LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30-1, 35-1, 35-2 IR 66 STRAIPSNIAIS PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 STRAIPSNIų PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-12-11 Nr. XIVP-3171(3)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypus priima ir pirkimo – pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas. Taigi, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įgaliotas vadovaujamas pareigas einantis Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojas turėtų teisę priimti sprendimus parduoti asmenims valstybinę žemę ir sudaryti atitinkamas sutartis, t. y. priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, susijusius su disponavimu valstybės turtu (valstybine žeme). Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2023-11-22 Nr. 107-P-44 „Dėl žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2125 2, 3, 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3170“ išvadoje nurodoma, kad „atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos struktūros pokyčius ir siekiant užtikrinti sklandų darbą Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pakeitimų projektais siūlytina Nacionalinės žemės tarnybos vadovui suteikti galimybę įgalioti vadovaujamas pareigas einantį Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautoją, t. y. bet kurį tarnybos valstybės tarnautoją, turintį pavaldžių asmenų“. Taigi, pagal projekto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti bet kurio struktūrinio padalinio, tame tarpe vykdančio ūkines funkcijas (transporto, ūkio dalies ir pan.), vadovą ar kitą darbuotoją, kuris turėtų bent vieną pavaldinį, priimti sprendimus, susijusius su disponavimu valstybine žeme. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Kyla abejonių, ar Nacionalinės žemės tarnybos padalinių, neatliekančių viešojo administravimo funkcijų, vadovams ar kitiems darbuotojams, kurių funkcijos nėra susiję su valstybinės žemės administravimu, galėtų būti pagrįstai pavesta vykdyti projekte minimas funkcijas. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų įgalioti ne bet kurį Nacionalinė žemės tarnybos vadovaujantį darbuotoją, bet viešojo administravimo funkcijas vykdančių Nacionalinės žemės tarnybos padalinių vadovus.

Pritarus šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 30 straipsnio 4 dalies, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnyje dėstomas Žemės įstatymo 39 straipsnio 5 dalies, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 dalies, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje dėstomas Žemės įstatymo 51 straipsnio 6 dalies nuostatas.

2. Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 ir 11 punktuose siūloma nustatyti atvejus, kai miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esantys miškai iš privačių savininkų paimami visuomenės poreikiams. Pagal projekto nuostatas visuomenės poreikiams iš asmenų būtų išperkami tik tie miškai, kurie yra po 1995 m. birželio 1 d. miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose, o sprendimas dėl priskyrimo priimtas „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. Iš projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis projekte siūloma reglamentuoti tik miško, kuris yra teritorijose, priskirtose miestams ar miestų savivaldybių teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., paėmimą visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad tiek pagal galiojančias Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas, tiek pagal kartu teikiamo Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3167(3) 1 straipsnio 1 dalyje dėstomas Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas miestų miškai būtų priskiriami valstybinės reikšmės miškams, kurie yra išimtinė valstybės nuosavybė. Manytina, kad nepriklausomai nuo to, ar iki projekte nurodytos datos, ar po jos miestams ar miestų savivaldybėms priskirtose teritorijose esantys miškai, taip pat nepriklausomai nuo to, kada priimtas sprendimas, kuriuo atitinkama teritorija priskirta miesto ar miesto savivaldybės teritorijai, iš asmenų turėtų būti išpirkti ir tapti valstybės išimtine nuosavybe visi miesto ar miesto savivaldybės teritorijoje esantys žemės sklypai, kuriuose yra miško plotai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti, išplečiant atvejų, kai miestų ar miestų teritorijose esantys privatūs miškai yra paimami visuomenės poreikiams.

3. Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nėra aiški, ją inkorporavus į bazinį įstatymą, ši nuostata galėtų būti nevienodai aiškinama, nes taptų neaišku, kurio įstatymo įsigaliojimo data turima omenyje, t. y. turima omenyje Žemės įstatymo Nr. I-446 įsigaliojimo data - 1994 m. liepos 1 d., ar turima omenyje projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo diena – 2024 m. sausio 1 d. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogišką projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą.

4. Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2¹ dalyje dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 2¹ dalies nuostatose brauktinas žodis ir skaičius „įstatymo 45“ (vartojama du kartus). Be to, šiose projekto nuostatose nėra pakankamai aiškus koks „vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas“ turimas omenyje. Jei turimas omenyje keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodytas motyvuotas pagrindimas, tai siūlytina, projekto nuostatose vietoj žodžių „vietos ir ploto“ įrašyti formuluotę „šio straipsnio 2 dalyje nurodytas“.

5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatose tikslintina nuoroda, po žodžio „šio“ įrašant žodį ir skaičių „įstatymo 45“.

6. Kadangi projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose išdėstytos nuostatos yra alternatyvios viena kitai, tai, siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 46 straipsnio 3 dalies nuorodą „šio straipsnio 1 ir 2 punktuose“, pavyzdžiui, šią nuorodą išdėstant taip: „šio straipsnio 1 ir 2 punktuose arba 1 ir 3 punktuose“.

7. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame projekto variante nebuvo nuostatų dėl miestui ar miesto savivaldybei priskirtose teritorijose esančių miškų paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad išperkant iš asmenų miesto ar miesto savivaldybės teritorijose esančius privačius miškus, paprastai naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau yra priimtas. Pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikta Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]