Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 314
STENOGRAMA
2023 m. spalio 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame spalio 31 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu perskaityti balsų skaičiavimo grupę. Balsų skaičiavimo grupė nuo šios dienos iki kito mėnesio pabaigos yra ši: R. Baškienė – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, J. Baublys – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Bukauskas – Darbo partijos frakcija, D. Gaižauskas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, S. Lengvinienė – Laisvės frakcija, A. Palionis – Mišri Seimo narių grupė, G. Paluckas – Socialdemokratų partijos frakcija, A. Pocius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. spalio 31 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG*). Gerbiami Seimo nariai, esu pasiūlęs ir prašyčiau frakcijos vardu šiandien įtraukti į darbotvarkę rezoliuciją „Dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje“. Mano rezoliucijos mintis, kad būtų laikomasi karo teisės ir įsiklausoma į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus žodžius, kad būtų paskelbtos paliaubos. Todėl prašau visų frakcijų palaikyti šitą mano rezoliuciją.
Ir dar replika po balsavimo. Galiu pasakyti tokią trumpą? Gerbiamieji, kai buvo sudaroma laikinoji mano apkaltos komisija, visa opozicija sakė, kad nedeleguoja į komisiją žmonių. Bet kažkaip nuo socialdemokratų atsirado K. Vilkauskas slaptai. Pasirodo, man socialdemokratai sako: kada mes buvome opozicijoje? Mes niekada nebuvome opozicijoje. Projektas 2K tęsiasi. O kas pamiršo, tai yra vadinamasis G. Kirkilo ir A. Kubiliaus duetas, jis ir toliau tęsiasi. Taigi, vienu žodžiu, sveikinu socialdemokratus perėjus į valdančiąją daugumą oficialiai.
PIRMININKĖ. Ačiū, pasiūlymus išgirdome. Prašau, K. Vilkauskas dėl darbotvarkės.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kadangi labai didelis projektas ir norime daugiau diskusijų. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Kuris numeris?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Projektas Nr. XIVP-2834.
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-12 klausimų blokas, ar ne?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Galiu atsakyti į repliką. Gerbiamas Petrai, balsuosiu pagal sąžinę ir Seimo nario mandatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, aš norėčiau paprašyti, svarstant rezoliuciją „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuojantiems užtikrinimo“, leisti svarstyme užsiregistruoti ir pasisakyti labai svarbiu klausimu, nes paėmus pertrauką sustabdyta procedūra ir tiek, kiek buvo užsirašiusių svarstyme, tiek ir likę darbotvarkėje. Tai svarbus klausimas, manau, platesnė diskusija ir nuomonių įvairovė tokiu klausimu yra labai svarbi. Labai prašau dėl darbotvarkės 1-7 klausimo leisti registruotis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama Rita, kuomet prieisime prie to klausimo ir jeigu bus poreikis, apsvarstysime dėl laiko, skirto diskutuoti, pratęsimo. J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Prašau iš darbotvarkės išbraukti 2-17 klausimą – Miškų įstatymo projektą. Aš, kaip projekto teikėjas, prašau kol kas išbraukti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Ir J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš reaguoju į siūlymą įtraukti P. Gražulio rezoliuciją. Kadangi mes laikomės sutarimo, jog rezoliucijų projektai užsienio politikos klausimais, prieš svarstant Seime, turėtų būti apsvarstyti Užsienio reikalų komitete, manau, kad šiuo atveju tai nėra atlikta. Tai dėl to siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pasiūlymai išsakyti. Apsispręskime balsuodami. Pirmiausia dėl P. Gražulio siūlomos įtraukti rezoliucijos „Dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje“. Balsuojame. Kas pritariate šios rezoliucijos įtraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 105: už – 15, prieš – 49, susilaikė 41. Pasiūlymas nesulaukė pritarimo, taigi šiandienos darbotvarkėje jo nebus.
Antrasis pasiūlymas K. Vilkausko frakcijos vardu išbraukti 1-12 klausimą – projektą Nr. XIVP-2834 ir lydimuosius, Biudžetinių įstaigų įstatymo paketą. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 121: už – 56, prieš – 45, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Toliau J. Baublys, iniciatorius, prašo išbraukti 2-17 klausimą – Miškų įstatymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Ir dėl visos darbotvarkės. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 90, prieš – 2, susilaikė 32. Darbotvarkei pritarta. Atkreipiu dėmesį, kad balsavimo intervalas prasideda 10 val. 10 min., taigi iškart.
Ir P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai gaila, kad tik 15 Seimo narių už taiką, už paliaubas, kad nebūtų karo, kad nebūtų žudomi vaikai, o visi kiti nori kariauti, nori, kad žūtų žmonės, kad tas konfliktas tik plėstųsi pasaulyje. Labai gaila. Manau, kad panagrinės Užsienio reikalų komitetas, nors tai nėra statutinė norma, ir pritars šiai rezoliucijai, ir išgirs Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus poziciją, taip pat ir Dž. Baideno poziciją, kad reikia paliaubų, nes žūsta nekalti vaikai, moterys, tėvai, seneliai tiek vienoje, tiek kitoje pusėje.
10.07 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo Nr. XIV-917 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036(2). Tai yra priėmimas. Sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dar turime minutę iki balsavimo pradžios, taigi išlaikykime formalumus. Tuoj, netrukus, po keliolikos sekundžių, pradėsime balsuoti.
Apsispręskime balsuodami dėl 1-2 klausimo – projekto Nr. XIVP-3036. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 108, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3036) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866. Tai yra taip pat priėmimas. Norėčiau pakviesti J. Sabatauską, kad trumpai pakomentuotų kai kurias Teisės departamento pastabas. O dabar pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos. Prašom pakomentuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmai pastabai (ačiū, Pirmininke), pirmai pastabai dėl nedidelio transporto priemonės trūkumo komitetas pritarė ir atitinkamai suredagavo taip, kad dabar nedidelis transporto priemonės trūkumas tai yra neatitiktis techniniams transporto priemonės reikalavimams, nedaranti reikšmingo neigiamo poveikio šios transporto priemonės saugai arba kenksmingo neigiamo poveikio aplinkai, arba nežymi transporto priemonės neatitiktis kitiems reikalavimams, susijusiems su motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos dalyvavimu viešajame eisme. Buvo visais balsais, tai yra 7 – už, prieš, susilaikiusių nebuvo. Antrai nepritarė, čia buvo pastaba dėl priekabos. Kadangi jau dabar Saugaus eismo įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje aiškiai nustatyta, kad priekaba yra transporto priemonė, skirta tempti, skirta tempti motorinė transporto priemonė, kurią tempia, ir priekaba laikomos ir puspriekabės, todėl, atsižvelgiant į tai, pavojingais transporto priemonių trūkumais laikomi ir priekabų trūkumai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatytas Teisės departamento pastabas. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. O, atsiprašau, jūs dėl straipsnio, bet pageidaujate dėl viso įstatymo. Gerai, prašau. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, Jungtinėse Amerikos Valstijose apskritai nėra techninės apžiūros. Kas iš tos techninės apžiūros, jeigu aš į tą susiaurinto kelio bordiūrą trenkčiausi tik perėjęs techninę apžiūrą – ir jau nėra tos techninės apžiūros. Dabar mes statome žiedus, duobėti keliai, tiltai griūva, tai tada, aš manau, daug svarbiau yra investuoti į kelius, o ne į kažkokias technines apžiūras. Techninė apžiūra, manau, visiškai nereikalinga ir negriežtinkime tų techninių apžiūrų reikalavimų, nes jos gali labai trumpai galioti – iki pirmos aštrios duobės arba kokio nors eismo įvykio.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-2866. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 73, prieš – 3, susilaikė 42. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2866) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 61 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867(2) (priėmimas)
Lydimasis 1-3.2 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867(2). Dėl 1 straipsnio yra viena Teisės departamento techninio pobūdžio pastaba. Jai komitetas pritarė. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų už kalbėti užsirašė S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš noriu pataisyti ir padrąsinti balsuoti už. Čia nėra techninės priežiūros sugriežtinimas. Čia yra tiesiog teisė dviem valstybės institucijoms patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą gatvių sąlygomis. Ką P. Gražulis šnekėjo, tai buvo netiesa – negriežtinami techninės apžiūros standartai. Tiesiog leidžiama dviem institucijoms patikrinti realiomis sąlygomis tarp tų dvejų metų periodu, kai yra patikrinta transporto priemonių techninė apžiūra, ir leidžiama sustabdyti gatvėje. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai liūdna, kad mes nesimokome iš klaidų. Prieš gerą dešimtmetį Mokesčių inspekcija turėjo tokią galimybę, o kai prasidėjo tam tikras inspekcijų siautėjimas, ta galimybė iš jų buvo atimta.
Kita bėda. Kai dabar stabdo kelyje, yra policijos pareigūnas, aplinkosaugos pareigūnas, kitų institucijų pareigūnai. Pavyzdys. Pažeidėjas nestoja ir bėga, tada policijos pareigūnas turi ginklą, turi visus reikiamus įgaliojimus jį vytis, sustabdyti ir kitą dalyką padaryti. Dabar aplinkos inspektorius taps ir pareigūnu, kuris gaudys nusikaltėlius gatvėse? Nedarykime tų klaidų, ant tokio grėblio buvome užlipę. Šiandien yra galiojanti tvarka, kaip yra stabdoma, kaip yra tikrinama, kas įeina į tą komandą. Ta tvarka yra veikianti. O jeigu dabar leisite prie kiekvieno kampo stabdyti, tai tuoj pamatysite, kokį chaosą turėsite, ir tada viena institucija bus galingesnė už visas kitas. Tikrai reikia balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Priminsiu, turbūt pateikimo stadijoje sakiau, kad XXI amžiuje problemas bandome spręsti XIX amžiaus metodais. Ir tikrai vertindami prisiminkime, kaip ministras džiaugėsi, kad jau dabar galima nuotoliniu būdu nustatyti automobilių kietųjų dalelių išmetimus. Vis tik yra tos technologijos, nereikėtų apkrauti žmonių, supirkti įrangą, paruošti ją, laikyti kažkur, apmokyti žmones, važiuoti į kažkokius reidus. Tai iš tiesų didžiulės investicijos, o rezultatas, panašu, yra labai abejotinas, nes visgi, kaip sako, žinome, kur gerais norais grįstas kelias. Iš tiesų turbūt reikėtų pagalvoti pirmiausia apie metodus, apie inovacijas, o ne apie tai, kaip tiesiog dar vieną funkciją užmesti aplinkosaugininkams ir galiausiai jokio rezultato nepasiekti.
Aš manau, kad tikrai visiškai nereikalingas įstatymo projektas. Turbūt turime galvoti apie „Regitros“ šiuo atveju kompetencijų stiprinimą, kad visgi iš „Regitros“ neišvažiuotų su jau iš karto užprogramuotais taršiais automobiliais. Jeigu ten yra korupcija, galbūt reikėtų tenai daryti kokius nors prevencinius darbus, reformas ar kokius nors pokyčius, nes vis tik institucijų priemonių yra pakankamai, bet jeigu institucijos nedirba, tai reikėtų įvertinti iš aukščiau, kas yra padaryta blogai. Visgi, kolegos, šiuo atveju, manau, yra perteklinis siūlymas ir tų aplinkosaugai brangių funkcijų, manau, šiandien tikrai nereikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti.
Balsuokime. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-2867, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 64, prieš – 20, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2867) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116(2). Priėmimo stadija. Atkreipiu dėmesį, tai yra antrasis variantas, tai yra jau redaguotas variantas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nematau prieš… Balsuojame. Taigi, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 58, prieš – 36, susilaikė 13. Pritarta 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio šiuo metu yra renkamos frakcijų siūlomų deleguoti narių pavardės. Kaip žinome, Seniūnų sueigoje mes šios komisijos 12 narių patvirtinome. Darome techninę pertrauką šio klausimo. Kai tik pavardės bus surinktos, grįšime prie jo svarstymo.
10.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Malaizijos Vyriausybės pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3042(2). Priėmimas. Vienas straipsnis sudaro, dėl jo pasiūlymų nėra gauta.
Prašom, A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš praėjusį balsavimą suklydau, ne tą paspaudžiau. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKĖ. Dėkui, įskaitysime. Taigi, priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. (Šurmulys salėje) Viskas gerai. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – projekto Nr. XIVP-3042(2). Kas pritariate šiam įstatymui po pakeitimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3042(2) priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Tailando Karalystės pagrindų susitarimo dėl visapusiškos partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3043(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime dėl darbotvarkės 1-6 klausimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3043(2) priimtas. (Gongas)
P. Gražulis norėtų replikuoti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, klausimas dar net neprasidėjo dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento. Aš noriu užsirašyti prieš, jau rašo, kad negalima. Tik tada galima uždaryti už, prieš, kada jau prasideda priėmimas, priėmimo stadija. Jūs dar tik formuojate komisiją.
PIRMININKĖ. Užsirašymas yra atidarytas. Kaip ir sakiau, dėl 2 straipsnio dabar yra renkami frakcijų deleguoti asmenys. Grįšime, kai tik bus pavardės, ir visi norintys, ir užsirašę galės pasisakyti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai dabar jau negalima pasisakyti. (Šurmulys salėje)
10.24 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIVP-3118 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIVP-3118. Tai yra svarstymo tęsinys ir priėmimas. Iš prieš tai buvusio posėdžio liko trys Seimo nariai, kurie yra užsirašę kalbėti diskusijoje svarstymo stadijoje. Norėčiau pasiūlyti apibrėžti laiką, kiek laiko mes diskutuosime. Mano siūlymas, kad 20 minučių skirtume tai diskusijai. Ir atidarome registraciją. Gerai? Atidarome registraciją, bet apsiribojame 20 minučių. Tai yra svarstymo tęsinys.
Prašom, gerbiami kolegos, užsirašyti, kas dar norėtumėte pasisakyti. O aš į tribūną kviečiu J. Šiugždinienę. J. Šiugždinienė kalbės frakcijos vardu.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, kodėl aš nebalsuosiu už šią pasiūlytą rezoliuciją. Visa širdimi esu už mokytojus. Labai norėčiau, kad jau šiandien jie uždirbtų solidų darbo užmokestį ir neabejotų, kad jie yra pasirinkę pačią svarbiausią ir pačią gerbiamiausią profesiją šalyje. Deja, siūloma rezoliucija niekaip neprisidės prie teigiamų pokyčių. Tai yra tarsi politinis figos lapelis, skirtas ne ieškoti sprendimų, bet priešinti ir mėginti pasirodyti geresniems, nesiūlant jokių naujų ar geresnių sprendimų.
Taigi dėl pirmo rezoliucijos punkto. Vyriausybė laikosi savo įsipareigojimų, kurie yra fiksuoti ir Lietuvos politinių partijų nacionaliniame susitarime, ir kolektyvinėse sutartyse, taip pat su Švietimo darbuotojų profesine sąjunga. Tai atsispindi ir kitų metų biudžete. Jame labai aiškiai matome, kad nuo rugsėjo 1 dienos vidutinis darbo užmokestis šalyje dar sieks 130 % vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojams ir mokslininkams – 150 % vidutinio darbo užmokesčio. Tai labai aiškiai indikuoja ir biudžeto skaičiai, kad per šią kadenciją darbo užmokestis iki kitų metų pabaigos išaugs, padidės net 70 %. Apskritai švietimo biudžetas išauga dvigubai, tai yra 4 mlrd.
Kaip jau minėjau, buvo pasirašytos sutartys su visomis profesinėmis sąjungomis. Ir su Švietimo darbuotojų profesine sąjunga po ilgų trejus metus trukusių derybų. Priminsiu, kad 2018 metais, juos mes čia labai dažnai minime, jokia sutartis su Švietimo darbuotojų profesine sąjunga nebuvo pasirašyta. Taigi buvo pasirašyta sutartis, tačiau viena profesinė sąjunga atėjo su naujais reikalavimais po 8 mėnesių, dar nesuėjus mūsų susitarimo laikui ir įgyvendinant sutartus susitarimus.
Taigi dėl antro punkto. Ministerija yra pasiūliusi ir susitarusi su keturiomis profesinėmis sąjungomis dėl ilgalaikių veiksmų, susijusių su etatinio darbo užmokesčio peržiūra ir galimybe mažinti vaikų skaičių klasėje, ten, kur jis yra labai didelis. Jau priimtas sprendimas nefinansuoti per didelių klasių. Tokių Lietuvoje yra 6 %. Tai, aišku, bus didelis iššūkis Vilniaus miestui. Ir įtvirtinti galimybę sumažinti klasę nuo 30 iki 27 ir nuo 24 iki 21. Nors tokia galimybė ir šiandien yra galima, savivaldybės tarybos sprendimu tai galima padaryti, tačiau reikia įtvirtinimo nutarimu. Tai ministerija yra sutarusi su profesinėmis sąjungomis padaryti. Taigi dėl ilgalaikių veiksmų yra sutarta.
Dėl trečio punkto. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdo nacionalinį susitarimą, vykdo pasirašytas kolektyvines sutartis, todėl apmokėti už streiką pagrindo tikrai šiuo metu nėra.
Kolegos, aš tikrai balsuočiau už rezoliuciją, jei joje būtų siūlomi nauji sprendimai, kurių ši Vyriausybė neinicijavo ar nepriėmė. Sprendimai, kurie leistų greičiau pasiekti, kad mokytojo profesija būtų gerbiama ir vertinama. Balsuočiau ir už rezoliuciją, kurioje būtų įvardintas tvirtas politinių partijų įsipareigojimas laikytis švietimo susitarimo ir toliau nuosekliai didinti mokytojų darbo užmokesčio finansavimą ir ateinančiomis kadencijomis. Balsuočiau už rezoliuciją, kurioje Seimo nariai, ypač išrinkti vienmandatėse apygardose, deklaruotų įsipareigojimą dirbti savo savivaldybėse ir padėti spręsti probleminius klausimus, šiandien trukdančius mokytojams gauti orų atlyginimą. Suprantu, kad yra lengviau rašyti rezoliucijas, nei kelti klausimus, kurie nėra lengvi, savo apygardose. Pavyzdžiui: kodėl vienoje rajono gimnazijoje vaiko ugdymas kainuoja 8 tūkst. eurų, o kitoje – tiktai 1,5 tūkst. eurų, kai tarp jų turbūt nėra nei dešimties kilometrų? Kodėl rajonų centruose gimnazijų klasės yra perpildytos, o pakraščiuose tuščios ir nuskurdusios? Kodėl kai kuriose gimnazijose vaikai nelaiko gamtos mokslų egzaminų, valstybinių egzaminų, o kitose juos renkasi po tris? Kodėl švietimo pagalbos finansavimui didėjant du kartus, mokyklose trūksta švietimo pagalbos? Ir tai tik keli pavyzdžiai. Suprantu, jog kelti šiuos klausimus savo savivaldybėse ir padėti užtikrinti orų mokytojų atlyginimą nėra taip lengva ir patogu galvojant apie ateinančius rinkimus.
Taigi ir pagrindinis klausimas: kodėl, vidutiniam darbo užmokesčiui jau dabar išaugus daugiau kaip 40 %, kai kurie mokytojai sako to nejaučiantys? Kokios to priežastys, nes darbo užmokesčio lėšos negali būti panaudotos kitoms reikmėms? Tad raginu Seimo narius, ypač vienmandatininkus, atidžiau pasižiūrėti į tai, kas vyksta savivaldoje, kas vyksta jų pačių mokyklose, ir padėti spręsti šiuos klausimus, o ne rašyti rezoliucijas, kurios nieko naujo ir teigiamo nepasiūlo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Tamašunienė – frakcijos vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Mieli kolegos, labai svarbi rezoliucija ir mūsų bendras sutarimas, kad vis dėlto mes siekiame bendro tikslo – mokytojo darbo prestižo ir ugdymo kokybės, nes visa tai yra, be abejo, susiję. Politinių partijų susitarimas dėl švietimo suteikė daug vilčių, bet irgi tapo savotiška pro forma valdančiųjų sumanymams paslėpti. Kodėl streikuoja mokytojai? Todėl, kad sotūs pažadų, todėl, kad iškreipiami neva oficialūs duomenys apie darbo užmokestį, o mokytojai savo tarpe nepažįsta kolegų, gaunančių tokio dydžio darbo užmokestį.
Mokytojo prestižas – tai dažniausiai dedikuojamas ir liaupsinamas pašaukimas per Mokytojų dieną, Mokytojų dienos proga, bet priemonės tam prestižui didinti pasirenkamos visiškai priešingos. Tai yra nuolatinės reformos švietimo srityje, kurios vyksta tik dėl reformos ir palydimos vis naujų reikalavimų, sunkinančių mokytojo darbą ir paties ugdymo proceso organizavimą. Kaimo mokyklos uždaromos neva dėl prastos kokybės, taip įžeidžiant mokytojų bendruomenės pasiekimus. Atnaujinto ugdymo turinio nepalydi vadovėliais ir metodikomis teikiama pagalba. Ir mažiausiai dar penkerius metus tų vadovėlių nebus, o tautinių mažumų mokyklose su dabartiniu finansavimu 12 metų projektuojama atnaujinti ugdymo turinį su vadovėliais.
Kaip įgyvendinamas įtraukusis ugdymas? Numesta užduotis ir nesuteikiama mokytojui galimybių individualizuoti darbą. Prisiminkime, mokytojai klasėje turi ir gabių mokinių, kuriems reikia dėmesio, jie turi pasiekti standartus, kurių reikalaujama pagal kiekvieną klasės ugdymo programą. Iš tiesų mes kalbame apie nuolatinį mokytojų darbo neva gerinimą, bet niekaip to nepalydime finansinėmis injekcijomis šiai sričiai, nors ji spręstų daugelį klausimų – pradedant mokytojų rengimo problemomis, baigiant mokytojų darbo užmokesčiu ir teisingu atlyginimu už jų atliekamą darbą.
