigyti (toliau – kredito gavėjas),
kreipėsi į kredito davėją, įrašytą į viešąjį kredito davėjų sąrašą
(toliau – kredito davėjas), su prašymu pakeisti su kredito davėju
sudarytą sutartį dėl būsto kredito pirmajam būstui įsigyti (toliau –
kreditavimo sutartis). Kredito gavėjas, norintis gauti papildomą subsidiją,
turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį prisiimtus skolinius
įsipareigojimus iki tos dienos, kurią kreipiasi į kredito davėją su prašymu
pakeisti kreditavimo sutartį.
|
