LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (4)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS

ĮSTATYMO NR. VIII-500 2, 4, 10 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-5174(2))

2021-03-12  Nr. 110-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Giedrius Surplys, Andrius Vyšniauskas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-01-04 išvada Nr. XIIIP-5174(2) apsvarstyta Kaimo reikalų komiteto 2021-01-06 posėdyje.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai O. Leiputė, K. Vilkauskas, E. Sabutis, L. Jonauskas 2021-03-02	2	4			Argumentai: pagal įstatymo projekte siūlomą nustatyti reguliavimą gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo iš kurio gyvūnai buvo paimti. Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo,  dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas Kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Argumentai: Šiuo pasiūlymu teikiama prievolė savivaldybėms, tačiau biudžete tam lėšos nenumatytos. Atkreiptinas dėmesys į Seimo Statuto 145 straipsnį. Jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais ar kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos. Pažymėtina, kad 2020-12-23 d. Seimas jau pritarė Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5174(2) ir  Komiteto siūlomai projekto 2 str. 4 dalies keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 d. formuluotei.
2.	Seimo narė I. Pakarklytė 2021-03-08	2	4			Argumentai: Vadovaujantis dabartine Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies versija, ribojama asmenų galimybė teikti civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Civilinių ieškinių teikimas reikalauja didesnių finansinių (dėl žyminio mokesčio mokėjimo) ir laiko (dalyvavimas teismo posėdžiuose) sąnaudų, o bylos pralaimėjimo atveju – finansinė našta padidėja ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tiek nukentėjusieji, tiek civiliniai ieškovai praktikoje baudžiamosiose bylose teikia civilinius ieškinius ir juos teismas tenkina baudžiamojo proceso metu, todėl šiuo metu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje esantis ribojimas nėra tinkamas. Ši norma klaidina nukentėjusiuosius ir civilinius ieškovus, o ja bylose dažnai pasinaudoja asmenys, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais. Pasiūlymas: 1. Pakeisti Įstatymo projekto XIIIP-5174(2) 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūno kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.“	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymas perteklinis. LR baudžiamojo proceso kodekse Pasiūlymo autorės minimas  klausimas yra pilnai išspręstas, t. y. bendrosios normos ir taikomos, jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas ar sprendžiama baudžiamoji byla ir jos metu sprendžiamas žalos atlyginimas, todėl šiame įstatyme to kartoti nereikia. Be to, pagal turinį ne visai dera su tekstu. Baudžiamojo  procesu metu būtina sąlyga, kad asmuo būtų pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir pareikštų civilinį ieškinį baudžiamojo proceso metu iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tuomet bus atleistas nuo žyminio mokesčio. Pasiūlymo argumentacijoje kalbama apie žalos atlyginimą, tačiau įstatymo projekte - apie „gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas“, kurias turi atlyginti gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu ir tai nėra žala. Šiuo atveju nėra žalos teisinių santykių. Žala yra padaroma asmeniui dėl neteisėto kito asmens veikimo/neveikimo, žalos padarymo faktas konstatuojamas pvz., nagrinėjant baudžiamąją bylą, ir būtent dėl šios patirtos žalos, kurią konstatavo teismas, asmuo turi teisę gauti kompensaciją (žalos atlyginimą), pateikdamas ieškinį ir įrodęs patirtos žalos dydį.   Šiuo atveju įstatymo projekte kalbama apie tokias situacijas, kai yra „Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo“ ir/ar kilęs ginčas dėl „gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo“ ir šie klausimai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, nes tai yra įrodinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerijoje sudaryta tarp institucinė darbo grupė, kuri vertina diskusinius pasiūlymus ir įsipareigojusi iki 2021-06-01 Seimui pateikti patobulintą  GGĮSTP-ą.
3.	Seimo narys K. Mažeika 2021-03-03	3	2		N	Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta, kas gali atlikti gyvūnų augintinių ženklinimą. Šiuo metu tai nustato poįstatyminiai teisės aktai, kurie dirbtinai riboja gyvūnų augintinių ženklinimo konkurenciją, šią veiklą prilyginant veterinarinei paslaugai ir suteikiant teisę ženklinti gyvūnus tik veterinarijos gydytojams. Dėl šios priežasties ženklinimo kainos yra didelės ir kartais siekia 30 eurų, nors ženklinimo mikroschemos savikaina yra apie 2-3 eurus. Šiuo pasiūlymu siekiama padaryti šią paslaugą labiau prieinamą. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 3 straipsnį jį papildant 4 dalimi ją išdėstant taip: „4. Papildyti 7 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Gyvūnų augintinių ženklinimą atlieka veterinarijos gydytojai, veterinarijos felčeriai ir gyvūnų globėjų atstovai baigę gyvūnų augintinių ženklinimo mokymus  ir turintys tai patvirtinantį kvalifikacijos pažymėjimą.““	Nepritarti	Argumentai: Analogiškas pasiūlymas jau svarstytas 2021-02-24 d. KRK posėdyje ir jam nepritarta. Pažymėtina, kad šis pasiūlymas nagrinėjamas ir vertinamos jo įgyvendinimo pasekmės Žemės ūkio ministerijos sudarytoje tarp institucinėje darbo grupėje, kuri  įsipareigojusi iki 2021-06-01 Seimui pateikti patobulintą  GGĮSTP-ą. Ši darbo grupė rengia kitą formuluotę, kurią plnuojama pateikti minėtu nauju projektu.