Vyriausybės nusiteikimas nematyti problemos, Vyriausybės nusiteikimas neišklausyti streikuojančių mokytojų tikrai neveda niekur. Jeigu Vyriausybei realiai svarbi ateitis ir jaunos kartos, kuri ves valstybę jos raidos keliu, ugdymas, ji privalo įsiklausyti į pedagogų reikalavimus ir priimti sprendimus, kurie nebus kokie nors eiliniai kosmetiniai papudravimai, bet taps reikšmingu pokyčiu mokytojo profesijos prestižui, patrauklumui didinti ir pokyčiu, kuris geriau skatins Lietuvos mokinius ateityje pasirinkti mokytojo profesiją ir pedagogines studijas.
Neverta naiviai tikėtis, kad mokytojo ryžtas nuslūgs – ne, jis kils vis nauja banga, kuri, mano vertinimu, taip pat yra didelė pilietiškumo akcija. Reikia priimti, kad žmonės, kantrūs Lietuvos žmonės, pasirenka Lietuvoje kaip kraštutinę priemonę streikus, piketus, ir dėl to verta iš tiesų dėti maksimaliai pastangų, kad ta banga būtų įvertinta, nes tai iš tikrųjų yra realus pokyčių siekimas švietimo sistemoje.
Rezoliucijoje yra teikimas dėl mokėjimo už darbą streikuojantiems mokytojams. Be abejo, jisai yra teisingas ir palaikykime vis dėlto pilietiškumo apraiškas Lietuvoje, jos signalizuoja apie tai, kas blogai, apie tai, kas spręstina kiekvienoje sistemoje, ir dėl to mokytojams priklauso darbo užmokestis už tas pilietiškumo pamokas mums visiems. Tai yra teisingai pastebėta mūsų kolegės gerbiamos Vilijos ir įrašyta į rezoliuciją.
Iš tikrųjų mokytojai kantriai visus tuos trejus metus, kai pradėjo dirbti šita Vyriausybė, laukė Vyriausybės pažadų įgyvendinimo, bet po trejų metų neveikimo ir pseudoreformų, sukėlusių daugiau chaoso ir neatnešusių naudos, akivaizdoje jie elgiasi teisingai ir pilietiškai. Ne sau, ne sau, aš noriu pabrėžti – mokytojai tai daro ne konkrečiai dėl savęs, o dėl visos švietimo sistemos, jos ateities, jos kokybės, dėl mokinių, kuriuos ugdys, juos šitie mokytojai ugdys geriau. Jie mokės įgyvendinti visus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavestus pavedimus ir bus patenkinti savo socialiniu statusu, o tas statusas bus mūsų visuomenėje tikrai gerbiamas ir nulems jauno žmogaus, jaunų kartų ir valstybės ateitį. Todėl labai labai kviečiu balsuoti už rezoliuciją ir ieškoti sprendimų, kurie bent šitos mūsų visuomenės grupės, šitą atsakingą darbą dirbančių žmonių reikalavimus patenkins. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Nagienė. Ruošiasi V. Fiodorovas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, mano teisės ir mano pareigos. Gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, mūsų pedagogų bendruomenė turi teisę savo šalyje ginti savo teises, kovoti už geras darbo sąlygas, už padorų darbo užmokestį, prieštarauti neproporcingiems ir neteisingiems teisės aktams. Mes norime aktyvios visuomenės, tačiau mūsų veiksmai rodo, kad norime paklusnios, neaktyvios visuomenės. Juk kvailius lengviau valdyti. Ko šiandien siekia mokytojai? Siekia savo teisių. Aš noriu paklausti, ar teisinga, kad šiandien pradinių klasių mokytoja, dirbdama mažoje mokykloje mieste, neuždirba nė tūkstančio eurų? Ji į rankas gauna 800 eurų, nes ne visas etatas. Ji man sako: mes grįžome iš Norvegijos, norime čia gyventi, leisti vaikus į lietuvišką mokyklą, kurti savo gyvenimą Lietuvoje, norime visi turėti savo būstą, tačiau kredito negaliu gauti, nes neturiu viso etato. Keturių asmenų šeima. Per mažas darbo užmokestis. Ar tai normalu? Mokytoja, dirbanti su viena pradine klase.
Ar normalu, kai šiandien klasėje 24 ar 31 moksleivis ir dar prie viso šito toje pačioje klasėje yra du ar trys vaikai su specialiaisiais poreikiais? Susitikite su mokytojais. Mes išgirdome juos, išgirskite ir jūs, ką jie kalba apie įtraukųjį ugdymą, apie materialinę bazę, apie pasiruošimą dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Ir dar vienas klausimas: kas šiuos mokytojus pavadavo streiko metu? Ogi niekas. Kas įgyvendins ugdymo planą? Ogi tas pats mokytojas. Jis jaučia ir prisiima visą atsakomybę už savo vaikus. Ar reikės papildomų lėšų? Ogi ne. Tos lėšos yra skirtos. Tai ko mes siekiame?
Aš sakyčiau, palaikykime šitą pilietinę visuomenę, kuri nori apginti savo teises. Jie gina visų pedagogų teises, jie nori gerovės visiems pedagogams, visai visuomenei, o ta visuomenė prisideda prie mūsų vaikų gerovės ir mūsų visų brandžios visuomenės kūrimo.
Nemeskite akmenukų į vienmandatininkus, kurie nieko nedirba. Labai klystate. Susitinkame su pedagogais ir žinome jų problemas. Džiaugiamės, kai yra turtingos, geros mokyklos ir savivaldybė visada sprendžia klausimus. Visada mes esame už pedagogus ir manau, kad nė vienas šiandien nepasakys… kad tai yra profesija, kuri labiausiai reikalinga bet kuriame regione, bet kuriame mieste, bet kurioje gyvenvietėje. Todėl kviečiu visus palaikyti šitą rezoliuciją ir leisti išmokėti darbo užmokestį mūsų pedagogams, nes šiandien, galime sakyti, niekas negali pasakyti, kaip apskaičiuojamas tas darbo užmokestis. Iš tikrųjų prie jo turėtume mes visi kartu dar kartą grįžti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Fiodorovas. Ruošiasi paskutinė kalbėti V. Targamadzė.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiama buvusi ministre Jurgita, susidaro tokia keista situacija, kai moralizuojate, lipate ant sąžinės regionuose rinktiems Seimo nariams. Bet tokia keista situacija – iš esmės daugelis arba daug savivaldybių yra savo tinklus iš esmės susitvarkiusios iki galo, bet kaip mokytojų atlyginimai nedidėjo, taip ir dabar tiktai, matyt, dėka… ir čia jau didelė pagarba mokytojams, kurie išėjo streikuoti, tas toks didelis suplanavimas arba iš dalies didelis suplanavimas ir įvyko. Taigi didelė pagarba mokytojams ir galbūt nereikėtų iš tribūnos ant sąžinės lipti savo kolegoms.
Pritariu rezoliucijos autorių tekstui ir noriu priminti, kad rezervų išspręsti susidariusią situaciją tikrai dar yra. Tik tai reikia daryti be principų, be susipriešinimo ir supriešinimo. Viskas įmanoma. Galite kalbėti, ką tik norite, bet akivaizdu, kad daugiau nei vienu krūviu dirbantys mokytojai šiandien tikrai neuždirba 1 tūkst. 400 eurų į rankas. Ir tai yra realybė. O statistika, kurią pateikia ministerija, yra toli gražu nuo susitarimo. Todėl Darbo partijos frakcija prieš kelias savaites užregistravo pasiūlymą 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolintis 245 mln. eurų e. tollingui bei ministerijų naujų pastatų statyboms Vilniuje finansuoti, o atsiradusias laisvas lėšas skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos papildomiems asignavimams mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti.
Buvo prašoma šaltinio, tai štai jis – papildomi 245 mln. eurų pedagogų atlyginimams kelti. Sakys, kad tai netvaru, sakys, kad tai neįmanoma, kad tai netinkamas šaltinis. Jau tai girdėjome per savo frakcijos posėdį, kai buvo atėjusi ministrė praėjusį ketvirtadienį. Bet esmė ta, kad tie pinigai biudžete jau suplanuoti ir suplanuoti tikrai ne tokiems svarbiems dalykams, jie tikrai gali palaukti. Mokytojai, pedagogai, dėstytojai laukti nebegali, o štai ministerijų miestelis ir jo nauji pastatai, darbo vietos, galbūt patogesnės, tikrai gali palaukti.
Esu įsitikinęs, kad investicijos į mokytojų atlyginimus yra nepamatuojamai geresnės negu tai, ką aš išvardinau. Todėl tikrai palaikysiu ir kviečiu kolegas palaikyti šią rezoliuciją bei palaikyti mūsų teiktą pasiūlymą, dėl kurio artimiausiu metu diskutuosime čia, Seimo posėdžių salėje. Ačiū, gerbiami kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes kalbame apie pilietinį ir patriotinį ugdymą, bet kai atsiranda toks pavyzdys ir mokytojai tai demonstruoja, tam pritaria mokiniai, kartu eina per visą Lietuvą, kalba su bendruomenėmis ir didelė dalis visuomenės pritaria jų žygiui, tai, kad yra manipuliuojama, atvirkščiai vyksta, mes ignoruojame. Aš labai siūlau sąžiningai pagalvoti, ar pilietinis ir patriotinis ugdymas yra tik tušti žodžiai, ar šie žodžiai turi tam tikrą turinį. Galų gale ši rezoliucija yra beveik analogiška tai rezoliucijai, kuri per praeitą streiką buvo teikta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir nebuvo, aišku, priimta. Taigi vėl, kodėl reikia manipuliuoti, kodėl reikia neigti tą rezoliucijos žanrą ir reikalauti iš rezoliucijos žanro to, ko neturėtų jame būti? Galų gale vieną kartą reikia susitarti.
Štai per praeitą Vyriausybės posėdį aš klausiau ministro, jisai visą laiką kalbėjo per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, kad yra remiamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis, o kitas viceministras yra prieš tai kalbėjęs, kad pasitiki Finansų ministerijos, taigi neaišku, kaip netgi VDU yra apskaičiuojamas. Galų gale vieną kartą reikia baigti tas manipuliacijas, nepamiršti, kad mes esame net elementarių dalykų neapsibrėžę. Ne vieną kartą esu valdantiesiems sakiusi, kas gi yra ta ugdymo kokybė, nėra jos apibrėžties. Taip, švietimo kokybės yra apibrėžtis.
Taigi mes gyvename tokiame rūke ir visą laiką tiktai situacija ir kaip pakreipti tą situaciją savo naudai, nematant to, kas vyksta mūsų ugdymo įstaigose, mūsų švietime. Aš siūlau palaikyti mokytojus. Kadangi nereikia papildomų lėšų, jeigu nebus rezoliucija palaikyta, merams ir mokyklų vadovams vis dėlto surasti galimybių, kaip už streiko laikotarpį išmokėti mokytojams, kompensuoti atidirbant ir panašiai, kad būtų jiems kompensuotas materialinis praradimas.
Ir dar vienas dalykas. Galų gale tikrai išgirskime mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas pasisakyti, baigėsi. Einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadijoje motyvai dėl rezoliucijos. Už kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū Pirmininkei už suteiktą žodį. Darbo partija pasisakė ir pasisakys, kad būtų geri atlyginimai, pabrėžiu, geri mokytojų atlyginimai. Estijoje minimumas po mokesčių – 1 tūkst. 735 eurai, todėl Darbo partijos nuostata, kad būtų ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų. Rezoliucija čia tiktai pusė kelio, tačiau reikia palaikyti ir pusę kelio, kad nugalėtume ir nueitume antrą pusę kelio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Man labai gaila, kad tokiu svarbiu klausimu pasitelkiamos metodikos darosi vis purvinesnės. Per kiek daugiau nei savaitę klaipėdiečių profsąjungos atstovai klaidino visuomenę ir kaitino temperatūrą viešai pateikdami tikrovės neatitinkančią informaciją apie mano įsipareigojimą dalyvauti jų susirinkime Klaipėdoje ir neatvykimą į jį, nors jokių įsipareigojimų nebuvo. Šiandien ir toliau kaip vienmandatininkas esu įkyriai spaudžiamas balsuoti ne pagal savo sąžinę, o taip, kaip nori profsąjungos atstovai, nors Konstitucija sako, jog balsuoti turime pagal savo sąžinę ir negalime būti varžomi jokių mandatų.
Visuomet kalbu argumentais, todėl tikiuosi, jog girdėsite argumentus ne prieš švietimiečių bendruomenę, o prieš rezoliuciją šiandien. Pirmiausia, rezoliucija yra dokumentas, kuris nesukelia jokių teisinių padarinių. Antra, reikalavimas imtis apčiuopiamų sprendimų dėl darbo užmokesčio yra įgyvendinamas. Na, sutikite, 21 % per einamuosius metus yra reikšmingas pokytis.
Keistai atrodo viešumoje sklandančios skaičiavimo ir vidurkių vedimo metodikos, kuriomis remiantis prieinama prie įdomių išvadų. Juk, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas iki liepos mėnesio gavo 1 tūkst. eurų atlyginimą, nuo liepos 1 dienos gavo 2 tūkst. eurų atlyginimą, nesakome, kad jam atlyginimas 2023 metais kilo iki 1 tūkst. 500 eurų, jam atlyginimas kilo iki 2 tūkst. eurų.
Ar sutinkame, kad apmokėjimas nėra toks, kokio norėtųsi? Na, žinoma, girdimi priekaištai ir noras, kad būtų atliepta ir infliacija, o numatomi didėjimai būtų uždedami ant viršaus, yra gera siekiamybė, tačiau su tokia biudžeto sandara, su tokiu valstybiniu mechanizmu ir tokiais mokesčiais maksimaliai patenkinti visų sektorių poreikių būtent tokiu būdu šiandien tikrai nėra įmanoma net turint geriausių norų. Juk, pavyzdžiui, teisėjams nuo 2009 metų iki šių metų liepos atlyginimai buvo visiškai nekitę, neskaičiuojant nei infliacijų, nei bet kokių kitų rodiklių.
Trečia. Kai kalbama apie reikalavimą streikuojančių darbo užmokesčio netektis permesti Vyriausybei, tai yra valstybei, noriu atkreipti dėmesį, kad valstybė apmoka už ugdymo procesą. Streikas nėra ugdymo procesas ir teisiškai tam nėra pagrindo, tam yra skirta profsąjungos veikla. Ir gerbiamas streikuojančios profsąjungos pirmininkas A. Navickas, kviesdamas streikuoti, aiškiai ir nedviprasmiškai užtikrino, kad profsąjunga kompensuos streiko metu negautą atlyginimą.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš nematau pagrindo juo netikėti. Todėl šiandien kviečiu nepalaikyti rezoliucijos.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, nors mokytojai, jausdami atsakomybę už savo profesiją, už vaikus ir už Lietuvos ateitį, sustabdė aktyvų streiką, tačiau ar manote, kad yra normalu, kad jie turi maldauti iš šios Vyriausybės to, kas jiems tiesiogiai priklauso? Ar normalu yra tai, kad tiek Vyriausybę, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją valdanti politinė jėga aiškina apie algų pakėlimą tik po metų, kai reali infliacija jau bus suvalgiusi didelę dalį būsimo algos prieaugio? Ar normalu yra tai, kad Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija meluoja ir išsisukinėja, bandydamos teigti, kad mokytojų atlyginimai yra pakankami, netgi didesni nei Suomijoje? Ar normalu, kad šios Vyriausybės artimiausia aplinka, atstovių vyrai drįsta įžeidinėti mokytojus? Labai gaila, kad kai kurie žmonės, užsidarę šiuose rūmuose, taip pat ir Vyriausybės rūmuose, pamiršo, kam jie turėtų būti dėkingi už tai, ką pasiekė gyvenime, tai yra savo mokytojams.
Manau, kad XXI amžiuje europietiškoje, vakarietiškoje ir 33 metus nepriklausomoje valstybėje yra visiškai nepriimtina, kad mokytojai vis dar turi kovoti už tai, kad jų profesija būtų laikoma prestižine ir tinkamai apmokama. Taip pat visiškai nepriimtina tai, kad tūkstančiai kitų tarnautojų, valstybei dirbančių policininkų, kultūros darbuotojų, valstybės tarnautojų, taip pat pensininkų dėl nevykusios šios Vyriausybės politikos ir nesugebėjimo suvaldyti kainų augimo vos suduria galą su galu, o didžioji dalis Lietuvos piliečių priversti važinėti apsipirkti į Lenkiją. Nors rezoliucijos turinyje pasigendu dėl delspinigių mokėjimo mokytojams, tačiau visiškai palaikau teikiamą rezoliuciją ir mokytojų reikalavimus ir esu tikras, kad valstybė, negerbianti mokytojų ir nesugebanti jiems sudaryti padorių gyvenimo sąlygų, neturi ateities. Tad kviečiu balsuoti už šią rezoliuciją ir įsipareigoti užtikrinti mokytojams…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). …garbingas ir deramas darbo ir gyvenimo sąlygas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rezoliucija yra, kiek galime justi, sukėlusi pedagogų bendruomenei tam tikrus lūkesčius, įsivaizduojant, kad ją priėmus kažkas esmingai pasikeistų, pagerėtų. Deja, turbūt ne visi supranta, kad rezoliucija yra toks žanras, kuris iš esmės nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir, ko gero, būtų nusivylimas, kai priėmus rezoliuciją iš esmės niekas ir nepasikeistų. O rezoliucijos turinyje yra surašyta ir nemažai neteisingų dalykų, pavyzdžiui, tvirtinimas, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija stokoja sisteminio požiūrio į reformų įgyvendinimą, yra be pagrindo kaltinama manipuliacijomis dėl politinių partijų susitarimo.
Tikrai tai yra nepagrįsti kaltinimai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuosekliai įgyvendina partijų susitarimą. Suprantama, kad mokytojams atrodo neteisingas jų atlyginimų statistinis skaičiavimas, nustatytas Eurostato, bet būtent pagal tokį skaičiavimą Vyriausybė yra įsipareigojusi pasiekti, kad pedagogų vidutinis atlyginimas būtų 130 % nuo VDU. Tačiau suprantama, prie to nereikia sustoti, ir rezoliucijoje, jeigu būtų siūloma dar kitais, dar kitais metais toliau didinti pedagogų atlyginimą, tai jau būtų šis tas, dėl ko gal ir būtų galima balsuoti. O dabar tas raginimas Vyriausybei nustatyti 130 % pedagogų atlyginimą tikrai skamba keistai, kai Vyriausybė ir taip jau tą daro ir padarys. Kolegos, spręskime mokytojų problemas…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …konkrečiai, sistemiškai, bet ne tokiais padrikais, nieko nesprendžiančiais dokumentais.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui už suteiktą žodį. Man atrodo, kad opozicijai tikrai netrūksta motyvacijos šitą rezoliuciją šiandien palaikyti, nors būtent rezoliucijos dalis autorių komandos ir negirdėjo, 2018 metais būtent tokios pačios rezoliucijos turinio ir nepalaikė. Tačiau labiausiai dabar norisi, kad atkreiptų dėmesį šioje salėje sėdintys dešiniausieji žmonės, kurie 2018 metais ir teikė beveik tokią pačią rezoliuciją, ragino atlikti tokius pačius veiksmus, o šiandien sėkmingai J. Razma aiškina, kad rezoliucija – tai toks žanras, kuomet čia gal ne viskas pavyks, bet 2018 metais labai sėkmingai teikė tokią pačią.
Kolegos, neprieštaraukite patys sau. Šiandien turite tokią stebuklingą, lemiamą galimybę padaryti tai, ko negalėjote padaryti 2018 metais. Todėl jus visus raginu prisijungti prie šios rezoliucijos palaikymo ir pasiekti tų tikslų, kurių nepavyko jums prieš penkerius metus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš tik noriu dar kartą priminti, kad 2018 metais, kaip jūs minite, nebuvo nei politinių partijų susitarimo ir jame indikuotų labai aiškių skaičių, kurie yra šiandienos biudžete, nebuvo nei koalicijos sutarties, ne koalicijos, nebuvo nei kolektyvinės sutarties su Švietimo darbuotojų profesine sąjunga. Tai buvo visiškai kita situacija, negu mes ją turime dabar.
Ir dar noriu taip pat reaguoti į gerbiamos Laimos mintį, kurią jinai pati pasakė, ir faktiškai pasakė atsakymą. Jeigu mažoje mokykloje, kur mokytojas per savaitę galbūt turi poros valandų kontaktą, Laima lyg siūlo mokėti už visą etatą. Taip negali būti. Ką galvos mokytojas, kuris dirba Vilniuje ar Kaune, ar Raseiniuose ir turi 24 valandų kontaktą per savaitę? Mes siūlome mokėti už visą etatą, aš suprantu, ką Laima minėjo, tai taip negali būti.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama Jurgita, jūs neteisingai supratote. Pradinių klasių mokytojas, dirbantis su klase, pirmąja klase, tai yra 23 kontaktinės valandos, apie tai aš kalbu. Ir jūs labai neteisingai sakote, kad turi 2 valandas per savaitę. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, išklausius gerbiamos J. Sejonienės atrodo, kad gyvybė žemėje prasidėjo po to, kai konservatoriai atėjo (J. Šiugždinienės, labai atsiprašau, supainiojau pavardes), kad gyvybė žemėje atsirado po to, kai konservatoriai atėjo į valdžią. Aš jums tik primenu, kad kolektyvinės sutartys, streikai šiame sektoriuje, švietimo sektoriuje, vyksta jau dešimtmečius. Mokytojai yra ta visuomenės grupė, kurios dėka ir jūsų algos yra normalios, ir jūs galite išgyventi iš tos algos. Būtent dėl viešojo sektoriaus augimo nebuvo jokio kito geresnio veiksnio negu mokytojų streikai, kurie tiesiog kėlė tą atlyginimą iš apačios ir visam viešajam sektoriui buvo didelis spaudimas kelti atlyginimus, taip pat kitiems biudžetininkams. Visada taip buvo. Ir aš puikiai atsimenu tuos 2018 metus, kai jūs iškabinote plakatus Seimo languose ir sakėte, kad palaikote mokytojus. Tai parodykite, kaip jūs palaikote tuos mokytojus.
