LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Užsienio reikalų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO KETVIRTUOJU2 SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-4206

 

2020-05-29  Nr. 105-P-40

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, sekretorė Silvija Vaičiulytė.

Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, Ekonomikos plėtros departamento Investicijų politikos skyriaus patarėja Lauryna Gružaitė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėjos Danutė Petrauskienė ir Rūta Jasulaitienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. specialistas Mantas Griščenko.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo2 skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo.

 

Pritarti

 

 

2.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

2

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis.

 

 

Pritarti

 

 

3.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

5

1

 

3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių.

Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos. Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant  aukščiau nurodytus neaiškumus.

 

Siūlyti spręsti pagr. komitetui

 

 

4.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

5

2

 

4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

 

Siūlyti spręsti pagr. komitetui

 

 

 

5.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 154 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti.

 

Pritarti

 

6.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

6. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 154 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai  projekto nuostatą reikėtų patikslinti.

 

Pritarti

 

7.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui.

 

Pritarti

 

 

8.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

8. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus.

Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. 

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis.

Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“.

 

Siūlyti spręsti pagr. komitetui

 

 

9.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

9. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba.

 

Pritarti

 

10.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

10. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį.

 

Pritarti

Siūloma pagrindiniam komitetui laikytis Vyriausybės išvadoje pateiktos šios nuostatos formuluotės.

11.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

11. Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas.

 

Nepritarti

Siūloma pagrindiniam komitetui laikytis Vyriausybės išvadoje pateiktos šios nuostatos formuluotės.

 

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Direktyvoje vartojama formuluotė „kitą leidimą būti šalyje” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pvz., vizą.

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas gyventi, bet ir viza.

Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 str. 1 p.).

Neteisėto buvimo atvejai nustatyti UTPĮ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (UTPĮ 28 str. 3 d.). Todėl jei užsienietis bus Lietuvoje neteisėtai, jis negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo.

Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą).

 

12.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

12. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis.

 

Siūlyti spręsti pagr. komitetui

 

 

13.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

13. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina.

 

Pritarti

 

14.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

6

 

 

14. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 156 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją.

 

 

Pritarti

 

15.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

7

 

 

15. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“.

 

 

Pritarti

 

16.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

 

 

 

16. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo2 skirsnio 154 straipsnio 9 dalies,  155 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

 

Pritarti

Vyriausybės išvada gauta 2020-04-29, Nutarimas Nr. 473

17.                   

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-25

 

 

 

17. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

 

Atsižvelgti

 

18.                   

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
2019-12-17

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

 

1. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, inter alia siūlomos Investicijų įstatymo 155 straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 154 straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (154 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 154 straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos.

Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 154 straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Siūlyti spręsti pagrind. komitetui

 

 

19.                   

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
2019-12-17

6

 

 

2. Įstatymo projektu siūloma Investicijų įstatymo 155 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyti, kad trečiosios šalies piliečiai, esantys Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos.

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB) 4 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių).

Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Įvertinus Investicijų įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

 

Nepritarti

Siūloma pagrindiniam komitetui laikytis Vyriausybės išvadoje pateiktos šios nuostatos formuluotės.

 

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Direktyvoje vartojama formuluotė „kitą leidimą būti šalyje” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pvz., vizą.

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas gyventi, bet ir viza.

Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 str. 1 p.).

Neteisėto buvimo atvejai nustatyti UTPĮ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (UTPĮ 28 str. 3 d.). Todėl jei užsienietis bus Lietuvoje neteisėtai, jis negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo.

Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą).

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2020-03-09

Nr. G-2020-1906

 

 

 

DĖL REGIONŲ PLĖTRĄ SKATINANČIO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ PAKETO PALAIKYMO

 

Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:

•       Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1 ,2 ,91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);

•       Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 I straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207;

•       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 2, 4, 6. 17, 20. 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-4208;

•       Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;

•       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210;

•       Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2. 6, 8. 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211;

•       Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai).

Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[1]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[2]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti.

Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų.

Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:

1. Pelno mokesčio įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[3]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[4], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki
20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis.

2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[5]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. _

Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje.

Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti.

 

Atsižvelgti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“
2020-04-30
Nr. G-2020-3627

 

 

 

DĖL KOMPLEKSINIŲ PRIEMONIŲ STAMBIOMS INVESTICIJOMS PRITAUKTI

 

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria.

2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros[6].

Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą.

Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt.

Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui.

 

Atsižvelgti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29

Nutarimo Nr. 473

6

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo  Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a: 

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12,  13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.        Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo  3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 155 straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra  stambų projektą įgyvendinančio juridinio  asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 155 straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 155 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 155 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 155 straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių.

Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti  taip:

„7. Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per  1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ <...>

 

Pritarti

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2020-04-29

Nutarimo Nr. 473

7

 

 

<...> 5.     Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.

 

Pritarti

 

 

6. Sprendimas: Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir pastabas, kuriems pritarė komitetas, patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4206, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Norkienė, E. Zingeris.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Juozas Bernatonis

 

 

 

 

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė


[1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos.

[2] Ten pat.

[3] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str.

[4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p.

[5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis.

[6] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.