PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURTO CIVILINIO KONFISKAVIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3214

2019-12-05

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1.	5	3		Argumentai: Įstatymo projektu 15 straipsnio 3 dalyje siūloma, nustatyti, kad šis įstatymas  taikomas turtui, kuris įgytas po 2010 m. gruodžio 11 d. Įstatymo projekte numatoma nustatyti, jog turto tyrimas atliekamas dėl turto, kuris įgytas ne anksčiau kaip prieš 10 metų. Asmuo, kuriam pranešama dėl galimo turto civilinio konfiskavimo, turi teisę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo dėl galimo turto civilinio konfiskavimo įteikimo dienos pateikti paaiškinimus ir duomenis(dokumentus) apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius, juos pagrįsti ir įrodinėti, kad jo turto vertė atitinka jo teisėtas pajamas arba, kad jis yra nėra nesąžiningas įgijėjas. Numatoma nustatyti, jog turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais ir kitais įstatymų leidžiamais dokumentais. Manome, kad šios siūlomos įstatymo projektų nuostatos nėra suderinamos su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu lex retro non agit (Įstatymas atgal negalioja) principų. Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai).(LR KT 2001-01-11nutarimas) Vis tik, nors Lietuvos Respublikoje teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjui nėra tiesiogiai suteikta (tačiau nėra ir tiesiogiai uždrausta) teisė leisti retroaktyvius (grįžtamąją galią turinčius) teisės aktus, tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje ji pripažįstama. Tačiau negalima pamiršti, kad Seimas nėra visiškai laisvas leisdamas įstatymus, nes įgyvendindamas teisėkūros teisę jis yra varžomas Konstitucijos, t.y. tiesiogiai joje įtvirtintų ir logiškai – sistemiškai iš konstitucijos nuostatų išvedamų principų bei reikalavimo gerbti Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. O lex retro non agit yra vienas iš teisinės valstybės principo išvedamų konstitucinių principų. Vadinasi įstatymų leidėjas tik išimtiniais atvejais gali nustatyti grįžtamąjį įstatymo galiojimą. Taigi reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetą lex retro non agit atžvilgiu. Todėl baudžiamojoje ir administracinėje teisės šakose yra įtvirtinta kita taisyklė – lex benignior retro agit, t.y. pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią.  Manome, kad teisiškai įdingai atgaline data nustatyti įpareigojamus pateikti dokumentus, pagrindžiančius prieš 10 metų įsigytą turtą ir pajams, už tokį ilgą laikotarpį. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už tuo metu galiojančius teisės aktus atitinkantį elgesį jiems vėliau nebus taikomos teisinės prievartos priemonės  pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Todėl akivaizdu, jog daugelis asmenų tiesiog neturi būtinus pateikti dokumentus už tokį ilgą laikotarpį. Todėl tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas anksčiau susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas įstatymų leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiktame įstatymo XIIIP- 3214 projekto 8 straipsnio 3 dalyje (registracijos data 2019 m. vasario 11 d.) nurodė, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatymas taikomas turtui, kuris įgytas po šio įstatymo įsigaliojimo. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: “3. Turto tyrimas atliekamas dėl turto, kuris įgytas ne anksčiau kaip prieš 10 metų po šio įstatymo įsigaliojimo <…>.”
2.	5	6		Pasiūlymas:  Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išbraukti: “6.Atliekant turto tyrimą, tyrimas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo.”
3.	15	3		Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 3  dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas taikomas turtui, kuris įgytas po 2020 m. liepos 1 d.”
4.	15	4		Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 4  dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Turto civilinio konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytų turto civilinio konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip 2010 m. gruodžio 11 d. šio įstatymo įsigaliojimo diena.”

Teikia:

Seimo nariai                                                                                        Irena Haase

Stasys Šedbaras

Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Julius Sabatauskas