LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

paGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADa

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 3, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3461(2)

 

2024 m. balandžio 24  d. P-104-24

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Vytautas Mitalas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.

Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Jovita Dalgedaitė.

Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės vadovė Aušra Grikevičienė ir grupės vyresnioji patarėja Rūta Jasulaitienė, Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Seimo narys Audronius Ažubalis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Seimo narys Viktoras Pranckietis, Valstybės saugumo departamento pareigūnai.

 

2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

pastabos

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Valius Ąžuolas,

2024-04-23

1

(3)

1

(1)

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo galiojimo metu Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl prašymų išduoti vizą pateikimo nagrinėjimui vizų tarnybose užsienyje tiems Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius ar stojimo į Europos Sąjungą metu prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariams (sutuoktiniams, nepilnamečiams vaikams), lietuvių kilmę arba teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių pažymėjimų turėtojams bei jų šeimos nariams. Tarpininkavimas taip pat galimas, kai  kelionės negalima atidėti, t. y., kai būtina vykti į Lietuvos Respubliką dėl artimų giminaičių  mirties ar sunkios ligos, pateikus tai patvirtinančius dokumentus.“ Užsienio reikalų ministerija ne tik tinkamai nepaskelbė/neišviešino informacijos apie išskirtinius tarpininkavimo dėl vizos išdavimo atvejus  (ši informacija sudėtingai randama konsulinės informacijos skyriuje, atskirai įvedus, iš kokios valstybės atvykstama: à atvykstantiems -à kurios valstybės pilietis esate ir toliau vykdant instrukcijas), bet ir visiškai nepagrįstai susiaurino atvejus, kada Užsienio reikalų ministerija pagal Įstatymo 3 str. 1 p. tarpininkauja  Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams dėl vizos gavimo Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas ne tik nacionalinius, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinius teisės aktus, kai įstatymo leidėjo tikslas buvo kaip tik suderinti šiuo įstatymu numatytas nuostatas su tarptautiniais, ES bei nacionaliniais teisės aktais.

Tarp Užsienio reikalų ministerijos išskirtų atvejų nėra aukštos kvalifikacijos darbuotojų („mėlynųjų kortelių“ turėtojų) šeimos narių, kurių teisė atvykti į kitą valstybę bei susijungti su savo šeimos nariais numatyta 2009 m. gegužės 25 d priimtoje ES tarybos direktyvoje dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą Nr. 2009/50/EB Direktyva. kurios tikslas - padėti išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą skatinant trečiųjų šalių darbuotojų priėmimą ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, kad Bendrija taptų patrauklesnė tokiems darbuotojams iš viso pasaulio ir būtų sustiprintas jos konkurencingumas bei ekonomikos augimas, šiems tikslams pasiekti būtina sudaryti palankesnes sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių priėmimui nustatant pagreitintą priėmimo tvarką ir daugelyje sričių. Palankios sąlygos šeimos susijungimui ir sutuoktinių galimybei gauti darbą turėtų būti svarbiausias šios direktyvos, kuria siekiama pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, elementas.

Direktyvos 1 dalies 1 straipsnis numato, kad Direktyvos tikslas yra nustatyti:

a) trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ES mėlynosios kortelės turėtojai, atvykimo ir apsigyvenimo sąlygas valstybių narių teritorijoje ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui siekiant dirbti  aukštos kvalifikacijos darbą ir jų šeimos narių atvykimo ir  apsigyvenimo sąlygas <..>

Taipogi nėra numatyta  trečiųjų šalių piliečių, atvykusių atlikti mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi,  savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų, šeimos narių, kurių teisė atvykti į kitą valstybę bei susijungti su savo šeimos nariais numatyta 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos  Direktyvoje (ES) 2016/801, kurios tikslas  - siekti, kad Sąjunga taptų patrauklesnė trečiųjų šalių piliečiams, norintiems vykdyti mokslinių tyrimų veiklą Sąjungoje, jų šeimos nariams, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2003/86/EB, turėtų būti leidžiama atvykti kartu su jais ir naudotis nuostatomis dėl judumo ES. Tie šeimos nariai turėtų turėti galimybę įsidarbinti pirmojoje valstybėje narėje. Šios direktyvos 26 straipsnyje numatyta minėtų asmenų grupių šeimos narių teisė atvykti pas savo šeimos narius, taipogi gauti leidimus laikinai gyventi.