Reikėtų padėkoti mokytojams, kurie kartu su savo mokiniais atvyko į Vilnių, prie Vyriausybės rūmų, protestavo gražiai, iš visos Lietuvos atėjo ir pėsčiomis, ir atvažiavo. Tai buvo tikra pilietiškumo pamoka. Vien už tai reikėtų padėkoti. Mes matėme tą tikrai gražią mokinių ir mokytojų vienybę. Mokiniams reikės šito įgūdžio jų gyvenime, jie dar ne kartą streikuos, reikalaus, gins savo teises.
Aš atsimenu tas patosiškas kalbas, kurias jūs kalbėjote, kai 2018 metais vyko streikai. Man teko važiuoti į ministeriją, kai profsąjunga buvo užėmusi ministerijos rūmus, kalbėtis su jais. Aš tada sutikau daug jūsų atstovų. Dabartinė premjerė buvo atvažiavusi pas mokytojus, padėjo jiems skaičiukus dėliotis, kompiuteriu dirbo prie mokytojų, užėmusių ministeriją. Na, tai rodykite tai, ką deklaravote.
PIRMININKĖ. Laikas! Dėl vedimo tvarkos – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš ne dėl vedimo tvarkos, dėl to, kad mano pavardė buvo paminėta.
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Tomai, tikrai nereikėtų taip priešinti. Ir man labai skaudu girdėti, kad mes nieko nepadarėme ir neklausome mokytojų. Jūs tą minite. Toks jausmas, kad mes nenorime, kad mokytojų atlyginimai būtų orūs. Aš dar kartą kartoju, kad iki kitų metų pabaigos darbo užmokestis augs, auga Lietuvoje 70 %, švietimo biudžetas – du kartus. Taigi, jeigu mes kalbame jau apie lėšas, tai yra rekordinis augimas, kurio nematė Lietuva per paskutines dvi kadencijas, to tikrai niekada nebuvo. Jeigu būtų augęs nuosekliai ir socialdemokratai būtų didinę atlyginimą nuosekliai, o ne tik 10 %, tai šiandien mes neturėtumėme tokios sudėtingos situacijos. Taigi nesakykite, kad… Kaip sakant, nereplikuokite, kad mes nieko nedarome ir mes turime atsigręžti į mokytojus. Tai ir atsigręžiame į mokytojus, didiname atlyginimą, darbo užmokestį, stengiamės dėl darbo sąlygų. O ką sako rezoliucija? Ar nors kažką sako naujo, kas padėtų pakeisti situaciją? Nieko naujo nesako.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau neįsivelti į diskusiją. Trumpa T. Tomilino replika ir tęsiame svarstymą toliau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš reagavau ne į tai, ką jūs dabar pasakėte, – aš reagavau į jūsų pasakymą, kad 2018 metais nieko nebuvo, jokių kolektyvinių sutarčių, jokių streikų ir nieko. Viskas buvo ir tada taip pat valdžia turėjo argumentus neklausyti mokytojų, bet jūs, kaip politinė jėga, stovėjote kitoje pusėje. Dabar jūs – valdžia, jau apsivertė viskas aukštyn kojomis.
Šita rezoliucija yra ne bandymas priešinti profsąjungas, ką jūs labai sėkmingai darote, o apmokėti už streiką. Tai prašau bent padaryti tai. O rezoliucijos yra svarbu. Jūs patys kas antrą savaitę teikiate po kelias rezoliucijas ir tada neaiškinate, kad rezoliucijos nieko nereiškia. Čia dabar staiga rezoliucija nieko nereiškia. Labai daug reiškia rezoliucija, konkretūs žodžiai, konkretūs įsipareigojimai. Mokytojams galiausiai reikia apmokėti už tas streiko valandas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Grįžtame prie motyvų. Motyvai prieš – J. Sejonienė. Ir tuomet balsuosime.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Seimo Pirmininke. Žiūrėkite, su visa pagarba švietimiečiams, kaip ir visiems kitiems viešąsias paslaugas teikiantiems darbuotojams, bet aš už šitą rezoliuciją balsuoti negaliu. Pabandysiu trumpai paaiškinti, kodėl. Žiūrėkite, man pirmiausia keista, kad visos profsąjungos susėdo prie stalo, derėjosi ir tuos sprendimus, kurie tenkina visas profsąjungas, išskyrus vieną, rado. Įsipareigojimai dėl Nacionalinio švietimo susitarimo yra vykdomi ir kitų metų sausio mėnesį ir rugsėjo mėnesį darbo užmokesčiai didės tiek, kiek yra susitarta. Kodėl tai netinka vienai profsąjungai? Na, paaiškinti kitaip, negu kad tai yra šioks toks manipuliavimas ir priešrinkiminis, matyt, politikavimas, aš negaliu.
Pati profsąjunga buvo įsipareigojusi sumokėti streikuojantiems už streiką, kas yra normalu, nes žmonės tuo metu nedirba, jų darbą dirba kiti žmonės didesniu krūviu ir jiems už jį reikia apmokėti, ir greičiausiai dėl to net nukenčia ir ugdymo kokybė. Tai kodėl profsąjunga nevykdo to savo įsipareigojimo?
Dabar žiūrėkite, kalbant apie patį rezoliucijos tekstą, man užkliuvo, kad čia tik vienoje vietoje yra vieną kartą paminėti vaikai. O ką mes toje rezoliucijoje siūlome dėl ugdymo kokybės? Kodėl mes nesiūlome mažinti ugdymo, na, tų atskirčių tarp regionų ir didesnių miestų, tarp vienų ir kitų mokyklų? Ar mums neberūpi vaikai? Man atrodo, kad švietimas apima ne tik švietimo darbuotojus, bet pirmiausia vaikus ir tai, kokius jie turi pasiekimus.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pasinaudosiu proga kalbėti be eilės, nes, man atrodo, čia yra per daug svarbus klausimas. Ką tik mes girdėjome iš kolegų pasisakymų, daug dalykų buvo pasakyta, bet ką tik mes girdėjome iš kolegų pasisakymų, kad štai dalis mokytojų nusprendė streikuoti, tai yra demokratijos išraiška, pilietinė visuomenė ir tai yra labai puiku. Ir aš visiškai su jumis nesiginčiju.
Bet kas mane labiausiai stebina, kad jūs visomis šitomis iniciatyvomis nurašote tas profesines sąjungas, kurių yra dauguma ir kurių narių yra dauguma, kurios vis dėlto ėjo tartis, diskutavo, ieškojo sprendimų, kurios taip pat atstovauja mokytojams, kurios taip pat turi savo narius, kurioms jūs dabar bandote tarsi pasakyti, kad jos yra kažkokios nereikšmingos, jų susitarimai yra kas čia – kolaboravimas su valdžia? Ir, tiesą sakant, man atrodo, kad čia ne mes kažką priešiname, o jūs priešinate pačią mokytojų bendruomenę.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai yra išsakyti. Dabar pereiname prie balsavimo stadijos. Tiktai primenu, kaip vyksta balsavimas dėl rezoliucijos: balsuosime pirmiausia dėl to, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Taigi, kas pritariate tam, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 122: už – 59, prieš – 24, susilaikė 39. Rezoliucijai nepritarta.
Replikos po balsavimo. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Vakar turėjau susitikimą su profsąjungų atstovais Skuode. Jie labai gerai palygino dvi vyriausybes. Praeita valstiečių Vyriausybė, kai mokytojai streikavo ir konservatoriai rėkė: išgirskite mokytojus, apmokėjo mokytojams už streiko laikotarpį. Dabar konservatoriai išsityčiojo iš jų ir sako: rezoliucijos nieko nereiškia ir apmokėjimo negausite. Dabar ir pažiūrėsime, kaip jūs išgirsite mokytojus ir kokie bus jūsų veiksmai.
PIRMININKĖ. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Mes čia dažnai šnekame apie veidmainystę ir demagogiją. Šiandien turime puikų to pavyzdį. Pažiūrėkite. „Išgirskite mokytojus!“ Tas skelbimas prieš trejus metus kabojo Seime. Prisimename, kas jį laikė, taip? Čia sėdi tie patys kolegos, kurie laikė tą skelbimą. Dabar jau jie yra kitoje pusėje. Dar praeis porą metų, vėl čia pereis tas skelbimas į aną pusę. Kiek galima naudotis mokytojais kaip ta žiopla mergele, kurią šiandien vieni panaudoja, kiti panaudoja, o po to visi numeta? Taip negalima, tai yra labai amoralu!
PIRMININKĖ. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Girdisi jau turbūt. Pirma. Noriu padėkoti (gal ir keistai nuskambės) tiems, kurie balsavote prieš, nes jūs parodėte, kokie yra svarbūs mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir jų reikalavimai. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Neturi būti rezoliucijoje visą laiką vaikai, vaikai. Jeigu kalbame apie ugdymą, apie ugdymo kokybę, vis dėlto reikia turėti elementarų išsilavinimą ir suprasti, kad ugdyme yra ir ugdytojas, ir ugdytinis. Dabar tikrai ačiū. Profsąjunga nesakė, kad neapmokės. Jie sakė: jeigu niekas neapmokės, tai profsąjunga tada apmokės. Niekas neprašo papildomų lėšų. Yra šitos lėšos. Reikia tiktai sudaryti sąlygas, kad mokytojai galėtų pasiimti, ir ne už dyką. Jie galės daryti konsultacijas ir panašiai. Jūs nepamirškite, kad mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai nori būti mokykloje su vaikais. Jie šalo ir ėjo per visą Lietuvą ne tam, kad iš jų pasityčiotų. Ačiū.
PIRMININKĖ. M. Puidokas – replika po balsavimo.
M. PUIDOKAS (MSNG). Matyt, esu vis dar naivus, nors politikoje esu aštuonerius metus, nenoriu tikėti, kad valdantiesiems liberalkonservatoriams nerūpi mokytojai ir švietimas. Esu įsitikinęs, kad vis tik jūs gyvenate tarsi kažkokiame už stiklinės uždangos užtvertame akvariume ir nematote tos situacijos, kokia jinai realiai yra. Pakvieskite ministrą G. Jakštą, savo atstovus, nuvykite į mokyklas, pabendraukite su tėveliais, su mokytojais ir pamatysite, kad ta situacija, kokia yra dabar, ne tik netoleruotina, bet jinai veda visą mūsų švietimo sistemą į pražūtį. Tai, ką turime dabar, kai elementariai trūksta kelis kartus lėšų būtinoms ugdymo priemonėms tam, kad mokykla galėtų kiekvienam moksleiviui įsigyti reikiamų elektroninių priemonių ir kitų dalykų, yra netoleruotina, ne tik apie atlyginimus kalbant, bet apie visumą. Vadovėlių kepimas tapo verslu, o ne noru padėti moksleiviams.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, šiek tiek trumpinkime. Laikas!
M. PUIDOKAS (MSNG). Situacija yra tokia, kokia toliau tęstis negali. Išgirskite, apsilankykite.
PIRMININKĖ. Dar dvi replikos po balsavimo. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). „Išgirskite mokytojus!“ – prieš trejus metus kalbėjo konservatoriai. Ne tik kalbėjo, bet ir lipo per langus pas mokytojus, kartu badavo, streikavo tol, kol atėjo į valdžią, gavo mokytojų pasitikėjimą. O kai gavo mokytojų pasitikėjimą, jie mokytojų negirdi. Jie skaldo profesines sąjungas, kiršina jas, kad nebūtų vienybės. Skaldyk ir valdyk! Konservatoriai vadovaujasi tokia politika ir tokiomis nuostatomis. Tai yra jų vertybės.
PIRMININKĖ. A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad ne rezoliucijomis, o realiais sprendimais turime ieškoti geriausių sprendinių ir kad jie ne visada yra labai patogūs ir populiarūs. O poniai Vilijai, kuri čia rėžė kalbą per šoninį mikrofoną, norėtųsi priminti, kad vis dėlto čia situacija, kuomet pakeliui atsiranda vis naujų dedamųjų, kurių iki tol nebuvo. Cituoju straipsnį iš anksčiau, ponas A. Navickas: „Profsąjunga mokytojams kompensuos dėl streiko negautą atlyginimą.“ Švietimo darbuotojų pirmininkas teigia, kad nuo penktadienio streikuoti pradėsiantiems mokytojams bus kompensuojamas dėl protesto negautas darbo užmokestis (cituoju dar kartą): „Mūsų profesinei sąjungai įprasta praktika, mes po streikų kompensuojame, čia jau ne pirmas streikas, po praeito kompensavome ir dabar tą padarysime.“ Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad gyvenime turime sugebėti prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Tai yra A. Navicko pasakyti žodžiai, tai tą atsakomybę A. Navickas ir turi prisiimti. Tai visiškai normalus procesas. Aš dar kartą sakau, neturiu pagrindo manyti, kad ponas A. Navickas ir jo profsąjunga nesilaikys žodžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju, nuomonės ir replikos išsakytos. Judame toliau.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame dabar prie darbotvarkės 1-4 klausimo – Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos. Gavome pavardes, taigi grįžtame prie nutarimo 2 straipsnio ir aš įvardinsiu tas pavardes, tuos žmones, kuriuos frakcijos yra delegavusios būti šios komisijos nariais. Tai yra V. Bakas, L. Kasčiūnas, R. Lopata, M. Maldeikis, B. Matelis, V. Mitalas ir A. Vyšniauskas. Kitos frakcijos nedelegavo savo atstovų. Taigi turime apsispręsti dėl 2 straipsnio. Siūlau balsuoti dėl jo. Sudėtį… Yra dėl motyvų, atsiprašau. P. Gražulis norėtų kalbėti prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš užsirašiau kalbėti ir dėl viso šio nutarimo projekto. Kyla klausimas: ar yra Europos Sąjungoje nors vienas parlamentas, kad tiek sudarytų laikinųjų tyrimo komisijų? Aš manau, kad ne tik Europos Sąjungoje tiek priešų ieško, manau, kad gal visame pasaulyje nelabai rasime, kad būtų sudaroma tiek komisijų. Stebina mane valdantieji, užuot užsiėmę valstybės valdymu, finansų valdymu, mokytojų, švietimo reikalais, kad nebūtų streikų, jie sudaro komisijas ir tam leidžia laiką ir pinigus. Tikrai būtų gerai, kad Seimas pasidomėtų, kiek kitose šalyse per kadenciją yra sudaroma įvairių komisijų, kad ką nors apkaltintų, ką nors nuteistų. Aš manau, kad nėra.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal dėl etikos sumetimų nenorėčiau kalbėti konkrečiai dėl projekto, bet vis dėlto negaliu nesureaguoti į tai, ką pasakė gerbiamas ką tik kalbėjęs ponas, nes aš vien savo daliai porą komisijų kartu dar ir su A. Kubiliumi praėjusiame Seime tikrai esu turėjusi. Tai tikrai šis Seimas yra iš tų, kuris labai mažai sudaro laikinųjų tyrimo komisijų, o kad būna taip, kad prokurorai ateina kartais ir paprašo sudaryti komisiją imunitetui panaikinti, tai čia jau turbūt ne nuo Seimo narių valios priklausantys dalykai arba nuo to Seimo nario, kuris konkrečiai tą situaciją sukuria.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuokime dėl 2 straipsnio. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 67, prieš – 36, susilaikė 4. Pritarta 2 straipsniui. A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu P. Gražulis elgtųsi etiškai ir normaliai, kaip įprastai visuomenėje elgiasi žmonės, tai tų laikinųjų komisijų reikėtų, matyt, perpus mažiau.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau paprašyti komisijos patvirtintus narius susirinkti salėje, salės paraštėse, ir apsispręsti dėl komisijos pirmininko bei siūlomos komisijos darbo datos. Mes darysime dar vieną techninę pertrauką, tuomet, kai jau turėsime pavardę bei datą, grįšime prie šio klausimo.
Dar du norintys replikuoti. P. Gražulis, jo pavardė buvo paminėta. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi buvo paminėta mano pavardė. Gerbiamieji, jūs pažiūrėkite, kaip jūsų ministrai etiškai elgiasi. Jūs pažiūrėkite praeitą Vyriausybės posėdį, kur I. Šimonytė pirmininkavo – lėkštės daužėsi, puodukai trankėsi. Apie ką etiško galima kalbėti – ten kažkokie žodžiai, ten jau kumščiais laidėsi. Jūs pirmiausia pažiūrėkite į save, o ne į mane.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš tik norėjau paklausti, kam tą cirką darote? Komisija rinksis, pirmininką rinks. Tai iš ryto jau pasakėte, kad V. Bakas bus pirmininkas. Kokį čia cirką darote?
PIRMININKĖ. Tai nebuvo pasakyta, jūs klystate. I. Šimonytė, prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš net kai gana pikta būnu, tikrai nebūnu tokia pikta, kaip prieš tai kalbėjęs kolega.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Gerbiami kolegos, prašau minutėlės jūsų dėmesio dėl visai kitos, malonesnės progos. Šiandien mūsų kolega V. Jukna švenčia gražų jubiliejų. Norėčiau savo ir Seimo vardu jį pasveikinti. (Plojimai)
11.15 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 271, 40, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3048(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – I. Pakarklytė. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ekonomikos komitetas spalio 4 dieną svarstė projektą ir pritarė bendru sutarimu. Teisės departamento pasiūlymų, pastabų negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Taigi apsispręskime balsuodami dėl 1-8 klausimo – projekto Nr. XIVP-3048. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
11.18 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3018(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Bagdonas. Prašom pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Kelių įstatymo projekto Nr. XIVP-3018(2).
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Kelių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3018, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 113: už – 113, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po svarstymo.
11.18 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Kelių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3016(2). Pranešėjai. Vėl A. Bagdonas iš Ekonomikos komiteto. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dar kartą dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kanopa pristatys Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. KANOPA (LSDPF). Kaimo reikalų komitetas svarstė šį įstatymą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami dėl 1-10 klausimo – projekto Nr. XIVP-3016. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 115, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
11.20 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3092(2). Pranešėjas – M. Skritulskas. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Noriu informuoti, kad svarstė Ekonomikos komitetas. Buvo gautas vienas pasiūlymas, jam buvo pritarta ir visam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų užsirašė A. Bagdonas. Motyvai už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, pažvelgus už lango, matant šiandieninį orą, norisi maloniai prisiminti praėjusią vasarą: šilti, gražūs orai, ypač vasaros metu, visus kviečia važiuoti prie mūsų Baltijos jūros. Nuvykus į Lietuvos kurortus norisi mėgautis gamta, grynu oru, ramiai pailsėti nuo miesto šurmulio, automobilių keliamo triukšmo.
Tačiau nuvažiavę į Lietuvos kurortus ką mes matome? Matome ir vietos gyventojų, ir atvykusių kurorto svečių perpildytas automobilių stovėjimo aikšteles, tenka laukti eismo spūstyse, vietoj poilsio ieškoti, kur pastatyti automobilį, leisti atostogas automobilių apsuptyje. Ar gali būti kitaip? Manau, kad gali. Turime suteikti galimybę šiek tiek praplėsti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarką ir pasiekti teigiamų rezultatų. Išspręstume Lietuvos kurortuose ir Lietuvos kurortinėse teritorijose parkavimo problemą, gyventojai ir miesto svečiai galėtų palikti savo automobilius stovėjimo aikštelėse, kurių pakaktų ir kurios nebūtų pastatytos pačiuose kurortinių miestų centruose. Leiskime žmonėms ramiai mėgautis savo atostogomis be automobilių keliamo triukšmo. Tikrai kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto kurortams dar neseniai daug metų buvo išskirtinai skiriamos papildomos lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, buvo tokia atskira eilutė, ir kurortai yra sąlyginai daugiau gavę, lyginant su kitomis savivaldybėmis. Jeigu dabar mes norime tas aikšteles gražiai įrengti kurortų prieigose, dar kažką, ką siūlo kolegos, na, vis tiek tada iš to bendro katilo tie pinigai paimami ir mažiau lieka kitoms savivaldybėms. Juk kurortai turi ir rinkliavas, ir pagalvės mokesčius. Gali tų pinigų šiek tiek sukrapštyti, sukaupti ir pasitvarkyti reikiamą infrastruktūrą. Aš šiuo atveju linkęs susilaikyti, nes nereikia pamiršti, kad ir kitos savivaldybės turi labai daug susikaupusių poreikių kelių priežiūros ir plėtros srityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai po svarstymo išsakyti. Apsispręskime balsuodami ir po to replika po balsavimo. Balsuokime. Kas pritariate 1-11 klausimui – projektui Nr. XIVP-3092, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
A. Bagdonas – replika po balsavimo.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Kadangi buvo pasakyta netiesa, tai norėčiau šiek tiek išsklaidyti abejones. Papildomai nė vieno cento nėra prašoma – yra prašoma leisti pačioms savivaldybėms iš jau gaunamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų jas plačiau naudoti – ar kelią sutvarkyti, ar šaligatvį, ar parkavimo aikštelę. Pati savivalda nuspręstų, kam tas jau gaunamas lėšas panaudoti. Ačiū.
11.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar dar kartą grįžtame prie 1-4 klausimo – Seimo nutarimo, jau paskutinį kartą grįžtame ir tęsiame priėmimą pastraipsniui.
3 straipsnis – paskirti komisijos pirmininku Seimo narį V. Baką. Taip apsisprendė komisija. Apsispręskime balsuodami dėl 3 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 95: už – 66, prieš – 25, susilaikė 4. Pritarta 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima, ačiū. 5 straipsnyje yra numatytas komisijos darbo terminas. Siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir pateikti Seimui išvadą ir Seimo nutarimo projektą iki 2024 m. kovo 10 d. Apsispręskime balsuodami dėl 5 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 67, prieš – 30, susilaikė 4. Pritarta 5 straipsniui.
Dabar motyvai dėl viso nutarimo. Už – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš noriu dar kartą akcentuoti šio tyrimo tikslą, nes mes jį kartais paskandiname tokiuose menkniekiuose. Šio tyrimo tikslas yra užkirsti kelią neteisėtam rinkimų finansavimui, neteisėtam informacijos rinkimui apie mūsų žmones, poveikiui mūsų politinei sistemai, mūsų šalies žvalgybos institucijoms.
