LIETUVOS RESPUBLIKOS NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI ĮSTATYMO NR. VIII-822 PAKEITIMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Priimant Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo (toliau –Įstatymas) naują redakciją (Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. XII-1018) buvo siekiama „stiprinti suaugusiųjų švietimo koordinavimą šalies ir savivaldybių lygiu, savivaldybėse paskirti suaugusiųjų švietimo koordinatorius, įtvirtinti suaugusiųjų pedagogo-andragogo – profesiją“[1]. Tačiau Įstatymo įgyvendinimo patirtis įrodo, kad reikia patikslinti šio Įstatymo objektą ir santykį su aktualiais Lietuvos švietimą reglamentuojančiais dokumentais bei tarptautinėmis (ES, EBPO, UNESCO) politikos gairėmis ir rekomendacijomis.

Vadovaujantis Įstatymo objektą apibrėžiančiomis „neformaliojo suaugusiųjų švietimo“ ir „tęstinio mokymosi“ sąvokomis (atitinkamai, Įstatymo 2 str. 5 ir 7 dalis)[2], atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme nėra aiškios skirties:

· tarp neformaliojo ir formaliojo švietimo, nes tęstinis mokymasis apima „formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą“, t. y. Įstatymas pretenduoja reguliuoti ir tas sritis, kurias reglamentuoja formaliojo švietimo srities įstatymai – Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymas bei Mokslo ir studijų įstatymas;

· tarp neformaliojo švietimo ir savišvietos, kuri apibrėžiama kaip „savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi“ (Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, 2 str. 24 dalis), t.y. skirtingai nuo neformaliojo švietimo, savišvieta nėra organizuota švietimo forma, todėl neturėtų būti reguliuojama švietimo sistemos teisės aktais;

· tarp neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi, t.y. vadovaujantis Įstatyme apibrėžtomis sąvokomis neformalusis suaugusiųjų švietimas laikytinas tęstinio mokymosi sudėtine dalimi.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra tikslinga Įstatymo objektą apriboti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, šią sąvoką suderinant su Švietimo įstatymu[3].

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo veikla kaip savarankiškosios savivaldybės funkcijos realizavimas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 dalis, 6 str. 8 dalis) turėtų būti sutelkta savivaldybių lygmenyje. Tačiau dabar neformaliojo suaugusiųjų švietimo reglamentavimui būdinga centrinio-vietos lygmens valdymo ir finansavimo asimetrija, kuri neskatina didžiųjų miestų ir provincijos skirtumų švelninimo. Tarp grėsmių, kurias 2016 m. įvardino Vyriausybė[4], pažymėta: „kaimo ar atokiose vietovėse galimybės suaugusiesiems mokytis yra ribotos, o mokymąsi sunku suderinti su kasdieniu gyvenimu“.

Įstatyme nebuvo nustatytos neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriaus funkcijos, todėl paskirtiesiems koordinatoriams neužtikrinama adekvati pareigybė ir darbo užmokestis, o suaugusiųjų švietimo veikla nederinama su savivaldybių strateginiais planais[5]. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos posėdžio, įvykusio 2016-06-13, protokole[6] taip pat pažymėta, kad „koordinatorių funkcijos ir jų veiklos finansavimas (etato įvedimas) yra pagrindiniai rūpimi klausimai“. Tačiau ši problema nebuvo sprendžiama iš esmės, o Švietimo ir mokslo ministerija apsiribojo mokymais, skirtais suaugusiųjų neformaliojo švietimo planavimui savivaldybėse gerinti[7]; šiems mokymams 2017 m. buvo numatyta 111 tūkst. Eur, o 2018-2020 m. – 425 tūkst. Eur.

Vadovaujantis tarptautiniuose (ES, EBPO, UNESCO) dokumentuose[8] pateikta samprata, suaugusiųjų kompetencijų plėtotėje išskiriamos trys kryptys (uždaviniai) ir atitinkamos veiklos sritys:

· profesinės kvalifikacijos tobulinimas, orientuotas į ekonomikos pažangą;

· bendrųjų kompetencijų plėtotė – įtraukiai ir demokratiškai visuomenei ugdyti;

· saviraiška – asmens tobulėjimui ir prasmingam laisvalaikiui.

Kiekvienai iš šių krypčių yra būdingi skirtingi paslaugų teikėjai, organizavimo formos, tikslinės grupės bei kokybės kriterijai. Nors Įstatymo 1 str. buvo apibrėžta analogiška neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis[9], į tai nėra tinkamai atsižvelgta tolesnėse Įstatymo nuostatose. Todėl įgyvendinimo lygmenyje dominuoja kvalifikacijos tobulinimas, turintis išplėtotą organizacinę sistemą ir aiškius darbdavių formuluojamus poreikius. Nesulaukia adekvataus dėmesio ir finansavimo bendrųjų kompetencijų ugdymas ir įvairios asmeninio tobulėjimo (kultūrinės raiškos, sveikatos ugdymo, fizinio aktyvumo ir kt.) programos, kurių vertę ir poreikį ypatingai pabrėžia senjorai, dalyvaujantys Trečiojo amžiaus universitetų veikloje.

Įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas sistemiškai plėtoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą kaip mokymosi visą gyvenimą sudėtinę dalį.

Uždaviniai:

1) patikslinti Įstatymo objektą, pagrindines sąvokas ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos kryptis (Įstatymo 1- 4 str. pakeitimas/ papildymas) ;

2) Įstatymo nuostatas aiškiai diferencijuoti pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklos kryptis ir organizavimo sąlygas (Įstatymo 5-12, 17 str. pakeitimas/ papildymas).

Siūloma atsisakyti: 14 str. (Andragogo profesija) ir atitinkamos sąvokos 2 str., nes išsamus Andragogo profesijos aprašas yra patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-996; 15 str. (Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyvių teisės) ir 16 str. (Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų pareigos), nes įvairių teikėjų, programų paskirties ir formų sąlygas reglamentuoja atitinkami teisės aktai ir (arba) tvarkos.

Be to, įstatymo redakcijoje atsižvelgiama į šiuos dokumentus:

· Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (2015). Rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ – 4 tikslas. Užtikrinti įtraukųjį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

· Europos Komisija (2018). Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ir jos PRIEDAS. Briuselis, 2018 01 17 COM 2018 24-final.

· Lietuvos Respublikos Seimo Rezoliucija dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje, priimtoje 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. XIII-1514.

Atsižvelgus į siūlomų pakeitimų ir papildymų apimtį, pateikiama Įstatymo nauja redakcija.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

LRS narys Tomas Tomilinas, Nacionalinės UNESCO komisijos Vykdomasis komitetas, atstovaujamas dr. Laimos Galkutės.

3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Aktualus Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo įstatymas neatitinka realių suaugusiųjų švietimo sąlygų ir siekinių, atsižvelgiant į asmens gyvenimo kokybės bei visuomenės ir valstybės darnaus vystymosi reikmes.

Įstatymo priėmimas 2014 m. neturėjo pastebimos įtakos suaugusiųjų švietimo plėtrai. EUROSTAT duomenimis, suaugusiųjų (25-64 m.) mokymosi visą gyvenimą dalyvių aprėptis Lietuvoje laikotarpyje nuo 2011 m. iki 2016 m. nesikeitė^{^[10]}. Jie sudarė tik 6 proc. visų gyventojų, kai tuo tarpu ES-28 vidurkis augo nuo 9,1 proc. (2011 m.) iki 10,8 proc. (2016 m.). Socio-ekonominės gerovės valstybėse šis rodiklis ženkliai didesnis: Švedijoje – 29,6 proc., Danijoje – 27,7 proc., Suomijoje – 26,4 proc. (EUROSTAT 2016 m. duomenys).

EBPO bendrųjų kompetencijų tyrimo (PIAAC) 2012 m. ir 2015 m. Lietuvos rezultatai[11], vertinantys informacijos apdorojimo gebėjimus, rodo pakankamus skaitymo ir matematinio raštingumo gebėjimus, tačiau sprendžiant problemas informacinių technologijų pagalba 75,5 proc, tiriamųjų pasiekia tik 1-jį lygį iš trijų. Tai vienas blogiausių bendrųjų kompetencijų vertinimo rezultatų tarp EBPO valstybių.

Mokymosi visą gyvenimą plėtros finansavimui 2017–2020 m.[12], 2018-2020 m. laikotarpiui numatyta bendra 247 543,2 tūkst. EUR suma, joje 131 073,5 tūkst. EUR sudaro Europos Sąjungos investicijų programos projektų lėšos, 29 052,7 tūkst. EUR – infrastruktūros projektų lėšos.

Mokymosi visą gyvenimą finansavimo 2018-2020 m. plane[13] tik 1,06 proc. sudaro lėšos, skirtos savivaldybėse įgyvendinti bendrųjų kompetencijų ugdymo programas suaugusiesiems, 0,7 proc. sudaro lėšos senjorų mokymosi galimybių plėtrai. Didžioji dalis (>98 proc.) lėšų skirta kvalifikacijos tobulinimo reikmėms, sprendimai dėl jų panaudojimo priimami centralizuotai. Kita vertus, toks lėšų planavimas rodo, nesant diferencijuotų Įstatymo nuostatų, nėra ir ateityje nebus užtikrinta neformaliojo švietimo veiklų įvairovė, taip pat ir besimokančiųjų lygios galimybės gauti paslaugas, atitinkančias asmens ir visuomenės poreikius bei interesus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Nauja Įstatymo redakcija, patobulinta atsižvelgus į šio Aiškinamojo rašto 1 dalyje įvardintas problemas, užtikrins labiau diferencijuotą pagal veiklos sritis (kvalifikacijos tobulinimas, bendrųjų kompetencijų ugdymas, asmeninis tobulėjimas) ir lankstesnį neformalaus suaugusiųjų švietimo valdymą. Veikla kreipiama suaugusiųjų švietimo poreikiams tenkinti savivaldybės lygmenyje, suaugusiųjų švietimo tikslinės programos, kuruojamos atitinkamų ministerijų, būtų skirtos visuomenės švietimui ir įsitraukimui įgyvendinant darnaus vystymosi uždavinius.

Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, 2017 m. vasario mėn., pasibaigus jos pirmajai kadencijai, nutraukė veiklą. Būtina patikslinti jos nuostatus ir atnaujinti veiklą, kaip tai numato Švietimo įstatymo 62 straipsnis.

Kaip teigiama Europos Komisijos Europos suaugusiųjų švietimo politikos ir jos efektyvumo giluminės analizės ataskaitoje[14], greta didėjančio užimtumo ir darbo užmokesčio, suaugusiųjų švietimui būdingas socialinis poveikis: dalyvavimas švietimo veikloje mažina socialinę atskirtį, didina pasitenkinimą gyvenimu, įskaitant fizinę ir psichinę sveikatą ir savivertę, stiprina socialinę atsakomybę, toleranciją, skatina dalyvauti politikoje ir bendruomenės projektuose. Tai visiškai atitinka visuomenės raidos poreikius Lietuvoje.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo politikos efektyvumas gali būti vertinamas[15]:

· trumpuoju laikotarpiu – pagal tiesioginius rezultatus (angl. outputs), pavyzdžiui, bendrasis ir tam tikrų tikslinių grupių dalyvavimo mokymosi veiklose lygis (proc.), įgytų kompetencijų lygis;

· ilguoju laikotarpiu – pagal poveikį (angl. outcomes): ekonomikai (pavyzdžiui, užimtumo, darbo užmokesčio ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų dinamika); socialinei raidai (pavyzdžiui, dalyvavimas pilietinėje ir (arba) savanoriškoje veikloje, bendruomeniškumas).

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Teigiamą Įstatymo naujos redakcijos poveikį trumpuoju laikotarpiu rodytų:

· suaugusiųjų švietimo dalyvių lygis (EUROSTAT rodiklis) artės prie ES vidurkio – realiai bus pasiektas 11 proc. lygis 2023 m., įvardintas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programoje (2018 m. – 6 proc.);

· geresni bendrųjų kompetencijų įvertinimai EBPO (PIAAC) tyrime – didesnė 2-ąjį ir 3-ąjį pasiekusiųjų dalis;

· pilietinės galios indekso padidėjimas iki 45 balų 2023 m. (2016 m. – 37 balai).

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės, o pilietinės visuomenės plėtotė turės teigiamos įtakos mažinant korupciją.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą

Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kitų norminių teisės aktų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Patikslinti Lietuvos neformaliojo švietimo tarybos nuostatus, parengti ilgalaikę (iki 2030 m.) Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros programą (pakeisiančią Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programą, patvirtintą Vyriausybės 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 347 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų programos patvirtinimo“) ir jos pagrindu peržiūrėti Mokymosi visą gyvenimą plėtros 2017–2020 metų veiksmų planą, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-536.

Šiuos teisės aktus priimti turėtų Vyriausybė arba jos įgaliota ministerija.

12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Poveikis bus pasiektas perskirstant bei tikslingiau ir efektyviau naudojant suplanuotas mokymosi visą gyvenimą lėšas iš paskirtų asignavimų, atsižvelgus į skirtingą neformalaus suaugusiųjų švietimo programų paskirtį.

13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymo projektą, gautas Nacionalinio švietimo NVO tinklo koordinatorės Juditos Akromienės 2018-10-15 raštas. Projektą svarstė ir pateikė pastabas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos vykdomasis komitetas (posėdžio protokolas 2018-07-25 Nr. 1KPO-4).

14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „bendrosios kompetencijos“, „kvalifikacijos tobulinimas“,
„mokymasis visą gyvenimą“, „neformalusis suaugusiųjų švietimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Seimo nariai:

Tomas Tomilinas

Aušrinė Norkienė

Algimantas Kirkutis

Arūnas Gelūnas

Artūras Skardžius

[1] https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/priimtas-neformaliojo-suaugusiuju-svietimo-ir-testinio-mokymosi-istatymas

[2] „Neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atitinkantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems negu 18 metų asmenims“; „Tęstinis mokymasis – mokymosi visą gyvenimą dalis, apimanti formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, kai asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis“ (atitinkamai, Įstatymo 2 str. 5 ir 7 dalis).

[3] „Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“ (Švietimo įstatymo 2 str. 19 dalis).

[4] Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016–2023 metų plėtros programa (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 347).

[5] Penkauskienė D., Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinavimas savivaldybėse. Koordinatorių veiklos apžvalga. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, 2017.

[6] https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/suaugusiuju-svietimas/lietuvos-neformaliojo-suaugusiuju-svietimo-taryba

[7] Mokymosi visą gyvenimą plėtros 2017–2020 metų veiksmų planas (Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-536, 2018-03-29 redakcija).

[8] ES: Tarybos rekomendacija dėl mokymosi visą gyvenimą gebėjimų. Briuselis, 2018 01 17 COM (2018) 24 final; Tarybos rezoliucija dėl atnaujintos Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (2011/C 372/01); An in-depth analysis of adult learning policies and their effectiveness in Europe. European Commission, Directorate General for Employment, Social Affairs and Inclusion, July, 2015. EBPO: Definition and Selection of Competencies, http://www.oecd.org/education/skills-beyond-school/definitionandselectionofcompetenciesdeseco.htm; The Future of Education and Skills. Education 2030. OECD, Position Paper, http://www.oecd.org/education/2030/E2030%20Position%20Paper%20(05.04.2018).pdf . UNESCO: Recommendation on Adult Learning and Education, adopted at the 38th Session of the UNESCO General Conference in November 2015.

[9] „Įstatymo paskirtis – suteikti teisines garantijas asmeniui įgyvendinti įgimtą teisę visą gyvenimą ugdyti savo asmenybę, laiduoti galimybę įgyti žinių ir gebėjimų, atrasti naujų gyvenimo prasmių, skatinti ne tik gerinti profesinius įgūdžius, bet ir kurti prasmingą laisvalaikį, būti aktyviu demokratinės visuomenės nariu.“

[10] http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=File:Lifelong_learning,_2011_and_2016_(%C2%B9)_(%25_of_the_population_aged_25_to_64_participating_in_education_and_training)_YB17.png

[11] http://www.oecd.org/skills/piaac/Skills-Matter-Lithuania.pdf

[12] Mokymosi visą gyvenimą plėtros 2017–2020 metų veiksmų planas (Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-536, 2018-03-29 redakcija).

[14] An in-depth analysis of adult learning policies and their effectiveness in Europe. European Commission, Directorate General for Employment, Social Affairs and Inclusion, July, 2015.