Taip pat nenumatyta teisė prieglobstį gavusių trečiųjų šalių piliečių šeimos nariams gauti vizą/leidimą laikinai gyventi ir atvykti pas savo šeimos narius, su jais susijungti, kai tokia garantija numatyta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Sąjungos tarybos direktyvoje Nr. 2003/86/EB „Dėl teisės į šeimos susijungimą“.

Taip pat praktikoje susiklosto tokios situacijos, kai asmuo, pavyzdžiui,  įstojęs į aukštąją mokyklą Lietuvoje, susimokėjęs už studijų programą, negali atvykti į Lietuvą bei  studijuoti, nes jam ribojama galimybė gauti vizą/leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat, pavyzdžiui, vaikų, kurių atliktas priėmimas į mokyklą Lietuvoje, mama/tėvas neturi galimybės gauti vizos/leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes vizos pagrindas - ilgalaikis gyvenimas Lietuvoje šiuo atveju nesudaro pagrindo išduoti nacionalinės vizos tokiam asmeniui, o Užsienio reikalų ministerija dėl tokių asmenų netarpininkauja užsienyje. Taip pat Užsienio reikalų ministerija netarpininkauja, kai, pavyzdžiui, Lietuvoje miršta, ar susižaloja, ar rimtų sveikatos bėdų turi asmens giminaitis, tokiu būdu atimdamas iš asmenų aplankymo ar netgi paskutinio atsisveikinimo su velioniu teisę, nes tokie asmenys, Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, nepatenka į tam tikrą labai siaurą šeimos narių ratą ir pan. (pavyzdžiui, brolis, sesė, teta, pilnamečio vaiko tėvas, mama, anūkai, pusbroliai ir t.t. nepatenka į tokį  giminaičių ratą).

 

Pasiūlymas:

 

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

 

Papkeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:

„1.Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kai asmuo pagal  tarptautinius, Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus turi teisę atvykti į Lietuvą arba kai asmuo turi teisės aktuose numatytą teisę gauti Lietuvos nacionalinę vizą, leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje;

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už - 0, prieš - 9, susilaikė – 0.

2.

Seimo narys Valius Ąžuolas, 2024-04-23

1

3

 

(3)

 

 

N

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyto įgaliota institucija tarpininkauti dėl leidimo laikinaio gyventi Lietuvoje išdavimo Rusijos piliečiams.

Tačiau, beveik metus laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepaskyrė institucijos, įgaliotos tarpininkauti Rusijos Federacijos piliečiams, jiems teikiant prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nors Įstatyme aiškiai numatyta, kad tokia institucija turi būti paskirta tam, kad tam tikrais atvejais  (kurie taipogi Įstatyme neišskirti ir nekonkretizuoti, tokiu būdu sudarant galimybę institucijai piktnaudžiauti savo kompetencija) būtų tarpininkaujama asmenims, pastariesiems kreipiantis dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo per išorės paslaugų teikėją.

Taigi, nors įstatyme buvo numatyta galimybę tam tikrais atvejais pateikti prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugų teikėjus, tačiau ši teisė yra tik deklaratyvi, nes nėra sukurtas realus jos įgyvendinimo mechanizmas, Vyriausybei per metus laiko taip ir nepaskyrus jokios atitinkamos institucijos, atsakingos už šių veiksmų atlikimą.

Atsižvelgiant į klausimo dalyką bei institucijų Lietuvoje veiklos sritis, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija turėtų būti ta institucija, kuriai pagal teisės aktuose numatytą kompetenciją tenka  šių veiksmų atlikimo vykdymas.