Kitas šio tyrimo tikslas ir užduotis yra pasiūlyti sprendimus, teisės aktų projektus (tai gali parlamentinio tyrimo komisija), kurie sustiprintų mūsų pranešėjų apsaugą, sustiprintų pasitikėjimą mūsų žvalgybos institucijomis ir apsaugotų mūsų rinkimų sistemą. Sutikite, juk yra kažkas ne taip, jeigu institucijos nereaguoja į akivaizdžius rinkimų pažeidimus, kai pranešėjai, kurie veikia pagal mūsų sukurtas taisykles, atsiduria gatvėje. Na, sutikite, kad tai yra Seimo atsakomybė, šie klausimai yra neatsakingi, todėl… reikalingi tyrimai yra neatlikti ir su tuo susiję žmonės nėra saugūs, o mes delsiame. Tai kelia grėsmes mūsų svarbiems institutams, iš principo ir pranešėjų apsaugai, pagaliau mūsų nacionalinio saugumo interesams.
Taigi šis tyrimas yra Seimo orumo klausimas, tai nėra santykių aiškinimasis, tai yra darbas, kurį Seimas turėjo padaryti prieš kelerius metus. Todėl aš kviečiu poziciją, opoziciją susivienyti, deleguoti savo narius ir ramiai atsakyti į visus klausimus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tai, mieli kolegos, matyt, I. Šimonytės vadovaujama valdančioji dauguma sugalvojo sumušti visų laikų tyrimo komisijų rekordus, kai per vieną pusmetį yra sukuriamos dvi P. Gražulio tyrimo komisijos, viena R. Žemaitaičio tyrimo komisija ir Antikorupcijos komisija pradeda tirti 35 Seimo narių elgesį, atsakydama į tokį svarbų, esminį klausimą. Vienas iš klausimų skamba taip: kodėl 35 Seimo narių grupė kreipimosi į Konstitucinį Teismą neregistravo Dokumentų valdymo sistemoje? Tai taip atrodo tie keturi tyrimai.
Dabar panašu, kad per pusmetį pradedamas penktasis tyrimas, kurio esmė – kaip naujus ištirti 2019 metais pranešėjo pateiktus faktus, pranešėjo, kuris tikrai nėra vargšas bedarbis, išmestas iš darbo, pranešėjo, kuris šiuo metu yra konservatorių politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas A. Dulkio vadovaujamoje ministerijoje.
Negana to, komisija pradės tirti rinkimų finansavimą, tai iš viso Seimo kompetencijai nėra priskirtas klausimas, nes yra speciali Vyriausioji rinkimų komisija, kuri užsiima tokio pobūdžio tyrimais. Išties yra labai apmaudu, kad tyrimo komisijos yra naudojamos ne problemoms aiškintis, ne valstybės svarbiausiems klausimams, bet tirti opozicijos narius ir Prezidentą, kuris taip pat suprantamas kaip opozicija. Tokiais… Aš nežinau, ar mes rasime valstybę, kurioje 37 Seimo nariai iš opozicijos šiuo metu yra tiriamieji, plius valdantiesiems nepriklausantis…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …Prezidentas.
PIRMININKĖ. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vis dėlto manau, kad skirsime laikinąsias tyrimo komisijas, kai mūsų iniciatyva suformuluojami tam tikri klausimai, ir tas komisijas, kai privalome jas sudaryti pagal Seimo statutą dėl imuniteto pašalinimo ar dėl apkaltos. Pastarųjų komisijų tikrai būta nemažai, bet čia jau ne dabartinių valdančiųjų nuopelnas, o opozicijos kai kurių atstovų „nuopelnas“ ir tą „nuopelną“ kaip nors jau ir prisiimkite.
Dėl šitos komisijos. Galime sakyti, kad nevisiškai čia Seimo nariai yra iniciatoriai. Priminsiu, kad prieš keletą mėnesių generalinė prokurorė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pasakydama, kad komitetas neatliko savo pareigos ir neatliko parlamentinio tyrimo pagal pranešėjo kreipimąsi. Gaila, kad komitetas nerado savyje jėgų tą tyrimą padaryti, nebūtų reikėję mums kurti tos tyrimo komisijos, o komitetas pasiūlė būtent kurti tyrimo komisiją, užuot pats tai padaręs. Todėl, man atrodo, ramiai mes koncentruokimės tą tyrimą atlikti. Vis dėlto keliami klausimai yra gana svarbūs.
Vėlgi labai gaila, kad žvalgybos kontrolierius, kurį mes taip viltingai paskyrėme, irgi nematė reikalo šiai temai skirti dėmesio, tad laikinajai tyrimo komisijai, matyt, tenka tada dirbti ir už komitetą, ir už žvalgybos kontrolierių.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Kad valstybėje yra kažkas ne taip, galų gale praregėjo ir V. Bakas. Todėl, gerbiamas Vytautai, aš jums norėčiau priminti buvusį kriminalistą, jūsų kolegą A. Martinkų, kuris prabilo apie įtakingų pareigūnų organizuotą neteisėtą slaptą sekimą, slaptas operacijas, kurios buvo užsakytos, pateikė įrodymus, įrodymų klastojimą. Prisiminkite, atsirado knyga „Kabinetas 339“, atsirado pranešėjas. Tie patys samdomi niekadėjai apie mane tuo pačiu laiku parašė per 2 mėnesius, rodos, 115 straipsnių. Taip, tai straipsniai, o teisme įrodinėjo, kad tai yra žurnalistų nuomonė. Paprasčiausiai yra žurnalistų nuomonė, o žurnalistų teisė, jie turi tą nuomonę. Aš manau, tai daug ką pasako apie poveikį parlamentui, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, kurie buvo minimi būtent pranešėjo A. Martinkaus pranešime. Kodėl jis buvo nugesintas, kodėl prokurorė padėjo į stalčių tuos A. Martinkaus liudijimus?
Gerbiamas Bakai, jeigu jūs esate tikrai nuoseklus, tai prašau apginti savo kolegą kriminalistą, žvalgą, kriminalinės žvalgybos atstovą poną A. Martinkų. Taip, jūs minėjote, tiriamąją žurnalistiką reikia palaikyti, bet tie niekadėjai dirbo pagal užsakymą ir iš paruoštukų. Kadangi nebuvo jokios galimybės teisėsaugai ištirti, jie tiesiog paleido antį ir pabandykite dabar paneigti ją. O jūs pakibote ant tos anties.
PIRMININKĖ. Laikas! R. Lopata – motyvai už.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, mes, liberalai, dar vasario mėnesį siūlėme sudaryti parlamentinę komisiją. Mes suformulavome pirmąjį klausimų paketą. Procesas užtruko, bet vis dėlto geriau vėliau nei niekada. Komisijos sudarymas, mano supratimu, parodys, kad Respublikoje veikia teisinės valstybės principas ir yra suprantančių šalies nacionalinio saugumo interesus, taip pat suvokiančių, kad netiesos sakymas sukuria pažeidžiamumą. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, daugiau negu juokinga visa, kas vyksta parlamente. Ir ponas V. Bakas buvo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, ir D. Gaižauskas anoje valdančiojoje daugumoje buvo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas. Tada jie visi šaukė, kad čia viskas gerai, jokių problemų nėra. Net G. Landsbergis ir tas kartojo, kad čia jokie teisės aktai nėra pažeisti ir nereikia grįžti daugiau prie šito klausimo, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išnagrinėjo visas šitas aplinkybes ir pažeidimų nenustatė. Praėjus penkeriems metams, kai liko pusmetis iki Prezidento rinkimų, – Komunistų partijos narių paieška. Na, nepavyko dėl to sumenkinti Prezidento, nors burbulas buvo pučiamas labai stiprus, reitingai nė kiek nesumažėjo.
Tai dabar sugalvojo sudaryti dar vieną laikinąją tyrimo komisiją ir po penkerių metų aiškintis, ar teisėtai buvo finansuojamas, ar teisėtai jis paprašė VSD vadovo, kad apie jo aplinką, na, vieną kitą artimą žmogų, pasakytų ir jie savo nuomonę. Tai yra labai natūralu. Čia, šitoje tribūnoje, stovėjo mūsų Saugumo departamento vadovas ir taip pat sakė, kad jokių problemų nematė ir jokių teisės aktų nepažeidė. Kas jums darosi? Jūs galvojate, kad šiuo tyrimu jūs sumenkinsite Prezidento reitingą? Aš manau, kad atvirkščiai, Prezidento reitingai tik išaugs, žmonės matys, kad yra politiškai persekiojamas. O gal tai ir yra noras, kad Prezidentas būtų išrinktas pirmame rinkimų ture, kad antro turo nereikėtų.
PIRMININKĖ. Laikas! Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iniciatyva dabar atsinaujina iš pono V. Bako lūpų. Šiaip valdantiesiems tikrai nebūtų naudinga kurti šitos komisijos. Tai čia P. Gražulis yra teisus. Bet lygiai taip pat P. Gražulis klysta, jeigu mano, kad Prezidentui labai reikia jo gynybos. Aš tai norėčiau, kad P. Gražulis kuo daugiau gintų Prezidentą ir kuo daugiau stovėtų šalia jo, ir fotkintųsi su juo.
Vadovaujantis šitos komisijos kritikų logika, išeitų, kad kuo mažiau komisijų, tuo geriau, o gal net mes galėtume pakeisti Statutą ir įvesti tam tikrą limitą, kiek komisijų per metus galima. Po pusmečio limitas išseko, tada kitą pusmetį galime gyventi jau truputį laisviau, nes komisijų nebus. Komisijos yra kuriamas ad hoc, kada yra reikalas, kada atsiranda reikalas, kada atsiranda iniciatyva arba koks nors Seimo narys padaro klaidą, dėl kurios reikia sukurti komisiją. Tokia yra tvarka.
Dabar dar vieną gynybos kryptį matau – dalinimąsi įvairiais prisiminimais apie Martinkus, apie tai, kas kada kokiu pirmininku buvo. Galbūt praeityje buvo kokie nors pirmininkai Martinkai, bet nebuvo supratimo, kad tai gali būti, nebuvo supratimo, kad reikia pranešėjo institutą sustiprinti, labiau apsaugoti. Nebuvo, tiesą sakant, ir tokios knygos, kurioje paskleista daug įdomios informacijos. Tai yra ką veikti šitai komisijai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Na, kolegos, šiek tiek apmaudu, kad Seimas turi dalyvauti šitame procese. Čia yra būtent politinis sprendimas sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, nes prokuratūra nesugebėjo nustatyti kokių nors pažeidimų, kurie galbūt virstų į kokią nors bylą. Tai ką reikia padaryti? Reikia permesti tai Seimui.
Taip pat noriu pabrėžti, jau ne kartą kai kurie kolegos minėjo, kad tas tyrimas buvo atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuriame praeitoje kadencijoje buvo ir kolega V. Bakas, na, pabaigoje gal nebuvote, ar buvote? Buvo ir valdančiųjų atstovai ir, atlikus tyrimą, nenustatė kažkokių ypatingų žvalgybos tarnybų pažeidimų. Taip, buvo pastebėjimai, į kuriuos tarnybos atsižvelgė savo vidaus tvarkose, bet piktybinio ar specialaus veikimo prieš vieną ar kitą kandidatą tikrai nebuvo nustatyta.
Mano požiūriu, apskritai neatsakinga šiuo laikotarpiu bandyti pakirsti mūsų žvalgybų autoritetą, kai aplinkui antri metai vyksta karas čia pat, Ukrainoje, dabar situacija Palestinoje, Izraelyje ir dar nežinai, kokie artimiausiu metu gali išvirsti konfliktai. Kaip tik dabar, šiuo metu, reikia sutelkti visus žvalgybinius duomenis, kad mūsų valstybė turėtų informaciją tokią, kokios jos reikia. O kaip tik yra naudinga valdantiesiems šita tyrimo komisija, nes, kaip ne kaip, reitingai nieko nerodo – sėkmės Prezidento rinkimuose. Reikia pabandyti kažkaip tuos reitingus pakelti. Manau, kad tai nepavyks. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl laikinosios tyrimo komisijos <…>“. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101: už – 62, prieš – 36, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3116(2) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma. O aš, dar pasinaudodama proga, noriu paprašyti šiek tiek pratęsti balsavimo laiką, kol apsvarstysime likusius klausimus, kurie buvo numatyti iki balsavimo intervalo pabaigos. Prašau.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Tik pastebėsiu, kad ką tik sudarėme šioje kadencijoje pirmą laikinąją tyrimo komisiją, kuri skirta ne apkaltai ir ne imuniteto klausimams spręsti.
11.42 val.
Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2)VK, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2835(2)VK, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 14, 19, 20, 23, 25 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2836(2)VK, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 5, 13, 22, 26, 281, 29, 291, 30, 301, 302, 31, 311, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2837(2)VK, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26, 39 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2838(2)VK, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 15, 18, 21, 25, 27, 29, 33, 34, 38, 39, 43, 55, 60 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2839(2)VK, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 10 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2840VK, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2841(2)VK, Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2842(2)VK, Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 58, 62 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2843(2)VK, Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. I-270 9, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2844(2)VK, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 68 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2845(2)VK, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2846(2)VK, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 5, 25, 26, 46, 58, 76, 93 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2847(2)VK, Strateginio valdymo įstatymo Nr. XIII-3096 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2848(2)VK, Civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2849(2)VK, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2850(2)VK, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2851(2)VK, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2852(2)VK, Darbo kodekso 33, 147 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2853(2)VK (svarstymas)
O dabar tęsiame darbą. Tai yra projektų paketas, pagal mūsų darbotvarkę – 1-12 klausimas. Pirmasis paketo projektas – Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2834(2). Kaip minėjau, daug lydimųjų – net 20, bet svarstome iš karto visą paketą. Išklausysime komitetų išvadas. Pirmiausia, išklausysime R. Juškos (Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto) išvadą dėl visų projektų. Nebuvo įjungta. Atsiprašau.
R. JUŠKA (LSF). O dabar? Gerbiami kolegos, komitetas spalio 11 dieną svarstė valdysenos paketą ir mūsų, kaip pagrindinio komiteto, sprendimas dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2834(2) – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projekto antrajam variantui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui kol kas. Paskui vėl kviesime į tribūną, kai svarstysime pasiūlymus. Dabar dėl kai kurių projektų taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada turėtų būti paskelbta. Kviečiu I. Haase. Tai Civilinio kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2849(2), ir daugiau čia yra projektų: tai ir Administracinių bylų teisenos, ir Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymų projektų pataisos. Jūs turbūt atsirinksite. Kviečiame į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Jūs eilės tvarka galite.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2841. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Galiu kitą pagal eiliškumą?
PIRMININKAS. Toliau įstatymo projektas Nr. XIVP-2842. Civilinį procesą…
I. HAASE (TS-LKDF). Taip. Komitetas svarstė kitą klausimą – Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2842. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ir trečias – įstatymo projektas Nr. XIVP-2849.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Joje dalyvauti užsirašė vienas Seimo narys. Kviečiu į tribūną V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinote, yra toks posakis: velnias slypi detalėse. Taip ir šiame įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme, atsiranda tokia įdomi detalė. Anksčiau visada etatų skaičių įstaigose nustatydavo savivaldybių tarybos. Būdavo diskusijos, aptarimai, sprendimai mažinti, didinti, ką keisti. Visa tai yra iš savivaldybių tarybų atimama, jos tos teisės neturės, bet visą tą teisę perduoda administracijos direktoriui. Mieli, kaip sakant, tie, kurie dirbate, galvojate, kad tarybos priims geriausius sprendimus, to nebus. Administracijos direktorius pagal akių spalvą, priklausomumą partijai, kitiems dalykams galės nuspręsti, kokiai įstaigai ir kiek tų etatų reikia. Einame prie tos situacijos, kad gal tarybų greitai išvis nereikės, o gal išvis padarykime mažąsias karalystes. Kaip jau žinome, vadovams labai daug galių duota. Ir šiuo atveju administracijos direktoriui būtų duotos tokios galios, kad galėtų skirstyti pagal įvairius būdus, kiek tų etatų kokiai įstaigai reikia. Kaip sakant, demokratijos čia tikrai ne daugėja, o tik mažėja. Bet, vadinasi, valdančiųjų toks tikslas ir yra. Pamatysime, kuo tai baigsis.
PIRMININKAS. Ką gi, diskusiją baigėme. Dabar apsispręsime dėl pasiūlymų. Pirmiausia dėl pagrindinio projekto. Kviečiu vėl į tribūną pagrindinio komiteto įgaliotą pranešėją – komiteto pirmininką. Dėl pagrindinio Biudžetinių įstaigų įstatymo projekto 10 straipsnio yra Seimo narių A. Palionio, J. Pinskaus, M. Puidoko pasiūlymas. Kviečiu autorius pristatyti savo pasiūlymą. Kas iš autorių pristatys? J. Pinskus ar M. Puidokas? A. Palionio nematau salėje. Tai jūs susitarkite, ar J. Pinskus, ar M. Puidokas. Abu ne. Atrodo, nelabai suvokia, kokį pasiūlymą suformulavo. Tai, pirmininke, tada jūs pakomentuokite.
R. JUŠKA (LSF). Galėčiau pakomentuoti. Seimo nariai A. Palionis, J. Pinskus, M. Puidokas pasiūlė, priimant į pareigas biudžetinės įstaigos vadovą, atsisakyti penkerių metų kadencijos ir siūlė išbraukti, kad asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla įvertinta gerai arba labai gerai, į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti priimamas be konkurso.
Komiteto pozicija trumpai: komitetas svarstė, nepritarė pasiūlymui. Daugumos motyvai: daugumos regionuose veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ir šių įstaigų vadovų kadencijoms taikomos kitų įstatymų nuostatos; jei yra poreikis spręsti konkrečių biudžetinių įstaigų iššūkius, turi būti keičiami tų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Ir šis pasiūlymas, ir kitas pasiūlymas dėl įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo yra tiesiogiai susiję, tai atkreipiu dėmesį, kad, balsavus dėl šio pasiūlymo, nereikia atskirai balsuoti dėl pasiūlymo dėl 2 straipsnio pakeitimo.
PIRMININKAS. Tai iš tikrųjų, kaip komiteto pirmininkas paminėjo, mes čia iš esmės sprendžiame dėl abiejų Seimo narių pasiūlymų dėl šio projekto. Dabar motyvai dėl pasiūlymo. Nėra. Tai balsuojame. Kas pritaria Seimo narių A. Palionio, J. Pinskaus, M. Puidoko pasiūlymui?
Balsavo 94: už – tik 8, prieš – 33, susilaikė 53. Pasiūlymui nepritarta, tiksliau, abiem pasiūlymams nepritarta.
Dabar nagrinėsime Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Ir čia dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo nario D. Kreivio pataisa. Tai prašau autorių pristatyti savo pasiūlymą. Na, vėl, jeigu iniciatorius šiek tiek pasimetęs, prašysiu komiteto pirmininką.
R. JUŠKA (LSF). Pasiūlė ministras leisti valstybei ir savivaldybėms būti energijos bendrijų steigėjomis, savininkėmis ar dalininkėmis. Komitetas pritarė bendru sutarimu ir mano, kad tikslinga.
PIRMININKAS. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių, tai pritariame.
Toliau kita Seimo nario D. Kreivio pataisa dėl 3 straipsnio.
R. JUŠKA (LSF). Ministre, galiu padėti. „Atsisakyti absoliutaus draudimo perduoti viešosios įstaigos turtą jos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, drausti neatlygintinį perdavimą.“ Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Turbūt konstatuojame, kad yra dešimt Seimo narių, palaikančių galimybę svarstyti. Gal taip pat galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaravimų.
Toliau – dėl 5 straipsnio Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas. Ar ministrė norėtų pasiūlymą pristatyti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu, tai tiesiog tikiuosi, kad bus pritarta taip, kaip suderino komitetas, kad viešosios įstaigos galėtų vykdyti, ne tik viešąsias paslaugas teikti, bet taip pat turėti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu vystomus kitus projektus. Tiesiog siūloma pritarti taip, kaip pasiūlyta.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė ministrės siūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tai vėl fiksuojame, kad dešimt galimybę svarstyti palaikančių balsų yra. Galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Dar yra pasiūlymų. Tuoj surasime. Yra vėl Seimo nario D. Kreivio pasiūlymas dėl 26 straipsnio.
R. JUŠKA (LSF). Paskutinis ministro siūlymas – uždrausti galimybę energijos bendrijas pertvarkyti į bendroves. Komitetas svarstė, atsižvelgė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip, dešimt palaikančių galimybę svarstyti yra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu ir šiam pasiūlymui. Dėl kitų projektų pasiūlymų nebuvo. Dėkui komiteto pirmininkui.
R. JUŠKA (LSF). Visiems lydimiesiems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Dabar motyvai po svarstymo. Niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame visam šiam paketui po svarstymo.
Balsavo 99… Dingo skaičiai, nebespėjau paskelbti. 83 – už, prieš nėra, susilaikė 16.
11.57 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202 (pateikimas)
Iš šito bloko buvo vienas pateikimas. Prašyčiau komiteto pirmininką R. Jušką pateikti. Mes išskiriame iš paketo vieną projektą, kurio yra pateikimo stadija, jį reikia atskirai pateikti. Tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3202. Pateikimas.
R. JUŠKA (LSF). Projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą. Projekto tikslas – suderinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas ir Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2835 nuostatas.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas leidžia investuoti valstybės turtą steigiant bendrovę, taip pat valstybės ar savivaldybės įmonę pertvarkant į bendrovę, tačiau nenumato galimybės tai daryti, kai viešoji įstaiga pertvarkoma į bendrovę. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą papildžius inicijuojamo įstatymo projekto nuostatomis bus užtikrinta, kad pertvarkant viešąją įstaigą į bendrovę valstybės ir savivaldybių turto investavimas būtų vykdomas laikantis įstatyme nustatytų kriterijų ir neštų naudą valstybei ir visuomenei. Teisės departamento išvados – be pastabų. Prašyčiau svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka, kad spėtų į priėmimą kartu su valdysenos paketo projektais, jiems ką tik pritarėme.
PIRMININKAS. Niekas nenori paklausti. Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 82, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti skubai, kad projektas pasivytų kitus? Nematau prieštaraujančių, pritariame bendru sutarimu skubai.
Skiriame pagrindiniu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, natūralu, kaip ir dėl kitų. Svarstymo datą numatome lapkričio 14 dieną. Priimame bendru sutarimu.
Baigėme balsavimą per pirmą balsavimo intervalą. Dabar kitas balsavimo intervalas bus, kaip ir numatyta darbotvarkėje, 12 val. 40 min.
12.01 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 6 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3122, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3123 (pateikimo tęsinys)
Dabar nagrinėsime Pensijų kaupimo įstatymo įvairius projektus. Pirmiausia Respublikos Prezidento teikiami projektai. Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pataisos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė. Prašom.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų spalio 4 dienos dekretu esu įpareigota jums pateikti ir pristatyti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą kartu su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
Gerbiamieji, gyventojai kategoriški II pensijų pakopos atžvilgiu ir nori pokyčių. Tą matome iš tikrųjų iš „Sodros“ duomenų, kurie rodo, kad 2022–2023 metų laikotarpiu daugiau negu 62 % visų tais metais įtrauktų į pensijų kaupimą asmenų atsisako kaupti pensiją II pakopoje. Žmonių nepasitenkinimą indikuoja ir vasarą darytos reprezentatyvios gyventojų apklausos. Pensijų kaupimo sistema susiduria su visuomenės nepasitikėjimo ir žmonių lūkesčių neatitikimo iššūkiais. Mūsų įsitikinimu, privalome į tai reaguoti. Jų nesprendžiant, na, nors mažais žingsniais einant į priekį, gali iš tiesų būti pražūtinga, sistemos visi neigiami efektai tik didės ir problemos tik gilės. Būtina kuo greičiau tvarkyti II pensijų pakopą, Prezidentas yra įsitikinęs, nes ji tiesiog privalo tapti naudinga žmonėms. Matome, kad ta branda pokyčiams jau yra atėjusi.
Mes esame įsitikinę, kad būtina rasti priemonių sudaryti geresnes galimybes ir geresnes sąlygas žmonėms dalyvauti kaupiant pensijas ir siekti patenkinti dalyvių lūkesčius disponuoti pensijų sąskaitoje sukaupta suma. Pensininkų skurdo lygis iš tiesų šiandien vis dar yra mūsų įsisenėjusi problema, sprendžiame, bet tai infliacija, tai nelygybė pasiveja iš tikrųjų vis dar apie 40 %.
Sulaukus senatvės pensijos amžiaus, pensija yra pagrindinis gyventojų pajamų šaltinis ir jos dydis vis dar daug metų tik vejasi skurdo rizikos ribos dydį. Mes sakome ir Prezidentas ragina ieškoti daugiau priemonių siekiant išlaikyti papildomas galimybes kaupti pensijai kuo patrauklesnes ir labiau atitinkančias žmonių poreikį, nes turėkime omenyje, kad II pakopoje sukauptos pensijos gali padidinti būsimą pensiją netgi trečdaliu. Todėl Prezidentas šia teisėkūros iniciatyva siūlo žengti tris žingsnius link naudingesnės sistemos.
Pirma, įstatymu norima apsaugoti mūsų jaunimą ir asmenis iki 21 metų. Šiandien matome, kad tikrai yra atvejų, kai į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami jauni žmonės, kurie dar mokosi, studijuoja. 18–20 metų jaunuoliai neturi daug žinių apie pensijų kaupimą. Lietuvoje apskritai yra finansinio raštingumo problemų. Prezidentas siūlo taikyti apsaugą jiems ir automatiniu būdu į sistemą įtraukti būtent nuo 21 metų. Kad jauni žmonės iki 21 metų nebūtų įtraukiami.
Antra, ką siūlo Prezidentas, tvarkyti labai svarbų momentą, tai yra sudaryti galimybę žmonėms labai reflektyviai ir sąmoningai reaguoti į įtraukimo faktą. Visuomenėje girdime tikrai didelį nepasitenkinimą dėl pernelyg griežto ir žmonių lūkesčius neatitinkančio automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą. Prezidento nuomone, reikia gerinti žmonių informuotumą ir sistemos dalyvių komunikaciją, taip pat suteikti daugiau laisvės ir laiko patiems žmonėms sąmoningai apsispręsti.
Asmenys dažnai praleidžia informacinius pranešimus apie įtraukimą, apskritai sužino, kad jie yra įtraukti, tiktai gavę sumažėjusį darbo užmokestį, nuo kurio pradėtos skaičiuoti 3 % pensijų įmokos. Todėl Prezidentas siūlo suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti kaupimą po 3 mėnesių, tai yra gavus du darbo užmokesčius, kai buvo pradėtos skaičiuoti jų pensijų įmokos.
Be to, siekiama nustatyti pareigą „Sodrai“ gauti patvirtinimą iš įtraukiamo į pensijų kaupimą asmens, kad jis gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą. Dabar vyksta atvirkščiai, žmonės turi įrodinėti.
Ir trečia, skatinti dalyvauti pensijų kaupime. Būtina didinti žmonių pasitikėjimą pačia sistema. Sugrąžinti žmonėms tikėjimą, kad tai yra jų lėšos, jų turtas, o ne kažkur nusavinti, užrakinti pinigai, kuriais negali pasinaudoti netgi nelaimės atveju.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, galimybė atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis išmokomis, kai kaupiantysis susiduria su reikšminga finansine krize, suserga kritine liga ar esant kitoms reikšmingoms gyvenimo aplinkybėms, yra veiksnys, kuris skatina tą patrauklumą ir skatina gyventojus dalyvauti pensijų kaupime sąmoningai suprantant, kad tai yra svarbi pensijų sistemos dalis. Todėl įvertinęs įvairias užsienio praktikas Prezidentas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę negu 25 % jų pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dydžio išmoką.
2023 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais „Baltijos tyrimai“ darė reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tos apklausos duomenimis, 80 % apklaustųjų, vyresnių nei 18 metų, pritaria šiam pasiūlymui ir mano, kad tai būtų gera priemonė.
Gerbiamieji, šalies vadovo vardu kviečiu jus pritarti po pateikimo šiems įstatymų projektams ir uždegti žalią šviesą svarstymo pradžiai. Šalies vadovas tikisi, kad konstruktyvios diskusijos in corpore mus visus nuves prie gerų sprendimų. Galėsime visas iniciatyvas svarstyti ir priimti sprendimus dėl sistemos pokyčių, kurie reikalingi mūsų žmonėms. Delsti iš principo ir laukti nėra ko ir pagrindų tam nėra. Nesivadovaukime baime, kad sužlugdysime sistemą, susitelkime į kūrimą, nes, Prezidento įsitikinimu, mes turime galvoti apie žmones, o ne apie fondus. Labai ačiū, lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Klausiančiųjų būrys nemažas. Pirmoji klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Jūs labai gerai pasakėte, kad sulaukus pensinio amžiaus pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, būtent pragyvenimo šaltinis. II pakopa įvairiose Vakarų šalyse yra ta priemonė, kuri užtikrina orią pensiją senatvėje. Kitose šalyse mokama ne 3 %, net iki 25 % į II pakopą, ir tai yra privaloma mokėti.
Dabar jūsų siūlymas leisti išsiimti primena jau nebe pensiją, bet kažkokią taupomąją kasą, kur tu gali lyg ir nešti nešti pinigus ir išsiimti. Bet taupyti turime visai kitus instrumentus. Tam yra ir III pakopa, tam yra indėliai, tam yra akcijų indeksai ir panašios kitos priemonės. Tai mano klausimas ir būtų, ar tikrai tikslinga leisti išsiimti, ar neturėtume judėti kaip tik priešinga kryptimi, tai yra stipri, didinti, ieškoti būdų, kaip įnešti dar didesnes lėšas, kad tos išmokos, anuitetai būtų tokio dydžio, kurie užtikrintų pasitikėjimą pensija ir neatrodytų juokingi, kaip yra dabar dėl labai mažų įnešamų, na, pajamų, mažo procento.
O kitas klausimas yra toks. Jūs paminėjote, kad žmonės dabar lyg ir galvoja, kad jų lėšos ir turtas yra nusavinami, pinigai, kurių negali išsiimti nelaimės atveju. Tai lygiai taip pat peršasi iškart klausimas, o pensija, kurią mes mokame, valstybinė pensija, žymiai didesnius pinigus, argi tai irgi yra nusavinami pinigai, kurių žmonės negali pasiimti? Kažkaip logikos čia pasigedau.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Pabandysiu atsakyti suprasdama, kokia jūsų pagrindinė mintis. Pagrindo manyti, kad esame toje stadijoje, kad reikia didinti įmokas ir kad reikia griežtinti sistemą, nėra. Mūsų įsitikinimu ir Prezidento įsitikinimu, mes turime šitą sistemą padaryti patrauklesnę, o, kaip minėjau, EBPO, ekspertai pabrėžia, kad būtent išsiėmimas yra tas veiksnys, kuris didina patrauklumą. Kai sistema yra patraukli, tada pasitikėjimas yra didesnis ir stabilizavus pasitikėjimą ateityje tikrai galima svarstyti dėl kitų žingsnių, kurie didintų II pensijų pakopos aprėptį ir apimtį. Bet dabar mūsų pagrindinė užduotis iš tikrųjų reabilituoti šitą sistemą, kuri, nieko nedarant, gali iš tikrųjų nueiti visiškai priešinga kryptimi ir gali ištikti mus ir estiškas variantas. Klausimas, ar Lietuva ir žmonės to nori, ar tai yra pats geriausias būdas?
Kalbant apie išsiėmimą. Taip, tai yra pačiame įstatyme, Pensijų kaupimo įstatyme, yra išdėstytos nuostatos dėl to, kad tai yra žmogaus turtas būtent pensijų fondai. Tiek 3 straipsnio 3 dalis, tiek 11 straipsnio 1 dalis ir kitos sako, kad tai yra turtas ir tai yra žmogaus nuosavybė, todėl jis gali. Ir būtent įstatymo leidėjo apsisprendimo klausimas, kaip jis traktuoja ir kaip jis leidžia tuo turtu disponuoti tam, kad būtų siekiama aukštesnių tikslų, šiuo atveju būtent sistemos patrauklumo.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji patarėja, prašom pasakyti pirmiausia, kodėl pasirinkote 25 %, tarkime, sakysime, galbūt 50 %, gal 20 %. Kodėl tas toks skaičius? Mane tai suintrigavo. Ir jūs dedate akcentą į žmogaus turtą. Jo turtas, aš suprantu, tai, kiek jis savo sumokėjo. Kol kas dar prisideda valstybė. Ar nemanote, jeigu jis pasiima anksčiau, taip, kaip yra kitose šalyse, jos yra apmokestinamos kažkokia dalimi. Kaip jūs tai galvojate spręsti?
Dėl kitos dalies, sakysime, kur jūs kalbate apie įtraukimą ir panašiai, aš iš tikrųjų pritariu. Mano du tokie klausimai. Ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. 25 % pasirinktą dydį mes remiame dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, tai yra išanalizavę šalių praktiką matome, kad šis dydis yra taikomas, kai mes kalbame apie išsiėmimą vienu arba kitu būdu. Antras dalykas, tai yra efektyvus dydis, kuris užtikrina ir jaučiamą, apčiuopiamą dydį žmogui, jeigu jam reikia išsiimti. Kitas dalykas, mes vis tiek 75 % tvariai paliekame kaupimo sistemoje, kuri leidžia toliau didinti žmogaus turtą pensijų pakopoje. Todėl šitas dydis yra tikrai racionaliai pasvertas, paremtas būtent užsienio šalių praktika ir to dydžio efektyvumu tiek žmogaus požiūriu, tiek tolesnio kaupimo požiūriu. Esame įsitikinę, kad tas ketvirtadalis tikrai daugeliui žmonių, turint omenyje vidutinius dydžius, ateityje sukauptų lėšų sumą, leistų iš tikrųjų pagelbėti sau, kai yra krizinė situacija.
Dėl apmokestinimo. Prezidentas kartu teikia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas ir siūlo tos dalies, kurią žmogus išsiima, neapmokestinti, nes tai yra žmogaus, kaip ir minėjau, turtas ir nuosavybė, plius tai yra tam tikra dalis, mažoji dalis, vienas ketvirtadalis. Tikrai tos diskusijos dėl apmokestinimo būtų validžios, jeigu mes kalbėtume apie visos sumos išsiėmimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamoji pranešėja, pamename, kaip šių metų vasarą artėjo diena, birželio 30-oji, kai Lietuvos dirbantys žmonės privalėjo pasirinkti, ar lieka „Sodroje“, ar pradeda kaupti II pensijų pakopoje. Viešojoje erdvėje buvo įnirtingai diskutuojama apie II pensijų pakopos veiksmingumą ir naudos variantų lyginimas pasilikus tik „Sodroje“. Iš viso to paaiškėjo, kad vienareikšmiško atsakymo nėra.
Dabar per jūsų įstatymo projekto pristatymą teigiama, kad siekiama didinti socialinį teisingumą ir skatinti žmones kaupti pensijai II pakopos pensijų fonduose. Tai, kad siūlote esant tam tikroms sąlygoms leisti dalį išsiimti, nėra blogai. Tačiau dar kyla natūralus klausimas, ar tikrai yra paskaičiuota neabejotina II pakopos nauda, jeigu jau mes skatiname Lietuvos žmones kaupti II pensijų pakopoje, ir kokie tie skaičiavimai? Ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų II pensijų pakopa gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus pensijos, tai yra gali sugeneruoti iki trečdalio didesnes pensijas. Prezidento įsitikinimu, būtent tą ir reikia daryti, tai yra siekti, kad žmonės kauptų ir tokiu būdu prisidėtų. Turėkime omenyje, kad 2023 metais, jau ne vienus metus, netgi esant papildomam pensijų indeksavimui, prognozuojamos pensijos pakeitimo norma bus 48,8 %. Be jokios abejonės, mūsų valstybės, pažangios valstybės, tikslas turėtų būti apie 70 %. Mūsų įsitikinimu, II pensijų pakopa, esant tai sąlygai, kad ji yra patraukli, kad žmonės dalyvauja, noriai kaupia, yra motyvuoti, su jais elgiamasi sąžiningai, gali pasitarnauti didesnei pakeitimo normai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nereplikuokime iš vietos. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, na, iš tiesų turbūt nestabilumas taip pat duoda savo neigiamą tokį efektą, kuomet žmonės pradeda nepasitikėti sistema. Ir ne tik jos netobulumai, bet ir dažni keitimai sukelia tam tikrų abejonių. Bet aš norėčiau paklausti, ar neprognozavote, kokia situacija vis dėlto susidarys, tarkime, ar buvo daromos kokios nors apklausos, kiek žmonių vis dėlto pasistengs atsiimti? Sąlygas sukurti sau nėra sudėtinga, bet kiek žmonių atsiimtų iš karto, ar didelis skaičius, ar ne? Ko gero, gali būti ir didelis.
Ir antras dalykas, vis dėlto per kiek laiko tie išmokėjimai bus? Savaime suprantama, turbūt tie pinigai guli ne stalčiukuose, jie yra investuoti, tai iš tikrųjų koks mechanizmas, jeigu žmonės greitai norės išsiimti, ir kaip išgryninti tas investuotas lėšas? Ar tai nesukels tam tikrų pasekmių toms bendrovėms, kurios šiuo metu yra investavusios, tas pinigų pats išėmimas? Ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Niekas negali tiksliai suskaičiuoti, kiek žmonių išsiims lėšas, bet mes esame įsitikinę ir tikime žmonėmis, kad jie tai darys racionaliai. Todėl irgi tikimės, kad šita priemonė paskatins ir pačius fondus dirbti aktyviau su žmonėmis, nebūti pasyvius, kalbėtis su jais, įtikinti, vykdyti tam tikrą finansinį raštingumą, konsultuoti aktyviau, kad padėtų žmonėms suprasti, kada jiems yra tikslinga išsiimti, ar jiems dar reikia palaukti, ir taip toliau. Prezidentas pasitiki žmonių racionalumu. Lietuviai iš principo yra linkę su savo pinigais elgtis protingai ir tikrai įvertinti, ar jam apsimoka, ar neapsimoka išsiimti.
Be jokios abejonės, fondams po šito įstatymo įgyvendinimo reiktų tikrai įsivertinti. Turėkime omenyje, kad dabar fonduose yra virš 6 mlrd. eurų, dėl to Prezidentas ir siūlo 25 %. Būtent toks dydis leistų išlaikyti situaciją stabilią ir nepakenktų nei sistemai, nei žmonėms, nei fondams.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Jūs aiškinamajame rašte apeliuojate į pensinio amžiaus žmonių skurdo problemą, kuri iš tikrųjų yra didelė, reikšminga, bet, sakykite, kaip šis pasiūlymas dera su skurdo mažinimu pensiniame amžiuje? Kaip tik, atrodo, kai bus išsiimta vienkartinėmis išmokomis, tos išmokamos papildomos pensijos dalys bus mažesnės ir skurdo lygis dar labiau tiktai didės. Arba kai žmonės neįgis anuitetų ir vėl galės pasirinkti kaip vienkartinę išmoką, ir vėl neįgis tos tokios periodinės išmokos teisės, ir nemažins skurdo problemos.
Antra klausimo dalis. Irgi labai norėčiau sureaguoti. Jūs labai pabrėžiate apklausų ir visuomenės nuomonės svarbą ir aiškinamajame rašte vieną nurodote – LRT užsakymu, devyni iš dešimties norėtų pokyčių. Minite ir kitą apklausą, kuri atlikta rugpjūčio mėnesį (tik nenurodote užsakovo), kuri tarsi apeliuoja į jūsų projektą. Gal galite pasakyti, kas buvo tos apklausos užsakovas ir kiek ta apklausa kainavo?
I. SEGALOVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Loginė grandinėlė yra tokia: sistemos patrauklumas lemia dalyvavimą ir motyvaciją dalyvauti pensijų sistemoje ir kaupti sau papildomai, o tai lemia būtent ir geresnę pakeitimo normą. Visa logika yra tokia. Galime įsivaizduoti alternatyvą, kokia yra. Alternatyva yra ta, kad mes toliau laikome nieko nedarydami, bijodami, kad galbūt kažkas užgrius, sugrius, bet politiniai procesai ypač rudenį gali tikrai dar labiau išsiūbuoti šitą visą sistemą, nes žmonių nepasitenkinimas tikrai yra didelis.
Kalbant apie apklausas, taip, jos visada yra svarbios, todėl, ypač kai kalbame apie reprezentatyvias apklausas, Prezidentas visada įsiklauso į žmonių nuomonę. Kas yra svarbu dirbant regionuose, iš esmės nė vienas apsilankymas neapsieina be klausimų, susijusių su II pensijų pakopos pokyčiais. Minėta apklausa buvo daryta prezidentūros užsakymu kaip būtent viešosios konsultacijos objektas. Kiek ji kainavo, negaliu pasakyti. Galėsime pasakyti atskirai.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai dėl projekto dabar. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento iniciatyva parengtas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas, mano supratimu, yra svarbus žingsnis šios sistemos tobulinimo, didesnio lankstumo suteikimo link. Tai sakau įvertindamas tai, kokie yra žmonių lūkesčiai, nusiskundimai, kuriuos jie dėsto savo laiškuose arba susitikimuose su rinkėjais rinkimų apygardoje.
Paryškinsiu tas naujas nuostatas. Pirmiausia įvardinčiau siūlomą labai vertingą nuostatą – galimybę pensijos kaupimo dalyviui, esant reikalui, gauti vienkartinę išmoką iki ketvirtadalio sukauptos pensijos sumos. Kad suaktyvintų dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje, logiškas siūlymas yra suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims, jiems pageidaujant, atsisakyti dalyvauti pensijos kaupime. Be to, projekte išsaugoma teisė pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir esant pageidavimui sugrįžti į šią sistemą. Palaikau šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. K. Adomaitis pasisakys, kodėl nepalaiko pasiūlymo.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos laukia demografinė duobė. Iki šiol mes gyvenome iš demografinių dividendų, „Sodros“ pensijos auga, dirbančiųjų skaičius irgi sparčiai auga, dėl to mes galėjome didinti pensijas iš „Sodros“ biudžeto. Tačiau jau labai greitai, jau artimiausiuose 2025 metų biudžeto projektuose numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius mažės, vadinasi, nebus įmanoma taip didinti pensijų iš „Sodros“, pensijos II pakopos fonduose bus pagrindinis žmonių, išėjusių į pensiją, pajamų šaltinis. Jeigu mes šias pajamas paimsime iš anksto, mes neturėsime kaip užtikrinti žmonėms jų pajamų, sulaukus pensinio amžiaus.
Antras dalykas. Šiame siūlyme absoliučiai nėra jokio kriterijaus, kada ir kam leidžiama pasiimti tas lėšas. Kaip teisingai spaudoje parašyta, galima bus pasiimti 1 tūkst. eurų, tai yra tiek, kiek vidutiniškai dabar esame sukaupę, ir vieną kartą nusipirkti šaldytuvą.
Trečias dalykas. Šis pasiūlymas apskritai sugriauna anuitetų išmokėjimo sistemą. Šiandien „Sodros“ anuitetų fondas gauna pajamas iš II pakopos pensijų fondų, kai žmogus jau išeina į pensiją. „Sodros“ anuitetų fondas maksimaliai investuoja šias lėšas, gauna iš to didelę grąžą, maksimaliai indeksuoja išmokamus anuitetus, jis dar gali juos pakankamai pakelti. Jei šiuo siūlymu mes leidžiame žmonėms iš anksto pasiimti sukauptas lėšas, griūna visa anuitetų investavimo strategija, griūna visas planas, kaip indeksuoti anuitetus, kaip užauginti tas žmonių pajamas.
Gerbiamieji, tikrai siūlau nepalaikyti šio siūlymo. Tai nėra būdas didinti pasitikėjimą, tai būdas staigiai sugriauti mūsų sunkiai kuriamą II pensijų pakopos fondų sistemą.
