AIŠKINAMASIS RAŠTAS
dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ĮSTATYMO Nr. I-1562 12 STRAIPSNIo PAKEITIMO įstatymo projektų
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkst. 2019 m. sausio 1 – kovo 13 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai. Tuo tarpu pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių. Būtent tai ir paskatino parengti Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Šių įstatymų rengimą paskatino dar ir šios priežastys:
- Tai ir tarptautiniai įsipareigojimai, nes poliomielitas, tymai ir raudonukė yra užkrečiamosios ligos, kurių epidemiologinė priežiūra ir kontrolė yra vykdomos tarptautiniu mastu. Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti poliomielitą, tymus, raudonukę Europos regione ir pasaulyje. Kad šis tikslas būtų pasiektas yra būtina išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių infekcijų apimtis – skiepijimo nuo tymų ir raudonukės > 95 proc., nuo poliomielito > 90 proc. daugėjant neskiepijamų vaikų skaičiui Lietuvoje šis rodiklis yra nebepasiekiamas.
- Pastaraisiais metais registruojami tymų protrūkiai tarp nepakankamai paskiepytų gyventojų grupių Europos Sąjungos šalyse.
- Lietuvoje daugėja asmenų, nepagrįstai atsisakančių skiepyti vaikus, todėl kasmet didėja nepaskiepytų asmenų skaičius. Pastaraisiais metais neigiamos, mokslu nepagrįstos informacijos apie skiepus skleidimas padarė didžiulę žalą, dėl tėvų ir globėjų atsisakymo skiepyti savo vaikus daug vaikų liko nepaskiepyta. Nepaskiepytiems vaikams yra rizika susirgti vakcinomis valdomomis infekcijomis.
- Vaiko teisių konvencijos, kuri 1995 m. liepos 3 d. ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime, priimtu įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaito teisių konvencijos ratifikavimo“, 24 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis“.Apibendrinant kas parašyta aukščiau, įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra numatyti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) yra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime - Julius Sabatauskas, Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė, Linas Balsys, Raminta Popovienė ir Algimantas Salamakinas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyta, kad imunoprofilaktika atliekama tik su asmens sutikimu, už vaikų skiepijimą atsakomybę prisiima tėvai ar globėjai. Skiepijimai nėra privalomi.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektuose numatoma, kad skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos siekiamų likviduoti infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) bus atliekami privalomai, išskyrus atvejus, kai to nebus galima atlikti dėl kontraindikacijų.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymų projektus, Sveikatos apsaugos ministerija turės parengti kai kurių poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, siūlome nustatyti, kad Įstatymų projektai įsigaliotų 2019 m. rugpjūčio 1 d.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus teikiamus įstatymus bus išvengta užkrečiamų ligų plitimo.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymų projektus turės būti keičiami kai kurie Sveikatos apsaugos ministro poįstatyminiai teisės aktai:1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymas
Nr. V-283 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo“;2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymas
Nr. 468 „Dėl Imunoprofilaktikos atlikimo taisyklių patvirtinimo“.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Įstatymų projektus, aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktų projektus turės parengti Sveikatos apsaugos ministerija.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Papildomo valstybės biudžeto finansavimo nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Konsultuotasi su imunoprofilaktikos specialistais
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Skiepijimai.
Teikia:
Seimo nariai Julius Sabatauskas
Juozas Olekas
Algirdas Sysas
Rasa Budbergytė
Dovilė Šakalienė
Linas Balsys
Raminta Popovienė
Algimantas Salamakinas