Taigi, ši dalis numato tik Rusijos Federacijos piliečiams, turintiems :

·         Lietuvoje išduotas nacionalines vizas,

·         Lietuvoje išduotas Šengeno vizas,

·         Leidimus laikinai gyventi Lietuvoje,

·         Leidimus laikinai gyventi, išduotus Europos Sąjungos valstybės narės

teisę Lietuvoje kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi  išdavimo.

Tačiau pažymėtina, kad bet kurioje Šengeno valstybėje išduotą Šengeno ar nacionalinę  vizą turintis ir su ja teisėtai atvykęs į Lietuvą Rusijos Federacijos  pilietis negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jam išdavimo, net ir atitikdamas UTPĮ numatytus pagrindus, nes jis formaliai neatitinka Įstatymo 3 str. 3 d. reikalavimų.

Tokiu atveju, siekdamas pateikti dokumentus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui, toks asmuo pirma turėtų kreiptis ir gauti Lietuvos  nacionalinę vizą ir  tik jos pagrindu jis turėtų galimybę pateikti dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje. Tokia procedūra ne tik komplikuota, bet ir yra objektyviai neįmanomas jos sėkmingas rezultatas, kadangi tarp nacionalinės vizos išdavimo pagrindų nėra nei vieno, kuris tiktų tokiam atvejui[1], tad dokumentai iš tokio asmens nacionalinei vizai nepriimami. Taigi, susidaro situacija, kai bet kurios kitos valstybės Šengeno ar nacionalinę vizą turintis asmuo, galiojant judėjimo laisvei Šengeno zonoje, neturi teisinio pagrindo pateikti dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, tokiu būdu nepagrįstai apribojant asmenims galimybes realizuoti įstatymo numatytą teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje net ir tuo atveju, kai asmuo visiškai atitinka jam keliamus UTPĮ numatytus reikalavimus, tačiau jam nustatomos procedūrinės kliūtys, užkertančios kelią šią teisę realizuoti.

Taigi, susidaro tam tikra teisės fikcija, kai įstatyme numatyta teise neįmanoma pasinaudoti, kuris praktikoje neįgyvendinamas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sustabdomas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija dėl Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai toks asmuo pagal  tarptautinius, Europos Sąjungos arba nacionalinius teisės aktus turi teisę atvykti į Lietuvą arba kai asmuo turi teisės aktuose numatytą teisę gauti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, kad be nurodytų asmenų grupių, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo gali kreiptis ir bet kurios Šengeno valstybės išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą turintis Rusijos Federacijos pilietis, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.“

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už - 0, prieš - 9, susilaikė – 0.

3.

Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Lukas Savickas,

2024-04-23

1

(3)

2

(41)

 

 

Argumentai:

18-osios LR Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 253.2 papunktyje įtvirtintas Vyriausybės prioritetas siekti laisvos Baltarusijos ir stiprios, tęstinės Lietuvos pagalbos pilietinei visuomenei ir demokratinei Baltarusijai. Nacionalinio saugumo strategijos 50.3 papunktyje taip pat įtvirtintas tikslas remti Baltarusijos pilietines organizacijas ir demokratinius procesus, ginti žmogaus teises ir laisves Baltarusijos Respublikoje. Baltarusijos pilietinei visuomenei, valdančiojo Baltarusijos režimo persekiojamiems disidentams yra teikiama politinė parama ir humanitarinė pagalba. Lietuvos Vyriausybės pozicija griežtai diferencijuoja Baltarusijos režimą ir visuomenę. Savo politika turėtume pasipriešinti A. Lukašenkos režimo vykdomai agresyviai imperialistinės rusifikacijos politikai, neprisidėti prie rusiškojo pasaulio sklaidos baltarusių visuomenėje; dėl to turime skirtingai traktuoti rusų ir baltarusių visuomenes, stiprinti baltarusių bendruomenės atskirą tapatybę.

