1.
2.
3.
|
5
5
5
|
2
4
5–9
|
|
Argumentai:
Donorystė
visuomet suponuoja paties asmens ar jo artimųjų apsiprendimą dovanoti organus.
Siekiant palaikyti visuomenės pasitikėjimą donoryste yra svarbu užtikrinti,
kad prieš paimant mirusio asmens organus būtų gerbiamas paties asmens arba jo
artimųjų apsisprendimas. Tik taip gali būti išsaugotas donorystės kaip laisvo
dovanojimo pobūdis. Sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens
neveikimo, nes pastarasis gali kilti iš nežinojimo (informacijos stokos apie
donorystę) ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei
palankią poziciją ir dovanoti organus. Kai nėra jokių duomenų apie paties
asmens nuostatas arba artimų asmenų, kurie gali už mirusįjį priimti laisvą
sprendimą, nebelieka prielaidų donorystei kaip dovanojimo aktui. Todėl, jeigu
miręs asmuo būdamas gyvas nepareiškė savo valios dėl audinių, organų donorystės
ir neturi artimųjų, kurie galėtų priimti šį sprendimą po jo mirties, siūloma
netaikyti numanomo donorystės modelio.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti
5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas
neišreiškė savo valios šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu
jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio
asmens audinių, organų donoryste. Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio
asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama,
išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.“
2. Išbraukti 5 straipsnio 4 dalį:
„4. Jeigu miręs asmuo būdamas
gyvas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, tvarka nepareiškė savo
valios dėl audinių, organų donorystės ir neturi šio straipsnio 3 dalyje
nurodytų artimųjų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sprendimą
atiduoti mirusiojo audinius, organus transplantacijai priima asmens sveikatos
priežiūros įstaigos gydytojų konsiliumas praėjus 6 valandoms po šio asmens
mirties fakto nustatymo. Gydytojų konsiliumą sudaro šios asmens sveikatos
priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos atstovas, mirusį asmenį gydęs
gydytojas, skyriaus, kuriame buvo gydomas asmuo, vedėjas ar kitas
administracijos atstovas.“
3. Buvusias 5 straipsnio 5–9 dalis laikyti atitinkamai
4–8 dalimis.
|