PIRMININKAS. Dėkui, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
12.27 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3029, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3030 (pateikimo tęsinys)
Dabar kitas klausimų blokas, tai yra darbotvarkės 1-15.1, 1-15.2 klausimai – projektas Nr. XIVP-3029 ir projektas Nr. XIVP-3030. Pensijų kaupimo įstatymo pataisos ir Pelno mokesčio įstatymo pataisos. Pranešėjas – Seimo narys J. Varkalys. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, turbūt niekas šiandien neabejoja tuo, kad II pakopos pensijų kaupimo fondai atlieka tam tikrą savo paskirtį, idėja yra puiki, gera, pats principas yra geras. Atsižvelgiant į tai, kad pensijos Lietuvoje yra labai nedidelės, mažos, pakeitimo norma yra truputį didesnė negu 40 %, viena mažiausių Europos šalyse, mūsų gyventojų, mūsų visų žmonių pensijos yra gana mažos, II pakopos pensijų kaupimas prisidedant valstybei iš tikrųjų yra sveikintinas ir teisingas. 2019 metais keitėsi II pakopos pensijų kaupimo taisyklės. Daugelis pensiją kaupiančiųjų, jų dabar yra apie 1,4 mln., ne visi sugebėjo perskaityti ir įsigilinti į tai, kas keičiasi pensijų kaupime. Todėl šiandien yra iškilusi problema, kad atsiradus tam tikram nedideliam poreikiui, kai žmogus turi spręsti savo kritinės ligos atvejus, arba, pavyzdžiui, mes kaip valstybė mažai prisidedame prie jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimo, dažnai galėtų prisidėti pensinio amžiaus žmonės. Tie, kurie padėtų savo vaikams įsigyti pirmąjį būstą ir suteiktų galimybę bent kiek prisidėti prie jos.
Atsižvelgiant į didžiosios dalies pensijų fondų kaupime dalyvaujančių Lietuvos žmonių valią, siūlau keisti Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsnius. 5 straipsnio pakeitimo esmė – suteikti teisę pensijų kaupimo fondo dalyviui pasiimti vienkartinę, pabrėžiu, vienkartinę išmoką, kurios vertė būtų 10 tūkst. 807 eurai. Šiuo metu tokia galimybė yra taip pat, čia nieko naujo neatrandame, tik tiek, kad šiuo metu gali išsiimti 5 tūkst. 403 eurus. Kadangi infliacija yra didelė ir indeksavimas yra gana nedidelis, mažas, todėl siūlau šią sumą padidinti iki 10 tūkst. eurų. Pagal šį pakeitimą tokią 10 tūkst. 807 eurų išmoką galėtų gauti ir pensinio, ir priešpensinio amžiaus asmenys. Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. Lietuvos gyventojų. Jeigu skaičiuotume, darytume prielaidą, kad, išsiimant po 10 tūkst. eurų, iš pensijų fondų būtų paimta 1,4 mlrd. eurų, tai tikėtina, kad tuo pasinaudotų tiktai 50 % visų pensijos dalyvių, taigi ta suma būtų ženkliai mažesnė. Šiuo metu pensijų kaupimo fonde sukaupta apie 6,5 mlrd. eurų turto, tai tikrai nedarytų didelės įtakos, jeigu taip atsitiktų ir vienu metu būtų paimta 70 mln. eurų.
Ką siūlau dėl lydimojo įstatymo? Lydimajame įstatyme siūlau įtraukti į II pensijų pakopos veiklą verslą ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis, kad verslas galėtų prisidėti prie jo iki 3 % nuo darbuotojo atlyginimo, uždirbto toje įmonėje, kiekvieną mėnesį. Žinoma, tie 3 %, tos išlaidos, kurios sudarytų apie 30–40 eurų per mėnesį, nebūtų apmokestintos pelno mokesčiu. Todėl yra siūloma Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies ir 14 punkto pensijų įmokas darbuotojų naudai… 2 straipsnį papildyti 32 punktu. Taigi galima manyti, kad jeigu iš 3 %… iš 1,5 % prisidėjimo kas metus valstybė skyrė apie 230 mln. eurų, tai iš 3 % susidarytų dvigubai daugiau. Bet manykime, kad tik ketvirtis darbdavių ir darbuotojų pasinaudotų tuo dalyku, tai, matyt, ta sukaupta suma būtų apie 100 mln. eurų. Tai 70 mln. eurų išmokėtų pagal pirmąjį įstatymo pakeitimą ir 100 mln. eurų – pagal Pelno įstatymo pakeitimą. Tai niekaip nepakeistų bendrojo balanso ir iš tikrųjų būtų gera paspirtis ir paskata, tai reabilituotų ir galbūt šiek tiek padarytų patrauklesnį II pakopos pensijų kaupimo fondą. Tai tiek pristatymo būtų. Noriu prašyti palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, dabar 10 tūkst. 800 eurų atrodo nemaži pinigai, dabar, šiandien. Ar nemanote, kad reikėjo galvoti apie tai, kad būtų indeksuojama ta suma dėl infliacijos, atitinkamai ten įvedus kokį nors koeficientą ar skaičiavimo formulę? Prisimename, kai buvo numatyti tie 4 tūkst., tai yra 5 tūkst., bet pamatėme, kad tai yra neadekvatu ir tai yra indeksuojama, ir priėmėme. Ar jūs čia negalvojote taip padaryti? Iš tikrųjų tai sveikinu dėl to, kad jeigu įtrauktume, profesiniai fondai prasidėtų ir tada mes galėtume eiti prie kitos įstatymo pataisos. Ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju už klausimą, gerbiama kolege. Taip, tą būtų galima padaryti. Manau, kad svarstymo metu komitete galima bus dar papildyti įvairiais niuansais, taip pat ir tuo dėl indeksavimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Jonai, kodėl nepalaikysiu šito projekto, aš jau išsakiau dėl ankstesnio projekto – manau, kad daugelis argumentų dėl išankstinio atsiėmimo yra labai panašūs. Bet aš manau, kad vienas iš jūsų siūlymų yra labai taiklus, tai yra dėl darbdavio skatinimo prisidėti prie II pakopos pensijų fondo. Ar negalvojate, kad reikėtų ne tik paskatinti darbdavius prisidėti, bet gal apskritai reikėtų atsisakyti darbuotojo įmokų, o padaryti privalomas darbdavio įmokas? Tada mes gal kaip ir išspręstume tokią aštrią diskusiją, kad žmonės nori, kaip sakyti, savintis tą pensijų fondą anksčiau laiko ir panašiai.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju jums už klausimą. Yra minčių apie tai, kad valstybinė dalis turėtų mažėti, o verslas turėtų prisidėti daugiau ir daugiau. Bet, sakykime, dėl to, kad būtų prievolė verslui prisidėti, gal abejočiau truputėlį. Kad verslas su darbuotojais, darbdavys su darbuotojais galėtų sudaryti papildomą susitarimą ir mokėti, tai tikrai palaikyčiau, ir kad ta valstybinė dalis vis mažėtų, o privati didėtų. Čia pereitume, ir gerbiama Laima, žinau, turi pasiūlymą, kad pereitume prie profesinio pensijų fondo.
PIRMININKAS. A. Dumbrava klausia.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Kolega, tikrai noriu padėkoti už jūsų siūlymą. Prezidentūros siūlymas, jūsų siūlymas. Manykime, kad ledai truputį prasilauš į vieną ar į kitą pusę. Aišku, reikėtų pritarti ir Prezidento, ir jūsų siūlymui. Tačiau mes girdime iš kolegų ir šiandien, kad sugrius sistema, žmonės nesupras. Bet man atrodo, jeigu žmonės būtų žinoję, kad mes taip keisime tą sistemą, gal būtų išvis neprasidėję su ja, nes tiek daug painiavos, tokio nelaisvumo jie tikrai nesitikėjo. Tai vis dėlto kaip jums atrodo, ar čia tikrai bus jau labai blogai? Gal čia tiktai bus blogai tiems kaupimo fondams, kurie privatūs yra? Ar čia tikrai bus labai blogai žmonėms, kad mes jiems nors dalį galėtume išmokėti pinigų, esant tikrai kokiai nors ekstremaliai situacijai? Labai ačiū.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad iš 1,4 mln. žmonių, kurie kaupia II pakopos pensijų fonduose (jiems pateikti pasiūlymai dalyvauti kas treji metai turbūt iki 40-ies), šią informaciją perskaito tiktai apie 30 % visų galimų klientų – tik trečdalis. Ir kas įvyko 2019 metais, kai mes padarėme pakeitimus? Be abejo, irgi tie 30 % buvo, perskaitė tik 30 %, todėl žmonės tiesiog patikėjo tuo, ką mes priėmėme, arba nepastebėjo, neskaitė ir automatiškai įsitraukė į pensijų kaupimą. Manau, kad dėl tos priežasties čia ir yra siūlomas būtent tas dalykas – leisti didesnes išmokas, kad nors kiek padarytume II pakopos pensijų kaupimo fondą patrauklesnį. Tai būtų gera paspirtis ir žmonėms, ir visiems kitiems. Manau, kad tai atitinka mūsų gyventojų, kaupiančių II pakopos pensijas, lūkesčius.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas klausia.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Varkalių Jonai, ir Prezidento, ir jūsų pasiūlymai yra kažkokie diktatoriški siūlymai. Prievarta diktuojate, ką žmogui daryti. Jūs, kaip liberalas agrarijus, siūlote šiuos pasiūlymus, kažkaip keista man.
Antra, pensijų kaupimo fondas jus labai domina kažkodėl diktatoriškai, kaip ir Prezidentą. Darbdavys atlyginimu prisideda prie darbuotojų gerbūvio, o darbuotojas kur nori, ten ir deda finansus – ar perka alkoholį su akcizu ir paremia valstybę, ar vėl kitaip sutaupo. Kodėl jūs, kaip liberalas agrarijus, nueinate prie tokių diktatoriškų siūlymų ir metodų?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Valdemarai. Aš, kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, sakau apie tai, kada tai būtų savanoriškas darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Jeigu jie sutars, pasirašys tam tikrą sutartį, tai įvyks. Jeigu nebus tos sutarties ir sutarimo, savanoriško apsisprendimo, tai tada to ir nebus. Mano atsakymas toks. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G. Kindurys užsirašė dėl kito projekto, bet galės čia paklausti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, ko gero, kiekvienas pensijos kaupėjas norėtų turėti tokią teisę ir laisvę nusiimti kiek nors sukauptų lėšų. Aš norėjau pasiklausti jūsų, kas čia dažnai yra klausiama, apie rizikas ir tikimybes, ar manote, kad 10 tūkst. yra ta suma, kuri turėtų riziką sugriauti bendrą pensijų fondų tvarką, ir apie tikimybę verslininkams, kiek tai būtų, na, aš suprantu, tie 3 % nėra privalomi jūsų projekte, kiek tai būtų verslo subjektų, kurie tokią paskatą padarytų, ir kodėl jie ją darytų?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Gintautai, už klausimą. Aš jau turbūt minėjau, kad jeigu darytume prielaidą, kad tik 50 % kaupime dalyvaujančių žmonių išsiimtų po tuos 10 tūkst., tai būtų 70 mln. Jeigu darytume prielaidą, kad ketvirtadalis savanoriškų sutarčių darbdavių ir darbuotojų būtų pasirašyta, tai pagal tai, kiek skyrė valstybė – 1,5 %, čia būtų 3 % ir tik ketvirtadalis dalyvautų tame susitarime, tada būtų apie 100 mln. Man atrodo, čia kaip tik sudėjus abu įstatymų pakeitimus būtų pliusas ir II pakopos pensijų kaupimo fondai kaip tik pasipildytų dar didesne suma. Tai čia jokio pavojaus nematau.
PIRMININKAS. Klausimai baigti. Dabar motyvai dėl projektų. Niekas neužsirašė. Tai aš pastebėsiu, kad pasiekėme balsavimo intervalą ir galėsime iš karto balsuoti. Ir pastebėsiu, kad nors čia autorius teikė du projektus kaip paketą, bet projektai iš esmės yra nepriklausomi: vienas vieną dalyką sprendžia, kitas kitą, dėl to balsuosime atskirai. Kviečiu užimti vietas ir balsuosime pirmiausia dėl projekto Nr. XIVP-3029 – Pensijų kaupimo įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ar pritariame po pateikimo?
Balsavo 94: už – 69, prieš – 3, susilaikė 22. Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime bendru sutarimu taip fiksuoti? (Balsas salėje: „Galime!“) Svarstymo data būtų siūloma gruodžio 19 diena. Pritariame bendru sutarimu.
Toliau kitas projektas, kurį autorius pateikė. Pabaigsime šį paketą ir tada replikos. M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Noriu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, matyt, dėl abiejų projektų prašysime Vyriausybės išvados, tai yra suprantama.
Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3030. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po pateikimo. Čia Pelno mokesčio įstatymo projektas, kuris buvo lydimasis, bet jis yra iš esmės nepriklausomas nuo pirmojo.
Balsavo 100: už – 72, prieš – 1, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Čia pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data taip pat gruodžio 19 diena. Pritariame bendru sutarimu ir prašome Vyriausybės išvados dėl abiejų projektų.
P. Gražulis nesutinka. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Nesutinku dėl Vyriausybės išvados. O matau, premjerė net pamėlusi, jau greičiausiai vėl lėkštės duš Vyriausybėje po šito Seimo sprendimo. Net pabučiavo mane nuotoliniu būdu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Na, P. Gražulis jau čia negali neparodyti dėmesio konservatorių atstovams. Prie to esame pripratę. Bet jeigu yra kokių nors abejonių, kviečiu balsuoti, kad būtų gauta Vyriausybės išvada dėl abiejų šių projektų. (Balsai salėje)
Už – 69, prieš – 21, susilaikė 13. Vyriausybės išvados yra prašoma.
Premjere, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kad čia būtų aišku, dėl ko aš esu pamėlusi. Man atrodo, kad Seimo mada draskyti paketus. Kai vieną įstatymą svarsto komitetai vienaip, o kitą įstatymą kitaip, tikrai labai keistai atrodo. Jau reikėtų kažkaip paketą kartu svarstyti, tiems patiems komitetams paduoti. Dabar vienas į vieną pusę, kitas į kitą pusę kryžminiu lizdiniu būdu. Nei šis, nei tas. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kad pelno mokesčio projektus visada Biudžeto finansų komitetas svarsto, o pensijų – visada Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Paketas čia yra sąlyginai, nes projektai savo turiniu yra nelabai susieti. Tiesiog mes per klaidą iš esmės įrašėme kaip paketą. Jie galėjo eiti atskirai. Bet viskas yra išspręsta ir tikiuosi, kad komitetai bendradarbiaus ir čia viską suderintai svarstys.
J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Replika. Sako, jeigu paketas blogai supakuotas, jį reikia išpakuoti ir iš naujo supakuoti, ir viskas.
PIRMININKAS. Gal nebetęskime čia tų paketų analizių.
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3273 (pateikimas)
Dabar aš suteikčiau žodį Seimo Pirmininkei, ji pristatys Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ projektą Nr. XIVP-3273. Pateikimas. Kiti pensijų kaupimo projektai bus pateikti šioje dalyje. Pratęsime posėdį. Viskas gerai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Konstitucijos 67 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Seimas skiria Respublikos Prezidento rinkimus. Pagal Konstitucijos 80 straipsnį Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus 2 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Šiuo metu pareigas einantis Respublikos Prezidentas G. Nausėda prisiekė ir visus Prezidento įgaliojimus įgijo 2019 m. liepos 12 d. Vadinasi, eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai turi būti vykdomi būtent 2024 m. gegužės 12 d. Kviečiu palaikyti šį projektą. Jei turite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai pageidauja klausti. Pirmasis – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Seimo Pirmininke, aš norėjau tik paklausti apie šiandieninį rytinį atvejį, kai sudaroma komisija, kuri pakenks G. Nausėdos rinkimų kampanijai, ir jau numatoma, kas bus komisijos pirmininkas. Ar tai susiję dalykai, ar ne? Ar čia viską iš eigos taip sudėliojo? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kas sudėliojo? Likimas. Žiūrėkite, gerbiamas kolega, V. Bakas buvo vienas iš iniciatorių, todėl jis ir buvo paminėtas. Siūlau iš to jokių konspiracijos teorijų nedaryti. Seimas apsisprendė sukurti tokią komisiją. Komisija panagrinės numatytus klausimus. Galų gale Seimas dėl visko ir apsispręs. Manau, kiekvienas dirbkime savo darbą ir nekurkime kažkokių magiškų istorijų.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pranešėja, Prezidentas jau taip blogai dirba, net sudarinėjate apkaltos komisijas, tai gal paankstinkime rinkimus nors kokiais keliais mėnesiais? Gal kokį vasarį surenkime?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Petrai Gražuli, aš ką tik perskaičiau, ką įpareigoja Seimą padaryti Konstitucija, kokia yra vienintelė įmanoma data, ir apkaltos komisijų niekas nesudarinėja. Tai tiek.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, mano klausimas taip pat bus susijęs su šia šiandienos komisija, kurią sudarė Seimas. Galimai tyrimo komisija gali virsti ir apkalta. Ar jūs nemanote, kad jūs šį įstatymo projektą, teisės aktą, pristatote pavėluotai, nes jau rinkimų kampanija buvo paskelbta, kai sudarėte komisiją dabar veikiančiam Prezidentui dėl buvusių Prezidento rinkimų?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, jeigu jūs turite kokių nors klausimų dėl iniciatyvos, dėl tyrimo komisijos, tai siūlau juos užduoti V. Bakui ir kitiems iniciatoriams, o aš gi teikiu nutarimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų datos. Mielai atsakysiu į klausimus dėl datos. Nemanau, kad aš vėluoju, manau, kad pačiu laiku viskas yra daroma. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl nutarimo projekto. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, visų pirma tai, kas įvyko šiandien salėje dėl tyrimo komisijos galimai neteisėtos informacijos apie asmens rinkimą ir panašiai, dar kartą atspindi, kad artėja rinkimai, ko gero, rinkimai jau šiandien prasidės, nes mes tam pritarsime. Tiktai gaila, kad kai artėja rinkimai, suaktyvėja, na, vaikų smėliadėžė ir pradedame vieni kitus įtarti, pakenkti ir panašiai. Mes turėtumėme iš tikrųjų susitelkę dirbti pačiai valstybei, Lietuvai ir vengti tokių dalykų. Akivaizdu, kad įvyko tam tikras politinis susidorojimas. Prezidento rinkimai tikrai bus nelengvi, sunkūs ir bus daug įžeidimų, kaip galima suprasti. Dėl to tenka tikrai apgailestauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir D. Kepenis prieš Prezidento rinkimų paskelbimą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Aš suprantu, kad yra Europos taisyklės, kurių visi laikosi susitarę, visos šalys, ir aš ne dėl to, kad nerengtume Prezidento rinkimų. Aš už tai, kad Prezidento rinkimai būtų vykdomi kartu su Europos Parlamento rinkimais. Taip ir rinkėjų daugiau ateitų. Aš suprantu, kad taisyklės neleidžia, bet mes turime šito siekti, nes priešingu atveju rinkėjai nebeateina ir toliau laimi viena partija, kurią visi čia puikiai žino, kad rinkėjai ateina ir stiklais sningant. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra toks dalykas, kuris dar Lietuvoje galioja, – Lietuvos Respublikos Konstitucija, kur pasakyta, kad 2 mėnesiai po Prezidento priesaikos, 2 mėnesiai atgal turi būti organizuojami rinkimai, tai yra gegužės 12 diena. Lygiai 2 mėnesiai. Tai kokią čia galime diskusiją turėti? Nebent diktatūrą jūs norite įvesti ir rinkimų nedaryti.
PIRMININKAS. Kadangi esame pasiekę balsavimo intervalą, dabar ir apsispręsime dėl šio nutarimo projekto. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 109: už – 107, prieš nėra, susilaikė 2. Kaip pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – lapkričio 7 diena. Ar R. Šarknickas turi kitokių pasiūlymų?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, neturiu. Replikuosiu gal šiek tiek kolegai A. Vyšniauskui. Iš Europos institucijų jau turime įspėjimą valdantiesiems, kai į Konstitucinį Teismą yra paskirtas politikas. Juokiasi puodas, kad katilas juodas.
PIRMININKAS. Nedaug ką bendro su šiuo projektu turi ta replika. Dabar tada bendru sutarimu fiksuojame, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis ir svarstymo data – lapkričio 7 diena.
12.54 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 6 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3122, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3123 (pateikimo tęsinys)
Na, mes taip pat praleidome, nebalsavome, nors buvo pateiktas, Respublikos Prezidento teikiamą paketą, tai Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektą. Balsuosime, ar pritariame šiems projektams po pateikimo.
Balsavo 106: už – 49, prieš – 15, susilaikė 42. Po pateikimo nepritarta. Dabar tradiciškai alternatyvus balsavimas. Kas spaudžia už, balsuoja už grąžinimą tobulinti, kas spaudžia prieš, balsuoja už atmetimą.
Už balsavo 55, prieš – 50. Taigi, projektas grąžinamas tobulinti.
Replikos po balsavimo. Kuris pirmasis? Nežinote ir patys. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kažkas sakė, kad čia ne politika, tik biznis. Visiškai akivaizdu, kad politika.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt nereikia stebėtis šiuo balsavimu. Nesvarbu, kad netgi Prezidentas teikė, tai nėra kažkoks svarus argumentas. Bet kai vienas G. Landsbergis atidirbinėja pensijų fondams, tai dar viskas aišku, nes pensijų fondai plėtojo jo verslą, sklypą už 1 eurą sutvarkė ir visa kita. Bet kai už tai balsuoja ir liberalai, ir laisviečiai, ir visi kiti, tai ką jums G. Landsbergis padarė, kad jūs už jo verslą taip gulate kryžiumi? Kas jums atsitiko? Pasakykite. O pensijų fondai labai gerą investiciją padarė G. Landsbergio verslui, žiauriai gerą.
