LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-12-20 Nr. XIVP-2336

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės dėl asmenų, kurie laikomi dirbančiais pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, t.y. nustatyti, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl asmenų paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, į miestų, rajonų referendumo komisijas, tarnybos, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Rinkimų kodeksas, nebūtų prilyginami darbo santykiams. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nustatytos visos asmenų užimtumo formos, kai asmuo laikomas užimtu, t.y. nurodytas atlygintinas užimtumas, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (pradedant valstybės tarnybos santykiais, baigiant asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, dirbamu darbu) arba yra savarankiškai dirbantis asmuo (užsiima individualia veikla, veikla įsteigus juridinį asmenį, veikla žemės ūkyje) arba užsiima neatlygintinio užimtumo veikla (stažuotė, visuomenei naudinga veikla, savanoriška veikla, praktika, sudarius savanoriškos praktikos sutartį ar profesinės veiklos praktikos sutartį, atlieka viešuosius darbus, skyrus administracinę nuobaudą ar bausmę). Todėl projektu nustačius siūlomą išimtį, būtų sukurtas teisinio reguliavimo vakuumas, kuomet būtų neaišku, kokiai užimtumo formai galėtų būti priskiriami asmenys, kurie yra paskirti į apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijas (toliau – rinkimų komisijos) ir gauna darbo apmokėjimą – atlyginimą už darbo dienas šiose komisijoje (Rinkimų kodekso 51 straipsnis).

Antra, keičiamame įstatyme nustatytos užimtumo formos siejasi su sąlygomis, kurias turi atitikti asmenys, siekiantys įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką (žr. keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį). Todėl priėmus siūlomo turinio įstatymo pakeitimą, vienai iš atlygintiną veiklą vykdančių asmenų grupių – asmenims, paskirtiems į rinkimų komisijas, būtų nustatyta teisė įgyti bedarbio statusą ir turėti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Šis pasiūlymas ginčytinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo kontekste.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“

Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,darbo neturintys asmenys atsisako eiti pareigas rinkimų komisijose, nes toks trumpalaikių ir itin nedidelių pajamų gavimas sąlygoje bedarbio išmokų netekimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.

2. Tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, papildomai šioje dalyje turėtų būti teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinį įstatymą.

3. Brauktinas projekto 2 straipsnis, kadangi jame dėstomos nuostatos dėl piniginės socialinės paramos skyrimo nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]