Nepriklausomai atliktų apklausų duomenimis, plačioji Baltarusijos visuomenė, kitaip nei Rusijos, nepalaiko karo Ukrainoje. Baltarusiją su Lietuva sieja istoriniai ryšiai, bendra kova prieš Rusijos dominavimą, europietiškas kultūros paveldas bei tapatybė. Remiantis Baltarusijos žmonių siekiais, jų šalis turėtų likti Europos politinės, kultūrinės ir ekonominės erdvės dalimi.

Lietuvos-Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kerta ne tik su Lietuvos išduotais leidimais laikinai gyventi – dauguma Baltarusijos piliečių iš tiesų keliauja su kitų šalių išduotomis vizomis ar leidimais gyventi, todėl jiems šiuo įstatymu siūlomi ribojimai dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo nebūtų taikomi. Vykstančių su Lietuvos dokumentais skaičius linkęs mažėti, per praėjusius metus nukrito 12%. Taigi, siūlau įstatymą papildyti priemonėmis, nukreiptomis ne į išduotus dokumentus, o siūlome taikyti sustiprintą Baltarusijos Respublikos piliečių, kertančių sieną, kontrolę, nepriklausomai nuo išduoto dokumento, su kuriuo jis turi teisę kirsti sieną.

Taip būtų užtikrinta ir didesnė kontrolė, žinosime realius vykstančiųjų srautus, nes įvedus ribojimus tik turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jie gali pasinaudoti galimybėmis vykti į Baltarusiją per kitas valstybes.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“

2. Papildyti 3 straipsnį 41 dalimi:

„41. Tais atvejais, kai Baltarusijos Respublikos piliečiai vyksta per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją turėdami pagal Reglamentą (EB) Nr. 810/2009 išduotą vizą, papildomai vertinama rizika dėl jų atvykimo keliamos grėsmės bet kurios iš Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir sprendžiama dėl tolesnio Šengeno sienų kodekse numatyto antros linijos patikrinimo, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

2) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);

3) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;

4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir yra tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

5) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;

6) yra Baltarusijos Respublikos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;

7) yra kiti, negu nurodyti šios dalies 5 ir 6 punktuose, Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvos Respublikoje esančią Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šengeno valstybėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Baltarusijos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.“

 

Pritarti.

Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1.

4.

Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Lukas Savickas,

2024-04-23

1

(3)

3

(6)

 

 

3. Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už - 4, prieš - 6 , susilaikė – 0 (pasiūlymui nepritarta).

5.

Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Lukas Savickas,

2024-04-23

1

(3)

5

(9)

 

 

4. Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi:

„8. Uždraudžiama į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

5. Papildyti 3 straipsnį 9-11 dalimis:

„9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką ir tuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Nuostata dėl vykimo skaičiaus per atitinkamą laikotarpį netaikoma Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie:

1) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;

2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką vyksta dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

 

Nebalsuota.

Argumentai: Po svarstymo 2024 m. balandžio 23 d. Seimo posėdyje Projekte keičiamo įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nėra, todėl Seimo narių pasiūlymas neaktualus (siūlo išbraukti nuostatas, kurių Projekte nėra).

 

6.

Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Lukas Savickas,

2024-04-23

1

(3)

5

(10)

 

 

10. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis viešai pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintam agresijos nusikaltimui, kuriuo pažeidžiama Jungtinių Tautų Chartija.

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už - 3, prieš - 6, susilaikė – 1 (pasiūlymui nepritarta).

7.

Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Vytautas Mitalas, Eugenijus Gentvilas, Lukas Savickas,

2024-04-23

1

(3)

5

(11)

 

 

11. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą, visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.“

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už - 2, prieš - 7, susilaikė – 1 (pasiūlymui nepritarta).

8.