4.	Seimo narys K. Mažeika 2021-03-03	3	3		N	Argumentai: Pagal esamą teisinį reguliavimą neįmanoma užtikrinti tinkamos gyvūnų augintinių teisių apsaugos. Atsižvelgiant į didelį visuomenės pasipriešinimą dėl visuotinio gyvūnų augintinių ženklinimo kainos, tačiau esant būtinybei šią priemonę įvesti ir siekiant suteikti galimybę asmenims turintiems gyvūnus, tačiau neturintiems finansinių galimybių juos paženklinti. Siūloma gyvūnus augintinius paženklinti iš lėšų gautų į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos  lėšų. Kartu su šiuo pasiūlymu siūloma svarstyti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2852. Pasiūlymu  siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas būtų galima naudoti gyvūnų augintinių registracijai ir ženklinimui ir gyvūnus augintinius galėtų ženklinti savivaldybės. Numatoma, kad atskirų rūšių gyvūnai turės būti registruojami ir ženklinami pagal jų registravimą ir ženklinimą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įstatymo projekte išskiriama, kad lėšas būtų galima skirti gyvūnų augintinių ženklinimui ir registravimui bei beglobių gyvūnų globai ir populiacijos mažinimui. Šis įstatymo projektas leistų savivaldybėms rasti išteklius numatomai funkcijai. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-5174(2) 3 straipsnį jį papildant 5 dalimi ją išdėstant taip: „5. Papildyti 7 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybės administracijos vykdydamos gyvūnų augintinių populiacijos reguliavimo priemonėms organizuoja socialiai remtinų Asmenų gyvūnų augintinių, kurie atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos ir beglobių gyvūnų augintinių ženklinimą.“	Nepritarti	Argumentai: Analogiškas pasiūlymas  jau svarstytas 2021-02-24 d. KRK posėdyje ir jam nepritarta. Pažymėtina, kad šis pasiūlymas nagrinėjamas ir vertinamos jo įgyvendinimo pasekmės Žemės ūkio ministerijos sudarytoje tarp institucinėje darbo grupėje, kuri  įsipareigojusi iki 2021-06-01 Seimui pateikti patobulintą  GGĮSTP-ą. Rengiama kitokia schema dėl išlaidų kompensavimo socialiai remtiniems asmenims, įvedus privalomą gyvūnų augintinių ženklinimą.
5.	Seimo nariai O. Leiputė, K. Vilkauskas, E. Sabutis, L. Jonauskas 2021-03-02	4	1		N	Argumentai: vadovaujantis civilizuotų valstybių patirtimi vienintelis būdas sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, išvengti nelegalių daugyklų ir benamių gyvūnų skaičiaus augimo yra sterilizacija. Todėl siūlau papildyti projektą. Pasiūlymas: papildyti 10 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 4 straipsnis. 10 straipsnio 3 dalies papildymas „3. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų. , išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turi nuspręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų amžiaus,  ar patelė bus naudojama veisimui ar sterilizuojama. Nusprendus veisti,  būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti atliekama veterinarinė procedūra – sterilizacija.	Nepritarti	Argumentai: Pasiūlymas perteklinis. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - GGA ĮST) 10 str. 1 d. jau  nustatyta pareiga gyvūnų augintinių laikytojams / savininkams, kad „Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis“. Be to, pasiūlyme nėra numatytas versliniam veisimui nenaudojamų gyvūnų augintinių kastravimo kontrolės mechanizmas. Pažymėtina ir tai, kad GGA ĮST 2 str.  4 d. sąvoka „gyvūnai“ apima visus gyvūnus, ne tik šunis ir kates: “4. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.“ GGA ĮST 2 str.  5 d. nustatyta, kad: „Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti“. Gyvūnams augintiniams priskiriami ne tik šunys, katės, bet ir kitų rūšių gyvūnai (Pvz., graužikai (triušiai, jūrų kiaulytės), ropliai, paukščiai ir t.t.) kurių kastracija būtų itin sudėtinga. Pasiūlyme vartojama sąvoka „veislynas“, tačiau GGA ĮST ir kituose gyvūnų augintinių veisimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos atitinkamai „Gyvūnų augintinių veisėjas“, „Verslinis gyvūnų augintinių veisimas“. Pažymėtina ir tai, kad gyvūnų augintinių dauginimąsi jų laikytojai gali kontroliuoti ne tik juos kastruojant, tačiau ir kitomis priemonėmis, kaip pvz., šios paskirties veterinariniais vaistais, rujos metu pateles laikant atskirai nuo patinų ir kt.
6.	Seimo narė I. Pakarklytė 2021-03-08	5				Argumentai: Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veisimui naudojami 2 700 šunų ir 943 katės. Gyvūnų gerovės srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad realybėje veisimui naudojamų gyvūnų augintinių skaičius yra ženkliai didesnis. Trumpesnis veisimui naudojamų kačių, šunų ir šeškų paženklinimo terminas leistų greičiau pradėti  kontroliuoti tinkamas gyvūnų veisimo sąlygas. Nepaženklinus veisimui naudojamų gyvūnų augintinių, neįmanoma užtikrinti veisimo, atitinkančio gyvūnų gerovės standartus (pavyzdžiui, kad kalės neatsivestų šuniukų vadų per dažnai, taip kenkiant jų sveikatai). Pasiūlymas: 1. Pakeisti Įstatymo projekto XIIIP-5174(2) 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2021 m. rugsėjo 1 d..“	Pritarti	Argumentai: Komitetas pritarė šiam pasiūlymui - trumpinti veisimui naudojamų kačių, šunų ir šeškų paženklinimo terminą. Atsižvelgiant  į ankstesnę 2021-01-04 TD išvados  pirmą pastabą, kuriai KRK taip pat pritarė, siūloma šią nuostatą išdėstyti įstatymo projekto 5 straipsnyje ir visą 5 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,  įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo šio straipsnio įsigaliojimo datos, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki katės, šuns ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2021 m. rugsėjo 1 d.. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                    Viktoras Pranckietis                               

(Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)