PIRMININKAS. E. Gentvilas. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegai J. Jaručiui noriu pasakyti, parlamentas yra politinė institucija, kurioje nieko kito daugiau ir nėra, tik politika. Bet klausimą norėjau posėdžio pirmininkui pateikti. Ar tikrai yra numatyta, kad net ir Prezidento projektą pateikimo stadijoje atmetus, nepritarus, mes duodame rekomendaciją Prezidentui tobulinti ir panašiai? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Taip, nėra išimčių dėl Prezidento teikiamų projektų. Viskas bendra tvarka. L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tai noriu kreiptis į socdemus. Socdemai, tiek daug kalbate apie pensijų fondų pertvarką. Jūsų šeši balsai, kurių čia nėra, ir būtų perėjęs įstatymo projektas. Tai darbais, ne žodžiais!
PIRMININKAS. G. Paluckas, žinoma, negali.
G. PALUCKAS (LSDPF). Negaliu praleisti progos ir pasidžiaugti solidariu opozicijos indėliu į šiuos klausimus. Kai jūs, mielas kolega, pradėsite palaikyti mūsų projektus, tai gal bus kokia nors nauda iš to. Taigi, kolegos, gal pasižiūrėkite kiekvienas ir į save. (Šūksniai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Taip, replikas baigėme. Pratęsiu posėdžio laiką ir balsavimo intervalą, kol baigsime nagrinėti rytinės darbotvarkės projektus.
12.59 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3038(2) (pateikimas)
Toliau – Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3038(2). Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, tikrai yra labai nesuprantamas išvis šitas II pakopos pensijų kaupimo fondas. Žmonės įkišti į užrištą maišą ir iš to maišo išlipti niekaip negali. Vengrija, Lenkija, Estija, kitos šalys pamatė, kad tai yra tiesiog neteisingas mokestis, kad pažeidžiamos žmogaus teisės, kad pažeidžiamas laisvas kapitalo judėjimas, žmogus gali investuoti, dar prisideda valstybė, bet išeiti iš fondo, nors jis yra nuostolingas, negali. Aš klausiu liberalų, valdančiųjų, jūs man pasakykite, kodėl, pavyzdžiui, jeigu aš investuoju į kokį namą, valstybė neprideda? Į akcijas kokias nors, į vertybinius popierius? Aš irgi galiu sukaupti tikrai nemažą dalį turto pensijai. Gal parduosiu ir iš tos pensijos gyvensiu? Tai kodėl čia valstybė neprisideda? O kodėl tiktai II pakopos etape valstybė prideda? Kas čia per hibridinis toks mechanizmas? Ir žmogus, svarbiausia, negali disponuoti savo pinigais. Dabar prideda, išėjus į pensiją, po 30, po 20, girdėjau, daugiausiai gal 40 eurų. Tai čia ori pensija? Ir kai žmogus nori išeiti iš šito lažo, sukurto įstatymu, jis negali išeiti. Pinigai turi likti būtinai II pakopos fonduose, ten, kur tu padėjai. Aš manau, kad…
Mes kreipėmės į Konstitucinį Teismą, gal Konstitucinis Teismas ir pasakys, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Jeigu ne Konstitucijai, tai logikai prieštarauja. Kam naudingas toks šitas įstatymas? Žmogui? Jeigu žmogui būtų naudingas, tai jis ir taip laisva valia laikytų tuos pinigus II pakopos fonde ir niekur neišeitų. O dabar mes jį pririšame. Todėl mano siūlymas – leiskime pačiam žmogui savo pinigais disponuoti, kaip jis nori. Gal išėjęs iš tų fondų jisai galės investuoti į akcijas, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ir taip gal bus jam grąža daug didesnė negu šituose vertybiniuose popieriuose.
Kas gali pasakyti, ar tai nėra lobistinis ir galų gale net korupcinis įstatymas? Tai yra naudingiausia tiems privačių fondų turėtojams. Jiems yra didžiausia nauda. Jie už administravimą pasiima didelius mokesčius, atsakomybės jokios neturi, o žmogus niekur negali pasiimti savo pinigų. Todėl siūlau: atsipeikėkime ir leiskime disponuoti žmogui savo pinigais. Tegul kur nori, ten juos investuoja. Ir jeigu jau prisideda valstybė, tai tegul prisideda visur. Jeigu aš nupirksiu vertybinius popierius, tai tegu prideda dar kokius 2–3 % ir ten, prie vertybinių popierių, mano pajamų gavimo. Arba prie nekilnojamojo turto, čia irgi tegul kasmet prideda kokius 3 %. Kodėl pasirinkome tik šitą vienintelę šaką „vertybiniai popieriai“, tai tada prie jų kaupimo prisideda ir Vyriausybė iš biudžeto. Kas čia yra? Tai va mano siūlymas: padarykime laisvą žmogų, liberalai, ir laisvą kapitalo judėjimą, ponai liberalai ir konservatoriai (liberalkonservatoriai – teisingiau).
PIRMININKAS. Baigėte pateikimą, taip? V. Ąžuolas klausia pirmas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėjau paklausti, kaip jūs reaguojate? Šių fondų krikštatėvė yra socialdemokratė V. Blinkevičiūtė, šių fondų stogas yra konservatorius G. Landsbergis. Bet kaip jūs reaguojate, kad fondai ima mokestį netgi tada, kai pragroja žmonių kaupiamus pinigus? Tu padarai žmonėms didžiulį nuostolį, o vis tiek paimi administravimo mokestį. Ar tai yra ne pasityčiojimas?
Ir tada kitas klausimas: kaip jūs galvojate, ar geras modelis, štai, politikams pastatai švietimo įstaigą, prasuki sklypą už 1 eurą, dar kitus dalykus ir taip nusiperki korupcinį stogą? Tai kaip jūs galvojate, ar mūsų tarnybos aklos, kurčios, ar jos nieko nemato, nieko negirdi? Tai ar pas mus Lietuvoje dar veikia įstatymai, ar mes jau seniai nebe teisinė valstybė?
P. GRAŽULIS (MSNG). Žinote, jeigu kalbėsime apie generalinę prokurorę, prisiminkime, kaip ją čia mes tvirtinome Seime. Jinai pasakė: visi rezonansiniai nusikalstami klausimai bus šitos prokuratūros ištirti. Taip pat ir G. Landsbergio sklypo už 1 eurą nusipirkimas, kur kaina 1,5 mln., ir galbūt palies šituos fondus, kas su jais susiję ir kas iš to pelnosi. Bet, pasirodo, prasėdėjo kaip pelytė ketverius metus, pamatė tiktai P. Gražulį. Jėzau, Jėzau, tai vienintelis didžiausias, kaip sako, korupcinis ir baisiausias skandalas, per visus ketverius metus didžiausias darbas, padarytas šitos prokurorės. Štai, matome, kokia jinai uoli, principinga. Kiek Seimas besikreipė, valdantieji praeitą kadenciją buvo valstiečiai, vis prokurorė nedrįso nagrinėti nė vieno klausimo.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petrai, nežinau, ar jūsų verta klausti, nes…
P. GRAŽULIS (MSNG). O, Kęstutis! (Juokas salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip. Jūs pirmu sakiniu prisipažinote, kad nesuprantate II pensijų kaupimo pakopos, nesuprantate, bet daug šnekėjote, ko nesuprantate, tą siūlote panaikinti. Šiandieną dar buvo kitas jūsų sakinys. Sakėte, kad nesuprantate, kam reikalinga techninė apžiūra. Jeigu nesuprantate, reikia panaikinti. Petrai, aš žinau, kad jūs kartais nesuprantate, kam reikalingos Eismo taisyklės, imate ir sustojate, kur negalima, jas irgi būtų galima panaikinti. Ar galite pavardinti, ko dar nesuprantate?
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš nesuprantu, Kęstuti, kas tu? Komunistas, krikščionis demokratas, ateistas? Ar tu pats žinai, kokios tu esi lyties? Ar žinai, kas tu? Vyras ar moteris, ar jau nei vyras, nei moteris? Man atrodo, daugelis dabar nežino, kas yra šiame pasaulyje, kokie žmonės. Tai tu tarp jų.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas klausia.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Pensijų fondai kainuoja valstybei: 3 % – administravimas, paskui dar fondą, kaip jie sakė anksčiau, čia buvo 2 %, vadinasi, 5 %. Reikia uždirbti virš 5 %, nes jeigu tik 5 % uždirbs, tai bus nulis. Tai mažai realu, nes buvo rizikingų investicijų, tai Rusija, Ukraina, to dabar nebėra, tai nebelieka.
Gerbiamas Petrai, jūs čia turbūt nepraleidote nė vienos kadencijos Seime ir nuo pat pradžių. Jūs turite atsiminti, kas prakišo šį projektą dėl II pakopos. Valstybei jokios naudos nėra, nes privatiems bankams tokios preferencijos ir visokie vadinamieji investicijų „fondai“. Kas čia prakišo, gal jūs žinote tą korupcinį galą ar pradžią?
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, be abejonės, įtaką darė bankai, tai akivaizdu, nes tai bankams yra naudingiausia. Aš manau, jeigu Seimas turėtų politinę valią, tikrai išlaisvintų žmones, galėtų savo pinigus investuoti ten, kur nori, ar į nekilnojamąjį turtą (kalbėjau), ar į akcijas, ar į vertybinius popierius, ar dar kur nors, ar galų gale po pagalve, jei nori, tegul pasideda. Mano manymu, mano giliu įsitikinimu, tai yra korupcinis projektas. (Balsai salėje) Neatsimenu.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, jaunystėje visi darome įvairiausių klaidų, todėl linkiu jums pirmiausia visokeriopos sėkmės dėl įvairiausių jus kamuojančių klausimų, kokie jie bebūtų. Tikrai norėčiau, kad jums viskas gerai būtų gyvenime. Kol esame jauni, taip pat dažnai nesusimąstome ir apie senatvės laikotarpį, bet atėjus tai dienai, kuomet turime išmokti gyventi iš pensijos, permąstome, kad galbūt jaunystėje galėjome elgtis kitaip. Aš galiu suprasti jus, Petrai, kaip politiką, kuomet galite sau leisti ateiti ir išeiti visur, kur norite ir kada norite. Bet kodėl jūs norite atimti galimybę senjorams užtikrinti oresnę senatvę?
P. GRAŽULIS (MSNG). Ar jūs manote, kad 20–30 eurų, ką dabar moka, išėjus senatvėje į pensiją, tai yra ori pensija? O kiek dabar gauna? Jūs pasidomėkite, kiek dabar kaupia žmogus II pakopos fonduose, kiek primoka jam prie „Sodros“ mokesčio. Tai jūs nieko nežinote. Nors jaunas, bet tikrai dar galite pasitaisyti, sužinoti, išmokti.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar motyvai. G. Paluckas – už.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kartais būna, kaip pasakyti, kad ir ant sienos kabantis šautuvas iššauna, tai ir Petras kartais gerą pasiūlymą pateikia. Šiuo atveju jis yra konceptualiai grynas ir teisingas. Aš, žiūrėdamas į dešiniąją politinio spektro pusę, sakyčiau, kad kolegos liberalai tokio tiesiog norėtų ir turėtų siekti patys. Ne kokio nors kompromisinio, o žmogaus teisės apsispręsti, kaip disponuoti savo sukauptomis lėšomis. Aišku, yra ir jaunesnių kolegų konservatorių, kurie puola moralizuoti su statistika gerai nesusipažinę. Jeigu čia mes šnekame apie pensinį orumą arba finansinį orumą gyvenant pensijoje, tai pensijų fondai nežada jokios garantijos. Čia ir yra problema, kad dalyvavimas yra privalomas, poveikio priemonė yra taikoma privaloma, o garantijos dėl orumo ar išmokų dydžio niekas neteikia. Dėl šios priežasties sakyčiau, kad P. Gražulis atlieka puikų visų liberalių partijų darbą ir teikia grynąjį savo prasme projektą, kurio daugelis tiesiog nedrįso pateikti dėl man nežinomų priežasčių. Kviečiu palaikyti bent po pateikimo. Komitete išsiaiškinsite, jeigu jau nepatinka ne tokie radikalūs Prezidento pasiūlymai.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas kalbės prieš.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau sureaguoti į tai, ką čia kolegos sakė apie tai, kaip pensijų fondai atsirado Lietuvoje. Aš tikrai manau, kolegos, kad mes neturėtume ardyti to, ką sukūrė šioje valstybėje kaip tikrai labai gerą dalyką Lietuvos socialdemokratų partija ir V. Blinkevičiūtė, nes būtent visa ši pensijų fondų sistema buvo sukurta tuo metu, tais ilgais metais, kai V. Blinkevičiūtė buvo socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Būtent Socialdemokratų partija buvo ta partija, kuri kovojo už šios sistemos atsiradimą, ją įtvirtino, įteisino ir nuo to laiko ją tikrai puoselėjo. Aš manau, kad ypač visos tos jėgos, kurios yra tradicinės, kurios yra už valstybės interesą, be abejo, dešinieji, liberalai ir socialdemokratai turėtų siekti išsaugoti šią sistemą, kurią, pakartosiu, sukūrė V. Blinkevičiūtė. Aš prieš, nes norėčiau, kad šis puikus V. Blinkevičiūtės kūrinys išliktų ir toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame P. Gražulio projektui po pateikimo. (Balsai, šūksniai salėje)
Balsavo 92: už – 35, prieš – 39, susilaikė 18. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už – grąžinimas tobulinti, kas balsuoja prieš – atmetimas.
Už – 37, prieš – 56. Taigi, projektas yra atmestas.
Replikos. Pirmasis – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų džiugu, kad V. Blinkevičiūtės socialdemokratai susiprato, kokį š… įkišo su II pakopa, o konservatoriai, liberalai toliau atidirbinėja. Gražu žiūrėti.
PIRMININKAS. A. Skardžius – replika.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš ponui A. Vyšniauskui dėl tikslumo: V. Blinkevičiūtė buvo deleguota socialliberalų ministre. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas – replika.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, taip, buvo deleguota socialliberalų, kurių vienas iš lyderių tuo metu buvo, man atrodo, A. Skardžius – Seimo vicepirmininkas ir panašiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, viską išsiaiškinome dėl V. Blinkevičiūtės. Tęsiame darbą.
13.13 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3068, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3069 (pateikimo tęsinys)
Dabar kitas paketas – Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3068 ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3069.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pagrindiniame Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte kartu su frakcijos kolegomis siūlau atsisakyti valstybės prisidėjimo prie II pakopos pensijų kaupimo fondo dalyvių įmokų. Vietoj to lydimajame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlau numatyti, kad gyventojai būtų skatinami kaupti II pakopoje, siūlant neapmokestinti pajamų, pervedamų į II pakopos pensijų fondus. Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 % dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o valstybė už kiekvieną dalyvį, nepriklausomai nuo jo darbo užmokesčio, mažesnio ar didesnio, moka 1,5 % vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Šiais metais iš valstybės biudžeto į privačius II pakopos pensijų fondus bus pervesta virš 200 mln. Preliminariais skaičiavimais, ateinančiais metais bus pervesta apie 300 mln. Taigi, vien per dvejus šiuos besibaigiančius ir ateinančius metus valstybė privačioms pensijų kaupimo bendrovėms bus pervedusi daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Vėliau, ateityje augant kaupimo sistemos dalyvių skaičiui ir šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžiui, valstybė kiekvienais metais perpumpuos į šias bendroves vis daugiau ir daugiau. Šių milijonų administravimas ir pergrupavimas taip pat daromas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų.
Šių multimilijoninių sumų fone beveik groteskiškai atrodo pensijų kaupimo bendrovių idėja savo kaupimo reklamose vilioti būsimus pensininkus kaupti senatvei pagąsdinant (atsidarykite bet kurį puslapį ir rasite) juos dabartinės vidutinės šalies senatvės pensijos dydžiu, kuris šiais metais vėl bus žemiau skurdo rizikos ribos. Tokia taktika atskleidžia stulbinantį bendrovių įžūlumo ir manipuliavimo derinį. Kaupimo bendrovių logika tokia: kaupimas būtinas, nes matai, kiek mažai tepajėgia senatvės pensijos atseikėti valstybė. Valstybei atseikėjus bendrovėms kelis šimtus milijonų, vidutiniam dabartiniam pensininkui vidutiniškai telieka tenkintis tokiu apgailėtinu skaičiumi kaip 539 eurai per mėnesį, o skurdo rizikos riba šiais metais buvo 566 eurai. Kitais metais tiek vidutinė pensija, tiek skurdo rizikos riba bus šiek tiek didesnė – skurdo riba bus apie 672 eurai, o vidutinė pensija planuojama 605 eurai, tačiau prognozuojamas vidutinės pensijos atotrūkis nuo skurdo ribos ne didesnis nei šiais metais.
Mūsų pensijos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, kas trečias pensininkas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5,5 % BVP, o ES vidurkis yra 8–9 %. Turint tokią statistiką tiesiog paradoksali mūsų valstybės logika – užuot tais šimtais milijonų ištraukusi dabartinius pensininkus iš skurdo, valstybė juos atiduoda kaupimo bendrovėms, kurios vėliau, pasinaudodamos būtent tokia liūdna socialinio draudimo senatvės pensijos vidurkio statistika, bando užverbuoti naujus dalyvius kaupti pensijas. Pirmiausia bendrovės, gavusios tuos kelis šimtus milijonų, atsiseikėja dalį atlygiui, tik likusius investuoja. Investicijų sėkmė – kaip Dievas duos, o kiek Dievas duoda, rodo paprasta, žemiška statistika – investavimo rezultatai vos padengia infliacijos neigiamą įtaką kaupiamam turtui. Piliečiams tik ir lieka laikyti sukryžiavus pirštus už sėkmę, nes tik tiek realios kontrolės jie teturi kaupimo procese. Bet kokios įspūdingai atrodančios investicijų rezultatų prognozės tėra bendrovių piešiamas realybe nepagrįstas superoptimistinis miražas. Bendrovės kruopščiai puoselėja šį miražą, o valstybė kasmet rūpestingai atseikėja po kelis šimtus milijonų, neprašydama jokios atsakomybės už investavimo rezultatus – jokių klausimų, jokios kontrolės. Nė viena kaupimo bendrovė negarantuoja dalyviams jokio pelno, kaupiamos lėšos nėra niekaip apsaugotos nuo neigiamo investicinės rizikos poveikio, o pats dalyvis yra priverstas prisiimti visą atsakomybę už investavimo rezultatus, nesvarbu, teigiamus ar neigiamus.
Valstybės prisidėjimo prie kaupimo tikslas yra sudominti ir paskatinti gyventojus kaupti. Deja, statistika rodo, kad tokia paskata nėra veiksminga, neatlieka savo numatytos funkcijos ir yra be galo brangi, be to, dar ir paskatos administravimas valstybei atsieina labai brangiai.
„Sodros“ duomenimis, iš visų automatiškai pakviestų dalyvauti II pakopoje asmenų šiais metais atsisakė dalyvauti 61,34 %. Beje, jeigu didesnis skaičius įtrauktųjų būtų perskaitę „Sodros“ pranešimus arba registruotus laiškus, atsisakiusiųjų dalyvauti procentas veikiausiai būtų dar didesnis. Tokie duomenys pagrindžia, kad valstybės prisidėjimas prie įmokų neatlieka savo funkcijos – skatinti kaupti ir pensijų kaupimas II pakopoje didžiajai daliai gyventojų neatrodo patrauklus. Skatinamoji įmoka net neskatina. Užuot švaisčius milijonus eurų visų mokesčių mokėtojų lėšų, verčiau būtų atsigręžta į teisiškai įtvirtintą, tačiau visiškai faktiškai Lietuvoje neveikiančią profesinių pensijų kaupimo sistemą, apie ką kalbėjo ir kolega Jonas.
Kitų ES šalių patirtis rodo, kad darbdavių prisidėjimas prie kaupimo II pakopoje gali būti labai veiksmingas ir naudingas privačių pensijų fondų dalyviams. Valstybės kontrolė 2022 metų pensijų sistemos pokyčių vertinimo ataskaitoje pabrėžė, kad kaupti skatintų būtent aktyvesnis darbdavių įsitraukimas. Taigi, Lietuvoje valstybė prisidėdama prie kaupimo II pensijų pakopoje iškreipia situaciją, perimdama galimą darbdavio prisidėjimą. Be to, valstybės prisidėjimu yra savotiškai subsidijuojamas privatus verslas, kuris visiškai neprisiima jokios savo vykdomos investicinės veiklos rizikos ir visą ją perkelia ant dalyvio pečių. Daugelio valstybių būtent mokestinės lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata asmenims dalyvauti papildomame pensijų kaupime.
Todėl kviečiu palaikyti siūlymą palaipsniui atsisakyti valstybės įmokų į II pakopos pensijų fondus ir suteikti teisę dalyviams susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų. Pradedant nuo 2026 metų kasmet valstybės prisidėjimą siūlome mažinti 0,3 % dydžiu, kol pasibaigs, faktiškai nulis būtų 2030 metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė nemažai Seimo narių, matyt, visi nesuspės. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiama Laima, jūs taip išsamiai pristatėte visą situaciją, bet, man atrodo, jūs užsimojote naikinti labai svarbią socialinės nelygybės klausimus sprendžiančią valstybės subsidiją. Taip, jinai iš dalies skirta tam, kad būtų paskatinta kaupti, bet jinai yra labai naudinga tiems, kurie gauna mažus atlyginimus. Tai yra, pavyzdžiui, minimalų atlyginimą ir panašiai, nes valstybės įmoka į jų privatų pensijų fondą yra kur kas reikšmingesnė negu tiems, kurie gauna didelius atlyginimus. Kai mes pereiname prie II pakopos fondų ir kai jie tampa vis labiau svarbesni… tuomet mes gausime tokią situaciją, kad tie, kurie gaudavo didelius atlyginimus, daugiausiai ir sutaupys. Tai šita valstybės subsidija, pagalba, parama yra naudinga būtent gaunantiems mažus atlyginimus. Tai užtikrina, kad ir jie sukaups pakankamą pensiją II pakopos fonde. Jeigu mes palyginsime, tai dabartinėje „Sodros“ sistemoje tos išmokos turi „Sodros“ pensijos lubas ir yra tam tikras nelygybės klausimas sprendžiamas. O II pakopos pensijų fonduose būtent šita valstybinė dalis ir sprendžia nelygybės dalį.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Jeigu tai būtų didelė paskata, kaip jūs sakote, tai mes neturėtume tokių skaičių, kuriuos aš paminėjau. 61,34 % dalyvių šiais metais atsisakė dalyvauti būtent šitame II pakopos pensijų fonde. O būtų ženkliai didesnė dalis, jeigu būtų visi gavę ir būtų perskaitę laiškus.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, kaip jūs vertinate II pakopos reklamą, kai kaupėjai yra vaizduojami kaip arkliai uždengtomis akimis, ir jie džiaugiasi, kad tie gluši kaupėjai nesidomi, kur dingsta jų pinigai?
