LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2357(2)
2023-06-28 Nr. 102-P-33
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Vytautas Bakas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||||||||||||||||||||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||
| 1. |
Seimo narys Vytautas Bakas 2023-06-21 |
12 |
2 |
|
|
Argumentai: Projektu siūloma nustatyti, kad advokatai, kurie teikia Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTP) tais atvejais, kuriais reikalinga specializacija (vaikų seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis ir kt.) būtų nustatytas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis įkainis, nustatant Vyriausybei teisę nustatyti bazinį valandinį atlygį. Gyventojų nuomone (pagal 2023 m. vasario mėn. Sprinter atliktų sociologinių tyrimų duomenis) dažniausiai pažeidžiama žmogaus teisė yra teisė į teisingą ir nešališką teismą, teisė į asmens saugumą. Šios teisės įgyvendinimas didele dalimi priklauso nuo to, ar Lietuvos Respublikos piliečiams yra prieinamas tinkamas jų interesų atstovavimas ir teisinė pagalba, kuomet yra pažeidžiami jų interesai, kai jie tampa nusikalstamų veikų aukomis. Nors formaliai Lietuvoje egzistuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema (toliau - VGTP), tačiau dėl nepakankamo finansavimo, VGTP yra iš esmės neprieinama, neretai dėl nekvalifikuotos teisinės pagalbos asmenims apsunkinama galimybė savo teises ginti teisme. Ypatingą susirūpinimą kelia teisinės pagalbos prieinamumas bylose, kur reikalingos papildomos specialiosios žinios, pvz.: vaikų seksualinio išnaudojimo bylos, prekybos žmonėmis ir kt. Esama sistema yra ne tik nepatraukli, bet ir neskatina advokatų specializuotis, kelti kvalifikaciją tokių aukų gynybai svarbiose srityse. Iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos srityje, girdime apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų, prekybos žmonėmis aukų atstovavimo baudžiamajame procese, kuomet yra paskiriama VGTP. Advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, Lietuvoje mokamas užmokestis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Siūlymas didinti užmokestį advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, ne mažiau kaip trečdaliu, nesukurs pakankamo advokatams patrauklumo didinti savo kompetencijas konkrečioje specializacijoje, todėl kils grėsmė kokybiškam ir profesionaliam vaikų teisių bei teisėtų interesų atstovavimui. Atlikus VGTP įkainių analizę Baltijos ir kitose kaimyninėse šalyse matyti, kad įkainis, kurį vyriausybė nustato už VGTP teikimą Lietuvoje yra mažiausias tarp Baltijos šalių, skirtumai siekia kelis kartus:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip |
Nepritarti |
Komiteto 2023 m. birželio 14 d. posėdyje svarstytas analogiškas Seimo nario pasiūlymas, kuriam nepritarta, taip pat pasiūlymui nepritarė ir Seimo nariai 2023 m. birželio 20 d. Seimo posėdyje. Pažymėtina, kad Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes, apsispręsta siūlyti kompromisinį užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantą ir jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu keičiamoje VGTP įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, nustatyti, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5. |
||||||||||||||||||
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė