|
1.
|
7
|
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo
projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas įtraukčiai švietime,
atsisakant Švietimo įstatymo nuostatų, kuriomis diskriminuojami mokiniai,
turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.),
mokymosi sutrikimų ir sunkumų, nepalankios aplinkos veiksnių įtakos, ir
įstatymo nuostatomis siekiant kokybiškos įtraukties švietime; siekiant
teisinio aiškumo, suteikti švietimo, mokslo ir sporto ministrui įgaliojimus
nustatyti mokinio pažymėjimo formas ir išdavimo tvarką. Įstatymo projekte
nustatyta, kad įtrauktis – švietimo sistema sudaro sąlygas kiekvienam
asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą,
patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir
būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo
pagalbos reikmės.
Pasiūlymo teikėjo manymu,
mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dėl jų įgimtų ar įgytų
sutrikimų, yra sunkiau pasiekti mokymosi įstaigas. Atsižvelgiant į tai,
siekiant efektyvesnės įtraukties, būtų tikslinga mokiniams, turintiems
specialiųjų ugdymosi sutrikimų, užtikrinti atvežimą ir išvežimą į mokyklą,
nepaisant atstumo tarp jų gyvenamosios vietos ir mokyklos.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti
taip:
„7 straipsnis. 36
straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Mokiniai į atitinkamą švietimo programą vykdančią
mokyklą vežami keleiviniu transportu, mokykliniu autobusu arba kitu
transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas
reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų
įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir
atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3
kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal
priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas
privalomas ikimokyklinis ugdymas. Mokiniai,
turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, į mokyklą ir atgal privalo būti
vežami visais atvejais, nepaisant
atstumo tarp jų gyvenamosios vietos ir mokyklos. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja
valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas
(dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka. Mokinių vežimo mokykliniu
autobusu tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
|
|
2.
|
9
|
1,3
|
|
Argumentai:
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad jei
būtų priimtas variantas ne tik užtikrinti bazines švietimo pagalbos
paslaugas, bet siekti ir kokybiškos įtraukties švietime taip, kaip numato
tarptautiniai įsipareigojimai, preliminariais vertinimais, tam iš valstybės
biudžeto papildomai reikėtų skirti iš viso 173 265 tūkst. Eur.
Pasiūlymo teikėjo įsitikinimu, įstatymo projekto tikslus
galima pasiekti greičiau nei per penkerius metus. Įgyvendinant šį projektą
per trejus metus, t. y. iki 2023 m. gruodžio 31 d., valstybė turėtų skirti
apytiksliai po 57 755 tūkst. Eurų per metus (2021-2023). Pasiūlymo
teikėjo manymu, valstybė yra pajėgi per metus skirti tokią savo biudžeto
dalį, todėl patį įstatymo projektą galima įgyvendinti ne per penkerius, o per
trejus metus ir taip greičiau užtikrinti mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, interesus.
Pasiūlymas:
1.
Pakeisti įstatymo projekto 9
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis
įstatymas, išskyrus 1 ir 8 straipsnius ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis,
įsigalioja 2025 2024 m. gegužės 1 d.“
1.
Pakeisti įstatymo projekto 9
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą,
iki 2024 2023 m. gruodžio 31 d. priima kitus šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|