Ir antras klausimas. Paminėjote 0,5 mlrd. sumą, kurią valstybė sumokėjo pensijų fondams. Jeigu ši suma būtų atitekusi dabartiniams pensininkams, vadinasi, 50–60 eurų jiems būtume galėję padidinti pensiją. Iš to kyla kitas klausimas: kaip jūs vertinate, kad pensijų fondai pragroja kaupėjų pinigus, juos ištaško ir dar pareikalauja iš jų administravimo mokesčio už prarastus pinigus? Bet, žinoma, tai yra konservatoriai, kurie juos gina. Kaip jums atrodo, kur tai nueis?
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirmiausia, aišku, labai teisingai pasakėte, kad nesidomi mūsų žmonės. Iš tikrųjų kai kurie, patys pirmieji, žinome, kaip iš viso buvo įtraukti į privačius pensijų fondus. Aš labai gerai prisimenu, nes teko toje pačioje sistemoje dirbti, kaip uždirbo kelis eurus ir net savo socialinio draudimo pensiją tuo laiku susimažino. Aišku, pakeitus įstatymą, kad nebemažinama socialinio draudimo pensija nuo 2017… 2016 metų, 2016 metais priimtas, 2017 metais įsigaliojo, tai, aš manau, yra labai gerai.
Dabar kitas momentas – dėl investavimo atsakomybės nėra. Mes žinome, mes ne vienam buvome parašę laišką, tai investuotojai, privatūs fondai atsako: tai yra tavo, kaip dalyvio, atsakomybė. Tu pasirašei lyg ir sutartį ir tu prisiėmei atsakomybę, leidai mums investuoti, o čia yra loterija: sėkmė ar nesėkmė.
Dabar kitas dar buvo klausimas dėl administravimo sąnaudų. Aš teikiu įstatymo pataisą kitu projektu – administravimo sąnaudas dar net sumažinti, nes jie kai kuriais atvejais net nuslepia administravimo sąnaudas, kur yra turto mokestis sumokamas lygiai taip pat, ir jos yra ne 0,5 %, o išeina kur kas didesnė suma.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Su labai daug jūsų teiginių sutinku ir pritariu. Ir pasakysiu vieną skaičių, kad iš II pakopos man priskaičiuota 0,3 % pensijos. Tai tikrai užtikrins man orią senatvę tada, kai ateis. Manau, kad mes turime diskutuoti ir apie tai, kodėl nepasirinko 39 %. Ir jūs taip pat teisi, kad tie procentai yra tie, kurie neatkreipia dėmesio į laiškus. Turbūt būtų atsisakę, žinodami tokius rezultatus, daugiau žmonių.
Bet klausimas mano paprastesnis: ar nemanote, kad visi šiandien pateikiami projektai turėtų būti komitete sujungti, apibendrinti ir nesvarstomi atskirai, o tiesiog bendra koncepcija eitų į priekį? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų teko man kalbėti ir su kolega Jonu, tai aš visiškai, 100 %, pritariu, kad prasidėtų diskusija ir mes turėtume kalbėti, kaip… kad atsirastų profesiniai fondai, kurie… Profesinių fondų įstatymas yra priimtas net 2004 metais, aš irgi net nežinojau, kad toks įstatymas yra, rengdama šią įstatymo pataisą. Taigi aš tikrai pritariu ir tai turėtų būti tikrai plati diskusija. Diskusija visų frakcijų. Diskusijoje visi turėtume dalyvauti, nes matome visoje Lietuvoje, su kuo besusitinkame, su gyventojais ir su dalyviais, jie visi šiandieną yra nepatenkinti šia pensijų sistema.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Miela kolege, kadangi jūs dirbote „Sodroje“, kaip ne kartą gyrėtės, tai turbūt žinote, kad 260 mln., kurie yra numatyti ateinančių metų biudžete šiai subsidijai mokėti, jeigu ją padalinsite iš 12 mėnesių ir iš esančių pensininkų skaičiaus, tai pensininkų pajamas padidins keliolika eurų į rankas. Čia vienas kolega visą 0,5 mlrd. dalino. Tai čia ne pirmas kartas, kai žmonės neskiria sankaupos nuo srauto.
Mes vis dėlto einamaisiais metais galime padalinti tai, kas yra einamaisiais metais išleidžiama, o tai, kas sukaupta, mes galime padalinti, bet tik vieną kartą. Tai tas niekaip nepakeis mūsų pensijų santykio su BVP, nes tai yra maždaug 0,3 BVP ir jūs puikiai žinote, kodėl mūsų išlaidos nuo BVP neatitinka Europos Sąjungos vidurkio. Todėl, kad mūsų pajamos nė iš tolo neatitinka Europos Sąjungos vidurkio.
Bet mano klausimas yra kitas: kodėl jūs einate tokiu sunkiu keliu? Nes iš esmės tai, ką jūs siūlote, jūs siūlote panaikinti II pakopą. Tai kodėl jūs tiesiog nesiūlote naikinti II pakopos, palikti III pakopą su mokesčių lengvatomis, kurios taip pat yra valstybės parama, taip pat valstybės subsidija, bet kažkodėl tokiais labai sudėtingais būdais bandote pasiekti tą patį rezultatą?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama premjere. Iš tikrųjų manau, kad diskusija komitete ir diskusija frakcijose bus ir galėsime toliau diskutuoti. Nors aš teikiu dar, aišku, ir kitą įstatymo pataisą, kur siūlau keisti atskirus straipsnius dėl išsiėmimo, tai apie tai galėsime irgi diskutuoti. O jūs sakote, sunkiausiu. Teko būti konferencijoje, nė viena šalis neprisideda taip, kaip mūsų valstybė, o jie kaip tik taiko mokestinę lengvatą. Buvo belgai atvažiavę, buvo lenkai atvažiavę. Lygiai taip pat ir valstybės prisidėjimo kitų šalių mes neturime, kad valstybė iš savo biudžeto mokėtų į privačius pensijų fondus.
PIRMININKAS. Ir V. Valkiūnas paskutinis.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Geras čia nuskambėjo premjerės pasiūlymas naikinti II pakopą. Gerbiama Laima, jūs labai argumentuotai pakalbėjote, pasakėte, kas kaip. Ateina rinkimai, sako, sąmoningas pilietis, viskas gerai, galite balsuoti, visi žino, kaip apsispręsti, kaip balsuoti, sąmoningi, tačiau šiuo momentu pasakoma, kad nesusitvarkote su savimi, mes tave patvarkysime, kad negali su savo pinigais susitvarkyti. Tai mes tikime, gerbiama Laima, sąmoningu piliečiu ar netikime juo?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš kiekvienu Lietuvos piliečiu pasitikiu ir manau, kad jisai žino, kaip jis turi pasielgti su savo pinigais.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame L. Nagienės pateiktam dviejų projektų paketui po pateikimo.
Už – 35, prieš – 21, susilaikė 27. Nepritarta.
Vėl balsuosime, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Už – grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas.
Už – 42, prieš – 41. Grąžinama tobulinti.
V. Ąžuolas – replika.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų ir vėl džiugus balsavimas. Konservatoriai su liberalais priešakyje apgynė pensijų fondų administravimo mokestį, kai prašiki būsimų pensininkų pinigus ir vis tiek pasiimi administravimo mokestį, o ten skaičiai labai nedideli – tik 20–30 mln. atimtų pinigų iš būsimų pensijų. Na, šaunuoliai, gerai dirbate.
PIRMININKAS. Dabar čia aš esu sulaukęs iš kai kurių komisijų atstovų pastabų, kad komisijos buvo suplanavusios darbo laiką, tai paskutinį L. Nagienės projektą keliame po pietų, nes dar keturi pareiškimai ir reikia bent simboliškai palikti laiko pietų pertraukai.
13.33 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar pareiškimai. Pirmasis užsirašęs yra D. Kepenis. (Balsas salėje: „O kada renkamės?“) Renkamės 14 valandą, pirmasis klausimas bus Vyriausybės pusvalandis, po to L. Nagienės projektas, o po to pagal darbotvarkę ir balsavimo intervalai taip, kaip surašyti darbotvarkėje.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. 15 sekundžių pratęsiu, kadangi tik dabar pradedu kalbėti. Gerbiamieji, visi dabar girdime, kaip miestuose ir rajonuose kuriami sveikatos centrai. Sveikatos centrai kuriami ministro įsakymu. Matau didžiulę grėsmę, nes taip, kaip dabar kuriama… Štai Klaipėdoje dabar kūrimo lyderiai, tai kai jie įkurs va šitą vadinamąjį sveikatos centrą, tai po to mūsų prevencijos sistemai bus padėtas kryžius visiškai. Kodėl? Todėl, kad jau 1991 metais, kai buvo sukurta Nacionalinė sveikatos koncepcija, ten jau tada buvo apibrėžta sveikatos centro idėja. Buvo pasakyta – naujas darinys. Tai reiškia, kad tai centras, kuris perims į savo rankas valstybės sveikatos prevencijos sistemą, veiks taip, kad niekuomet žmonės nesirgtų, o jeigu susirgtų, tai gautų greitą ir labai efektyvią medicininę pagalbą.
Kai aš dabar aplankiau Klaipėdos merą ir pasiūliau jam pavadinti tą Klaipėdos miesto 35 organizacijų junginį gydomosios medicinos centru, jis man sakė: taip, puikiai suprantame ir tikrai tokį ir padarytume, jeigu ministras parašytų įsakymą, kuriame būtų pasakyta, kad taip, tas darinys, kuris skirtas žmonių gydymui, taip ir turėtų vadintis – gydomosios medicinos centras. Deja, turi kurti sveikatos centrą, kurio absoliučiai visai kita idėja.
Neseniai Seime jūs visi girdėjote, kai aš paklausiau Gydytojų sąjungos prezidento profesoriaus L. Labanausko, kiek balų jis duoda Lietuvos ligų prevencijos sistemai, sako, nulį, vadinasi, jinai visai neveikia. Dabar gydymo centrus pavadinsime sveikatos centrais, tai jau ilgai ilgai vėl toje sveikatos pievoje jokia žolė neaugs, ten vėl toliau bus tiktai kalbos apie gydymą, vaistus, ligonines.
Aš ir kreipiuosi dabar į sveikatos ministrą. Jeigu jis nenori pateikti Seimui įstatymo projekto, kuriuo mes galėtume pakeisti pavadinimą ir kurti gydomosios medicinos centrus, kaip kad realiai ir kuriami, o sveikatos centrai paliekami nežinia kam, tai tada ministras turi puikią galimybę parašyti įsakymą, pagal kurį suteiktų tiems miestams ir rajonams, kurie pasiruošę būti pilotiniais projektais ir kurti pavyzdį, kaip turi veikti gydomosios medicinos centras. Mes turėsime didžiulę bėdą to nepadarę.
Aš tiktai noriu priminti, kad Pasaulio banko atstovė 1995 m. lapkričio 21 d. čia, Seime, pateikė labai įdomią statistiką. Jinai pasakė, kad 1 eurą (arba tada buvo doleriai) investuokite į prevencijos sistemą, jums nereikės 34 dolerių gydymo sistemai. Tokio verslo, tokio biznio projekto niekas dar nėra girdėjęs. Taip gali būti. Bet mes viską darome, kad to nebūtų. Aš matau iš arti, kad to nebus.
Toliau. Panagrinėjome vienintelį objektą, kuriam suteikta dabar teisė tą prevenciją Lietuvoje vykdyti, tai mūsų visuomenės sveikatos centrai, bendruomenių sveikatos centrai, kurie buvo įkurti, ir konservatorių programoje parašyta, kad jie viską darys. Jūsų žiniai, peržvelgus jų darbo planus, Seimo priimto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių nutarimo, kurį privalu vykdyti, jie net neturi savo plane.
Kitaip sakant, jeigu mes sutinkame su tuo, kas vyksta, tai mes ilgam ilgam vėl Lietuvoje palaidojame prevencijos sistemą, kurios nėra ir ilgai nebus. Tai ir yra, mano akimis (aš tai pakartosiu be jokių abejonių), tam tikrų biznio struktūrų užsakymas, kurį mes čia, Seime, iki šiol kartu su sveikatos ministru, kartu su valdančiųjų programa vykdome. Tai gelbėkimės, kas galime, kol nevėlu.
O sveikatos ministrą raginu kuo skubiau arba pateikti įstatymo projektą, arba parašyti mano jau minėtą įsakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau į tribūną kviečiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. „160 mln. eurų dydžio Helovino pabaisa pakilo iš gilių energetikos reguliavimo pelkių.“ Taip šiandieną skelbia savo straipsnyje „Verslo žinios“ ir iš karto atsako, kad jai galioja kito pasaulio taisyklės ir privilegijos.
Aš norėjau būtent apie tai šiandieną savo pareiškime ir pakalbėti. Vakar teko stebėti Energetikos komisijos posėdį. Mes atsakymų negavome, ši audito išvada bus svarstoma kitą savaitę Audito komitete, tačiau matome, kad iš tikrųjų energetikos sektoriuje galioja kito pasaulio taisyklės ir privilegijos.
O dabar norėčiau nusikelti į 2021 metų rugsėjo mėnesį. Tuokart VERT’as nustatė, kad „Ignitis“ ir jo dukterinė įmonė ESO nesuinvestavo 405 mln. į nuvertėjusius, nusidėvėjusius elektros tinklo įrenginius, o tuos pinigus panaudojo dividendams ir kažkur išmokėjo. Priskaičiavo per 200 mln. sumą, kurią ketino perkelti, grąžinti vartotojams 2022–2026 metais, tačiau prasidėjo spaudimas iš visų: iš Finansų ministerijos, kuri yra akcijų valdytoja, iš Energetikos ministerijos, kuri yra politikos formuotoja.
Tuokart, 2021 m. rugsėjo 30 d., čia, Vyriausybės posėdyje, aš klausiau Vyriausybės narių: tiek finansų ministrės G. Skaistės, tiek energetikos ministro, kodėl jūs pinigų negrąžinate vartotojams ir VERT’ui išsukinėjate rankas, spaudžiate nepriklausomą reguliuotoją? Pasirodo, tuokart, kai tik buvo paskelbtas šis VERT’o noras, kad bus pinigai grąžinti vartotojams 2022–2026 metais, iš karto po naujienos paskelbimo, iki rugsėjo 27 dienos, Vilniuje bendrovės akcijos atpigo 14 %, o Londono kotiruojami bendrovės tarptautiniai depozito pakvitavimai atpigo dar labiau – beveik 19 %. „Ignitis grupės“ rinkos kapitalizacija sumažėjo 175 mln. Štai kokia buvo tikroji priežastis.
Be abejo, sunerimo akcininkai ne tik dėl valstybės akcijų vertės nuvertėjimo, didžiausio monopolininko, bet ir dėl savo. Kaip pamenate, ponas G. Norkūnas buvo finansų viceministras, kuris tiesiogiai kuravo „Ignitį“. Energetikos ministras, be abejo, taip pat yra akcininkas, tai, be abejo, parūpo ir savos akcijos. Ir tada likimo valiai buvo palikti vartotojai per pačią energetinę krizę.
Tai iš tikrųjų yra pelkė, ir čia „Verslo žinios“ tikrai yra teisios konstatuodamos. O problema buvo ta, kad ESO jau nebegalėjo pasiskolinti daugiau, kadangi įsiskolinęs buvo iki maksimumo. ESO tęsė tą A. Kubiliaus politiką, A. Sekmoko, kuris tuo laiku, 2008–2012 metais, vertė energetikos įmones skolintis pinigus ir mokėti dividendus. Tik šiuo atveju buvo pasielgta daug makabriškiau, nes įmonė įskolinta iki maksimumo, daugiau jau nebegalėjo, jeigu būtų pasiskolinę, būtų skola viršijusi 7 EBITDAʼas, kas jau sveiku protu nebesuvokiama, nes grynoji skola 2021 metais siekė 710 mln., tai štai buvo pasirinkti vartotojai. Neduoti vartotojams pinigų, o tuos pinigus išmokėti dividendams ir kitoms reikmėms, ir tam buvo išleista 325 mln., – čia yra tikroji tiesa.
Iš tikrųjų, yra pelkė ir nežinau, kaip iš tos pelkės mes išbrisime, jeigu valdybai vadovaus nepriklausomi nariai, o stebėtojų tarybos neatliks savo pareigos. Pirmiausia turi atsistatydinti vadovai, už tai prisiimti atsakomybę ministrai ir nedelsiant turi būti grąžinti pinigai vartotojams.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas kviečiamas į tribūną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, tai bus tas pranešimas, kuriame perduosiu ne vien savo mintis, bet žmonių mintis, ką girdžiu iš žmonių, iš švietimo atstovų, kitų atstovų. Jie dabar dažnai mini tokį posakį – kaip politikai pasiekia dugną. O sutrumpintai – kaip jie tampa padugnėmis. Politikai, kurie praeitoje kadencijoje šaukė, dėjo plakatus „Išgirskite mokytojus!“, kurie sakė, kad reikia jiems padėti ir išgirsti. Ką jie sako šiandien? Mes šiandien Seimo salėje girdėjome: algas už streiko laikotarpį turėtų apmokėti profsąjungos. Politikų neliko, jie kažkur dingo. Ir vakar mokytojai labai gerai pasakė. Ką padarė valstiečiai praeitoje kadencijoje? Mokytojai taip pat streikavo, lipo per langus, žinoma, konservatorių padedami, autobusais suvežami, ir kiti dalykai, bet valstiečiai išliko garbingi, jie už tą streiko laikotarpį sumokėjo mokytojams atlyginimus. Mokytojai neliko pliki, basi už tą laikotarpį ir už savo demokratinę teisę streikuoti. Valdantieji padarys kitaip, jau tai yra aišku.
Bet kaip politikai pasiekia dugną, kai jie atstovauja privačiam verslui? Šiandien mes balsavome už labai daug įstatymų – II pakopos, Pensijų kaupimo, Prezidento teiktą, jo kompromisinį variantą. Galbūt leisime 25 % atsiimti. Ką tais visais balsavimais parodė konservatoriai? Kai G. Landsbergis balsuoja už ir atidirba už verslo plėtrą, kai „BaltCap“ jam stato verslo objektus. Aš pats dalyvavau komisijoje ir paklausiau: pensijų fondai, o kodėl jūs nestatote švietimo įstaigų Klaipėdos rajone, Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, ten, kur jų trūksta? Jie sako, čia tokia mūsų investavimo strategija. Žinoma, kai jų paklausiau, kaip jie sklypą prasuka už 1 eurą, taip pat amnezija ištiko.
Bet įdomiausia, kokia analogija. Dabar sukurta R. Žemaitaičio komisija. R. Žemaitaitis neateina į tą komisiją. Jis turi tokią teisę. Bet kai G. Landsbergis neatėjo į komisiją praeitoje kadencijoje, kodėl prasuko sklypą už 1 eurą, kai jis bijojo atsakyti, kaip prasuko tą sklypą, pasirodo, viskas buvo gerai: ir LRT gerai, ir kitiems kanalams buvo gerai, visi buvo laimingi. Bet kai R. Žemaitaitis neateina, tai jau labai blogai. Na, dvejopi standartai, nieko nepadarysi.
Bet kur mes einame toliau? Šiandien vienas po kito įstatymai. II pakopos administravimo mokestis. Jis realiai yra imamas neteisėtai už tai, kad pensininkų pinigus tu pragroji, padarai jiems didžiulį nuostolį ir už tai dar paimi mokestį, už tai, kad praradai jų pinigus. Bet tai jau turbūt nieko nebestebino. Konservatoriai visa tai atmetė ir sakė: labai gerai, kad pensijų fondai sukaupė po 20–30 mln. administravimo mokesčio, kad dabartiniai pensininkai praranda galimybę gauti didesnę pensiją, irgi gerai. Tokia valdančiųjų politikų kultūra ir to pasiekto dugno rezultatas. Bet turbūt nieko nepadarysi, tokia yra mūsų esmė. Žmonės tiki gražiais plakatais, gražiais šūkiais – „Duok Lietuvai daugiau jėgos!“, „Duok Lietuvai daugiau galimybių!“ Bet atmintis būna tokia trumpa, ką tie politikai nuveikė anksčiau.
Dabartiniai politikai elgiasi labai gudriai. Ar tai būtų Valstybinių įstaigų įstatymo pakeitimas, kur galios suteiktos vadovams, ar tai būtų mokestiniai pakeitimai, nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai, kurie įsigalios 2025–2026 metais, – viskas yra numetama kitiems. Bet įdomiausia, kad kurį projektą bepaimtum, pažiūrėk, kam tai nauda. Paimame mokesčių reformą – nauda turtingiesiems, paimame nekilnojamojo turto mokesčio pertvarką – nauda turtingiesiems. Jie atidirbinėja tik tiems, kurie moka pinigus jiems, kurie sumoka pinigus už jų reklamą, paramą ir kitus dalykus. Žinoma, jie nepasikuklino, jie netgi priėmė sprendimą, kad paramą politinėms partijoms bus galima teikti iš užsienio. Nors STT ir kitos tarnybos sakė, kad tai yra didžiulė bėda ir didžiulė grėsmė mūsų demokratijai. Bet jie tokie, jie kitais metodais laimėti rinkimų nemoka. Jie eis tuo keliu, kaip bebūtų gaila. (Plojimai)
PIRMININKAS. Tai buvo paskutinis pareiškimas. Taigi galime baigti šios dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.