2017-11-09

 

PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 182 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-1237

 

 

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

2

 

2

 

Argumentai:

Teikdami 5 procentų gyventojų pajamų mokesčių tarifo pakeitimą į 2 procentų tarifą įvertinome žemiau išdėstytus faktus:

1) neapskaitytų atliekų eksporto į užsienį, pirmiausia į Lenkiją (pastaroje šalyje gyventojų pajamų mokestis neišskaičiuojamas iki 1000 PLN per dieną, o viršijanti suma apmokestinama 2 proc. tarifu) sumažinimą. Pažymėtina, jog ir kitos, pirmiausia kaimyninės ES valstybės praktiškai taiko nulinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą gyventojų pajamoms, tame tarpe ir iš atliekų pardavimo, jei šios pajamos neviršija tam tikrų dydžių (Vokietijoje gyventojų pajamų mokesčių  neapmokestinama iki 8820 eurų per metus, Švedijoje apie 2000 eurų per metus ir t.t.). Šešėlinis verslas, esant dabartiniam 5 procentų mokesčio tarifui, ypatingai pasireiškia superkant didesnę vertę rinkoje turinčias atliekas;

2) ankstesnių nurodytų asociacijų teiktų pasiūlymų įteisinimo naudą valstybės biudžetui ir verslui, t.y.: a) pirkėjo prievolės išskaityti ir sumokėti PVM už jam pateiktas prekes ir teikiamas paslaugas įteisinimas atliekų tvarkymo versle - PVM įstatymo 96 straipsnio pataisos; b) nuo 2014 m. sausio 1 dienos taikomų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų dėl A klasės pajamų netauriųjų metalų laužui apmokestinimo 5 procentų tarifu vietoje anksčiau taikyto 15 procentų tarifo. Pastarųjų minėto įstatymo nuostatų įteisinimas leido padidinti 2014 metų A klasės pajamas iš šio laužo  2,1 karto, o vėlesniais metais šis padidėjimas siekė ne mažiau kaip 1,5 karto. Toks A klasės pajamų padidėjimas būtų buvęs dar didesnis, jei nebūtų pasaulinės krizės sukelto metalų kainų kritimo daugiau kaip dviem kartais ir spalvotų metalų verslo “šešėlio” išaugimo dėl susidariusio nevienodo atliekų apmokestinimo;

3) mokestinės bazės padidinimą dėl visų pajamų iš atliekų verslo priskyrimo A klasės pajamoms, kas yra numatyta teikiamame įstatymo projekte;

4) ženklų apsunkinimą mažą vertę turinčių atliekų, už kurias gautos pajamos iki šiol buvo priskiriamos B klasės pajamoms, supirkimą;

5) tai, kad kiekviena valstybė yra pirmiausia suinteresuota surinkti ir saugiai aplinkai būdu sutvarkyti visas ir ypač pavojingas atliekas, nes bet kokios tokių atliekų “šešėlinio” verslo pasekmės gresia šalies gyventojų sveikatai ar net gyvybei;

6) baudų, kurias Europos komisija turėtų skirti  Lietuvai už pavojingų atliekų nesutvarkymą, tikimybės sumažinimą. Šios baudos, kaip taisyklė, bent keletą kartų viršija nuo 5 iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio buhalterinio sumažinimo  apimtis;

7) vagysčių iš Lietuvai strategiškų įmonių AB “Lietuvos geležinkeliai”, Telia Lietuva ir ESO sumažinimą.

Įteisinus 2 procentų gyventojų pajamų mokesčių  tarifą visoms Lietuvos rinkoje superkamoms atliekoms, mūsų skaičiavimais, atliktais remiantis VMI 2016 m. duomenimis, įplaukos sudarytų apie 50–60 mln. Eurų. Remiantis VMI pateikta informacija apie B klasės mokestinę pajamų bazę atliekų versle per 2016 m. laikotarpį, taikant siūlomus Gyventojų pajamų mokesčių  įstatymo pakeitimus, mūsų skaičiavimais, pajamos į valstybės biudžetą būtų padidėjusios apie 10–15 procentų. Remdamiesi tais pačiais skaičiavimais teigiame, kad atliekų bei antrinių žaliavų išvežimo ir šešėlinės ekonomikos sumažėjimas siektų bent 100 procentų, o tuo pačiu metinis gyventojų pajamų mokesčio iš atliekų pardavimo prieauglis būtų dar bent 30 procentų didesnis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsniu keičiamą 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2. Pajamų mokesčio 5 2 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.“

 

 

Teikia:

Seimo nariai:                                                                                                            Valerijus Simulik