Seimo narys Vytautas Mitalas, 2024-04-23

1

(3)

3

(6)

 

 

Argumentai:

Teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas pasekmes sukurs ne tik išimtinai Baltarusijos piliečių kontroliuojamiems juridiniams vienetams. Jis būtų taikomas ir tais atvejais, jei Lietuvoje juridinį asmenį įsteigusio investuotojo, kurio pagrindinio kapitalo kilmė gali būti kitų šalių, įskaitant transatlantinio aljanso ar kitas prioritetines eksporto ar investicijų pritraukimo šalis, bent vienas iš naudos gavėjų yra Baltarusijos pilietis, net jei jis neturi esminės sprendimų priėmimo teisės. Tad be bendro poveikio nepalankios investicinės, verslo reguliavimo aplinkos, toks teisinis reguliavimas darytų neigiamą poveikį investuotojams, kuriems svarbi galimybė įgyti nekilnojamąjį turtą įgyvendinant investicinį projektą, sprendžiant ar pasirinkti Lietuvą. 

 

Siūloma formuluotė iš esmės numato ribojimą juridiniams asmenims įsigyti turtą, kai bent vienas įmonės naudos gavėjas, juo esantis dėl turimų akcijų ar balsavimo teisių toje įmonėje tiesiogiai ar per kitą valdomą įmonę ar įmonių grupę, yra Baltarusijos pilietis. Taip pat šis reguliavimas būtų taikomas ir tais atvejais, kai naudos gavėjas neturi vertinamo juridinio asmens kontrolinio akcijų paketo ar galutinio sprendimų priėmimo teisių. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto a papunktyje minima „pakankama procentinė dalis“, kuri taikant šį teisės aktą gali būti interpretuojama įvairiai. Naudos gavėju – tiesioginiu savininku šio įstatymo kontekste gali būti laikomi ir asmenys, turintys 25 proc. ir vieną akciją, arba jei jo kontroliuojama įmonė ar kelios įmonės turi didesnę kaip 25 proc. vertinamos įmonės nuosavybę. Tad vertinant naudos gavėjų grandinę, įmonių grupės atveju būtų vertinami visi naudos gavėjai, įskaitant aukščiausioje grandyje esantį kontroliuojantį subjektą, ir draudimas būtų taikomas, jei nors vienas šioje naudos gavėjų grandinėje esantis subjektas būtų Baltarusijos pilietis.

 

Tikslinga išlaikyti galimybę ir toliau įsigyti nekilnojamąjį turtą bent toms įmonėms, kurios turi pasirašiusios investicijų sutartis pagal Investicijų įstatymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad prieš sudarant investicijų sutartis yra vertinama investuotojo įmonių grupė, vadovai, valdybų nariai, akcininkai, galutiniai naudos gavėjai, siekiant išsiaiškinti, ar šie asmenys nėra sankcionuojamųjų sąrašuose.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“

Nebalsuota.

Argumentai:

Dėl analogiško pasiūlymo Komitetas jau balsavo ir jam nepritarė (žr. Ž. Pavilionio, V. Mitalo, E. Gentvilo, L. Savicko pasiūlymą šios lentelės 4 punkte).

9.

Seimo narys Valius Ąžuolas, 2024-04-23

1

(3)

3

(6)

 

 

Argumentai:

2023 metų balandžio mėnesį derinant Įstatymo nuostatas bei numatomus ribojimus su suinteresuotų asmenų grupėmis, buvo  pasiektas kompromisas dėl nekilnojamojo turto įgijimo Rusijos Federacijos piliečiams, suteikiant jiems tokią teisę, turint leidimą laikinai arba nuolat gyventi, nedarant skirtumo tarp fizinių asmenų, nesusijusių su juridiniais asmenimis, bei esančiais tokių naudos gavėjais. Šiuo metu bandoma apriboti net ir kad vieną juridinio asmens vertybinį popierių turinčio RF piliečio teisę įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto, Lietuvoje jam esant teisėtu pagrindu (net ir gyvenančių čia 5,10, 12 metų), kas tikrai yra neproporcinga ir neadekvatu . Teisių įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto  juridinių asmenų naudos gavėjams, jiems net ir turint leidimą laikinai ar net nuolat gyventi Lietuvoje, atėmimas, jokiu būdu nemotyvuojant  tokio apribojimo tikslingumo, pažeidžia asmenų teisę į nuosavybę, šis draudimas nėra proporcingas ar adekvatus siekiamiems tikslams. Tokio ribojimo, nenumatant jo įvedimo tikslingumo, pobūdis yra diskriminacinis, nes „užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras

Pasiūlymas:

Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių,  neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.“

 

Nepritarti.

Balsavimo rezultatai: už - 0, prieš - 10, susilaikė – 0 (pasiūlymui nepritarta bendru sutarimu).

 

 

10.

Seimo nariai Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis,

2024-04-23

1

(3)

5

(9)

 

 

Argumentai

Kaip yra teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento 2024 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių. Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema[1]. Per pastaruosius kelerius metus ženkliai išaugo leidimą gyventi Lietuvoje gavusių baltarusių skaičius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. Baltarusijos Respublikos piliečiams išduotas 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. – apie 23 tūkst. Iš viso į Lietuvą atvykusių ir gavusių leidimą laikinai gyventi skaičius siekia apie 62 tūkst.

Tačiau absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. Jų tarpe pasitaiko ir tokių, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą humanitariniais pagrindais. Praėjusių metų gruodį buvo fiksuoti tūkstančiai tokių atvejų. Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes. Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir pan.[2]

Siekiant suvaldyti dėl dažno leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją kylančias rizikas, yra tikslinga apriboti Lietuvos Respublikos sienos kirtimo galimybes asmenims, kurie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Baltarusiją ar Rusiją, išskyrus atvejus, kai į minėtas valstybes buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3461 (toliau – Įstatymo projektas) keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nesiūloma jokių naujų ribojimų Baltarusijos piliečiams, lyginant su dabar galiojančiu įstatymu, – tik tiek, kad su Šengeno viza atvykstantys Baltarusijos piliečiai būtų papildomai tikrinami, išskyrus atvejus, jei jie atitinta bent vieną iš numatytų septynių išimtinių sąlygų. Esamų grėsmių akivaizdoje tokia ribojamoji priemonė vertintina kaip nepakankama siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus.

Todėl, remiantis VSD ir AOTD 2024 metų ataskaita ir kitais išdėstytais argumentais, siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant galimybę panaikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko atitinkamai į Rusiją ir Baltarusiją, išskyrus atvejus, kai į šias valstybes yra vykstama dėl nuo tokio piliečio nepriklausomų objektyvių priežasčių.

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti 3 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai į minėtas valstybes buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.“

 

Pritarti iš dalies.

Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš - 1, susilaikė - 1.

 

Pasiūlymas:

3 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip:

„8 9. Panaikinamas Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai:

1) Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;

2) į minėtas valstybes Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.“

 

11.

Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius, Žygimantas Pavilionis, Arvydas Pocius, Jonas Gudauskas

2024-04-23

2

(4)

 

(2)

 

 

Argumentai:

 Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad į Lietuvos Respubliką uždraudžiama importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusijos Federacija ar Baltarusijos Respublika. Tokią ribojamąją priemonę siūloma taikyti nuo 2024 m. liepos 1 d.

Teikiamu pasiūlymu siekiama numatyti ankstesnę importo uždraudimo datą ir pakeisti 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 2 dalį, numatant, kad ši ribojamoji priemonė taikoma nuo 2024 m. birželio 3 d.

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta ribojamoji priemonė taikoma nuo 2024 m. liepos 1birželio 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.“.

 

Pritarti iš dalies.

Balsavimo rezultatai: už - 10, prieš - 0, susilaikė – 0 (pritarta bendru sutarimu).

 

Argumentai: Pritarus Seimo narių pasiūlymui, reikalinga sistemiškai tikslinti dar vieną Projekto straipsnį, įtvirtinantį nuostatą dėl  Projekto įgyvendinimo ir terminą dėl draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašų patvirtinimo.

 

Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 3 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2024 m. liepos 1 birželio 3 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. liepos 1 birželio 2 d. patvirtina draudžiamų į Lietuvos Respubliką importuoti žemės ūkio produktų ir pašarų sąrašus.“

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Arvydas Pocius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Greckaitė